Žymos archyvas: Algirdas Brazauskas

Signatarui prof. Bronislovui Genzeliui – 80! (18)

Prof. Bronius Genzelis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasitikdami Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – minime ir šią istorinę dieną gimusio 1990 m. Kovo 11-osios Akto signataro profesoriaus Bronislovo Genzelio 80-metį. B. Genzelis 1946-1954 m. gyveno Kaišiadoryse ir mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje. Kaišiadoryse gyvena profesoriaus sesuo Albina Šiškienė. Kaišiadorių kapinėse palaidoti tėvai – Juzefa ir Kostas Genzeliai.

B. Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje (tuometinė Trakų apskritis). Mokėsi Alytaus pradinėje (1942-1946), Kaišiadorių vidurinėje mokyklose (1946-1954), Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių? (61)

1988 m. birželio 21 d. pirmas nesankcionuotas Sąjūdžio mitingas prie Aukščiausios Tarybos | R.Lanko nuotr.

…Jokia politinė situacija negali suvaržyti Lietuvos valios kaip Aukščiausios jos Teisės (Sąjūdžio Moralinės Nepriklausomybės pareiškimas, 1988 m. lapkričio 20 d.).

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Steigiamojo suvažiavimo 25-mečio minėjimą pasitinkame, visą valdžią palikę ramybėje dėl šios datos minėjimo. Tačiau ši valdžios „ramybė“ sąlyginė, nes susiklosčiusios valstybės valdymo sistemos nerimas neišpasakytas – per pusę laiko, skirto 300 000 parašų surinkimui dėl referendumo organizavimo, žemės nepardavimo užsieniečiams ir valdžios svertų valstybės valdyme sugrąžinimo Tautai iniciatoriai Skaityti toliau

M.Garbačiauskaitė-Budrienė. Kas sieja PBK, Brazauską ir Bradauską (23)

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Kitaip nei kolega Marius Laurinavičius, tikiu, kad pastarojo meto neva skirtingų Rusijos valdininkų ir organizacijų prieš Lietuvą nukreipti veiksmai bei pareiškimai nėra padriki ir atsitiktiniai, o tikrai yra koordinuojami mafijinės valstybės centro – Kremliaus.

Lietuvos reakcijos į daugiaplanį Rusijos spaudimą apnuogino mūsų valstybės valdymo ir strateginio mąstymo problemas, tačiau sykiu parodė, kad vyksta teigiama vertybinė ir kartų kaita: tvirtėja valstybiškai nusiteikęs elitas, kuris nebelinkęs manyti, kad real politik principas galėtų būti vienintelis mažos valstybės kelias. Skaityti toliau

V.Adamkus pasodino savo ir K.Griniaus ažuoliukus ant Ladakalnio kalvos (0)

Ignalinos sav. nuotr.

Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį, rugpjūčio 15 dieną, apsilankė Ignalinos rajone ir, pratęsdamas gražią tradiciją, Prezidentų ąžuolyne ant Ladakalnio pasodino du ąžuoliukus – Prezidento Kazio Griniaus ir savo.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko iniciatyva pradėtame ąžuolyne jau šlama Antano Smetonos, Kazio Griniaus, generolo Jono Žemaičio, kuris 2009 m. buvo pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu, Algirdo Mykolo Brazausko, Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės ąžuoliukai.  Skaityti toliau

Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video) (134)

Zigmas Vaišvila

Birželio 5 d. Seime vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir klubo pirmininko, Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją?“

2013 m. birželio 3 d. Seime iškilmingame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) 25-mečio minėjime LPS iniciatyvinės grupės  narys Vytautas Landsbergis šios organizacijos istoriniame pavadinime įžvelgė „socialistinio realizmo vertą mistifikaciją“. Zigmas Vaišvila pabandys atsakyti į klausimus, kodėl norima užmiršti ir pakeisti  Lietuvos Atgimimo istoriją – tiek Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pavadinimą, tiek tikrąjį Aukščiausiosios Tarybos pavadinimą. Skaityti toliau

Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės (42)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario ir Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2013 m. gegužės 9 d.

Karolio Didžiojo apdovanojimą 1950 m. įsteigė  Acheno miestiečiai. Jis tapo karo nualintos Europos simboliu, turėjusiu kviesti Europos tautas vienybei, solidarumui ir tarpusavio supratimui. VIII amžiuje imperatorius Karolis Didysis suvienijo frankų ir germanų gentis, Acheną padarė Europos centru. Acheno katedroje šimtmečiais buvo karūnuojami Vokietijos karaliai ir Šv. Romos imperijos imperatoriai. Skaityti toliau

Būrimas iš pupų nepriklausomoje Lietuvoje (6)

B.Genzelis

Valstybės atkūrimo akto signatarui Broniui Genzeliui niekada netrūko drąsos kalbėti tai, ką mano. Profesorius neslepia, kad daug kam nepriklausomoje Lietuvoje nepritaria, o kai kurie dalykai jam smarkiai užgauna širdį, tačiau akmens užantyje nesinešioja. Filosofo išsilavinimas sulaiko jį nuo kartėlio ir skubotų išvadų.
„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis.

„Pasiekėme absoliutaus neatsakingumo laikotarpį. Valstybės politikoje negali dalyvauti žmonės, bijantys prarasti turtą, šeimą, galvą“, – sakė B.Genzelis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Apie asmenybes… (pirmadienio mintys) (9)

Česlovas Iškauskas | Iskauskas.lt nuotr.

Susijaukė pirmadienio mintys. Atrodo, kad viskas veltui – ir idėja kurti Tautinį informacinį frontą (TIF), atsveriantį prosovietinę propagandą ir tą bjaurų ideologinį srautą, kuris plūsta iš Rytų (o apsisukęs ateina ir iš artimųjų Vakarų) ir kuris randa gerą terpę čia, Lietuvoje; ir pastangos atskleisti dabartinės valdančiosios daugumos siekius kaip nors įtikti „i našim, i vašim“ („ir mūsiškiams, ir jūsiškiams“), aukojant brangiausius tautinius pasiekimus; ir ginti nuolat puolamus mūsų etnokultūrinius ūglius, skatinančius išsaugoti lietuvišką savastį, mūsų tapatybę, kuri pastaruoju metu tirpdoma visokių kosmopolitų skystime… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta? (14)

Linkevičius atsiprašo lenkų | Alkas.lt nuotr.

Santykiuose tarp valstybių, ypač tarp kaimyninių, matyti tik negatyviąją pusę nėra išmintinga. Tačiau jos nepastebėti, ignoruoti tai, kas trukdo tiems santykiams, arba neįvertinti istorijos pamokų, reiškia, žengti į aklavietę ir tenkintis tuščiomis puikios kaimynystės deklaracijomis.

O štai dar vienas pasirinkimas, ypač aktualus šiandien. Ko gero, visi žinome gražią pasaką apie stebuklingus žodžius „prašau“ ir „atsiprašau“. Jie lyg burtininko lazdelė pašalina visas blogybes, priešus padaro draugais, leidžia pasiekti tai, kas atrodė neįmanoma. Šių žodžių mokau ir anūkus.

Tačiau kaip elgtis valstybėms, nuo seno turinčioms neapmokėtų istorijos sąskaitų, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. L.Linkevičius Lenkijoje perlenkė (36)

Jonas Vaiškūnas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Vasario 7 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nuvykęs oficialaus vizito į Varšuvą, atsiprašė lenkų tautos už gėdingą Lietuvos Respublikos Seimo poelgį 2010 metų pavasarį, kuomet Seimas, esą, nepritarė lenkiškų pavardžių rašymui Lietuvos piliečių pasuose lenkiškais rašmenimis…

Solidaus Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ žurnalistui priminus, kad kairieji, socialdemokratai ir kitos dabartinės valdžios partijos Lietuvoje prieš pat Smolensko aviakatastrofą Lietuvoje lankantis Lenkijos prezidentui Lechui Kačynskiui 2010 m. nepalaikė „kompromisinio“ pavardžių rašybos projekto ir, kad tik vienas socialdemokratas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, balsavo „už“. Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Sausio 13-osios byloje surinkta šiurpinančiai daug medžiagos (video) (80)

Zigmas Vaišvila sausio 13-osios dienos minėjime Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Skelbiame Laikinosios gynybos vadovybės nario, Sausio 13-osios naktį paskirto Ministro pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos pasisakymą iškilmingame Laisvės gynėjų dienos 22-ųjų metinių minėjime Seime.

Mieli Lietuvos žmonės, svečiai,

2011 sausio 12 d. šioje tribūnoje Jo Ekselencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tarė: „Lietuvai reikia meilės tiesoje“. Atrodytų, paprasta ir aišku. Deja, realybė labai nutolusi nuo šių šventų žodžių. Sausio 13-oji – vienybės diena. Tikėjome vienas kitu. Tačiau šiandien esame pavargę nuo melo, o ir tikėti nebežinome kuo. Tai – kasdienybė. Išdidi ir šalta. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė ant Ladakalnio pasodino du ąžuolus (0)

Lietuvos Prezidentėant ant Ladakalnio sodina ązuoliuką | lrp.lt nuotr.

Spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Ignalinos rajone ir ant Ladakalnio esančiame Prezidentų ąžuolyne pasodino du ąžuoliukus.

„Prezidentų ąžuolynas vienoje gražiausių Lietuvos vietų – valstybės kūrimo ir darbų tęstinumo simbolis. Prisimindami svarbiausius valstybės kūrėjus ir tęsdami jų darbus, stipriname savo valstybę. Tegul šie ąžuolai įkvepia kiekvieną lietuvį labiau mylėti savo šalį ir visada ginti jos laisvę“, – sakė šalies vadovė.

Lietuvos laisvės kovoms atminti Prezidentė pasodino ąžuoliuką generolui Jonui Žemaičiui, kuris 2009 m. buvo pripažintas ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu. Skaityti toliau

Prezidento A.M.Brazausko 80-ųjų gimimo metinių proga bus išleistas pašto ženklas (video) (4)

Rugsėjo 22 dieną, šeštadienį, minint prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 80-ąsias gimimo metines apyvartoje pasirodys šiam jubiliejui paminėti skirtas pašto ženklas „Algirdui Brazauskui – 80 metų“.

Pašto ženklą vienai iškiliausių šio amžiaus asmenybių kūrė dailininkas Vaclovas Butrimas. Ženklas bus išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt.

Kartu su pašto ženklu bus išleisti ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Skaityti toliau

Valdovų rūmai buvo atstatomi kaip Lietuvos valstybingumo simbolis (II) (0)

 „Mokslo Lietuva“ 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 21 (443)
dr. Napalys Kitkauskas, "Mokslo Lietuva" nuotr.

„Mokslo Lietuvos“ vyr. redaktoriaus Gedimino Zemlicko pokalbis su architektu ir restauratoriumi dr. Napaliu Kitkausku. 

Ilgametis Vilniaus pilių teritorijos, Katedros, atstatomų Valdovų rūmų, kitų reikšmingų istorijos ir kultūros paveldo objektų tyrinėtojas, architektas ir restauratorius, humanitarinių mokslų daktaras Napalys Kitkauskas yra ta asmenybė, į kurio žodį įsiklauso visi, kuriems rūpi sąžininga tiesa įvairiais mūsų kultūros paveldo klausimais, taip pat ir dėl daug kam užkliūvančių Valdovų rūmų. Prie šio objekto N. Kitkauskas dirba nuo 1987 m., o 1995 m. tapo LDK Valdovų rūmų atstatymo projekto moksliniu vadovu ir šias pareigas ėjo iki 2010 metų.  Skaityti toliau

Valdovų rūmai buvo atstatomi kaip Lietuvos valstybingumo simbolis (I) (0)

“Mokslo Lietuva” 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. 20 (442)

Valdovų rūmai, "Mokslo Lietuva" nuotr.

“Mokslo Lietuvos” vyr. redaktoriaus Gedimino Zemlicko pokalbis su architektu ir restauratoriumi dr. Napaliu Kitkausku

Ilgametis Vilniaus pilių teritorijos, Katedros, Valdovų rūmų ir kitų reikšmingų istorijos ir kultūros paveldo objektų tyrinėtojas, architektas ir restauratorius dr. Napalys Kitkauskas yra ta asmenybė, į kurios žodį įsiklauso visi, kuriems rūpi sąžininga tiesa įvairiais mūsų kultūros paveldo klausimais, taip pat ir dėl daug kam užkliūvančių Valdovų rūmų. Žinoma, bet kurios tiesos baigtinė ir aukščiausia instancija yra tik visagalis Laikas, tačiau jo nuosprendžio ne visi galime sulaukti. N. Kitkauskas dar 1983 m. vienas pirmųjų iškėlė ir suformulavo Valdovų rūmų atkūrimo idėją, nuo 1987 m. dalyvavo rūmų teritorijoje pradėtuosiuose archeologiniuose ir architektūriniuose tyrimuose, Skaityti toliau