Žymos archyvas: Alfonsas Eidintas

Tokijuje pristatyta Japonijoje išleista „Lietuvos istorija” (1)

URM.lt nuotr.

Gegužės 15 dieną Lietuvos ambasadoje Tokijuje Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pristatyta pirmą kartą japonų kalba išleista Lietuvos istorikų parašyta „Lietuvos istorija“.

Šio įvykio proga Lietuvą su atkurtos valstybės jubiliejumi sveikino Japonijos-Lietuvos draugystės parlamentinės lygos prezidentas Hidrofumi Nakasone ir buvusi Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. Skaityti toliau

Seime bus paminėtas Lietuvių konferencijos 100-metis (tiesioginė transliacija) (0)

Lietuvių konferencija Vilniuje (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius. F267-2862, lap. 11) | lrs.lt

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, Seime vyksiančia šventine konferencija, bus paminėtas Lietuvių konferencijos, pasiryžusios atkurti Lietuvos valstybę, šimtmetis.

1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis, Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, valdžios sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti valstybiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Lietuvių konferencijos dalyviai išrinko 20 Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Palangoje paminėjome Prezidento A. Smetonos gimtadienį (0)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 10 dieną, Palangos grakščioje  „Baltojoje“ viloje, su būreliu sąjūdiečių, paminėjome Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 143-čiąsias gimimo metines.

Šioje viloje, vasaros metu, Prezidentas atostogaudavo su šeima. Tuomet vilą valdė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams užėmus Lietuvą, buvo suimta ir ištremta enkavedistų. Tremtyje ir mirė, o jos kapo vieta, nežinomas iki šiol. Iškilios Lietuvos patriotės Marijos vardą, mini tik šeimos antkapinis paminklas Palangos kapinėse.

Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos) (1)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Skaityti toliau

Šiandien legendinės Mažosios Lietuvos rašytojos Ievos Simonaitytės 120-osios metinės (virtuali paroda) (1)

I. Simonaitytė Angerburge (Lenkija). 1915 m. | LLMA archyvo nuotr.

Šiandien 120-osios rašytojos, paskutiniosios Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytė (1897–1978) gimimo metinės.

Seimas, įvertindamas I. Simonaitytės  2017-uosius yra paskelbęs I. Simonaitytės metais. Žinomiausias rašytojos romanas – „Aukštujų Šimonių likimas“. Už jį 1935 m. rašytojai buvo paskirta pirmoji Lietuvos valstybinė literatūros premija. Skaityti toliau

Už kiekvieno didžio vyro – didi moteris! (I) (1)

Liudvika Zaikauskaitė-Narutavičienė (Jono žmona), Joana Narutavičienė (signataro žmona), duktė Sofija Narutavičiūtė-Krasowska; antroje eilėje: sūnus Kazimieras, signataras Stanislovas Narutavičius, sūnus Jonas ir duktė Elena | K.Narutavičiaus asmen. archyvo nuotr.

Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė, Joana Bilevičiūtė-Narutavičienė. Dvi 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų žmonos. Intuityviai norėjau jas suporuoti. Jutau, kad jas sieja kažkas ypatingesnio, tik ne iš karto supratau kas. Gal tai, kad vaikystėje abi kalbėjo lenkiškai? Ar kad abidvi buvo pamaldžios? Pagaliau dingtelėjo – taigi viena buvo vienos šalies prezidento žmona, o kita – kitos šalies prezidento brolienė!

Bajoraitė, ištekėjusi už inteligento

Sofija Chodakauskaitė gimė 1885 m. sausio 13 d. Gavėnuose. Kaip rašo istorikė Skaityti toliau

V.Venckevičius. Smetona yra Smetona, ponai! Ne jums jį teisti (8)

dr. Vytautas Venckevičius

Matydami pavojų – dėl padidėjusio chaoso valstybėje – prarasti sunkiai iškovotą nepriklausomybę, patriotiškai nusiteikę kariškiai 1926 m. gruodžio 17-ąją įvykdė valdžios perversmą. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Smetona buvo įtikintas užimti Lietuvos Prezidento postą. Priešingu atveju – ką pripažįsta ne tik daugelis istorikų – Lietuvai galėjo baigtis liūdniau. Juk geopolitinė situacija jai buvo gana nepalanki. Tuo veiksmu buvo įvestas autoritarinis – tik ne fašistinis! – valdymas. Prasidėjo kūryba, kurios rezultatų neįmanoma nuneigti.

O kokia padėtis Lietuvoje po 1990-ųjų Kovo 11-osios? Stebint ekonomiką, švietimo ir mokslo sistemą, teisėtvarką ir kitas gyvenimo sritis, atrodo, Skaityti toliau

A.Stulginskio universitetas pažymės 127-ąsias A.Stulginskio metinės (2)

Prezidentas A.Stulginskis

Šia proga vasario 28 d. 11 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune ketinama surengti A.Stulginskio metinėms skirtą iškilmingą Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU, iki 2011 m. vadinto Lietuvos žemės ūkio universitetu) senato posėdį.

Renginyje dalyvaus daugelio monografijų autorius, diplomatas, prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas. Jis skaitys pranešimą apie Prezidentą Aleksandrą Stulginskį ir jo vaidmenį Lietuvos istorijoje. Iškilmėse bus įteiktos ASU mecenato regalijos UAB „Biržų žemtiekimas“ (gen. direktoriui Viktorui Rinkevičiui) ir UAB „Ivabaltė“ (gen. direktoriui Irmantui Tarvydžiui). Skaityti toliau

Prof. A.Eidintas knygą apie Antaną Smetoną pristatė Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (0)

Alfonsas Eidintas | D.Labučio. ELTA nuotr.

Vasario 21 d. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) istorikas, diplomatas prof. Alfonsas Eidintas pristatė savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“.

Renginyje dalyvavo užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, ambasadorius archyvų klausimams Vytautas Žalys, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Mindaugas Tamošaitis.

Naujoje knygoje apie prezidentą Antaną Smetoną autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai. Skaityti toliau

A. Eidintas: A.Smetonos valdymas užaugino lietuvių tautai papildomą stuburkaulį (video) (6)

Prezidentas Antanas Smetona | archyvinė nuotr.

Vasario 8 d.  Vilniuje Signatarų namuose istorikas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas, kartu su istorikais Antanu Kulakausku ir Algimantu Kasperavičiumi,  pristatė savo naujausiąją knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“. Nors renginys nebuvo plačiai reklamuojamas, tačiau nedidelėje, vos apie 60 žmonių telpinančioje salėje, nebuvo vietos kur atsisėsti. Visos palangės buvo užsėstos, ne visur užteko vietos net į sieną atsiremti.

Kiekvienoje šalyje valstybės kūrėjai, dar vadinami „valstybės tėvais“ – labai gerbiami, net garbinami, tačiau Lietuvoje apie pirmąjį jos prezidentą dar vyrauja sovietmečiu sukurtas mitas, jog A.Smetona pabėgo nuo savo liaudies įtūžio – pradėjo knygos autorius. Skaityti toliau

Profesorius A.Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“ (0)

Prof. Alfonsas Eidintas | fotomontažas pagal istorineprezidentura.lt nuotr.

Šiandien, vasario 8 d. 17 val. Vilniuje Signatarų namuose (Pilies g. 26) istorikas ir diplomatas prof. Alfonsas Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“.

Naujoje knygoje apie prezidentą Antaną Smetoną autorius daugiausia dėmesio skiria lietuvių tautos atgimimui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimui XX amžiuje, jos raidai. Kas padėjo Antanui Smetonai du kartus būnant Lietuvos prezidentu, su kuo jis artimiausiai dirbo konstruodamas ir diegdamas autoritarinės valdžios modelį? Smetoną visuomet rėmė ištikimi draugai, padėjo jam ir tikėjo juo žmona Sofija, Juozas Tūbelis ir jo žmona Jadvyga, tautininkų ideologas kunigas Izidorius Tamošaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vladas Mironas ir kiti kunigai, teisininkas Stasys Šilingas, kariškiai Kazys Skučas, Kazys Musteikis. Skaityti toliau