Vidutinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 704 eurus „į rankas“. Tokius duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savivaldybių administracijos.
„Bendra tendencija savivaldybėse yra teigiama, tačiau socialinių darbuotojų darbo užmokestis dar atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris šių metų Skaityti toliau
Su koronaviruso infekcija nuo kovo kovojantys gydymo įstaigų darbuotojai vėl gaus padidintus atlyginimus. Išmokoms už gegužę, kaip ir už balandį, skirta 7,6 mln. eurų. Iš viso per pustrečio mėnesio šiam tikslui jau išmokėta beveik 18 mln. eurų.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) praneša, kad gydymo įstaigų darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnėms mėnesio algoms išmokėti šią savaitę Skaityti toliau
Praėjusią savaitę visi Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai sulaukė priedo prie atlyginimo – tai pirmas žingsnis įgyvendinant ilgalaikį medicinos darbuotojų algų kėlimą. Atsižvelgus į padidintą paslaugų finansavimą, medicinos darbuotojų algos NVI auga maksimaliai – 18 proc., likusio personalo – 10 proc. Kaip pabrėžia NVI profesinės darbuotojų sąjunga, toks žingsnis šiuo įtemptu pandemijos laikotarpiu yra sveikintinas ir Skaityti toliau
Konkurencijos taryba kreipėsi į Lietuvos krepšinio lygą (LKL) ir jai priklausančius krepšinio klubus, prašydama iki balandžio 17 d. pateikti informaciją apie kovo 13 d. vykusį LKL posėdį ir jame aptartus klausimus, susijusius su algų mokėjimo krepšininkams sąlygomis.
Tarnybą kreiptis į LKL ir klubus paskatino viešojoje erdvėje balandžio 5 d. pasirodžius pranešimui apie LKL ir krepšinio klubų diskusijas dėl krepšininkų algų mokėjimo sąlygų, o du klubai buvo Skaityti toliau
Didžiausia švietimo darbuotojus vienijanti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) apskaičiavo, kiek kitąmet didės atlyginimai mokytojams ir visiems švietimo sistemoje dirbantiems specialistams.
„Peržvelgęs skaičiavimus drąsiai sakau, kad pasiekta labai daug. Svarbiausias dalykas, jog sumažės atskirtis tarp daugiausiai uždirbančių mokytojų ir mažiausiai gaudavusių ikimokyklinio ugdymo specialistų. Būtent pastarųjų algos augs ir iki 500 eurų“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas. Skaityti toliau
Lapkričio 25 d. Seimas po pirmojo svarstymo grąžino Vyriausybei patobulintą 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4014). Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirto Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas Seimo Spaudos biurui sakė, kad, apsvarstęs kitų komitetų ir Seimo narių siūlymus, komitetas siūlo biudžeto asignavimus didinti 59,3 mln. eurų. Iš viso sulaukta Seimo narių pasiūlymų už 369 mln., komitetų pasiūlymų – už 285 mln. eurų.
Prieš trejus metus, 2016 m spalio 28-ąją, šalies akademinės bendruomenės atstovai, pasipiktinę per mažais atlyginimais, prie Vyriausybės surengė piketą. Oficialiai skelbiama, kad jų algos padidėjo net 40 proc. Tačiau kodėl mokslininkai nesidžiaugia? Nes net padidinus algas dažnas neuždirba nė 1000 eurų.
Tąkart piketuotojai teigė, jog valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų – asistentų, lektorių, jaunesniųjų mokslo darbuotojų – atlyginimai yra 25-30 proc. mažesni už šalies atlyginimų vidurkį, kuris 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 615,9 euro į rankas. O jaunesnieji moksliniai darbuotojai vidutiniškai teuždirbdavo 450 eurų, lektoriai – 440 eurų. Skaityti toliau
Seimas po pateikimo atmetė Teisėjų atlyginimų įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-4027, kuriuo buvo siūloma padidinti teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientus, taip pat suvienodinti teisėjų priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimo tvarką su valstybės tarnautojams taikoma minėto priedo skaičiavimo tvarka.
Įstatymo projektu buvo siūloma nuo kitų metų Konstitucinio Teismo pirmininko, Konstitucinio Teismo teisėjų ir bendrosios kompetencijos bei specializuotų teismų teisėjų atlyginimų ir pareiginių algų koeficientus vidutiniškai didinti 13 procentų. Skaityti toliau
Na ir nesiseka mūsų politikams. Jie visų mūsų vardu įsipareigojo į šalį iš Graikijos ir Italijos perkelti per tūkstantį pabėgėlių, daugiausiai sirų, kol kas tokių mažiau nei 500. Tačiau iš tų perkeltų daugiau nei du trečdaliai pabėgo ir nuo mūsų, mat Lietuvoje – per prastos sąlygos. Kai kurie buvo patenkinti, kol už darbą kartu su valstybės dotacijomis gaudavo solidžius atlyginimus, tačiau išvyko svetur, kai ėmė gauti tokias pat algas, kaip lietuviai.
Gabenimas laikinai nutrūko Skaityti toliau
Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad dabartinė merų ir vicemerų algų apskaičiavimo tvarka yra antikonstitucinė, Seime įregistruotas pasiūlynas jų atlyginimus „pririšti“ prie savivaldybių, kurioms jie vadovauja, vidutinių algų.
Pasak pataisos autoriaus parlamentaro Kęstučio Masiulio, tai būtų teisinga: tada visų savivaldybių vadovai siektų mažinti šešėlį, bandyti pritraukti brangias darbo vietas steigiančius verslininkus, nes dabar stengtis neapsimoka: vis tiek alga mokama ne už pastangas. Skaityti toliau
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 390 tūkst. žmonių. Beveik ketvirtadalis Lietuvoje dar likusių piliečių. Ar metų metais iš skurdo neišsivaduojantis pilietis išliks lojalus savo valstybei? Ar nebus suviliotas bet kokių „gelbėtojų“? Tiek šalies viduje, tiek iš išorės. Gal mūsų net su „žaliaisiais žmogeliukais“ užimti neprireiks? Patys pasiprašysime būti išgelbėti.
Pernai skurdo rizikos riba siekė 307 Eur vienam asmeniui per mėnesį ir 644 Eur Skaityti toliau
Seimas nusprendė nuo kitų metų pradžios 1,7 euro (iki 134,2 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.
Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis bus didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus.
„180 tūkst. darbuotojų pareiginės algos padidės nuo 8 iki 55 eurų per mėnesį – nuo mažiausiai uždirbančio valstybės tarnautojo specialisto Skaityti toliau
Šiandien valdo XVII LR Vyriausybė. Tiek jų nuo Nepriklausomybės pradžios būta. Tačiau beveik per tris dešimtmečius valstybė nematė tokios nevykusios, tiek prisidirbusios švietimo ir mokslo ministrės, kaip J. Petrauskienė.
Pastaroji dabar negailestingai kritikuojama dėl nevykusios mokytojų etatinio apmokėjimo reformos. Į streiką jau įsitraukė arti 100 mokyklų. Deja, ministrė turi žymiai daugiau nuodėmių, nei nevykęs „etatinis“. Laikas PAGRINDINES ministrės „didžiąsias nuodėmes“ suverti ant vieno siūlelio. Skaityti toliau
Seimo narys Vytautas Kernagis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonson klausdamas, kokiais skaičiavimais remiantis ji viešai prabilo apie didesnes kultūros darbuotojų algas.
Pasak Seimo nario V. Kernagio, „kultūros srities darbuotojų atlyginimai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Kultūros darbuotojų profesinių sąjungų teigimu, vidutinis mėnesinis atlyginimas tesiekė 593 eurus iki mokesčių atskaitymo, kai visos šalies darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia 800 eurų. Skaityti toliau
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba 2018 m. spalio 20 d. nubalsavo nepasirašyti Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio.
Nors trys paskutinės Lietuvos Vyriausybės skelbia, kad krizė Lietuvoje jau seniai pasibaigė, o Lietuvos ūkis toliau sėkmingai vystysis, apie 300 000 viešąsias paslaugas teikiančių Lietuvos darbuotojų to nejaučia.
2008 m. Lietuvoje dėl krizės pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojami Skaityti toliau
Rugpjūčio 22 d. Seime vykusioje diskusijoje iš įvairių rajonų suvažiavę mokytojai kėlė klausimus švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei dėl įvedamo etatinio mokytojų apmokėjimo, pagal kurį jau nuo šios rugsėjo 1-osios keisis algų skaičiavimo mokytojams tvarka. Ministrė iki šiol negali paaiškinti, kodėl vieniems mokytojams algos kils, o kitiems – mažės.
„Mokyklose jaučiama įtampa dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo – darbuotojai nežino, koks realiai jis bus nuo šios rugsėjo 1-osios. Skaityti toliau
Seimo narys Arvydas Anušauskas įregistravo biudžetininkų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektą, kuriuo pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį siūloma toliau nuosekliai didinti nuo 132,5 iki 135 eurų.
Pernai šis dydis buvo padidintas 2 eurais, tačiau kartu priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriuo nutarta siūlyti Vyriausybei numatyti priemones, kurias įgyvendinus laipsniškai per trejus metus (iki 2020 metų) būtų atkurtas dėl 2008 metų ekonominės krizės sumažintas pareiginės algos bazinis dydis – 142 eurai. Skaityti toliau
Birželio 29 d. Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2167(2), kuriomis nutarta nuo 2019 m. sausio 1 d. apie 16 proc. padidinti mokslininkų atlyginimus. Už naujas nuostatas balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai.
Pagal priimtus pakeitimus pataisas pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios instituto direktoriams sieks nuo 10,0 iki 17,83 (vietoj 8,62–15,37), instituto mokslinio sekretoriaus nuo 7,51 iki 14,35 (vietoj 6,47–12,37), vyriausiojo mokslo darbuotojo nuo 8,61 iki 15,5 (vietoj 7,42–13,36), vyresniojo mokslo darbuotojo nuo 7,51 iki 12,04 (vietoj 6,47–10,38), mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo nuo 7,51 iki 9,16 (vietoj 6,47–7,9), Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikiamiems struktūrinės reformos sveikatos srityje įstatymų pakeitimų projektams, kurių tikslas – didinti pacientams gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Juose siūloma sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat siūloma įtraukti regionus į sveikatinimo Skaityti toliau
Policijos pareigūnu būti nelengva. Vis dėlto, atrodo, Policijos departamento vadovai ir nemaža dalis politikų tyčia tikrina policininkų kantrybės ribas, sugalvodami vis absurdiškesnių dalykų. Paskutinė avantiūra: sutaupoma bene pusė milijono, bet kelioms dešimtims pareigūnų nerandama iš ko mokėti jiems teisiškai priklausančio priedo.
Šįkart apmauti su gyvūnais dirbantys pareigūnai – kinologai ir raitoji policija. Paprastas pavyzdys apie du policijos pareigūnus. Pirmasis dirba 8 ar 12 valandų pamainą, po kurios eina namo, o antrasis, dirbantis su gyvūnais, tokios prabangos neturi. Jei esi kinologas arba iš raitosios policijos, pasibaigus pamainai, eisi rūpintis savo Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija su gydytojų organizacijų atstovais sutarė, kad gydytojų algų didinimas ateityje turėtų būti siejamas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).
Vyriausybei bus siūloma įsipareigoti, kad 2020 metais gydytojų vidutinis atlyginimas siektų tris vidutines algas, o slaugytojų – pusantro vidutinio darbo užmokesčio.
„Čia toks yra siūlymas – atlyginimas būtų susietas su ekonomine situacija. Nes jeigu vėl būtų krizė ir mažėtų VDU, mes kažko negalėtume padaryti, o dabar nesusisietume su Skaityti toliau
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas balsų dauguma šiandien pritarė kaip reta dosniam prokurorų algų pakėlimui. Numatoma, kad prokurorų algos turėtų ūgtelėti 500–950 eurų per mėnesį dydžio sumomis.
Prieš šį projektą balsavo tik du komiteto nariai – konservatorius Rimantas Dagys ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Keista, kad tuo metu, kai neturime lėšų spręsti per mažiems mokytojų, gydytojų, Skaityti toliau
Nuo sausio didėjant minimaliajai mėnesinei algai (MMA), Vyriausybė siūlo padidinti ir minimaliuosius pareiginės algos koeficientus kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Nuo 2018 metų sausio MMA padidės 20 eurų ir sieks 400. Siūlomais pakeitimais siekiama, kad pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai nebūtų mažesni už nustatytą MMA.
Dėl MMA didėjimo 20 eurų kils maždaug 27 tūkst. biudžetininkų, kuriems netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, algos. Skaityti toliau
Sovietinėje ekonomikoje veikė tik valstybinės įmonės, kurios buvo valdomos iš Maskvos ar Lietuvos centro. Joms buvo nustatytas socialinio draudimo mokestis – atitinkamas procentas nuo dirbančiųjų skaičiaus.
Kai Lietuva po truputį įsijungė į rinkos ekonomiką, ji nebuvo socialinės rinkos pirmeivė (anuomet Europoje dar veikė Socialinės rinkos ekonomika, nes ten dar nebuvo įsigalėję liberalai), jai nereikėjo kažko išradinėti, galėjo diegti kitų šalių pavyzdžius savo ūkyje. Tačiau įsigalėjo laukinio kapitalizmo ekonomika bei privatizacija – „prichvatizacija“. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui mokslininkų atlyginimus nustatyti Mokslo ir studijų įstatymu. Pakeitus įstatymą būtų padidintos apatinės mokslininkų atlyginimų ribos. Mokslininkų atlyginimų kėlimui šių metų biudžete papildomai skirta 3,1 mln. eurų.
„Siekiame, kad mokslininko karjera būtų kuo patrauklesnė, kad ją rinktųsi kuo daugiau gabaus jaunimo. Mokslas tiesiogiai susijęs su inovacijomis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis ir ekonominė gerovė“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau
Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau
Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tai numatyta LR Seimo patvirtintame 2017 m. valstybės biudžete. Mokslininkų atlyginimams bus skiriama papildomai 3,1 mln. eurų.
Nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didės iki 702,9 euro. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos pakils 50 proc. nuo 468,6 euro, o vyresniųjų mokslo darbuotojų – didės 27 proc. nuo 553,8 euro. Institutų mokslinių sekretorių apatinės atlyginimų ribos padidės nuo 653,2 iki 702,9 eurų arba 8 proc. Skaityti toliau
Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus. 2017 metais pigsiančių prekių ir paslaugų bus daug mažiau, todėl infliacija paspartės dėl augančių darbo jėgos sąnaudų, tikėtina, labai smarkiai didėsiančio alkoholinių gėrimų akcizo ir didesnės negu šiemet naftos kainos. Skaityti toliau
Pradėjo tiksėti dar vienos Seimo kadencijos laikrodis. Naujosios valdančiosios daugumos planas iškeldinti dvi ministerijas į Kauną sukėlė šiokį tokį šurmulį, o sostinės valdininkams, natūralu, ir nedidelį išgąstį. Politikos apžvalgininkai ir komentatoriai kaip reta buvo vieningi – ministerijų kilnojimo planus jie sutiko pašaipiai ir kandžiai, kaip utopiją ir nesusipratimą.
Tiesą sakant, idėja anaiptol ne nauja – dar konservatoriai (Kazimieras Starkevičius) buvo užsibrėžę – Žemės ūkio ministeriją perkelti į Laikinąją sostinę, tačiau vėliau persigalvojo. Skaityti toliau
Papildyta: Kaip ir buvo planuota, šiandien 12 val. Mokslo įstaigų darbuotojai susirinko į piketą Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje.
Kaip praneša Švietimo ir Mokslo ministerija, spalio 26 d. nagrinėjant 2017 m. valstybės biudžeto projektą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė ministerijos siūlymui papildomai skirti 6,2 mln. eurų – mokslininkų atlyginimams ir 2 mln. eurų – doktorantų stipendijoms.
„Tikimės, kad tokiam siūlymui pritars Seimas ir Vyriausybė“, – sako ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau
