Žymos archyvas: europeizacija

V. Radžvilas. ES iš krizės išbris ne nagrinėdama scenarijus, o pripažindama tikrąsias krizės priežastis (I) (3)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

– Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pristatė Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje galime susipažinti su penkiais siūlomais Europos Sąjungos ateities scenarijais, kokia ES galėtų būti 2025 metais. Atsiradusi scenarijų įvairovė atrodo kaip pokytis ES lyderių retorikoje. Ar gali būti taip, kad ES politinis elitas pradeda pripažinti, jog jų projektas gali būti ir nepatrauklus?

– Pasakyti, jog ES pradeda pripažinti galimybę, kad integracijos projektas gali būti nepatrauklus, iš principo yra teisinga, tačiau kartu tai būtų gana paviršutiniškas Skaityti toliau

Iš tikrųjų puolamas ne Poetas (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusį šeštadienį švęsdamas Europos dieną sostinės Gedimino prospektas sotinosi ir linksminosi – valgė, gėrė, pirko, kas yra rinkos alfa ir omega, – bet mažai galvojo arba visai negalvojo, kokią stotelę Europos Sąjungos bendrijoje yra priėjusi Lietuva.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių – tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Skaityti toliau

V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“ (3)

Volfas Linderis | swissinfo.ch nuotr.

Europos sąjungos politika (ES) – visų pirma „elito politika“, pasižyminti ženkliu demokratijos deficitu. Tačiau Šveicarijos rinkėjai turi demokratinių priemonių, leidžiančių apsiginti nuo „europeizacijos“. Šias priemones jie sėkmingai ir panaudojo vasario 9-ąją dieną. Taip susiklosčiusią situaciją ir pastarojo meto įvykius šalyje apibūdino profesorius Volfas Linderis (Wolf Linder), buvęs Berno universiteto Politikos mokslų instituto direktorius.

Neseniai Šveicarijoje plačios paramos sulaukusi iniciatyva „Prieš masinę imigraciją“ nusipelnė ne tik šios valstybės piliečių, tačiau ir jų kaimynų dėmesio. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Eurointegracija viduramžiais ir šiandien: ar sugebame mokytis iš praeities? (29)

Inga Baranauskienė

Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.

Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau

V. Sinica. Būkime labiau europiečiais! (27)

Alkas.lt nuotr.

Pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžia Lietuvoje buvo pažymėta ne tik iki skausmo pažįstamu provincialiu tvarkymusi prieš šeimininko viešnagę, bet ir neeiliniu ES viršūnių dėmesiu pačios Lietuvos reikalams. Lietuvos diplomatams ir valstybės vadovams vis kartojant, kokia puiki proga ir pripažinimas šis pirmininkavimas yra mūsų šaliai, stebint naujienų srautą sunku nepastebėti, jog mes patys atsidūrėme po ES padidinamuoju stiklu ir kaip niekada anksčiau privalome elgtis ir mąstyti labiau europietiškai.

Pirmieji pirmininkavimo vaisiai Skaityti toliau

Dėl tautos ir valstybės atsisakymo (7)

Kasdien gyventi vis linksmiau

„Pasaulį apniko dvasinės kultūros dykuma…“
Popiežius Benediktas XVI

Mes, pasipriešinimo okupacijai organizacijų dalyviai, betarpiškai patyrę moralinę ir fizinę sovietinės okupacijos prievartą, prisimename persekiotus, kankintus ir nužudytus mūsų artimus bičiulius, idealistus, kurių jau nėra gyvųjų tarpe ir kurie šiandien negali išsakyti savo nuomonės apie lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės ateitį. Istorinė kova už laisvę ir nepriklausomybę nėra lietuvių atradimas, niekada nebuvo ir nebus besikeičiančios, kaip versle, mados ar persivertimo, perkainojimo ar nukainojimo dalyku. Skaityti toliau