Žymos archyvas: „Znad Wilii“

A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai (35)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

Spalio 28 d. Vilniaus savivaldybėje įvyko Europos žmogaus teisių fondo surengta tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų teisės ir lūkesčiai Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės kontekste“, skirta aptarti tautinių mažumų teisių problematikai Lietuvoje.

Minėtas fondas buvo įkurtas 2010 metais Vilniuje, kaip „atsakas į žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus Lietuvoje“. Toks veiklos diskursas, matyt, verčia nuolat ieškoti tų pažeidimų ir piktnaudžiavimų, o jeigu jų neįmanoma surasti, tai pačiam fondui arba jam artimiems asmenims juos sugalvoti.  Skaityti toliau

L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas? (25)

Prezidentė su Vilniaus krašto vaikais dažė margučius | youtube.com stop kadras

Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti  Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau,  Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir  antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa  modeliuojami. Pradėkime nuo informacijos,  skelbtos lietuviškoje ir lenkiškoje žiniasklaidoje (Lietuvoje  – daugiausia portalas L24.lt)  per tris mėnesius:

2016 m. sausio 14 dieną  Lenkijos Seimo pirmininkas Marekas Kučcinskis (Kuchciński) Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Bendradarbiauti būtina, tačiau ne Lietuvos lenkų reikalų sąskaita (9)

Alkas.lt koliažas

Labai norėčiau, kad buvusio Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus lūkesčiai dėl naujai išrinkto Lenkijos prezidento naujos politikos kaimynų atžvilgiu išsipildytų. A. Kubilius jau ne kartą ragino Lenkiją mažiau kalbėti apie Pilsudskį, o daugiau apie „iPhone“. Kitaip sakant, norėtų, kad Lenkija nebūtų pamokslautoja, bet regiono lyderė, kuri aplink save burtų silpnesnes kaimynes ir taip mažintų Rusijos norą laikyti jas „artimu užsieniu“. Pasak jo, tokią politiką vykdė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczyński). Jo prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo nuoširdžiais ir draugiškais Lietuvos santykiais su kaimyne Lenkija. Skaityti toliau

G. Kirkilas kitą savaitę lenkams žada istorinę dieną (video) (21)

Renatai Vidtman ir Gediminas Kirkilas | „Znad Wilii“ laidos stop kadras

Lapkričio 25 d. Gediminas Kirkilas kalbėdamas per Radio stotį „Znad Wilii“ laidos „Politikos salonas“ vedėjai Renatai Vidtman žadėjo, kad kitą savaitę Seimas priims jo ir Irenos Šiaulienės teikiamą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIP-1653, kuriuo ketinama  oficialiuose  Lietuvos Respublikos dokumentuose įteisinti vardų ir pavardžių rašymą ir ne valstybine kalba įrašo valstybine kalba sąskaita. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Adamas Michnikas – tarp apgaulės ir saviapgaulės (4)

Adam Michnik | editoriasociale.info nuotr.

Rugpjūčio dvidešimt pirmą dieną Vilniuje vyko nelabai aiškiai apibrėžtas renginys: pokalbis- seminaras-konferencija, skirta Baltijos kelio, Berlyno sienos nuvertimo, pirmųjų laisvų rinkimų Lenkijoje  dvidešimtpenkmečiams paminėti. LRT  renginį pavadino diskusija: „Kova už laisvę: Ukrainos byla“; radijo „Znad Wilii“ internetinėje versijoje pabrėžta, jog renginį, t.y. ne diskusiją, o konferenciją,  organizavo Ježio Giedroico  (Jerzy Giedroyco, lietuviškai būtų – Jurgio Giedraičio) forumas, remiamas Bronislavo Geremeko fondo,  ir  pristato jį daug žadančiu pavadinimu: „Ką daryti su Laisve? Naujosios Europos kūrimasis Skaityti toliau

Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos (69)

B. Borusevičius: Na, tai  iškilus kokiai nors grėsmei – tegul Lietuvą gina švedai... | youtobe.com stopkadras

Liepos 2 d. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewcz) susitikime su lenkiškosios žiniasklaidos žurnalistais iš Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Vengrijos ir Kirgizijos pripažino, kad Lenkija vykdo labai didelį spaudimą Lietuvai dėl lenkų gyvenančių Lietuvoje teisių.

„Stebime, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos pusei sakome, kas mums nepatinka, tačiau spaudimo galimybės ribotos. Išbandėme jau įvairius būdus. Tačiau vis tiek vykdomas labai didelis spaudimas Lietuvai, kad ji laikytųsi Europos standartų“, – Senato pirmininko žodžius cituoja Lietuvos lenkų radijo stotis „Znad Wilii“. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. „Lenkiškas sindromas“: Marš marš į Rytus… (24)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt nuotr.

Kiekvienos tautos ar valstybės praradimai šimtmečių bėgyje – tai jų gėla, tai jų išbandymas, tai pamokos ateičiai, kuri taip pat negarantuoja, kad didesnės ir agresyvesnės šalys ar sąjungos nemėgins dar labiau sumenkinti Tavo tėvynės ir tautos. Sunku lyginti, ar Lietuva, ar Lenkija, ar Rusija patyrė skaudesnius istorijos smūgius, bet akivaizdu, kad, kuo mažesnė tauta, tuo ji skaudžiau junta netektis ir išgyvena dėl savo išlikimo. Bet šįkart ne apie Lietuvą.

Lenkija – viena didžiausių imperijų tarp Rytų ir Vakarų – ko gero, ir buvo tas visų nutremptas tiltas, per kurį agresorių ordos traukė tai į vieną, tai į kitą pusę. Skaityti toliau

A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės (21)

Edvardas Trusevičius | Alkas.lt nuotr.

Apie Edvardą Trusevičių – Lietuvos kultūros viceministrą, kuruojantį tautinių mažumų problematiką, rašiau šių metų pradžioje “Karšto komentaro” straipsnyje „Kam atstovauja Lietuvos kultūros viceministras?“. Tuomet jis aiškino, kad pagrindinė jo artimiausios veiklos užduotis yra parengti naują Tautinių mažumų įstatymą.

Praėjo beveik metai, ką nuveikė šis jaunas vyras jam pavestoje srityje? Liūdna pripažinti, bet rezultato, galima sakyti, nėra jokio. Tiesa, formaliai žiūrint, Kultūros ministerijos, o jei tiksliau – E.Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai? (6)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Švietimo ir mokslo ministerijos internete rugpjūčio 2 dieną pasirodė ministerijos pranešimas dėl taikomų nuolaidų per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams. Jame aiškinama, kad 2011 – 2012 mokslo metais visų Lietuvos mokyklų, taigi ir tautinių mažumų, vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Taip pat primenama, kad 2013 m. naują lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikys visų Lietuvos mokyklų abiturientai – dabartiniai vienuoliktokai. Skaityti toliau