Spalio 25 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė) pristatoma unikali paroda „Algirdo Patacko „Pastogės“ Lietuva“.
„Pastogė“ – užuovėjos alegorija ir kultūrinio pogrindžio žurnalo, kurį leido A. Patackas, Juozas Prapiestis ir Gema Vosyliūtė, pavadinimas.
Tai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Nepriklausomybės Akto signataro, Vytauto Landsbergio asmens sargybinio, kauniečio ir žaliakalniečio A. Patacko interviu pagrindu ir jo paties artimųjų, bendražygių asmeninių archyvų nuotraukomis sukurtas pasakojimas apie laiką ir Lietuvą, egzistavusią iki Sąjūdžio: paralelinę Lietuvą, tinklą žmonių, turėjusių stiprų vertybinį pagrindą ir norą gyventi savo gyvenimą ne melo visuomenėje.
Parodoje pasakojama apie neprisitaikėlius, nekonformistus, kurie su savimi nekonfliktavo. Nes kompromisas su sistema reiškė dvasinį susinaikinimą. „Neik su velniu obuoliauti“, – sakė A. Patackas. Visgi atsisakymas arba pareiškimas, ką galvoji, galėjo baigtis labai liūdnai: poguliu psichiatrinėje ligoninėje su diagnoze „vialo tekuščaja šizofrenija“ ir mirtimi, kaip A. Patacko vaikystės draugui Mindaugui Tomoniui, arba dešimtmečiu lageryje, socialine atskirtimi, persekiojimu, kaip Povilui Butkevičiui, kurį daug kas tuomet tiesiog vadino gydytoju, mokytoju. Po M. Tomonio tragiškos mirties, įsitraukęs į pogrindžio leidybą, A. Patackas dešimt metų šienavo pievas, dirbo geležinkelio stotyje kroviku, naktimis „Kauko“ restorano sargu. Visgi kaip ir daugelis to meto žmonių, kurie save vadino žygeiviais, romuviečiais, eucharistininkais, kraštotyrininkais, sugebėjo gyventi pilnavertį, tikrą gyvenimą už sistemos ribų.
Apie pogrindžio disidentų tinklą Kaune, kuris pradėjo formuotis maždaug nuo 7 dešimtmečio, žinoma nedaug. Gal todėl, kad to laiko amžininkai ir jų artimieji yra išsiugdę gebėjimą kalbėti atsargiai, pasitikrinti pašnekovą. Gal todėl, kad nuotraukos, kurių negalėjo būti, bet kurios visgi yra, skirtos ne viešumai, bet šeimos atminimui. Niekas asmenukių, susirinkę į slaptas paskaitas ar vakarones, nesidarydavo, tik šimtais leisdavosi į „nacionalines ekspedicijas“ Daukanto keliu, švęsdavo Rasos šventes, važiuodavo į etnines lietuvių žemes Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje, rinkdavosi grupelėmis butuose, diskutuodavo apie Lietuvos istoriją, kultūrą, skaitydavo nakčiai paliktą „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, dalindavosi knygomis, pogrindžio spaudiniais. Visa tai atvedė į virsmą – Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybę.
Paroda atskleidžia keturias temas:
Neginkluoto pasipriešinimo judėjimo pradžią, baltiškosios ir krikščioniškosios Lietuvos paieškas.
Pogrindžio leidybos laikotarpį, pasibaigusį suėmimu.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Kaune, Kauno Sąjūdžio Sekmadieninės lietuvių kultūros mokyklos įsteigimą.
A. Patacko su bendražygiais parengtų pogrindžio spaudinių, veikalų apie baltiškąją ir krikščioniškąją kultūrą, knygų, išleistų nepriklausomybės laikotarpiu, ekspoziciją.
Nuoširdžiai dėkojame A. Patacko, P. Butkevičiaus artimiesiems, fotomenininkui Romualdui Požerskiui, Margaritai Jasilionytei, Rasai ir Jūriui Ambraziejams už nuotraukas, kuriomis pasidalino. Už interviu medžiagą dėkojame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorei Ainei Ramonaitei.
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje nemokamai apžiūrėti ekspoziciją bus galima visą lapkričio mėnesį.
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Partneriai: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė, Kauno tautinės kultūros centras.
Kovo 8-9 d. Vilniuje, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) auloje (Pilies g. 8), rengiamas seminaras ,,Sąjūdis ir Solidarumas: bendros ar skirtingos visuomenės saviorganizacijos trajektorijos?”.
