Žymos archyvas: Algimantas Bučys

V. Mikailionis. Kunigaikščiai ar karaliai? Mirusieji žino tiesą, o kada ją sužinos gyvieji? (31)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Algimantas Bučys. Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: UAB „ALIO“. 2019, p. 568

Kaip iš tikrųjų turėtume vadinti XIII–XIV amžių Lietuvos valdovus? Nuo mokyklos suolo manėme, kad juos labai išaukštiname, vadindami didžiaisiais kunigaikščiais. Tačiau abejonių kirminas vis tiek graužė, nes kunigaikščiai yra vasalai, tad kokiems karaliams buvo pavaldūs Vytenis, Gediminas, Algirdas? Ir kodėl amžininkai – popiežiai, vokiečių pirkliai, net aršiausi priešai kryžiuočiai – vadindavo juos karaliais (rex, kionig ir pan.)? Skaityti toliau

Nugriaudėjus pirmajam Perkūnui romuviai švęs Jorės šventę (dienotvarkė, nuotraukos, video) (1)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 27-28 dienomis jau 23-ius metus iš eilės senojo baltų tikėjimo tęsėjai romuviai vėl švęs Jorės šventę. Nugriaudėjus pirmam pavasariniam Perkūnui, paskutinį balandžio savaitgalį, romuviai š visos Lietuvos renkasi Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje, atgimstančios pavasarinės gamtos apsuptyje atšvęsti savo didžiosios pavasario šventės – Jorę.

„Jorė – kalendorinė šventė tapati Velykoms. Bet nesiejama su jokiais istoriniais įvykiais ar Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta knyga – apie Lietuvos karalius (30)

Algimantas Bučys | G. Skaraitienės nuotr.

Vasario 23 d. 14 val. Vilniaus knygų mugėjeje 1 salėje bus pristatyta nepaprasta dr. Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“, kurioje bene pirmą kartą taip plačiai ir išsamiai  atskleidžiama vadinamoji Lietuvos karalių byla.

Ši tema iki šių laikų istorikų mažai liesta bei įvairių okupantų ir „geradarių“ krikštytojų bei  civilizuotojų  išvis nepageidaujama arba net griežtai draudžiama. Tad įsigalėjo „tradicija“ šimtmečiais lietuviams į sąmonę kalti vasališkumo Skaityti toliau

Algimantas Bučys: Pagoniškos Lietuvos valdovus popiežiai vadino karaliais (video) (34)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sausio 7 d. pristatyta Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“. Rašytojas, literatūrologas, literatūros kritikas A. Bučys savo veikalu siekia atstatyti tikruosius pagoniškos Lietuvos valdovų titulus.

Kodėl net ir lietuviškoje istoriografijoje valdovai vadinami didžiaisiais kunigaikščiais, nors daugybėje lotyniškų šaltinių Lietuvos valdovai tituluojami karaliais (lot. rex)? Knygoje, kurios pirmoji laida jau išpirkta, A. Bučys pateikia daugybę dokumentų lotynų kalba, išmargintų Skaityti toliau

Akademikas R. Grigas pristatys savo naują knygą „Nutylėtų tiesų sakymas“ (3)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatyta akademiko Romualdo Grigo knyga „Nutylėtų tiesų sakymas“. Knygą išleido „Diemedžio“ leidykla.

Renginyje dalyvaus: „Diemedžio“ leidyklos direktorius Danas Kaukėnas, akademikas Antanas Tyla, literatūros ir kultūros istorikas Algimantas Bučys, žurnalistas Vytautas Visockas, UAB „Hannig Vilnius“ technikos vadovas Valdas Šilalė, LMA skyriaus Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė, Renginio vedėjas – akademikas Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II) (112)

Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Dėl ko  tartasi Gedimino ir Jono XXII laiškuose

Galima būtų manyti, kad Romos popiežiaus ir Lietuvos karaliaus korespondencijos tekstai atspindi tiktai pradinę derybų stadiją, kai šnekama apie Gedimino galimą atsivertimą į katalikybę ir dar neatėjo metas kalbėti apie karaliaus karūną.

Bet atkreipkime dėmesį, kad tekstuose nešnekama ir apie karūnavimą. Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (I) (40)

Gediminas | dail. Artūras Slapšys

Šiemet sukanka 700 metų, kai  Gediminas tapo Lietuvos karaliumi, pradėjęs valdyti 1316 metais, mirus vyresniajam jo broliui Vyteniui. Ta proga skelbiame ištrauką iš naujos, spaudai paruoštos Algimanto Bučio knygos  „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de jure ir de facto Viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė“. Ši knyga skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui pagerbti.

/…/

Gedimino titulai jo paties laiškuose Skaityti toliau

V. Mikailionis. KGB šmėkla tebeklaidžioja po Lietuvą (5)

Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.

„Metų“ anketoje „Požiūriai“ (2014 m. liepos mėnesio numeryje) literatūros tyrėjas ir kritikas Algimantas Bučys atsako į tris anketos klausimus. Atsakydamas į klausimą „Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“?“ A. Bučys teigia:

„Paradoksalu, bet šiandien oficialiai panaikintą valstybinę cenzūrą kuo puikiausiai pakeitė vis stiprėjanti daugumos rašančiųjų autocenzūra… Sąjūdžio laikų laisvą žodį ir niekieno nevaržomą teisę viešai pareikšti savo nuomonę netrukus ėmė vis kiečiau varžyti žiniasklaidos Skaityti toliau

V. Mikailionis. Lietuvių literatūros pradžios beieškant (44)

Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algimantas Bučys. Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija. V.: Versus aureus, 2012. 656 p.

Knyga, apie kurią, mano galva, reikėtų nemažai kalbėti ir netgi pasiginčyti, tarsi liko beveik visiškai nepastebėta. Nepastebėta nei istorikų, nei literatūrologų, nors ir vienų, ir kitų ambicijas ji turėtų pirmiausia užgauti arba bent jau sudominti.Turiu omenyje dr. Algimanto Bučio solidų foliantą „Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Tai tarsi trilogijos trečioji, baigiamoji, dalis. Skaityti toliau

Baltų kultūros ir religijos mokykloje kalbėta apie Dievus ir nežinomą Lietuvos istoriją (video) (VI) (32)

Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.

Kovo 3 d. įvyko Lietuvos Romuvos VI Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.

Daktarė Daiva Vaitkevičienė skaitė pranešimą „Lietuvos valstybės Dievai XIII a.“ D.Vaitkevičienė rėmėsi metraščių pasakojimu apie Sovijų ir jo kultą baltų žemėse. Ji teigė, kad Lietuvių religija centralizuotoje Lietuvoje tapo valstybine religija. Lietuvos valstybinės šventvietės buvo vadinamos Šventaragiais. Pagrindinis kultas buvo Ugnies gerbimas. Kaip ugnies viešpats įsigalėjo Perkūnas. Kartu viešpatavo ir kiti svarbūs dievai – Andojus, Kalvelis, Žvėrūnė ir Medeina. Šie dievai gyvavo iki pat krikščionybės įvedimo. Skaityti toliau

Išleista nauja lietuvių etninės kultūros tyrėjo V.Mikailionio prozos knyga – „Jotvingių laisvės šokis“ (1)

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido naują lietuvių etninės kultūros tyrinėtojo Vaclovo Mikailionio knygą – prozos diptichą „Jotvingių laisvės šokis“.

Knygoje spausdinami apysaka „Placidas“ ir romanas „Grūdzielius“ atskleidžia tautos dvasinę būseną, ištikus XX amžiaus karams bei okupacijoms, o kūrinių pagrindą sudaro gilioji „jotvingiškoji“ pasaulėjauta ir kultūra.  Vienas iš romano simbolių  „grūdzielius“ – tai archaiškas dzūkiškas šokis.

Autorius bando atkurti sudėtingą tautos kelią ir nuopuolio ženklus, – paini tarpusavio kova nulėmė pusę šimtmečio trukusią pralaimėjimų virtinę. Skaityti toliau

A.Bučys. Post scriptum (1)

Algimantas Bučys, www.slaptai.lt

Algimantas Bučys

Birželio vidurys – reikšmingų istorinių įvykių minėjimai. Čia ir Okupacijos diena, ir Gedulo ir Vilties diena, ir Birželio sukilimo 70-metis. Gėlės, giesmės ir dainos, minėjimai ir konferencijos, dokumentiniai ir meniniai filmai… Tiesa, meninis filmas tik vienas ir vis tas pats, nepakeičiamas – „Niekas nenorėjo mirti“. Šiomis dienomis du kartus jis buvo rodomas per LTV, net su aktorių komentarais.

Matėme jį – puikiai nufilmuotą, talentingai suvaidintą – ir lyginome su birželio mėnesio „Metų“ žurnale paskelbta rašytojo ir dailininko Leonardo Gutausko apysaka „Keltas“. Skaityti toliau

V.Visockas. Tik piktavalis gali tyčiotis iš Pilėnų gynėjų (4)

Vytautas Visockas | G. Visocko nuotr.

(Perskaičius Algimanto Bučio straipsnį „Savižudybės ženklas Pilėnų istorijoje, arba Kaip mokslininkas virsta pamokslininku“)

Dešimtis, jeigu ne šimtus kartų lankiausi Punioje. Kai tik važiuoju į gimtąjį Alytų, beveik visada užsuku pasigrožėti Nemunu, Punios šilu nuo Punios piliakalnio. Visais metų laikais. Esu išleidęs Reginos Volkaitės-Kulikauskienės knygelę „Punia“, kurią iliustravau savo nuotraukomis. Atgimimo laikais džiaugiausi prisidėjęs prie Vladislavo Sirokomlės „Iškylų iš Vilniaus po Lietuvą“ (vertė Kazimieras Umbražiūnas), Zigmanto Gliogerio „Nemunu“ (vertė Vytautas Būda) išleidimo.  Skaityti toliau