Žymos archyvas: akmens amžius

Rastą seniausią kirvį Lietuvoje galima pamatyti parodoje! (0)

Rastą seniausią kirvį Lietuvoje galima pamatyti parodoje! | lnm.lt nuotr.

Rugsėjo 9 d., 18 val., Senojo arsenalo archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3) vyks Parodos „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“ atidarymas (http://inx.lv/LiMV).

Seniausias kirvis Lietuvoje. Biržų rajone kadaise telkšojusio didelio ir seklaus vandens telkinio pakrantėje jis pragulėjo nuo akmens amžiaus. Tyrimai leidžia spėti, kad tai buvo patraukli vieta laikinai stovyklavietei. Iš šiaurės elnio rago pasigamintas, tais laikais klajoklių bendruomenėms nepamainomas įrankis – Lyngby tipo kirvis – greičiausiai buvo pamestas medžioklėje. Skaityti toliau

Klaipėdoje atidaroma paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“ (0)

Paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“ | Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Rugsėjo 27 d., 17.00 val., Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro dirbtuvėse (Meno kiemas, Daržų g. 10), atidaroma paroda „Senosios keramikos pėdomis – V“.

Parodoje eksponuojamos Mažosios Lietuvos teritorijoje – Nidoje, Kaliningrado srityje, bei Šventosios gyvenvietėje rastų akmens amžiaus keramikos dirbinių replikos – rekonstrukcijos. Atskirą grupę sudaro bronzos bei geležies amžių Prūsų keramikos rekonstrukcijos. Eksponuojamos replikos padarytos VšĮ „Vilniaus puodžių cecho“ rengiamų vasaros „Archajinių amatų stovyklų“ metu. Skaityti toliau

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis (0)

Skaitmeninė Nidos akmens amžiaus radinių duomenų bazė ir Kukuliškių piliakalnis | madeinvilnius.lt nuotr.

Kovo 27 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyko Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Pranešimus skaitė – Mindaugas Pilkauskas, Miglė Urbonaitė-Ubė ir Karolis Minkevičius.

Archeologas M. Pilkauskas pristatė skaitmeninę duomenų bazę, kurioje saugomi Nidos akmens amžiaus gyvenvietės radiniai, rasti Kuršių nerijoje 1974-1978 metais. Didžioji dalis radinių – keraminių puodų šukės. Skaitmeninėje duomenų bazėje šie radiniai aprašomi pagal įvairius kriterijus: keramikos gamybos technologiją, morfologiją, puošybą ir kitus analizei svarbius bruožus. Skaityti toliau

K. Ivanovaitė. Ar dar pamename? (0)

Pilkapis | A. Railos nuotr.

Daugelyje kultūrų laidojimo papročiai, požiūris į mirtį ir mirusiųjų pasaulį yra vieni svarbiausių dalykų. Mirtis laikoma perėjimu iš šio pasaulio į anapusinį, todėl laidosena suprantama kaip gyvųjų ir mirusiųjų santykių atspindys.

Dabartiniai laidojimo papročių tyrimai leidžia kalbėti apie seniausius akmens amžiaus palaidojimus dabartinėse Lietuvos žemėse ir nuo 1992 m. veikiančiame Gražutės regioniniame parke. Tyrimų dėka esama galimybių išryškinti pagrindinius amžių tėkmėje besiformavusius sėlių laidosenos skirtumus. Skaityti toliau

Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video) (1)

Gvidas Slah_R.E. Sutinytės nuotr.

Liepos 20 d. Ukmergės rajone Kultuvėnų kaime vyko konferencija „Akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos galimybės Samantonių kaime“.  Priešistorinė gyvenvietė (orientuojamasi į vėlyvojo neolito ir ankstyvąjj bronzos laikotarpius) būtų kuriama Samantonių kaime, Veprių sen., Ukmergės rajone – netoli tos vietos, kur archeologė Rimutė Rimantienė atrado akmens amžiaus gyvenvietę.

Numatoma rekonstruoti akmens amžiaus gyvenvietė būtų skirta ne tik besidominčiųjų apsilankymui, bet ketinama sudaryti sąlygas ir pagyventi akmens amžiaus sąlygomis. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Ar turėsime akmens amžiaus muziejų Lietuvoje? (nuotraukos) (7)

100_5511-K100

Kai rugpjūčio sausra kankino Lietuvą taip, kad net žvaigždės, anot poeto Viktoro Rudžiansko, pasidengė rūdimis, Airiją gaivino vėsoki orai ir drungnas, nuo Atlanto atplaukęs lietutis. Dar tebežydėjo gauromečiai (Lietuvoj jau kadai paskleidę pūkus!), o pakelėse geltonavo bitkrėslės. Smaragdo žalumo žolėj nesigirdėjo žiogų, gal todėl nesijautė ir voratinkliais drykstančių išeinančios vasaros melancholijos gijų…

Ražienų tyla primena vieno (žolės? žmogaus? ) etapo baigtį. Ir kito pradžią. Tą tarpelį tarp pabaigos ir pradžios kiekvienas išgyvena skirtingai. Ne tik atskiras žmogus, kiekviena tauta turi vis kitokias  pabaigos ir pradžios virsmo  apeigas – padedančias  tą tiltą pereiti… Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio) (16)

Medis žiemą | krogen nuotr.

Gruodžio 22 – žiemos saulėgrįžos dieną Saulė dangaus skliautu keliaus žemiausiai, o naktį – žemiausiai po žeme.  Netrukus sėsime prie Kūčių stalo ir senu papročių  pradėsime švęsti 12-os ypatingų dienų  – šventvakarių laikotarpį. Tuo laiku kiekvienuose namuose žėrės nepaprastas medis – gražiai išpuošta Kalėdų eglutė. Nors daugeliui dabar ji tėra graži namų puošmena ir vaikų pramoga, tačiau  savo gelmine prasme ji ir toliau mums primena  nepaprastai seną, galingą iš tolimų protėvių paveldėtą Pasaulio medžio vaizdinį.

Pasaulio medis – gerai žinomas bet daug kam abstraktus ir mažai suprantamas dalykas. Manoma, kad šis simbolis būdingas tik mūsų protėviams ir liaudiškajai pasaulėžiūrai. Tuo tarpu tai vienas esmingiausių visos žmonijos vaizdinių, Skaityti toliau