Paieškos rezultatai: Jono Basanavičiaus premija

Valstybinė J.Basanavičiaus premija paskirta Vaclovui Bagdonavičiui (2)

Vacys Bagdonavicius

Lietuvos Vyriausybė lapkričio 12 d. nutarė 2014 m. Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skirti Vaclovui Bagdonavičiui už reikšmingiausius darbus ugdant tautinę savimonę, Vydūno idėjų skleidimą ir įprasminimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo įamžinimą ir sklaidą. Premija laureatui bus įteikiama lapkričio 20 d. 15 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje.

Filosofas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas, humanitarinių mokslų daktaras Vaclovas Bagdonavičius Skaityti toliau

Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas valstybinei J.Basanavičiaus premijai gauti (1)

Jonas Basanavičius

Kultūros ministerija priima paraiškas Valstybinei Jono Basanavičiaus premijai už reikšmingus pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje, gauti.

Nusipelniusius premiją gauti gali siūlyti fiziniai asmenys, mokslo ir kultūros institucijos, kūrybinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos.

Kartu su paraiška turi būti pateikta:
– siūlomo premijai asmens gyvenimo ir veiklos aprašymas; Skaityti toliau

Valstybinė J.Basanavičiaus premija įteikta architektams Marijai ir Martynui Purvinams (1)

Valstybinė J. Basanavičiaus premija įteikta architektams Marijai ir Martynui Purvinams | lrkm.lt nuotr.

Lapkričio 22 d., penktadienį, Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta 2013 m. Valstybinė Jono Basanavičiaus premija.  Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Marijai ir Martynui Purvinams už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos  kultūros tyrimus ir populiarinimą.

„Šiandien, vieno svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininko ir gydytojo Jono Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, susirinkome pagerbti šių metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatus Mariją ir Martyną Purvinus. Šią premiją teikiu pirmą kartą ir man didelė garbė tęsti gražią tradiciją Skaityti toliau

J.Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse bus įteikiama Valstybinė premija architektams Martynui ir Marijai Purvinams (0)

Jonas BasanavičiusLapkričio 22 d. 15 val., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionaliniame muziejuje bus teikiama 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos  kultūros tyrimus ir populiarinimą. M. Purvino ir M. Purvinienės darbai yra itin reikšmingi Mažosios Lietuvos etnokultūros tradicijos tęstinumui.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime Vilkaviškio rajone. J. Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Skaityti toliau

J. Basanavičiaus premija skirta architektams M.Purvinui ir M.Purvinienei (1)

M. ir M. Purviniai. Šilutės r. sav. nuotr.

Šiandien, lapkričio 5 dieną, posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui valstybinę Jono Basanavičiaus premiją už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą skirti Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei.

Pasak tyrėjus premijai pristačiusios Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, M. Purvinas ir M. Purvinienė savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo rekonstravimas būtų paremtas duomenimis, o gaivinama ir tęsiama tradicija būtų autentiška. Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba siūlo kelti J.Basanavičiaus premijos prestižą (2)

Jono Basanavičiaus premija | Alkas.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlydama keisti pasenusius valstybinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus, pakelti premijos prestižą ir suteikti jai nacionalinės premijos statusą. EKGT pateikė parengtą Jono Basanavičiaus nacionalinės premijos nuostatų projektą, kurio priėmimas padėtų užtikrinti aiškią ir skaidrią premijos skyrimo tvarką.

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija buvo įsteigta 1992 m., nuo to laiko yra visuotinai pripažįstama kaip viena iškiliausių ir garbingiausių premijų, Skaityti toliau

Premjeras dėkoja J.Basanavičiaus premijos laureatams už Lietuvos etnokultūros puoselėjimą (0)

Lietuvos nac. muziejaus nuotr.

Šiandien, lapkričio 23 d., Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Vitaliui Pranciškui Stepuliui ir Živilei Antaninai Mačionienei įteikė kasmetinę Jono Basanavičiaus premiją. Taip įvertinta jų ilgalaikė visuomeninė etnokultūrinė veikla kuriant unikalų kultūros ir gamtos paminklą – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną J.Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose Vilkaviškio rajone.

Sveikindamas premijos laureatus, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad įteikti ją geriausiems Lietuvos etninės kultūros tyrinėtojams bei puoselėtojams Skaityti toliau

Paaiškėjo J.Basanavičiaus valstybinė premija (6)

Lietuvos nac. muziejaus nuotr.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui skirti Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją Vitaliui Pranciškui Stepuliui ir Živilei Antaninai Mačionienei už ilgalaikę visuomeninę etnokultūrinę veiklą kuriant unikalų kultūros ir gamtos paminklą – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną J. Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose (Vilkaviškio r.).

1988 metais viešai minint J. Basanavičiaus gimimo dieną Ožkabaliuose, kilo sumanymas toje vietoje pradėti sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną. V. Stepulis ėmėsi iniciatyvos perimti iš Vilkaviškio Bartninkų kolūkio Skaityti toliau

Signatarų namuose – pokalbis su 2011 metų J.Basanavičiaus premijos laureatu archeologu V.Vaitkevičiumi (0)

Vykintas Vaitkevičius2011 m. lapkričio 22 d., antradienį, 11 val. Signatarų namuose, Jono Basanavičiaus atminimo kambaryje, vyks susitikimas su šių metų Jono Basanavičiaus premijos laureatu archeologu Vykintu Vaitkevičiumi.

Renginyje dalyvaus ankstesnių metų Jono Basanavičiaus premijos laureatai: Stasys Skrodenis, Libertas Klimka, Birutė Kulnytė, Irena Seliukaitė, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, Tautos namų santaros tarybos pirmininkas Antanas Gudelis. Skaityti toliau

Valstybinė J.Basanavičiaus premija paskirta archeologui Vykintui Vaitkevičiui (nuotraukos) (11)

Vykintas Vaitkevvičius | nuotr. iš feisbukoVyriausybė 2011 m. Valstybinę Jono Basanavičiaus premija skyrė archeologui dr. Vykintui Vaitkevičiui už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą.

Vykintas Vaitkevičius jau porą dešimtmečių intensyviai ir vaisingai darbuojasi etninės kultūros tyrimo ir puoselėjimo baruose. Istorikas, archeologas, kultūrinio kraštovaizdžio tyrėjas nuo pat akademinės ir kūrybinės veiklos pradžios kryptingai plėtė tyrimų lauką, Skaityti toliau

J.Basanavičiaus premiją siūloma skirti archeologui V.Vaitkevičiui (6)

Vykintas Vaitkevičius

Lietuvos kultūros ministerijos Kultūros ir meno taryba siūlo šiais metais valstybinę Jono Basanavičiaus premiją skirti archeologui, istorikui  Klaipėdos universiteto, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Vykintui Vaitkevičiui.

V.Vaitkevičių siūloma įvertinti už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą. Sprendimą dėl premijos laureato priims Vyriausybė. Skaityti toliau

Įteikta J. Basanavičiaus premija (0)

Vytautas LUKŠAS, www.alkas.lt

Deivės Motinos palytėtosioms: M. Remienei ir I.A. Čepienei vakar (lapkričio 24 d.) įteikta J. Basanavičiaus premija. 

Skambant VU folkloro ansamblio „Ratilio“ sutartinėms ir dainoms vakar (lapkričio 24 d.) buvo garbingoji premija įteikta dvejoms šalto proto, ryžtingoms moterims: Amerikos lietuvei M. Remienei ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojai I. A. Čepienei. Šios moterys puoselėdamos bendruomeniškumą ir etninę kultūrą, pasiaukodamos ir nesusikraudamos turtų nuveikė daug labo Lietuvai. 

„Premijos įteikimas – labai jaudinantis momentas, priverčiantis stabtelti ir pajausti, kad mes visi esame istorijos liudininkai: Skaityti toliau

A. Juozaitis. Ar turi teisę aukščiausioji Lietuvos valdžia mylėti ledinę tylą? (video) (25)

Jonas Kadžionis-Bėda kalba Seime po Laisvės premijos įteikimo | lrs.lt nuotr.

Nuoširdžiausiai sveikinu Lietuvos Laisvės Kovų didvyrius, kurių žygdarbis priartino Kovo 11-ąją.

Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją, iškilmingame minėjime Seime 2018 m. Laisvės premija buvo įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei:
Jonui Abukauskui-Siaubui,
Vytautui Balsiui-Uosiui,
Jonui Čeponiui-Vaidilai, Skaityti toliau

Bus paminėtas lietuvių tautosakos ir mitologijos tyrinėtojo prof. Norberto Vėliaus atminimas (video) (2)

Norbertas-Velius

Spalio 11 d. 18 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje (Vilniaus g. 39,)  vyks vakaras „Man buvo Dievo lemta“ skirtas lietuvių tautosakos ir mitologijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938-1996) 80 mečio paminėjimui. Dalyvaus: Bronė Stundžienė, aktorė Neringa Varnelytė, Virginijus Jocys, Ramunė Vėliuvienė, Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė ir moksleiviai, folkloro ansamblis „Visi“, vadovas Evaldas Vyčinas.

Renginyje  matysime ištraukas iš Algirdo Tarvydos filmo „Norbertas Vėlius. Čia ir Ten.“ Skaityti toliau

Netekome etninės kultūros puoselėtojos, kraštotyrininkės Irenos Seliukaitės (nuotraukos) (8)

Irena Seliukaitė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. po sunkios ligos mirė kraštotyrininkė, kultūrologė, Jono Basanavičiaus premijos laureatės, ilgametės Kultūros ministerijos darbuotoja Irena Seliukaitė (1954 05 21 – 2018 08 26).

Ilgus metus Lietuvos regionų kultūrininkai Kultūros ministerijoje turėjo tvirtai juos atstovaujančią skyriaus vedėją Ireną Seliukaitę. Paskutiniaisiais metais ji dirbo Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento vadove, bet Regionų kultūra buvo ir, net ligai paguldžius į patalą, liko jos Skaityti toliau

Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus (2)

Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė | Asmeninė nuotr.

Senovės lietuviai tikėjo, kad žemės planeta yra gyva – gyvi ne tik žmonės, gyvūnai, bet ir medžiai, akmenys, vanduo, ugnis. Gamtą jie laikė galinga, šventa ir amžina, brangino bei tausojo ją garbindami dievus, kurie reiškiasi per gamtos jėgas. Vydūnas yra pasakęs, kad grįžimas prie senovės tikėjimo liudija tautos atsigavimą, tačiau grįžtama ne prie prie buvusių formų, o prie dvasios. Mūsų laikais prigimtinį tikėjimą puoselėja „Lietuvos Romuva“ – senovės baltų religijos bendruomenė. Kuo šiandien gyvena romuviai, kokias šventes švenčia, kokius dievus garbina, kalbuosi su etnologe, folkloriste, „Lietuvos Romuvos“ krive Inija Trinkūniene.

– Kada susikūrė „Romuva“? Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video) (32)

Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą  Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIIIP-2016)  balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19.

Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo ketinama grįžti birželio 21 d. Skaityti toliau

Dainologas ir instrumentologas iki kaulo ir panagių (0)

Evaldas Vyčinas | asmeninė nuotr.

Su altininku, folkloro žinovu, ansamblio „Visi“ vadovu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentu, 2002 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu Evaldu Vyčinu kalbasi Juozas Šorys

– Kiek Jums gyvenime ir renkantis profesiją turėjo įtakos gimimo vieta, tėvai, giminės?

– Galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad renkantis profesiją niekur kitur, kaip tik į tuometinę konservatoriją [dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija], negalėjau stoti. Nei į Vilniaus universitetą, nei politechnikos mokslų, nei medicinos studijuoti… Mano tėvai gyveno Ukmergėje ir jie gerai (sakyčiau – sąmoningai) žinojo, Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos tyrinėtojo dr. Martyno Purvino jubiliejus (1)

Marija ir dr. Martynas Purvinai Rusnėje pristato pirmąją ciklo „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ knygą, 2016 m. birželio 1 d. | Voruta.lt, J. Vercinkevičiaus nuotr.

Šiandien gražų septyniasdešimtmečio jubiliejų pasitinka Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Pagėgių krašto garbės pilietis, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, ilgametis Architektūros ir statybos instituto Kaune mokslo darbuotojas doc. dr. M. Purvinas.

M. Purvinas 1947 m. gruodžio 13 d. gimė Kaune, garsaus Mažosios Lietuvos veikėjo, botaniko, pelkėtyrininko, pedagogo, Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus (1)

musumokykla.lt nuotr.

Lapkričio 8 d. baigdamas savo kadenciją, Seimas patvirtino etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai svarbius teisės aktus.

Patvirtinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Etninės kultūros globos tarybos nuostatų pakeitimai, kurie Seime buvo svarstomi ir tobulinami jau penkerius metus. Šių  teisės aktų pakeitimai parengti siekiant sudaryti geresnes sąlygas etninės kultūros plėtrai ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugai, įtvirtinti Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos statusą.

1999 m. priimto Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo  ir 2000 m. įkurtos Skaityti toliau

Romuva kviečia paminėti Krivio dieną (4)

Jonas Trinkūnas | DELFI, A.Salomino nuotr.

Spalio 19 d., trečiadienį,  Senovės baltų religinė bendrija Romuva kviečia paminėti Krivio dieną. Prieš šventę 14–15 val. bus lankomas Jono Trinkūno kapas Rokantiškių kapinėse. Minėjimas prasidės 16 valandą ugnies apeigomis ant Gedimino kapo kalno Užupyje. Tai vieta, kur 2002 metais buvo įšventintas Lietuvos Romuvos Krivis. Po apeigos visi kviečiami į paminėjimo vakarą, kuris prasidės 17.30 val. Lietuvos technikos bibliotekoje (Šv. Ignoto g. 6 , Vilniuje). Bus rodoma Krivio įšventinimo filmuota medžiaga, kiti filmai, dalinamasi prisiminimais apie Joną Trinkūną. Skaityti toliau

Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“ (0)

v-vaitkeviciaus-paskaita-apie-sventvietes_plakatas

Spalio 19 d. (trečiadienį), 17 val. Baltijos gintaro meno centre vyks paskaita „Baltų šventviečių atodangos“. Joje archeologas Vykintas Vaitkevičius, tyrinėjantis senąsias Lietuvos šventvietes, pasidalins sukaupta patirtimi, praskleis baltų šventviečių paslapties skraistę.

Baltijos gintaro meno centras rengia ir kviečia į šią nemokamą paskaitą bei paskaitas kitomis temomis tam, kad visuomenė galėtų plėsti savo žinių akiratį įvairiose kultūrinėse srityse. Skaityti toliau

Mirė garsus kalbininkas, lietuvių tarmių tyrėjas Aloyzas VidugirIs (1)

Aloyzas Vidugiris | LKI nuotr.

Kovo 5 d. eidamas 88-tus metus mirė garsus kalbininkas, ilgametis lietuvių tarmių tyrėjas humanitarinių mokslų daktaras Aloyzas Vidugiris (1928 12 25–2016 03 05).

1954 m., baigęs Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros ir psichologijos specialybę, jis pasirinko kalbininko kelią. 1956–1959 m. Aloyzas Vidugiris studijavo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantūroje. Nuo 1954 m. iki 2001 m. dirbo Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresniuoju mokslo darbuotoju.

Vadovaujamas akademiko Boriso Larino, apgynė daktaro (tuo metu – filologijos mokslų Skaityti toliau

Punske paminėtos J. Vainos 100-osios gimimo metinės (video) (1)

Juozas Vaina_punskas.pl

Vasario 13 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose paminėtos Punsko krašto mokytojo, visuomenininko, etnografo Juozo Vainos 100-osios gimimo metinės. Renginio metu rodyti filmo apie Vainą fragmentai, buvo galima aplankyti jo vardu pavadintą etnografinį muziejų, kuriame Vainos surinktą tautosaką skaitė jo anūkai ir proanūkiai.

Juozapas Viktoras Vaina gimė 1916 m. spalio 16 d. Vidugirių kaime. Baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. Studijavo Vilniaus universitete, vėliau – Gdansko politechnikos institute. Pokario metais mokytojavo Suvalkuose. Skaityti toliau

Panevėžio romuva paminėjo Krivį Jaunių (nuotraukos) (3)

2016-01-23 13-16-39 - IMGL7232 -Panevezio romuviai mini Krivi

Sausio 23 dieną Panevėžio Romuva paminėjo antrąsias  Krivio  Jauniaus – Jono Trinkūno (1939–2014) mirties metines. Minėjimas vyko Panevėžio rajone Tarnagaloje prie Lizdeikos paminklo Vidmanto Kartano sodyboje, šiais metais pripažinta gražiausiu vienkiemiu Panevėžio rajone.

Susirinkusius svečius sutiko vaidilutės, pakvietusios visus į šventės vietą nusiprausti, apsivalyti vandeniu ir ugnimi sakydamos: „Sveikiname geru žodžiu, plauname gyvu vandeniu“.

Į Krivio Jauniaus pagerbimo apeigą atvyko Senovės baltų religinės bendrijos – Lietuvos romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuviai yra pasiutusiai siautulingi šokėjai! (audio) (1)

a.antanaitis-d.urbanaviciene-alkas

Šioje kuriamo „Alko Radijo“ laidoje „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“ žurnalistas ir Alkas.lt redaktorius A. Antanaitis kalbasi su Jono Basanavičiaus premijos laureate etnomuzikologe. Lietuvių etninės draugijos pirmininke dr. doc. Dalia Urbanavičiene.

Alkas.lt primena, kad lapkričio 20 d., 14 val., Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2015-ųjų metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija bus įteikta dr. D. Urbanavičienei už reikšmingą visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, tradicinių šokių tyrinėjimą, puoselėjimą ir sklaidą.

Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą (6)

Inija ir Jonas Trinkūnai

Sausio 20 dienos rytą, viduržiemio šalčiui sukausčius upes,  Lietuvos sostinėje nustojo plakusi Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus Jono Trinkūno širdis. Krūptelėjo Lietuva, nes Protėvių taku pasuko visų lietuvių didžiausias lietuviškumo Mokytojas ir Dvasinis Vadovas. Kad ir kokios būtų sąsajos su tauta, kokia pasaulėžiūra ir įsitikinimai,  kiekvieno lietuvio šaknys yra tos pačios ir visi esame tautos broliai ir seserys. Todėl saugu ir gera buvo jausti, kad yra didis Žmogus, kaip tūkstantmetis ąžuolas saugantis tautos šaknis ir galintis savo šakų pavėsyje duoti atgaivą kiekvienam, ieškančiam savo esybės.

Ką Jonas Trinkūnas davė Lietuvai? Kodėl jo nuopelnai yra išskirtiniai ir tokie reikšmingi kiekvienam lietuviui? Skaityti toliau

Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video) (74)

Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014)

Sausio 20 d. eidamas 75-tus metus mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014).

Jonas Trinkūnas gimė 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje. Vidurinę mokyklą baigė 1957-aisiais Kaune. 1965 m. Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete baigė filologijos studijas, įgijo filologo specialybę. Jau Universitete su bendraminčiais įkūrė Indijos bičiulių draugiją. Vediškoji indų tradicija dar labiau paskatino ieškoti gelminių lietuvių tautos ištakų ir jos dvasinių prasmių. Skaityti toliau

Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video) (36)

Jonas Trinkūnas ir Inija Trinkūnienė po apdovanojimo su Prezidente | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.

Liepos 6-osios –  Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams. Tarp apdovanotųjų – Lietuvos Romuvos Krivis, Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas Jonas Trinkūnas. Lietuvos Romuvos Kriviui Valstybės vadovė įteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių už aktyvų antitarybinės agitacijos ir kraštotyrinės veiklos organizavimą ir vykdymą bei pogrindinės religinės ir tautinės literatūros platinimą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar išlaikysime Norberto Vėliaus vėliavą? (video) (13)

Norbertas Vėlius 1988 m.

Tautos šviesulių šviesulys, subūręs-atvėręs mitų ir siekių pasaulį, žadinęs ir toliau žadinantis mus: siekti, atsakyti; pareigoj ir kasdienybėj Augti… Norbertas Vėlius – žmogus šventovė, žmogus aukuras, žmogus Mokytojas.

Jau nepamenu iš kur nusirašiau šituos nuostabius žodžius  apie garsųjį lietuvių tautosakos, baltų religijos ir mitologijos tyrėją profesorių Norbertą Vėlių (1938-1996) [1].

Sunku, tiesą sakant, neįmanoma įsivaizduoti Lietuvių tautosakos, mitologijos ir religijos be Norberto Vėliaus indėlio. Skaityti toliau