Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Jasukaitienė. Medkirty, patausok šitą medį (2)

Bliumo diena | kvb.lt nuotr.

Jau ketvirtą kartą Kauno apskrities viešoji biblioteka organizuoja Bliumo dieną, pasirinkdama vis kitą temą, kuri būna paremta kuria nors citata iš Džeimso Džoiso (Jame Joice) romano „Ulisas“. Šiais metais ypač aktuali visoje Lietuvoje tapo  medžio išsaugojimo tema. Kauniečiai didžiuojasi reliktiniu Ąžuolynu ir budriai jį saugo. O Kauno apskrities viešoji biblioteka įsikūrusi taip vadinamame  Mažajame Ąžuolyne, tad Blumo tariami žodžiai „Medkirty, patausok šitą medį“, tapo visos popietės leitmotyvu.

Airių rašytojo Dž. Džoiso romanas „Ulisas“ („Odisėjas“) buvo pradėtas rašyti Pirmojo pasaulinio karo metais, baigtas 1922-aisiais. Jis laikomas vienu iš pirmųjų modernistinių romanų, Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Šeivamedis (1)

Šeivamedžio žiedynai | J. Zvonkuvienės nuotr.

Šventa buveinė – šeivas medelis… Jis nepuola augti, kur papuola. Neužsigriebia vien savo plotų. Vis kukliai prisišliejęs prie kokio jau užgesusio trobesio ar kur nors palei tvoras, kur niekam netrukdo. Šeivas medelis – lyg santūrus inteligentas, kuris daug žino, daug gali, bet veikiau žengs tris žingsnius atgal nei vieną nebūtiną priekin. Pastebėkime jo žaliavimą, jo žydėjimą… Tuoj peržydės.

Pavasarį, vos ima skleisti lapus – jie pilni sveikatos syvų. Valgyk ir stiprėk! Prie skaudamos vietos nedelsk pritverti – numalšins. Birželį – jau kad paduos žiedų!.. Žiedai Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Spinalonga – skausmo sala (II) (0)

Raupsuotųjų namų griuvėsiai | R.Jasukaitienės nuotr.

Spinalonga – salelės pavadinimas skamba melodingai, romantiškai, šiek tiek ilgesingai… Bet gyvenimas joje nebuvo nei romantiškas, nei itališkai nerūpestingas. Ligi šiol ji dar vadinama Skausmo, Ašarų sala.

Iki atplaukiant venecijiečiams, ko gero, joje tegyveno laukinės ožkos. 13-ame amžiuje visą Kretos salą nusipirko Venecijos pirkliai, o Spinalongos saloje, nutolusioje į Jonijos jūrą vos per keletą kilometrų, įsirengė gynybinę tvirtovę nuo piratų. Jų statyta gynybinė siena tebestovi iki mūsų laikų. Vis tik 16 amžiuje turkams osmanams tvirtovę pavyko užimti, o venecijiečius išvyti ne tik iš Spinalongos, bet ir iš visos Kretos. Skaityti toliau

Ignalinos krašte kuriamas filmas apie Antaną Bielinį (0)

Ignalinos krašte kuriamas filmas apie Antaną Bielinį | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje lankėsi VšĮ „TV vizijos“ kūrybinė grupė, kurianti dokumentinį filmą apie kraštietį Antaną Bielinį – spalvingos biografijos šviesuolį, pažįstamą kaip savojo krašto tautosakos rinkėją. Archyvuose saugoma daugybė jo užrašytos etnografinės medžiagos, pasakojimų, dainų. Lietuvos visuomenei jis žinomas kaip tikras patriotas, pradėjęs lietuvybės puoselėjimo veiklą lenkmečiu, persekiotas už lietuviškos spaudos platinimą. Vėliau, keičiantis valdžioms, už dalyvavimą Lietuvos Laisvės Armijos veikloje ištremtas į Sibirą, kur praleido daugiau kaip dešimt metų. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Kretoje, Dievų žemėje (I) (2)

Skulptūra Agios Nikolaos mieste. Jautis pagrobia Europa | R.Jasukaitienės nuotr.

„Kali mera“! – vos lėktuvui nutūpus Kretos saloje, skamba graikiškas pasveikinimas. Senąja graikų kalba žodis „kalios“ reiškia gerą. Ar šis pasveikinimas su nauja diena yra  atėjęs iš senosios kalbos – nežinau. Bet žinau, kad viską, ką matysiu ir girdėsiu, dabar lyginsiu su tuo, ką esu įsivaizdavusi, dar mokyklos suole skaitydama Homero „Odisėją“ ar universitete profesoriaus R. Mirono paskaitytų klausydama.

Kokia raudona ta senųjų dievų žemė! – stebiuosi jau savomis pėdomis  ją palietusi. Prisodrinta geležies ar kitokių mineralų, tinkanti ne tik alyvmedžiams augti, siaurakaklėms amforoms lipdyti. Skaityti toliau

J. Lago. Tetos Janės lobis (3)

J. Lago nuotr.

Visi žinojo, kad teta Janė slepia lobį, todėl, jai mirus, sesers dukros iškėlė trobos grindis, praardė sienas, išnešė iš namo visus daiktus ir juos išardė, perkratė, knygas vanojo į namo sieną.
Janės knygos buvo visos aplenktos, o kelios itin senos – jų puslapiai pabiro po kiemą.

Merginos viską degino sode: du medinius dvaro angelus ir medinį kryžių – Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Dainavos apygardos partizanų takais. (0)

Pagerbiami žuvusieji Kirtiliškės kaimo partizanai | Z. Tamakausko nuotr.

Minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir Lietuvos šaulių sąjungos metus, praėjusio mėnesio gale būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvių ir šaulių susiruošė į kelionę Dainavos apygardos partizanų takais. Savo kelionę pradėjome autobusu nuo Kauno įgulos karininkų ramovės.

Kelionės įžangoje prisiminėme Lietuvos laisvės armijos įkūrėją bei jos ideologą Kazį Veverskį, žuvusį 1944 metais, planavusį, bet nespėjusį suburti Lietuvos partizanus į vieningą karinės paskirties organizaciją. Šią vienijimosi idėją tęsė suaktyvėję partizanų būriai, Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Nutikimas prie Šventojo Daubų ąžuolo (9)

Šventasis Daubų ąžuolas | L. Litvinavičiaus nuotr.

Vieną darbo dieną, kai pavargau dirbti, nutariau aplankyti senolį Šventąjį Daubų ąžuolą, esantį Vilniaus rajone, netoli Dūkštų, Neries regioniniame parke, šalia Buivydų piliakalnio.

Oras buvo nuostabus, darbo laikas, todėl šiek tiek nustebau, radęs automobilį stovėjimo aikštelėje prie Buivydų piliakalnio. Pagalvojau, kad aš ne vienas toks.

Dar nepriėjęs iki ąžuolo, užuodžiau degančios cigaretės tvaiką, o priartėjęs, pamačiau keturių jaunuolių kompaniją. Du augaloti vaikinai ir dvi dailios merginos, Skaityti toliau

Draugystė su latviais: kartu atidarė sieną, bet į svečius „su špygele nenuvažiuosi“ (0)

Latvių ir lietuvių draugystė | V. Bičiūnaitės, asmeninių ir Pandėlio universalaus daugiafunkcio centro archyvų nuotr.

Apie stiprią draugystę sakoma – vandeniu neperliejama. Buvo metas, kai Latviją ir Lietuvą skyrė pasienio punktai, muitinės postai.

Saviveiklininkų kolektyvams, vykstantiems vieniems pas kitus, tekdavo pasirūpinti, kad pasienyje neįstrigtų dėl biurokratinių nesklandumų. 2004 m. gegužės pirmąjį savaitgalį dvi dienas žengėme su orkestrais, vėliavomis, laužais, parodomis, koncertais pasienio postuose – įstojome Skaityti toliau

Paminėtas Dariui ir Girėnui skirto garbei milžinkapio supylimo 50-metis (6)

Paminėtas milžinkapio supylimo 50-metis | V. Baltrūno nuotr.

Gegužės 11 d., šeštadienį, mūsų didvyrio, lakūno Stepono Dariaus gimtinėje (Klaipėdos raj., Judrėnų seniūnija) įvyko renginys, skirtas S. Dariaus ir S. Girėno garbei milžinkapio supylimo 50-mečiui. Šventinę programą pradėjo ir jai iki galo vadovavo Lietuvos aviacijos muziejaus S. Dariaus gimtinės vadovas Mėčislovas Raštikis. Visiems pakiliai sugiedojus Tautišką giesmę, buvo papasakota apie S. Dariaus gimtinės praeitį: buvusį Rubiškės vienkiemį, S. Dariaus lankymąsi, sodybos sudeginimą, gūdžius sovietinės melioracijos laikus, pastangas gelbėti sodybvietę, o vėliau ir atstatyti visą sodybą. Skaityti toliau

Tęsiamas Simono Daukanto kūrybinio ir mokslinio palikimo pažinimas (1)

Tęsiamas Simono Daukanto kūrybinio ir mokslinio palikimo pažinimas | V. Jocio nuotr.

Gegužės 8 d. Valdovų rūmuose rinkosi tautosakininkai, etnomuzikologai ir dainų puoselėtojai pokalbiui apie įvairialypį Simono Daukanto tautosakos palikimą.

Susirinkusius pasveikino Valdovų rūmų dir. pavaduotoja dr. Jolanta Karpavyčienė, primindama, kad tai viso ciklo vienas iš renginių, kurio bendrarengėjai yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Renginyje pranešimus perskaitė ir įžvalgomis pasidalino prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, Veronika Povilionienė, dr. Jurga Sadauskienė, dr. Jūratė Šlekonytė, doc. Evaldas Vyčinas. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Plembergas – vaikystės žemė (0)

gowild.lt nuotr.

Gyvenome anuomet ant aukšto Dubysos skardžio prie Ariogalos. Perėję tiltą, būtinai atsigerdavome stebuklingo šaltinėlio vandens, besiveržiančio iš žemės gelmių… Tėvas kas kartą turėdavo pernešti man per tą tiltą – tokia didelė buvo aukščio baimė. Tėvo glėby jausdavausi saugi. Mes visi jo glėby jautėmės saugūs. O jis? Kas buvo jo stiprybės šaltinėlis? O likimas tiek daug, tiek skaudžiai buvo jam atseikėjęs…

Tas kaimas vadinosi pagal kažkada čia  gyvenusio vokiečio dvarininko pavardę – Plembergas. Nežinomas liko jo vardas. Neaiškus likimas. Rusijos caras šį dvarą, kaip padėką Skaityti toliau

M. Balikienė. Politikuojančios sienos (nuotraukos) (1)

Vaclovo aikštėje. | Praha. E. Balikos nuotrauka. 2008 m. rugsėjis.

Kiekvienas savaip supranta grafitį. Vieniems tai tik sienų teplionė. Kitiems – gatvės menas. Kad grafičiai – tai vieša nuomonė apie politinius įvykius, konkrečius politikus, o kartais tiesiog maištas prieš santvarką, prisimename ne visada. Dažniausiai tik tada, kai nerimastingą toną nutaisiusi  žiniasklaida paskelbia, kad mieste ir vėl pasirodė, pavyzdžiui, ksenofobiją, homofobiją, rasizmą kurstantis užrašas. Žinoma, politkorektiška spauda beigi toleranciją skatinančios organizacijos  politgrafitinių opinijų net nevadina nuomone. Jei Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Dailininkės tikėjimas – jos kūriniuose ir gyvenime (0)

Gražinos Didelytės kūryba

„Ne, aš nelaikau savęs pagone, – atsakydavo dailininkė Gražina Didelytė, kai žurnalistai, prie sodybos po šimtametėmis liepomis užmatę akmenų aukurą, primygtinai klausdavo, kokio ji esanti tikėjimo. – Man artimiausias senasis baltų tikėjimas, – prisipažindavo dailininkė. – Tačiau manau, kad žmogaus tikėjimas yra labai intymus dalykas, todėl nedera apie jį klausinėti“.

Vienok klausinėjame. Žiūrėdami į kūrinius, juos išgyvendami, ieškodami juose kažko artimo, pažįstamo, savo… Kiekvienas, jautresnis menui, dailininkės Gražinos Didelytės kūriniuose atras tai, kas jai buvo svarbiausia. Tėviškė, Tėvynė, kovos dėl jos laisvės ir nepriklausomybės, Skaityti toliau

O. Strikulienė. Mama yra visur. Net ir tada, kai jos nematome (0)

kudikis ir mama_mamyciuklubas.lt

„Respublikos“ savaitės akiratyje – mūsų mamos, kurias šiandien, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, sveikinsime su Motinos diena. Vienas – su gėlių žiedais, vaikų piešinukais, o kitas – jau tik mintimis, prisiminimais. Tačiau tegul nebūna nė vienos, kuriai niekas taip ir neatnešė rožės. Nes motinystė yra daugiau nei biologinė sąvoka. Mama – tai ir globa, ir užuojauta, ir rūpestis. Net nebūtinai savo vaikui.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje pastoviai gyvena 2 790 322 gyventojai. Neatnešti gandrų ir nerasti kopūstuose. Vadinasi, teoriškai bus paminėta, Skaityti toliau

M. Petrikaitė-Mažeikienė. Prisiminimai iš prarastos Lietuvos (5)

Žymioji tautosakos pateikėja iš Gervėčių krašto Marija Mažeikienė 2011-ieji. | A. Baltėno nuotr.

Ištraukos iš Gervėčių krašto šviesuolės Marijos Petrikaitės-Mažeikienės, g. 1923, prisiminimų rinkinio: Maniutės sąsiuviniai. Sudarytoja Saulė Matulevičienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. Skliaustuose nurodyti puslapiai.

Pradėsiu nuo mūsų prosenelio Mykolo Petriko, gyvenusio dar baudžiavos laikais, kaip tadu sakydavo – ponščiznos čėsai. Tais laikais kaimo žmonės buvo neraštingi, nemokėjo ir nesuprato kitų kalbų, tik savo gimtąją lietuvišką kalbą. Mūsų prosenelis Mykolas Petrikas Skaityti toliau

M. Balikienė, V. Navickas. Raštai gatvės išminčių ir poetų (nuotraukos) (0)

Išmintingas sprendimas. | M. Balikienės nuotrauka. 2010 m. spalis.

Kartais, žingsniuodami tiltais, landžiodami po patiltes, tunelius ar žvalgydamiesi į asfaltuotą grindinį ir namų sienas, randame stulbinančių rašto darbų. Kas tos rašytinės keistenybės? Nejau gatvės išmintis, nejau kiemų ir paupių filosofija? Žmonės, netikėčiausiose vietose užrašantys mąslius žodžius, neįprastas mintis ar eilėraščių posmus, be abejonės, yra gatvės raštininkai. Kodėl jie taip daro? Ką norėtų pasakyti? Ir kam?

,,Kur dingo vasaros neskubumas?“ Skaityti toliau

Palėpė: Lietuvos miestų vardai – Vilnius (2)

D. Rastenienės nuotr.

Mes toliau tvarkome savo palėpę ir šluostome dulkes nuo senų gerų knygų. Šį kartą pristatome dar vieną seniai išleistą Aleksandro Vanago knygą „Lietuvos miestų vardai“. Knygai 23-eji metai. Šie, 2019-ieji metai paskelbti vietovardžių metais, todėl knygą suaktualinti ypač svarbu:

Aleksandras Vanagas. Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų Skaityti toliau

D. Vaičiulis: Reikia eiti ten, kur sunku, nes kur lengva – gali nueiti kiekvienas (I) (1)

Dainius Vaičiulis | punskas.lt nuotr.

Vilniuje gyvenantį gydytoją Dainių Vaičiulį iš Punsko kalbina Lida Nevulytė.

 – Kiek metų gyveni Lietuvoje?

 Atrodo, jog Lietuvoje gyvenu nuo mažens, juk Punskas – tai mūsų mažoji Lietuva. Vilnius taip pat seniai man tapo antraisiais namais, nes čia esu jau aštuonerius metus (šešeri metai studijų ir beveik dveji rezidentūros).

Baigei Punsko Kovo 11-osios Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Visų sodas (2)

Sūpuoklės | Daivos Vaiškūnienės nuotr.

Su Rimučiu mokėmės pradinėse klasėse. Juodbruvis, gražus berniukas, panašus į mamą, tokią pat juodaplaukę, garbanotą, su duobotėmis skruostuose ir retu tarpdančiu. Graži moteris, net mes, vaikai, šitai pastebėjome. Be to – kvatoklė, balsas sodrus, melodingas. Dirbo ji bare. Moterys pavydėdamos sakydavo, kad vyrai ten ne vien alaus traukia… 

O Rimutis – priešingai, tylus, mąslus berniukas, retai įsitraukdavo į mūsų žaidimus. Visai kitokio temperamento buvo jo pusbrolis Sigitas. Jo visur pilna: ir žaidimuose, ir išdaigose. Skaityti toliau

O. Navikaitė-Drobelienė. Margionių kaimas šiandien (nuotraukos) (0)

Dzūkija, Margionys| O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Dar viena pavasario diena baigėsi, vaikštinėjant po mylimą kaimelį. Nuotraukose Dzūkija, Margionių kaimas šiandien.

Visada būna nepaprastai liūdna, kai išgirstu, kad kaimas apsileidęs, prasigėręs…

Žvilgterkim!
Skaityti toliau

L. Milčius. Kovo 11-ajai (0)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Grįžęs kovas jau budina žemę,
Nuvarvėjo sniegų patalai,
Prie namų žmonės trispalves kelia,
Vėjy plaikstosi švelnūs šilkai.

Tegul pergalės spalvos liepsnoja,
Kaip tada, po stebuklų nakties, Skaityti toliau

G. Oržikauskas. Neįmanoma tapyti nepapasakojus istorijos… (0)

Erika Petunovienė AYTĖ | Asmeninio albumo nuotr.

Įvairiose Lietuvos bei užsienio parodose bei pleneruose pristatytą Erikos Petunovienės-Aytės kūrybą galima priskirti abstrakčiojo ekspresionizmo srovei, kadangi dailininkė ieško būdų savo individualią pajautą išreikšti spalvų santykiais. Pirmoji personalinė Aytės paroda buvo pavadinta „Impress – Express“. Tai savotiškas tapytojos moto ir duoklė ją įkvėpusiam meniniam kontekstui.

Jos kūrybos gerbėjams menininkė paprastai paaiškina, kad ji jaučiasi įkvėpta įvairių reiškinių, kuriuos tuomet transformuoja per asmeninę prizmę ir tada išreiškia Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Su meile Lietuvai (0)

Gimnazijos svečias Z. Tamakauskas mokiniams pasakojo apie prezidentų A. Smetonos ir A. Stulginskio gyvenimo kelią | E. Paškauskienės nuotr.

Įėjus į Kauno Juozo Grušo meno gimnaziją iš karto į akis krenta skoningai įrengta  nuotraukų ir kita ekspozicija, atspindinti vidinį gimnazijos bendruomenės gyvenimą, jos pasiekimus. Čia mokiniai, vadovaujami kvalifikuotų specialistų, greta bendrojo gimnazistinio išsilavinimo, turi galimybę ugdyti ir savo meninius sugebėjimus keramikos, odos, tekstilės technologijų bare. Įvairiuose konkursuose mokykla ne kartą yra laimėjusi nugalėtojų prizus. Jos mokiniai su savo menine programa daug kartų dalyvavo ir Vengrijos ambasados Lietuvoje surengtuose 1956 metų įvykių Lietuvoje ir Vengrijoje minėjimuose. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Sakmė apie „plechavičiuką“ Steponą (3)

Steponas Taškus (iš dešinės) ir buvęs tremtinys Mindaugas Babonas Garliavos miestelio šventėje naujajame Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui skirtame parke 2018m. | V.Overlingo nuotr.

Šiemet vasario 16-ąją minėsime 75-ąsias Vietinės rinktinės, kurią organizavo Povilas Plechavičius, metines. Ar minėsime? Ar prisiminsime, kad dar vienas kitas „plechavičiukas“, kaip jie save vadino, tebėra gyvas ir vertas mūsų dėmesio.

Generolo Povilo Plechavičiaus veikla tiek istorikų, tiek ir paprastų žmonių vertinama nevienareikšmiškai. Vieni jį vadina vaduotoju iš bolševizmo jungo, kiti kaltina susitepus civilių lenkų krauju, nors iš esmės tai buvo Armijos Krajovos brigados kariai. Lietuvos vietinės rinktinės pasirodymas Rytų Lietuvoje turi svarbią istorinę reikšmę – ji sužlugdė lenkų pastangas atgauti trečdalį 1920 m. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Susitikimo šventė (1)

LLKS Suvažiavimas | V. Kašinsko nuotr.

Sausio 27 dieną įvyko Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio suvažiavimas, pakvietęs jame dalyvauti buvusius partizanus, laisvės kovų dalyvius, politinius kalinius, tremtinius, šaulius ir sąjūdininkus. Jis prasidėjo šventomis Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje.  Mišias aukojo penki kunigai – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Katedros administratorius Evaldas Vitulskis, ceremonijarijus relig. mgr. Artūras Kazlauskas, žinomas disidentas Robertas Grigas ir humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Ambrasas, savo mokslo darbus bei straipsnius pasirašąs dar ir Sasnavos pavarde. Skaityti toliau

J. Žąsinaitė-Gedminienė. XVIII a. antros pusės Gardinas svetimšalių atsiminimuose (3)

Horadnia._Горадня_(1713)_wikipedia-org-nuotr

Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1798) laikais Gardinas, vadintas karališkuoju, Jo Didenybės miestu, tituluotas antrąja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostine, tuo metu po kraštą keliavusių svečių šalių memuaristų buvo lyginamas su klestinčiais Vakarų Europos centrais. Aprašytas precedento neturįs, 15 metų (1765‒1780) šlovės laikotarpis, sietinas su Gardino seniūno, karališkųjų ekonomijų administratoriaus, artimo karaliaus bičiulio, aktyvaus reformatoriaus Antano Tyzenhauzo (1733-1785) vardu.

Remiantis į LDK vykusių ir savo keliones užrašiusių XVIII a. Vakarų Europos autorių atsiminimais, įmanu rekonstruoti tuometinio seimų miesto kultūrinį, ekonominį, socialinį veidą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos istoriografijoje tokio pobūdžio raštai tebėra Skaityti toliau

J. Lago. Žmonių būna, aišku, visokių… (0)

Paminklas Galicijos emigrantams | J. Lago nuotr.

Žmonių būna, aišku, visokių.

Bet kai ištekėjau už ispano, per mūsų vestuves Lino draugai man pasakė: kad ir kur emigruotų galisas, kad ir kokia būtų žavinga jo žmona, jos šalis ar gražus gyvenimas, jo žemė bus galingesnė. Netikėjau.

Ji šauks jį sapnuose ir galisai turi net žodį tam šauksmui – „moriña“. Nerasi čia žmogaus, kuris norės palikti savo kraštą! Už jokius pinigus, už jokį gerą gyvenimą! Niekas jo nesupras, jeigu jis aiškins, kad Galicija jam nepatinka. Nes „geras gyvenimas tik ten, Skaityti toliau

V. Balkūnas. Apie ugniagesius… (0)

Gelbėjimo akimirkos | V. Balkūno nuotr.

Kone dažniausias man užduodamas klausimas yra – ar nebaisu būna, kai dirbi karo zonoje? Vakar nuoširdžiai sau pripažinau, kad tai, ką aš ten patiriu, yra visiškas menkniekis palyginti su ugniagesių darbu.

Su tuo karu būna taip – nuvažiuoji kaip turistas. Pagyveni fronte kelias dienas ir grįžti. Kartais kažkur pašaudo, kartais kažkas pasproginėja, bet dažniausiai viskas praeina tyliai ir ramiai. Skaityti toliau

I. N. Flauers. Apie druską, meilę, gintarą ir muziką (video) (0)

Inga Nora Flauers (Flowers) | Miglos Zavadskienės nuotr.

Žemyna Trinkūnaitė pakvietė į Druskininkus paklausyt jos kankliavimo Gintaro kambaryje, ir tas kambarys – SPA. Labai laumiška, iškart sutikau.

Pirmą kartą važiuoju klausytis dievų muzikos ten, kur paprastai geros muzikos neieškom, o dabar – į SPA, pabūti fantastiškų gebėjimų ir vaiskaus talento menininkės Žemynos Trinkūnaitės kanklių muzikos sesijoje garsiajame Druskininkų Vilnius SPA.  Skaityti toliau