Žymos archyvas: Algis Avižienis

„Iš savo varpinės“: Mums kyla išnykimo pavojus (video) (37)

Arvydas Juozaitis ir Algis Avižienis | „Iš savo varpinės“ nuotr

Paslapčiomis ir be jokio piliečių pritarimo Lietuvos valdžia ruošiasi pasirašyti susitarimą dėl migracijos. Pagal jį migracija pradedama laikyti kone žmogaus teise, o valstybės ne tik privalės priimti visus norinčius, tačiau ir užtikrinti visas socialines bei kitas garantijas. Iš esmės bet kokių migrantų priėmimas taps valstybės prievole.

Jau yra aiški JAV, Austrija, Lenkija , Vengrija, Slovakija, Čekija šios globalistų primestos sutarties nepasirašys. Tuo tarpu Lietuvos valdžia ir vėl ruošiasi paminti piliečių valią. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Arvydas Juozaitis apie D.Trampą, BREXIT ir globalizaciją (video) (14)

www.varpine.org stop kadras

Jei Pasaulį matytumėme vien per LTV laidas, tuomet galima būtų pagalvoti, kad Donaldas Trampas yra pabaisa, BREXIT sąmokslas prieš Europą, o globalizacija neišvengiamas gėris.

Tik štai realybė kitokia. D. Trampas sukūrė amerikiečiams papildomas darbo vietas , kai tuo tarpu „socialistas“ Obama jas naikino. Po BREXIT šalininkų pergalės britų nuotaikos tik gerėja , o tarp išstojimo iš ES šalininkų nemažai antrosios trečiosios kartos migrantų. Pasisakančių už ES federalizaciją Skaityti toliau

A. Juozaitis pristatė rinkiminės programos „Lietuva yra čia“ metmenis ir savo bendražygius (nuotraukos, video) (23)

A. Juozaitis Raudondvaryje pristatė rinkiminės programos „Lietuva yra čia“ metmenis ir savo bendražygius

Spalio 22 d. popietę Kauno rajone, Raudondvario pilyje, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus, Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo Arvydo Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.

Sueigos dalyviams sveikinimo žodį tarė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris peržvelgęs visus susirinkusius ir netelpančius salėje, maloniai pasiūlė pereiti į žymiai didesnę. Dainų žodžiais visus atėjusius į susitikimą pasveikino bardas Vytautas Babravičius. Skaityti toliau

Kaip pablogėję Lenkijos-Vokietijos santykiai įtraukė Europą į II Pasaulinį karą (64)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Rengėjų nuotr.

Tikroji istorija nėra politkorektiška ypač , kuomet nagrinėjami tokie skaudūs įvykiai kaip karai. Be to nėra vienos tiesos, kaip ir nėra vieno karo kaltininko. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje buvęs ilgametis JAV diplomatas, ir konsulas Krokuvoje Algis Avižienis pasakoja apie diplomatijos užkulisinius žaidimus vykusius aplink Lenkiją ir pačioje Lenkijoje II-Pasaulinio karo išvakarėse.

Kai kurie pateikiami faktai greičiausiai niekuomet nepateks į istorijos vadovėlius, nes yra labai nepatogūs ar net nepriimtini iš oficialios istoriografijos pusės. Bet tai faktai, kuriuos reikia gerai žinoti, nes jie gali padėti suprasti dabartinę tarptautinę padėtį. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Klaipėdos sukilimas. Ko nerašo vadovėliai (video) (4)

Laidos stop kadras

Prieš kelias dienas minėjome Klaipėdos sukilimo 95-ąsias metines. Lyg ir daug laiko praėjo, tačiau tuometiniai įvykiai komentuojami ypač šykščiai, o kai kurių istorikų tiesiog suprimityvinami iki versijos esą tai buvo vietinis įvykis, sąlygotas Klaipėdos lietuvių noro prisijungti prie Lietuvos.

Iš atsivėrusių istorinių dokumentų ir dalyvių prisiminimų mes matome kur kas platesnį vaizdą. Pirmiausia tai labai įdomūs slaptosios diplomatijos žaidimai, kuriuose dalyvavo net kelios valstybės. Skaityti toliau

Ar Smetonos valdžia galėjo išvengti gėdingos Lietuvos kapituliacijos? (video) (30)

Algis Avižienis_asmen.nuotr

Algis Avižienis: 1940 m. birželio mėn. Sovietų ultimatumas, reikalaujantis įsileisti neribotą svetimos kariuomenės kontingentą ir pakeisti A. Merkio Vyriausybę davė pradžią Sovietų Sąjungos okupacijai. Daug kartų teko girdėti istorikų ir šiaip informuotų lietuvių diskusijas ar teisingai pasielgė Smetonos valdžia per tą lemtingą birželio 14-15 nakties Vyriausybės posėdį, kai mūsų valdžia priėmė visus Stalino ir Molotovo reikalivumus. Bet Jūs esate parašęs istorinių straipsnių, rodančių, kad Smetonos valdžia turėjo ir kitų pasirinkimų žymiai anksčiau nei ta nelaimingą birželio 14-15 naktį. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos? (228)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai blaškantis geopolitinių, ideologinių, kultūrinių ir socialinių audrų sūkuriuose kyla klausimas – ar lietuviai taps save teigiančia tauta, ar galutinai ištirps, tapdami statybine medžiaga svetimiems projektams? Tautininkams, teigiantiems tautą ir tautinę valstybę, natūraliai kyla klausimas, dar dažniau užduodamas iš šalies: su kuo ir prieš ką? Norint, kad Lietuva išliktų ir skleistųsi pasaulyje, pirmiausiai reikia jėgos, kuri įtvirtintų Lietuvą pačioje Lietuvoje.

Šiuo metu mūsų šalyje galima suskaičiuoti daugybę judėjimų, organizacijų ir partijų, Skaityti toliau

A. Avižienis. Kodėl nesiseka kovoti už lietuvių tautos ateitį? (19)

europaLietuvių tauta, sėkmingai išsilaisvinusi iš ilgalaikės sovietinės kontrolės, nesugeba pasipriešinti Vakarų jėgoms, siekiančioms užvaldyti esmines  mūsų šalies gyvenimo sferas. Ar todėl, kad lietuviai yra „veršių tauta“, kaip vienas jau miręs Ukmergės politikas yra kalbėjęs? O gal reikėtų ieškoti šaknų šimtmečiais trukusiame svetimųjų (rusų, lenkų, vokiečių) valdyme, kuris mumyse įskiepijo pasyvumą, ilgesį būti valdomais?

Jei pastarasis teiginys ką nors paaiškina, tai reikia pastebėti, kad ne ypatingai sėkmingiau nuo globalizacijos pavojaus ginasi žymiai didesnės bei išdidesnės tautos, Skaityti toliau

A.Avižienis. Kaip išgyventi tautai, kai valdžia ja nesirūpina (34)

Turbūt nesiginčysime, kad tauta be valstybės – tauta be ateities. Yra žinoma, kad žydų tauta keletą tūkstantmečių neturėjo savo valstybės, bet kažkokiu būdu sugebėjo išlikti. Tačiau ir žydai XIX-to amžiaus pabaigoje ėmė suprasti, kad moderniame, mobiliame pasaulyje jie neatsispirs nutautėjimo procesams be savo nacionalinės valstybės pagalbos. Izraelio valstybė oficialiai įsteigta 1948 m. ir iki šios dienos ji sulaukia stiprios savo piliečių, pasaulio žydijos ir užsienio sąjungininkų paramos.

Tuo tarpu dabartinėje Europoje vyrauja ypač nepalankios sąlygos tautinių valstybių plėtojimui. Skaityti toliau

Profesoriui A.A. Avižieniui įteiktas Santakos garbės ženklas (0)

Kauno meras A.Kupčinskas įteikia Prof. Algiui A.Avižieniui garbės ženklą | kaunas.lt nuotr.

Kauno miesto tarybos posėdžio metu Kauno meras Andrius Kupčinskas Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesoriui, pirmojo atkurtojo universiteto rektoriui prof. Algirdui Antanui Avižieniui už viso gyvenimo mokslo nuopelnus buvo įteiktas I-o laipsnio Santakos garbės ženklas.

Profesorius ką tik minėjo garbingą 80-ąjį jubiliejų. „Tai labai svarbus mano gyvenimo įvykis“, – atsiimdamas Santakos garbės ženklą sakė A.A. Avižienis. Skaityti toliau

A.Avižienis. Nacionalizmas ir krikščioniška dvasia – draugai ar konkurentai? (2)

efoto.lt | E.Balynaitės nuotr.

Žmogus, grįžtantis namo po užsitęsusių linksmybių, užpultas gatvėje, turi žaibiškai sutelki visą savo dėmesį ir jėgas. Nori, nenori, atėjo būtinybė gintis. Tai nėra tinkamas momentas užpultajam svarstyti ar ginantis nenukentės jo nauja striukė, kostiumas ar batai, kaip jis atrodys prieš kaimynus. Jo vienintelis tikslas yra apsisaugoti nuo grėsmės.

Prieš daugiau nei 90 metų bolševikų kariuomenė įsiveržė į Lietuvos teritoriją, bandydama užgniaužti besikuriančią nepriklausomą valstybę. Keliasdešimt tūkstančių paprastų valstiečių, rizikuodami gyvybe stojo ginti valstybę ir sėkmingai išvijo priešą iš šalies. Skaityti toliau

A.Avižienis. Nacionalinių valstybių neigimas – Europos neigimas (17)

Trečiojo pasaulio perspektyva

Stebina Lietuvos gyventojų gana pasyvus požiūris į sutemos tendencijas šalies ekonomikoje, politikoje bei kultūroje. Bet dar daugiau stebina didžiųjų Europos tautų menkas pasipriešinimas nuopoliui. Ne taip seniai pasaulį drebinusios savo galybe Vokietija, Anglija ir Prancūzija šiandien tyliai miršta. Garsus JAV apžvalgininkas Patrikas Dž. Bjukenenas (Patrick J. Buchanan) 2002 m. išleistoje knygoje „Vakarų mirtis“skambina pavojaus varpais dėl katastrofiškai sumažėjusio europiečių gimstamumo. Remdamasis Jungtinių tautų (JTO) duomenimis, Bjukenenas įspėja, kad jeigu ilgą laiką vyraujančios neigiamos gimstamumo tendencijos nepasikeis, Skaityti toliau

A.Avižienis. Pažeidžiamiausia globalizacijos vieta (5)

Vežam naftą | efoto.lt, Kontuzitas nuotr.Skamba gal kiek ciniškai, bet galima teigti, kad pokarinė Vakarų santvarka (arba tiksliau, Vakarų piliečių pritarimas jai) rėmėsi sparčiu ekonominiu augimu. Per šešis dešimtmečius Vakarų šalių ekonomikos beveik pastoviai mušė vis naujus gamybos rekordus, kraudamos didžiulius kalnus vartotojiškų gėrybių. Visa tai tarnavo gyventojų pasigrožėjimui, pasipuikavimui, malonumui, komfortui ir saugumui. Materialiniu požiūriu vakariečiai tuomet buvo geriau aprūpinti ir turbūt labiau patenkinti savo gyvenimu, nei žmonės gyvenantys kitose valstybėse arba bet kuriuo kitu ankstesniu periodu. Skaityti toliau

A.Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime (4)

Sąjūdžio mitingas 1998m. | R. Urbakavičiaus nuotr.

Sprendžiant pagal labai aukštus savižudybės, žmogžudysčių, autoavarijų, alkoholizmo, bedarbystės bei emigracijos rodiklius, lietuviai yra tarp nelaimingiausių Europos žemyno gyventojų. Pagal savo piliečių pajamas, Lietuva jau kuris laikas išlieka tarp skurdžiausių ES narių. Kad Lietuvos valstybinis organizmas rimtai serga, o tauta palaipsniui eina išnykimo link, sutiktų turbūt daug kas. Gydymo priemonių taikyta ir iš kairiojo, ir iš dešiniojo politinio sparno. Visos stambiosios politinės partijos turėjo galimybę bent kartą dalyvauti valstybės valdyme ir parodyti, ką sugeba padaryti, kad padėtis pasitaisytų. Deja, neteko pastebėti, kad kuriai nors valdančiai partijai būtų pavykę pagerinti padėtį iš esmės. Neigiami sociologiniai rodikliai toliau išlieka, gilios socialinės problemos tampa chroniškomis ligomis, nepriklausomai nuo to, kas valdo šalį. Skaityti toliau