Žymos archyvas: Adutiškis

A. Zolubas. Jis susijęs su kailinių vagyste… (9)

Jonas-Noreika-Generolas-Vetra-archyvine-nuotr

Su bendradarbe stambioje įmonėje, būdami panašių politinių pažiūrų, kartais įsikalbėdavome apie įvairias patirtis. Jinai papasakojo, kaip kartą, užsukusi į mūsų įmonės kadrų skyrių, nustėro: viršininko kėdėje sėdėjo buvęs Švenčionių stribas. Tą stribą buvo gerai įsidėmėjusi, nes jis kartą, „ieškodamas banditų“, atsibastęs į jos tėvų namus netoli Adutiškio, nuo sienos nukabinęs jos tėvo kailinius, jais apsirengęs ir išėjęs. Tėvas dar bandęs kailinius atsiimti, bet gavo tik pagrasinimą, todėl ieškoti teisybės liovėsi. Tačiau pagrasinimas pagrasinimu nesiliovė.

Pradėjo priekabiauti ne stribai, o kolūkio pirmininkas. Girdi, laikai karvę ir jau įmitusią Skaityti toliau

Svylionių stebuklas (2)

Ir žmones, ir bites kviečia šis stebuklas

Kiek kartų būta savo gimtajame kaime Svylionyse, kiek kartų apie jį rašyta ir kiek kartų dėkota tiems kaimo žmonėms, kurie palankiai atsiliepė apie straipsnį „Svylionys – mano ir mūsų vaikystės kaimas“.  Taigi, kiek kartų matyti žmonės ir neužkliūta už gamtos: stebuklingų  žemės lopinėlių, Dievo padovanotų jį mylintiems šio kaimo žmonėms…

Važiuojantį iš Švenčionių, prieš Adutiškį, šį arti  Baltarusijos prigludusį   miestelį,  rodyklės užrašas „Gilūtos“ kvies pasukti kairėn. Ketvirtame šio žvyruoto kelio (pradžia asfaltuota: suprask, ir toliau asfaltu riedėsi!) kilometre kelio rodyklė sako – „Svylonys“. Skaityti toliau