Žymos archyvas: Algirdas

„Aktualioji istorija“: Kodėl Birutė tapo legendine asmenybe? (video) (14)

2018 02 09 09:10

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje ieškome moteriško pėdsako viduramžių Lietuvos istorijoje ir su istorike Inga Baranauskiene nusikeliame į XIV amžių bei aptariame vieną iš nedaugelio legendinių viduramžių Lietuvos moterų – Birutę, Trakų kunigaikščio Kęstučio žmoną.

Ar Birutė – istorinė asmenybė? Ko vertas Vytauto Ališausko bandymas ją sumitologinti? Kodėl Birutė buvo laikoma šventąja net krikščioniškais laikais? Kokia jos kilmė? Kas buvo Palanga XIV amžiuje? Ką žinome apie Birutės giminę? Kokiomis istorinėmis aplinkybėmis vyko Kęstučio ir Birutės vedybų istorija? Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Kas atvedė Jogailą į Lietuvos krikštą? (video) (15)

2017 10 20 07:32

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį apie tai, kaip Lietuva artėjo prie lemtingo sprendimo priimti krikščionybę. Ankstesnėje laidoje aptarėme Lietuvos krikšto idėjos raidą Vytenio ir Gedimino laikais, o taip pat 1349-ųjų separatinę Kęstučio iniciatyvą. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie tai, kaip į derybas dėl krikšto įsitraukia Algirdas, o taip pat jo sūnus Jogaila, kuris ir tampa oficialiu Lietuvos krikštytoju.

Kodėl Algirdas ir Kęstutis derėjosi dėl krikšto su imperatoriumi Karoliu IV 1358 m.? Kodėl šios derybos žlugo? Ar ne per didelius reikalavimus imperatoriui kėlė Algirdas? Ar Lietuvai būtų buvęs naudingas krikštas, nekeliant sąlygų? Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Kodėl Vytenis, Gediminas ir Kęstutis derėjosi dėl krikšto? (video) (15)

2017 10 13 07:35

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje pradedama nagrinėti derybų dėl Lietuvos krikšto tema. „Aktualiojoje istorijoje“ jau kalbėta apie Lietuvos krikšto bandymą Mindaugo laikais ir jo žlugimo priežastis. Šį kartą istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie kitus Lietuvos krikšto projektus, kilusius po Mindaugo mirties, Vytenio, Gedimino ir Kęstučio iniciatyva.

Kuo naujieji krikšto projektai skyrėsi nuo Mindaugo krikšto bandymo? Kokie buvo pagrindiniai lietuvių siekiai ir reikalavimai? Kas juos rėmė? Kokia Vytenio sąjungos su Rygos arkivyskupu reikšmė? Kodėl ir Vytenis, ir Gediminas žadėjo Skaityti toliau →

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video) (4)

2017 01 10 08:00

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau →

K. Čeponis. Lietuvos Valstybės valdovai – kunigaikščiai ar karaliai? (52)

2015 03 16 23:26

Lietuvos didysis kunigaikštis soste. Piešta apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje | Iliustracija iš E. Rimšos knygos "Heraldika" (2004)

Anglų kalboje yra germaniškos kilmės žodis „king“ – būtent šiuo titulu anglai jau daugiau kaip 1000 metų vadina savo valdovą. Žodis „king“ yra tiesioginis senovės germanų (taip pat ir germanų skandinavų) žodžių „kung“, „koning“, „konung“, „kunig“, „kunigaz“, „koningaz“ kalbinis-etimologinis bei istorinis-prasminis atitikmuo.

Lietuvių kalboje šių žodžių pilnas atitikmuo yra senovinis lietuviškas titulas „kunigas“. Istoriškai jis (kaip ir germanų kalbose) reiškė ir valdovą, ir vyriausiąjį šventiką. Būtent tokiais ir buvo Lietuvos Valstybės valdovai iki krikšto. Tačiau po to, kada Lietuvą pakrikštijo, valdovo ir šventiko funkcijos „išsiskyrė“, ir lietuvių kalboje žodžiu „kunigas“ pradėjo vadinti katalikų šventikus, o valdovą pradėjo vadinti išvestiniu žodžiu „kunigaikštis“. Skaityti toliau →

Paminėta mūšio prie Mėlynųjų vandenų pergalė (nuotraukos) (0)

2014 10 12 23:16

Katedros aikštėje minėjome pergalę prie Mėlynų vandenų | Kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Spalio 10 d. Vilniaus Katedros aikštėje aidėjo senovinio pabūklo ir modernių šiuolaikinių ginklų salvės – minėjome Lietuvos karaliaus Algirdo pergalę prie Mėlynųjų vandenų.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, elitinio XIV a. kario apranga vilkintys kariai, garbės salves atliko Lietuvos karaliaus Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovotojai. Aidint šautuvų salvėms aikštėje valstybės simbolikos rikiuotėmis (Gediminaičių stulpais, vyčio kryžiaus ir kt.) sustojo fakelais nešini Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Skaityti toliau →

Baltarusijoje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui (video) (22)

2014 06 30 18:42

Birželio 27 dieną Vitebske buvo atidengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, arba, kaip jie vadina, Olgierdui.

Paminklo atidengimas sutapo su savaitgalį vykusia miesto švente.

Atidarymo renginys prasidėjo choreografiniu pasirodymu. Po jo į Rotušės aikštę žirgu atjojo pats šventės kunigaikštis „Olgierdas“. Jį lydėjo žmona kunigaikštienė ir miestelėnai – viduramžių Vitebsko gyventojai. Visus šiuos personažus įkūnijo istorinių rekonstrukcijų klubų nariai. Skaityti toliau →

J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)

2014 03 30 12:51

„Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.

Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.

Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, Skaityti toliau →

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“ (1)

2014 03 06 14:48

Kovo 11 d., antradienį, 13 val., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Trakų salos pilyje vyks parodos „Viduramžių Lietuvos valdovai“ atidarymas ir knygos „Viduramžių Lietuvos Viešpačiai“ pristatymas. Dalyvaus paveikslų autorius, dailininkas Artūras Slapšys, istorikai Inga ir Tomas Baranauskai, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė, sutartinių giedotojų grupė Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas (9)

2014 03 01 14:04

Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Skaityti toliau →

A. Patackas. Atviras laiškas Mantui Adomėnui (73)

2014 02 10 17:08

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Atsimenu Tave kaip kuklų vaikinuką su kuprinėle, dar vyresniųjų klasių moksleivį, partizanų ryšininkės anūką, padedantį mums nesibaigiančiuose Sąjūdžio darbuose.

Tikėjomės Tave išaugsiant tvirtu Sąjūdžio vyru, įbūtinančiu Sąjūdžio idealus. Didžiavomės, kad Tu išvažiavai mokytis į Kembridžą, grįžęs įsijungei į akademinę ir politinę veiklą. Tačiau viskas pakrypo visiškai kitaip.

Paaiškėjo, kad Tavo pažiūros darosi vis labiau „neo…“, vis toliau nuo paprastosios Lietuvos, iš kurios gelmių esi kilęs. Skaityti toliau →

Naujame V.Asto romane – dramatiškas Vytauto, Kęstučio ir Jogailos kovų laikotarpis (0)

2014 01 12 14:15

Lietuvos istorinės literatūros aruodas pasipildė nauju romanu. Šių metų pradžioje leidykla „Versus aureus“ išleido žinomo prozininko, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Vydo Asto istorinį romaną „Amžinoji kryžkelė“. Romane vaizduojamas neilgas, bet dramatiškų įvykių pilnas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Algirdo mirties (1377 m.) iki Vytauto pabėgimo iš nelaisvės Krėvos pilyje (1382 m.). Tai – vienuoliktoji autoriaus knyga.

1377-ieji. Lietuvos valdovo Algirdo vėlė su laužo dūmais kyla į dausas. Lietuva sulaikiusi kvapą. Kokia buvo Algirdo paskutinė valia? Kodėl Jogaila sudarė sandėrį su priešais? Kas iš tiesų tuomet valdė Lietuvą? Kas nužudė Kęstutį? Ar Vytautas išdavė savo tėvą? Koks čia motinų, žmonų, meilužių vaidmuo? Daugybė – kodėl? Verpetuoja aistros, intrigos, kovos. Skaityti toliau →

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

2013 11 16 14:14

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją. „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau →

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ (58)

2013 04 11 09:00

Prof. Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.

Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau →

Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“ (1)

2012 03 24 20:33

Podolės žemė ir konkrečiai Kamenecas po Mėlynųjų Vandenų mūšio suvaidino labai svarbų vaidmenį kuriant XIV–XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galybę. Tuo pačiu Podolės žemės inkorporavimas į kunigaikštystės sudėtį teigiamai paveikė ir pačios Podolės raidą, nulėmė ekonominį ir kultūrinį jos pakilimą. Tai padėjo jos gyventojų mentalitetui greičiau įveikti pototorišką XIII–XIV a. I pusės sindromą. Skaityti toliau →

Batai Baldai Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės