Žymos archyvas: 1941 m. birželio sukilimas

A. Kulikauskas. Ką reiškia Lietuvių nacionalistų partijos vėliava? (nuotraukos) (0)

1941 m. birželio sukilimo minėjimas Kaune | A.Kulikausko nuotr.

2019 m. birželio mėn. 23 d., sekmadienį, Kaune, 1941 m. birželio sukilimo minėjimo dalyviai šalia Lietuvos trispalvės išvydo seniai matytą Lietuvių nacionalistų partijos vėliavą. 

Lietuvių nacionalistų partija (LNP) buvo vienintelė legali lietuvių partija nacių okupuotoje Lietuvoje.  Joje susibūrė voldemarininkai ir jų bendražygiai. LNP save laikė vienintele teisėta lietuvių tautos valios reiškėja.  Naciai ją uždarė 1941 m. gruodžio mėn. 17 d. 

Lietuvių nacionalistų partijos laikraštis, Marijampolės „Nauja gadynė“, 1941 m. spalio mėn. 22 d. paskelbė straipsnį, „LNP vėliava ir jos simbolinė prasmė“:  Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana? (14)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Blogas tas užsienio reikalų ministras ar ambasadorius, kuris nesistengtų pagerinti pasaulio akyse savo atstovaujamos šalies įvaizdžio. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui Lietuvą apdergti per praėjusią savaitę pavyko du su puse karto.

Pirmiausia L. Linkevičius surengė plačiai išreklamuotą vizitą į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) būstinę pareikšti šiai bendruomenei solidarumo dėl smurto prieš ją ir aptarti susidariusios padėties. Nors policija itin greitai išsiaiškino ir oficialiai paneigė, jog nusikaltėliai veikė prieš LGBT, bet tai ministro nesustabdė: neveikė, bet galėjo veikti. Coming soon. Skaityti toliau

Į paskutinę kelionę bus išlydėtas pasipriešinimo kovų dalyvis Jonas Algirdas Antanaitis (0)

Jonas Algirdas Antanaitis | Respublika.lt nuotr.

Rugsėjo 12 d. 13.30 val. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) į paskutinę kelionę bus palydėtas Jonas Algirdas Antanaitis – Lietuvos pasipriešinimo bolševikų okupacijai dalyvis, 1941 metų Birželio 22-28 d. Sukilimo dalyvis, 1944-1954 m. Sibiro specialaus režimo lagerio kalinys, inžinierius, visuomenės veikėjas, sąjūdininkas. Laidotuvės vyks 14.45 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse. J. A. Antanaičio gyvybė užgeso rugsėjo 7 d. jam einant 98-uosius metus. Skaityti toliau

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 77-osios metines (nuotraukos) (1)

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 77-osios metines | Rengėjų nuotr.

Birželio 22 d. Kaune buvo paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 77-osios metines.

Minėjimas prasidėjo Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje prie 1941 m. Laikinosios Vyriausybės vadovo dr. Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus (1903–1974) kapo. Įanginį žodį tarė Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras dr. Leonas Milčius.

Kauno senosiose kapinėse buvo padėtos gėlės prie paminklo, skirto 1941 m. Birželio sukilimui. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo surengtas pokalbis „1941 m. Birželio Skaityti toliau

V. Sinica. Birželio sukilimas – pasididžiavimas, o ne kontroversija (video) (4)

Birželio sukilimas - pasididžiavimas, o ne kontroversija | Youtube.com nuotr.

Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje – 1941 metų birželio 22-oji, vienas garbingiausių įvykių – Birželio sukilimas. Sudėkime akcentus.

Metai iš metų verkiama, koks kontraversiškas, o gal net gėdingas buvo šis sukilimas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis šio dešimtmečio pradžioje viešai aiškino, kad pagerbdami sukilimo dalyvius Vakaruose pelnysime neatplaunamą gėdą. Tikroji gėda būtent taip ir atrodo.

Ne, tai nėra kontraversiškas ir sudėtingas įvykis, nors tokiu jį nuolatos ir sąmoningai Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Sąžinės balsas tautų naikinimo laikais, arba ką nutyli Vanagaitė su Zurofu? (37)

Alkas.lt koliažas

Šiais laikais nuolat svarstoma, kaip Europos tautos prieš 75 metus išlaikė holokausto egzaminą. Izraelio Simono Vyzentalio (Simon Wiesenthal) centro Jeruzalės skyriaus vadovas Efraimas Zurofas (Efraim Zuroff) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sukurtos organizacijos „Pasaulis be nacizmo“, kurios paskirtis – apšmeižti Lietuvos 1941 m. Birželio sukilimą ir lietuvių antisovietinių partizanų atminimą, valdybos pirmininkas Rusijos oligarchas Borisas Špygelis tvirtina, kad lietuviai susikirto, pradėję žudyti vietinius žydus anksčiau negu pabėgo Raudonoji armijai ir atėjo Vermachtas, nesiliovė iki pat tos dienos, kai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Apie du Vanagaitės apšmeižtus Vanagus ir sovietinės istoriografijos gaivinimą (27)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Didelis ažiotažas kilo dėl kelių šmeižikiškų tezių apie legendinį Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, išsakytų „rašytoja“ prisistatančios viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės. Šiandien jis netikėtai baigėsi pačios „rašytojos“ prisipažinimu melavus ir nelabai nuoširdžiu atsiprašymu.

Trauktis nebebuvo kur: žiniasklaida atkreipė dėmesį net į jos prašymą Lietuvos kultūros tarybai skirti 600 eurų mėnesinę stipendiją tolesniems „tyrimams“ ir konkrečiai – knygos „Nusikaltimas ir tyla“ rašymui. Šitoks dėmesys R. Vanagaitės finansiniams reikalams, po kurio kilo grėsmė, kad stipendiją ji matys kaip savo ausis, nebepaliko kitos išeities. Skaityti toliau

V. Sinica. Per toli, per vėlai (23)

Alkas.lt koliažas

Rūtos Vanagaitės ir Efraimo Zuroffo naujausias viešųjų ryšių išpuolis – stebuklinė pasaka apie žydšaudį ir KGB agentą Adolfą Ramanauską-Vanagą – atsisuko prieš pačius autorius. Eilinį kartą pasirodant naujai knygai keliamas skandalas vietoje pardavimų atnešė platų visuomenės pasmerkimą. Dar daugiau, „Alma littera“ ir „Maxima“ paskelbė nutraukiančios prekybą R. Vanagaitės knygomis dėl nesuderinamų vertybių. Dar prieš tai Andrius Tapinas pareiškė, kad su šia leidykla dirbs arba jis, arba R. Vanagaitė. Net liberalūs politikai suskubo ginti apšmeižtą partizanų vadą. „Riba peržengta!” – skelbė jie. Internetai nusidažė raudonais užrašais „AšEsuVanagas“. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. „Žmonės, būkite žmonės!“ (5)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Diskusija Vilniaus rotušėje dėl pulk. Kazio Škirpos gatvės pavadinimo (lapkričio 29 d.) išryškino požiūrių skirtumus į istorinius faktus ir nevienodas jų interpretacijas.

Turbūt tai nieko nuostabaus. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos sąžinė ir totalitarizmas“ sakoma: „istorikai sutinka, kad istorinių faktų neįmanoma interpretuoti visiškai objektyviai ir kad visiškai objektyvaus istorinio jų perteikimo nėra“; „nė viena politinė institucija ar politinė partija neturi išskirtinės teisės interpretuoti istoriją, ir šios institucijos ar partijos negali teigti, kad jos interpretuoja objektyviai“.   Skaityti toliau

V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune. 

Nelemtasis Birželio sukilimas

Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. 1941 metų Birželio sukilimo žingsnių aidas (5)

1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Šių metų birželis žymi dvi mūsų tautai svarbias sukaktuves. Prieš 75-rius metus sovietinis okupantas, metus pašeimininkavęs Lietuvoje, nusimetė savo rafinuotą  kaukę  ir atvirai rodydamas savo tikrąjį grobuonies veidą, pradėjo masinį Lietuvos žmonių trėmimą ir žudymą. Kita data jau žymi mūsų tautos  pasipriešinimą – Birželio  22–28 d. sukilimą. Apie šį sukilimą kiek plačiau čia ir pakalbėsime.

Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Pažvelkime į tuos pirmosios sovietinės okupacijos metus, kurie iššaukė žmonių ryžtą sutraukyti sovietines grandines ir nusimesti nelaisvės pančius. Skaityti toliau

Tautininkai kviečia į pašnekesį „Tautinė valstybė. Kuriame ar griauname?“ (4)

dr. Audrius Rudys | penki.lt nuotr.

Birželio m. 17 d. 18 val. Kauno miesto savivaldybės Mažojoje salėje (Laisvės al. 96) vyks viešas pašnekesys skirtas okupacijos, trėmimų pradžios, 1941-ųjų metų birželio sukilimo sukakties paminėjimui „Tautinė valstybė. Kuriame ar griauname?“

Ši pašnekesį rengia Tautininkų Sąjungos (TS) Kauno skyriaus nariai. Pašnekesyje dalyvaus TS pirmininkas signataras, ekonomistas dr. Audrius Rudys, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė.
Skaityti toliau

A. Zolubas. Kaltinimai – iš klastočių (7)

molkslasplius.lt nuotr.

Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.

Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.

1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa. Kazio Škirpos atminimo ženklų panaikinimo siekiantys asmenys teigia, kad LAF’as savo antisemitiniais atsišaukimais, parengtais Berlyne ir perskaitytais pirmomis sukilimo dienomis Lietuvoje, neva prisidėjo prie holokausto, vos ne inicijavo jį. Skaityti toliau

J. Burokas. Antirezistentai įsisiautėjo drebinti orą (12)

Jonas Burokas | J. Česnavičiaus nuotr.

Po sovietinę okupaciją ir aneksiją žyminčių skulptūrų nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo pasirodė atsakomoji akcija – informacinio karo atakos požymius turintis reikalavimas panaikinti sprendimą, susijusį su žymaus Lietuvos laisvės kovotojo, antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio atminimo įamžinimu. Tai Lietuvos kariuomenės kapitonas, teisininkas, literatas, žurnalistas-publicistas, 1941 m. birželio mėn. sukilimo dalyvis, Štuthofo konclagerio kalinys, Lietuvos Tautinės Tarybos pirmininkas, ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai (pogrindžio ginkluotųjų pajėgų) organizatorius Jonas Noreika (rezistencinis slapyvardis Generolas Vėtra). Skaityti toliau

Kaune paminėtas 1941-ųjų metų sukilimas (nuotraukos) (0)

1941-ųjų metų sukilimo paminėjimas Kaune | LSKT nuotr.

Birželio 23 d.  Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyko renginys, skirtas paminėti 1941 m. birželio sukilimo 74-asias metines. Renginys prasidėjo kariliono varpams skambinant  Lietuvos himną.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas  trumpai supažindino su 1941 m. birželio 23 d. Kauno radiofone paskelbtu dokumentu „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ bei apžvelgė sukilimo priežastis ir jo istorinę reikšmę. Skaityti toliau

Anapilin iškeliavo 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Gediminas Ruzgys (3)

Gediminas Ruzgys | kam.lt, G. Maksimovič nuotr.

Eidamas 95-sius metus mirė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 1941 m. birželio 22–28 d. sukilimo dalyvis, Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus pirmininkas, dimisijos vyresnysis leitenantas, LLKS narys, architektas Kazimieras Gediminas Ruzgys.

Kazimieras Gediminas Ruzgys gimė 1920 m. rugpjūčio 14 d. Kaune. Nuo 1930 m. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje. Aktyvus sportininkas, dalyvavo I Lietuvos tautinėje olimpiadoje, veikė skautų draugijoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo draugovės adjutantas. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (1)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Birželio sukilimo aukos (nuotraukos) (0)

Kauno sav. nuotr.

Birželio 23 dieną Kauno senosiose kapinėse paminėtos lygiai prieš 73 metus vykusio Birželio sukilimo metinės ir pagerbti jo metu žuvę sukilėliai.

Prieš Kauno senosiose kapinėse esančio paminklo trečiadienį vykusi gėlių padėjimo ceremonija sutraukė kelias dešimtis dalyvių, tarp kurių – Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai ir sukilimo amžininkai.
Skaityti toliau

Obeliuose vyks paminklo 1941 m. birželio sukilėliams atidengimo iškilmės (0)

Rengėjų nuotr.

Šių metų birželio 22 dieną, sekmadienį, Obeliuose (Rokiškio r.) vyks atstatyto paminklo 1941 m. birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti atidengimo šventė.

Gurijaus Kateščenkos suprojektuotas įspūdingas betoninis monumentas Obelių kapinėse, prie žuvusių Birželio sukilimo dalyvių kapų, vietos gyventojų lėšomis buvo pastatytas 1942 m. Antrosios sovietinės okupacijos metais paminklas buvo nugriautas. Skaityti toliau

Netekome 1941 m. birželio 22–28 dienų sukilėlio Rimanto Jurgio Eigelio (1)

1941 m. birželio 22–28 d. sukilėliai Kaune

Lietuvos Sąjūdžio  Kauno skyrius praneša, kad šių metų balandžio 29 dieną mirė Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 dienų sukilėlis, antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis, Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių Sąjungos narys, aktyvus  Lietuvos sąjūdžio narys, apdovanotas  Lietuvos Respublikos Kariuomenės savanorių medaliu (1999 m.) Rimantas Jurgis Eigelis.

Rimantas Eigelis į Tautos sukilimą atėjo būdamas septyniolikos metų Jis kovojo ypač sunkioje Sukilimo vietoje Šančiuose „Nemuno“ būryje. Į tą būrį tada buvo susitelkę Šančių vaikinukai – šešiolikmečiai, septyniolikmečiai ir tik keli jame buvę kvalifikuoti kariai. Skaityti toliau

Obeliuose siekiama atstatyti okupantų išniekintą paminklą Birželio sukilėliams (3)

1942 m. pastatytas paminklas Obeliuose

Prieš daugiau nei pusšimtį metų okupacinė sovietų valdžia Rokiškio rajone Obelių kapinėse išniekino ir sugriovė paminklą Birželio sukilimo dalyviams. Griauti monumentą sovietai vertė ir vaikus. Atstatyti istorinį paminklą pasiryžę obeliečiai tai laiko mūsų valstybės ir tautos istorinės garbės reikalu ir kviečia visuomenę prie to prisidėti.

Prie žuvusių 1941 m. Birželio sukilimo dalyvių kapų įspūdingas betoninis monumentas iškilo 1942 m. Obelių kapinėse. Jo centre buvo Kristaus bareljefas, šonuose įmontuoti du Lietuvos karių bareljefai. Skaityti toliau

Kviečia dokumentinių filmų vakaras Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (video) (0)

Kadras iš filmo Pavergtųjų sukilimas

Vasario mėn. 19 d., antradienį, 16 val. Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, salė) kviečia į dokumentinių filmų peržiūrą. Programoje – du kino kompanijos „E2K“ dokumentiniai filmai apie Lietuvai svarbius įvykius ir didingas mūsų praeities akimirkas: „Pavergtųjų sukilimas“ ir „Lietuvos pilys: mitai, legendos ir tikrovė“. Įėjimas nemokamas.

Kompanija „E2K“ per pastaruosius kelis metus visuomenei pristatė net 6 dokumentinius filmus, kuriuose pasakojama apie garbingas asmenybes, valstybės raidai reikšmingus, Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas? (17)

Baltų žemių žmonės, o juo labiau lietuviai, niekada nebuvo nuolankūs savo pavergėjams. Patys užkariaudavę didžiules teritorijas iki Maskvos Kremliaus ir Juodosios jūros, jie patyrė ir kryžiuočių, ir Rusijos carų, ir lenkiškųjų bei sovietinių okupantų grandines. Todėl ir sukilimai prieš juos arba, kaip sakytų marksistai, nacionalinė išsivaduojamoji kova buvo dažnas reiškinys.

Tarp ryškesnių tokių sujudimų istorikai primintų prūsų sukilimo vado Herkaus Manto (Henrichės Montės) keletą metų trukusį išsivaduojamąjį iš kryžiuočių karą XIII a. antroje pusėje. Skaityti toliau

Aplankykite ekspoziciją „Lietuvos paštas skelbia laisvę“ (0)

www.alkas.lt

Prasidėjus Antrojo pasaulinio karo veiksmams Lietuvos teritorijoje, per sukilimą paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymas, sudaryta Laikinoji Vyriausybė. Vienas pirmų jos uždavinių buvo parodyti visam pasauliui, kad Lietuva vėl išsikovojo laisvę.

Tam labai gerai galėjo pasitarnauti Nepriklausomybės atkūrimą deklaruojančių pašto ženklų naudojimas ir jų sklaida pasauliniais pašto kanalais. Skaityti toliau

R. Gajauskaitė. Sukilimas (22)

Rūta Gajauskaitė | Komentaras.lt nuotr.

Pirmą kartą per 70 metų  Lietuvoje paminėtas 1941 Birželio Sukilimas. Ir paminėtas iškilmingai, Mokslų Akademijos Dižiojoje konferencijų salėje, su žinomų mokslininkų pranešimais, istorinio-dokumentinio filmo „Pavergtųjų sukilimas“, skirtu įamžinti sukilimo prieš okupaciją ir terorą jubiliejui, demonstravimu, su sukilimo dalyvių prisiminimais ir planų šiam fenomenui įamžinti visuotinu patvirtinimu!

Pirmą kartą per 70 metų Sukilimas buvo įvardintas tikruoju savo vardu, o ne holokausto Lietuvoje pradžia, Skaityti toliau

E2K pristato lietuvišką istorinį dokumentinį filmą „Pavergtųjų sukilimas“ (video) (0)

www.alkas.lt 

Birželio 22 d. 17.00 val. Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ viešojį įstaiga „E2K”  pristatys naują lietuvišką istorinį dokumentinį filmą „Pavergtųjų sukilimas“ (prodiuseris Saulius Bartkus, režisierius Algis Kuzmickas).

Tai antras šiemet „E2K“  sukurtas kūrinys skirtas svarbiausių Lietuvos valstybės istorijos datų įamžinimui. Skaityti toliau

Grupė visuomeninių organizacijų šiuos metus paskelbė 1941 m. birželio sukilimo metais (11)

www.alkas.lt

Paminklas nužudytiems laisvės kovų dalyviams atminti Juodupės kapinėse (Rokiškio r.). Autorius G. Nasvytis, V. Kalpoko nuotrauka, kam.lt

Grupė nevyriausybinių organizacijų išplatino deklaraciją, raginančią deramai pažymėti 1941 m. birželio sukilimo 70-ties metų sukaktį.

1941 m. birželio sukilimas – tai Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) surengtas sukilimas prieš okupacinį Sovietų Sąjungos režimą. Sukilimas buvo pradėtas pirmąją Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo dieną – birželio 22  ir vyko savaitę. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę, kuri 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir atsišaukimą į lietuvių tautą. Taip pat buvo paskelbta Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis. Skaityti toliau