Užsienio lietuviai

J. Survilaitė. Šalis, kurioje ne vien kalnai užburia… (0)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Istorikas publicistas Juozas Brazauskas seniai besidomintis Šveicarija ir jos ryšiais su Lietuva, artėjant abiejų valstybių diplomatinių santykių užmezgimo 100-čiui ir diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečiui (2021), įgyvendino teisėtą tautai ištikimo istoriko pareigą, parengęs skaitytojams vertingą knygą.

Autorius tvirtai įsitikinęs, kad išsami pažintis su Šveicarijos konfederacijos vedama nepriekaištinga vidaus ir užsienio politika būtina susipažinti ne tik į šią šalį atvykstančiam Lietuvos Respublikos diplomatui, bet ir šių dienų Lietuvos ekonominiam emigrantui. Autoriaus pasakymas, kad Šveicarijoje Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kam priklauso Lietuvos Respublikos užsienio ambasadų ir konsulatų archyvai? (0)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“ atsiliepimų girdėjome daug: vieniems būtų geriau, kad holokausto žaizdos nebūtų liečiamos, kiti, priešingai, atsidūsta lyg sunkų akmenį nuo širdies nuritinę ir pasirengę kartu su nusidėjėle Tauta melstis ir gailėtis už nuodėmes…

R. Vanagaitės knyga įtikina, kaip mūsų tautą dešimtmečius palaikė naivumas, jog tie vis pasitaikantys dviprasmiškumai  dėl to, kas vyko per holokaustą mūsų Tėvynėje išliks amžinai neliesti ir savaime numirs nepalikę tautos istorijoje pėdsakų. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai (7)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Būdama Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininkė (1999–2006)  keliuose savo straipsniuose rašiau, jog yra pagrindo įtarti, kad ŠLB vadovė J. Kaspersen (J. Caspersen) piktybiškai siekia originalius išeivijos archyvų dokumentus „perskaityti“ sovietinės propagandos šešėlyje ir užsispyrusi visam lietuviškam pasauliui skelbia  suklastotą archyvų variantą, pagal kurį teigiama, kad įkurdami Šveicarijos konfederacijoje (CH) oficialią lietuvių bendruomenę išeiviai nesilaikė Lietuvių chartijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) konstitucijos (1949), reikalaujančios, Skaityti toliau

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija apžvelgė atliktus darbus (video) (0)

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija apžvelgė atliktus darbus | lrs.lt nuotr.

Rugsėjo 16 d. posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija  apžvelgė visus Seimo atliktus darbus, sprendžiant pasaulio lietuviams rūpimus klausimus, tarp kurių svarbiausi – įvykęs referendumas dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos įsteigimas, pilietiškumo skatinimas minint Pasaulio lietuvių metus, teigiama migracija Lietuvoje, kai daugiau yra atvykstančiųjų į Lietuvą nei išvykstančiųjų, nes nuolat gerinamos prisitaikymo gyventi Lietuvoje sąlygos grįžusiesiems iš emigracijos. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai (3)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

1999 m.Išrinkta Šveicarijos bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke senosios išeivijos prašymu pirmiausia savo veiklą pašvenčiau ŠLB archyvų sutvarkymui. Šešias savo atostogų vasaras (1999-2005 m.) praleidau studijuodama Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje dr. A. Geručio, dr. E. Turausko, dr. V. Dargužo archyvus.

Tada Šveicarijoje senųjų lietuvių išeivių Skaityti toliau

J. Brazauskas. Kaip sovietmečiu buvo juodinama lietuvių emigracija? (41)

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Į mano rankas netikėtai pateko Juozo Mikuckio knyga „Šioje ir anoje pusėje“ apie lietuvių emigraciją. Knyga išleista 1974 m. Juozas Mikuckis – prieškario metais buvo sudėtingo likimo žmogus. Iš pradžių užėmė aukštas pareigas valdžios aparate (Kauno kalėjimo viršininkas,  Kauno apskrities policijos  vadas), vėliau atitrūko nuo Lietuvos valstybinio gyvenimo. Pokario metais pasitraukė į JAV.

Emigracijoje domėjosi lietuvių išeivija. Knygą parašė jau sugrįžęs iš emigracijos. Tautos patriotu pristatomas J. Mikuckis išsijuosęs juodino lietuvių išeivius. Rašytojas Juozas Baltušis, Skaityti toliau

Paskirtas naujas mokyklinis autobusas Baltarusijoje veikiančiai lietuviškai Rimdžiūnų mokyklai (1)

Paskirtas naujas mokyklinis autobusas Baltarusijoje veikiančiai lietuviškai Rimdžiūnų mokyklai | lrv.lt nuotr.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 27 d., 14 val. savivaldybėms buvo iškilmingai perduoti 25 geltonieji autobusai. Gedimino prospekte prie V. Kudirkos aukštės vykusiame iškilmingame autobusų perdavimo renginyje dalyvavo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Likusi autobusų dalis bus perduota rugsėjo mėnesį. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų) (0)

Pirmąją 2020 metų rugpjūčio savaitę šveicariškų laikraščių puslapiuose pasklido nerami žinia, kad šalies brangakmenyje, labiausiai turistų mėgiamoje ir lankomoje Jungfraujoch viršukalnėje, įsikūrusioje tarp Berno ir Valės kantonų Alpių kalnų, akivaizdžiai pastebimi pavojingi ledyno tirpimo reiškiniai. Žinia ypač nuliūdino senąją šveicarų kartą, kuri gerai žino šimtametę brangios viršukalnės istoriją. 1912 metais į Jungfraujoch viršukalnę buvo nutiestas aukščiausias Europoje (3454m. aukštyje) geležinkelis, o 1931 metais viršukalnėje įrengta tarptautinė mokslinė laboratorija Sfinksas, kurioje pastoviai visus metus dirba Vakarų Europos mokslininkai meteorologijos, glaziologijos, astronomijos, psichologijos bei saulės spindulių Skaityti toliau

Hamburge lietuviai susirinko palaikyti baltarusius (video) (0)

Hamburge lietuviai susirinko palaikyti baltarusius | Akcijos rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 18 d. jausmų kupini susirinko Hamburge gyvenantys lietuviai ir mūsų draugai prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir LR Seimui per neeilinę sesiją ką tik priėmus rezoliuciją „Dėl padėties Baltarusijos respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“. Taip stojame rankomis susikabinę ir simboliškai prisidedame bei palaikome mūsų kaimynus brolius ir seseris baltarusius. Jungiamės prie Laisvės kelio – #FreedomWay.

Prireikė beveik vienos paros nuo idėjos iki pačio veiksmo Hamburgo lietuvių Skaityti toliau

Lietuviškas televizijos programas matys ir Suvalkų krašto lietuviai (6)

LRT LITUANICA padengimo žemėlapis | telecentras.lt nuotr.

Bendro „Telecentro“ ir „Emitel“, Lietuvos ir Lenkijos televizijos programų siuntėjų, taip pat Lietuvos ir Lenkijos vyriausybinių institucijų projekto dėka, Suvalkų krašte, kuriame gyvena didžioji dalis Lenkijos lietuvių, per eterinę televiziją nuo rugpjūčio pradžios pradėta transliuoti LRT programa LRT LITUANICA.

Televizijos signalo stiprinimo įrangos įrengimas „Emitel“ televizijos bokšte Krzemianuchoje, esančioje netoli Suvalkų miesto, išplėtė LRT LITUANICA aprėpties zoną ir sudarė galimybę žiūrėti programą ne tik pasienio rajonų gyventojams, gaunantiems signalą iš „Telecentro“ bokšto Lazdijuose, Skaityti toliau

Lietuvių vaikų švietimas Suvalkuose – tėvų rankose (4)

Suvalkų lietuvių saviveiklininkai | punskas.pl nuotr.

Šis mėnuo svarbus Suvalkų miesto lietuvių istorijoje. Pirmą kartą Suvalkuose atidarytas lietuviškas vaikų darželis – lietuviškas švietimas šiame mieste pajudėjo iš mirties taško. Tikėtina, kad kai kurie tėvai dar svarsto: ar verta leisti vaiką į šį darželį? Apie tai, kodėl darželis atidarytas, apie jo privalumus, apie lietuviško švietimo padėtį Suvalkuose ir ateities planus kalbuosi su darželio direktore Jolanta Malinauskaite-Vektoriene.

Kam reikia šio darželio? Skaityti toliau

Į Australiją išvykusi verslo psichologijos mokslų daktarė, save atrado ir lituanistinėje mokykloje (0)

Vita Aktinaitė | Asmeninė nuotr.

„Manau jog nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje gyvename, – mes esame lietuviai ir turime branginti savo lietuvišką tapatybę“, – tikina dr. Vita Aktinaitė, dvejus metus gyvenanti Australijoje, Perto mieste. Prieš dešimtmetį pabaigusi ekonomikos mokslus Lietuvoje, Vita pakėlė sparnus į Jungtinę Karalystę, kur nusprendė studijuoti toliau.

Praėjus dvejiems metams įgijo magistro laipsnį Londono Karališkajame koledže, vėliau ir daktaro laipsnį Surėjaus universitete. Londone moteriai puikiai sekėsi, ji aštuonerius metus dirbo informacinių technologijų Skaityti toliau

Pasaulio lietuvių bendruomenės stovykloje – Dianos Nausėdienės dėmesys lituanistiniam švietimui (0)

Diana Nausėdienė | LRT nuotr.

Šią savaitę Diana Nausėdienė aplankė Pasaulio lietuvių, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenių rengiamą ir Švietimo, Mokslo ir Sporto Ministerijos remiamą stovyklą „Pasaulio Lietuva“. Joje susitiko lietuvių kilmės jaunuoliai iš 13 šalių.

Šiemet stovykla vyksta Alytaus rajone, Alovės kaime. Tokių Lietuvoje rengiamų stovyklų išeivijos vaikams pagrindiniai tikslai – supažindinti jaunuolius su Lietuva, susidraugauti vieniems su kitais, bendrauti lietuviškai, stiprinti žinias apie Lietuvą. Skaityti toliau

Punsko licėjaus direktorius didžiuojasi šio krašto jaunimu (0)

Mokslo metų pradžia Punsko licėjuje | punskas.pl nuotr.

Punsko Kovo 11-osios licėjus – vieta Suvalkų krašto jaunimui gauti išsilavinimą ir šią mokyklą pabaigus mokytis arba Lenkijos, arba Lietuvos universitetuose. Taip pat tai puiki terpė puoselėti lietuvybę. Nors į šią mokyklą mokiniai priimami be atrankos, mokosi mažiau nei 100 mokinių (šiais mokslo metais jų buvo 89), tačiau ji užima šeštą vietą Palenkės vaivadijoje ir yra pripažinta „Sidabrine mokykla“! Beje, ši nedidelė moksleivių grupė gausiai dalyvauja popamokinėje veikloje – dainuoja chore, šoka, sportuoja. Apie mokyklos sėkmės paslaptį, mokinius ir planus kalbuosi su licėjaus direktoriumi Alvydu Nevuliu. Skaityti toliau

Kviečia Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas (tiesioginė transliacija) (0)

Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas | lnb.lt nuotr.

Liepos 27 d., 11 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Konferencijų salėje, V a.), vyks Pasaulinis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumas, kurio dalyviai ir svečiai kalbės apie lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybes. Forume bus pristatyti Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistinių studijų dalyviai. Net 25 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 10 pasaulio šalių nuotoliniu būdu gerins lietuvių kalbos, mokymo ir kitus įgūdžius, dalinsis patirtimi su Lietuvos mokytojais, kultūros, meno atstovais. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Nepamirštami metai su Lietuvos radiju (4)

Povilas Sigitas Krivickas | S. Paškevičiaus nuotr.

Atminties ekrane iškyla praeities vaizdai, nužymėję visų mūsų kelią į Nepriklausomybę. Jame ryškūs ir lietuviškojo eterio – radijo bei televizijos – pėdsakai. Teko būti kai kurių iš jų liudininku ir dalyviu.

Lietuvos radijo korespondentu (tiesa, dar neetatiniu) pirmąkart pasijutau 1959-ųjų birželį po trečio žurnalistikos kurso Vilniaus universitete. Prieš vasaros praktiką, man paskirtą Kelmės rajono Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas? (2)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

Lietuvos sovietinės valdžios smerkiama, niekinama ir kolaborantų keikiama Lietuvos išeivija 50 metų užsienio lietuvių bendruomenėse kūrė Tėvynei reikšmingos istorijos puslapius, kurių ištrinti niekas neturi teisės. Atgimus Lietuvai, nuo 1991 metų kartu su senaisiais Šveicarijos išeiviais akademikais ne kartą teko susitikti su pirmais LR diplomatais Vakarų Europoje, kurie išimtinai buvo draugo A. M. Brazausko statytiniai. Sovietinių nuostatų juodus šešėlius išeivijai jie metė ir toliau: „išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai, užsienyje sukūrę buržuazinių nacionalistų gaujas, kaip pirmąsias nelegalias bendruomenes, kad vykdytų kovą prieš tarybinę santvarką Lietuvoje…“ Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą (8)

Gintaro Karoso rankose nuotrauka, kurioje jo sukurtas šūkis „I LOVE LITHUANIANS“ R.Reigano rankose | G.Karoso asmen. nuotr.

Lietuvoje viešintis Vyčio simbolio kūrėjas Gintaras Karosas šiuo metu aktyviai dalyvauja savo parodos „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ atidarymuose bei derina naujus patriotinius projektus Lietuvos išeivijos istorijai įamžinti. Liepos 6-osios interviu su Gintaru Karosu.

– Su kokiomis mintimis pasitikote Liepos 6-ąją?

Penkis metu nebuvus Lietuvoje ir dėl Skaityti toliau

Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos (0)

Paroda „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Liepos 6-ąją penkioliktąjį gimtadienį švenčianti Istorinė Prezidentūra kviečia į išskirtinę parodą „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“, kurioje eksponuojamos vien tik dovanotos vertybės. Per 15 Istorinės Prezidentūros veikimo metų 110 žmonių ir organizacijų patikėjo muziejui daugiau kaip 2000 vertingų nuotraukų, istorinių artefaktų bei šeimos relikvijų. Prezidentūros donatorių, kurie vadinami „mažaisiais mecenatais“, ir dovanojamų eksponatų skaičius nuolat auga – kartu auga ir institucijos galimybės atkurti ir lankytojams perteikti dar tikresnį pristatomo istorinio laikotarpio paveikslą. Skaityti toliau

„Tautiškos giesmės“ rengėjai rado sprendimą: himną visame pasaulyje kviečia giedoti saugiu vėliavos atstumu (0)

Tautiska giesme Vasingtone_rengėjų nuotr

Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija šiemet pakoreguos ir liepos 6 d., 21:00, visame pasaulyje jau 12-ąjį kartą vieningai giedosimos „Tautiškos giesmės“ tradicijas. Siekdami užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiausiuose pasaulio kraštuose, organizatoriai šventei kviečia rinktis saugią aplinką ir vienybės tiltus tiesti išlaikant bent Lietuvos trispalvės dydžio atstumą.

Globaliame pasaulyje – žmogiškos vienybės tiltai Skaityti toliau

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaida nuotoliniame pasaulyje (1)

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos trajektorijos nuotoliniame pasaulyje | VDU nuotr.

Po pasaulį pasklidęs užkratas keičia ir vasaros mokyklų darbą. Jau daugiau nei 19 metų lietuvių kalbos ir kultūros mokymai užsieniečiams ir trečius metus intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šįkart iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.

Mokytis lietuvių kalbą ir artimiau susipažinti su jos kultūra žmones paskatina įvairiausi dalykai – tai ir lietuviškos šaknys, ir Skaityti toliau

Kviečia tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“ (2)

„Praradę Tėvynę“ plakatas, paroda Kėdainiuose | Janinos Monkutes-Marks muziejaus-galerijos nuotr.

Nuo birželio 19 dienos, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje veiks Tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“. Šios parodos atidarymas vyks birželio 26 dieną, 17 val.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vengdami sovietinių represijų iš savo gimtinių pasitraukė dešimtys tūkstančių Baltijos šalių gyventojų. Išgyvendami praradimo skausmą, gelbėdami savo gyvybes, vilkstinės šeimų traukėsi į Vakarus. Išeivijos fotografas Kazys Daugėla rašė: „Visi jie paliko namus genami baimės, kuri, kaip vagis naktį įsėlino į jų tarpą ir pasklido po visą šalį… Kai per pralaužtus vokiečių frontus Skaityti toliau

Kviečiama siūlyti nusipelniusį lituanistinio švietimo mokytoją apdovanojimui gauti (0)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia varžytuves 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) apdovanojimui gauti. Kandidatūras galima siūlyti iki šių metų spalio 22 d.

Pretendentus apdovanojimui gauti gali siūlyti lituanistinės mokyklos, įstaigos ar organizacijos, užsiimančios lituanistiniu švietimu užsienyje, užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat pavieniai asmenys. Savo kandidatūrą gali teikti ir lituanistinį švietimą vykdantis asmuo asmeniškai.

Pretendentai bus atrenkami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: mokinių ar studentų laimėjimai ir pažanga, aktyvi ir kūrybiška lituanistinio švietimo veikla, pilietiškumo, tautinės tapatybės ir kitų vertybių diegimas lietuvių bendruomenei. Skaityti toliau

Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video) (4)

lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 27 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (SPLBK) priėmė rezoliuciją „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“.

Rezoliucijoje komisija pasiūlė papildyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, suteikiant galimybę išsaugoti gimimu įgytą pilietybę tam tikrus kriterijus atitinkantiems asmenims; paprašė nustatyti tvarką, kad kiekvienu konkrečiu atveju prieš priimant sprendimą dėl pilietybės netekimo būtų įvertintos to pasekmės asmens šeimai, karjerai ir kitoms jo Skaityti toliau

Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos (0)

Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos | lrv.lt nuotr.

Prieš dvejus metus, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vyriausybėje gimė sumanymas „Šimtmečio dovana pasauliui“. Jį įgyvendinant, užsienio lietuvių mokyklėlėms visame pasaulyje buvo išsiųsta lietuviškų knygų vaikams ir paaugliams. Tai sulaukė didelio palaikymo iš lietuvių bendruomenių. Šiemet – jau trečią kartą – beveik 2 000 lietuviškų knygų vėl iškeliauja į įvairiausias pasaulio šalis.

„Gyvename sudėtingu laikotarpiu. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje (4)

Šveicarijos Fribūro universitete 1899 metais įsteigta ir išsaugota lietuvių studentų „Lituanika“ draugijos vėliava | J. Survilaitės nuotr.

2002 metais Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) 50-mečio sukaktuvėse pasisakę senieji išeiviai didžiavosi savo turtinga veikla, kuri per Lietuvos  okupacijos metus išlaikė stiprią patriotišką sampratą. Tai giliai susipratusių užsienio lietuvių bendruomenė, kuri nemąstė, kad jų nedaug, ir kad Lietuva maža. (1954 metais lietuvių Šveicarijoje liko tik 36, kai tuo tarpu Ameriką tais metais pasiekė 33 tūkstančiai karo pabėgėlių).

Po 1944 metų Šveicarijoje įsikūręs negausus lietuvių karo pabėgėlių būrys Skaityti toliau

Pokalbyje su Pasaulio lietuvių bendruomene – dėmesys lituanistiniam švietimui užsienyje (0)

Gitanas Nausėda bendrauha su Pasaulio lietuvių bendruomenės nariais | lrp.lt nuotr.

Gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu bendravo su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Valdybos bei Jaunimo sąjungos nariais. Pokalbyje aptartos užsienio lietuvių aktualijos, šalims stengiantis suvaldyti pandemijos sukeltos krizės padarinius. Prie pokalbio prisijungė lietuvių diasporos atstovai iš viso pasaulio – Europos, Amerikos, Australijos.

Prezidentas padėkojo užsienio lietuviams už jų aktyvumą, prisidedant prie kovos su koronavirusu įvairiose pasaulio valstybėse, Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai? (4)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais.

Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos likimo istorijoje „išeiviai ir „emigrantai 21-me amžiuje įgauna vis prieštaringesnių, naujų spalvų ir atspalvių. Antrasis pasaulinis karas – padarinys geležinės sienos 50 metų skaudžiai atskyrusios dvi tautos dalis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Atsisveikinimas su „Tėviškės žiburiais“ (Kanada) (13)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Daug metų Kanados lietuviai siuntė savo laikraštį „Tėviškės žiburiai“. Malonu buvo skaityti. Ir pati parašydavau apie naujienas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, pasikeitus kartoms, laikraštį gaudavau jau retai, o 2020 metais – gavau tik 2 numerius. Atėjusioms naujoms kartoms ir pasikeitus lietuvių emigrantų kartoms, atrodo, kad lietuviškas žodis Kanados lietuviams jau tapo nereikalingas.

„Tėviškės žiburiai“ – vienintelis ir ilgiausiai spausdinamas Kanadoje Skaityti toliau

LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus (1)

LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus | LRT nuotr.

Jau nuo šių metų rudens Lenkijos Suvalkų krašte gyvenantys lietuviai galės matyti LRT Lituanica televizijos programą. Tai numatyta pasirašytoje trišalėje Susisiekimo ministerijos, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro sutartyje.

Iki šiol Lietuvos televiziją galėjo matyti tik paties pasienio gyventojai. Svarbu ir tai, jog LRT Lituanica televizijos programą Suvalkų krašto gyventojai matys nemokamai, antžeminiu skaitmeniniu būdu, t. y. naudodami paprastą lauko anteną. Skaityti toliau