Žymos archyvas: Albinas Kentra

Albinas Kentra: Kova už laisvę niekada nesibaigia (1)

Kalba jubiliatas Albinas Kentra | A. Stričkos nuotr.

Kovo 29 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Gobelenų salė (Vinco Krėvės auditorija), buvo perpildyta norinčiųjų pagerbti nenuilstamą laisvės kovotoją Albiną Kentrą, švenčiantį garbingą 90 metų jubiliejų.

„Kova už laisvę niekada nesibaigia,“ – tokiais Albino Kentros žodžiais, palaimindamas susirinkusiuosius, kreipėsi vyskupas Jonas Kauneckas ir įteikė jubiliatui knygą, skirtą kitam kovotojui – kunigui kankiniui Alfonsui Lipniūnui atminti, kurioje jis liudijimais net ir miręs tęsia kovą už Lietuvos laisvę. Taigi, vienu metu vyko dviejų didžių tautos vyrų minėjimai. Todėl, palaiminęs ir pasisakęs renginyje, vyskupas išskubėjo į šalia esančią Šv. Jonų bažnyčią pagerbti kunigo Alfonso Lipniūno. Skaityti toliau

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt (6)

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau

K. Stoškus. Šventė tarp džiaugsmo ir skausmo (16)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Esu ne kartą rašęs apie apgailėtiną švenčių eroziją šiuolaikinėje (postmoderniojoje) civilizacijoje. Apie „naująjį religingumą“, pasireiškiantį daiktų ir jų vartojimo, maisto ir mitybos, svaigulio ir skanavimų azarto, seksualinių pomėgių ir fiziologinių procesų garbinimu, švenčių virtimu kasdienėmis pramogomis. Praėjusiais metais tokių švenčių turėjome per akis ir mes. Jos tęsėsi beveik be paliovos. Nespėja pasibaigti viena, kai prasideda kita. Dauguma jų atitiko visus „naujojo religingumo standartus. Jos vadinosi visokiausiais vardais, svetimais ir savais, bet vis labiau vienodėjo, banalėjo, tuštėjo. rutinizavosi. Nyko jų dvasinis turinys, ugdomoji prasmė ir žmogiškoji vertė. Skaityti toliau

Seime iškilmingai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena (0)

Kovo 11-oji Seime 2019 m. | lrs.lt nuotr.

Šiandien, Kovo 11-ąją, Seimo rūmuose iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasidžiaugė, kad šiandien Lietuva švenčia reikšmingų permainų liudijimą. „Lietuva yra žmonės – čia ir visur. Lietuva yra žinia aplink pasaulį. Lietuva buvo tas lūžio taškas devyniasdešimtaisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe”, – pažymėjo Seimo vadovas. Skaityti toliau

Seime – iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai (tiesioginė transliacija) (0)

Kovo 11-osios minėjimas Seime | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Kovo 11 d., pirmadienį, 10 val. Seime Kovo 11-osios Akto salėje bus iškilmingai paminėta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.

Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Seimo vadovas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovams perduos saugoti per šalį keliavusią knygą „Pasižadėjimas Lietuvai“, kurioje visi norintieji galėjo pažymėti savo moralinį įsipareigojimą Tėvynei. Skaityti toliau

Pagerbtas ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) (video) (0)

Pagerbtas ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) | Rengėjų nuotr.

Nespėjus išsisklaidyti atminimo laužų dūmams pagerbiant Sausio 13-os žuvusiųjų atminimą, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai ir svečiai sausio 15 rinkosi į atminimo vakarą Vilniaus mokytojų namuose (VMN).

Prieš pat vakaro renginį,  prie paminklo Vilniuje ketvirtajam Lietuvos prezidentui,  brigados generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909-1954), susirinko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos tarybos nariai su  pirmininku Alvydu Strička, gen. Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Juškaitė-Vilkienė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Kauno Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Lietuvos laisvės kovų atmintį būtina išsaugoti ateities kartoms (nuotraukos) (0)

Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių draugijos atkurti rūmai | LLK nuotr.

„Nors tarptautinė būklė buvo dar labai miglota, Lietuvos ateitis labai neaiški, Lietuvos Taryba, susirinkusi 1918 m. vasario 16 d. posėdžio Vilniuje, ryžosi pasirašyti Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Aktą, kuris taptų kertiniu akmeniu nepriklausomos Lietuvos valstybės.“ – rašo istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė knygoje „Lietuvos istorija“.

Autorė pabrėžia sunkią to laikotarpio Lietuvos būklę: „Vokietijoje vyko revoliucija, kaizeris Vilhelmas II pašalintas, o mūsų krašte okupacinę valdžią perėmė vokiečių kareivių taryba. Atvirai veikė komunistai – agitavo mitinguose, laukė ateinant bolševikų iš Rusijos. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kovo 11-oji ir Justinas Marcinkevičius (nuotraukos) (0)

Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Viva voce“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lipdau lipdau, o galo vis nėra.
O gal Tėvynę reikia visą laiką
Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyt?
Nes jei sustoji tik – jinai ir miršta.
Taip, kurti visą laiką. Visą laiką!
Lipdyt ir kurti…

Šiais Justino Marcinkevičiaus dramos-poemos „Mindaugas“ žodžiais Gaudentas Aukštikalnis pradėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą. Ir ne atsitiktinai kovo 10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovės Skaityti toliau

Pagramančio regioniniame parke atidengtas partizanų bunkeris (nuotraukos) (3)

T. Kalašinsko nuotr.

Pagramančio regioniniame parke, Pagramančio miške atkurta partizanų žeminė, kurioje glaudėsi Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės 3-čios kuopos 2-asis Jūros būrys. Tai – pirmoji Šilalės rajone atidengta partizanų slėptuvė, pasakojanti apie kovą už šalies nepriklausomybę.

1947–1951 m. Pagramančio miške žuvo šio būrio partizanai Antanas Stonys, Jonas Turulis, Mėčius Irtmonas, Petras Kavaliauskas. Dviejų partizanų Antano Stonio („Delfinas“) ir Jono Tarulio („Malūnas“) atminimas įamžintas 2005 metais. Paminklinis akmuo stūkso Pagramančio miške, prie kelio Šilalė–Didkiemis. Ateityje planuojama pastatyti paminklą ir kitiems neįamžintiems partizanams. Skaityti toliau

Bus įteikta šių metų Kalbos premija (0)

G.Grigas

Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje vyks Kalbos vakaras „Vivat Republica!“ Lietuvos Seimo institucijos 500 metų paminėti ir bus įteikta 2013 metų Kalbos premija.

Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija nusprendė šių metų Premiją skirti Lietuvos kompiuterininkų sąjungos nariui, informatikui, fizinių mokslų daktarui Gintautui Grigui – už visavertį taisyklingos lietuvių kalbos taikymą visose kompiuterinėse priemonėse ir plačiausiai naudojamų kompiuterinių programų lietuvinimą. Skaityti toliau