Paieškos rezultatai: Vaclovas Bagdonavičius

Lietuvos intelektualų atviras laiškas: Apie „atvertas akis“ į kūrėjo vaidmenį okupuotoje Lietuvoje (19)

Justinas MarcinkevičiusPastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo kritikų, kuriems nekritiškai sekant pačia naiviausia („popsine“) kosmopolitizmo mada, „atsiveria akys“ ir jie pasiryžta „pasakyti tiesą“.

O toji tiesa, pasirodo, reiškia pastangas susidoroti su tarpukario Lietuvoje dominavusiais tautiškumo „mitais“ ir su tais sovietinių laikų meno kūrėjais, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Lietuvoje, bet ir palikti visuotinai žinomus veikalus, stiprinusius žmonių dvasines galias ir išgyvenimo viltis, ugdžiusius pasitikėjimą tautos gyvybingumu, padėjusius Lietuvos žmonėms išsaugoti pagarbą gimtajam kraštui, istorijai ir jos iškiliausioms asmenybėms bei atlaikyti nuolat užgriūvančias represijas. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva kviečia į gamtos atbudimo šventę – Jorę (nuotraukos, video) (8)

jore_2013_v.daraskeviciaus_nuotr1

Balandžio 25–26 dienomis, Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos jau 19-tą kartą vyks pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė.

Šventės dienotvarkė ČIA.
Šventės lankstinukas ČIA.
Šventės plakatas (A3) ČIA.

Vaizdingoje miškais apsuptoje Lenktinio ežero pakrantėje įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ši sena baltiška šventė švenčiama paskutinį balandžio savaitgalį kasmet nuo 1997 metų. Skaityti toliau

Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą (video) (2)

Lietuvių restauruota Tolminkiemio bažnyčia | Kadras iš filmo

Didžiąją Lietuvos istorijos dalį gyvavo dvi Lietuvos – Didžioji ir Mažoji. Nagrinėdami Lietuvos istoriją, dažniausiai turime galvoje Didžiąją Lietuvą, kurią paprastai vadiname tiesiog Lietuva. Tai – kunigaikščių Lietuva, kadaise – galinga valstybė „nuo jūros iki jūros“. Mažoji Lietuva dažniausiai lieka paraštėje, iškyla daugiausia tik tada, kai kalbama apie kultūros, ypač literatūros, istorijos siužetus. Iš tiesų ji labai sunkiai pritampa prie politinės Lietuvos istorijos, nes ta jos istorija iš tiesų kitokia – valstybiniu požiūriu Mažoji Lietuva priklausė Kryžiuočių ordino valstybei, vėliau – Prūsijos kunigaikštystei, karalystei, Vokietijos imperijai. Skaityti toliau

Atropoteosofų konferencijoje svarstyta – kam reikalingas sąmoningumas? (5)

teosofijos-konferencija-rengeju-nuotr-K100

Vasario pradžioje Vilniuje, „Šarūno“ viešbutyje, buvo surengta pirmoji antropoteosofijos konferencija „Sąmoningumo reikšmė dabartiniame laikotarpyje. Kam reikalingas sąmoningumas?“.

Šios konferencijos sumanytoja ir antropoteosofinės pasaulėžiūros puoselėtoja Audronė Ilgevičienė prieš septynerius metus pradėjo leisti antropoteosofinių knygų seriją, o 2010 m. pasaulį išvydo knygos „Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis“ I tomas. Jame teigiama, kad antropoteosofija –„tai ne nauja tikėjimo kryptis, o pasaulėžiūra tų, kurių mąstymas platesnis nei tų sielų, kurios sugeba aprėpti tik vieną ar du tikėjimo aspektus“. Šiandien šia pasaulėžiūra besivadovaujančių yra visoje Lietuvoje, veikia antropoteosofų klubas, įkurta interneto svetainė. Skaityti toliau

Valstybinė J.Basanavičiaus premija paskirta Vaclovui Bagdonavičiui (2)

Vacys Bagdonavicius

Lietuvos Vyriausybė lapkričio 12 d. nutarė 2014 m. Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skirti Vaclovui Bagdonavičiui už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Premija laureatui bus įteikiama lapkričio 20 d. 15 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje.

Filosofas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, humanitarinių mokslų daktaras Vaclovas Bagdonavičius Skaityti toliau

Kviečia renginys „Kristijonas Donelaitis ir Vydūnas“ (0)

Vyduno_draugija_knyga_2014Kovo 13 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekos salėje (Kaštonų g. 7) Vydūno draugija ir Lietuvos medicinos biblioteka kviečia į renginį „Kristijonas Donelaitis ir Vydūnas“.

„Šiemet sukanka 55 metai, kai 1948 metais Kassel-Mattenberge buvo išleista Vydūno studija „Gyvenimas Prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis“. Kadangi šis leidinys jau seniai yra tapęs bibliografine retenybe, todėl ir buvo sumanyta pažvelgti į jį bei prisiminti, kokias mintis apie K.Donelaičio kūrybą išsako Vydūnas“, – sako Vydūno draugijos garbės pirmininkas, Dr. Vaclovas Bagdonavičius. Skaityti toliau

Galimi nesisteminiai kandidatai į Lietuvos Prezidento pareigas susirungs TV laidoje (tiesioginė transliacija, video) (68)

Nesisteminiai kandidatai į Prezidento pareigas | Alkas.lt nuotr.

Vasario 17 dieną 20 val. įvyks keturių galimų nesisteminių kandidatų į Lietuvos Prezidento pareigas TV pokalbis (debatai) „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“. Kandidatai aptars vienybės, referendumo, demokratijos ir kitus klausimus. Vyks tiesioginė transliacija, kurios metu bus galima užduoti klausimus ir balsuoti Feisbuko paskyroje „Žmonių Kandidatas – Vienybė Težydi“.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų likus trims mėnesiams išaiškėjo galimi kandidatai, kurie eurofederalizacijos fone klausia, ar Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis valstybės principas „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ dar tebeveikia? Skaityti toliau

Lietuvos mokslo ir kultūros atstovai reikalauja mesti iš koalicijos prieš valstybę veikiančią LLRA (20)

tomasevskis-ir-lenkomanai-alkas-lt-koliazas

Vasario 3 dieną daugiau nei 60 žinomų Lietuvos mokslininkų, menininkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir rezistentų kreipėsi į aukščiausius Lietuvos valstybės pareigūnus, reikalaudami pašalinti Lietuvos lenkų rinkiminę akciją (LLRA) iš valdančiosios koalicijos, o jos atvirai prieš valstybę nukreiptus veiksmus įvertinti Valstybės gynimo taryboje.

Viešame kreipimesi teigiama, jog pastaruoju metu LLRA partijos narių daromi vieši veiksmai bei pasisakymai paniekino už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio mėnesį kovojusiųjų ir žuvusių žmonių atminimą, Skaityti toliau

Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai prieštarauja svarbiausių paveldo ir etninės kultūros institucijų naikinimui (0)

Šiandien, birželio 7 d., žinomi Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją  ir Etninės kultūros globos tarybą.

Ragina šį klausimą spręsti Lietuvos paveldo, lietuvių gyvosios etnokultūros plėtojimo galimybių gausinimo ir stiprinimo, o ne mažinimo, menkinimo ir naikinimo linkme. Skaityti toliau

Rengiama knyga apie Mažosios Lietuvos paveldą kitakalbiams (0)

www.mazoji-lietuva.lt

Mažosios Lietuvos enciklopedija

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (Vilnius) kartu su Klaipėdos universitetu ir Mažosios Lietuvos fondu (JAV, Kanada) 2011–2012 metais ketina parengti vienatomį Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną ir išleisti jį lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis.  

Tai būtų pirmasis užsienio kalba lituanistinis enciklopedinis leidinys apie Mažąją (Prūsų) Lietuvą – Šiaurės Rytprūsius – Klaipėdos kraštą ir dabartinę Kaliningrado sritį, iš dalies ir dabartinės Lenkijos paribius iki 1945 metų. 

Pagrindinis šio leidinio tikslas – supažindinti su buvusios Rytų Prūsijos šiaurinės dalies politine, ekonomine ir socialine istorija, išryškinant šio krašto lietuviškąjį substratą, Skaityti toliau

Vilniuje vyksta senosios baltų kultūros tyrėjų konferencija (0)

Jonas VAIŠKŪNAS, www.alkas.lt  

prof. Nikolajus Michailovas

Šiandien (spalio 27 d.) Vilniuje, Lietuvos kultūros tyrimo institute prasidėjo kasmetinė konferencija skirta senovės baltų kultūros tyrimams. Šiųmetės konferencijos tema yra „Religinis simbolis – jo prasmė ir esmė baltų kultūroje“. Konferencija pašvęsta anksti iš gyvenimo išėjusio lingvisto, Udinės (Italija) universiteto profesorius ir Lietuvos Respublikos garbės piliečio prof. Nikolajaus Michailovo (1967-2010) atminimui.       

Šiame dvi dienas (spalio 27–28 d.) vyksiančiame baltų kultūros tyrinėtojų forume bus perskaityta 30 mokslinių pranešimų įvairiomis senosios baltų kultūros temomis. Pranešimus skaitys garbūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai ir tyrinėtojai:  Nijolė Laurinkienė, Alfonsas Motuzas, Dainius Razauskas, Naglis Kardelis, Vaclovas Bagdonavičius, Vytautas Tumėnas, Tatjana Civjan, Marija Zavjalova, Edvardas Zaikouskis, Jevgenij Tiurin ir kiti.      

Konferencijos pranešimų medžiagos pagrindu bus parengtas dar vienas tęstinio leidinio „Senovės baltų kultūra” tomas.  Jau yra išleistos 8 šios serijos knygos Skaityti toliau

Vaikai iš Karaliaučiaus sukūrė filmą apie Vydūną (video) (0)

Kūrybinės stovyklos „Palikimas“ penktoji pamaina | svietimonaujienos.lt nuotr.

Pasibaigė Karaliaučiaus srities vaikų, besimokančių lietuvių kalbos bei etninės kultūros, kūrybinės stovyklos „Palikimas“ Šventojoje jau penktoji pamaina. Ankščiau stovyklautojų kuriamieji darbai buvo skirti žymiems lietuvių literatūros ir kultūros veikėjams Kristijonui Donelaičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Liudvikui Rėzai ir Maironiui.

Šįkart pagal Vydūno (Vilhelmo Storostos)  gyvenimo ir kūrybos visatą vaikai kartu su žinomais Lietuvoje animatoriais Valentu Aškiniu ir Jūrate Leikaite-Aškiniene kūrė trumpametražinį animacinį dokumentinį filmą „Vydūnas. Vaikystės varpų gaudesys“. Skaityti toliau

Vilniuje vyks antroji antropoteosofijos konferencija (0)

Antropoteosofija.lt nuotr.

Sausio 20 d., šeštadienį, Vilniuje,  viešbutyje „Artis Centrum Hotels“ (Totorių g. 23), vyks antroji antropoteosofijos konferencija „Tautos kultūrinio paveldo ir Dvasinės tapatybės svarba dabartiniu laikotarpiu“. Konferenciją rengia VšĮ „Idealistų būstinė“.

Konferencijoje ketinama išgryninti ir aptarti svarbiausius tautos Dvasinės tapatybės bei kultūrinio paveldo aspektus bei jų  įtaką XXI a. stiprėjant globalizacijos procesams.

Kas yra antropoteosofija? „Antropoteosofija – tai žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis. Skaityti toliau

Ramuvos stovykloje bus švenčiamos ir Žolinės (programa) (0)

Žolinės Dvarciškiuose | V.Leko nuotr.

Rugpjūčio 11 d. prasidėjo Romuvos stovykla.

Kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos rengiama stovykla vėl kviečia į nuostabų gamtos ir senovės dvasios kampelį – Dvarciškius (Švenčionių rajonas). Šiais metais stovykla vyks įprastu metu, rugpjūčio vidury – 11-17 dienomis, lydima Žolinės šventės ir Deivei Žemynai skirtų apeigų.

Stovyklos tema – „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“ leis plačiau ir giliau pažvelgti į mūsų dvasinį paveldą, pasidomėti ugnies gerbimo tradicijomis baltų kraštuose. Tai padaryti padės patyrę baltų kultūros tyrinėtojai, kurie Skaityti toliau

09-02 (0)

1704 m. Žemaičių bajorų konfederacija parėmė karalių Stanislovą Leščinskį.

1862 m. Telšiuose gimė Stanislovas Narutavičius – teisininkas, Lietuvos politinis veikėjas. Jo jaunesnysis brolis Gabrielius (1865-1922) buvo pirmuoju Lenkijos prezidentu. Mirė 1932 12 31 d. Kaune.

1891 m. Kupiškyje gimė Mikalina Glemžaitė – Lietuvos etnografė, švietimo darbuotoja. Mirė 1985 03 29 d. Vilniuje.

1941 m. Gervėnuose, Kurtuvėnų vlsč., Šiaulių apskr., gimė lietuvių filosofas, Vydūno gyvenimo ir kūrybos tyrėjas Vaclovas (Vacys) Bagdonavičius. Mirė 2020 03 22 d. Vilniuje.

1991 m. JAV pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

2000 m. akrobatinio skraidymo pasaulio čempionas Jurgis Kairys Kaune atliko skrydį po pėsčiųjų tiltu aukštyn ratais.