Subkultūros

M. Balikienė. Politikuojančios sienos (nuotraukos) (1)

Vaclovo aikštėje. | Praha. E. Balikos nuotrauka. 2008 m. rugsėjis.

Kiekvienas savaip supranta grafitį. Vieniems tai tik sienų teplionė. Kitiems – gatvės menas. Kad grafičiai – tai vieša nuomonė apie politinius įvykius, konkrečius politikus, o kartais tiesiog maištas prieš santvarką, prisimename ne visada. Dažniausiai tik tada, kai nerimastingą toną nutaisiusi  žiniasklaida paskelbia, kad mieste ir vėl pasirodė, pavyzdžiui, ksenofobiją, homofobiją, rasizmą kurstantis užrašas. Žinoma, politkorektiška spauda beigi toleranciją skatinančios organizacijos  politgrafitinių opinijų net nevadina nuomone. Jei Skaityti toliau

M. Balikienė, V. Navickas. Raštai gatvės išminčių ir poetų (nuotraukos) (0)

Išmintingas sprendimas. | M. Balikienės nuotrauka. 2010 m. spalis.

Kartais, žingsniuodami tiltais, landžiodami po patiltes, tunelius ar žvalgydamiesi į asfaltuotą grindinį ir namų sienas, randame stulbinančių rašto darbų. Kas tos rašytinės keistenybės? Nejau gatvės išmintis, nejau kiemų ir paupių filosofija? Žmonės, netikėčiausiose vietose užrašantys mąslius žodžius, neįprastas mintis ar eilėraščių posmus, be abejonės, yra gatvės raštininkai. Kodėl jie taip daro? Ką norėtų pasakyti? Ir kam?

,,Kur dingo vasaros neskubumas?“ Skaityti toliau

M. Balikienė,V. Navickas. Meilė gatvėse (nuotraukos) (0)

. Meilė nėra lengva. | V. Šaknio nuotrauka. 2014 rugpjūtis.

Miesto sienos moka būti gyvos. Smagu, kada jos ne vien nuobodžiai pilkuoja kiemuose, bet ir  švelniai prabyla poezijos posmais, gražiais žodžiais mylimiems žmonėms. Asfaltuoto grindinio, išrašyto meilės pažadais, net nesinori trypti kojomis. Per jį juk driekiasi jausmai.

Prisipažinkime: gatvėje pastebėti meilės grafitį truputį šokiruoja. Šitaip atvirai išviešinti jausmai? Ar tai normalu? Greta išraityti keiksmažodžiai ir nešvankybės apie antrą galą didelio sumišimo, beje,  nekelia. Tai įprastas dalykas, todėl nestebina ir Skaityti toliau

M. Balikienė, V. Navickas. Vilniaus gatvių gyvūnai (0)

Katinas / V. Navicko nuotrauka. 2012 m. birželis.

Betoninių džiunglių gyvūnai retai vaikšto šaligatviais, tačiau juos galima užtikti išnyrančius iš namų sienų, kabančius ant tvorų ar patilčių bei sliuogiančius tamsiais tuneliais. Perėjų prieblandoje žybsi aerozolinės žvėriukų akys – ryškios, drąsios, bet nepiktos. Tai tarsi draugai, kuriuos smagu susitikti.  Gal ir Vilnius būtų liūdnesnis be jų? Ir pastatai atrodytų blankesni, plikesni, nuobodesni? Tačiau, jei ant sienos, grindinio, tvoros tupi nors vienas žvėrelis, net ir pačią niūriausią šlapio rudens dieną pralinksmėji: Hm!!! Mes, vilniečiai, su šiais paukščiukais, katinais ir Skaityti toliau

K. Vrubliauskaitė. Vasarvidis (nuotraukos) (1)

Julija Šatkauskaitė ir Kristina Vrubliauskaitė | K. Vrubliauskaitės nuotr.

Amerika, XX a. septintasis dešimtmetis, kontrkultūra, Džimis Morisonas, psichodelinė muzika, psichodelinė dailė… psitransas ir pagaliau – vadinamoji psichodelinė kultūra, populiari ir tarp Lietuvos jaunimo. Apie reiškinį pasakosime kituose žurnalo numeriuose. Šį kartą pateikiame Kristinos Vrubliauskaitės nuotraukų, į kurias atkreipėme dėmesį jau socialiniame tinklapyje „Facebook“. (Draugai ir draugų draugai – nuostabus dalykas). Tai ne šiaip šėlionės, sakė nuotraukų autorė ir jos draugai, tai – noras giliau pajusti gamtą ir būtį… Skaityti toliau