Politika ir ekonomika

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos (video) (1)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Youtube nuotr.

Kaip galėjo atsitikti, kad stipriausia ir pažangiausia karine prasme valstybė buvo priversta nusileisti vakarykščiams kaimiečiams? Apie karą Vietname Lietuvos žiūrovai žino tikrai labai nedaug. Tai arba tarybinės propagandos atgarsiai, arba masinės kultūros įtakoje susiformavęs požiūris.

Realybėje karas buvo kur kas ilgesnis, priežastys sudėtingesnės, o eiga nebuvo vien kova tarp JAV pajėgų ir komunistinių sukilėlių. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

N. Venckienė: Tai, kad aš esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe (8)

Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

Prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvą sudrebino dar neregėtas pedofilijos skandalas, nusinešęs ne vieno žmogaus gyvybę. Jo epicentre atsidūrė teisėja ir būsima šalies parlamento narė Neringa Venckienė, stojusi ginti savo mažametės dukterėčios Deimantės. Sulaukusi grasinimų, N. Venckienė 2013 metais nusprendė išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas ir čia pasiprašė politinio prieglobsčio.

Po penkerių metų nežinios Lietuvą pasiekė informacija, kad buvusi teisėja sulaikyta Čikagoje ir kad pradedama jos Skaityti toliau

Siūlymas K. Simson užimti Europos komisarės postą – kelia nerimą dėl Lietuvos saugumo (3)

K.Simson | youtube.com nuotr.

Europos Komisija (EK) nekels sąlygų Baltarusijai prieš paleidžiant reaktorių ištaisyti ES streso testuose išvardintus branduolinio saugumo trūkumus, o avarijų atveju Lietuvai žadama teikti pagalbą. Tokia yra kandidatės į EK energetikos komisares pozicija Astravo atominės elektrinės klausimu.

Klausymų metu EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitete kandidatė į EK nares K. Simson, atsakydama į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento nario Bronio Ropės klausimą, kokių konkrečių žingsnių ji ketina imtis, kad Baltarusija ištaisytų saugumo trūkumus, Skaityti toliau

Laisvės premijų komisija kviečia teikti nusipelniusius Laisvės premijai gauti (0)

Lietuvos laisvės lygos ir Blaivybės sąjūdžio demonstracija Lietuvos ir Tarybų Rusijos 1920 m. sutarčiai paminėti | LRS archyvas, A. Ališausko nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2019 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais nusipelniusiais asmenimis 2019 metų Laisvės premijai gauti.

Pasiūlytais asmenimis Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Skaityti toliau

Numatomos palankesnės sąlygos gauti motinystės socialinio draudimo ir ligos išmokas (0)

Motinystė | pixabay.org nuotr.

Spalio 8 d. Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3705(2), kuriomis siūloma motinystės išmokas mokėti ir moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau nėštumo metu išėjo iš darbo, buvo atleistos iš tarnybos ar nutraukė sportinę veiklą ir tapo neapdraustos. Iki šiol ši spraga užkirsdavo kelią kai kurioms moterims gauti motinystės išmoką, kuri įprastai mokama būsimai mamai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų. Skaityti toliau

S. Plungė. Kodėl valstybei taip sunkiai sekasi padaryti gerai? (7)

Svajūnas Plungė | Asmeninė nuotr.

Nesakau, kad visada nepavyksta, bet išeina geriausiu atveju kažkaip kreivai šleivai. Visos tos reformos, proveržiai, šuoliai, naujovės, pokyčiai ir panašūs dalykai tiesiog arba kapanojasi Čepkelių masto pelkėse arba savo greičiu rungtyniauja su sraigėmis. Kas berėkautų iš Seimo tribūnos, šis reiškinys yra toks pastovus, kad galima jį priskirti prie visatos dėsnių.

Šiuo klausimu turbūt kiekvienas turi atsakymą. Kaimo bobutė papasakos, kad Skaityti toliau

Jau netrukus ūkininkus pasieks rekordinio dydžio išmokų avansai (0)

Eurai_zum.lt

Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradedama mokėti tiesioginių išmokų avansinė dalis – 313 mln. Eur. Taip pat avansinių išmokų sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse. Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ – 85 proc. skirtos paramos sumos.

2019 m. paraiškas gauti išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pateikė 124 tūkst. ūkininkų, iš kurių 74 tūkst. Skaityti toliau

J. Gafurova. Lietuvos gėda – oficialus teisingumas (13)

Įvykiai Garliavoje 2012.04.26 | „Respublikos“ redakc. nuotr.

Spalio 5-ąją sukako lygiai 10 metų nuo tos dienos, kai Kaune nuaidėjo šūviai į teisėją Joną Furmanavičių ir Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę. Į juos pataikiusios kulkos pasėjo daugybę paslapčių. Iki šiol visų jų teismams išaiškinti taip ir nepavyko. Tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvoje nušautas teisėjas – aukštas valstybės pareigūnas, tačiau iki šiol – klausimų daugiau nei atsakymų.

Į Lietuvą bet kada galinti būti sugrąžinta Neringa Venckienė, tikimasi, galbūt galės padėti suprasti, ar visuomenę padaliję įvykiai Garliavoje tikrai tebuvo vienos šeimos istorija. Skaityti toliau

Seimas pritarė siūlymui pensinio amžiaus žmonėms kompensuojamuosius vaistus leisti įsigyti nemokamai (0)

pixabay.org nuotr.

Spalio 8 d. Seimas po svarstymo pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3254(3), kuriuo, atsižvelgiant į 2019 m. liepos 5 d. pasirašytos Koalicijos sutarties nuostatas, įstatyme siūloma įtvirtinti, kad visiems 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojamieji ambulatoriniam gydymui skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės būtų 100 proc. kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Projektu taip pat numatoma, kad mažas pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus

Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Pasakyk bankui „sudie“ (video) (1)

Vitalijus Balkus | Youtube nuotr.

Bankai didina įkainius, uždaro skyrius ar nustoja aptarnauti klientus su grynais pinigais? kaip į tai reaguoja patys klientai? O gi skundžiasi komentaruose bei socialiniuose tinkluose kaip sunku bus jiems gyventi be „gerojo banko“ rūpesčio.

O juk savo pinigais galime kuo puikiausiai pasirūpinti patys be didelių bankų „pagalbos“ tereikia tik šiek tiek pakrutinti kai kurias kūno dalis (pirmiausiai smegenys).

Apie tai kokios realios alternatyvos bankams jau šiandien veikia Lietuvoje taip pat apie tai Skaityti toliau

L. Kasčiūnas: Sausio 13-osios bylą tyrę teisėjai gali būti išduoti Rusijai (5)

Laurynas Kasčiūnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į teisingumo ministrą Elviną Jankevičių ir generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas sukurti teisminį mechanizmą, kuris leistų apsaugoti Lietuvos prokurorus ir teisėjus, tyrusius Sausio 13-osios bylą ir neleistų Rusijai manipuliuoti teise ir persekioti lietuvius atskirose ES valstybėse, kadangi šiuo metu jokio apsaugos mechanizmo nėra.
Šiandien žiniasklaidoje pasirodė publikacija apie Lietuvos Respublikos pilietį, kuris dėl Skaityti toliau

M. Kundrotas. Neturi degtukų? Reiškia – esi pederastas (6)

matches-3831871_1280

Yra toks anekdotas. Eina vilkas mišku ir sutinka kiškį. „Ką veiki?“ – klausia vilkas. Kiškis išdidžiai atsako: „Studijuoju logiką“. Vilkas klausia, kas gi tai yra. Ilgaausis aiškina: „Degtukų turi? Vadinasi, rūkai. Jei rūkai – tai ir geri. Jei geri – tai ir pas moteris vaikštai. Reiškia, ne pederastas“. Apsidžiaugė vilkas tokia logika, keliauja toliau. Sutinka meškiną ir klausia: „Ar žinai, kas yra logika? Va, degtukų turi?“ „Ne“ – atsako rudnosis. „Vadinasi, esi pederastas“ – konstatuoja pilkis. Skaityti toliau

M. Jakimavičienė. Kaip žydai vertina lietuvius už žydų gelbėjimą karo metais nuo nacių (22)

Marija Jakimavičienė | respublika.lt nuotr.

Manau galinti apie tai rašyti, nes aš buvau liudininkė, kaip prezidentas Algirdas Brazauskas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperovičius atsidėkojo lietuviams, karo metais gelbėjusiems žydus nuo nacių. Mano tėveliui Anicetui Prialgauskui ir jo broliui kun. Kazimierui Prialgauskui (Prezidento dekretas 1997 m. rugsėjo 16 d. Nr. 1398) po mirties buvo paskirti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai ir padėkos.

Buvo pakviesta mano mama atsiimti kryžiaus ir padėkos. Mamą į Prezidentūrą Skaityti toliau

Kaune vyks 11-oji paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2019“ (2)

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką 2019“: naujausi gaminiai, rinkos aktualijos ir eksporto pamokos | Rengėjų nuotr.

Spalio 11-13 d., Kauno „Žalgirio“ arenoje, jau 11-ąjį kartą vyksiančioje lietuviškų prekių ir paslaugų parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2019“, lankytojai galės iš arti susipažinti su daugiau nei 250-ies Lietuvos gamintojų gaminiais, pirmieji pamatyti pačius naujausius gaminius, daugiau sužinoti apie įvairias socialines iniciatyvas ir Lietuvos rinkos aktualijas.

„Džiaugiamės, kad kiekvienais metais parodoje dalyvauja gausus būrys Lietuvos gamintojų, o lankytojai gali susipažinti su vis platesniu gaminių ir paslaugų ratu. Parodoje siekiame pristatyti šalyje sukuriamus gaminius, skatinti lietuviškų gaminių vartojimą, stiprinti šalies gamintojų ir tiekėjų bendradarbiavimą. Skaityti toliau

Suskaičiuota, kiek baltarusių „tapo“ lenkais (7)

Tradicinio podliaško baltarusių folkloro studiją „Žemerva“ (Baltarusija) | arinuska.lt nuotr.

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nuogąstavimai dėl kaimyninių šalių pretenzijų turi rimtą pagrindą – paskaičiuota, kad per pastaruosius 11 metų 130 tūkst. baltarusių gavo vadinamąją lenko kortą. Tokią informaciją, remdamasis Lenkijos užsienio reikalų ministerija, išplatino lenkų leidinys „Rzeczpospolita“.

Pabrėžiama, kad nuo lenko kortos dalybų pradžios 2008 m. ją gavo 131 770 baltarusių. Daugiau kaip trečdalis jų – 55 tūkst. – tai padarė per pastaruosius trejus metus. Dar 5376 Baltarusijos piliečiams, išlaikiusiems Balstogėje vykusius egzaminus, dokumentas bus išduotas artimiausiu metu. Apie 1,5 tūkst. prašymų šiuo metu nagrinėjama. Skaityti toliau

Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka (0)

Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka | diena.lt nuotr.

Šiemet gegužės 30 d., Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų bei Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymų pataisas, kuriomis nuspręsta įtvirtinti Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų, užsienio lietuvių bendruomenių vėliavų naudojimo teisinį reguliavimą.

Šiomis pataisomis išspręsta Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) kelta problema, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldiniai ženklai neturi teisinio statuso ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybės Lietuvoje kelta problema, kad nėra reglamentuotas Pasaulio lietuvių bendruomenės vėliavų naudojimas. Skaityti toliau

Kultūros veikėjai ir girios gyventojai kviečia ginti Šimonių girią (1)

Šimonių girioje lankėsi gamtosaugos ekspertai | Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.

Spalio 6 d., sekmadienį, 15 val., Šimonių girioje ant Mikierių-Inkūnų tilto per Šventąją Anykščių rajone, Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė kviečia drauge susikibti į gyvą grandinę.

Pasak akcijos rengėjų, taip simboliškai bus sujungiami girios krantai ir parodoma, kad žmonėms rūpi girios ir Lietuvos likimas.

Šimonių girios gyventojai susivienijo šią vasarą stebėdami masiškai kertamą mišką. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ukraina vėl slysta į meškos glebį? (13)

Alkas.lt ekrano nuotr.

Vadinamasis „Ukrageitas“ įgauna apsukas. Donaldui Trampui šis skandalas, susijęs su artėjančia nuožmia rinkimine kova, kaip nuo žąsies vanduo, o štai Ukraina nuo jo gali smarkiai nukentėti.

Įsivėlęs į vidines peštynes JAV, Volodimyras Zelenskis ne nepajuto, kad Ukrainos fronte jis praranda pozicijas. Galbūt iš didelio noro įtikti Vakarams, ypač D. Trampui, skubėdamas vykdyti savo rinkiminius pažadus – atkurti taiką Donbase, jis net nepastebėjo, kad ima pataikauti Vladimirui Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Lietuvos mokslininkų sąjungos 30 metų veiklos sukaktis“ (tiesioginė transliacija) (0)

2017 m. konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pažangos kryptys“ | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Spalio 7 d., pirmadienį, 11 val., Kovo 11-osios Akto salėje, (Seimo I r.), rengiama konferencija „Lietuvos mokslininkų sąjungos 30 metų veiklos sukaktis“.

Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) buvo įkurta 1989 m. spalio 7 d. Vilniuje. Įvykusiame Lietuvos mokslininkų suvažiavime buvo suformuota pirmoji LMS taryba. Pirmuoju LMS tarybos pirmininku išrinktas filosofas, prof. Bronius Kuzmickas. Tai buvo Atgimimo laikotarpis, kai nepriklausomybės vilčių žadinama Lietuva kūrė savo demokratinės valstybės viziją. Atgimimo idėjos skatino vienytis į visuomenines organizacijas, atsikratyti okupacinio režimo primestų reikalavimų, atsirado galimybė reformuoti sovietinę sustabarėjusią mokslo sistemą. Skaityti toliau

Nesileiskite kvailinami – jūsų automobilis yra pakankamai ekologiškas, o naujo pirkimas aplinkai pakenktų labiau (1)

sumin.lt nuotr.

Lietuvos automobilių parkas yra labai senas ir negražus. Tai yra tiesa. Iš naujų automobilių išmetimo sistemos rūksta švaresni dūmai – tai irgi yra tiesa. Tačiau nemanykite, kad pirkdami vis naujesnį automobilį saugosite gamtą.

Kiek kartų esate girdėję apie tai, kad seni automobiliai yra didelė problema? Juos reikia apmokestinti, o vairuotojus reikia raginti persėsti prie naujesnių vairų. Prie šviesoforo sustoję prie „Tesla Model S“ Skaityti toliau

Siūloma nustatyti mokestį už transporto priemonių keliamą taršą (0)

Automobilių tarša | Shutterstock nuotr.

Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą.

Šis mokestis padėtų mažinti taršių automobilių naudojimą ir skatintų naudotis mažataršiais. Tai leistų gerinti miestų ir gyvenviečių oro kokybę, pagerėtų ir žmonių sveikata. Priėmus įstatymą, palaipsniui pasikeistų šalies TP parko struktūra – sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių. Todėl sumažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva (6)

Arnoldas Aleksandravičius | kaunozurnalistai.lt nuotr.

Lietuva dažniausiai didžiuojasi savo istorijos puslapiais, kuriuos šiandien įnirtingai stengiasi suniekinti Maskvos propaganda. Tačiau paskutinį lietuvių karių bandymą 1944 m. sustabdyti antrąją sovietų okupaciją nutyli ne tik Rusija.

Jo nenori prisiminti nė Lietuvos valdžia. Sedos kautynės sugriauna Kremliaus pasaką, kad prieš 75 metus lietuviai su gėlėmis sutiko „vaduotojus iš hitlerininkų jungo“ raudonarmiečius. Skaityti toliau

Seimo narys M. Majauskas siūlo Vėlines „persikelti į vasaros atostogas“ (3)

Neatpažintųjų kapus puošia vaikai. Nuotrauka iš N. Marcinkevičienės asmeninio archyvo.

Šiandien, spalio 4 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas registruoja Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo padidinti kasmetinių atostogų darbuotojams skaičių atsisakius kelių valstybinių švenčių dienų – gegužės 1 d. ir lapkričio 2 d.

Seimo narys teigia, kad patvirtintų valstybinių švenčių dienų simbolika tampa vis mažesnė dėl nuolatos didėjančio jų skaičiaus.

„Pavyzdžiui, gegužės 1 d. yra tarptautinė nedarbo diena, kurios metu prisimenamos Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimą dėl baltistikos mokslų prioritetizavimo (audio) (10)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Spalio 3 d. besirūpinanti lietuvių kalba asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą dėl baltistikos mokslų srities padėties Lietuvos mokslo politikoje.

Pareiškime rašoma, kad įvykus esminiams pasikeitimams Lietuvos Mokslo Taryboje, buvo tikėtasi, kad  lituanistikai ir baltistikai pagaliau bus suteiktas nacionalinis prioritetas. Rašte konstatuojama, kad lituanistika ir baltistika vėl palikta šalikelėje.

Pareiškime teigiama: „Lietuvos akademinės institucijos net ir sovietiniais metais Skaityti toliau

Latvija – ypatinga Lietuvos kaimyninė šalis (3)

Lietuvos ir Latvijos prezidentų susitikimas | lrp.lt nuotr.

Spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos Respublikos Prezidentu Egilu Levitu.

Prezidentai aptarė Lietuvos ir Latvijos sienos sutarties ratifikavimą ir sutarė dėl kasmetinio Baltijos šalių vadovų susitikimo datos gruodžio mėnesį Rygoje. Šalies vadovas, liepą viešėdamas Latvijoje, paragino atnaujinti trišalius Prezidentų susitikimus, skirtus svarbiausiems einamiesiems politiniams, ekonominiams, regioninės gynybos ir saugumo klausimams aptarti.

Šalies vadovo teigimu, Latvija yra ypatinga Lietuvos kaimynė, nes abiejų tautų žmones sieja baltiška tradicija ir bendros istorijos patirtis. Turėtume ir toliau puoselėti savo bendrą paveldą,

Skaityti toliau

Vilniuje lankysis Tibeto parlamento tremtyje (Kašago) narys Tubtenas Vangčenas (0)

Tibeto vienuolis Tubtenas Vangčenas | E. Levin nuotr.

Spalio 8 d. Vilniuje lankysis Tibeto vienuolis, Tibeto parlamento tremtyje (Kašago) narys Tubtenas Vangčenas (Thubten Wangchen). Šis vizitas yra dalis Tubteno Vangčeno šiuo metu vykdomos misijos „Dialogas taikai – Tibetas“. Vienuolis keliauja per 30 Europos šalių su taikos misija. Kelionės metu jis siekia atkreipti šių šalių politikų ir visuomenės dėmesį į tragišką tibetiečių padėtį ir paskatinti Europos žmones aktyviai spausti Kinijos Liaudies Respublikos komunistinę vyriausybę, kad būtų pradėtos realios derybos su Tibeto vyriausybės tremtyje ir Jo Šventenybės XIV Dalai Lamos atstovais dėl Tibeto statuso. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kiek kainuoja abejingumas dvasinei gerovei? (10)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Lietuvos politikai vis dar mano, kad turtingą ir laimingą ateitį sukurs didesnis BVP (bendras vidaus produktas). Daug kas jais patiki. Todėl retai kada sakoma – svarbiausias politikų uždavinys sukurti kuo daugiau laimės. Taip pasakius būtų nuoseklu prieš priimant sprendimus išsiaiškinti, kas ją suteikia.

Deja, Lietuvoje laimės statistikos vengiama, tokio rodiklio nerasime statistinėse ataskaitose apie padėtį mūsų šalyje. Taigi belieka remtis tarptautiniais laimės lygio, ją lemiančių veiksnių tyrimais. Kone išsamiausiai laimės reikšmę pristato „Raportas apie pasaulio laimę“ (World Happiness Report). Skaityti toliau

D. Žalimas: Lietuvos rinkimų sistema sunkiai dera su Konstitucijos logika (38)

Dainius Žalimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Rinkimų sistemos pasirinkimo problematika, piliečių dalyvavimo įstatymų leidyboje svarba, žiniasklaidos nepriklausomumo užtikrinimas, teisėkūros standartai šiandieninėje Lenkijoje, Katalonijos (Ispanija) regiono parlamento narių kalinimo teisėtumas– tai tik kelios temos, kurias Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame kongrese nagrinės konstitucinių teismų teisėjai ir teisės mokslininkai iš daugiau kaip 25 valstybių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas drauge su Rėgensburgo universiteto Skaityti toliau

600 tūkst. meksikiečių protestavo prieš abortus ir radikalią genderizmo ideologiją (video) (0)

Protestai Meksikoje | Mexico March for Life nuotr.

Neseniai daugiau nei 600 tūkst. meksikiečių išėjo į gatves protestuodami prieš radikalią valdžios stumiamą abortų ir genderizmo ideologiją.

Žygį organizavo Nacionalinis šeimos frontas – daugiau nei 1 tūkst. Meksikos organizacijų vienijanti sąjunga.

Sąjungos prezidentas Rodrigo Ivan Kortesas (Rodrigo Iván Cortés) teigė, kad žygiu siekiama ginti gyvybę, šeimą ir Skaityti toliau