Užsienio lietuviai

J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas? (0)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

Lietuvos sovietinės valdžios smerkiama, niekinama ir kolaborantų keikiama Lietuvos išeivija 50 metų užsienio lietuvių bendruomenėse kūrė Tėvynei reikšmingos istorijos puslapius, kurių ištrinti niekas neturi teisės. Atgimus Lietuvai, nuo 1991 metų kartu su senaisiais Šveicarijos išeiviais akademikais ne kartą teko susitikti su pirmais LR diplomatais Vakarų Europoje, kurie išimtinai buvo draugo A. M. Brazausko statytiniai. Sovietinių nuostatų juodus šešėlius išeivijai jie metė ir toliau: „išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai, užsienyje sukūrę buržuazinių nacionalistų gaujas, kaip pirmąsias nelegalias bendruomenes, kad vykdytų kovą prieš tarybinę santvarką Lietuvoje…“ Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis G. Karosas: Mano tikslas, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Lietuvą (6)

Gintaro Karoso rankose nuotrauka, kurioje jo sukurtas šūkis „I LOVE LITHUANIANS“ R.Reigano rankose | G.Karoso asmen. nuotr.

Lietuvoje viešintis Vyčio simbolio kūrėjas Gintaras Karosas šiuo metu aktyviai dalyvauja savo parodos „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ atidarymuose bei derina naujus patriotinius projektus Lietuvos išeivijos istorijai įamžinti. Liepos 6-osios interviu su Gintaru Karosu.

– Su kokiomis mintimis pasitikote Liepos 6-ąją?

Penkis metu nebuvus Lietuvoje ir dėl Skaityti toliau

Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos (0)

Paroda „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Liepos 6-ąją penkioliktąjį gimtadienį švenčianti Istorinė Prezidentūra kviečia į išskirtinę parodą „Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos“, kurioje eksponuojamos vien tik dovanotos vertybės. Per 15 Istorinės Prezidentūros veikimo metų 110 žmonių ir organizacijų patikėjo muziejui daugiau kaip 2000 vertingų nuotraukų, istorinių artefaktų bei šeimos relikvijų. Prezidentūros donatorių, kurie vadinami „mažaisiais mecenatais“, ir dovanojamų eksponatų skaičius nuolat auga – kartu auga ir institucijos galimybės atkurti ir lankytojams perteikti dar tikresnį pristatomo istorinio laikotarpio paveikslą. Skaityti toliau

„Tautiškos giesmės“ rengėjai rado sprendimą: himną visame pasaulyje kviečia giedoti saugiu vėliavos atstumu (0)

Tautiska giesme Vasingtone_rengėjų nuotr

Pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija šiemet pakoreguos ir liepos 6 d., 21:00, visame pasaulyje jau 12-ąjį kartą vieningai giedosimos „Tautiškos giesmės“ tradicijas. Siekdami užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms suvienija tautiečius įvairiausiuose pasaulio kraštuose, organizatoriai šventei kviečia rinktis saugią aplinką ir vienybės tiltus tiesti išlaikant bent Lietuvos trispalvės dydžio atstumą.

Globaliame pasaulyje – žmogiškos vienybės tiltai Skaityti toliau

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaida nuotoliniame pasaulyje (1)

Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos trajektorijos nuotoliniame pasaulyje | VDU nuotr.

Po pasaulį pasklidęs užkratas keičia ir vasaros mokyklų darbą. Jau daugiau nei 19 metų lietuvių kalbos ir kultūros mokymai užsieniečiams ir trečius metus intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šįkart iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.

Mokytis lietuvių kalbą ir artimiau susipažinti su jos kultūra žmones paskatina įvairiausi dalykai – tai ir lietuviškos šaknys, ir Skaityti toliau

Kviečia tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“ (2)

„Praradę Tėvynę“ plakatas, paroda Kėdainiuose | Janinos Monkutes-Marks muziejaus-galerijos nuotr.

Nuo birželio 19 dienos, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje veiks Tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“. Šios parodos atidarymas vyks birželio 26 dieną, 17 val.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vengdami sovietinių represijų iš savo gimtinių pasitraukė dešimtys tūkstančių Baltijos šalių gyventojų. Išgyvendami praradimo skausmą, gelbėdami savo gyvybes, vilkstinės šeimų traukėsi į Vakarus. Išeivijos fotografas Kazys Daugėla rašė: „Visi jie paliko namus genami baimės, kuri, kaip vagis naktį įsėlino į jų tarpą ir pasklido po visą šalį… Kai per pralaužtus vokiečių frontus Skaityti toliau

Kviečiama siūlyti nusipelniusį lituanistinio švietimo mokytoją apdovanojimui gauti (0)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia varžytuves 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) apdovanojimui gauti. Kandidatūras galima siūlyti iki šių metų spalio 22 d.

Pretendentus apdovanojimui gauti gali siūlyti lituanistinės mokyklos, įstaigos ar organizacijos, užsiimančios lituanistiniu švietimu užsienyje, užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat pavieniai asmenys. Savo kandidatūrą gali teikti ir lituanistinį švietimą vykdantis asmuo asmeniškai.

Pretendentai bus atrenkami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: mokinių ar studentų laimėjimai ir pažanga, aktyvi ir kūrybiška lituanistinio švietimo veikla, pilietiškumo, tautinės tapatybės ir kitų vertybių diegimas lietuvių bendruomenei. Skaityti toliau

Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video) (4)

lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 27 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (SPLBK) priėmė rezoliuciją „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“.

Rezoliucijoje komisija pasiūlė papildyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, suteikiant galimybę išsaugoti gimimu įgytą pilietybę tam tikrus kriterijus atitinkantiems asmenims; paprašė nustatyti tvarką, kad kiekvienu konkrečiu atveju prieš priimant sprendimą dėl pilietybės netekimo būtų įvertintos to pasekmės asmens šeimai, karjerai ir kitoms jo Skaityti toliau

Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos (0)

Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos | lrv.lt nuotr.

Prieš dvejus metus, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vyriausybėje gimė sumanymas „Šimtmečio dovana pasauliui“. Jį įgyvendinant, užsienio lietuvių mokyklėlėms visame pasaulyje buvo išsiųsta lietuviškų knygų vaikams ir paaugliams. Tai sulaukė didelio palaikymo iš lietuvių bendruomenių. Šiemet – jau trečią kartą – beveik 2 000 lietuviškų knygų vėl iškeliauja į įvairiausias pasaulio šalis.

„Gyvename sudėtingu laikotarpiu. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje (4)

Šveicarijos Fribūro universitete 1899 metais įsteigta ir išsaugota lietuvių studentų „Lituanika“ draugijos vėliava | J. Survilaitės nuotr.

2002 metais Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) 50-mečio sukaktuvėse pasisakę senieji išeiviai didžiavosi savo turtinga veikla, kuri per Lietuvos  okupacijos metus išlaikė stiprią patriotišką sampratą. Tai giliai susipratusių užsienio lietuvių bendruomenė, kuri nemąstė, kad jų nedaug, ir kad Lietuva maža. (1954 metais lietuvių Šveicarijoje liko tik 36, kai tuo tarpu Ameriką tais metais pasiekė 33 tūkstančiai karo pabėgėlių).

Po 1944 metų Šveicarijoje įsikūręs negausus lietuvių karo pabėgėlių būrys Skaityti toliau

Pokalbyje su Pasaulio lietuvių bendruomene – dėmesys lituanistiniam švietimui užsienyje (0)

Gitanas Nausėda bendrauha su Pasaulio lietuvių bendruomenės nariais | lrp.lt nuotr.

Gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu bendravo su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Valdybos bei Jaunimo sąjungos nariais. Pokalbyje aptartos užsienio lietuvių aktualijos, šalims stengiantis suvaldyti pandemijos sukeltos krizės padarinius. Prie pokalbio prisijungė lietuvių diasporos atstovai iš viso pasaulio – Europos, Amerikos, Australijos.

Prezidentas padėkojo užsienio lietuviams už jų aktyvumą, prisidedant prie kovos su koronavirusu įvairiose pasaulio valstybėse, Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai? (4)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais.

Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos likimo istorijoje „išeiviai ir „emigrantai 21-me amžiuje įgauna vis prieštaringesnių, naujų spalvų ir atspalvių. Antrasis pasaulinis karas – padarinys geležinės sienos 50 metų skaudžiai atskyrusios dvi tautos dalis. Skaityti toliau

O. Voverienė. Atsisveikinimas su „Tėviškės žiburiais“ (Kanada) (13)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Daug metų Kanados lietuviai siuntė savo laikraštį „Tėviškės žiburiai“. Malonu buvo skaityti. Ir pati parašydavau apie naujienas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, pasikeitus kartoms, laikraštį gaudavau jau retai, o 2020 metais – gavau tik 2 numerius. Atėjusioms naujoms kartoms ir pasikeitus lietuvių emigrantų kartoms, atrodo, kad lietuviškas žodis Kanados lietuviams jau tapo nereikalingas.

„Tėviškės žiburiai“ – vienintelis ir ilgiausiai spausdinamas Kanadoje Skaityti toliau

LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus (0)

LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus | LRT nuotr.

Jau nuo šių metų rudens Lenkijos Suvalkų krašte gyvenantys lietuviai galės matyti LRT Lituanica televizijos programą. Tai numatyta pasirašytoje trišalėje Susisiekimo ministerijos, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro sutartyje.

Iki šiol Lietuvos televiziją galėjo matyti tik paties pasienio gyventojai. Svarbu ir tai, jog LRT Lituanica televizijos programą Suvalkų krašto gyventojai matys nemokamai, antžeminiu skaitmeniniu būdu, t. y. naudodami paprastą lauko anteną. Skaityti toliau

O. Voverienė. Didysis blogio imperijos nugalėtojas Ronaldas Reiganas (6)

Ronaldas Vilsonas Reiganas (angl. Ronald Wilson Reagan) | wikipedia.org nuotr.

Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau Istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei. Visas pasaulis, vedęs mirtiną kovą su komunizmu dėl savo laisvės ir nepriklausomybės su meile ir su didžiule pagarba prisimena Didįjį Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Ronaldą Reiganą.
Mons. Alfonsas Svarinskas.

Taip pavadino JAV Prezidentą Ronaldą Reiganą mons. Alfonsas Svarinskas, Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse (1)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Su Lietuvos atgimimu susijusius darbus mirusioji  Šveicarijos išeivių karta laikė pačiais svarbiausiais. Tą rodo jų pasakojimai, dienoraščiai, archyvai. 1990 metų pabaigoje įsijungusi į senosios patriotiškos mūsų išeivijos 1952-02-17 d. teisiškai įkurtos ŠLB gretas, o 1999-2006 vadovaudama Bendruomenės valdybai, sutikdama Lietuvos nepriklausomybės atgimimo 30-metį, jaučiu tapusi pati išeivijos istorinės veiklos dalimi, todėl noriu pasidalinti kai kuriais atgimimo metų prisiminimais iš Šveicarijos.

1989 metų vasarą Šveicarijos lietuvių išeivių delegacija, vadovaujama profesoriaus kunigo Skaityti toliau

Užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams rengiamos sustiprintos studijos Lietuvoje (0)

VDU rengiami lietuvių kalbos kursai užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams | vdu.lt nuotr.

Užsienyje dirbantys lituanistinių mokyklų mokytojai jau trečius metus iš eilės kviečiami vasarą sugrįžti į Tėvynę – čia jie tobulinasi lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keičiasi patirtimis su Lietuvos mokytojais ir iš arti susipažįsta su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Liepą ir rugpjūtį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos siekia paruošti mokytojus XXI amžiaus iššūkiams, akcentuoja platų išsilavinimą, skirtingų gebėjimų ugdymą.

Dviejų savaičių trukmės studijose Kaune ir Vilniuje mokytojai galės išklausyti paskaitas, skirtas pedagogikai, lietuvių kalbai, poezijai, etnografijai, istorijai. Skaityti toliau

Vasario 16-osios gimnazija švenčia 70-metį (1)

Švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir gimnazijos jubiliejų | M. D. Šmito (Schmidt) nuotr.

Vasario 15 d., Vokietijos lietuvių bendruomenė (VLB) ir Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde minėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir kartu šventė gimnazijos septyniasdešimtmetį. Renhofo pilies salėje susirinkusius akademinės renginio dalies svečius pasveikino mokyklos vadovė Rasa Veis (Weiss) ir VLB pirmininkas Alfredas Hermanas (Alfred Hermann), prieš tai buvo sugiedoti abiejų šalių himnai.

Iš saugumo konferencijos, vykusios Miunchene, atskubėjęs Lietuvos Respublikos (LR) užsienio ministras Linas Linkevičius Skaityti toliau

Nyderlanduose studijuojantis marijampolietis ragina žvelgti pro „žaliuosius akinius“ (3)

Lukas Paltanavičius | Asmeninė nuotr.

Šiuo metu Nyderlanduose studijuojantis marijampolietis Lukas Paltanavičius prisipažįsta puikiai prisimenantis metą, kai dvyliktoje klasėje teko apsispręsti, kokį karjeros kelią rinktis. Šiandien tarptautiniame Vageningeno universitete (Wageningen University & Research) drauge su jaunuoliais iš 120 šalių besimokantis lietuvis neabejoja pataikęs į dešimtuką – jis pateko tarp vienminčių, kuriuos vienija bendra idėja išmokti į pasaulį žvelgti pro „žaliuosius akinius“ viename stipriausių pasaulio universitetų, Skaityti toliau

Filme „Kelionės namo“ – Amerikos lietuvių akistatos su okupuota tėvyne (video) (0)

Filme „Kelionės namo“ – Amerikos lietuvių akistatos su okupuota tėvyne | VDU nuotr.

Vasario 6 d., ketvirtadienį, 16 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas), vyks dokumentinio filmo „Kelionės namo“ peržiūra ir susitikimas su jo režisiere Ramune Rakauskaite. Filme pasakojama nuotaikinga, iki tol kine dar nepasakota istorija apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne.

Pasak filmo kūrėjų, tai, ką jautė ir matė atvykstantys – šiandien nepakartojama bei keista. Karo metais priverstiems palikti šalį filmo veikėjams įstrigo nostalgiški, naivūs tėvynės vaizdiniai ir lūkesčiai. Tačiau atvykus jų laukė kitokia tikrovė. Filme prisiminimais dalijasi įvairių kartų lietuviai išeiviai, pasakojimams praturtinti režisierė pasitelkia išskirtines, sovietmečiu jų filmuotas juostas, Skaityti toliau

Kam užsieniečiams lietuvių kalba? (3)

Kitakalbiams Lietuvoje ir užsienyje lietuvių kalbą dėstanti VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė sako, jog nėra nieko gražiau, kai užsienio piliečiai randa savo šaknis Lietuvoje, tyrinėja mūsų unikalią kalbą ir ja žavisi.

– Kaip užsieniečius pradėjote mokyti lietuvių kalbos?

 Po Nepriklausomybės atgavimo į Lietuvą pradėjo atvažiuoti pirmieji užsieniečiai, taigi įsitraukiau į jų mokymą. Prieš 18 metų tuometiniame universitete įsteigėme Lietuvių kalbos ir kultūros centrą, Skaityti toliau

K. Masiulis. Lietuva pradėjo galvoti apie savo emigrantus (11)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Lietuvos ekonomika, atlyginimai, socialinė apsauga ir gyventojų lūkesčiai apie saugią ateitį auga jau 10 metų. Ypač gerų rezultatų pasiekė privatus sektorius, augančios investicijos, įmonių gamybos modernizacija ir naujos eksporto rinkos. Valstybinis sektorius šiek tiek atsilieka, metodai vis dar senoviški, politikos priemonių pasirinkimas ribotas, vis dar matuojamas procesas, o ne rezultatas. Dėl to gyventojų pasitikėjimas valstybe išlieka neaukštas, tačiau ir viešasis sektorius, nors šlubuodamas, pasiekia vis aukštesnių tikslų. Lietuva neabejotinai tampa gerovės Skaityti toliau

Lenkija nenukirto šakos, ant kurios sėdi (1)

Punsko valsčiaus savivaldybės viršaitis Vytautas Liškauskas | alkas.lt nuotr.

Kaip gyvena per beveik šimtą metų lietuviško darbštumo, tautinių ir šeimos tradicijų nepraradę Punsko krašto žmonės? Kodėl pas juos ganyklos pilnos juodmargių, jos neša naudą, o mūsiškės stumia į bankrotą? Kodėl į Lenkiją registruoti savo krovininių automobilių traukia lietuviai? Kaip padedama smulkiajam verslui, koks yra savivaldos santykis su gyventojais? Pamatyti, palyginti ir pasimokyti – tokiu tikslu į Punsko valsčiaus savivaldybę keliavo smulkaus ir vidutinio, šeimos ūkių, savivaldybių atstovų delegacija. Skaityti toliau

M. Puidokas. Pagaliau atsigręžta į užsienyje gyvenančių lietuvių šeimas (3)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt nuotr.

Seime po antro bandymo buvo pritarta mano inicijuotai rezoliucijai, kuri skirta padėti užsienyje gyvenančių lietuvių šeimoms ir jų vaikams. Rezoliucija parengta surinkus duomenis iš Europos žmogaus teisių teismo bylų ir visų atsakingų Lietuvos institucijų. Ji buvo kelių mėnesių darbo Seimo Žmogaus teisių komitete rezultatas. Už Lietuvos ribų gyvenantys mūsų šalies piliečiai susiduria su jų gyvenamose valstybėse veikiančiomis vaikų teisių apsaugos tarnybomis bei kitomis šeimas prižiūrinčiomis institucijomis. Skaityti toliau

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus skirtas lietuviškam laikraščiui „Draugas“ (1)

Globalios Lietuvos apdovamojimai 2019 | urm.lt nuotr.

Gruodžio 27 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė „Globalios Lietuvos“ apdovanojimus iškilmėse vykusiose Prezidentūros Kolonų salėje. Penktadienį čia buvo pagerbti Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žmonės, kurie, sukaupę tarptautinės profesinės patirties, išlaikė su Tėvyne glaudžius ryšius ir vedė ją į priekį savo laimėjimais – inovatyviomis idėjomis, perspektyviais verslais, mokslo atradimais ar pripažinimu kultūros lauke. Jo Ekscelencija yra šių apdovanojimų globėjas. „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti už sugrįžimą investicijomis, sugrįžimą žiniomis, už lietuvių pasaulyje telkimą, šviesuolių sugrąžinimą ir įgalinimą veikti, už sugrįžimą pokyčiams regionuose,

Skaityti toliau

Kviečia Pasaulio lietuvių metams skirtas renginys „Lietuviais esame mes gimę“ (0)

Pasaulio lietuvių metams skirtas žurnalistų projektas „Lietuviais esame mes gimę“ | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 17 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks žurnalistės Lilijos Valatkienės fotografijų parodos „Lietuviais esame mes gimę!“ pristatymas ir bus surengtas viešas pokalbis su buvusiu ilgamečiu Australijos lietuvių bendruomenės pirmininku Vytautu Jonu Juška apie lietuvius ir lietuvybę šiuolaikiniame pasaulyje.

Šią parodą ir pokalbį Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija kartu su L. Valatkiene ir V. J. Juška skiria ypatingai progai – 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Skaityti toliau

Užsienio reikalų ministerijoje įteikti apdovanojimo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliai (0)

Užsienio reikalų ministerijoje bus įteikti apdovanojimo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medaliai | urm.lt nuotr.

Gruodžio 13 d. Užsienio reikalų ministerijoje vyko apdovanojimo-garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ medalių įteikimo iškilmės. Apdovanojimas teikiamas siekiant įvertinti diasporos indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą ir paminėti Pasaulio lietuvių metus.

Aukso Vyčiu ir medaliu kasmet bus pagerbiami Lietuvos diasporos atstovai už ypatingus nuopelnus puoselėjant lietuvybę, skatinant užsienyje gyvenančių Skaityti toliau

Lituanistinio švietimo mokytojo apdovanojimas bus įteiktas Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytojai Irenai Gasperavičiūtei (1)

Irena Gasperavičiūtė | punskas.pl nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečią kartą skiria apdovanojimą lituanistinio švietimo mokytojui, dirbančiam ne Lietuvoje. 2019 metų apdovanojimo laimėtoja išrinkta Seinų „Žiburio“ mokyklos mokytoja, viena iš šios lietuviškos mokyklos įkūrėjų Irena Gasperavičiūtė.

Irena Gasperavičiūtė, Vilniaus universiteto absolventė, visą savo profesinę veiklą paskyrė Lenkijos lietuvių mokykloms ir lietuvių bendruomenei. Baigusi filologijos studijas, Punske mokė lietuvių kalbos ir literatūros, vėliau perėjo dirbti į Seinus.

Ji yra parengusi ir išleidusi 3 lietuvių kalbos mokymo vadovėlius Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniams, kartu su bendraautoriais parengusi kitų knygų, intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, muziejais, rengia edukacines mokinių išvykas į istorines Lietuvos vietas, Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Studijų metai (III) (0)

LSMU studentai: Jurgita, Povilas ir Darius per savo mediumą. Nuotraukoje jie kartu su klasės draugu Povilu Liškausku (pirmas iš kairės) | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.  II dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

Dauguma Kovo 11-osios absolventų, būsimų medikų, studijuoti renkasi Kauną, o ne Vilnių. Jūs taip pat baigėte Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Kuo skiriasi medicinos studijos šiuose universitetuose? Ar galima pasakyti, kad kažkuris iš jų labiau rūpinasi studentais – užtikrina geresnes mokymosi sąlygas (laboratorijas, bendrabučius ir kt.), praktikas? Kas jus suviliojo į Kauną – mokykla ar pats miestas? O gal pasirinkimą nulėmė vyresnių draugų patirtis ir patarimai?

Skaityti toliau

Jaunųjų gydytojų trijulė. Rezidentūra (II) (0)

Gydytojai: Povilas Grėbliūnas, Jurgita Zubavičiūtė-Liškauskienė ir Darius Baliūnas Seinų ligoninėje | punskas.pl nuotr.

I dalis ČIA.

Apie studijas, stažuotę ir ateities planus jaunųjų medikų trijulę Jurgitą Zubavičiūtę, Darių Baliūną ir Povilą Grėbliūną kalbina Nijolė Birgelienė.

– Po stažuotės jūsų laukia egzaminas. Kokios žinios bus tikrinamos? Ar po egzamino prasidės jau savarankiška profesinė veikla? Kokias specialybes norėsite rinktis?   Skaityti toliau