Na ir nesiseka mūsų politikams. Jie visų mūsų vardu įsipareigojo į šalį iš Graikijos ir Italijos perkelti per tūkstantį pabėgėlių, daugiausiai sirų, kol kas tokių mažiau nei 500. Tačiau iš tų perkeltų daugiau nei du trečdaliai pabėgo ir nuo mūsų, mat Lietuvoje – per prastos sąlygos. Kai kurie buvo patenkinti, kol už darbą kartu su valstybės dotacijomis gaudavo solidžius atlyginimus, tačiau išvyko svetur, kai ėmė gauti tokias pat algas, kaip lietuviai.
Gabenimas laikinai nutrūko Skaityti toliau
Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad dabartinė merų ir vicemerų algų apskaičiavimo tvarka yra antikonstitucinė, Seime įregistruotas pasiūlynas jų atlyginimus „pririšti“ prie savivaldybių, kurioms jie vadovauja, vidutinių algų.
Pasak pataisos autoriaus parlamentaro Kęstučio Masiulio, tai būtų teisinga: tada visų savivaldybių vadovai siektų mažinti šešėlį, bandyti pritraukti brangias darbo vietas steigiančius verslininkus, nes dabar stengtis neapsimoka: vis tiek alga mokama ne už pastangas. Skaityti toliau
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 390 tūkst. žmonių. Beveik ketvirtadalis Lietuvoje dar likusių piliečių. Ar metų metais iš skurdo neišsivaduojantis pilietis išliks lojalus savo valstybei? Ar nebus suviliotas bet kokių „gelbėtojų“? Tiek šalies viduje, tiek iš išorės. Gal mūsų net su „žaliaisiais žmogeliukais“ užimti neprireiks? Patys pasiprašysime būti išgelbėti.
Pernai skurdo rizikos riba siekė 307 Eur vienam asmeniui per mėnesį ir 644 Eur Skaityti toliau
Seimas nusprendė nuo kitų metų pradžios 1,7 euro (iki 134,2 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.
Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis bus didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus.
„180 tūkst. darbuotojų pareiginės algos padidės nuo 8 iki 55 eurų per mėnesį – nuo mažiausiai uždirbančio valstybės tarnautojo specialisto Skaityti toliau
Šiandien valdo XVII LR Vyriausybė. Tiek jų nuo Nepriklausomybės pradžios būta. Tačiau beveik per tris dešimtmečius valstybė nematė tokios nevykusios, tiek prisidirbusios švietimo ir mokslo ministrės, kaip J. Petrauskienė.
Pastaroji dabar negailestingai kritikuojama dėl nevykusios mokytojų etatinio apmokėjimo reformos. Į streiką jau įsitraukė arti 100 mokyklų. Deja, ministrė turi žymiai daugiau nuodėmių, nei nevykęs „etatinis“. Laikas PAGRINDINES ministrės „didžiąsias nuodėmes“ suverti ant vieno siūlelio. Skaityti toliau
Seimo narys Vytautas Kernagis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonson klausdamas, kokiais skaičiavimais remiantis ji viešai prabilo apie didesnes kultūros darbuotojų algas.
Pasak Seimo nario V. Kernagio, „kultūros srities darbuotojų atlyginimai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Kultūros darbuotojų profesinių sąjungų teigimu, vidutinis mėnesinis atlyginimas tesiekė 593 eurus iki mokesčių atskaitymo, kai visos šalies darbuotojų vidutinis atlyginimas siekia 800 eurų. Skaityti toliau
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinė taryba 2018 m. spalio 20 d. nubalsavo nepasirašyti Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio.
Nors trys paskutinės Lietuvos Vyriausybės skelbia, kad krizė Lietuvoje jau seniai pasibaigė, o Lietuvos ūkis toliau sėkmingai vystysis, apie 300 000 viešąsias paslaugas teikiančių Lietuvos darbuotojų to nejaučia.
2008 m. Lietuvoje dėl krizės pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojami Skaityti toliau
Rugpjūčio 22 d. Seime vykusioje diskusijoje iš įvairių rajonų suvažiavę mokytojai kėlė klausimus švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei dėl įvedamo etatinio mokytojų apmokėjimo, pagal kurį jau nuo šios rugsėjo 1-osios keisis algų skaičiavimo mokytojams tvarka. Ministrė iki šiol negali paaiškinti, kodėl vieniems mokytojams algos kils, o kitiems – mažės.
„Mokyklose jaučiama įtampa dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo – darbuotojai nežino, koks realiai jis bus nuo šios rugsėjo 1-osios. Skaityti toliau
Seimo narys Arvydas Anušauskas įregistravo biudžetininkų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektą, kuriuo pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį siūloma toliau nuosekliai didinti nuo 132,5 iki 135 eurų.
Pernai šis dydis buvo padidintas 2 eurais, tačiau kartu priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriuo nutarta siūlyti Vyriausybei numatyti priemones, kurias įgyvendinus laipsniškai per trejus metus (iki 2020 metų) būtų atkurtas dėl 2008 metų ekonominės krizės sumažintas pareiginės algos bazinis dydis – 142 eurai. Skaityti toliau
Birželio 29 d. Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2167(2), kuriomis nutarta nuo 2019 m. sausio 1 d. apie 16 proc. padidinti mokslininkų atlyginimus. Už naujas nuostatas balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai.
Pagal priimtus pakeitimus pataisas pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios instituto direktoriams sieks nuo 10,0 iki 17,83 (vietoj 8,62–15,37), instituto mokslinio sekretoriaus nuo 7,51 iki 14,35 (vietoj 6,47–12,37), vyriausiojo mokslo darbuotojo nuo 8,61 iki 15,5 (vietoj 7,42–13,36), vyresniojo mokslo darbuotojo nuo 7,51 iki 12,04 (vietoj 6,47–10,38), mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo nuo 7,51 iki 9,16 (vietoj 6,47–7,9), Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teikiamiems struktūrinės reformos sveikatos srityje įstatymų pakeitimų projektams, kurių tikslas – didinti pacientams gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje. Juose siūloma sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat siūloma įtraukti regionus į sveikatinimo Skaityti toliau
Policijos pareigūnu būti nelengva. Vis dėlto, atrodo, Policijos departamento vadovai ir nemaža dalis politikų tyčia tikrina policininkų kantrybės ribas, sugalvodami vis absurdiškesnių dalykų. Paskutinė avantiūra: sutaupoma bene pusė milijono, bet kelioms dešimtims pareigūnų nerandama iš ko mokėti jiems teisiškai priklausančio priedo.
Šįkart apmauti su gyvūnais dirbantys pareigūnai – kinologai ir raitoji policija. Paprastas pavyzdys apie du policijos pareigūnus. Pirmasis dirba 8 ar 12 valandų pamainą, po kurios eina namo, o antrasis, dirbantis su gyvūnais, tokios prabangos neturi. Jei esi kinologas arba iš raitosios policijos, pasibaigus pamainai, eisi rūpintis savo Skaityti toliau
Sveikatos apsaugos ministerija su gydytojų organizacijų atstovais sutarė, kad gydytojų algų didinimas ateityje turėtų būti siejamas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU).
Vyriausybei bus siūloma įsipareigoti, kad 2020 metais gydytojų vidutinis atlyginimas siektų tris vidutines algas, o slaugytojų – pusantro vidutinio darbo užmokesčio.
„Čia toks yra siūlymas – atlyginimas būtų susietas su ekonomine situacija. Nes jeigu vėl būtų krizė ir mažėtų VDU, mes kažko negalėtume padaryti, o dabar nesusisietume su Skaityti toliau
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas balsų dauguma šiandien pritarė kaip reta dosniam prokurorų algų pakėlimui. Numatoma, kad prokurorų algos turėtų ūgtelėti 500–950 eurų per mėnesį dydžio sumomis.
Prieš šį projektą balsavo tik du komiteto nariai – konservatorius Rimantas Dagys ir socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Keista, kad tuo metu, kai neturime lėšų spręsti per mažiems mokytojų, gydytojų, Skaityti toliau
Nuo sausio didėjant minimaliajai mėnesinei algai (MMA), Vyriausybė siūlo padidinti ir minimaliuosius pareiginės algos koeficientus kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.
Nuo 2018 metų sausio MMA padidės 20 eurų ir sieks 400. Siūlomais pakeitimais siekiama, kad pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiai nebūtų mažesni už nustatytą MMA.
Dėl MMA didėjimo 20 eurų kils maždaug 27 tūkst. biudžetininkų, kuriems netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, algos. Skaityti toliau
Sovietinėje ekonomikoje veikė tik valstybinės įmonės, kurios buvo valdomos iš Maskvos ar Lietuvos centro. Joms buvo nustatytas socialinio draudimo mokestis – atitinkamas procentas nuo dirbančiųjų skaičiaus.
Kai Lietuva po truputį įsijungė į rinkos ekonomiką, ji nebuvo socialinės rinkos pirmeivė (anuomet Europoje dar veikė Socialinės rinkos ekonomika, nes ten dar nebuvo įsigalėję liberalai), jai nereikėjo kažko išradinėti, galėjo diegti kitų šalių pavyzdžius savo ūkyje. Tačiau įsigalėjo laukinio kapitalizmo ekonomika bei privatizacija – „prichvatizacija“. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui mokslininkų atlyginimus nustatyti Mokslo ir studijų įstatymu. Pakeitus įstatymą būtų padidintos apatinės mokslininkų atlyginimų ribos. Mokslininkų atlyginimų kėlimui šių metų biudžete papildomai skirta 3,1 mln. eurų.
„Siekiame, kad mokslininko karjera būtų kuo patrauklesnė, kad ją rinktųsi kuo daugiau gabaus jaunimo. Mokslas tiesiogiai susijęs su inovacijomis, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis ir ekonominė gerovė“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau
Lietuva kasmet praranda po Alytų ar Marijampolę – žmonės išvažiuoja ten, kur pajėgs savimi pasirūpinti. Skurdas šalyje nemažėja, nelygybė bei socialinė atskirtis – didėja. Visa tai liudija, kad tokia socialinė politika, kuri vykdoma Nepriklausomoje Lietuvoje jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, yra niekur nevedanti. Nepaisant realijų, viešojoje erdvėje vyrauja pasakojimai apie „sėkmės Lietuvą“, kuri sparčiai žengia socialinės ir ekonominės pažangos keliu. Skaityti toliau
Nuo kitų metų didės mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tai numatyta LR Seimo patvirtintame 2017 m. valstybės biudžete. Mokslininkų atlyginimams bus skiriama papildomai 3,1 mln. eurų.
Nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didės iki 702,9 euro. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos pakils 50 proc. nuo 468,6 euro, o vyresniųjų mokslo darbuotojų – didės 27 proc. nuo 553,8 euro. Institutų mokslinių sekretorių apatinės atlyginimų ribos padidės nuo 653,2 iki 702,9 eurų arba 8 proc. Skaityti toliau
Dauguma prekių ir paslaugų Lietuvoje 2016 metais brango, tačiau kelių svarbių prekių kainos buvo vis dar mažesnės negu prieš metus. Dėl šios priežasties Statistikos departamento apskaičiuojama infliacija šalyje lapkritį tesiekė 1 procentą. Niekas nesiginčys, kad elektros ir šilumos energijos, degalų, ryšio paslaugos šiais metais buvo pigesnės negu prieš metus. 2017 metais pigsiančių prekių ir paslaugų bus daug mažiau, todėl infliacija paspartės dėl augančių darbo jėgos sąnaudų, tikėtina, labai smarkiai didėsiančio alkoholinių gėrimų akcizo ir didesnės negu šiemet naftos kainos. Skaityti toliau
Pradėjo tiksėti dar vienos Seimo kadencijos laikrodis. Naujosios valdančiosios daugumos planas iškeldinti dvi ministerijas į Kauną sukėlė šiokį tokį šurmulį, o sostinės valdininkams, natūralu, ir nedidelį išgąstį. Politikos apžvalgininkai ir komentatoriai kaip reta buvo vieningi – ministerijų kilnojimo planus jie sutiko pašaipiai ir kandžiai, kaip utopiją ir nesusipratimą.
Tiesą sakant, idėja anaiptol ne nauja – dar konservatoriai (Kazimieras Starkevičius) buvo užsibrėžę – Žemės ūkio ministeriją perkelti į Laikinąją sostinę, tačiau vėliau persigalvojo. Skaityti toliau
Papildyta: Kaip ir buvo planuota, šiandien 12 val. Mokslo įstaigų darbuotojai susirinko į piketą Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje.
Kaip praneša Švietimo ir Mokslo ministerija, spalio 26 d. nagrinėjant 2017 m. valstybės biudžeto projektą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė ministerijos siūlymui papildomai skirti 6,2 mln. eurų – mokslininkų atlyginimams ir 2 mln. eurų – doktorantų stipendijoms.
„Tikimės, kad tokiam siūlymui pritars Seimas ir Vyriausybė“, – sako ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau
Seimas pradėjo svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pristatytas Seimo statuto pataisas (projektas Nr. XIIP-4750), kuriomis numatoma patikslinti Seimo narių atlyginimo sumažinimo dėl nedalyvavimo posėdžiuose reglamentavimą.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdžiuose, kuriuose iš anksto buvo numatyti ir numatytu laiku įvyko balsavimai dėl teisės aktų priėmimo, Skaityti toliau
Nauji mokslo metai atneš palankių pokyčių mokytojams: daliai jų didės atlyginimų koeficientai. Tai numato švietimo ir mokslo ministrės įsakymu patvirtintas Pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo pakeitimas.
Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti nuo rugsėjo 1 d. papildomai skyrė 8 mln. eurų.
„Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, Skaityti toliau
Kartais nepaprastai gerai yra kokie nors sąmonės, požiūrio ar net finansiniai sukrėtimai, nes leidžia atsišviežinti ir į įprastus rutininius reikalus pažvelgti visai kitu kampu. Dar leidžia pasijusti, kad pasirodo šioje pelkėje ne tik buožgalviai veisiasi, bet ir lelijos žydi.
Na, lelijos lelijomis, o ką daryti, kai kalafiorai, dėl beprotiškų kainų virtę tik akimis ganomomis lelijomis? Tylėti, tyliai piktintis, balsuoti kojomis, ar kažką daryti? Daryti! Pirmą kartą socialiniuose tinkluose gimusi protesto akcija virto į nebevaldomą pasipiktinimą oligopoliniais prekybos tinklais bei bedante valdžia, per 25 metus nesugebėjusia užtikrinti tikros konkurencijos Skaityti toliau
Kovo 1 d., antradienį, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė ir keturių švietimo profesinių sąjungų vadovai, siekdami kuo greičiau išspręsti švietime susiklosčiusią situaciją, kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami artimiausiu metu juos priimti ir aptarti esamą padėtį.
„Kreipiamės į Jus prašydami pagalbos sprendžiant kolektyvinį darbo ginčą, kilusį dėl Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Skaityti toliau
Nuo šių metų didėjo mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimai. Jiems kelti 2016 m. biudžete papildomai skirta 10 mln. eurų. Į mokinio krepšelį „įdėtos“ lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti. Skaityti toliau
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, gruodžio 10 d. įspėjamasis 2 val. streikas vyks dar 67 švietimo įstaigose, kuriose mokytojai nestreikavo antradienį, gruodžio 8 d. Streikuos tik dalis jose dirbančių mokytojų.
Preliminariais gruodžio 9 d. 15 val. duomenimis, prie streiko prisijungti ketina kiek daugiau nei 900 pedagogų 19-oje savivaldybių.
Gruodžio 8 d. įspėjamajame streike dalyvavo 12 proc., arba 6,4 tūkst. visų šalies pedagogų 49 savivaldybėse. Iš viso įsitraukė apie 13 proc., arba 300 iš daugiau kaip 2300 ikimokyklinio, formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų. Skaityti toliau
Gruodžio 1 d., Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko taikinimo komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomos galimybės patenkinti šešių šalies švietimo profesinių sąjungų iškeltus reikalavimus.
Nepavykus susitarti dėl profesinių sąjungų iškeltų reikalavimų, gruodžio 8 d. bus skelbiamas visuotinis švietimo darbuotojų įspėjamasis streikas. Streikui pasiruošę virš 350 mokyklų ir apie 10 tūkstančių mokytojų.
Posėdžio išvakarėse buvo išplatintas švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pranešimas, kad valdančiųjų partijų politinė taryba „surado“ galimybę papildomai švietimui skirti dar 10 mln. Eur. Skaityti toliau
Nuo 2016 m. sausio 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai augs iki 7 proc., pradėjusiųjų dirbti mokytojų – iki 5 proc., visų bendrojo ugdymo pedagogų – iki 3 proc. Apie tai švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė informavo švietimo profesinių sąjungų atstovus ministerijoje vykusiame Taikinimo komisijos posėdyje.
„Pirmadienį valdančiosios koalicijos partijų politinė taryba, apsvarsčiusi mano prašymą, nusprendė iš valstybės biudžeto papildomai skirti 10 mln. eurų profesinių sąjungų reikalavimams įgyvendinti 2016 metais. Skaityti toliau
