Žmonės

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau

Pagerbti partizaninio judėjimo dalyviai (0)

Pagerbti partizaninio judėjimo dalyviai | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Gegužės 19-ąją, Ignalinos rajone, tradiciškai pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, vyks renginiai, skirti prisiminti už laisvę kovojusius. Į minėjimą atvykti negalėję garbaus amžiaus kovotojai už laisvę renginio išvakarėse buvo aplankyti namuose. Juos pasveikino savivaldybės meras Justas Rasikas, Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkas Vytautas Gimžauskas ir partizanų atminties išsaugojimu besirūpinantis Budrių bendruomenės vadovas Artūras Kacevičius. Aplankytas 1948-1952 m. žuvusių keturių nežinomų partizanų kapas Ignalinos kapinėse, prie paminklo meras padėjo gėlių. Skaityti toliau

Paukščių migracijos magijos pakerėtas (2)

Mečislovas Žalakavičius | V. Valuckienės nuotr.

Gegužės 21 – birželio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda Paukščių migracijos magijos pakerėtas , skirta ornitologo, ekologo, akademiko, habil. dr. Mečislovo Žalakevičiaus 70-mečiui paminėti. Parodos atidarymas vyks gegužės 23 d., ketvirtadienį, 15 val.

Parodoje gausu nuotraukų, kuriose atsispindi svarbesnės mokslininko gyvenimo ir veiklos akimirkos iš vaikystės, studijų Vilniaus universitete, darbų mokslinių tyrimų institutuose, vadovavimo Vilniaus universiteto Ekologijos institutui Skaityti toliau

V. Valikonienė. Ponas Varnas nupiešė paveikslą (0)

/Adomas_Varnas_(1879-1979).

Adomui Varnui – 140

„Galiu drąsiai pasakyti kad esu gan gerai susipažinęs su dailininko Adomo Varno Kūryba. Varnienės darželyje, vienam iš kambarių, buvo pakabinta daug jo paveikslų. Į tą kambarį buvo siunčiami visi kurie prasižengė su tvarka. Čia jie turėjo praleisti šiek tiek laiko kad apsvarstytų savo klaidas. Manau, kad mano atveju daugiau komentarų nereikia.“ („Vaikų namelių“ auklėtinis Romualdas Kašuba, 2013).

Šiais metais minint žymaus kultūros veikėjo, dailininko, profesoriaus Adomo Varno 140 Skaityti toliau

Nematoma plastiko surinkimo pusė: 1,5 mln. žmonių renka šiukšles, kad išgyventų (0)

Surinktos atliekos | The Body Shop nuotr.

„Šiukšles rinkau nuo vaikystės – daugiau nei 30 metų. Nors atliekų rinkėjai susiduria su įžeidinėjimais, sveikatos problemomis ir vėluojančiais atlyginimais, rinkdama šiukšles aš sugebėjau užauginti vaikus ir išleisti juos į mokyklą“, – pasakoja Bengalūre įsikūrusios „Dry Waste Collection Centre“ vadovė Annamma.

Vien Indijoje yra daugiau nei 1,5 mln. atliekų rinkėjų, kasdien surenkančių daugiau kaip 6000 tonų „planetos prakeiksmu“ vadinamo plastiko. Atliekų krizei stiprėjant, Skaityti toliau

J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Vladas Mikėnas – pasaulinės reikšmės Lietuvos šachmatininkas (3)

Vladas Mikėnas | de.chessbase.com nuotr.

Kada šachmatai atsirado Lietuvoje? Deja, tikslių žinių apie tai neturime. Žinoma tik tai, kad atliekant archeologinius tyrinėjimus, Trakų pilyje 1956-1957 m. buvo rastos kaulinės šachmatų figūros. Manoma, kad jos yra XIV amžiaus. Pasak istoriko Jono Dlugošo, laisvalaikio akimirką jais mėgo žaisti ir Lietuvos Karalius Vytautas.

Lietuvai esant Rusijos sudėtyje, XIX a. atsirado organizuotas šachmatų judėjimas. Jau 1865 ir 1866 metais įvyko rungtynės Klaipėda-Hanoveris, 1872 m. sužaista Skaityti toliau

Pagerbtas teatro novatoriaus, aktoriaus režisieriaus ir dramaturgo atminimas (0)

Giedrius Mackevičius su aktoriais 1975 m. | klpbibliotekos.wordpress.com nuotr.

Gegužės 16-ąją Ignalinos rajone vyko atminimo renginiai, skirti Grybėnų kaime gimusiam  pasaulinio lygio menininkui, teatro novatoriui, aktoriui režisieriui ir dramaturgui Giedriui Mackevičiui. Jie prasidėjo viešojoje bibliotekoje, kur susirinko žymaus kraštiečio atminimu besirūpinantys asmenys. Vėliau buvo padėtos gėlės prie G. Mackevičiaus atminimo lentos Dūkšto mokykloje, aplankytas kapas Grybėnuose.

Atvyko jo sesuo Gražina Rėgalienė (Mackevičiūtė) bei didžioji entuziastė Skaityti toliau

Siūloma 2020 ir 2021 metus skelbti E. Šimkūnaitės, M. Gimbutienės ir Archyvų metais (2)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Gegužės 17 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimų projektus, kuriais siūloma 2020-uosius paskelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais ir 2021-uosius – Marijos Gimbutienės ir Archyvų metais.

Atsižvelgdamas į tai, kad kitais metais sukanka 100 metų nuo habilituotos biologijos mokslų daktarės E. Šimkūnaitės gimimo, Seimo narys Arūnas Gumuliauskas pristatė pasiūlymą 2020-uosius skelbti Eugenijos Šimkūnaitės metais. Kaip pabrėžiama pateiktame dokumente, E. Šimkūnaitė išstudijavo ir moksliškai aprašė vaistažolinius augalus, gebėjo lyginti lietuvių Skaityti toliau

Mirė poetas, prozininkas, vertėjas Vytautas Karalius (0)

zvake

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. gegužės 15 d. mirė  poetas,  prozininkas, vertėjas Vytautas Karalius.

Vytautas Karalius gimė 1931 m. balandžio 15 d. Klaipėdoje. 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), 1954–1958 m. jame dėstė anglų kalbą. Nuo 1966 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Skaityti toliau

F. Ostaseskio knyga „Penki kvietimai“: jautriai apie mirties prigimtį ir prasmingą gyvenimą (1)

F. Ostaseskis | medium.com nuotr.

Gegužės 20 dieną, 18 val., Vilniaus apskrities viešojoje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Rytis Juozapavičius drauge su „Hospice“ paramos fondo vadove Agne Zuokiene, bendrosios praktikos slaugytoja Laima Baršauskiene ir pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) projektų vadovu Virginijumi Šauliu pristatys Frako Ostaseski knygą „Penki kvietimai“.

Tokių knygų kaip ši – ką tik pasirodžiusi Franko Ostaseskio „Penki kvietimai“ Skaityti toliau

Paminėtas Dariui ir Girėnui skirto garbei milžinkapio supylimo 50-metis (6)

Paminėtas milžinkapio supylimo 50-metis | V. Baltrūno nuotr.

Gegužės 11 d., šeštadienį, mūsų didvyrio, lakūno Stepono Dariaus gimtinėje (Klaipėdos raj., Judrėnų seniūnija) įvyko renginys, skirtas S. Dariaus ir S. Girėno garbei milžinkapio supylimo 50-mečiui. Šventinę programą pradėjo ir jai iki galo vadovavo Lietuvos aviacijos muziejaus S. Dariaus gimtinės vadovas Mėčislovas Raštikis. Visiems pakiliai sugiedojus Tautišką giesmę, buvo papasakota apie S. Dariaus gimtinės praeitį: buvusį Rubiškės vienkiemį, S. Dariaus lankymąsi, sodybos sudeginimą, gūdžius sovietinės melioracijos laikus, pastangas gelbėti sodybvietę, o vėliau ir atstatyti visą sodybą. Skaityti toliau

Tęsiamas Simono Daukanto kūrybinio ir mokslinio palikimo pažinimas (1)

Tęsiamas Simono Daukanto kūrybinio ir mokslinio palikimo pažinimas | V. Jocio nuotr.

Gegužės 8 d. Valdovų rūmuose rinkosi tautosakininkai, etnomuzikologai ir dainų puoselėtojai pokalbiui apie įvairialypį Simono Daukanto tautosakos palikimą.

Susirinkusius pasveikino Valdovų rūmų dir. pavaduotoja dr. Jolanta Karpavyčienė, primindama, kad tai viso ciklo vienas iš renginių, kurio bendrarengėjai yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Renginyje pranešimus perskaitė ir įžvalgomis pasidalino prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, Veronika Povilionienė, dr. Jurga Sadauskienė, dr. Jūratė Šlekonytė, doc. Evaldas Vyčinas. Skaityti toliau

Lietuvos paviljonas įvertintas Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“ (0)

Venecijos šiuolaikinio meno bienalė | rengėjų nuotr.

Gegužės 11 d. Lietuvos paviljonui 58-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pirmą skirtas pagrindinis bienalės apdovanojimas  – „Auksinis liūtas“.

Šių metų Lietuvos nacionaliniame paviljone pristatoma menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“. Šiuo kūriniu menininkės nagrinėja klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temas. Skaityti toliau

Netikėtai mirė žymus humoristas Vytautas Šerėnas (6)

Gegužės 10 d., penktadienį, 18 val. mirė humoristas Vytautas Šerėnas. Laidos „Dviračio žinios“ vedėjas, ekonomikos mokslų daktaras Vytautas Šerėnas mirė eidamas 60 metus.

V. Šerėnas mirė sustojus širdžiai, 18 val. Tuo metu vyras laiką leido savo sodyboje, Labanoro girioje. Atvykusiems medikams, jo atgaivinti nepavyko.

Apie nelaimę savo feisbuko paskyroje pranešė V. Šerėno draugas ir bendražygis H. Mackevičius: „Nebėra Vyto. Užuojauta artimiesiems“, – rašė jis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva – kraujuojanti žaizda: Dvarų gaisravietės, išniekintos kilniųjų sielos Su praeities dvasia atgimusius vaikus sutaikyk Ir siųski atgailą kaip šviesą dangišką visiems, Prie ištakų savų šiandien priglūstantiems Ir įsiklausantiems į tylų balsą milžinų. (Regina Biržinytė)

Visiškai netikėtai, domintis Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų Kongregacijos vienuolyno istorija, į rankas pateko knyga „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai. 1500-2000“ (Šiauliai, 2001). Tai garsios  žemaitiškos bajorų giminės istorija, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Skaityti toliau

Nuspręsta dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams (0)

 Memorialiniai ženklai įamžins dviejų kraštiečių atminimą | Raseinių raj. savivaldybės nuotr.

Gegužės 8 d., Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl memorialinių ženklų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarams Jonui Žemaičiui-Vytautui ir Petrui Bartkui-Žadgailai, kadangi kilo abejonių dėl atminimo įamžinimo vietos bei projekto koncepcijos.

Komisijos posėdyje dalyvavę Lietuvos gyventojų genocido Skaityti toliau

Pianistei Sulamitai Aronovsky-Žiūraitienei įteiktas prezidentės sveikinimas (0)

Pianistė Sulamita Aronovsky-Žiūraitienė | urm.lr nuotr.

Gegužės 3 d. Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus įteikė prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą 90-ąjį jubiliejų švenčiančiai, nuo 1970-ųjų metų Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai, Lietuvos pianistei, pedagogei, Londono karališkosios muzikos akademijos profesorei Sulamitai Aronovsky (Kaporaitei-Žiūraitienei).

Lietuvoje gimusi ir užaugusi bei savo muzikinę karjerą pradėjusi S. Aronovsky tarptautiniame muzikos pasaulyje garsėja Skaityti toliau

Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (0)

Atidengtas paminklas Čikagoje A. Ramanauskui-Vanagui | urm.lt nuotr.

Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras dalyvavo paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios Valstybės vadovui, atidengimo iškilmėse Čikagoje. Iškilmėse taip pat dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jo anūkė Inga Jancevičienė.

„Šiandien ypatinga diena. Pačioje lietuvybės JAV širdyje – Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, stovės paminklas mūsų tautos didvyriui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Ši vieta lietuviams išskirtinė ir čia deramai bus puoselėjamas A. Ramanausko-Vanago atminimas, Skaityti toliau

O. Voverienė. Tegul bus išklausyta ir Altera pars… (18)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Prezidentas yra valstybės vadovas, jis negali būti tik ūkininkas, arba tik teisininkas. Prezidentui neužtenka turėti vienos ar kitos srities diplomą – jis turi būti tikrai išsilavinęs, jo išmanymo diapazonas turi būti labai platus. Iš Prezidento tikimasi universalaus vaidmens, o tam reikia universalių kompetencijų. Algimantas Krupavičius

Šią savaitę prezidento rinkimuose išėjome į tiesiąją… Turime patvirtintus 9 kandidatus į Lietuvos prezidentus. Buvo ir dar daugiau. Iš kur berniukams ir mergaitėms tiek drąsos? Skaityti toliau

VDU mokslininkai atskleidžia dar nepažintus istorijos puslapius (1)

Antanas Smetona | V. Biloto asmeninio archyvo nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantas Viktoras Bilotas – lietuvių gyvenimo Rusijoje istorijos tyrinėtojas gimė Sibire, kur buvo ištremtas jo tėvas. Šiandien mokslininkas seka lietuviškais pėdsakais Rusijos, kur studijavo daug iškilių mūsų šalies asmenybių, archyvuose. V. Bilotui pavyko surasti daug įdomios ir vertingos informacijos apie ne vieną Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, žymų dvasininką, diplomatą. Į Lietuvą iš Sankt Peterburgo mokslininkas taip pat pargabeno Jono Vileišio, Stepono Kairio, Antano Smetonos studentiškų bylų kopijas. Skaityti toliau

Netekome etnografės Linos Būdienės (1)

Lina Būdienė (1973-2019) | asmeninė nuotr.

Ankstų 2019 m. balandžio 28-osios rytą savo gyvenimo kelią užbaigė Lina Būdienė, veikli Dzūkijos (Dainavos) regiono Etninės kultūros globos tarybos narė (EKGT). Jai visada rūpėjo gimtojo krašto kultūrinis palikimas, jo išsaugojimas, perdavimas jaunajai kartai.

EKGT nariai ir darbuotojai pareiškė nuoširdžią užuojautą L. Būgienės šeimai, artimiesiems, bendraminčiams ir bendradarbiams – visiems, kuriems teko laimė ją pažinoti… Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno metų užmojai, pasiekimai, svarba (0)

Lietuvos mokslų akademijoje 2018 03 22 vykusio Vydūno kngų vokiečių k. pristatymo dalyviai iš kairės: Detmoldo burmistras Raineris Heleris, Kun. Miroslavas Danys (Detmoldas), vertėja Irena Tumavičiūtė, Vydūno brolio dukraitė Brita Storost, Vokietijos ambasados Vilniuje atstovas Matijas Kobsas, Mokslininkų rūmų direktorė Aldona Daučiūnienė | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Pranešimas Vydūno 151-ojo gimtadienio minėjime Vydūno metus palydėjus: žvilgsnis į ateitį Vilniaus Mokytojų namuose 2019 m. kovo 28 d.

Vydūno kūrybinio palikimo bei gyvenimo pavyzdžio svarbos suvokimas nebuvo išnykęs niekad, tik jis ne visada buvo pakankamai ryškus ir paveikus. Vienokių ar kitokių sukakčių proga jis pasireikšdavo daug akivaizdžiau negu kasdienybės tėkmėje. Per praėjusiuosius, 2018-sius, metus pažymint didžio tautos šviesintojo 150-metį jis reiškėsi ypač stipriai. Skaityti toliau

J. Jačėnaitė. Būti šalia tėvo Stanislovo (2)

Tėvas Stanislovas | V. Morkūnienės nuotr.

„Tėvas Stanislovas buvo žmonių kunigas. Ir bažnyčia jo buvo žmonių bažnyčia. Kad maža, kukli medinė bažnyčia Paberžėje kelis dešimtmečius buvo kone labiausiai lankoma Lietuvoje – tai fenomenas“, – įsitikinusi žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė, savo esė ir fotografijų knygoje „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui“ (leidykla „Baltos lankos“) besidalijanti prisiminimais apie kunigą Algirdą Mykolą Dobrovolskį (1918–2005) – kapucinų vienuolį tėvą Stanislovą.

Bažnytinio paveldo muziejuje didžiosios savaitės vakarą tėvui Stanislovui atminti V. Morkūnienė Skaityti toliau

II pakopos pensijų fondai: patvirtinta periodinių išmokų apskaičiavimo tvarka (0)

Pensijos | lb.lt nuotr.

Lietuvos banko valdyba patvirtino periodinių pensijų išmokų dydžio apskaičiavimo metodiką kaupiantiesiems II pakopos pensijų fonduose. Periodinės išmokos dydis bus apskaičiuojamas pensijų fondo vienetais, turimus pensijų sąskaitoje vienetus padalijant iš trukmės mėnesiais, likusios iki gavėjas sulauks 85 m. Naujoji metodika įsigalios 2020 m. sausio 1 d.

Ji bus taikoma tiems pensijų fondų dalyviams, kurie sukaupė nuo 3 000 iki 10 000 eurų, ir gyventojams, pasirinkusiems atidėtąjį anuitetą, iki jie sulauks 85 m. Skaityti toliau

Poetas, gydytojas Andrius Luneckas: „Haiku – tai, akimirkos ir begalybės poezija“ (0)

Andrius Luneckas | asmeninė nuotr.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas Andrius Luneckas „Santaros“ klinikose dirba jau keliolika metų. Tačiau jis žinomas ne tik kaip puikus medicinos specialistas, bet ir kaip vienas iš nedaugelio Lietuvoje japonišku haiku stiliumi rašančių poetų.

Knygos Vasarnaktis autorius, daugelio Lietuvos ir užsienio poezijos konkursų laureatas, nestokodamas humoro jausmo bei erudicijos, dalijasi įžvalgomis Skaityti toliau

K. Masiulis. Aplinkos ministras dalins pinigus, kaip oranžinius dviračius (1)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?

Reikia pinigų? Pinigų yra!

Vos tik pradedi ministrauti, žiū, į biudžetą, ogi guli visi 30 mln. eurų. Puiki dienelė nusimato! Taip turbūt pamanė naujasis ministras vos pradėjęs darbą. Skaityti toliau

Bus įteikti Metų mokytojo apdovanojimai (0)

Metų mokytojo ženklas

Balandžio 25 d. 16 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (A. Volano g. 2, Vilnius) Ministras Pirmininkas įteiks Metų mokytojų apdovanojimus (premijas) ir diplomus. Šiemet nusprenesta skirti šešis, o ne penkis, kaip įprastai, apdovanojimus. Laureatais tapo šie mokytojai: Jurgita Kupšytė-Karbauskė, Klaipėdos Vitės progimnazijos matematikos mokytoja metodininkė, Dainius Stasys, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos geografijos mokytojas ekspertas, Rūta Bakūnienė, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė, dr. Renata Burbaitė, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos informacinių technologijų vyresnioji mokytoja, Skaityti toliau

Pagerbti geriausi šalies bibliotekininkai (0)

Bibliotekininkų pdovanojimai | lnb.lt nuotr.

Jau devynioliktą kartą Lietuvoje rengiama Nacionalinė bibliotekų savaitė šiandien prasidėjo geriausių 2018 metų bibliotekininkų apdovanojimu. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje padėkas ir premijas laureatams įteikė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Šiandien, minint Pasaulinę knygos dieną ir prasidedant Nacionalinei bibliotekų savaitei, sveikindamas laureatus kartu noriu padėkoti visai Lietuvos bibliotekininkų Skaityti toliau

M. Petrikaitė-Mažeikienė. Prisiminimai iš prarastos Lietuvos (5)

Žymioji tautosakos pateikėja iš Gervėčių krašto Marija Mažeikienė 2011-ieji. | A. Baltėno nuotr.

Ištraukos iš Gervėčių krašto šviesuolės Marijos Petrikaitės-Mažeikienės, g. 1923, prisiminimų rinkinio: Maniutės sąsiuviniai. Sudarytoja Saulė Matulevičienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. Skliaustuose nurodyti puslapiai.

Pradėsiu nuo mūsų prosenelio Mykolo Petriko, gyvenusio dar baudžiavos laikais, kaip tadu sakydavo – ponščiznos čėsai. Tais laikais kaimo žmonės buvo neraštingi, nemokėjo ir nesuprato kitų kalbų, tik savo gimtąją lietuvišką kalbą. Mūsų prosenelis Mykolas Petrikas Skaityti toliau

Pianistas D. Mažintas: Menas ir religija žmogaus istorijoje gimė kartu (0)

Pianistas Darius Mažintas | A. Žukovo nuotr.

Velykų proga pianistas Darius Mažintas dalijasi įžvalgomis apie meno ir religijos sąsajas. „Mano religija – tai kosmosas, o jos išraiška – menas“, – teigia pianistas, savo atlikimo strategijomis visų pirma siekiantis praplėsti laiko ir erdvės ribas. Religiją D. Mažintas apibrėžia kaip žmonių sukurtą sistemą stebuklams pagristi, kūrybą prilygina turimų dvasiniu ribų ir resursų demonstravimui, o pasiruošimo koncertui veiksmų seką pianistas gretina su tikinčiojo nusiteikimo Skaityti toliau