Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.
Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų
Šiandien, įvairios įstaigos, nebegali kliautis vien technologijomis: ugniasienėmis, antivirusinėmis programomis ir kt. Pagrindinė bėda, su kuria susiduriama tokiose įstaigose – tai reikiamų įgūdžių turinčių specialistų tokių, kurie gebėtų tinkamai suvaldyti kibernetinių nusikaltėlių puolimus, trūkumas.
„Taip yra todėl, kad kibernetiniai nusikaltėliai keičia veikimo būdus: užuot sunkiai brovęsi per kompiuterių ir tinklų apsaugos priemones, į sistemų vidų jie prasiskverbia puldami silpniausią grandį
O „Kaunas man yra toks reiškinys, kuriame visiškai atradau save“, – sako „Kitokių pasikalbėjimų“ autorius Mantas Bertulis. 23-ejų šiaulietis, į laikinąją sostinę atvykęs studijuoti viešąją komunikaciją, Kauną vadina pirmąja meile, gražiausiu ir maloniausiu šalies miestu. Ką Kaunas gali pasiūlyti jaunimui ir ar pakankamai gerai save pristato studijas besirenkančiam jaunimui?
Kaunas, daugelis pastebi, tarsi išgyvena atgimimo laikotarpį – aktyviai tvarkoma miesto infrastruktūra, amžini konkurentai tampa draugais, vyksta aktyvus pasiruošimas Europos kultūros
Rugpjūčio 16–26 d., Nidoje vyks jau 14 kartą šiemet rengiamas, Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) gabiems vaikams skirtas vasaros susitikimas. Jame lankysis pasaulinio pripažinimo sulaukusi dirigentė, Birmingemo simfoninio orkestro muzikos direktorė Mirga Gražinytė – Tyla. Ji gabiems vaikams ves vakaro renginį „Giesmė ir šokis“ ir kartu su mokiniais parengs baigiamąjį koncertą.
Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros susitikimų metu, moksleiviai
Po rugpjūčio 8 d. susitikimo su Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu buvo apėmusi dvejopa nuotaika. Tiksliau – dvejopo lygio nusivylimas. Pirmiausia nusivylėme tuo, kad prie pokalbio stalo nei premjeras, nei jo pašonėje sėdėjęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius (pati ministrė tokių susitikimų su mokytojų atstovais vengia) nesugebėjo įvardinti bent kiek konkretesnės pinigų sumos, kurią 2018 metų biudžete planuojama skirti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui, bei buvusio ministrų kabineto vadovo Audriaus Butkevičiaus parašu patvirtinto ir jo įpėdinio S. Skvernelio ne kartą žodžiu išsakyto pažado panaikinti švietimo darbuotojų pareiginės algos koeficientų „žirkles“, paliekant maksimalią ribą. Visgi Skaityti toliau
80 proc. kandidatuojančių į darbą asmenų trūksta „minkštųjų“ įgūdžių: mokėjimo sklandžiai komunikuoti raštu ir žodžiu, gebėjimo bendradarbiauti ir netgi punktualumo. Tokios išvados prieita apklausus daugiau nei 40 tūkst. darbdavių visame pasaulyje. Be to, pasak tyrėjų, net 90 proc. darbdavių mano, kad didžiausias globalios darbo rinkos iššūkis yra ne techninių, o būtent „minkštųjų“ įgūdžių trūkumas.
Be to, nors apie lyderystę, komunikaciją ir bendradarbiavimą kaip esminius „minkštuosius“ įgūdžius kalbama jau gerą dešimtmetį,
Vos per kelis mėnesius, 140-yje Lietuvos bibliotekų, bendradarbiaudama su Nacionaline M. Mažvydo biblioteka bei socialiai atsakingu verslu, VU Teisės klinika atidarė nemokamos teisinės pagalbos prieigos taškus.
Šiuose prieigos taškuose dirbantys savanoriai, padeda bibliotekų lankytojams prisijungti prie internetinio pokalbių kambario. Nuotolinio pokalbio metu, gyventojai gali matyti ir girdėti VU Teisės klinikos teisininkus, konfidencialiai gauti jiems parengtus
Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. Kaip mokytojui ar bet kuriam kitam mokyklos darbuotojui, ikimokyklinio ugdymo įstaigos auklėtojui iš vaiko elgesio, kitų požymių atpažinti fizinio, psichologinio, seksualinio smurto formas, nepriežiūrą, kaip reaguoti, įtarus smurto atvejį, – tai konkrečiai aprašyta Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centru parengtose „Rekomendacijose mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje Skaityti toliau
„Nors mokyklose ir vyksta fizinio lavinimo pamokos, tačiau to tikrai nepakanka, norint ugdyti sveiką ir aktyvų žmogų, todėl reikia keisti ugdymo įstaigų filosofiją ir skatinti vaikus ir jaunimą kuo daugiau judėti, sportuoti“, – sako ministras A. Veryga.
Palyginus su kitų Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, Lietuva užima priešpaskutinę vietą, lenkdama tik Slovakiją, o fizinis aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp ES šalių – vos 10 proc. Lietuvoje ilgesniu nei vienos valandos aktyvumu gali pasigirti vos vienas iš penkių 11-15 metų amžiaus vaikų. Skaityti toliau
Liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį.
Lietuvos mokinių komandai vadovavo dr. Jūratė Skūpienė iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto bei „Webrobots“ programinės įrangos inžinierius Daumilas Ardickas, aktyviai dalyvaujantis rengiant informatikos olimpiadas. Skaityti toliau
Didelę gyvenimo dalį žmogus praleidžia besimokydamas, o tvirčiausius pamatus tiek būsimam išsilavinimui, tiek karjerai jau mokykloje padeda būtent mokytojai. Tačiau XXI amžiuje mokytojo vaidmuo keičiasi ir pedagogams darosi vis sunkiau „pasiekti“ jaunimą.
Kaip mokytojui pasivyti vietoje nenustygstantį šiuolaikinį jaunuolį ir jį sudominti? Kaip pasikeis pedagogo darbas ateityje? Gal jie taps nebereikalingi? Skaityti toliau
Visiems, kas domisi suaugusiųjų švietimu, Lietuvos, Latvijos ir Bulgarijos bibliotekų specialistai sukūrė bendrą gaminį – virtualią mokymosi aplinką Go-andragogy.eu. Prie šios sistemos kviečiami jungtis kultūros darbuotojai, norintys pasitobulinti ir bendradarbiauti su šalies ir užsienio specialistais.
„Mokydami kitus, tobulėjame patys“ – skelbia Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos inicijuoto ERASMUS+ projekto „Andragogika: virtuali mokymosi aplinka bibliotekininkams“ organizatoriai. Kultūros darbuotojai visoje Lietuvoje sutiko su šiuo šūkiu, per pirmąjį mėnesį susibūrė daugiau nei 200 mokymų dalyvių iš įvairių miestų. Jie mokymuose dalyvauja kartu su Skaityti toliau
Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. Jos bus paskirstytos matematikos, informacinių technologijų, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos dalykų mokytojams rengti.
Daugiausia norinčiųjų pritraukė pedagogų rengimo profesinės studijos Vilniaus, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Riomerio universitetuose. Skaityti toliau
Liepos 27 d. Vyriausybės rūmuose Premjeras Saulius Skvernelis bei švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasveikino šalies abiturientus ir profesinių įstaigų mokinius, sėkmingiausiai išlaikiusius brandos bei profesinio mokymo kvalifikacijos egzaminus.
„Jūsų egzaminų rezultatai parodė nuoseklaus darbo vaisius. To jums prireiks ir studijuojant universitete. Juose jau bus kitaip mokoma, keisis Jūsų elgesys, požiūris į gyvenimą. Skaityti toliau
Daugiau kaip 10 norinčiųjų į vieną vietą – tokia konkurencija užvirė paskelbus atranką į ketvirtus metus Lietuvoje vyksiančią pedagogų mokymo programą „Samsung Mokykla ateičiai“. Paraiškas pateikusios 106 mokyklų komandos iš visos Lietuvos kantriai laukė kol vertinimo komisija paskelbs dešimties laimingųjų sąrašą. Atrinktų mokyklų mokytojai beveik pusmetį gilins skaitmeninio raštingumo, pokyčių valdymo ir įtaigaus pristatymo gebėjimus bei sieks laimėti 10 000 eurų vertės prizą savo mokyklai. Skaityti toliau
Liepos 25 d. į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją 2017–2018 mokslo metams priimti jaunuoliai jau pradėjo studijas. Po Priėmimo komisijos posėdžio studijuoti Lietuvos karo akademijoje pakviesti 64 naujokai – 57 vaikinai ir 7 merginos. Iš jų 18 pirmakursių jau yra atlikę ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, o 1 – šiuo metu ją dar atlieka.
Į Karo akademiją atvykę pirmakursiai pirmąją dieną susitiko su vadovybe, buvo aprūpinti karių uniformomis ir išvyko į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje. Skaityti toliau
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbti 2017 metų bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, kad sveikatos mokslų studijos Lietuvoje ir toliau išlieka vienos populiariausių.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) šįmet sulaukė 2005 pageidavimų pirmu prioritetu studijuoti Universiteto siūlomas studijų programas. Toks paraiškų kiekis – 2.1 proc. didesnis nei 2016 metais (1963 pageidavimai). Visoje šalyje tik trys valstybiniai universitetai fiksavo Skaityti toliau
Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui mokėti stipendijas studentams, aukštosiose mokyklose pasirinkusiems pedagogikos profesines studijas. Tokios stipendijos būtų skiriamos pirmą kartą. Pedagogikos profesines studijas galima rinktis jau baigus dalyko bakalaurą ar magistrą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje.
„Norime, kad į mokyklas ateitų dirbti motyvuoti, entuziastingi dalyko žinovai, ypač tų sričių, kur artimiausiu metu pajusime pedagogų poreikį – gamtos mokslų, matematikos, informatikos. Todėl labai skatiname pedagogais tapti šių sričių dalykininkus ir nuo ateinančių mokslo metų valstybė skirs jiems ir finansinę paramą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Skaityti toliau
Viešojoje erdvėje nuskambėjęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) skandalas dėl ketinimų atsikratyti profesoriumi Vytautu Radžvilu suskaldė TSPMI akademinę bendruomenę. Jis kilo, kai dalis studentų TSPMI administracijai pareiškė nebenorintys lankyti V.Radžvilo paskaitų dėl profesoriaus euroskeptiškų pažiūrų. Konfliktui įgavus pagreitį, studentus stojo ginti grupė TPSMI dėstytojų, liepos 18 d. išplatinusių pareiškimą, kuriame V.Radžvilas smerkiamas: neva paviešindamas studentų prašymą grubiai pažeidė instituto etikos nuostatus.
Tokiam požiūriui prieštarauja Nepriklausomybės akto signataras Aloyzas Sakalas, viešame Skaityti toliau
Prastai parengti specialistai, kritęs mokytojo vardo prestižas, kai kurių sričių pedagogų trūkumas, į užsienio mokyklas bėgantys baigiamųjų klasių moksleiviai – švietimo sistemos pertvarkoje prisimenamos ir įsisenėjusios ar naujai iškilusios bendrojo lavinimo mokyklų problemos. Koks turi būti šiandieninis mokytojas ir kokių labiausiai pasigenda patys Lietuvos moksleiviai?
Charizmatiškos asmenybės
Moksleiviai ir ugdymo įstaigų vadovai nori šiuolaikiškų, aktyvių ir veržlių mokytojų, Skaityti toliau
Jaunas mokytojas – naujas gaivus gūsis mokymosi įstaigoje. Visuomet norisi sužinoti: kas tie jauni, veiklūs, perspektyvūs ateities švietimo pirmeiviai, kurie pasirenka mokytojo kelią? Didžioji dalis jaunų mokytojų – ne tik sėkmingai baigę bakalauro ar magistro studijas, bet turintys pasiekimų mokslo, literatūros, kultūros, sporto, tarptautinių projektų srityse. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) tęsia socialinę akciją „Aš mokau vaikus. Kokia tavo supergalia“, kuri įamžina jaunus, perspektyvius švieitmo darbuotojus. Skaityti toliau
48-ojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje, liepos 16-24 dienomis vykusioje Džokjakartoje (Indonezija), Lietuvos komanda iškovojo du sidabro ir du bronzos medalius ir pagyrimo raštą.
Sidabro medalius olimpiadoje pelnė dvyliktokai Jokūbas Pelanskis iš Šiaulių „Romuvos” gimnazijos (mokytoja Aurelija Pelanskienė) ir Dominykas Ruibys iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos (mokytoja Jolanta Jurevičiūtė). Bronzos medaliai įteikti dvyliktokui Gilbertui Umbražūnui iš Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos Skaityti toliau
2017 metų rudens stažuotėms NASA atrinkti ir pakviesti atvykti dar 6 studentai iš Lietuvos. Tokių žinių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) gavo iš NASA Ames tyrimų centro. Konkursą rudens stažuotėms laimėjo Vilniaus universiteto studentai Erikas Švažas, Kazimieras Badokas, Kornelija Vitkutė, Rusnė Ivaškevičiūtė bei Lukas Jakas ir Narūnas Kapočius iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Skaityti toliau
Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. Kelios aukštosios mokyklos sulauks daugiau pirmakursių nei 2016 m.
Šiemet stojantieji dažniau rinkosi didžiuosius universitetus, stipriausias studijų programas. Tai paaiškėjo liepos 19-ąją pasibaigus prašymų teikimo pirmajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui. Skaityti toliau
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje aiškėja nauji aukštojo mokslo sistemos kontūrai.
Bene trečdalis – 5 230 – visų stojančiųjų į universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete (VU). Toliau pagal stojančiųjų skaičių rikiuojasi du kartus mažiau pageidavimų sulaukę Kauno technologijos Skaityti toliau
Visuomenėje vis dažniau kalbama, kad auga „Google“ karta, kuri neatsiejama nuo modernių technologijų. Ar dar Z kartos vaikams reikia mokytojo? Pradinių klasių pedagogės Aidos Audickaitės teigimu, mokytojo vaidmuo išlieka svarbus moksleiviams. Joks modernus kompiuteris, išmanusis telefonas ar robotas nepakeis žmogaus.
Aida Audickaitė – trejus metus dirba mokykloje. Dvidešimt šešerių metų mergina nuo pat mažens svajojo mokyti vaikus. „Aš visa širdimi troškau tapti mokytoja. Gyvenime vadovaujuosi taisykle – viskas yra įmanoma. Siekdama tikslo aš visuomet tikiu savimi ir žinau, Skaityti toliau
Kaip žinia, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) valdininkai (administracija) neseniai nusprendė dėl euroskeptiškų pažiūrų sumenkinti prof. V. Radžvilo dėstomo kurso „Europos idėja: Skaityti toliau
Maždaug prieš 20 metų pas tuometinį Vilniaus universiteto rektorių Rolandą Pavilionį užsuko įtakingų Lietuvos lenkų delegacija su prašymu: ar negalima būtų sumažinti studentams lenkams studijų reikalavimų, nes lenkų mokyklose gautos lietuvių kalbos žinios neleidžia jiems suprasti dėstomų dalykų. Į tai rektorius kategoriškai atsakė, kad universiteto lygio jis nežemins, o lenkams pasiūlė pakelti vidurinio mokslo, tiksliau lietuvių kalbos mokėjimo lygį.
Kaip atsakė į šį protingą pasiūlymą Lietuvos lenkai? Niekaip. Tas lygis nekilo. Pagaliau Lietuvos valdžia 2011 metų Švietimo Skaityti toliau
Liepos 14 – rugpjūčio 12 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies beveik 90 studentų iš 23 šalių: Japonijos, Honkongo, Kinijos, Gruzijos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, JAV, Italijos, Kazachstano, Jungtinės Karalystės, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Rumunijos, Švedijos, Ispanijos, Taivano, Baltarusijos ir Estijos. Kursuose dalyvaus studentai, mokslininkai, tyrėjai bei žmonės, norintys prisiminti senelių ar išmokti sutuoktinių kalbą.
Jūrų kadetų mokykla reikalinga ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Tokios mokyklos steigimas yra numatytas Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plane. Siekiant jį įgyvendinti, rudenį savivaldybės tarybos svarstymui bus pateikta kadetų mokyklos koncepcija ir steigimo priemonių planas. Tarybos nariai bus kviečiami priimti principinį sprendimą. Sulaukus pritarimo, būtų atliekami kiti veiksmai, reikalingi mokyklai atidaryti. Skaityti toliau
