Naujienos

Vyksta paroda „Tautodailininkė Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose“ (nuotraukos) (0)

J. Daniliauskienės popieriaus karpinys.

Kaune, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje vyksta žymios popieriaus karpytojos Julijos Daniliauskienės karpinių paroda.

Julija Daniliauskienė (1926–2009) – tautodailininkė, tarptautinį pripažinimą pelniusi popieriaus karpinių meistrė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bičiulė. Su jos vardu siejamas primirštos, tačiau XIX–XX a. pradžioje lietuvių buityje itin pamėgtos kūrybos – karpinių – klestėjimo laikas. 2008 m. J. Daniliauskienė didžiąją kūrybinio palikimo dalį (1556 karpinius) padovanojo „Aušros“ muziejui. Jos kūrinių yra ir kituose Lietuvos ir užsienio muziejuose: Lietuvos Skaityti toliau

Iš fondų – į viešumą: Čiurlionio dailės muziejaus bibliotekoje turimas dailininkų palikimas (nuotraukos) (0)

V. Kilinskienės nuotr.

Jau antrus metus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus biblioteka dalyvauja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos inicijuotos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos projekte, šįkart ieškodama savo saugyklose saugomų dailės katalogų nenustatytų autorinių teisių turėtojų ir pristatydama paieškos rezultatus visuomenei.

Nustačius lig tol nežinotus autorinių teisių turėtojus, su jais pasirašomos autorinių teisių perdavimo Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui sutartys ir Skaityti toliau

Atidaroma žymios naivistės Adelės Velykienės paroda Kaune (1)

4.Adelė Velykienė. Švenčių dieną. 1980. 60 x 85 cm. Kartonas, guašas. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė

Kaune, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64) 2018 m. birželio 28 d., ketvirtadienį, 16 val. rengiamasi atidaryti liaudies menininkės Adelės Velykienės 90-mečiui skirtą tapybos parodą „Kad viskas žydėtų“.

Parodoje bus galima pamatyti ne tik kone visą pačios menininkės kūrybinį palikimą iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bei artimųjų kolekcijų, bet ir  brolio Juozo Banaičio (1917‒1988), sūnaus Gintauto Velykio, anūkių Lauros Skaityti toliau

V. Kilinskienė. Trys lelijos šventam Kazimierui (0)

D. Slavinskas. „Trys lelijos šventam Kazimierui“, 260/150, al., dr., 2017–2018. Fragmentas. | D. Slavinsko nuotr.

Gegužės 27 d., sekmadienį, 12 val., Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos (Žemaičių g. 31A) galerijoje kultūrinių susitikimų „Dialogas ‒ žodis ir spalva“ autorius aktorius Egidijus Stancikas atidarys ir pristatys tapytojo Deivio Slavinsko parodą „Trys lelijos šventam Kazimierui“. Tai išskirtinė, unikali paroda, atskleidžianti nepaprastą šv. karalaičio Kazimiero asmenybę, jos reikšmę Lietuvai, reflektuojanti būties prasmės suvokimą bei giliausias dvasines vertybes.

„Todėl, kada matysite mane su lelija, / ne apie mano sielą pagalvokite, / o apie Lietuvą ‒ tą tyrą žiedą, / kurį nešu į Viešpaties rankas.“ (Robertas Keturakis. „Trys lelijos šventam Skaityti toliau

Mes iš tų, kuriems reikalinga TĖVYNĖ, LIETUVOS VALSTYBĖ, TAUTA IR JOS KULTŪRA (0)

Tonio Strombergo nuotr.

Mieli bičiuliai, kad ir paskutinės dienos    2 proc. paskirti, geri darbai greitai atliekami.

„Saulės arkliukams“ labai reikalinga Jūsų parama!

Internetinį žurnalą „Saulės arkliukai“ leidžia VšĮ „Kultūros atmintis“.

Didžiuma darbų dirbami visuomeniniais pagrindais. Skaityti toliau

Civilizuotas pokalbis prieš reformų ir kitas sparnuotąsias raketas (0)

Vilniaus sąjūdžio nuotr.

Mieli bičiuliai, Lietuvos žmonės be paliovos atakuojami reformomis, kurios paliečia pačias įvairiausias gyvenimo sritis ir kurios nėra orientuotos į Lietuvos piliečio gerovę, tad dažnas nebežino, kuriai skirti daugiau dėmesio ir energijos, kuri šiuo metu svarbesnė ir svarbiausia ir kurią reikia kuo skubiausiai išnagrinėti, ir į kurią skubiai reikia duoti visuomenės atsakymą. O atsakymai išsiblaško alternatyviuose portaluose, deja, dažniausiai – tik „Facebook‘e“. Kodėl šiais svarbiais klausimais diskusijos nevyksta nacionalinio transliuotojo erdvėje, pačioje viešiausioje erdvėje, kuri pasiekia beveik visus Lietuvos gyventojus?

Skaityti toliau

Atsikvošėjimo kursas, arba viešas prof. V. Radžvilo laiškas Lietuvos žmonėms (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Mieli skaitytojai, vakar „Saulės arkliukų“ redakciją pasiekė viešas profesoriaus Vytauto Radžvilo laiškas. Taip, tai laiškas, bet kartu ir atsikvošėjimo kursas su nuorodomis į tekstus ir vieną visai neseną videoįrašą. Juose ir artimiausių veiksmų planas, ir praeito laiko analizė, ir galimos ateities prognozės.

Mes pastarąsias savaites nemažai dėmesio skyrėme lituanistikos, konkrečiau – lituanistikos institutų klausimui laikydami jį mūsų visų išlikimo, egzistencijos simboliu, bet juk žinote žmogaus prigimtį – kalbos išsenka, ne visi ir kalba, kalba per mažai žmonių…, o šis prof. Skaityti toliau

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro siūlymai dėl Kultūros ministerijos pateikto Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo (0)

Vytautas Budnikas | asmeninė nuotr.

Kaip žinia, juodos griovimo bangos šiais metais Lietuvoje ritasi viena po kitos, tuo pat metu. Kelia didžiulį nerimą, bejėgystės jausmą… ir norą priešintis, griežtai išsakyti savo nuomonę, pareikšti valią.

Vilniaus universiteto vidinės pertvarkos, ištrynusios iš savo naujųjų struktūrinių darinių net žodį „lietuvių“, nežinia, kas ten dabar dedasi, mažai apie tai kalbama.

Lietuvos universitetų jungimai, kurių visuomenė taip pat tinkamai neapsvarstė, dabar jau ir apie tai nebešnekama.

Skaityti toliau

A. Judžentis. Kreipimasis dėl lituanistinių institutų jungimo (10)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | LLTI nuotr.

Kovo 4 dieną Ministro Pirmininko sudaryta Darbo grupė pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti pateikė savo veiklos ataskaitą. Joje siūloma „sutelkti H[umanitarinių] M[okslų] institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą“.

Šiuo siūlymu faktiškai užsimota panaikinti keturis lituanistinius valstybės mokslo institutus – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų – bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą.  Tokiu būdu naikinamas nacionalinės tautos kultūros mokslinio tyrimo branduolys, ištisas valstybės mokslo segmentas. Skaityti toliau

Ramybės Jūsų namams! (0)

„Saulės arkliukai“, 2013, nr. 3. Viršelis.

Štai ir vėl mes įkėlėme klaipėdietės profesionalės žurnalistės Janinos ZVONKUVIENĖS nuotraukas, nes labai jau atspindi ramią ir džiugią tuoj tuoj ateisiančių Kalėdų nuotaiką. Ne tik šventes atspindi, ir pačios Janinos sielą. Savo įrašus ji skelbia nepriklausomai nuo kieno nors norų ar prašymų, nepriklausomai ir savarankiškai skirdama juos savo gausiems draugams socialiniame tinklapyje „Facebook“. Tie palinkėjimai tokie mieli ir nuoširdūs, kad, manyčiau, galime juos visus priskirti ir sau, ir džiaugtis ramia širdimi, kad rašančioji apie darbščius, gerus, sąžiningus žmones, mums apie juos pasakojanti ir Žemaitijos grožį skleidžianti, pati tokia yra. Kitaip – nepamatytų, neįvertintų, pagaliau – ir nevažinėtų po Žemaitiją… DĖKOJAME Janinai už nesavanaudišką bendradarbiavimą, už neblėstantį Skaityti toliau

Kauno modernas – A. ir P. Galaunių namuose (nuotraukos) (0)

Iš parodos | D. Slavinsko nuotr.

Dailininkas Deivis Slavinskas – nenuilstantis Kauno meninio gyvenimo metraštininkas. Beveik tuo pat metu, kai Kaune, žymiajame Lapėno name vyko Dainiaus Lanausko ir Lauros Bohne organizuota Art Deco paroda, Galaunių namuose muziejuje taip pat atidaryta paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“. (Adresas: Galaunių namai, Vydūno 2, Kaunas.).

Apie moderno stilių Kaune, bet galime pasakyti ir kitaip – apie Kauno moderną, jau davėme nuorodų praeitoje savo publikacijoje. Tik tada, regis, nepabrėžėme, kad Kauno modernui būdinga daug tautiškų detalių, tiksliau – iš jo skleidžiasi lietuvių liaudies meno dvasia. Atidžiai žiūrėkite į Skaityti toliau

Kauno parodos: Gintaras Zubrys ir Žydrūnas Šlajus (nuotraukos) (0)

G. Zubrys. Moliūgas. 2014 m. 180/100. Drobė, aliejus | D. Slavinsko nuotr.

Nuo 2017 gruodžio 12 d. iki 2018 sausio 7 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje veikia Gintaro Zubrio tapybos ir Žydrūno Šlajaus grafikos paroda „Iš rankos ir širdies“. Parodos pavadinimas ir darbai yra meistrystės ir jausenos sintezė, tai, iš ko gimsta transcendentinis matmuo mene. Šiandien tai modernios gyvensenos akivaizdoje kiek primiršta, bet nepamiršta ir išsiilgta. Parodos pavadinimas ir darbai natūraliai vadovaujasi šia paradigma. Viena šios parodos dalis – natiurmortai. Jie nėra tik daikto fiksavimas – tai tas pojūtis, ta neapčiuopiama būsena, kai objektai virsta subjektais, kaip senos palėpės turtai, kurių tų nenumanei esant. Kita dalis – tai optinio meno egzemplioriai. Paveikslų pavadinimai: „Komunikacija“, „Išėjimas“ fiksuoja metafiziką, jos artefaktus.
Skaityti toliau

Parodos Nacionalinėje dailės galerijoje: Vilnius. Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijos (0)

Vytautas Mackevičius. Vilnius. Didžioji gatvė, 1942. Fragmentas

Vilniui būdingas stebėtinas, vargiai racionaliai paaiškinamas bruožas, tam tikra magija, per kurią žmonės įsimyli šį miestą tarsi gyvą būtybę. Daugybė tapytojų ir grafikų daugiau kaip du šimtmečius piešė Vilniaus architektūrą ir vaizdus“ (Czesław Milosz. Abėcėlė, Vilnius, 2012, p. 106).

Vilnių mėgo vaizduoti įvairių tautų dailininkai, ir vietiniai menininkai, ir svečiai, o jų kūrybai apibūdinti tinka graikiškas žodis „topophilia“, reiškiantis „vietos meilę“. Paroda „Vilnius. Topophilia“ apžvelgia Lietuvos sostinės ikonografijos raidą XIX – XX a.: kaip per Skaityti toliau

Parodos Nacionalinėje dailės galerijoje: Vilniaus piešimo mokykla (0)

Karčiama Vilniuje, Subačiaus gatvėje. Vilniaus piešimo mokyklos vadovo dailininko Ivano Trutnevo paveikslas.

Iki lapkričio 26 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyksta paroda, skirta Vilniaus piešimo mokyklai, gerokai primirštai ir iki galo neįvertintai mokslo įstaigai, kurią 1866 m. pabaigoje įkūrė carinės Rusijos valdininkai, apsižiūrėję, kad nėra kam tapyti ikonas stačiatikių cerkvėms.

Iš tiesų, 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, Lietuvoje nebuvo likę jokios profesionaliosios dailės ugdymo bazės  – XIX a. viduryje Vilniuje, išskyrus privačias iniciatyvas, nebuvo net paprasčiausios piešimo mokyklos. 1864 m. Vilniuje įkurta ikonų dirbtuvė šią problemą išspręsti irgi nebuvo pajėgi. Piešimo mokyklai Vilniuje organizuoti buvo Skaityti toliau

Čiurlionio namai kviečia į renginių ciklą „Lietuvių dailės draugijai – 110“ (0)

M. K. Čiurlionis. Saulė. 2007 m. | Rengėjų nuotr.

1907 m. rugsėjo 15 d. (senuoju stiliumi – rugsėjo 2 d.) Vilniuje įsteigta Lietuvių dailės draugija. Besitelkiantis lietuvių menininkų sambūris buvo ne tik ypatingai svarbus akstinas M. K. Čiurlioniui galutinai apsisprendžiant apsigyventi Vilniuje, bet ir nepaprastai reikšmingas reiškinys, kuriant modernios lietuvių tautos tapatybę, žadinant lietuvių kultūrinę savimonę ir valstybingumo aspiracijas. M. K. Čiurlionis aktyviai įsitraukė į lietuvių dailininkų sąjūdį nuo pirmųjų šio judėjimo žingsnių: dalyvavo pirmojoje lietuvių dailės parodoje, pats organizavo antrąją parodą, kūrė Lietuvių dailės draugijos įstatus, projektavo jos veiklą, prie Draugijos inicijavo Muzikų sekciją, aktyviai plėtojo Tautos namų projektą, pirmasis pažadėjo savo darbus dovanoti lietuvių dailės muziejui. Lietuvių dailės draugijos Čiurlionio kuopa labai nusipelnė, superkant ir Lietuvai išsaugant šio menininko palikimą.

Skaityti toliau

Nauja popieriaus karpytojos Julijos Daniliauskienės paroda (0)

Julijos Daniliauskienės popieriaus karpinys | Asmeninė nuosavybė

Nuo balandžio 6 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1), veikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Istorija ir dailininkas: Julija Daniliauskienė“. Parodos atidarymo ir katalogo-albumo Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose sutiktuvių renginys vyks gegužės 4 d. 16 val. Naujajame arsenale.

Julija Daniliauskienė (1926–2009) – tautodailininkė, tarptautinį pripažinimą pelniusi popieriaus karpinių meistrė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bičiulė. Su jos vardu siejamas primirštos, tačiau XIX a. – XX a. Skaityti toliau

Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (0)

Kvietimas parodos

Gegužės 6 d., penktadienį, 16 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) įvyks Julijos Daniliauskienės 90-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos karpinių parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių pristatymas) atidarymas.

Paroda veiks nuo  2016 m. gegužės 6 d. iki birželio 19 d.

Kaip žinia, po kūrėjos mirties,  jos karpiniai yra atiduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Julija Daniliauskienė – popieriaus karpinių, kaip grafikos atšakos, pradininkė ir pati Skaityti toliau

Nyderlandų kultūros impresijos (0)

Rūbas – meno kūrinys | Gaivos Paprastosios nuotr. iš parodos Hagoje.

Dailininkę Gaivą Paprastąją kalbina Beatričė Rastenytė

– Esi pradėjusi savarankiškai vykdyti projektą „Nyderlandų kultūros impresijos“, apie kurio eigą nuolat parašai savo tinklaraštyje „Kriaušių metas“. Tai, ką ruošiesi netrukus parodyti Kaune, yra šios veiklos tąsa?

– 2016 m. kovo 16 d. 17 val. M. K.Čiurlionio galerijos Muzikos salėje įvyks nemokama paskaita apie Olandijos galerijas, autorius, tendencijas – apie Olandijos meno rinką. Naujų savo  paveikslų parodą „Dienoraščiai ateičiai“ atvežiau irgi:  ji bus atidaryta 2016 m. kovo 18 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir veiks iki balandžio 25 dienos. Skaityti toliau

Užgavėnių mugė Vilniuje (1)

Čigonė | VEKC asarchyvo nuotr.

Vasario 6  dieną Vilniaus etninės veiklos centras kviečia vilniečius ir miesto svečius Gedimino prospekte švęsti Užgavėnes – visą dieną šėlti, triukšmą kelti ir visaip kaip šaltą žiemą iš Lietuvos kuo toliau varyti.

Užgavėnės – bendruomenės šventė. Jos visais laikais būdavo puiki proga ne tik linksmai padūkti ir šmaikščiai pajuokauti, bet ir nepiktai pašiepti kaimo bendruomenės narius, su humoru  į viešumą iškelti kasdienybės aktualijas, už ką niekas nepykdavo (šiais laikais tai kiekvieną dieną daro kai kurios televizijos laidos). Skaityti toliau

Martyno atminimui. Kodėl taip per anksti, taip ne laiku, taip netikėtai? (0)

Martynas Pocius (1969–2016) | alkas.lt nuotr.

Šių metų sausio 18 dieną netekome Jono Pociaus (1969–09–27 – 2016–01–18), kurį visi vadinome Martynu Pociumi, sulaukusio vos 46-erių, palikusio du jau suaugusius vaikus ir du visai dar kūdikius, mylimą ir mylinčią žmoną, ilgamečio „Liaudies kultūros“ veido kūrėjo, dizainerio, maketuotojo, platintojo, vis geresnių spaustuvių ieškotojo, beveik nuo pat leidybos pradžios iki pat 2013-ųjų, kai įvyko redaktorių pakeitimas. Netekome „Saulės arkliukų“, naujo internetinio žurnalo, dizainerio, netekome draugo, bendraminčio, brangaus kolegos. Vakar mes dar išsiuntėme jam publikaciją įkelti į internetinį žurnalą, „Saulės arkliukus“ o, pasirodo, čia jo jau nebuvo… Skaityti toliau

Studijuoti kviečia Vytauto Didžiojo universitetas (0)

Studentai | Nuotrauka iš interneto.

Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedra nuo 2016 m. rudens kviečia studijuoti atnaujintą etnologijos ir folkloristikos magistrantūros Lyginamųjų kultūrų studijų programą.

Šiemet šioms studijoms numatyta skirti 8 nemokamas, valstybės finansuojamas vietas. Į studijas priimami humanitarinių ir socialinių mokslų bakalauro laipsnį įgiję studentai, pabaigę bakalauro studijas universitete ar kolegijoje.

Studijos trunka dvejus metus: 1,5 metų vyksta paskaitos, ketvirtasis pusmetis skirtas tik magistro darbo rašymui.

Skaityti toliau

„ETNOdirbtuvėlės“. Kaukių gamyba (1)

Etnoketvirtadienių dirbtuvėlės | Nuotrauka iš VEKC archyvų.

Sausio 14 d. 18 val. Vilniaus etninės kultūros centre (Pamėnkalnio g. 34) vyks pirmasis šių metų „ETNOketvirtadienis“. Bus mokomasi gaminti kaukes linksmiausiai metų šventei – Užgavėnėms, kurios šiemet bus ypač ankstyvos!.. – vasario 9 dieną. Renginio rengėjai kaip visuomet, visų maloniai lauks su kvapnios arbatos puodeliu.

Norintys dalyvauti renginyje turėtų užsirašyti el. paštu sandra@etno.lt arba pranešti tel. 8 5 279 1287, nes visų yra visų norinčių priimti regėjai yra nepajėgūs. Skaityti toliau

„Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ (0)

„Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“2007 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija išleido atnaujintą UNESCO Pasaulio paveldo centro kartu su Asocijuotųjų mokyklų tinklu (Associated Schools Project Network; ASPnet) 1994 m. vykdyto jaunimo švietimo projekto „Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ metodinį leidinį lietuvių kalba.

Mokymo vadovas „Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“ – vertingas mokytojo pagalbininkas, padedantis sustiprinti jaunų žmonių suvokimą, kad labai svarbu išsaugoti vietinio, nacionalinio ir pasaulinės reikšmės paveldą. Leidinys suteikia būtinų žinių ir padeda ugdyti visą gyvenimą trunkantį pasišventimą šiam garbingam siekiui, skatina mokytojų kūrybiškumą ir šiuolaikiškų metodų naudojimą, kas ne tik paakina jaunimą aktyviai domėtis ir rūpintis pasaulio paveldo apsauga, bet ir gerina mokymosi procesą mokyklose ir bendruomenėse. Skaityti toliau

Keturiasdešimt minučių, arba misterija deivei Medeinai-Žvėrūnai (0)

Lygiadienis Vilniuje, 2015.Buvau ką tik grįžusi iš tolimų kelionių, bet jau atsiilsėjusi, tad su ilgesiu leidausi žemyn nuo aukštosios Šeškinės kalvos į miestą, kaip mes pratę sakyti, – pabūti ir pamedituoti Vilniaus rudens lygiadienyje. Sako, tai labai ezoteriškas („susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška“) renginys? Ir tai blogai? Tad neikime ir į bažnyčią, jeigu taip. Beje, miestas būtent taip ir buvo nusiteikęs: visas vadinamasis Brodas, t.y. Gedimino prospektas, stipriai kvepėjo rūkyta žuvimi ir dešrelėmis, tradiciškai drauge su raugintų kopūstų troškiniu, o tarp maisto „kabinų“ – daug visokiausių daiktų, kuriuos linksmino pasamdyti folklorininkai. Buvau nustebusi ir pradėjau svarstyti: gerai tai ar blogai? Samdyti folklorininkai tikriausiai blogai. Ne todėl, kad folklorininkai, o todėl, kad samdyti! Bet gal ir neblogai? Kodėl gi jie turėtų dirbti už dyka? Maistas – neutralu, nes buvau soti. Daiktai? Hmmm… Skaityti toliau

Atviras laiškas kilusiems iš Seinų-Punsko krašto bei jo ir Lietuvos rėmėjams (5)

Algis Uzdila, Lenkijos lietuvių visuomenininkas, švietėjas ir kultūros skleidėjas

Gerbiamieji!

Šį laišką adresuoju plačiai ir neribotai auditorijai. Kreipiuosi reikšmingu kultūros reikalu į visus, kas nėra abejingas Seinų-Punsko krašto, Lietuvos ir Baltarusijos lietuvių bei lietuviškosios išeivijos likimui. Esu parašęs platų romaną apie senosios Jotvos veldonių – punskiečių ir seiniškių – gyvenimą. Romanas įvardintas „LAIKO SPALVOS“ ir kalba apie 1963–1999 metus.Bandoma atskleisti žmonių pastangas sudėtingomis politinėmis sąlygomis išlaikyti padorų veidą ir neprarasti gyvenimo prasmės. Veiksmo bazė yra Punsko lietuvių dėstomąja kalba Skaityti toliau

ETNOketvirtadienis (0)

Skudučiai. Nuotrauka iš VEKC archyvo.

„ETNOketvirtadienis“ – tai užsiėmimai, kurių tikslas – skatinti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą bei tęsimą ir parodyti tradicinės kultūros įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes, gausinti žmonių, besidominančių etnine kultūra, bendruomenę.

„ETNOketvirtadienis“ – tai galimybė įvairaus amžiaus ir profesijų žmonėms, kurie domisi ar dar tik nori atrasti etninę kultūrą, susipažinti su ja įvairių seminarų, diskusijų, kino filmų apie etninę kultūrą peržiūrų, pasidainavimų, pasigrojimų ar dirbtuvėlių metu. Skaityti toliau

Seminaras „Rudens šventės kalendoriniame cikle“ (0)

Rudens ženklas | Jolantos Zabulytės nuotrauka.

2015 m. spalio 6–7 d.

Vilniaus etninės kultūros ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrai kviečia į dviejų dienų trukmės seminarą „Rudens šventės kalendoriniame cikle“. Seminaro metu susipažinsite su Lietuvos regionais, sužinosite, kodėl tradicinės pasakos yra teisybė, išgirsite apie ožio aukojimo ceremoniją bei lino kančios mitus ir apeigas, palyginsite mirties sampratas Lietuvos ir Indijos kultūrose. Skaityti toliau

Ugnies ir muzikos misterija: Medeina lakštaite, Žvėrūna dievaite (1)

http://www.etno.lt/Rugsėjo 19 d., šeštadienį, 20 val. jau vienuoliktą kartą Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto užsidegs rudens lygiadienį pasitinkantys ugnies ženklai, menantys mūsų istoriją ir mitologiją. Šių metų renginyje bus prisiminta lietuvių mitologijos miško deivę Žvėrūną-Medeiną.

Šį renginį, vadovaujami savo mokytojų, dėstytojų, kasmet kuria Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai (400–500 jaunuolių). Šiemet jie Neries krantinėse iš žvakių sukomponuos dailininkės Julijos Ikamaitės sukurtus baltiškuosius ženklus, skirtus baltų mitologijos deivei Žvėrūnai-Medeinai.

Renginio muzikinę kompoziciją kuria kompozitoriai Gediminas Žilys ir Dominykas Digimas.

Renginio organizatorius – Vilniaus etninės kultūros centras. Skaityti toliau

2015 m. festivalių apžvalga (0)

„Mandala“. V. Griaužinytės nuotrauka.

Pavasarį iš miegų ne tik meškos pradeda budintis, bet ir festivaliautojai. Pražydus alyvoms, atšilus orams, ir užkietėję festivaliautojai, ir „naujokai“ traukiasi savo kalendorius ir pradeda planuoti vasaros išvykas. Vieną penktadienį prie ežero su šašlykais, kitą šeštadienį – į miškus pasinerti į elektroninės muzikos hipnozę, dar kitą sekmadienį – gaurus kratyti sunkiosios muzikos koncerte. Nors mūsų Lietuva maža ir jauki, festivalių pas mus kaip grybų po lietaus – kiekvienam skoniui ir stiliui net po kelis! Skaityti toliau

Mildos šventė (nuotraukos) (4)

Mildos šventė.

Milda, meilės ir laisvės deivė, lietuvių mitologijoje priskiriama žemesniųjų dievų grupei drauge su tokiais dievais kaip Andaja, Pilnytis, Kovas, Aušautas, Keliukis ir kt. (Dundulienė, Pranė. Senovės lietuvių mitologija ir religija. Vilnius: Mokslas, 1990, p.114.). P. Dundulienė Mildą pagal svarbumą prilygina graikų Afroditei, romėnų Venerai. Autorė rašo, jog XVI a. rašytiniuose šaltiniuose balandžio mėnuo vadinamas Mildos mėnesiu, t. y. skirtu deivei Mildai. Istoriko M. Pokrovskio aiškinimu, senovės lietuvių Gedimino laikų kalendoriaus spiralės ženklas ir vaizdavo pirmąjį mitologinį mėnesį – balandį, skirtą Mildai (ten pat). Skaityti toliau