Paieškos rezultatai: Algimantas Liekis

A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I) (8)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Pirmiausia, dėl pačios Suvalkų sutarties. Mes, lietuviai, kuriems brangi nepriklausoma Lietuva, ją prisimename, ją vertiname kaip lenkų šovinistų ir jų vado – Lenkijos viršininko J.Pilsudskio, jo šutvės kaip niekšingumo ir veidmainiškumo patvirtinimo dokumentą. Pačioje Lenkijoje tiek praeityje, tiek dabar neretai tyliai pripažįstama, kad ji buvo tik klaida, nes, girdi, ir be jos būtų buvę galima prisijungti ne tik Rytų Lietuvą, Vilnių, bet ir visą Lietuvą. Bet, sakoma, mes praeitį vertiname ne pagal tai, kas ir kaip galėjo būti, o kaip buvo ir kodėl.

Taigi tada, 1920 m. vasaros pabaigoje, po pergalės prieš Raudonąją armiją, lenkų dievukui J.Pilsudskiui atrodė, kad tokia sutartis reikalinga, kad pateisintų savo planus – okupuoti Vilnių, Skaityti toliau

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos konsolidavimo pagrindas (8)

V. Strikaitytės nuotr.

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos bėdos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir vienijant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir šžiesuomenės, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva… Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Kitų metų mūsų valstybės biudžete kultūrai Skaityti toliau

Netekome garsaus publicisto, istoriko Algimanto Liekio (video) (17)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 13 d. vėlai vakare, eidamas 76 metus,  mirė didelis Lietuvos patriotas, publicistas, žurnalistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys istorikas dr. Algimantas Liekis.

Algimantas Liekis gimė 1943 m. spalio 16 d. Stokaičiuose (Žygaičių vlsč. Tauragės apskr.) 1966 m. baigė KPI. 1968-1984 metais dirbo „Mokslo ir technikos“, „Sparnų“ ir „Staybos ir architektūros“ žurnalų skyriaus vedėju ir jų vyr. redaktoriumi. 1982 m. apgynė istorijos mokslų kandidato (dabar dr.) disertaciją. Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtas Prezidentų Antano Smetonos ir Jono Žemaičio-Vytauto atminimas (14)

Vilniuje bus paminėtas Prezidentų Antano Smetonos ir Jono Žemaičio-Vytauto atminimas | Alkas.lt koliažas

Vasario 1 d., penktadienį 15.30 val. Vilniuje Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr.3) Vilniaus Sąjūdžio taryba kviečia į Lietuvos Prezidentų Antano Smetonos ir Jono Žemaičio-Vytauto minėjimą.

Seimo narių ir įvairių visuomeninių organizacijų iniciatyva, Seimas yra priėmęs 11-lika nutarimų dėl 2019 metų. Seimo sprendimu, 2019-ieji yra paskelbti Lietuvos Tarybos pirmininko, Lietuvos valstybės prezidento A. Smetonos, kunigo Skaityti toliau

O. Voverienė. Antanas Smetona apie tautinę valstybę (22)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuva – didvyrių žemė, – skelbia mūsų tautos himnas. Istorikai tvirtina, jog Lietuva viduramžyje laisva išlikusi ir sukūrusi plačią valstybę tuo, kad turėjusi gerų vadų. Tai ir dabar reikia taip mūsų tautai tvarkytis, kad išaugtų jai visa eilė vadų visoms gyvenimo sritims.
Antanas Smetona, 1933.

Antanas Smetona, dar studijuodamas Sankt Peterburgo universitete teisės mokslus, įsijungė į nelegalią lietuvių studentų veiklą, priklausė slaptai studentų draugijai, Skaityti toliau

Minimas Tilžės Akto 100-metis (0)

45490508_337121683755303_5636941041794809856_n

Šiemet lapkričio 30-ąją minima Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena – neeilinė, nes minime Tilžės Akto 100-metį!  Lygiai prieš 100 metų 1918 m. šią dieną Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba paskelbė Tilžės Aktą, reikalaujantį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. Tai atvedė Lietuvą į 1923 metų Klaipėdos krašto sukilimą, kurio dėka Lietuva tapo jūrine valstybe.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam Skaityti toliau

Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis (1)

Tilzes aktas

Lapkričio 16 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Istorinio Tilžės akto šimtmečio minėjimas“. Renginys skirtas paminėti 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Tilžės aktą. Konferencijoje sveikinimo žodį tars Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o renginio dalyviai pristatys istorinio Tilžės akto esmę, įpareigojimus.

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, Skaityti toliau

Kaune bus pristatytas knygos „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ I tomas (0)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 15 d., ketvirtadienį, 16 val. Kaune, Istorinėje Prezidentūroje (Vilniaus g. 33)  vyks prof. Algimanto Liekio knygos „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“ pristatymas ir diskusija.

Renginyje dalyvaus knygos autorius, prof. A. Liekis, knygos leidėjas, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

Prof. Algimanto Liekio šešių tomų rinkinyje „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai, kalbos, darbai“, sudarytame naudojantis daugiau kaip 300 šaltinių, Skaityti toliau

Seime pristatytas istoriko dr. A. Liekio šešių tomų veikalas apie Lietuvos Prezidentą A. Smetoną (video) (0)

Spaudos konferencija „Pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona: darbai ir istorija" | lrs.lt, Dž. G. Barysaitė nuotr.

Birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas naujas žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų veikalas „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai. Kalbos. Darbai“.

Spaudos konferencijoje dalyvavo: knygos sudarytojas istorikas dr. A. Liekis, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas bei Audronius Ažubalis, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Jonas Užurka. Skaityti toliau

Gegužės 8 d. KAM valdininkai pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą… (9)

Gegužės 8 d. Lietuvos KAM pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą... | kam.lt, G. Maksimovicz (G. Maksimovič nuotr.)

Gegužės 8 d. minint Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metines Lietuvos krašto apsaugos (KAM) sistemos vadovybė, kariai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse.

Panerių memoriale gėlės buvo padėtos ir prie paminklo Lietuvos vietinės rinktinės kariams atminti bei paminklo Lenkijos Armijos Krajovos ir civiliams piliečiams atminti, o Antakalnio kapinėse – prie Laisvės gynėjų memorialo bei koplytstulpio Lietuvos kariams, žuvusiems svetimose kariuomenėse atminti. Skaityti toliau

R. Alaunis. Suvalkų krašto ir rytų Lietuvos etninių žemių aneksijos: kur dingo 22,800 kv. km. Lietuvos etninių žemių? (65)

Lietuvos-teritorijos-turincios-priklausyti-Lietuvai

Jei pažiūrėsime į žemėlapį, pamatysime, kad prieš šimtą metų 1918 vasario 16-ą paskelbus Lietuvos valstybingumo atstatymą, po Lietuvos-Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo 1920 metais ir net iki Antrojo Pasaulinio karo pradžios 1940 metais Lietuvos valstybės teritorija buvo kur kas didesnė, nei šiandieninė Lietuvos teritorija. Carinės Rusijos laikais Lietuvos Kauno, Vilniaus, Suvalkų, Gardino ir Kuršo gubernijos buvo istorinės Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai. Taigi, kur dingo dalis Lietuvos valstybės teritorijos?

Lietuvos valstybės sienų klausimais yra parašyta ne viena knyga ir ne vienas straipsnis. Skaityti toliau

Vienadienės musės lenda prie šimtmečio erelių (11)

Alkas.lt koliažas.

Iki  svarbiausio  Lietuvos valstybės atkūrimo  šimtmečio renginio – Vasario 16-osios minėjimo –  liko mažiau nei 100 dienų, tačiau jokio įsimintino paminklo jubiliejui (istorinio romano, epinio vaidybinio  filmo, monumentalios skulptūros) net nepradėta kurti. Šimtmečio padėkų „Europos Sąjungai ir savo senelei“  kampaniją pakeitė „revoliucinių idėjų Lietuvai“ konkursas,  dar tebevyksta „šimtmečio dovanų“ akcija, betrūksta  tik atsiprašymų už  „istorines lietuvių kaltes visoms kaimyninėms  tautoms“ vajaus. Užuot  iškilmingai Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kuo skyrėsi Vasario16-osios ir Kovo 11-osios Sąjūdžiai? (video) (1)

Audrys Antanaitis, Algimantas Liekis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Aušros“ ir „Varpo“ sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1918 metų vasario 16 dieną. 1988 metų birželio 3 dieną gimęs Lietuvos persitvarkymo sąjūdis atvedė į Nepriklausomybę, paskelbtą 1990 metų kovo 11 dieną.

Du sąjūdžiai? Du Lietuvos vienybės ir valios reiškėjai. Kuo jie buvo panašūs? Ir kuo jie skyrėsi?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su istoriku, profesorium, daktaru Algimantu Liekiu. Skaityti toliau

J. Užurka. Nepamirštamos, jau tapusios istorija, datos ir įvykiai (5)

Knferencijos „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“ dalyviai | Rengėjų nuotr.

Artėjant mūsų valstybės iškilioms datoms – Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui 2017 04 21  Vilniaus įgulos karininkų Ramovėje įvyko Krašto apsaugos departamento (KAD) 1990 04 25 įkūrimo paminėjimo konferencija „Lietuvos gynybinės sistemos atkūrimas iššūkių akivaizdoje“.

Konferencija-paminėjimas surengtas Lietuvos atsargos karininkų sąjungos [LAKS] iniciatyva. LAKS – tai iškilusi iš Tautos Sąjūdžio lietuvių atsargos karininkų organizacija, Nepriklausomybės puoselėtoja, Baltijos kelio dalyvė, Krašto apsaugos sistemos kūrėja. LAKS nariai garbingai atliko savo pareigą lemiamais mūsų Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Prezidentinei Lietuvai – 90“ (9)

Prezidentas Antanas Smetona | archyvinė nuotr.

Gruodžio 21 d., trečiadienį, 13 val. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks konferencija „Prezidentinei Lietuvai – 90“. Bus paminėtas svarbus Lietuvos istorijos įvykis, kada patriotiniškai nusistatę nepriklausomos Lietuvos karininkai užkirto kelią komunistuojančiai valdžiai įstumti Lietuvą į chaosą galėjusį sunaikinti Lietuvos valstybingumą bei atvėrė kelią kurti modernią lietuvišką ir vakarietišką Lietuvą.

Konferencijos rengėjai sieks atkreipti dėmesį į tai, kad prabėgus devyniems dešimtmečiams mes vis dar negalime tinkamai suvokti ir įvertinti 1926 gruodžio 17 d. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos mokslas yra žlugdomas (video) (1)

Audrys Antanaitis, Algimantas Liekis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Mokslas gali būti savas ir svetimas. Taip teigia panašaus pavadinimo knygą išleidęs istorikas Algimantas Liekis. Pasak jo, kai mokslas tarnauja ne savo tautai ir valstybei, jis yra svetimųjų įrankis.

Tie svetimieji gali būti įvairūs. Svetimos valstybės, finansiniai klanai, įvairios interesų grupės. Jie užsako mokslų tyrimus ir naudojasi jų rezultatais taip, kaip jiems reikia.

Mažos šalies mokslo padėtis dar sudėtingesnė. Skaityti toliau

L. Jurša. Lietuviai turi išgirsti ir antrąją pusę – Azerbaidžaną (24)

Knygos „Juodojo sodo tragedija“ viršelis

Dienos šviesą išvydo Gintaro Visocko knyga „Juodojo sodo tragedija“. Tai – antroji Mokslotyros instituto išleista knyga apie Azerbaidžaną. Pirmą, „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“, parašė istorikas Algimantas Liekis. Šį kartą į Azerbaidžano praeitį ir dabartį pažvelgta lietuvio žurnalisto akimis.

Juoduoju sodu azerbaidžaniečiai nuo seno vadino Kalnų Karabacho kraštą, tuo sakydami, kai tai – brandus, derlingas, gyvybingas sodas. Jau visą ketvirtį amžiaus šis kraštas yra kruvina Azerbaidžano žaizda. Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Verčiant Algimanto Liekio knygos „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“ puslapius (video) (0)

Algimantas Liekis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Birželio 2-ą dieną Lietuvos edukologijos universitete buvo pristatyta istoriko dr. Algimanto Liekio knyga „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“ Knyga apie seniausių pasaulio tautų, gyvenančių šiame regione istoriją.

Knyga apie šių tautų sudėtingą praeitį ir iš jos išplaukiančią dabartį. Knyga apie pastarojo šimtmečio įvykius ir žmones, juos išgyvenusius..
„Alko“ komanda dalyvavo šiame renginyje. Siūlome Jums kai kuriuos jo momentus ir pokalbį su pačiu dr. A. Liekiu. Jį kalbina Audrys Antanaitis, už kameros – Arūnas Sartanavičius.

Skaityti toliau

Kaune buvo susirinkę Tauro apygardos partizanai (2)

Susirinkimo pirmininkas d. mjr. Vytautas Balsys ir atkurtos  TA vadas d. kpt. Gediminas Dapkevičius | Z. Tamakausko nuotr.

Balandžio 23 d. Kauno įgulos karininkų ramovės menėje įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tauro apygardos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas.  Jame dalyvavo  buvę  partizanai, jų ryšininkai, statutiniai Laisvės kovų dalyviai.

Tauro apygarda viena iš pirmųjų pradėjo ginkluotą laisvės kovą prieš sovietinį okupantą. Jai priklausė ir dabar Lietuvoje daug kam gerai žinomi žmonės, sąmoningai pasirinkę sunkų, bet garbingą Laisvės kovotojų kelią, kaip antai – poetas Antanas Miškinis – Kaukas, solistas Antanas Kučingis – Kalvaitis, pirmasis Birutės rinktinės vadas  Juozas Lukša – Daumantas ir kt. Juozas Lukša savo knygoje „Partizanai“ rašo ir apie Tauro apygardos veiklą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą? (7)

liucijanas-zeligowskis-wikipedija nuotr

Kol visų dėmesys nukreiptas į Artimuosius Rytus, kur visa gauja vilkų (kai kurie jų ėriuko kailyje) užpuolė efemeriškąją „Islamo valstybę“ ir Sirijos opoziciją, rašyti apie kažkada buvusią, nors ir ypač svarbią sutartį lyg ir ne laikas. Bet priminti istoriją ir jos pamokas visada dera, nors ne visiems ji miela, o viename Lietuvos lenkų portale vadinama „revanšizmo kurstymu“.

Bet čia vėl kartoju šio dešimtmečio pradžioje išsakytą didžio kūrėjo Justino Marcinkevičiaus frazę. Rašytojas, kalbėdamas, žinoma, apie savo istorines dramas, sakė: „Man praeities įvykiai niekados nėra pasibaigę, nes tai, kas buvo, Skaityti toliau

Seime bus prisiminti 1948 m. trėmimai ir vertinama gyventojų genocido organizatorių atsakomybė (dienotvarkė) (2)

Trėmimai

Gegužės 22 d., penktadienį, 10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks konferencija „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, skirta paminėti 1948 m. gegužės mėn. masinius trėmimus ir tarptautinio Vilniaus tribunolo „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ 15 metų sukaktį. Renginį organizuoja Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Skaityti toliau

Seime vyks konferencija apie Prezidentą Antaną Smetoną (5)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Sausio 28 d., trečiadienį, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks septintoji konferencija „Prezidentas Antanas Smetona ir Lietuva“, kurią organizuoja Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“ ir kraštiečių draugija „Kur tas šaltinėlis“. Renginį atidarys ir sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Konferencijoje Seimo narys Povilas Urbšys nagrinės Vokiečių ir Sovietų sąjungos ekspansinius veiksmus Lietuvoje, 1939-1940 metų lemtingus įvykius, tragišką 1940 metų birželio mėnesio sovietų invaziją. Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie tremtį ir prezidentės ryžtą kontroliuoti valdžios įstaigas (video) (2)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Ši kartą „Penki TV“ apžvalginė laida „Savaitės pjūvis“ paliečia skaudžią tremčių temą. Apžvalgininkas Česlovas Iškauskas klausia istoriko Algimanto Liekio: kaip šiandien visuomenė reaguoją į šią tautos tragediją? Antroje laidos dalyje politologas Lauras Bielinis komentuoja Prezidentės ryžtą kontroliuoti valdžios įstaigas ir Vyriausybę.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, portaluose www.alkas.lt ir www.veidas.lt. Skaityti toliau

Seime – seminaras-diskusija apie Lenkijos vaidmenį Lietuvos valstybingumo tapsmui (tiesioginė transliacija video, nuotraukos) (17)

Konferencija | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 20 d., antradienį, 13 val., Vilniuje,  Seimo III rūmų I aukšte Europos informacijos biure įvyko seminaras-diskusija „Lenkų ir Lenkijos vaidmuo lietuvių tautos ir jos savarankiško valstybingumo kūrimo ir stiprinimo kelyje“.

Tiesioginę transliaciją iš konferencijos žiūrėkite ČIA.

Seminaras – diskusija buvo skirta istoriko dr. Algimanto Liekio knygoje „Svetimi lietuvių namuose“ pateikiamiems tyrimų rezultatams ir išvadoms bei jų reikšmei šiandienos gyvenimui aptarti šiems klausimams:

Skaityti toliau

Pristatoma G.Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“ (4)

G.Šapokos knygos „Vilniaus klausimas 1918–1922 Liudininkų akimis“ viršelis

Birželio 20 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Lietuvos Sąjūdžio salėje bus   pristatoma Gintauto Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“.

Gintauto Šapokos sudarytoje knygoje surinkti tarpukario Lietuvos laikraščių ir žurnalų straipsniai apie generolo L. Želigovskio užgrobtą Vilnių ir to pasekmes. Knygoje sudėti žymiausi to meto publicistų Vytauto Bičiūno, Juozo Purickio, Viktoro ir Mykolo Biržiškų, Andriaus Randomonio, V. Tautvydo ir Skaityti toliau

„Jie nori mano vardu palaidoti Lietuvą“ – G.Jankaus dramos „Kybartų aktai“ pristatymas (4)

A.Smetona Prezidento rūmuose

Šių metų sausio 9 d., trečiadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta Gedimino Jankaus drama „Kybartų aktai“. Renginyje dalyvaus autorius Gediminas Jankus, istorikas dr. Algimantas Liekis, LR Prezidento A. Smetonos giminaitis Rimantas Smetona, teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Ištraukas iš dramos skaitys aktorius Liubomiras Laucevičius. Vakarą ves rašytojas Robertas Keturakis.

Dramos autorius remiasi taip vadinamais Kybartų aktais, Prezidento Antano Smetonos parašytais Berne, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Juodasis Lietuvos scenarijus: ko norėtų Bakchas? (21)

Alkas.lt nuotr.

Galime tikėti, galime ne, bet pasaulyje nuo seno egzistuoja sąmokslo teorijos, juodieji scenarijai, konspirologinės teorijos. Didelis jų meistras yra Rusijos politinis pranašas ir Kremliaus didžiavalstybinės politikos pagrindėjas, vadinamojo Eurazijos judėjimo iniciatorius, palyginti jaunas, šiemet sausį 50-ties sulaukęs Aleksandras Duginas (Alexandar Dugin), 2001 m. be kitų knygų Belgrade išleidęs vadovėlį „Konspirologija“.

Bet mes ne apie jį ir ne apie jo Lietuvai siunčiamas viliones šlietis į įvairias slaviškas struktūras. Mes turime savo šios srities korifėjus. Skaityti toliau

Tautos istorija ir jos sklaida aptarti Seime vykusioje konferencijoje (video) (1)

Alkas.lt | J.Vaiškūno fotomontažasKovo 21 d. Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas ir klubas „Savastis“ surengė tarptautinę konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Konferencijoje dalyvavo ir pasisakė politikai, mokslininkai, rašytojai, švietimo darbuotojai,  kino kūrėjai. Buvo aptartas Lietuvos istorijos ir baltistikos vaidmuo puoselėjant lietuvių tautos tautinį identitetą, gvildentos švietimo, mokslo, kultūros ir meno institucijų, bei kūrybinių organizacijų veiklos galimybės ir perspektyvos puoselėjant tautinę savastį, stiprinant baltistikos sklaidą.

Pranešimus skaitė Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, istorikai, prof. dr. Eugenijus Jovaiša, dr. Algimantas Liekis, Skaityti toliau

Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija) (3)

Alkas.lt | J.Vaiškūno fotomontažasŠiandien, kovo 21 d. 11 val. Seime vyks konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Šį renginį rengia Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas, klubas  „Savastis“.

Žiūrėkite šio renginio tiesioginę transliaciją ČIA.

Konferencijoje „Tautos istorija ir jos sklaida“ bus svarstoma: ar visomis išgalėmis skleidžiame istoriją, kaip puoselėjame mūsų tautinį identitetą per mokslą, kultūrą, švietimą, meną, kokios ir ar pakankamos strateginės baltistikos sklaidos mokslo institucijų, kūrybinių organizacijų pastangos bei galimybės. Skaityti toliau

Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos (7)

Apuolė | efoto.lt, Vijos nuotr.

Kovo 21 dieną 11 val. Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyks konferencija-apvaliojo stalo diskusija „Tautos istorija ir jos sklaida“. Šį forumą rengia Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo narys Gintaras Songaila, Tautos politikos institutas, Mokslotyros institutas, klubas“Savastis“.

Visuotinės globalizacijos erdvėje nykstant ir menkstant tautų istorijos paveldui, pasaulio tautos  vis intensyviau, giliau ieško savo ištakų. Pasaulio tautų iškilūs politikai, istorikai, ekspertai, genetikai, antropologai ir net kriminalistai-ekspertai, visų sričių menininkai vis drąsesnėmis įžvalgomis ieško savasties šaknų, kuria ir visomis mokslo, meno išgalėmis populiarina savo tautų kilmę, reprezentuoja savo valstybes. Skaityti toliau