Žymos archyvas: Adolfas Hitleris

Išleistas naujas istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus (1)

V. M. Knabikaitė. Taurė, gyvatė, svastika | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Rašytoja, keturių istorinių romanų autorė Vaida Marija Knabikaitė naujame romane „Taurė, gyvatė ir svastika“ grįžta prie neišsemiamos nacių diktatoriaus temos, svarbiausiais knygos veikėjais pasirinkusi asmeninius Adolfo Hitlerio gydytojus: Teodorą Morelį (Theodor Morell), Liudvigą Štumpfegerį (Ludwig Stumpfegger) ir Karlą Brantą (Karl Brandt).

Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika, vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip po karo pažeminta Vokietija išsiugdė Hitlerį? (video) (4)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Vilniaus universiteto docentas istorikas Algis Kasperavičus kalba apie Vokietijos padėtį po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo. Tai buvo vadinamosios Veimaro respublikos laikotarpis, pasibaigęs Adolfo Hitlerio atėjimu į valdžią.

Kodėl Vokietijje įvyko revoliucija ir ji kapituliavo 1918 m. lapkritį? Kam teko atsakomybė už šį sprendimą? Kuo skaudi Vokietijai buvo Versalio sutartis? Kokia buvo Vokietijos ekonomikos padėtis po karo? Kas skatino karingas ir radikalias nuotaikas Vokietijos visuomenėje? Kaip išgarsėjo Adolfas Hitleris? Ar jo atėjimas į valdžią Skaityti toliau

A. Butkus. Juzefo Pilsudskio adoracijos fonas ir tonas (45)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Pirmosios gruodžio savaitės skandalus papildė dar vienas: siūlyta iškilmingai pažymėti Lenkijos valstybės viršininko (taip jis pats titulavosi) ir Rytų Lietuvos okupanto bei aneksuotojo Juzefo Pilsudskio 150-ąsias gimimo metines. Visą kampaniją lydėjo Lietuvoje gyvenančių ar atvykusių žurnalistų J. Pilsudskį liaupsinantys straipsniai, ciniškai „randami“ jo nuopelnai Lietuvai ir jos valstybingumui, o dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos okupacijos siūlyta vos ne vienos rusų humoristinės laidos personažo žodžiais – suprasti ir atleisti.

Adamas Michnikas: „Pilsudskis neįsivaizdavo Lenkijos be Vilniaus“ Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda? (12)

Zurofas, Tapins, Vanagaitė | Alkas.lt koliažas

Lietuviško tautiškumo ir patriotizmo naikinimo tendencijas jau galima skaičiuoti dešimtmečiais. Neatsitiktinai didžioji dalis jaunimo jau sieja save su užsienio valstybėmis, pasirengusi išvykti. Bet štai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tie patys žmonės, propagavę liberalizmą ir kosmopolitizmą, staiga pasigedo patriotų. Ukrainos pavyzdys parodė, jog pirmieji kovotojai už savo šalį – tie patys iškeikti nacionalistai. Norint saugaus gyvenimo savo šalyje pirmiausiai tenka remtis jais.

Prieš daugelį metų Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka pranašavo: ateis Skaityti toliau

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Rusijos manevrai 1939-aisiais ir 2017-aisiais (4)

1940 m. liepos 19 d. Kaunas. Sovietų politinis vadovas (be antpečių) ir liaudies seimo narys (su raudona rože švarko atlape) praneša Lietuvos liaudies kariuomenės puskarininkiams, kad jie netrukus taps „šlovingosios Raudonosios armijos nariais“ | Archyvinė nuotr.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), rengdama karines pratybas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, aiškiai praneša, kad treniruojasi apginti nuo Rusijos Suvalkų koridorių, o Maskva, nors dar prieš mėnesį privalėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai atskleisti didelio masto manevrų prie NATO rytinių sienų tikslus, slepia tikruosius savo kėslus. Ar iki rugsėjo 20 dienos Baltarusijoje ir Karaliaučiuje vyksiančios pratybos „Vakarai 2017“ (Zapad 2017) skirtos „vidaus vartojimui“ – padidinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingus, nes šios šalies ekonomika smarkiai šlubuoja? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Puola rusai? Žvilgtelkime į veidrodį (9)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Informacinių karų kontekste būtina išskirti du dalyku. Faktą ir manipuliavimą juo. Rusijos agresija yra objektyvus faktas. Jeigu iki Gruzijos ir Ukrainos atžvilgiais prasidėjusių antpuolių tuo dar buvo galima abejoti, tai po jų bet koks blaiviai mąstantis žmogus tuo vargiai abejotų. Įžvalgesni tai suprato jau prasidėjus kolonijiniam karui Čečėnijoje. Kas kita – manipuliavimas šiuo faktu. Ilgą laiką Lietuvoje buvo tik dvi nuomonės – Tėvynės sąjungos ir prorusiška. Ilgainiui Tėvynės sąjungos būdą kovoti su bet kokia alternatyvia nuomone perėmė ir kitos sisteminės partijos. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Tautos gelbėtojų gretos pavojingai auga… (pirmadienio mintys) (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusią savaitę mūsų protus ir jausmus buvo užvaldžiusios dvi asmenybės – Donaldas Trampas (Donald Trump) ir Greta Kildišienė. Abu politikai – skirtingo profesinio kalibro, pasaulėžiūros ir mentaliteto, bet tie, kurie juos iškėlė į valdžios viršūnę, turi kažką bendro. Bet šįkart net ne apie šias paraleles…

***

Kol kas 45-asis Amerikos prezidentas daro ką žadėjęs. Nors jis pareiškė pasitikėjimą JAV žvalgyba, bet aiškiai buvo nepatenkintas CŽV surinkta informacija apie Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Istorijos grimasos Sausio laužų šviesoje (pirmadienio mintys) (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gyvenome šventėmis ir netikėtu speigu: šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Trys Karaliai, stačiatikių Kalėdos… Retas prisiminėme SSRS iširimo 25–metį, gal kai kas ir ašarą dėl to nubraukė, eilinį kartą Vytautą Landsbergį išvanojo, bet štai priartėjome prie Sausio 13-osios…

***

Išvakarėse Kryžių kalnelyje prie LRT rūmų bus atidarytas Sausio 13-osios aukų atminimo memorialas. Rašoma, kad šios idėjos autorius – pats generalinis direktorius. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Užmėtymas akmenimis. Kaip tai vyksta? (67)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuolaikinės technologijos suteikia daugiau galimybių ir šiaip žmonėms, ir žmogaus stebėtojams. Televizijos laidas, kurių nežiūrėjai, kurių net nesirengei žiūrėti, kurių niekada net neateitų į galvą žiūrėti, gali dar dvi savaites susirasti saugykloje ir pažiūrėti, jeigu tik iškyla reikalas. O reikalas atsirado – reikalas pažiūrėti 2017 m. sausio 6 d., penktadienį, 19:05-20:25, transliuotą laidą „Atspėk dainą“… Pirmą kartą gyvenime atidžiai peržiūrėjau visą tokio pobūdžio laidą ir netgi kai ką iš jos išsirašiau. Tai laida, kuri buvo operatyviai išimta iš LRT mediatekos internete, ir kuria dabar galima tiktai draugiškai piktintis drauge su būriu „viešųjų intelektualų“ – „kaip taip galima!? Vai, gėda Lietuvai!“, bet ne pamatyti, išskyrus visiems panosėj kaišiojamą iš televizoriaus ekrano kreivai perfilmuotą kelių sekundžių fragmentą. Tiksliau, jos nebebūtų galima pamatyti, jei ne Teo televizijos programų saugykla… Skaityti toliau

Palangoje visą vasarą veiks Vaškinių figūrų paroda (0)

Palanga.lt nuotr.

Birželio 9 d. Palangoje, Vytauto g. 67, 16 val. atidaroma vaškinių figūrų paroda. Susirinkusiems lankytojams parodą pristatys jos rengėjas ir autorius Armenas  Arutjunjanas.

Ekspozicijoje – 37 aiškiai apšviestos vaškinės figūros. Ypatingas dėmesys, parenkant apšvietimą, skirtas veidams – A. Arutjunjano teigimu, toks sprendimas priimtas norint parodos lankytojams suteikti galimybę įvertinti pristatomų darbų kokybę.

„Pasirenkant prieblandą galima paslėpti kūrinių netobulumus, o kai figūros ryškiai apšviestos, matyti meistrų darbo kokybė“, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar įvyks naujas dviejų imperijų karas? (20)

Karas-on-July-4-2009-in-Kandahar-Afghanistan-foreignpolicy-com-nuotr

Rusija didina karines galias, kaip Vokietijos naciai prieš Antrąjį pasaulinį karą. Respektabilusis „The New York Times“ rašo, kad Kremlius ruošiasi plataus masto tarpvalstybiniam karui. Arktyje, Ukrainoje, o dabar ir Turkijoje. Toks jos aktyvumas neregėtas nuo Šaltojo karo laikų.

Vėl paralelės su naciais

Šiek tiek daugiau kaip 12 metų valdžioje išbuvęs Vokietijos nacionalsocialistų lyderis Adolfas Hitleris dar Miuncheno aludėje skelbė Vokietijos imperijos tęstinumo programą. Vladimiras Putinas, 2000-ųjų išvakarėse Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Trečiasis pasaulinis karas? Tik nereikia mūsų gąsdinti… (3)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Tik nereikia mūsų gąsdinti… Lakus Drąsios Šalies posakis „Tik nereikia mūsų gąsdinti“ atėjo iš Sąjūdžio laikų, kai buvome pasiryžę viskam: žūtbūt atkurti nepriklausomybę, atsispirti agresoriui, atlaikyti ekonomines blokadas, iškęsti Vakarų abejingumą. Lipdukai su šiuo šūkiu dar ilgai buvo ant šaldytuvų, automobilių, kabinetų durų, netgi ant kasos aparatų, prisimena Europarlamente dirbantis politologas Jonas Survila.

Tada mums buvo jūra iki kelių. Jeigu tuomet kas nors būtų pagąsdinęs Trečiuoju pasauliniu karu, jį būtume pasiuntę kuo toliau, Skaityti toliau

Kelionė – priešnuodis siauram matymui (1)

E. Dumbravo nuotr.

Zarasų Žemės ūkio mokyklos mokytojai, pasibaigus mokslo metams, kasmet organizuoja ekskursijas, kad galėtų ne tik atsikvėpti, bet ir parsivežti naujų idėjų, įspūdžių. Jau ne kartą aplankyta Latvija, nemažai pamatyta ir Lietuvoje… Šiemet kelionės tikslas – Lenkija. Susipažinti su įžymiomis istorinėmis šalies vietovėmis, kultūra, pasigrožėti senamiesčių architektūra, besikeičiančiais peizažais. Amerikiečių rašytojas Markas Tvenas sakė: „Kelionės yra priešnuodžiai prietarams, aklam prisirišimui ir siauram mąstymui“. Džiugu, kad kartu galėjo keliauti ir kiti kolegos. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame (7)

hitleris-jewishvirtuallibrary.org nuotr.

Lietuvis visais laikais, lyg tas rambus jautis, net ir pliekiamas botagu sunkiai pasiduodavo muštrui, juo labiau, kai muštruotojas būdavo okupantas – carinis, lenkiškasis, bolševikinis, sovietinis ar vokiškasis.

Žinoma, kiekvienoj tautoj atsiranda atskalūnų ir parsidavėlių, tačiau lietuvio charakterį gerai apibūdina stagnaciniais 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus sukurto filmo „Niekas nenorėjo mirti“ herojai.

Į milicininkų siūlymą imti rusišką šautuvą Broniaus Babkausko suvaidintas valstietis Marcinkus atsako be jokių užuolankų: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos (7)

undesarchiv Bild 146-1976-033-06 | Hitleris pasirašo Miuncheno susitarimą |

Visiems žinoma sena Rytų pasaka apie Drakoną, kai, nukirsdinus galvas vienam, atsiranda kitas, daug geresnis, ir minia džiaugsmingai šaukia „Drakonas mirė, tegyvuoja Drakonas!”

Fašizmas lyg feniksas

Apie ką aš čia? Buvęs diktatorius miršta arba yra nugalabijamas, bet naujas valdovas dažnai žengia senojo pėdomis. Ir problema dažniausiai ne jame, o kaip jį sutinka žmonės, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas (4)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos žemę dažnai lankydavo visokie karaliai, diktatoriai, prezidentai ir kt. Vieni – kaip užkariautojai, kiti – siekiantys draugiškų santykių ir teikti paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį.

Visa naikinantis Napoleono „vizitas“

Kad nenuklystume į ankstesnius laikus, pradėkime nuo Napoleono Bonaparto, kuris tuometinėje carinėje Lietuvoje viešėjo du kartus – pirmą kartą kaip užkariautojas, po pusmečio – gėdingai pralaimėjęs ir bėgantis. 1812 m. birželio 24-ąją jis per Nemuną įžengė į Kauną,

Skaityti toliau

A. Butkus. Iš istorikų apkasų (10)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Palikime istoriją istorikams“ – buvo dažnai kartojama 1993 m. Lietuvos ir Lenkijos derybose dėl sutarties, Lietuvai reikalaujant preambulėje paminėti Lenkijos padarytą skriaudą 1920 m. spalį – Vilniaus okupaciją ir aneksiją. Lietuva nusileido, ir 1994 m. sutartis buvo pasirašyta.

Bet Lenkija nepaliko pačių istorikų, ir po 20 metų Lietuvoje ėmė ryškėti Lietuvos istorijos lenkiškieji naratyvai. Jau pašaudo ir toliašaudė artilerija – mėginama reabilituoti J. Pilsudskį su L. Želigovskiu, vaizduojant juos kaip didelius Lietuvos draugus, norėjusius atkurti didžiąją Lietuvą, nors ir be pačių lietuvių sutikimo. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos? (3)

vokietijos-kariuomene-klaipedos-uoste-1939-m-kovo-men-wikipedijos nuotr.

Klaipėdos krašto likimas painus ir tragiškas. Jo istorija, ko gero, labiau komplikuota negu Vilniaus krašto. Vilnijos žemė buvo kunigaikščių ir karalių sostinė, o pamarys – Lietuvos vartai į platųjį pasaulį, kaip dabar sakytume, geopolitinis strateginis valstybės placdarmas. Gal todėl čia visais laikais vyko nuožmiausi mūšiai.

Šį kartą prisiminkime Klaipėdos vadavimą iš nacių 1944 m. rudenį – 1945 m. žiemą ir sovietinės kariuomenės bei NKVD žiaurumus. Dėl termino „vadavimas“ iki šiol laužomos ietys, o sovietiniai istorikai ir politikai labai niršta, kai jis rašomas kabutėse, bet šį kartą mes to nedarykime: juk vieni okupantai pakeitė kitus, vieni Klaipėdą vadavo iš kitų… Skaityti toliau

M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje (11)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Jeigu liberalai ir „naujoji kairė“ tautiškumą ir patriotizmą vadina fašizmu ir nacizmu, tai nereiškia, jog mes turime fašizmą ir nacizmą vadinti tautiškumu ir patriotizmu. Valentinas Gylys

Žvejų išmintis byloja, kad drumstame vandenyje žuvauti lengviau. Žuvys prasčiau mato, prasčiau orientuojasi. Kiek tame tiesos – sunku pasakyti: juk žuvys daugiau vadovaujasi šonine linija, lytėjimo pojūčiais, nei rega. Tikėtina, jog tai – pasaka, sukurta varžovams apgauti. Vis gi žmonių pasaulyje žvejyba drumstame vandenyje – puikus įvaizdis klaidinantiems manevrams. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Jeigu A. Hitlerio būtų nelikę (3)

Česlovas Iškauskas | Delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Kas besuskaičiuos, kiek per pasaulio istoriją įvyko pasikėsinimų į visokius valdovus, monarchus, prezidentus, diktatorius? Nėra tokios statistikos. Ko gero, galioja viena taisyklė: kuo lyderis spalvingesnis, valdingesnis ir charizmatiškesnis, tuo jis turi daugiau ne tik draugų, bendraminčių, bet ir priešų.

XX amžius – ne išimtis. Pasikėsinimai, nužudymai, Linčo teismai – šio laikmečio kasdienybė, pradedant nuo Rusijos carų ir baigiant šiuolaikiniais diktatoriais. Skaityti toliau

V.Turčinavičius. Geopolitikos spąstuose, arba Neutralumo bejėgiškumas (25)

Delegacijos pasitikimas Berlyne. Iš kairės K.Škirpa, gen. S.Raštikis, A.Merkys | K.Škirpos knygos „Lietuvos nepriklausomybės sutemos“ nuotr.

1939-ųjų metų rugpjūčio-rugsėjo istorinių įvykių metinių proga pravartu pažvelgti į Lietuvos likimą kitu kampu, o ne tik mums anksčiau istorijografijoje suformuotu rakursu. Žvelkime  Lietuvos žvilgsniu: ar iš tikrųjų Lietuvai buvo toks pragaištingas Molotovo-Ribbentropo rugpjūčio 23-osios paktas ir jo slaptasis protokolas? Kiek Slaptasis protokolas  buvo palankus Lietuvai, o kiek buvo piktas vokiečių aktas prieš Lietuvą, kaip jį iškraipė mūsų lenkofilai ir antinacinė užsienio propaganda, turėtume visa tai pasiaiškinti.

Objektyviai žiūrint protokolas nieko nepriimtino Lietuvai nenumatė, tik užtikrino Lietuvos saugumą nuo Rytų bolševikų pavojaus Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena (21)

Česlovas Iškauskas | A.Didžgalvio, delfi.lt nuotr.

Tiek žmonių, tiek valstybių santykiuose nuo seno egzistuoja sąvoka „ultimatumas“. Ji kilusi iš lot. ultimatum arba ultimus – paskutinis. Žodynai aiškina: ultimatumas – dokumentu arba žodžiu vienos arba kelių valstybių kitai valstybei pareikštas reikalavimas, kuriame grasinama imtis tam tikrų sankcijų arba atitinkamų priemonių, jeigu išsakytas reikalavimas per tam tikrą numatytą laikotarpį bus neįvykdytas.

Šis terminas naudojamas ir kitose gyvenimo srityse, tiesiog norint įvardinti reikalavimą, kuris pateikiamas su grasinimu imtis priemonių. Netgi šnekamojoje kalboje sakoma: žmona vyrui pateikė ultimatumą – negerk, kitaip skirsiuosi… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo (40)

Česlovas Iškauskas | Iskauskas.lt nuotr.

1939-ųjų rugpjūtis ir rugsėjis buvo lemiami mėnesiai ne tik Lietuvai, bet ir visam tai siaurėjančiam, tai išsiplečiančiam ruožui tarp nedidelio Salos rajono Suomijos Laplandijoje ir Besarabijos, tuomet priklausiusios Rumunijai. Šių kraštų likimą iš esmės sprendė iš pradžių geros bičiulės, o paskui mirtinos priešės, – Sovietų Sąjunga ir Vokietija. Todėl dažnai skambantis klausimas, kurią pusę galėjome pasirinkti tose grumtynėse, yra daugiau hipotetinis nei realus.

Tiesą sakant, rugpjūčio 23-oji, kai buvo pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis bei slaptieji protokolai, tėra formalus Lietuvos ateities atskaitos taškas. Skaityti toliau

B. Nainys. Ar pasikartos Molotovo-Ribentropo paktas? (19)

Molotovo-Ribentropo pakto vardu žinomas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. jų pasirašytas ir šiandien Juodojo kaspino dieną minimas dokumentas iš tikrųjų yra Stalino Sovietų Sąjungos – Hitlerio nacių Vokietijos sutartis dėl Baltijos jūros rytinio pakraščio pasidalinimo. Taigi, nors ir neužrašytas, bet savaime suprastas šio pakraščio okupavimas ir nepriklausomų valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos – panaikinimas. Tai netrukus ir įvyko, o tų kraštų okupacija tęsėsi 50 metų. Per ją lietuvių tauta neteko ketvirtadalio savo vaikų ir dar iš tikrųjų nežinia, kiek milijardų dolerių turto.

Ši istorija yra daug kartų aptarta, aprašyta, todėl vargu ar verta dar kartą ją kartoti. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša? (12)

Marius Kundrotas | Respublika.lt nuotr.

Nacionalizmo ir nacizmo sąsają sąlygoja jau patys vardai. Jie skamba taip panašiai, jog dažnas šių reiškinių išvis neskiria. Penkiomis raidėmis daugiau ar mažiau – koks skirtumas? Juk jau yra pavyzdžių, kai oligarchai painiojami su oligofrenais, energija – su alergija, aktai – su paktais.

Žiūrint rimčiau, nacionalizmas ir nacizmas operuoja tomis pačiomis sąvokomis. Abu kalba apie tautą ir tautiškumą. Abu skelbia jų vertę ir svarbą. Net pavadinimų kilmė – ta pati: iš nacijos, kas lotyniškai reiškia tautą. Yra Nacionalinė biblioteka, Nacionalinis muziejus. Prancūzai net savo parlamentą praminė Nacionaline Asamblėja. Kažin, kaip jiems skambėtų: Nacių Asamblėja..? Skaityti toliau