Žymos archyvas: 100 metų

Sukanka 100 metų žurnalui „Švietimo darbas“ (0)

Žurnalo „Švietimo darbas“ viršelis | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Prieš šimtmetį susikūrus nepriklausomai Lietuvai, iškilo būtinybė pertvarkyti švietimo sistemą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo įsteigta Lietuvos švietimo ministerija, kuri rūpinosi mokyklų pertvarkymu. 1919 m. spalio mėnesį pasirodė Švietimo ministerijos lėšomis leidžiamas pedagoginės tematikos mėnesinis žurnalas „Švietimo darbas“. Jis ėjo nuo 1919 iki 1930 m., buvo išleisti 135 numeriai.

„Švietimo darbą“ nuo 1919 m. Nr. 1 iki 1920 m. Nr. 10 redagavo redakcinė komisija, kurią sudarė Antanas Busilas, Pranas Mašiotas ir Antanas Vireliūnas. Vėliau, nuo 1920 m. Nr. 11 iki 1922, Nr. 3/6, leidinį redagavo Vincas Krėvė-Mickevičius; nuo 1922 m. Nr. 7 iki 1924 m. Nr. 10 – Antanas Vireliūnas, o nuo 1924 m. Nr. 11 iki 1930 m. Nr. 12 – Antanas Kasakaitis. Skaityti toliau

Gėlių dienai – 100 metų (0)

Gėlių dienai – 100 metų | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kultūrinė nepriklausomybę atgavusios Lietuvos aplinka, anot Živilės Intaitės, 1918 m. stokojo meninės infrastruktūros, meninių tradicijų, todėl kultūros veikėjų tikslas buvo suformuoti meninio gyvenimo funkcionavimo pagrindus, nacionalinės kultūros gaires. Viena gijų kultūrinio Lietuvos gyvenimo audinyje galime laikyti prieš 100 metų, 1919 m. birželio 1 d., Kaune pasirodžiusį vienkartinį žurnalo pavidalo leidinį Gėlių diena. Tai – nedidelis to meto poetų ir rašytojų darbų rinkinys. Jį išleido Gėlių dienos komisija. Leidinį sudarė ir redagavo Kazys Binkis (1893–1942) – rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, vienas originaliausių XX a. lietuvių poetų. Skaityti toliau

Žurnalui „Karys“ – 100 metų (1)

Žurnalui „Karys“ – 100 metų | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiemet gražų šimtmečio jubiliejų švenčia karybos ir karo mokslo žurnalas „Karys“, kuris, pergyvenęs Antrąjį pasaulinį karą, Lietuvos nepriklausomybės praradimą, emigravęs ir sugrįžęs, nuo 1919 m. gegužės 22 d. su nedidelėmis pertraukomis eina iki mūsų dienų.

Gyvavimo pradžioje, iki 1920 m. spalio, leidinys vadinosi „Kariškių žodis“, tačiau redaktoriaus Jono Martyno Laurinaičio Skaityti toliau

Liaudiškų šokių ansamblių varžytuvėse – papročių ir modernumo darna (0)

Liaudiškų šokių ansamblių varžytuvės „Kadagys“ | Rengėjų nuotr.

Šį savaitgalį Marijampolėje prasidės dvi dienas truksiantis liaudiškų šokių ansamblių konkursas „Kadagys“. Įspūdingame renginyje pasirodys per 800 šokėjų, dainininkų ir muzikantų iš visos Lietuvos. Šiųmetis konkursas skiriamas žymaus Lietuvos choreografo, sceninio liaudies šokio pradininko, dainų švenčių baletmeisterio Juozo Lingio 100-mečiui paminėti.

„Kadagys“ – liaudiškų koncertinių programų konkursas, kuriame varžosi akademinio jaunimo, vyresniųjų ir senjorų liaudiškų šokių ansambliai. Tai senus papročius turintis renginys, Lietuvos nacionalinio kultūros centro rengiamas nuo 1995 metų. Skaityti toliau

2019 m. Lietuva minės Nepriklausomybės kovų metus (7)

Nuotraukoje ūkininkas Kalaida su sūnumi apsiginklavę rusišku šautuvu „Mosin-Nagant” ir karabinu, pasiruošę gintis nuo bermontininkų. Smilgiai, Panevėžio apskritis. 1919 m. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvo nuotr.

Lapkričio 28 d. Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos nepriklausomybės kovų paminėjimo 2019 metais planą.

„Šiemet minime atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, tačiau tikrasis valstybingumas buvo įtvirtintas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose – savanorių žygdarbiais kovojant su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.

„Jauna Lietuvos kariuomenė, nors negausi ir menkai aprūpinta, atrėmė puolimus apgynė ir išsaugojo Lietuvos valstybingumą“, – pabrėžė V. Umbrasas.

Skaityti toliau

Tautos atmintis – gyva (1)

Valstybes 100-mečiui atminimo lenta_lrv.lt

Lapkričio 9 d. ministras vyko Atminimo lentos, įamžinančios vietą, kurioje stovėjusiame pastate 1918 m. posėdžiavo Lietuvos Valstybės Taryba ir pirmieji ministrų kabinetai, atidengimo iškilmės.  Būtent prieš 100 metų 1918 -aisiais valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ rašė: „Lietuvos Taryba maino butą ir persikelia į Šv. Jurgio prospektą, namo numeris 13“.

„Čia Vilniuje, šioje Gedimino prospekto vietoje stovėjusiame pastate, į kurį 1918 metų antrąjį pusmetį buvo nukreiptos visų lietuvių akys, Skaityti toliau

„Kino pavasaryje“ – filmo „100 metų kartu“ premjera (video) (0)

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.

Kovo 16 d., Vilniuje, kino teatre „Pasaka“, įvyko filmo „100 metų kartu“ premjera. Apie kūrybinį kelią ir tai, kas liko už kadro, papasakojo filmo režisierė E. Kabaraitė ir prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Ketvirtadienį prasidėjusio „Kino pavasario“ programoje „Metų atradimai“, puikuojasi ir lietuvių režisierės Editos Kabaraitės dokumentinis filmas „100 metų kartu“, rodantis šviesius, teigiamus Lietuvos šimtamečių veidus, neapsakomą jų humoro jausmą, meilę Tėvynei bei istorijas. Skaityti toliau

L. V. Medelis. Vincas Kudirka: …turėsite dar sunkesnę kovą, kol savo juodųjų nenugalėsite (1)

Linas Medelis_asmen. nuotr

Kalba, pasakyta Lietuvių konferencijos šimtmečio proga  sodinant atminimo ąžuolą prie istorinio teatro pastato Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje.

1915 metais kaizerinė Vokietijos kariuomenė iš Lietuvos išstūmė kitą kariuomenę – carinės Rusijos. Tų dviejų okupantų priešprieša teikė vilties jauniems bundančios mūsų tautos inteligentams, kad dviem pešantis trečiajam – Lietuvai – gali nušvisti laisvė. Nepriklausomybė. Nepaisant iltis rodančių Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, nepaisant Prancūzijos, Britanijos, Jungtinių Valstijų savanaudiško abejingumo. Skaityti toliau

Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom (2)

Birute-Fedaraviciene

Skaitytojams pristatome antrąjį pokalbį apie XX a. Vilniaus istoriją iš ciklo „Vilniaus Golgota“. Kovo 4 dieną šimto metų jubiliejų švenčianti Birutė Verkelytė-Fedaravičienė į Vilnių mokytis atvyko 1923 metais. Čia ji baigė lietuvišką mokyklą ir buvo viena iš nedaugelio lietuvių studentų lenkiškame Stepono Batoro universitete. Šimtametės gyvenimas kupinas ne tik pažinčių su tokiais žmonėmis kaip Jonas Basanavičius, bet ir žygdarbių savo ir kitoms tautoms – 1995 metais ji apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą holokausto metais bei LDK Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu. Galiausiai 2011 metais Dalia Grybauskaitė jai įteikė Garbės kryžių už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Šie nuopelnai, nors tą nelengva suprasti, yra už tarnybą dar Pirmosios Respublikos metais Lietuvos konsulate Vilniuje gelbstint Lenkijos karo pabėgėlius. Skaityti toliau

Vidiškėse pasveikinta šimtametė: daug dirbau ir niekada nesirgau (0)

Julijona Medeišienė | respublika.lt nuotr.

Kiekvienam šioje žemėje reikia nueiti savo kelią. Kai kuriems likimo lemta sulaukti ir 100-ojo jubiliejaus. Tokia sukaktis visada stebina, jaudina ir yra be galo gerbtina. Vasario 11 d. šia gražia proga sveikinta Ignalinos rajone, Vidiškėse gyvenanti Julijona Medeišienė. Sukaktuvininkė žvaliai priėmė svečius. Sveikintojų prigužėjo pilnas kambarys. Sveikatos ir gražių dienų šimtametei linkėjo rajono meras Bronis Ropė, seniūnė Vigalija Matkėnienė, Skaityti toliau

Garliaviškė A.Lapinskienė šventė 100 metų jubiliejų (0)

Šimtametė Anastazija Lapinskienė

Motociklu su vyru apkeliavusi Lietuvą, dalį gyvenimo praleidusi tremtyje, sausio 10 d. Garliavos seniūnijos gyventoja Anastazija Lapinskienė šventė 100-to metų sukaktį.

Šimtametę pasveikino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė, „Sodros“ atstovai.

Moteris našlė, savo vaikų neturi. Ištekėjo būdama 56 metų. Vyrui tuomet buvo 63. Anksti sukurti šeimą Anastazijai sutrukdė pati lemtis: partizaninėse kovose žuvo jos draugas, o vėliau moteris buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą. Skaityti toliau