Žymos archyvas: Algirdas

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video) (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

K. Čeponis. Lietuvos Valstybės valdovai – kunigaikščiai ar karaliai? (52)

Lietuvos didysis kunigaikštis soste. Piešta apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje | Iliustracija iš E. Rimšos knygos "Heraldika" (2004)

Anglų kalboje yra germaniškos kilmės žodis „king“ – būtent šiuo titulu anglai jau daugiau kaip 1000 metų vadina savo valdovą. Žodis „king“ yra tiesioginis senovės germanų (taip pat ir germanų skandinavų) žodžių „kung“, „koning“, „konung“, „kunig“, „kunigaz“, „koningaz“ kalbinis-etimologinis bei istorinis-prasminis atitikmuo.

Lietuvių kalboje šių žodžių pilnas atitikmuo yra senovinis lietuviškas titulas „kunigas“. Istoriškai jis (kaip ir germanų kalbose) reiškė ir valdovą, ir vyriausiąjį šventiką. Būtent tokiais ir buvo Lietuvos Valstybės valdovai iki krikšto. Tačiau po to, kada Lietuvą pakrikštijo, valdovo ir šventiko funkcijos „išsiskyrė“, ir lietuvių kalboje žodžiu „kunigas“ pradėjo vadinti katalikų šventikus, o valdovą pradėjo vadinti išvestiniu žodžiu „kunigaikštis“. Skaityti toliau

Paminėta mūšio prie Mėlynųjų vandenų pergalė (nuotraukos) (0)

Katedros aikštėje minėjome pergalę prie Mėlynų vandenų | Kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Spalio 10 d. Vilniaus Katedros aikštėje aidėjo senovinio pabūklo ir modernių šiuolaikinių ginklų salvės – minėjome Lietuvos karaliaus Algirdo pergalę prie Mėlynųjų vandenų.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, elitinio XIV a. kario apranga vilkintys kariai, garbės salves atliko Lietuvos karaliaus Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovotojai. Aidint šautuvų salvėms aikštėje valstybės simbolikos rikiuotėmis (Gediminaičių stulpais, vyčio kryžiaus ir kt.) sustojo fakelais nešini Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Skaityti toliau

Baltarusijoje iškilo paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui (video) (20)

Sustabdyta šventės akimirka

Birželio 27 dieną Vitebske buvo atidengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, arba, kaip jie vadina, Olgierdui.

Paminklo atidengimas sutapo su savaitgalį vykusia miesto švente.

Atidarymo renginys prasidėjo choreografiniu pasirodymu. Po jo į Rotušės aikštę žirgu atjojo pats šventės kunigaikštis „Olgierdas“. Jį lydėjo žmona kunigaikštienė ir miestelėnai – viduramžių Vitebsko gyventojai. Visus šiuos personažus įkūnijo istorinių rekonstrukcijų klubų nariai. Skaityti toliau

J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas (9)

Jonas Užurka

 „Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino“ – Mišelis Montenis.

Šiandien politkarinių įvykių Kryme akivaizdoje visomis įmanomomis informacinėmis priemonėmis iš Maskvos esame intensyviai skandinami propagandinio melo sraute. Nesunku ir pasiklysti.

Kremliui vis įžūliau peršant istorines klastotes apie Maskvos istoriją, apie „iskonnyje zemli“, nusprendžiau bent keliais istoriniais faktais viešai pasakyti: „Melagis nuogas“. Juo labiau, kad ne vienai ir mūsų tautiečių kartai buvo kalamos Dlugošo, Jekaterinos, Stalino, o dabar jau ir Putino, Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“ (1)

A.Slapšio pav.

Kovo 11 d., antradienį, 13 val., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Trakų salos pilyje vyks  parodos „Viduramžių Lietuvos valdovai“ atidarymas ir knygos „Viduramžių Lietuvos Viešpačiai“ pristatymas. Dalyvaus paveikslų autorius, dailininkas  Artūras Slapšys, istorikai Inga ir Tomas Baranauskai,  Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė, sutartinių giedotojų grupė Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas (9)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Kas nebuvo Kryme, tas nežino, kaip spindi tikras gamtos perlas. Čia nerasi viešos prabangos, didelio komforto, maginančių all included paslaugų, bet kurortų bobutės tokios paslaugios, kad už keletą dolerių (nuo seno „žaliasis“ nukonkuruoja rublį ar grivną) suteiks ne tik pastogę, bet ir savo darže išaugintą pomidorą ar kibirą trešnių. Taip buvo bent jau sovietiniais laikais, kai visa nuo vėsių orų sustirusi Sovietų Sąjunga plūdo į šį Ukrainos pusiasalį. Ukrainos? Skaityti toliau

A. Patackas. Atviras laiškas Mantui Adomėnui (73)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Atsimenu Tave kaip kuklų vaikinuką su kuprinėle, dar vyresniųjų klasių moksleivį, partizanų ryšininkės anūką, padedantį mums nesibaigiančiuose Sąjūdžio darbuose.

Tikėjomės Tave išaugsiant tvirtu Sąjūdžio vyru, įbūtinančiu Sąjūdžio idealus. Didžiavomės, kad Tu išvažiavai mokytis į Kembridžą, grįžęs įsijungei į akademinę ir politinę veiklą. Tačiau viskas pakrypo visiškai kitaip.

Paaiškėjo, kad Tavo pažiūros darosi vis labiau „neo…“, vis toliau nuo paprastosios Lietuvos, iš kurios gelmių esi kilęs. Skaityti toliau

Naujame V.Asto romane – dramatiškas Vytauto, Kęstučio ir Jogailos kovų laikotarpis (0)

Vydas Astas. Amžinoji kryžkelė

Lietuvos istorinės literatūros aruodas pasipildė nauju romanu. Šių metų pradžioje leidykla „Versus aureus“ išleido žinomo prozininko, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Vydo Asto istorinį romaną „Amžinoji kryžkelė“. Romane vaizduojamas neilgas, bet dramatiškų įvykių pilnas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Algirdo mirties (1377 m.) iki Vytauto pabėgimo iš nelaisvės Krėvos pilyje (1382 m.). Tai – vienuoliktoji autoriaus knyga.

1377-ieji. Lietuvos valdovo Algirdo vėlė su laužo dūmais kyla į dausas. Lietuva sulaikiusi kvapą. Kokia buvo Algirdo paskutinė valia? Kodėl Jogaila sudarė sandėrį su priešais? Kas iš tiesų tuomet valdė Lietuvą? Kas nužudė Kęstutį? Ar Vytautas išdavė savo tėvą? Koks čia motinų, žmonų, meilužių vaidmuo? Daugybė – kodėl? Verpetuoja aistros, intrigos, kovos. Skaityti toliau

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją.  „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ (58)

Prof. Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.

Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau

Mėlynųjų Vandenų mūšio pergalei atminti Podolės Kamenece įvyks festivalis „Laiko vartai“ (1)

Podolės žemė ir konkrečiai Kamenecas po Mėlynųjų Vandenų mūšio suvaidino labai svarbų vaidmenį kuriant XIV–XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galybę. Tuo pačiu Podolės žemės inkorporavimas į kunigaikštystės sudėtį teigiamai paveikė ir pačios Podolės raidą, nulėmė ekonominį ir kultūrinį jos pakilimą. Tai padėjo jos gyventojų mentalitetui greičiau įveikti pototorišką XIII–XIV a. I pusės sindromą. Skaityti toliau