Žymos archyvas: akademinė bendruomenė

Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei – planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus (5)

Mokslininkų mitingas prie Vyriausybės 2017 m. | Mokslolietuva.lt nuotr.

„Valdžia sulaužė pažadą akademinei bendruomenei. Planuojamas biudžetas nuskurdins mokslininkus ir dėstytojus.“  – teigiama įvairių mokslo institucijų pasirašytame ir išplatintame kreipimesi į šalies politikus.

Kreipimąsi išplatinusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profesinės sąjungos pirmininkė dr. Lina Leparskienė primena, kad „šį pavasarį, po derybų ir diskusijų Vyriausybėje, kur buvo svarstoma „Viešojo sektoriaus ilgalaikė darbo užmokesčio didinimo strategija“, visos šalys pripažino, kad dabartinis mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlygis yra neadekvačiai žemas. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Lietuvos mokslininkų sąjungos 30 metų veiklos sukaktis“ (tiesioginė transliacija) (0)

2017 m. konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Spalio 7 d., pirmadienį, 11 val., Kovo 11-osios Akto salėje, (Seimo I r.), rengiama konferencija „Lietuvos mokslininkų sąjungos 30 metų veiklos sukaktis“.

Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) buvo įkurta 1989 m. spalio 7 d. Vilniuje. Įvykusiame Lietuvos mokslininkų suvažiavime buvo suformuota pirmoji LMS taryba. Pirmuoju LMS tarybos pirmininku išrinktas filosofas, prof. Bronius Kuzmickas. Tai buvo Atgimimo laikotarpis, kai nepriklausomybės vilčių žadinama Lietuva kūrė savo demokratinės valstybės viziją. Atgimimo idėjos skatino vienytis į visuomenines organizacijas, atsikratyti okupacinio režimo primestų reikalavimų, atsirado galimybė reformuoti sovietinę sustabarėjusią mokslo sistemą. Skaityti toliau

P. Tomaševskis: Ko galima pasimokyti iš Lenkijos aukštojo mokslo reformos? (4)

Patrikas Tomaševskis (PatrykTomaszewski) | VDU nuotr.

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią žadama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patriko Tomaševskio (Patryk Tomaszewski) teigimu, Skaityti toliau

Seime vyks konferencija apie S. Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandien (tiesioginė transliacija) (1)

Tilžėje. Apie 1928 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Spalio 12 d., penktadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris ir Etninės kultūros globos taryba organizuoja konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas ir Vydūnas“.

Konferencijos tikslas – įprasminti Europos paveldo metus, aptarti Simono Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais istorijos, Skaityti toliau

A. Juozaitis, V. Rubavičius, V. Daujotis, K. Dubnikas: Kam tarnauja reformuojamas Vilniaus universitetas (video) (23)

Pokalbis apie VU pertvarką | youtube.com stop kadras

Pastaruoju metu Vilniaus universiteto (VU) vardas skamba vien neigiamame kontekste. Jo vadovybė kritikuojama dėl įvairių nepagrįstų reformų, mažėjančio dėmesio lituanistikai, dėl dažnėjančio kitaip mąstančiųjų persekiojimo. Visuomeninės organizacijos reikalauja rektoriaus Artūro Žukausko atsistatydinimo, akademinė bendruomenė ragina VU vadovybę gelbėti smukusį Vilniaus universiteto prestižą. Akivaizdu, kad kadaise lyderiavusioje aukštojoje mokykloje vyksta negeri dalykai. Skaityti toliau

Piliečiai kviečiami reikšti savo nuomonę apie Europos ateitį (4)

Baltoji knyga.Europos ateitis

Kovo 1 d. Europos Komisija paskelbė diskusijoms skirtą Baltąją knygą dėl Europos Sąjungos ateities, kurioje pateikti penki galimi Sąjungos raidos iki 2025 m. scenarijai. Jie gali būti tarpusavyje derinami ar pildomi:

”    „esamos darbotvarkės tąsa“ – 27 valstybių ES visas jėgas skiria konstruktyvių reformų darbotvarkei;
”    „tik bendroji rinka“ – 27 valstybių ES persiorientuotų į bendrąją rinką, nes 27 valstybėms narėms nepavyktų susitarti dėl vis daugiau politikos sričių;
”    „kas norės, nuveiks daugiau“ – 27 valstybių narių ES veikia kaip šiandien, bet valstybės narės, kurios to nori, Skaityti toliau

Birželio 15 d. Lietuvos mokslininkai surengs protesto akciją prie Seimo ir Vyriausybės (2)

Mokslininkų mitingas prie Vyriausybės | Mokslolietuva.lt nuotr.

Birželio 15 d. 11 val. Vilniuje Lietuvos mokslininkai ketina išeiti į gatves protestuodami prieš „vykdomą aukštojo mokslo skurdinimą, pseudo liberalią socialinę politiką, antidemokratišką aukštojo mokslo reformą“ – rašoma Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) ir Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) tarybos išplatintame kvietime.

Mokslininkų protesto akcijja-mitingas-eitynės vyks Gedimino prospektu nuo Seimo ik Vyriausybės (Kudirkos a.). Akcijai rengti gautas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas. Akcijos pabaiga – 14 val. Skaityti toliau

E. Jovaiša: Aukštųjų mokyklų valdymą turime patikėti akademinei bendruomenei (1)

eugenijus-jovaisa-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Gegužės 25 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša ir prof. Arūnas Gumuliauskas užregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (XIIIP-752), kuriomis lemiamas vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme grąžinamas universiteto akademinę bendruomenę atstovaujančiam Senatui. Siūloma pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas, rektoriaus rinkimo ir atleidimo tvarką, akademinės bendruomenės dalyvavimą renkant aukštosios mokyklos valdymo institucijas.

Projektas numato, kad Senatas ir rektorius laikomi universiteto valdymo, o Taryba – strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės bei priežiūros institucija, prisiimanti atitinkamą atsakomybę. Skaityti toliau

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus (4)

Vytautas-Nekrosius-E.Kurausko-foto

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. Dėl tokio šokiruojančio sprendimo nerimo varpais muša Lietuvos socialinių mokslų atstovai.

Socialiniai mokslai stumiami į užribį 

Seimo ir Vyriausybės įgaliotoji institucija LMT, įgyvendindama šalies mokslo skatinimo politiką, yra atsakinga už visų mokslo sričių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos finansavimą. Šios tikslinės lėšos yra daugelio mokslininkų egzistenciją palaikantis šaltinis, Skaityti toliau

Kviečiama siūlyti nusipelniusius 2013 m. Laisvės premijai gauti (2)

Laisvės premijos statulėlė

Laisvės premijų komisija kviečia akademinę bendruomenę, visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2013 m. lapkričio 1 d. siūlyti pretendentus 2013 m. Laisvės premijai gauti.

Nusipelniusiais premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, prisidėję prie laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau

Aukštosioms mokykloms rengiama nauja reforma: kitaip valdys, kitaip finansuos (3)

MokyklaNaujoji valdžia rengiasi iš peties smogti liberalų ir konservatorių vykdytai aukštojo mokslo reformai, kurią švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė yra pavadinusi „Lietuvos sėkmės istorija“. Darbo partijos (DP) ir socialdemokratų (LSDP) atstovai vieningai žada atsisakyti krepšelių finansavimo principo, atimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų valdymo vadžias ir grąžinti jas akademinei bendruomenei.

Reformuos reformą

Naujos švietimo politikos gairės šiuo metu yra rengiamos DP ir LSDP programinių nuostatų pagrindu. „Tvarka ir teisingumas“ (TT) šiai sričiai, ypač aukštajam mokslui, Skaityti toliau

Konstitucinis teismas paskelbė, kad kai kurios mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai (3)

Konstitucinis teismasGruodžio 22 d. Lietuvos Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, kad Universitetų įpareigojimas reformuotis taip, kad aukščiausiu jų valdymo organu būtų taryba, kurios narius per pusę skiria akademinė bendruomenė ir švietimo ir mokslo ministras, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta taip pat ir nuostata, jog studentų rezultatai, pagal kuriuos jiems skiriamas arba neskiriamas valstybės finansavimas yra vertinami tik kas 2 metus, o ne kas semestrą.  Skaityti toliau