Žymos archyvas: Abiejų Tautų Respublika

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu? (68)

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys lenkai, kuriems nėra svetimos tautinės vertybės, meilė Lenkijai ir lenkiškumo tausojimas, kaip ir kasmet Rasų kapinėse, šalia Juzefo Pilsudskio širdies ir motinos mauzoliejaus, susirinko paminėti Lenkijos nepriklausomybės dieną“. O lapkričio 20 dieną Giedraičiuose, prie paminklo žuvusiems kovose su pilsudskininkais-želigovskininkais kukliomis iškilmėmis, šaulių Skaityti toliau

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo (24)

Durbės mūšio minėjimas | kam.lt A. Pliadžio nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Omonininkų išteisinimas: kokiems dievams meldžiamės? (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pernai rudenį į lietuvių kalbą buvo išverstas ir išleistas rusų rašytojo fantasto Viktoro Pelevino groteskinis romanas „Omonas Ra“. Tiesa, pagrindinio knygos herojaus vardas neturi nieko bendro su tuo OMONu, kurį žinome ir kurio kumštį prieš 25 metus patyrėme mes, tačiau neskubėkime to ryšio atmesti.

Omonas Krivomazovas, kaip ir milijonai kitų jaunuolių sovietmečiu, nuo vaikystės svajoja tapti kosmonautu, jis gyvena aklinai užmūrytoje raketoje su nupieštomis durimis, čia, šioje totalitarinėje uždaroje sistemoje, melas nesiskiria nuo realybės, sveikas protas – nuo beprotybės, Skaityti toliau

Kultūros ministras pagerbs M. K. Oginskio atminimą Florencijoje (0)

Mykolas Kleopas Oginskis. Fransua Granje.1793-1867. Rietavo Oginskiu kulturos istorijos muziejus

Gegužės 8 d. kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi  Florencijoje, kur dalyvaus iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjime.

„Mykolas Kleopas Oginskis, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, vienas iš 1794 m. sukilimo vadų, Vilniaus universiteto garbės narys,

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas (4)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos žemę dažnai lankydavo visokie karaliai, diktatoriai, prezidentai ir kt. Vieni – kaip užkariautojai, kiti – siekiantys draugiškų santykių ir teikti paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį.

Visa naikinantis Napoleono „vizitas“

Kad nenuklystume į ankstesnius laikus, pradėkime nuo Napoleono Bonaparto, kuris tuometinėje carinėje Lietuvoje viešėjo du kartus – pirmą kartą kaip užkariautojas, po pusmečio – gėdingai pralaimėjęs ir bėgantis. 1812 m. birželio 24-ąją jis per Nemuną įžengė į Kauną,

Skaityti toliau

Restauruojama Vilniaus gynybinė siena (0)

Vilniaus Subačiaus vartų gynybinė siena | D. Varnaitės nuotr.

Vilniaus Šv. Dvasios gatvėje prasideda Medininkų (Aušros) – Subačiaus vartų gynybinės sienos dalies restauravimo darbai. Šiai dienai dalis sienos yra smarkiai suirusi: plytos sueižėjusios, vietomis nubyrėjusios, o kai kur mūro plytos ir akmenys visai iškritę. Restauruojant bus siekiama išsaugoti šio fortifikacinio paveldo objekto autentiškumą ir pirminę išraišką.

Gynybinės sienos restauravimo darbai prasidės nuo archeologinių žvalgymų. Bus atstatoma nugriauta sienos dalis, suiręs pamato ir sienos mūras, įstatomos Skaityti toliau

Kviečia paroda „Tado Kosciuškos sukilimo 1794 m. dokumentai“ (3)

KosciuškaLMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje iki šių metų rugsėjo 12 d. veikia paroda „Tado Kosciuškos sukilimo 1794 m. dokumentai“, skirta 220 sukilimo metinėms.

1794 m. kovo 12–lapkričio 16 d. Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) vyko sukilimas prieš Rusijos ir Prūsijos okupaciją. Pagrindinis sukilėlių siekis buvo atkurti Respubliką su 1772 m. sienomis. Jų ginkluotojų pajėgų vyriausiuoju vadu Krokuvoje kovo 24 d. buvo paskirtas generolas Tadas Kosciuška. Skaityti toliau

A. Veilentienė. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir politikų vergo sindromas. Kodėl norima priimti antikonstitucinius įstatymus? (16)

dr. Audronė Veilentienė | Alkas.lt, A.Vaškevičiaus nuotr.

Rusijos įvykdyta Krymo aneksija išgąsdino Lietuvos politikus ir visuomenę bei privertė suprasti, kokia trapi yra nepriklausomybė. Šiandien stebime, kaip V. Putino agresijai pritaria per 70 procentų Rusijos piliečių, vienbalsiai atsistoję ploja Dūmos deputatai, žymūs kultūros ir meno atstovai, universitetų vadovai išreiškia pritarimą imperialistinei politikai. Tai atsitiko todėl, kad Sovietų Sąjunga subyrėjo staiga, nebuvo atgailauta, nebuvo įvertinta agresyvi imperialistinė politika, Rusijos žmonės tam nebuvo psichologiškai pasiruošę, liko nostalgija buvusiai „didybei“.

Į valdžią atėjęs buvęs kagėbistas V. Putinas, kaip kadaise A. Hitleris, juto tautos nusivylimą prarasta galia ir palaipsniui pradėjo skatinti rusų tautą siekti revanšo. Skaityti toliau

V.Astas. Ar lietuviai pakartos Amerikos indėnų tragediją? (42)

Kernavė | K.Driskiaus nuotr

Parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams? Dėl to, rodos, nekyla didelių diskusijų nei Seime, nei žiniasklaidoje. Stodami į Europos Sąjungą pasirašėme, kad parduosime, paskui porą kartų nukėlėme pardavimo pradžią, ir štai 2014 m. pavasarį šis terminas baigiasi (lenkai kažkaip išsireikalavo iki 2018 m.). Toliau derėtis dėl naujo atidėjimo arba apskritai dėl šio įpareigojimo panaikinimo politikai nebenori, nė viena Seimo partija to nesvarsto. Atsieit, klausimas išspręstas. Yra seimūnams svarbesnių reikalų: pavyzdžiui, vėl leisti ar neleisti kokį nors Seimo narį patraukti teisminėn atsakomybėn. O ką tauta, ką ji apie tai mano, ar jai irgi nesvarbu? Niekas to neklausia. Nenori girdėti nė tų, kurie garsiai apie tai šaukia. Kurtumas… Skaityti toliau

Siūloma 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais (16)

Oršos mūšis 1514-09-08 d., paveikslo esančio Lenkijos nacionaliniame muziejuje fragmentas | Wikimedia.org nuotr.

Spalio 22 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas pateikė nutarimo projektą 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais. Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą nuo Rusijos ekspansijos.

Anot projekto autoriaus, šis siūlymas leidžia aktualizuoti šį reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį ir mūšyje dalyvavusių LDK bei Abiejų Tautų Respublikos tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų bendradarbiavimą užtikrinant laisvės, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV) (140)

Vytautas Radžvilas

Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus paversti ištikimais ir klusniais savo valdiniais. Todėl iš tautos sąmonės buvo siekiama su šaknimis išrauti visus prisiminimus apie tarpukario Lietuvos Respubliką. Visais įmanomais būdais diegiamas įsitikinimas, kad pats šios valstybės atsiradimas 1918 m. buvo kažkokia istorinė klaida ar nesusipratimas. Skaityti toliau

Paberžėje bus atkurti 1863-ųjų metų sukilimo ir partizaninių kovų epizodai (0)

1863m. sukilimo paminėjimas | M.Volodko.nuotr.

Gegužės 19 d. Paberžėje (Kėdainių r.), minint Partizanų pagerbimo, Kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, trumpam atgis Lietuvos laisvės kovų – 1863-ųjų metų sukilimo ir Lietuvos partizanų rezistencijos – epizodai.

Paberžėje numatyta surengti vieno svarbiausių 1863 metų sukilimo įvykių – kunigo Antano Mackevičiaus manifesto, pažadėjusio laisvę bet kurio luomo ir tikėjimo valstiečiams, paskelbimo, taip pat sukilimo dalyvių palaiminimo ir palydėjimo kovon – inscenizaciją.

„Kunigas Antanas Mackevičius iš Paberžės bažnyčios sakyklos pasakė labai uždegančią kalbą ir pakvietė valstiečius priešintis ir kovoti su mažesniais caro kariuomenės būriais. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Beveik rimtai: Kur gyvena tomašiukai? Veseluvkoj! (10)

Linas V.Medelis | asmeninė nuo

Aleliuja! Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas gerokai prieš Velykas paskelbė džiaugsmingą žinią, kad po ketverių metų pertraukos darbą vėl atnaujina tarpparlamentinė Lietuvos–Lenkijos asamblėja. Pagaliau! Džiaugsmas yra beribis į plotį ir ilgas į ilgį.

Dar pernai gegužę mūsų Seimo narių grupė susitikime su Lenkijos seimūnais Belovežo girios lenkiškoje dalyje bandė tartis dėl parlamentinio forumo darbo atnaujinimo, mat lenkai tikriausiai pamiršo, kad tokį renginį organizuoti seniai dera jiems. Tada delegacijos vadovas liberalcentristas Jonas Liesys sakė, kad santykiai nutrūko dėl santykių nutrūkimo ir aukštos įtampos dėl įtemptų problemų, kurių turi Lietuva. Skaityti toliau

A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (22)

Algimantas Mišeikis | alkas.lt, J Vaiškūno nuotr.

Iškylančios problemos Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, nėra tik mūsų dienų reikalas. Tai neišspręstos ilgaamžės problemos. Jeigu dabartinė Lenkijos valdžia žiūri į Lietuvą iš aukšto, remia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos autonominius reikalavimus, verčia susimąstyti, kas tai lemia. Ar tie šiandieniniai reikalavimai neina iš ankstesnių Lenkijos valstybės ir lenkiškos visuomenės reikalavimų, vyraujančio požiūrio į Lietuvą ir lietuviškumą apskritai. Gal praeityje pasakytos nuomonės, kas tie lietuviai, pasilieka ir šiuolaikinių lenkų pasąmonėj  ir įtaigoja jų dabartinius veiksmus. Skaityti toliau

1863 metų sukilimas bus pavaizduotas ir pašto ženkle (0)

pašto ženklasŠiemet sukanka 150 metų vienam žymiausių ir didžiausių – 1863-ųjų metų Abiejų Tautų Respublikos (ATR) tautų sukilimui prieš Rusijos imperijos valdžią. Šiai progai atminti Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys šeštadienį, kovo 23 dieną.

Pašto ženklas „1863 m. sukilimui – 150 metų“ bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt. Pašto ženklą sukūrė dailininkė Indrė Ratkevičiūtė.

Pašto ženkle pavaizduotas lenkų grafiko Arturo Grotgerio paveikslo „1863 m. sukilėliai“ fragmentas bei sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas. Skaityti toliau

A. Andriušaitis. Knyga skirta visiems Lenkijos draugams (16)

R. Martelio knygos „Lenkija ir mes“ viršelio fragmantas

Leidykla „Artūras Andriušaitis ir partneriai“  lietuvių kalba išleido 1928 m. Paryžiuje pasirodžiusią žymaus prancūzų istoriko ir tarptautinės politikos tyrėjo, pripažinto to meto Centrinės ir Rytų Europos reikalų žinovo, Lilio universiteto profesoriaus Renė Martelio (René Martel) (1893-1972) knygą atskleidžiančią tikrąjį, nepridengtą diplomatinio etiketo, Vakarų to meto požiūrį į Lenkiją, jos istoriją, visuomeninę ir ekonominę raidą.

René Martel. Lenkija ir mes. Legenda ir istorija. Chimeros ir realybė. – Vilnius: Artūras Andriušaitis ir partneriai, 2013. – 191 p. – ISBN 9786099534817. Iš prancūzų kalbos vertė Virginijus Baranauskas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta? (14)

Linkevičius atsiprašo lenkų | Alkas.lt nuotr.

Santykiuose tarp valstybių, ypač tarp kaimyninių, matyti tik negatyviąją pusę nėra išmintinga. Tačiau jos nepastebėti, ignoruoti tai, kas trukdo tiems santykiams, arba neįvertinti istorijos pamokų, reiškia, žengti į aklavietę ir tenkintis tuščiomis puikios kaimynystės deklaracijomis.

O štai dar vienas pasirinkimas, ypač aktualus šiandien. Ko gero, visi žinome gražią pasaką apie stebuklingus žodžius „prašau“ ir „atsiprašau“. Jie lyg burtininko lazdelė pašalina visas blogybes, priešus padaro draugais, leidžia pasiekti tai, kas atrodė neįmanoma. Šių žodžių mokau ir anūkus.

Tačiau kaip elgtis valstybėms, nuo seno turinčioms neapmokėtų istorijos sąskaitų, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1863 m. sukilimo vertinimai: lenkai ar lietuviai? (13)

Česlovas Iškauskas | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Nuo neatmenamų laikų, kiek mus pasiekusios žinios apie lenkų ir lietuvių kaimynystę bei įvairias sąjungas, dvi greta gyvenančios tautos turėjo ne tik lemiamų bendrumų, bet ir aršiai kovojo dėl savų prioritetų – tiek valdymo, tiek tautinių, tiek geopolitinių.

Ar karalių bei kunigaikščių valdžios įgaliojimų pasidalijimas, ar pergalingi žygiai į Rytus (pavyzdžiui, Maskvos Kremliaus užėmimas 1612 m.), ar skirtingi interesai Abiejų Tautų Respublikos laikais, Napoleono invazijos metais, Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu, o juo labiau XX a. lenkų agresijos fone, – visą laiką tautinė trintis lėmė augantį nepasitikėjimą, įtarumą vieni kitais, kuris davė savo karčių vaisių iš šiandienos dviejų valstybių santykiuose. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau

L.Kojala. Simonas Daukantas – lietuvių tautos Herodotas (12)

Simonas Daukantas

Taip skambiai Simoną Daukantą (1793–1864) pavadino tikrai ne šio straipsnio autorius. „Iš seno mylimas, mūsų Herodotas“, – skaitydamas S. Daukanto kūrinius ir jais žavėdamasis tarė jo amžininkas, iškilus kultūrininkas, publicistas, kalbininkas Mikalojus Akelaitis, trumpa fraze nusakydamas didžiojo tautos istoriko gyvenimo kelią.

Dažnas turbūt nė nesusimąstome, kodėl Lietuvos Respublikos prezidentai, žvelgdami pro savo rūmų sostinėje Vilniuje langus, regi būtent S. Daukanto vardu pavadintą aikštę, o atsiskaitydami 100 Lt banknotu kaskart regi jo atvaizdą. Skaityti toliau

Nusekusi Vysla atidengė Abiejų Tautų Respublikos palikimą (7)

T.Gzelio nuotr.

Lenkijoje rekordiškai nusekusi Vyslos upė atskleidė šimtus metų slėptus lobius. Archeologai pagaliau rado dalį Abiejų Tautų Respublikos palikimo, kurį XVII amžiuje pavogė į šalį įsiveržusi švedų kariuomenė, praneša LRT Naujienų tarnyba.

Didžiausia Lenkijos upė pavargo slėpti šimtametes paslaptis, ir nusekus vandeniui į dienos šviesą vienas po kito ėmė lįsti architektūriniai lobiai. Vyslos dugnas dabar primena didingus griuvėsius, įklimpusius dumble. Tai Lenkijos ir Lietuvos respublikai priklausę lobiai, kuriuos prieš keturis šimtus metų norėjo pagrobti švedų kariai. Skaityti toliau

Klastočių nesumenkintas Sapiegų palikimas (4)

Sapiegų rūmai Vilniuje | valstietis.lt, L.Butkutės nuotr.

Vargu ar rastume kitą žymią nelietuviškos kilmės didikų giminę, kuri būtų tiek nusipelniusi Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir tiek nuveikusi jos valstybingumo labui. Abiejų Tautų Respublikos istorija – tai ir Sapiegų istorija, šios giminės didžiavyrių išgyventa, aistringai kurta bei stropiai sergėta. Todėl jų, svetimtaučių, atkakliai kurta legenda, neva jie kilę iš Gediminaičių, bei kiti kilmės falsifikavimo faktai nenubraukia neįkainojamo indėlio į Lietuvos valstybingumą bei kultūrą.

Statytojai ir mecenatai

Sapiegų palikimui skirtą tarptautinę parodą, Skaityti toliau

A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius (8)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

2012 m. kovo 10 d.  žurnalas „The Economist“ išspausdino straipsnį „Bad Blood“ („Nesantaika“).  Paantraštė patikslina apie kokią nesantaiką kalbama: „Lenkijos-Lietuvos ryšiai yra labai seni, bet  darosi vis labiau dygesni“. Vadinasi, Europa, o gal ir visas pasaulis pradėjo nerimauti dėl kažkada netgi vienoje valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje – gyvenusių tautų santykių. Beje, toji Respublika, lietuviškai –  Žečpospolita kartais, dažniausiai, lenkų spaudoje pavadinama  idėjine ir institucine Europos Sąjungos užuomazga. Deja, mūsų šalių bendrabūvis tapo tikrai ne europietiškas.

Straipsnyje rašoma: „Gluminančiai blogi ir jau tampantys visai pavojingi. Štai taip stebėtojams atrodo Lenkijos-Lietuvos santykiai.  Skaityti toliau

Vilniaus universitete mokslininkai diskutuos apie Lenkijos istoriją (7)

prof. Robert Kostro | P.A.Wasiak ir P.Wisnioch nuotr.Trečiadienį, lapkričio 9 dieną, Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje 17 val. įvyks antrasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui ULB erdvėse, kuriame dalyvaus istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos.

Šio susitikimo tema „Savi ir svetimi Lenkijos istorijoje“. Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą, rengia Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi bei Lenkų ir Getės institutais Vilniuje. Projektą globoja Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministrai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo (7)

Lenkijos vėliavaMatote: esu lojalus įstatymams, bent jau Valstybinės kalbos įstatymui, ir vardus rašau originalo kalba. Tai tik užuomina į seną lotynišką posakį „Dura lex sed lex“ („kvailas įstatymas, bet – įstatymas“) ir, rodos, į nereikšmingą birželio pabaigoje Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ išplatintą kreipimąsi, kuriuo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pedagogai buvo raginami nepaisyti kito teisės akto – Švietimo įstatymo nuostatų ir moksleivius auklėti pagal senąją tvarką. Skaityti toliau