Švietimas

Lapkričio 15 d. bus teikiami mokslo apdovanojimai užsienio lietuviams (1)

Lapkričio 15 d. bus teikiami mokslo apdovanojimai užsienio lietuviams | smm.lt nuotr.

Lapkričio 15 d., 18.30 val., Vytauto Didžiojo universitete (Didžiojoje auloje, Gimnazijos g. 7, Kaunas) lapkričio 14–16 dienomis vyksiančio XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo metu, vyks mokslo apdovanojimų užsienio lietuviams teikimo iškilmės. Apdovanojimus įteiks švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skiria penkis apdovanojimus užsienio lietuviams. Laimėjimais siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais. Apdovanojimai užsienio lietuviams mokslininkams skiriamos jau vienuoliktą kartą. Skaityti toliau

LMA delegacijos susitikimas su Punsko lietuvių bendruomene (2)

Lapkričio 8 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegacija –  viceprezidentas ir Žemės ūkio ir miškų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas ir Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus mokslinė sekretorė dr. Jadvyga Olechnovičienė lankėsi Punske (Lenkijos Respublika), Punsko savivaldybėje.

Ten vyko susitikimas, kuriame dalyvavo Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, pavaduotojas Jonas Vaičiulis, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis  ir  Lenkijos Respublikos lietuvių įstaigų, organizacijų bei mokyklų vadovai. Skaityti toliau

I. Gūžienė. Geniali mokytoja, išskirtinis vaikų ugdymo būdas (1)

Užsiėmimai „Vaikų židinėlyje“. Marijos ir Adomo Varnų bei Domicelės Petrutytės name Čikagoje. Nežinomas fotografas, JAV, Čikaga, 1960 m. Mergaitė mokosi suvokti dydžius. Ant stalo padėta Montesori metodo mokymo priemonė ritinidė | Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių nuotr.

Neretai sėkmė ir pripažinimas aplanko tada, kai pasirinkta veikla yra ne tik darbas, bet ir pašaukimas, gyvenimo aistra ar tiesiog – gyvenimo būdas. Toks buvo ir vienos garsiausių pasaulio mokytojų – Marijos Montesori (Montessori) (1870-1952) gyvenimas.

Valinga ir atkakli M. Montesori tapo pirmąja gydytoja moterimi savo gimtojoje šalyje Italijoje tada, kai gydytojo profesija buvo prieinama tik vyrams. Tikrąjį pašaukimą – mokytojavimą atrado kiek vėliau, ir visą tolimesnį savo gyvenimą paskyrė vaikų mokymo būdams tobulinti. Artėjant 150 metų gimimo sukakčiai Lietuvos švietimo istorijos muziejus prisimena genialią švietėją.

Montesori ieškojimai Skaityti toliau

Sukanka 100 metų žurnalui „Švietimo darbas“ (0)

Žurnalo „Švietimo darbas“ viršelis | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Prieš šimtmetį susikūrus nepriklausomai Lietuvai, iškilo būtinybė pertvarkyti švietimo sistemą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo įsteigta Lietuvos švietimo ministerija, kuri rūpinosi mokyklų pertvarkymu. 1919 m. spalio mėnesį pasirodė Švietimo ministerijos lėšomis leidžiamas pedagoginės tematikos mėnesinis žurnalas „Švietimo darbas“. Jis ėjo nuo 1919 iki 1930 m., buvo išleisti 135 numeriai.

„Švietimo darbą“ nuo 1919 m. Nr. 1 iki 1920 m. Nr. 10 redagavo redakcinė komisija, kurią sudarė Antanas Busilas, Pranas Mašiotas ir Antanas Vireliūnas. Vėliau, nuo 1920 m. Nr. 11 iki 1922, Nr. 3/6, leidinį redagavo Vincas Krėvė-Mickevičius; nuo 1922 m. Nr. 7 iki 1924 m. Nr. 10 – Antanas Vireliūnas, o nuo 1924 m. Nr. 11 iki 1930 m. Nr. 12 – Antanas Kasakaitis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? | LRT nuotr.

Ar žinojote, kad Lietuva yra kosminė valstybė? Aplink Žemę skrieja Lietuvoje pagaminti palydovai, mūsų mokslininkai įgyvendina su kosmosu susijusius tyrimus, kartu su kaimynais latviais siekiame įstoti į Europos kosmoso agentūrą. Bendradarbiaudami su kitomis Europos valstybėmis galėsime tapti įspūdingų kosminių programų dalimi.

Kosmoso tyrimai – tai investicija. Mes visi naudojamės meteorologinėmis prognozėmis, keliauti mums padeda Skaityti toliau

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į paskaitą „Budistinės konsultacijos posovietinėje Ulan Udėje“ (0)

lnb.lt nuotr.

Lapkričio 11 d. 18 val. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a., Vilniuje) vyks paskaita „Budistinės konsultacijos posovietinėje Ulan Udėje“.

Lietuvos religijotyrininkų draugija kviečia į atviras paskaitas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Jose pristatomi draugijos narių atlikti naujausiomis teorinėmis perspektyvomis grindžiami Lietuvos ir pasaulio religijų istorijos ir dabartinio religingumo tyrimai.

Paskaitų ciklas „Religijos ir religingumas: praeities ir dabarties perspektyvos“ vyksta nuo kovo mėnesio. Paskaitose aptariamos šios bendros temos: religinių tyrimų istoriniai ir dabarties aspektai, Skaityti toliau

Plečiasi automatinio diplomų pripažinimo Europoje tinklas, Lietuva – viena iš pirmaujančių (0)

Diplomas | smm.lt nuotr.

Baltijos ir Beniliukso šalys tampa pirmosiomis ES šalimis, kuriančiomis bendrą Europos švietimo erdvę. Lapkričio 8 d. Briuselyje už aukštąjį mokslą atsakingų ministrų pasirašyta ketinimų deklaracija atvers kelius platesniam automatiniam aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimui. Tai atviras šešių valstybių susitarimas, prie kurio galės jungtis ir kitos ES šalys. Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vardu deklaraciją pasirašo švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

„Žengiame dar vieną žingsnį link automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo tarp Europos šalių. Skaityti toliau

Užsienio lietuviai ir užsieniečiai kviečiami į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus (1)

Užsienio lietuviai, baltistikos centrų ir kiti užsienio studentai kviečiami į lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus Lietuvos aukštosiose mokyklose | Evgenijos Levin nuotr.

Aktyvūs užsienio lietuvių bendruomenių nariai, lituanistikos (baltistikos) centrų ir kiti užsienio aukštųjų mokyklų studentai kviečiami sausio mėnesį praleisti Lietuvoje studijuojant lietuvių kalbą ir kultūrą Klaipėdos, Vytauto Didžiojo arba Vilniaus universitetuose. Atrinktiems dalyviams bus skiriama 570 Eur parama ir apmokėtas kursų mokestis. Konkursą rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Švietimo mainų paramos fondu.

„Kviečiame intensyviam ir prasmingam mėnesiui atvykti lietuvių kilmės asmenis ir užsieniečius, baltistikos centruose studijuojančius mūsų kalbą, pagilinti lietuvių kalbos ir kultūros žinių, iš arčiau susipažinti su Lietuva. Skaityti toliau

Jungiasi Europos universitetai – tarp jų ir trys Lietuvos universitetai (2)

Jungiasi Europos universitetai – tarp jų ir trys Lietuvos universitetai | smm.lt nuotr.

Lapkričio 7 d., Briuselyje, oficialiai pradėtas naujas „Europos universitetų“ sumanymas – bandomasis universitetų tinklo projektas, į jį įsijungė daugiau kaip šimtas aukštųjų mokyklų, tarp jų Vilniaus, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetai. Renginyje, kurio šūkis – kuriame ateities universitetus – kartu su kitų šalių aukštojo mokslo politikos formuotojais dalyvauja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

„Sveikiname šį bendrą Europos universitetų sumanymą ir ypač tris mūsų universitetus, kurie sėkmingai dalyvavo konkurse ir taps pirmųjų ateities Europos universitetų dalimi. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia lėktuvų varikliai? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia lėktuvų varikliai? | LRT nuotr.

Skrisdami atostogauti tikimės, kad lėktuvas veiks tinkamai ir kelionė bus saugi. Tuo rūpinasi daugybė aviacijos specialistų. Vienas iš jų sprendžiamų klausimų – kaip užtikrinti lėktuvo atsparumą susidūrimams su pašaliniais objektais. Ugnikalnių pelenai, dronai, paukščiai kelia didelę grėsmę lėktuvų varikliams ir, nepaisant visų atsargumo priemonių, jų ne visada pavyksta išvengti.

Įmonės „FL Technics“ orlaivių periodinio aptarnavimo paslaugų specialisto Viliaus Grigo pasakojimu, prieš porą dešimtmečių lėktuvių variklių tvirtumas būdavo tikrinamas neįprastais būdais. Skaityti toliau

R. Šarknickas. Alytaus „Sakalėlio“ pradinei mokyklai saulėlydis? (1)

Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla | sakalelio.lt nuotr.

Tai išskirtinė pradinė mokykla Lietuvoje. Perkeltine prasme ją galima pavadinti „Rumšiškės“. Mokyklos viduje ir kieme galima pajusti per dvidešimt metų užaugintą etnografinę dvasią.

Dabar Alytaus valdžios sprendimu bandoma ją perkelti į kitą mokyklą.

Šiek tiek įnešiu aiškumo. Miesto valdžios yra užsakytas auditas, kuris yra registruotas net keliose vietose Kaune ir Alytaus rajono kaime. Atlikdami auditą, nesilankė mokykloje, sprendimas atliktas už akių. Tai sukėlė daugiau nei tūkstančio pasirašiusių žmonių pasipiktinimą. Skaityti toliau

Lietuvos skautijos „Vilniaus Vingio Tuntas“ skautai susipažino su drožybos amatu (0)

Skautai | rengėjų nuotr.

Lapkričio 6 d. Vilniaus Ąžuolyno progimnazijoje vyko Vilniaus Vingio Tunto skautų susitikimas su Liaudies meistru Albinu Šileika. Tradiciniai ir senieji amatai yra neatsiejama lietuviškosios kultūros dalis, tačiau norint šį paveldą perduoti ateities kartoms, reikia įdėti nemažai pastangų amatus skatinant ir atkuriant.

Vienas iš patraukliausių amatų, dominančių skautus buvo medžio Skaityti toliau

Seime vyko ugdymosi šeimoje konferencija „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ (video) (2)

Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lapkričio 6 d., 14 val., Seimo Spaudos konferencijų salėje, vyko tiesiogiai transliuojama konferencija „Teugdo šeimos laimingus vaikus“, kurioje buvo supažindama su ugdymosi šeimoje poreikiu bei praktika užsienio šalyse, aptartas siūlomas ugdymosi šeimoje reglamentavimas.

Prieš konferenciją, 13 val. Seimo Spaudos konferencijų salėje vyko spaudos konferencija. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? | LRT nuotr.

Atrodytų – kasdieniniai Mėnulio sukeliami potvyniai ir atoslūgiai nedaro nieko ypatingo, na, nebent nuplauna kokią valtelę… Tačiau būtent tokie nekalti pokyčiai ir formavo gyvybės evoliuciją mūsų planetoje. Juk visuma susideda iš smulkmenų.

Kaip mėnulis prisideda tiek prie gyvojo, tiek ir prie kultūrinio žmonijos pasaulio formavimo, kviečiame pamatyti paskutinėje šio sezono astronomijos rubrikoje. Skaityti toliau

Lietuva didžiuojasi keturiais metų laikais, bet ar dar ilgai bus galima tai daryti? (0)

4 metu laikai | „Žaliasis taškas“ nuotr.

Dažnas lietuvis, pristatydamas tėvynę, su pasididžiavimu pasakoja apie tai, kad šalis turi net keturis metų laikus. Mažai pasaulio valstybių gali tuo pasigirti. Tačiau, ar ilgai bus galima tai daryti? Šis ruduo buvo kitoks. Spalio pradžioje praeiviai vaikščiojo su šortais ir palaidinėmis trumpomis rankovėmis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, viena spalio diena buvo tokia šilta, kokios nebuvo net 101 metus. Termometro stulpeliai rodė daugiau nei 20 laipsnių šilumos. „Tai nėra labai gerai. Spalis – rudens vidurys ir įprasta, kad vidutinių platumų klimato juostoje – ruduo šaltas ir lietingas.

Skaityti toliau

Lietuviai, sugebėję nurungti pusę pasaulio robotikos meistrų, neapsiėjo be nuotykių (0)

Lietuviai, sugebėję nurungti pusę pasaulio robotikos meistrų, neapsiėjo be netradicinių nuotykių | Robotikos mokyklos nuotr.

Spalio 24-27 dienomis, Dubajuje, tarptautinėse robotikos žaidynėse „FIRST Global“, Jaunų Robotikos mokyklos moksleivių komanda nugalėjo dalyvius iš daugiau nei pusės pasaulio valstybių. Šių varžybų tikslas – įtraukti jaunus žmones į globalias problemas, tačiau išskirtiniams jaunuoliams teko susidurti ne tik su globaliomis, tačiau ir su netikėčiausiomis problemomis.

Išskirtinio vizionieriaus suteikiama galimybė jaunimui

„Segway“, neįgaliesiems skirtas vežimėlis, gebantis lipti laiptais, ar automatinis švirkštas – tik dalis išskirtinių Dyno Keimeno (Dean Kamen angl.) išradimų. Išradimų žmogaus, suteikiančio galimybę jaunimui keisti ateities pasaulį. O tarp šio jaunimo – ir septyni dalyviai iš Lietuvos. Skaityti toliau

Mokslininkai pavargo stovėti atkišta ranka (0)

Piketas | I.Sidarevičiaus nuotr., respublika.lt

Prieš trejus metus, 2016 m spalio 28-ąją, šalies akademinės bendruomenės atstovai, pasipiktinę per mažais atlyginimais, prie Vyriausybės surengė piketą. Oficialiai skelbiama, kad jų algos padidėjo net 40 proc. Tačiau kodėl mokslininkai nesidžiaugia? Nes net padidinus algas dažnas neuždirba nė 1000 eurų.

Tąkart piketuotojai teigė, jog valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų – asistentų, lektorių, jaunesniųjų mokslo darbuotojų – atlyginimai yra 25-30 proc. mažesni už šalies atlyginimų vidurkį, kuris 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 615,9 euro į rankas. O jaunesnieji moksliniai darbuotojai vidutiniškai teuždirbdavo 450 eurų, lektoriai – 440 eurų. Skaityti toliau

Mokytojai turėtų pradėti gerbti save (0)

M.Lukšienės premijos laimėtojas – istorijos mokytojas Arnas Zmitra | smm.lt nuotr.

„Nesu idealus mokytojas, dar mokausi iš kitų“, – sakė Meilės Lukšienės premiją neseniai pelnęs Raseinių Šaltinio progimnazijos istorijos mokytojas Arnas Zmitra. Nors iš tiesų 26 metų mokytojas savyje talpina viską, ko šiandien trūksta Lietuvos mokyklai. Iniciatyvą, entuziazmą, ištikimybę mokytojo profesijai, įsipareigojimą savo kraštui, skatinantį prisidėti prie jo klestėjimo.

– Jauni žmonės po studijų dažniausiai nelinkę grįžti į mažą miestelį – nori likti didmiestyje. Jūs iškart grįžote. Kas buvo tas stimulas sugrįžti? – „Respublika“ paklausė istorijos mokytojo Arno Zmitros.

Skaityti toliau

Vilniaus universitetas su Šiaulių universitetu susitarė dėl prijungimo sąlygų (6)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Spalio 31 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniaus universiteto (VU) ir Šiaulių universiteto (ŠU) rektoriai pasirašė ketinimų protokolą dėl ŠU prijungimo prie VU principų. Tai padaryta vykdant Seimo nutarimą dėl ŠU prijungimo prie VU terminų ir sąlygų ir Vyriausybės patvirtintas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones.

„Labai svarbu, kad aukštojo mokslo išteklių konsolidavimas būtų vykdomas ne „nuleidžiant iš viršaus“, o nuoseklaus tarimosi keliu. Šis ketinimų protokolas – būtent toks žingsnis, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip atpažinti mėnulio fazes ir užtemimus? (video) (0)

Raudonas Mėnulis | LRT nuotr.

Mėnulis – nuo seno yra ištikimas mūsų Žemės palydovas. Mėnulis niekam to nepasakoja, bet kadaise jie buvo daug artimesni su Žeme. Bet viską sugadino planeta Tėja, įsirėžusi į Žemę ir atplėšusi juodu… Nuo tada Mėnulis kasnakt keičia savo veidą.

Negana to, palengva keičiasi ir mums matomas jo skersmuo, o per visą mėnulio ciklą pamatome net ir dalelę tolimosios jo pusės. Šis reiškinys yra vadinamas libracija, bet bandydami suprasti kaip jis atsiranda, pirmiausiai išsiaiškinsime kas yra mėnulio fazės ir užtemimai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pažintis su Vokietijos kosmoso agentūroje dirbančiu lietuviu (video) (3)

Kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus | LRT nuotr.

Dirbti tarp kosmoso tyrėjų ir konstruoti kosminius erdvėlaivius – tokia svajonė skamba įdomiai, bet daugeliui gali atrodyti nereali. Kosminę karjerą žadančiam žmogui patarę grįžti į realybę, būtume neteisūs – juk kosmoso pramonėje dirba ir savo svajones įgyvendina daugybė žmonių.

Vienas iš jų – kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus. Kurį laiką talkinęs Europos kosmoso agentūros tyrimų ir technologijų centro tyrėjams, lietuvis šiuo metu dirba Vokietijos kosmoso agentūroje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: žvilgsnis į orlaivių remonto dirbtuves (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvilgsnis į orlaivių remonto dirbtuves | LRT nuotr.

Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, pernai pasaulyje buvo įvykdyta daugiau nei 46 mln. skrydžių. Nemėgstantiems skraidyti bus ramiau sužinojus, kad nepaisant tokio didelio skrydžių skaičiaus orlaiviai pernai patyrė tik 62 avarijas.

Palyginti, vien JAV automobilių keliuose kasmet žūsta 40 tūkst. žmonių. Aviacija – saugiausia transporto rūšis. Kad ji tokia išliktų, rūpinasi ir lietuviai – mūsų šalyje atliekamas įspūdingo dydžio lėktuvų remontas. Skaityti toliau

Savivaldybėms dar vienerius metus numatoma leisti nepanaudotas lėšas skirti švietimo pagalbai (0)

Kauno rajono mokyklos žengia atsinaujinimo keliu | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Spalio 22 d. Seimas pradėjo svarstyti švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pristatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4030), kuriomis siekiama sudaryti prielaidas savivaldybėms ir toliau dalį nepanaudotų savivaldybių biudžetų lėšų piniginei socialinei paramai mokėti skirti švietimo pagalbai.

Švietimo pagalba yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Savivaldybėms pavesta vykdyti švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimo ir koordinavimo funkciją.

Skaityti toliau

Švietimo darbuotojai vėl ketina streikuoti (0)

Mokytojų streikas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga nusprendė rengti streiką. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino, streikas turėtų vykti antroje lapkričio pusėje. Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas, kuriame švietimui numatyta 62 mln. eurų mažiau, negu Vyriausybės atstovai įsipareigojo skirti šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.

„Mūsų taryba vakar susirinko ir pagal savo profsąjungos įstatus priėmė sprendimą skelbti Skaityti toliau

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo pokyčius skiriant mokyklų vadovus (3)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo pokyčius skiriant mokyklų vadovus | A. Žuko nuotr.

Gerinti švietimo įstaigų vadovų darbo sąlygas, mažinti administracinę naštą, peržiūrėti vadovų kompetencijų vertinimo metodiką, sutrumpinti konkursų procedūras ir terminus, numatyti kadencijų pratęsimo galimybes gerai dirbantiems vadovams – tai pagrindiniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai, rengiantis keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Pakeitimus ruošia ministro Algirdo Monkevičiaus sudaryta darbo grupė.

„Mokyklų steigėjai neretai susiduria su iššūkiu, kaip rasti mokyklos vadovą. Didelė atsakomybė, darbo sąlygos lemia mažą darbo Skaityti toliau

Pradeda dirbti naujoji Lietuvos švietimo taryba (0)

Saulė Mačiukaitė-Žvinienė | agenda.strata.gov.lt nuotr.

Spalio 16 d. pradėjo dirbti naujoji Lietuvos švietimo taryba (LŠT). Pirmajame posėdyje LŠT nariai rinko pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininke tapo Vilniaus universiteto profesorė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Jos pavaduotoja išrinkta Rūta Krasauskienė – Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentė, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė.

„Lietuvos švietimo taryba yra visuomenės balsas ir jis turi būti plačiai girdimas. Taryba turi ne tik išsakyti poziciją dėl švietimo politikos pokyčių, bet kartu būti ir pokyčių iniciatorė,“ – apie LŠT viziją kalbėjo dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Skaityti toliau

BBC kuria dokumentinį filmą apie Mykolo Romerio universitetą (0)

Rektorė profesorė Inga Žalėnienė | Rengėjų nuotr.

Tarptautinė universitetų asociacija (International Association of Universities, IAU), vienijanti daugiau 600 pasaulio universitetų, su Jungtinės Karalystės nacionalinio transliuotojo BBC Worldwide padaliniu „StoryWorks“ rengia dokumentinių filmų ciklą „Aiming Higher“, kuriame bus pasakojama apie pasaulio universitetus, jų vaidmenį, svarbą šiuolaikinei visuomenei ir jos raidai. Kūrybinė BBC komanda žada aplankyti 30 skirtingų šalių universitetų. Į šį sąrašą įtrauktas ir vienintelis universitetas iš Baltijos šalių – Mykolo Romerio universitetas. Skaityti toliau

LLTI kviečia į pokalbį „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“ (0)

„Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga“ | amb.lt nuotr.

Spalio 18 d., penktadienį, 13 val., Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Antakalnio g. 6, Centrinių rūmų II aukšto salėje, Vilniuje) kviečia į diskusiją „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“

Lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokyklinės programos, vadovėliai, egzaminai nuolat sulaukia mokytojų, mokinių, tėvų kritikos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu laiku ketina atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Ji jau yra viešai paskelbusi Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą: https://www.mokykla2030.lt/ Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Plokščios Žemės sąmokslo teorija (video) (0)

„Mokslo sriuba“: plokščios Žemės teoretikai stebina keisčiausiais argumentais | LRT nuotr.

Ar teko kada nors matyti planetą, kuri būtų piramidės arba kubo pavidalo? Ne? O štai vienos sąmokslo teorijos šalininkai tikina, kad esame apkvailinti, jei manome, kad mūsų planeta yra rutulio pavidalo…

Jų nuomone, Žemė – plokščia tarsi blynas, o šią tiesą nuo mūsų slepia viso pasaulio mokslininkai ir vyriausybės. Sąmokslui įrodyti plokščios Žemės teoretikai pasitelkia aibę keisčiausių įrodymų, kurie net visko mačiusius fizikus priverčia kraipyti galvas iš nuostabos. Skaityti toliau

V. Kaminskas. Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais? (3)

Vytautas Kaminskas | J. Petronio nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, o aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų – 150 proc. Kuo gresia šie skaičiai universitetų akademinėms bendruomenėms?

Universitetų akademinis personalas skirstomas į 2 kategorijas. Pirmąją sudaro mokslo ar meno daktaro laipsnį turintys dėstytojai (profesoriai, docentai ir dalis lektorių) ir mokslo Skaityti toliau