Žymos archyvas: Ainė Ramonaitė

Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė Krivio Jauniaus atminimui (nuotraukos) (0)

Krivis Jaunius Jorės šventėje atlieka romuvių įšventimo apeigą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus (1939-2014) gimimo 80 metį ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-metį kovo pradžioje paminėjusi  Senojo baltų tikėjimo bendrija „Romuva“ 2019-uosius metus paskelbė Krivio Jauniaus metais.

„Šiais metais mūsų šventėse ir renginiuose bus minimas  Krivis Jaunius ir Jo nuveikti darbai Romuvai ir Lietuvai“, – sakė Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Minėjime susirinkusiems pirmą kartą buvo parodytas 2011 m. prof. dr. Ainės Ramonaitės įrašytas vaizdo pokalbis su Jonu Trinkūnu. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais apie Krivį Jaunių dalijosi jo

Skaityti toliau

Bus paminėtos Krivio Jono Trinkūno 80-osios metinės ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-tmetis (nuotraukos) (1)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kovo 3 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) Vilniaus Romuva surengs etnokultūrinio sąjūdžio pradininko, Lietuvos Romuvos Krivio Jono Trinkūno (1939-2014) 80-ųjų gimimo metinių minėjimą. Šių metų vasario 28 d. J. Trinkūnui būtų sukakę 80 metų. Tuo pačiu bus paminėtos ir Kraštotyrininkų ramuvos 50-tosios metinės.

Minėjime pirmą kartą bus viešai parodytas 2011 m. įrašytas politologės Ainės Ramonaitės pokalbis su Jonu Trinkūnu. Skaityti toliau

Penki etnokultūrinio judėjimo dešimtmečiai atsiskleidžia „Ratilio“ istorijoje (0)

„Ratilio“ | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 24 d., LR Seime, etnokultūrinio sąjūdžio, prasidėjusio pirmų rengėjų būrelių įsisteigimu, 50-mečio proga, vyko konferencija – „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“. Apie šio judėjimo svarbą lietuviškos kultūros ir savimonės išsaugojimui sovietmečiu kalbėjo mokslininkai ir judėjimo dalyviai.

„Nuobodžiai baladoja vagonų ratai – vis tą patį dundesį kaldami į smegenis. Nėra jokių gultų. Sėdime ant medinių suolų kaip įkalti. Visiems pavargo stuburai, nutirpo sėdynės. Studentai pradeda bruzdėti. Girdžiu, vagono gale Veronika [Janulevičiūtė-Povilionienė] tyliai uždainavo: Skaityti toliau

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė (video, nuotraukos) (5)

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir folklorinio judėjimo bei žygeivystės 50-mečiui. Konferenciją organizavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas ir Etninės kultūros globos taryba.

Prieš prasidedant konferencijai 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo nario Stasio Tumėno spaudos konferencija „Etnokultūrinio sąjūdžio Skaityti toliau

Paroda-instaliacija „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“: apie tuos, kurie ėjo prieš srovę (0)

Algirdas Patackas
Spalio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) pristatoma unikali paroda „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“.

„Pastogė“ – užuovėjos alegorija ir kultūrinio pogrindžio žurnalo, kurį leido A. Patackas, Juozas Prapiestis ir Gema Vosyliūtė, pavadinimas.
Tai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Nepriklausomybės Akto signataro, Vytauto Landsbergio asmens sargybinio, kauniečio ir žaliakalniečio A. Patacko interviu pagrindu ir jo paties artimųjų, bendražygių asmeninių archyvų nuotraukomis sukurtas pasakojimas apie laiką ir Lietuvą, egzistavusią iki Sąjūdžio: paralelinę Lietuvą, tinklą žmonių, turėjusių stiprų vertybinį pagrindą ir norą gyventi savo gyvenimą ne melo visuomenėje.

Parodoje pasakojama apie neprisitaikėlius, nekonformistus, kurie su savimi nekonfliktavo. Nes kompromisas su sistema reiškė dvasinį susinaikinimą. „Neik su velniu obuoliauti“, – sakė A. Patackas. Visgi atsisakymas arba pareiškimas, ką galvoji, galėjo baigtis labai liūdnai: poguliu psichiatrinėje ligoninėje su diagnoze „vialo tekuščaja šizofrenija“ ir mirtimi, kaip A. Patacko vaikystės draugui Mindaugui Tomoniui, arba dešimtmečiu lageryje, socialine atskirtimi, persekiojimu, kaip Povilui Butkevičiui, kurį daug kas tuomet tiesiog vadino gydytoju, mokytoju. Po M. Tomonio tragiškos mirties, įsitraukęs į pogrindžio leidybą, A. Patackas dešimt metų šienavo pievas, dirbo geležinkelio stotyje kroviku, naktimis „Kauko“ restorano sargu. Visgi kaip ir daugelis to meto žmonių, kurie save vadino žygeiviais, romuviečiais, eucharistininkais, kraštotyrininkais, sugebėjo gyventi pilnavertį, tikrą gyvenimą už sistemos ribų.
Apie pogrindžio disidentų tinklą Kaune, kuris pradėjo formuotis maždaug nuo 7 dešimtmečio, žinoma nedaug. Gal todėl, kad to laiko amžininkai ir jų artimieji yra išsiugdę gebėjimą kalbėti atsargiai, pasitikrinti pašnekovą. Gal todėl, kad nuotraukos, kurių negalėjo būti, bet kurios visgi yra, skirtos ne viešumai, bet šeimos atminimui. Niekas asmenukių, susirinkę į slaptas paskaitas ar vakarones, nesidarydavo, tik šimtais leisdavosi į „nacionalines ekspedicijas“ Daukanto keliu, švęsdavo Rasos šventes, važiuodavo į etnines lietuvių žemes Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje, rinkdavosi grupelėmis butuose, diskutuodavo apie Lietuvos istoriją, kultūrą, skaitydavo nakčiai paliktą „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, dalindavosi knygomis, pogrindžio spaudiniais. Visa tai atvedė į virsmą – Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybę.

Paroda atskleidžia keturias temas:

Neginkluoto pasipriešinimo judėjimo pradžią, baltiškosios ir krikščioniškosios Lietuvos paieškas.
Pogrindžio leidybos laikotarpį, pasibaigusį suėmimu.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Kaune, Kauno Sąjūdžio Sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos įsteigimą.
A. Patacko su bendražygiais parengtų pogrindžio spaudinių, veikalų apie baltiškąją ir krikščioniškąją kultūrą, knygų, išleistų nepriklausomybės laikotarpiu, ekspoziciją.

Nuoširdžiai dėkojame A. Patacko, P. Butkevičiaus artimiesiems, fotomenininkui Romualdui Požerskiui, Margaritai Jasilionytei, Rasai ir Jūriui Ambraziejams už nuotraukas, kuriomis pasidalino. Už interviu medžiagą dėkojame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorei Ainei Ramonaitei.

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nemokamai apžiūrėti ekspoziciją bus galima visą lapkričio mėnesį.

Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Partneriai: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė, Kauno tautinės kultūros centras.

Politikos virsmas istorija: Sąjūdžio reiškinio vertinimai žvelgiant iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos (video, nuotraukos) (0)

Diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ | lnb.lt nuotr.

Sąjūdžio 30 metų sukakties proga Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko diskusija „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“. Į diskusiją sukviesti istorikai ir politologai bandė įvertinti, koks šiandien yra bendras Sąjūdžio reiškinio suvokimas, žinios apie faktus ir jų interpretacijos.  

Antanas Kulakauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros profesorius, pažymėjo, kad vieno požiūrio į įvykį, Skaityti toliau

Gegužės 31 d. vyks pokalbis „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ (1)

Gegužės 31 d. 18 val.  Vilniuje, Sąjūdžio 30-ųjų metinių proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (Valstybingumo erdvė, II a.) kviečia į pokalbį apie Sąjūdžio reiškinio vertinimus viešojoje ir akademinėje srityse žvelgiant iš trijų dešimtmečių laiko perspektyvos. Pokalbio „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“ tikslas – įvertinti per trisdešimt metų susiformavusią šio politinio fakto simbolinę reikšmę visuomenės istorinėje sąmonėje ir atmintyje, aptarti šiems laikams tinkamiausias metodologines ir teorines prieigas Sąjūdžio fenomenui analizuoti ir interpretuoti. 

1988 m. birželio 3 d. Vilniuje Mokslų akademijos salėje susirinkę apie 500 žmonių, daugiausia inteligentų,

Skaityti toliau

Kas ir kodėl eitų ginti tėvynės – šį penktadienį vyksiančioje šaulių konferencijoje (0)

Sauliai veliavos_Aut.VaidotasOkulic Kazarinas

Lapkričio 17 dieną, Vilniuje vyks Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) organizuojama tarptautinė konferencija „Visuomenė – šalies saugumo garantas?“

Konferencijoje apie šalies saugumą ir gynybą, visuomenės ir įvairių organizacijų vaidmenį stiprinant pilietinį pasipriešinimą kalbės žinomi visuomenės, kariuomenės atstovai, savo įžvalgomis dalinsis akademinės bendruomenės nariai, įvairių institucijų atstovai iš Izraelio, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar jau įvyko antrasis Lietuvos krikštas? (0)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Šį pokeistį klausimą paakino politologų konferencijoje perskaityto Ainės Ramonaitės pranešimo atsitiktinai rastas atpasakojimas žiniasklaidoje „Ištyrė R. Karbauskio partijos vertybes: rezultatas netikėtas“. Jau vien  A. Ramonaitės pavardė žada rimtą politologiją ir analitiką.

Profesorė bene pirmoji pabandė pateikti  analitinį porinkiminį Lietuvos politinį portretą, krašto politinių jėgų susigrupavimą ir diferencijaciją (skirtis) pagal ekonominių pažiūrų ir moralinių vertybių vektorius, taip pat Lietuvos rinkėjų preferencijas. Pabrėžčiau: šis susigrupavimas naujas ir iš tikrųjų netikėtas. Ir anaiptol dar nesibaigęs. Skaityti toliau

Prezidentė įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai (nuotraukos) (0)

Prezidentė įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Vasario 16 d. Vilniuje  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybiniais apdovanojimais apdovanojo 38 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečius.

„Savo darbais jūs šlovinate valstybę, kuri jums yra brangi, kuri yra tikslas ir vertybė.  Jums Lietuva visada išliks Tėvynė, valstybė, kuri padeda, kuri gelbsti, kuria galima didžiuotis“, – sakė Prezidentė.

Pasak valstybės vadovės, artėjame prie mūsų valstybės šimtmečio, iš kurio beveik 50 metų Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“ (0)

Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų 1/8) įvyks Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos prof. dr. Ainės Ramonaitės vieša paskaitaDvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“. Paskaitos metu lektorė pristatys naujausius tyrimus apie sovietmečio „nematomą visuomenę“: tai, kas buvo giliai paslėpta nuo režimo akių ar subtiliai užsimaskavę, nepastebėta ar nenorėta pastebėti – pogrindžio spaudos tinklai, oficialių organizacijų priedangoje slypėjęs neformalus etnokultūrinis judėjimas.

Praėjus 25 metams nuo sovietinio režimo žlugimo, vis dar esame pavadinami posovietine Skaityti toliau

Kaip Lietuvos gyventojai elgtųsi kilus karui? (0)

prof. dr. Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga. Jei kiltų karas, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės, 29 proc. – dvejoja ir nežino, kaip elgtųsi tokioje situacijoje.

„1990 metais 61 proc. gyventojų buvo nusiteikę patriotiškai ir pasiryžę ginti tėvynę. Vėliau šis ryžtas smarkiai smuko – 2005 metais tokių gyventojų teliko 32 proc. Kilus realiam karo pavojui, pasiryžimas kovoti už Lietuvą vėl grįžo ir yra panašus kaip Atgimimo laikais. Ši tendencija tikrai džiugina“, – sako prof. dr. Ainė Ramonaitė, politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. Skaityti toliau

A. Ramonaitė: Nepavykęs referendumas – praleista proga pagerinti valdžios ir piliečių santykius (19)

Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sekmadienį vykusiame referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai žemas – išreikšti savo valią atvyko vos 14,24 proc. rinkėjų. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje pilietiškumą ištiko krizė? Radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Ant bangos“ diskutavo Vilniaus universiteto dėstytojai doc. dr. Ainė Ramonaitė ir doc. dr. Darius Kuolys.

Tai – partinės demokratijos pergalė Lietuvoje?

„Tai nebuvo labai netikėtas rezultatas. Tačiau dauguma politologų manė, kad balsuoti ateis bent 30 proc. rinkėjų, – sako A. Ramonaitė. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie grėsmes lietuvių kalbai ir Lietuvai (video) (0)

Ainė Ramonaitė | penki.tv nuotr.

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ matysite žurnalisto Česlovo Iškausko pokalbį su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariu Valentinu Stundžiu apie spaudos ir žodžio laisvę, prabėgus 110 metų nuo lietuviško rašto atgavimo, o politologė Ainė Ramonaitė svarstys, kokia Lietuvos politinė komunikacija naujų grėsmių mūsų šaliai atžvilgiu.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, Skaityti toliau

„Mokslo pieva“ – galimybė studentams dirbti kartu su patyrusiais dėstytojais bei mokslininkais (0)

mokslopieva.lt nuotr.

Sausio 27 dieną pradedamas vykdyti ilgalaikis projektas „Mokslo pieva“. „Mokslo pieva“ – tai atvira kūrybai tyrimų ir mokymosi erdvė, kurioje tarpdisciplininės studentų grupės kartu su jaunais entuziastingais dėstytojais bei patyrusiais mokslininkais atliks tyrimus, sprendžiančius realias, daugeliui aktualias problemas.

„Projekto metu vyresniųjų kursų bakalauro ir magistro programų studentai kviečiami mokytis to, ko paprastai neišmokstama 100 ar 200 studentų talpinančiose auditorijose. Čia mokymasis bus kitoks: tai bus mokymasis Skaityti toliau

R.Bogdanas. LLRA rinkimų įstatymas kažkodėl netaikomas (3)

Valdemaras Tomaševskis | Alkas.lt nuotr.

Kada stalas papuošiamas raudonų gvazdikų puokšte, nuklojamas mėsytėmis ir konservuotais agurkais, o šalia įsitaiso tvarką žadantis erelis, visuotiniame šurmulyje niekas net nepastebi, kaip ant stalo atsiranda baltai raudonai padažyta neaiškios kilmės viralo puodynė.

Lietuva mėgsta pasididžiuoti, kad jos teritorijoje per amžius be rietynių sugyvendavo įvairios tautos. Visi privalėjo laikytis valstybės įstatymų, o jų rėmuose turėjo pakankamą laisvę reikštis. Dabar atėjo laikai, kai už nepadarytas skriaudas atgailaujanti valdžia nebesugeba įtvirtinti savo pačios priimtų įstatymų. Skaityti toliau

Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos) (27)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Spalio 8 dieną Seime įvyko konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Konferencija  prasidėjo trumpa ugnies apeiga. Buvo įkurtas simbolinis ugnies aukuras.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45-mečiui ir Senovės baltų religinės bendrijos įregistravimo 20-mečiui paminėti skirtoje konferencijoje pranešimus skaitė ir prisiminimais dalijosi etnokultūrinio bei žygeivių sąjūdžio pradininkai Jonas Trinkūnas, Vydūno draugijos pirmininaks dr. Vacys Bagdonavičius, žygeivė ir romuvė Nijolė Balčiūnienė, garsūs žygeiviai Tadas Šidiškis ir Rimantas Matulis, romuvė Inija Trinkūnienė, politologė Ainė Ramonaitė Skaityti toliau

Seime bus minimos Lietuvos Romuvos ir žygeivių judėjimo 45-osios metinės (programa, tiesioginė transliacija) (22)

Romuvos apeigos Vilniuje prie Lizdeikos aukuro

Spalio 8 dieną, pirmadienį, (LR Seimo III rūmų Konferencijų salėje) įvyks konferencija „Prie dainuojančios revoliucijos ir sąjūdžio ištakų. Romuvos ir žygeivių judėjimams – 45-eri“.

Žiūrėkite konferencijos tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencija  prasidės ugnies apeiga. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos Krivis, romuviai, žygeiviai ir Vilniaus Universiteto ramuvos žmonės įkurs simbolinį ugnies aukurą.

Etnokultūrinio ir žygeivių sąjūdžio 45 –mečiui ir Senovės baltų Skaityti toliau

Lietuvos studentų folkloro festivalis „O kieno žali sodai“ (0)

Gegužės 12–13 d. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Šiaulių universitetas rengia penktąjį Lietuvos studentų folkloro festivalį „O kieno žali sodai“. Pagrindinis renginio tikslas – tęsti, puoselėti, skatinti akademinio jaunimo folkloro bendruomenių tradicijas šalies aukštojo bei aukštesniojo mokslo institucijose.

Pirmuosius žingsnius Vilniuje žengęs studentų folkloro festivalis tęsia savo kelionę po Lietuvą ir šiemet atvyksta į Šiaulius.

Gegužės 12 d. 11 val. Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto bibliotekoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė skaitys paskaitą „Gyvenantys savaip tada ir dabar: Skaityti toliau

A.Ramonaitė: Savaimi visuomenė prieš totalitarinį režimą – Sąjūdžio ištakų tyrimai (II) (54)

dr. Aainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktorė Saulė Matulevičienė toliau kalbasi su politikos sociologe doc. dr. Aine Ramonaite, šio tyrimo iniciatore ir LMT remiamo projekto „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ (L1T-1-29) vadove.

– Spėčiau, kad vienas iš akstinų imtis šio darbo buvo metodo atradimas, nujautimas, kad yra būdas, kaip visus tuos duomenis sisteminti, apibendrinti…

– Iš tikrųjų, tai galbūt reikėjo paminėti kaip vieną iš svarbių motyvų, kodėl pradėjome šį tyrimą. Po truputį brendo mintis, kad reikėtų jo imtis, bet visą laiką ieškai ir įrankių, kurie galėtų padėti. Skaityti toliau

A.Ramonaitė: Savaimi visuomenė prieš totalitarinį režimą – Sąjūdžio ištakų tyrimai (I) (7)

dr. A.Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 m. birželio-spalio mėnesiais atrodo lyg koks stebuklas ir to metų įvykių liudininkams, ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams. Daugelis žmonių, gyvai atsimindami to meto įvykius, laiko juos įstabiausia savo gyvenimo patirtimi ir puikiai suvokia, kad nieko panašaus daugiau veikiausiai nebeteks patirti nei jiems, nei jų vaikams.

Lietuvos istorijoje tai buvo precedento neturintis įvykis, atskleidžiantis neįtikėtiną mobilizacinę Lietuvos visuomenės galią, kuri dar labiau stebina prisimenant dabartines diskusijas apie silpną pilietinę visuomenę Lietuvoje. Skaityti toliau

LKMA seminaras: Kas bendro tarp Sąjūdžio ir Solidarność, katalikiško pogrindžio ir etnokultūrinio judėjimo? (1)

Kovo 8-9 d. Vilniuje, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) auloje (Pilies g. 8), rengiamas seminaras ,,Sąjūdis ir Solidarumas: bendros ar skirtingos visuomenės saviorganizacijos trajektorijos?”.

Pranešimus seminare skaitys žinomi Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai – Nerija Putinaitė, Paulius V. Subačius, Algirdas Patackas, Ainė Ramonaitė, Kęstutis Girnius, Aurimas Švedas ir kiti., bei svečiai iš Lenkijos, Jogailaičių klubo (Klub Jagielloński) nariai:  Katažyna Koženevska (Katarzyna Korzeniewska) ir Kšyštof Mazur (Krzysztof Mazur). Skaityti toliau