Žymos archyvas: Algimantas Masaitis

Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai suetiktas Meilės Lukšienės vardas (video) (0)

Vilniaus rajono Marijampolio vidurinei mokyklai suteiktas Meilės Lukšienės vardas | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Spalio 4 d. tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, Vilniaus r. Marijampolio vidurinėje mokykloje vyko Meilės Lukšienės vardo suteikimo šiai mokyklai iškilmės.

Renginyje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, M.Lukšienės  dukra habil. dr. Ingė Lukšaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.

Iškilmių dalyvius sveikindama Prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad mokyklai suteiktas ypatingos asmenybės – nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrėjos, Tautinės mokyklos idėjos autorės Meilės Lukšienės – vardas. Skaityti toliau

Išleista B.Dombraitės-Usonienės atsiminimų knyga apie Dieveniškių krašto mokyklas 1946–1955 metais (0)

knygos-virselis-K100VšĮ „Vorutos“ fondas išleido lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio jubiliejui skirtą Birutės Dombraitės-Usonienės knygą „Dieveniškių krašto mokyklose. Iš mano atsiminimų 1946–1955“ [1]. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ buvo įsteigta 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje ir veikė iki 1938 m. Draugijos steigėjai ir nariai – J.Basanavičius, A.Smetona, kun. V.Mironas, kun. A.Petrulis, kun. K.Maliukevičius ir L.Gira, pirmasis pirmi ninkas – kun. J.Steponavičius. 2004 m. balandžio 3 d. draugija buvo atkurta ir jos pirmininku tapo Algimantas Masaitis. Skaityti toliau

Kaunas prisideda prie Vilnijos krašto lietuvių jaunimo patriotizmo ir pilietiškumo ugdymo (3)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Vilnijos“ draugijos ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos rengiamos šventės „Šalčios aleliumai“ organizatorius dalyvius pasveikino Kauno miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas. Siekdama prisidėti prie lietuvių bendruomenės Vilnijos krašte ugdymo, Kauno miesto savivaldybė tęsia prieš keletą metų užsimezgusį bendradarbiavimą su „Vilnijos“ draugija.

Jau šešioliktą kartą surengta šventė subūrė Šalčininkų žemės talentus, Skaityti toliau

Paminėtas už lietuvybę Lenkijos okupuotoje Rytų Lietuvoje kovojusios švietimo draugijos „Rytas“ 100-metis! (6)

1925–1926 metais „Rytas“ Vilniuje globojo lenkų valdžios patvirtintas lietuviškas mokymo įstaigas.

Sausio 31 d. minint lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklos 100-metį Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengta šioms neeilinėms sukaktuvėms  paminėti skirta konferencija.

Tą pačią dieną Vilniaus Naujajame arsenale buvo atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Parodoje rodomos „Ryto“ draugijos švietėjišką veiklą liudijančios nuotraukos, senieji plakatai, raštai, senųjų vilniečių išsaugotos įvairios istorinės vertybės, istorinė draugijos vėliava bei rodomas istorinę medžiagą papildantis švietėjiškas filmas apie draugijos veiklą.

Konferencijoje aptarta „Ryto“ draugijos istorija ir nūdiena Skaityti toliau

Šalčininkuose atšvęsti jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ (nuotraukos) (1)

„Šalčios aleliumai“ | J.Brasiūnaitės nuotr.

Jau šešioliktieji „Šalčios aleliumai“ Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje 2013 m. sausio 26 d. pradžiugino lietuvybės puoselėtojus Pietryčių Lietuvoje. Tradiciškai paskutinį sausio šeštadienį rengiamos šventės tema šiemet – tradicijos ir papročiai. Lietuvos tūkstantmečio gimnazija vykdo šį projektą siekdama kelti Šalčininkų rajono mokinių valstybinės kalbos mokėjimo lygį, ugdyti sceninę kultūrą, pagarbą tautos tradicijoms, mokyti bendravimo, drąsos išsakant savo mintis.

Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šventės dalyviams ir svečiams palinkėjo puoselėti tris pagrindinius dalykus: Skaityti toliau

Kaip būti lietuviu (6)

Gedimino pilis, marius.day.lt nuotr.

Apie Pietryčių Lietuvą, lietuvybės rūpesčius joje Liudviko Giedraičio pokalbis su trimis buvusiais šio krašto mokyklų direktoriais: Algimantu Masaičiu (Marijampolis), Vytautu Dailidka (Eišiškės), Stanislovu Budraičiu (Rimdžiūnai, Turgeliai).

Liudvikas Giedraitis: Gerai žinoma, kad baltų, lietuvių ribos daugelį am­žių siaurėjo. Apie tai, kas į pietus, rytus, vakarus nuo Lietuvos – tegalim surašinėt netekčių, lietuvybės siau­rėjimo statistiką, bet apie Pietryčių Lietuvą, manau, turim ne tik teisę, bet ir prievolę kalbėti, ieškoti būdų, kaip susigrąžinsim šį nutautėjusį, nutautintą kraštą. Skaityti toliau