Visi įrašai

Paskelbti Nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojai (1)

Kultūros ir meno komisija paskelbia kūrėjus, nusipelniusius premijos | lrkm.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. Kultūros ministerijoje paskelbti 2018 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu jais tapo šeši kūrėjai:

rašytojas Vytautas Martinkus – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytėuž muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičiusuž drąsų literatūros žingsni į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, Skaityti toliau

Latvijos Saeima nepritarė Globalios migracijos paktui (9)

Latvijos Respublikos Saema | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 6 d. po 13 val. Latvijos Saeimoje buvo priimta rezoliucija nepritarianti Latvijos dalyvavimui Globalios migracijos pakto (Global Compact for Migration, toliau – Paktas) sudaryme. Paktui pritarė ir prieš rezoliuciją balsavo prokremlinės Santarvės partiją atstovaujantys parlamentarai ir liberalai.  Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo dauguma, priešingai nei latviai, gruodžio 4 d. priėmė rezoliuciją, pritariančią Lietuvos dalyvavimui Pakto sudaryme. Šis Paktas bus sudarytas gruodžio 10-11 d. Maroke, Marakešo mieste. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. „Bet kas atkurs lietuvių tautą?“ (11)

lakaja

Vakar buvau liudininkas vaizdo, kuris ilgam sužeidė mano ir kitų labanoriškių širdis, savigarbą, nes nieko iki šiol baisesnio per visą šią miškų gynimo kampaniją nebuvau matęs.

Beveik 500 metų skaičiuojantis Lakajos kaimas per vieną parą virto medžių kapinynu. Labanoro regioninis parkas, Lakajos kraštovazdžio draustinis, NATURA 2000 teritorija, šalia nužymėto turistinio maršruto, o svarbiausia – vidury gyvenvietės.

Miškas privatus, bet leidimus išduoda valstybė, kirtimų tvarką saugomose teritorijose irgi Skaityti toliau

V. Sinica. Dėl J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ „rasizmo“… (5)

J. R. R. Tolkienas | AP nuotr.

Priklausau kartai, kuri augo žiūrėdama J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ filmus (knygas tai visos kartos skaitė). Buvau ir esu nepataisomas „Žiedų valdovo“ fanas, turiu visus filmus, visas dokumentikas, garso takelius ir t. t.

Menotyrininkai išsijuoktų, bet man visada buvo „Žiedų valdovo“ privalumas, o ne trūkumas, kad jame yra labai aiškūs gėris ir blogis, o ne 50 pilkų atspalvių. Skaitydamas ar žiūrėdamas blogio gali nekęsti visa širdele ir jokie maišyti jausmai tavęs dėl to neapima, sirgti už gėrį irgi be jokių dvejonių. Skaityti toliau

G. Merkys. Valdžios bandymai kriminalizuoti taikų streiką – autoritarinė atgyvena (3)

Mokytojų mitingas prie Seimo | T. Bikelio nuotr.

Kas atsitinka, jei normalios valstybės sostinėje, jos rotušės aikštėje, tūlas pilietis numeta ant grindinio banano žievelę? Tokią geltoną, tik 75 gramus sveriančią? Idealiu atveju budintis policininkas surašo administracinių teisės pažeidimų protokolą, o pažeidėjas susimoka kelių dešimčių eurų baudą.

Kas atsitinka, jei susivieniję ūkininkai traktoriais išpila, tarkime, prie Ispanijos žemės ūkio ministerijos ar parlamento  kelis šimtus tonų apipuvusių pomidorų? Gerai jei tik pomidorų. Yra būta atveju, kai analogišką kiekį mėšlo… Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Kelionių planavimas ir finansai (video) (0)

Vaidas Gailys ir Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Pašnekovas: Vilniaus kredito unijos Valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas – Vaidas Gailys.

„Kad kelionėje kuo mažiau tektų patirti streso, reikia ją planuoti iš anksto, įvertinus savo finansines galimybes ir poreikius. Kiekviena šalis turi savo finansinę specifiką – vienur pakanka turėti kreditinę kortelę, kitur geriau vežtis grynais: eurais arba doleriais iškeistą valiutą“ – sako ponas Vaidas. Jis įsitikinęs, kad svarbiausia yra žmogaus motyvacija ir noras keliauti, nes ne išlaidos apsprendžia kelionės vertę, Skaityti toliau

K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija) (11)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, gruodžio 6 d. 16.45 val. Seime Dovilė Šakalienė teikia „Tautinių mažumų įstatymo“ projektą, kuris valstybėje vėl gali sukomplikuoti padėtį.

1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M.Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą ir armiją.

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad  teikiamame projekto tekste dominuoja tik Skaityti toliau

G. Navaitis. Kas kliudo laimingai ir turtingai gyventi? (12)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas skaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Pamėginkim žvelgdami į šių dienų pasaulį pradėti nuo aiškaus, nekeliančio abejonių pastebėjimo – žmonės norėtų būti laiminti. Tačiau moderniose visuomenėse net pačios laimės sąvokos vengiama. Bandoma gėrio sąvoką keisti efektyvumo, tiesos – verifikuojamais teiginiais, vietoj laimės vartoti subjektyvios gerovės ar panašias sąvokas. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Vyriausieji etikos juokdariai (1)

VTEK_logoKokia neregėta drąsa – gruodžio 5 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad Švietimo ir mokslo ministrė pažeidusi įstatymą. Ir net balsavo vienbalsiai – koks principingumas!

Tokiais atvejais tauta sako: atsiminė numiręs pers…i, o kultūringiau – šaukštai po pietų.

Jeigu VTEK būtų laiku atlikusi savo darbą, būtų nereikėję premjerui imtis kirvio, nebūtų mokytojų streiko ir Švietimo ir mokslo ministerijos okupacijos. Ar galėjo kilti mažiausių abejonių, kad ponia J. Petrauskienė negeba atskirti viešųjų ir privačių interesų, Skaityti toliau

Miškininkams vėl tenka vaduoti gamtą nuo senų padangų (0)

Senos padangos | am.lt nuotr.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Vilniaus ir Nemenčinės regioninių padalinių miškininkams vėl teko paplušėti, kad išvaduotų mišką nuo jo pakraščiuose suverstų daugybės senų padangų. Kasmet vien šiuose padaliniuose surenkama ir atliekų tvarkytojams perduodama apie 10-15 tonų tokių padangų.

Jų miškuose padaugėja rudenį ir pavasarį – per padangų keitimo laiką. Vis dar nemažai vairuotojų senų padangų atsikrato miškuose, atokiuose gamtos kampeliuose. Ir jiems visai nerūpi, kad tos padangos dūla, teršia aplinką ir išskiria sveikatai pavojingas chemines medžiagas. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Su šakėmis prieš valstybinę kalbą. Ar pavyks Šakalienei apstatyti Seimo narius? (tiesioginė transliacija) (14)

Su šakėmis prieš valstybinę kalbą | Alkas.lt, koliažas

Įminkite mįslę: nepraėję pro duris, ropščiasi pro langą, neįsiropštę pro langą, lenda pro kaminą – kas? Neatspėjot – Šakalienė, Sabatauskas ir lenkų rinkimų akcija. Trukt už vadžių, vėl iš pradžių. 

Slapčiomis, patyliukais, be didelio vėjo ir audrų, prieš kovas už naująjį Lietuvos valstybės biudžetą, Seimo darbotvarkėje išdygo Valstybinės kalbos įstatymo (VKI) pataisos. Kokios? Ogi visai nekaltos. Kaip ką tik akeles atmerkęs naujagimis. Ir kas jomis taisoma? Ogi nieko – tik trijose VKI vietose įterpti nieko neįpareigojantys, kaip globalios migracijos paktas, mantros Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Tauta nubudo, jėga ir smurtu Jos į baudžiavą nesugrąžinsite (video) (2)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Visuomenės Tarybos (LVT) išrinkta valdyba šių metų gruodžio 1 d. subūrė Švietimo darbo grupę. Jos atstovai įsijungė į Švietimo ir mokslo ministerijoje vykstančias streikuojančių mokytojų ir valdžios diskusijas. Dalyvavimas diskusijose atskleidė ne tik mokytojų darbo užmokesčio problemas, bet ir tai, kad valdžia ir daugelis mokyklų vadovų mokytojų nelaiko žmonėmis. Meilės Lukšienės tautinės mokyklos programas pakeitė atviras genderizmo ir vaikų supriešinimo su tėvais ir mokytojais

diegimas. Mokyklų bendruomenės tikrovėje neegzistuoja. Visuomenė stumiama į visų susipriešinimą su visais. Skaityti toliau

A. Juozaits: Privalėsime atsisakyti Seime palaimintos migracijos sutarties (24)

Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Gruodžio 5 d. kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Arvydas Juozaitis išplatino viešą pareiškimą dėl vakar  Seimo priimtos rezoliucijos „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“.

A. Juozaitis teigia, kad Seimo priimta rezoliucija atvėrė kelią Lietuvos valdžios atstovams pritarti  prieštaringai vertinamam ir ne vienos pasaulio valstybės atmestam susitarimo dėl migracijos projektui ir patikina, kad jei bus išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, padarysią viską, kad Lietuva Skaityti toliau

Vyriausybė patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo planą (2)

Vyriausybė | lrv.lt nuotr.

Gruodžio 5 d. Vyriausybė posėdyje patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijos įgyvendinimui skirtą veiksmų planą 2019-2021 metams, kuriuo siekiama ambicingo tikslo: iki 2021 metų sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje, o iki 2030 metų – vėl tapti 3 milijonų gyventojų šalimi. Numatoma, kad šios esminės valstybės raidai strategijos įgyvendinimas taptų vienu iš prioritetų skirstant 2020 metų valstybės biudžeto asignavimus. Skaityti toliau

Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas (1)

Vilniečių laukia ypatinga naujametė dovana: atidaromas Fabijoniškių baseinas | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Praėjusį savaitgalį, Vilniaus miesto savivaldybė paskelbusi švenčių laukimo pradžią, paruošė vilniečiams dar vieną šventinę staigmeną. Paskelbta, kada bus atidarytas visų vilniečių laukiamas Fabijoniškių baseinas. Jo atidarymo iškilmės įvyks šių metų gruodžio 31 dieną, o lankyti baseiną vilniečiai galės iš karto po Naujųjų. Naujas, modernus Fabijoniškių baseinas S. Neries gatvėje pastatytas per kiek daugiau negu metus.

25 metrų ilgio 8 takelių plaukimo baseine veiks pirčių zona, treniruoklių, Skaityti toliau

V. Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą (18)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau

J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla (0)

Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla | voruta.lt nuotr.

Pasakojimą apie neseniai mus palikusį šviesaus atminimo Profesorių, garbų akademiką, vieną darbščiausių Lietuvos istorikų Antaną Tylą pradėsiu nuo vieno prisipažinimo. Mane visuomet gąsdino „didelės“ sąvokos ‒ žmogiškumas, pilietiškumas, kilnumas, dora. Niekada nemokėjau jų deramai apibrėžti ir paaiškinti, netenkindavo ir žodyninės definicijos.

Dažnai savęs klausdavau, ar minėtas sąvokas turiu suvokti antropologiškai, kaip tai, kas genetiškai paveldima, uždara, nuo amžių duota ir todėl vienoda tiek praeityje, Skaityti toliau

Parodoje „Pasaulių pajautos“ – motinos ir sūnaus tautodailės kūriniai (0)

Rengėjų nuotr.

Gruodžio 5 d. , trečiadienį, 17.30 val. Vilniuje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius).  motinos ir sūnaus, Jūratės ir Manto Mikulevičių bendros parodos „Pasaulių pajautos“ atidarymas. Šioje parodoje susijungia šiuolaikiškos tradicinio lietuvių meno interpretacijos, naiviojo meno krypčiai atstovaujanti J. Mikulevičienės tapyba ir M. Mikulevičiaus sukurtos lietuviškos kryždirbystės tradiciją liudijančios žalvario miniatiūros-saulutės. Renginyje dalyvaus ir parodą pristatys menotyrininkė Violeta Krištopaitytė. Skaityti toliau

Martyno Mažvydo premija paskirta Sigitui Lūžiui (3)

Sigitas Lūžis | lrkm.lt nuotr.

Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui šiais metais skiriama  Sigitui Lūžiui už Kazimiero Semenavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ pirmosios dalies vertimą iš lotynų kalbos ir reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.

Kultūros istoriko, knygotyrininko, pedagogo ir vertėjo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo Sigito Lūžio pastarųjų metų veikla Skaityti toliau

Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta XIX a. fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“ (video) (0)

Juozapas Čechavičius. Šnipiškių Jėzaus koplyčia ir Neris (fragmentas). Apie 1873 m. | Vilniaus paveikslų galerijos nuotr.

Gruodžio 4 d., antradienį, 17 val., Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4), atidaryta XIX a. 6–8 dešimtmečio fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“ (veiks iki 2019 m. kovo 3 d.). Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.

Prieš parodos atidarym įvyko spaudos konferencija kurioje dalyvavo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorius Dainius Junevičius, Skaityti toliau

Vilniuje – Valstybės šimtmečiui skirta Lietuvos šimtamečių fotoportretų paroda (video) (0)

„100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė, fotomenininkė Monika Požerskytė) – tai meninių vaizdų sumanymas, fotografijomis bei dokumentinio kino kadrais pasakojantis Lietuvos Respublikos bendraamžių ir jų artimųjų atsiminimus, patirtis, gyvenimo istorijas | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 6 d., 18.30 val., fotomenininkės Monikos Požerskytės itin gausiai lankyta Kaune, apkeliavusi daugelį Lietuvos miestų ir rodyta Norvegijoje, paroda „100 metų kartu“ atkeliauja į Vilnių. Autorė kviečia į Dailininkų sąjungos galeriją (Vokiečių g. 2), kurioje įvyks Lietuvos šimtamečių portretų pristatymas. Parodą lydės nepaprastos šimto metų sulaukusių žmonių istorijos bei išskirtinis Lietuvos kvapas.

„Šešėliais neužmaskuoti, skaidrūs veidai yra tarsi žinutė, kad dažniau pažiūrėtume savo artimam žmogui į akis, jį išklausytume“, – savo fotoprojektą, skirtą valstybės šimtmečiui, pristato fotografė. Skaityti toliau

Seime vyks pokalbis apie priklausomybę nuo azartinių lošimų (tiesioginė transliacija) (0)

Seime vyks diskusija „Probleminio lošimo aktualijos Lietuvoje“ | Pixabay nuotr.

Gruodžio 5 d., trečiadienį, 13 val., Vilniuje, Europos informacijos biure (Seimo III r.), Seimo Priklausomybių prevencijos komisija kartu su Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos surengs pokalbį – „Probleminio lošimo aktualijos Lietuvoje“.

Pokalbyje bus aptarta programa „Nebenoriu lošti“, priklausomybės nuo azartinių lošimų prevencijos ir reabilitacijos svarba, taip pat bus aptarta, kokius išgyvenimus patiria ir su kokiais sunkumais susiduria lošėjo artimieji. Skaityti toliau

Seimo nariai pritarė Globalios migracijos sutarčiai net jos neskaitę (video) (23)

Seimas pritarė siūlymui sudaryti naują Tarybą | LR Seimo nuotr.

Gruodžio 4 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“, kuria iš esmės Lietuvos valstybės vardu palaimino prieštaringai vertinamą taip vadinamą Globalios migracijos paktą arba sutartį.

73 Seimo nariai balsavo už, 21 – prieš ir tiek pat Seimo narių susilaikė. priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ (projektas Nr. XIIIP-2979(2). Skaityti toliau

K. Jovaišas. Balitijos tautų duobkasys Nr.1: fašizmas ar bolševizmas? (24)

hitleris-ir-stalinas-proza_ru-nuotr

Rinktis tarp fašizmo ir bolševizmo toks pat nedėkingas uždavinys kaip rinktis tarp maro ir choleros.  Tiesa, Vakarų pasaulis iš dviejų blogybių rinkosi, kaip jam atrodė, mažesnę. Tai gerai iliustruoja ši, Vinstonui Čerčiliui priskiriama frazė: „Jeigu Hitleris įsiveržtų į pragarą, aš sudaryčiau sąjungą su Liuciferiu“.

Vis dėlto, kai bolševikų pragaras brutaliai įsiveržė į Baltijos valstybes, jų gyventojų  akyse  ne Hitleris,  o raudonasis Liuciferis įkūnijo Absoliutų blogį. Skaityti toliau

Konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ pasisakė ir Vokietijos Bundestago nariai (tiesioginė transliacija, nuotraukos) (2)

Konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“ pasisakė ir Vokietijos Bundestago nariai| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gruodžio 4 d., 16 val. Vilniuje, Martyno Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje prasidėjo tarptautinė konferencija „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Šioje asociacijos „Alternatyva Vokietijai. Bičiuliai“ rengiamoje konferencijoje dalyvauja ir delegacija iš Vokietijos parlamento. Vokietijos Bundestago nariai, atstovaujantys frakciją „Alternatyva Vokietijai“ į Lietuvą atvykę šios konferencijos globėjo dr. Arvydo Juozaičio kvietimu.

Prieš prasidedant konferencijai ELTA Skaityti toliau

A. Švarplys. Globalios migracijos paktu – Europai skelbiamas karas (4)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Komentaras Eglės Gatelytės straipsniui „Išnagrinėjo „detektyvą“, dėl kurio kunkuliuoja Europa: pasekmės gali būti rimtesnės nei 2015-ųjų krizė“

Tai kas buvo mums suvokiama tik nuojauta iš bendrų pasaulio ir Europos procesų stebėjimo, dabar pateikiama atviru tekstu. Pasaulio tvarką pakeisti sumanę Leftistai-naujo tipo komunistai dabar kalba ne iš knygų ir straipsnių, o iš JTO konvencijų ir Vokietijos parlamento. JTO Globalios migracijos paktas yra atviras, nuoseklus šito fantastinio pasaulio plano koncentratas. Skaityti toliau

V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės? (2)

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies

Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir Skaityti toliau

B. Burgis. Kad vergai neugdytų vergvaldžių.12 tezių mokyklai (7)

Bronislovas Burgis | alkas.lt nuotr.

Švietimo sistemą galima apibūdinti vienu žodžiu: kontrastai. Dešimtys moksleivių kasmet pelno tarptautinių olimpiadų medalius, bet 40 proc. abiturientų neišlaiko valstybinio brandos egzamino. Trys-keturi kandidatai į vieną vietą prestižinėse mokyklose, bet dešimtys mokyklų, kuriose nėra nei kam mokyti, nei ką mokyti. Potencialūs kandidatai Nobelio premijai gauti, bet vagis ilgai užsibūna universiteto rektoriaus poste. Sąjūdžio laikais žmonės tuo nebūtų patikėję…

Kontrastus stengiamasi užmaskuoti. Užtektų nešališkai komisijai patikrinti, kiek pasirengę studijuoti tie, kurie jau įstojo į universitetus, – visi pamatytų stulbinančius kontrastus. Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (III) (31)

Janas Mateika. Liublino unija. 1869 m. | wikipedia.org nuotr.

Tęsinys, 1 dalis čia, 2 dalis čia

3. Kai nebeskiriama sapno nuo tikrovės

Kartojama, kad gegužės 3-iosios konstitucija lyg abiejų, visų tautų intelektualų kūrinys, nors iš archyvinių dokumentų matyti, kad prie tos „konstitucijos“ parengimo beveik ir nebuvo prileisti atstovai iš Lietuvos. Ji buvo beveik tik lenkų ponų ir hierarchų parengta ir priimta. Ją parengė keletas lenkų masonų, vadovaujamų H.Kolontajaus ir I.Potockio. O ir pačią Seimo sesiją Liubline, Skaityti toliau

Rašymas balsu – ne už kalnų (3)

Renata Špukienė | Tilde nuotr.

Pagalvoję apie rašymą šiandien daugelis mintyse išgirstame kompiuterio klaviatūros skrebenimo garsą. Rašyti kompiuteriu tapo taip įprasta, kad ilgesnio teksto užrašymą kitokiu būdu turbūt jau sunkiai beįsivaizduojame. Atrodo, kad rašyti spaudinėjant raidyno ženklais paženklintus mygtukus po ranka yra visai patogu – iki kol nenutinka kas nors netikėto ir, pavyzdžiui, nesusilaužome rankos. Būtent toks nutikimas apie naujus rašymo būdus paskatino pagalvoti daugelio knygų autorę, rašytoją Renatą Šerelytę. Tuo metu kalbos technologijų specialistai sako, kad tokios svajonės jau virsta realybe. Skaityti toliau