Margos pievos: renginiai

O. Gaidamavičiūtė. Didinga LDK istorija, arba įspūdžiai iš L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodos Vilniaus rotušėje (8)

Laima Tubelytė-Kriukelienė prie savo paveikslo „Oršos mūšis“ | Asmeninė nuotr.

2017 m. liepos 4 d., Valstybės – karaliaus Mindaugo – dienos išvakarėse Vilniaus miesto rošušėje buvo atidaryta Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai drobėse“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Ši paroda tarsi  papildo 2016 m. Vilniaus karininkų ramovėje surengtą L. Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų parodą. Beje, parodos Vilniaus rotušėje atidaryme dalyvavo gausus meno ir Lietuvos istorijos mylėtojų. Į parodos atidarymą atėjo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, menotyrininkė Nijolė Tumėnienė, rašytojas Jonas Užurka, Utenos kolegijos direktorius  Gintautas Bužinskas, Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, Skaityti toliau

„Tarp vilties ir triumfo – Sąjūdžiui 29“: Romo Juškelio fotografijų paroda Seimo rūmuose (video) (0)

Fotografuota rengiant parodą Kauno fotogalerijoje, apie 1988 m.

Birželio 5 d., pirmadienį, 11 val. Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė atvers Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojamą fotomenininko Romo Juškelio parodą „Tarp vilties ir triumfo – Sąjūdžiui 29“.

Renginyje koncertuos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas Ignas Petrauskas.

1988-ieji metai, Sąjūdžio pradžia, Lietuvos istorijoje paliko neišdildomą žymę, žmonių širdyse – neužgesinamą laisvės jausmą, o ateities kartoms – nenuginčijamą patriotiškumo sampratą. Apie Lietuvos laisvės kelią mums liudija senelių, tėvų pasakojimai bei dokumentika.

Ši paroda – tai individualus fotomenininko Romo Juškelio (1946–2016) fotografinis pasakojimas apie tai, kas vyko žmonių, giedančių tautinį himną milžiniškuose mitinguose, širdyse, apie tai, ką liudijo iš tolimų Sibiro žemių grįžę tremtiniai, dėl ko protestavo ekologinio žygio per Lietuvą dalyviai ir dėl ko verkė buvusių partizanų artimieji. Skaityti toliau

Nauja popieriaus karpytojos Julijos Daniliauskienės paroda (0)

Julijos Daniliauskienės popieriaus karpinys | Asmeninė nuosavybė

Nuo balandžio 6 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1), veikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Istorija ir dailininkas: Julija Daniliauskienė“. Parodos atidarymo ir katalogo-albumo Julija Daniliauskienė: būtis karpiniuose sutiktuvių renginys vyks gegužės 4 d. 16 val. Naujajame arsenale.

Julija Daniliauskienė (1926–2009) – tautodailininkė, tarptautinį pripažinimą pelniusi popieriaus karpinių meistrė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus bičiulė. Su jos vardu siejamas primirštos, tačiau XIX a. – XX a. Skaityti toliau

Mitologinė tapyba ir Joniškio šventvietės (video) (0)

 

Gaivos Paprastosios dailės darbų parodos ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos "Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas" pristatymo akimirkos. Pirmame plane V. Vaitkevičius ir Gaiva Paprastoji. | Kastis Foto nuotr.

Sausio 21 dieną Joniškyje vyko Gaivos Paprastosios dailės (magiškasis realizmas) kiaušinio temperos technika atliktų darbų paroda ir Vykinto Vaitkevičiaus knygos „Senosios Lietuvos šventvietės. Joniškio rajonas“ pristatymas. Ši knyga bus pristatyta ir Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d.

Kelios eilutės iš Vykinto Vaitkevičiaus knygos pratarmės: „Prieš daugelį metų aplankiau pirmąsias šventvietes, išgirdau jų vardų skambesį ir pajutau padavimų žavesį. Susirūpinimas, siekis aprašyti ir išsaugoti šventvietes tapo svarbiausiu mano tikslu, kuris veda naujaisiais keliais ir neleidžia nurimti. Gali būti, kad net rašant šiuos žodžius Skaityti toliau

Rudens lygiadienis Vilniuje „Baltų ugnys“ (1)

dsc_0486-1200

Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį,  20 val. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į Vilniuje, Neries krantinėse, prie Karaliaus Mindaugo tilto, vyksiantį rudens lygiadienio renginį „Baltų ugnys“.

Šiais metais, švenčiant 780-ąsias Saulės mūšio metines, minima Baltų vienybės diena ir liepsnojančiomis skulptūromis bus  pagerbtos jau išnykusios baltų gentys.

Skulptūras kuria Vytautas ir Kęstutis Musteikiai (LT), Karlislle ir Maija Puncule (LV). Skaityti toliau

Tarp praeities nostalgijos ir žaismingo konceptualumo (0)

Sofija Romerytė (Sophie Romer) | O Gaidamavičiūtės nuotr.

Šių metų liepos 1–22 dienomis Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje, veikė  pirmoji personalinė jaunos menininkės (g. 1995 m.), Lietuvos ir JAV pilietės, garsios Romerių giminės palikuonės Sofijos Romerytės (Sophie Romer) paroda. Šiais metais Sofija baigia dailės ir chemijos studijas Lankasterio universitete.

Nors dailininkė kuria ir paveikslus, bet parodoje šį kartą eksponuojami objektai-skulptūrėlės – vos penki kameriški, minimalistiniai kūriniai iš dervų, kristalų, gintaro. Tai refleksijos apie atmintį, apie kūrybos autentiškumą ir plagijavimą, apie natūralumą ir Skaityti toliau

Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video) (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Skaityti toliau

Parodų impresijos: Gaiva Paprastoji ir Vykintas Vaitkevičius (1)

DSC08536

Šių metų gegužės 31 dieną dalyvavome dailininkės Gaivos Paprastosios kūrybos parodos atidaryme ir tuo pat dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitoje apie 2007 metų Neries ekspediciją. Paroda Šlapelių muziejuje Vilniuje veiks dar iki birželio 15 dienos.

Šis gražus brolio ir sesers tandemas gausiai susirinkusiems į parodos atidarymą žiūrovams paliko labai šiltą ir jaukų įspūdį. V. Vaitkevičiaus prisiminimai apie ekspedicijos iššūkius ir ilgą kelią ir toliau įdomūs to kelio nekeliavusiesiems, o Gaiva Paprastoji, stengdamasi bent kiek sumažinti savo atotrūkį ir ilgus laikotarpius, kai ji ne Lietuvoje, kruopščiai išstudijavusi brolio keturias knygas ekspedicijos dienoraščius, citavo tekstus ir vedė klausytojus į praeities ištakas.

Skaityti toliau

NERIS – atstatykim prarastą pasaulį bent jau savo atminty… (2)

image1-1200

Vaitkevičius, Vykintas. Neris. I–IV dalys: 2007 metų Neries ekspedicijos dienoraščiai. Vilnius: Mintis, 2010–2015.

1857 metų vasarą archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraščiai vėliau tapo istoriografijoje išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Skaityti toliau

Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (0)

Kvietimas parodos

Gegužės 6 d., penktadienį, 16 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) įvyks Julijos Daniliauskienės 90-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos karpinių parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių pristatymas) atidarymas.

Paroda veiks nuo  2016 m. gegužės 6 d. iki birželio 19 d.

Kaip žinia, po kūrėjos mirties,  jos karpiniai yra atiduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Julija Daniliauskienė – popieriaus karpinių, kaip grafikos atšakos, pradininkė ir pati Skaityti toliau

Knygos „Nuo pintinės iki rankinės“ pristatymas, rankinių parodos atidarymas (0)

nuo pintines iki rankines

Balandžio 26 d., antradienis 17.30 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje  (Kaštonų g. 7) Vilniaus etninės kultūros centras (VEKC) rengia Irenos Felomenos Juškienės knygos „Nuo pintinės iki rankinės“ pristatymą bei tekstilės meistrės, dizainerės Editos Petravičienės rankinių parodos atidarymą.

„Nuo pintinės iki rankinės“ – tai populiari pažintinė knyga, kuri supažindins skaitytoją su XIX–XX  a. laikotarpiu Lietuvoje naudotų įvairių dėklų (piniginių, ryšulių, maišelių, krepšių, krepšelių, pintinių ir pan.) paskirtimi ir gaminimo būdais. Skaityti toliau

Odė Olandijos madai (video) (0)

12022425_1140879649269908_4164766679169098100_o-704x454

Gyvendama Olandijoje, dailininkė ir modeliuotoja (iš profesijos) Gaiva Paprastoji  daug keliauja po šalies miestus apžiūrinėdama vaizduojamojo meno ir mados parodas.

Vieną parodą, kuri buvo surengta Hagoje ir vadinosi „Odė Olandijos madai”, ji nufilmavo, parengė paskaitą ir šių metų kovo mėn. 18 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje paskaitė ją prieš savo pačios dailės kūrinių parodos atidarymą.

Skaityti toliau

Nyderlandų kultūros impresijos (0)

Rūbas – meno kūrinys | Gaivos Paprastosios nuotr. iš parodos Hagoje.

Dailininkę Gaivą Paprastąją kalbina Beatričė Rastenytė

– Esi pradėjusi savarankiškai vykdyti projektą „Nyderlandų kultūros impresijos“, apie kurio eigą nuolat parašai savo tinklaraštyje „Kriaušių metas“. Tai, ką ruošiesi netrukus parodyti Kaune, yra šios veiklos tąsa?

– 2016 m. kovo 16 d. 17 val. M. K.Čiurlionio galerijos Muzikos salėje įvyks nemokama paskaita apie Olandijos galerijas, autorius, tendencijas – apie Olandijos meno rinką. Naujų savo  paveikslų parodą „Dienoraščiai ateičiai“ atvežiau irgi:  ji bus atidaryta 2016 m. kovo 18 d. 17 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ir veiks iki balandžio 25 dienos. Skaityti toliau

Šventasis Kazimieras ir Kaziuko turgūs (nuotraukos) (1)

Šv. Kazimieras | katedra.lt nuotr.

Triukšminguoju Kaziuko turgumi prasidėjo pavasario švenčių ciklas. Visko gausu – ir prekių, ir skundų dėl aukštų kainų. Bet kiek klausiau jaunimo, ką žino apie „Kaziuką“, nieko doro neišgirdau… Taigi supratau, kad vėl atėjo laikas pakartoti kursą apie Lietuvos ir Lietuvos jaunimo globėją  karalaitį Kazimierą, vienintelį Lietuvos šventąjį.

Karalaitis Kazimieras gimė 1458 spalio 3 d. Krokuvoje, karalių pilyje Vavelyje. Jo tėvas buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras IV Jogailaitis, motina – Elžbieta Habsburgaitė.  Seneliai – Jogaila ir Sofija Alšėniškė. Skaityti toliau

„ETNOdirbtuvėlės“. Kaukių gamyba (1)

Etnoketvirtadienių dirbtuvėlės | Nuotrauka iš VEKC archyvų.

Sausio 14 d. 18 val. Vilniaus etninės kultūros centre (Pamėnkalnio g. 34) vyks pirmasis šių metų „ETNOketvirtadienis“. Bus mokomasi gaminti kaukes linksmiausiai metų šventei – Užgavėnėms, kurios šiemet bus ypač ankstyvos!.. – vasario 9 dieną. Renginio rengėjai kaip visuomet, visų maloniai lauks su kvapnios arbatos puodeliu.

Norintys dalyvauti renginyje turėtų užsirašyti el. paštu sandra@etno.lt arba pranešti tel. 8 5 279 1287, nes visų yra visų norinčių priimti regėjai yra nepajėgūs. Skaityti toliau

Algimanto Kunčiaus vaizdaraščiai (video) (0)

Algimantas Kunčius ant Bekešo kalno. 1967. Romualdo Kunčiaus nuotrauka. | Iš knygos „Vilnius 1960 – 1970. Senamiesčio kvadratai“.

Nacionalinėje dailės galerijoje daugiau kaip mėnesį (2015-10-23 – 2015-12-06) eksponuota žymaus fotomenininko Algimanto Kunčiaus retrospektyvinė paroda „Vaizdaraščiai“ (Visual Scripts) tapo žymiu Vilniaus kultūrinio gyvenimo įvykiu, daugeliui praskaidrino molio spalvos lapkritį ir netgi visa savaite įžengė į adventą, tarsi pradėdama kitų advento renginių srautą.

Tai buvo labai turtinga, gausi, visaapimanti Algimanto Kunčiaus kūrybos apžvalga. Paroda taip sustatyta, kad, rengėjams rekomendavus, pradėjęs apžvalgą nuo dešinės ir apsukęs didelį ratą, pakliūtum į mažesnį apskritimą vidury, centrą, kuriame – pati menininko kūrybos pradžia, į vyresnės kartos žmonių atmintį įaugusi nerestauruota Skaityti toliau

Apie kelionę į Liubeką, advento parodos vakarus ir velniūkštį (1)

Daiva Gudauskaitė-Rohde ir Gaiva Paprastoji | H. Mafrio nuotr.

Dar viena istorija iš menininkių Daivos Gudauskaitės-Rohde ir Gaivos Paprastosios draugystės

Buvau buvusi prieš dešimt metų, atsiminiau, kad Liubekas – gražus miestas, bet iš tikro tai buvau pamiršus… Pamiršus, koks ten šaltas sidabrinis vėjas ir kiek jis atneša deguonies kiekvienu gūsiu – vietiniams nieko, jie pripratę, o atvažiavusiesiems jau tuoj ir per daug… Kokios elegantiškos salos gatvės, kokia harmoninga visuma vyrauja, nors namų fasadai ne tik įvairūs, bet ir sustatyti labai pramaišiui – seni amatininkų namai, įprasti Vokietijai, plytinė gotika, kaip ir kituose Hanzos miestuose (Kaune, Vilniaus gatvėje, pvz.), ir čia pat barokiniai fasadai kaip Amsterdame palei kanalus. O kur dar klasicizmas… Skaityti toliau

Keturiasdešimt minučių, arba misterija deivei Medeinai-Žvėrūnai (0)

Lygiadienis Vilniuje, 2015.Buvau ką tik grįžusi iš tolimų kelionių, bet jau atsiilsėjusi, tad su ilgesiu leidausi žemyn nuo aukštosios Šeškinės kalvos į miestą, kaip mes pratę sakyti, – pabūti ir pamedituoti Vilniaus rudens lygiadienyje. Sako, tai labai ezoteriškas („susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška“) renginys? Ir tai blogai? Tad neikime ir į bažnyčią, jeigu taip. Beje, miestas būtent taip ir buvo nusiteikęs: visas vadinamasis Brodas, t.y. Gedimino prospektas, stipriai kvepėjo rūkyta žuvimi ir dešrelėmis, tradiciškai drauge su raugintų kopūstų troškiniu, o tarp maisto „kabinų“ – daug visokiausių daiktų, kuriuos linksmino pasamdyti folklorininkai. Buvau nustebusi ir pradėjau svarstyti: gerai tai ar blogai? Samdyti folklorininkai tikriausiai blogai. Ne todėl, kad folklorininkai, o todėl, kad samdyti! Bet gal ir neblogai? Kodėl gi jie turėtų dirbti už dyka? Maistas – neutralu, nes buvau soti. Daiktai? Hmmm… Skaityti toliau

Ugnies ir muzikos misterija: Medeina lakštaite, Žvėrūna dievaite (1)

http://www.etno.lt/Rugsėjo 19 d., šeštadienį, 20 val. jau vienuoliktą kartą Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto užsidegs rudens lygiadienį pasitinkantys ugnies ženklai, menantys mūsų istoriją ir mitologiją. Šių metų renginyje bus prisiminta lietuvių mitologijos miško deivę Žvėrūną-Medeiną.

Šį renginį, vadovaujami savo mokytojų, dėstytojų, kasmet kuria Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai (400–500 jaunuolių). Šiemet jie Neries krantinėse iš žvakių sukomponuos dailininkės Julijos Ikamaitės sukurtus baltiškuosius ženklus, skirtus baltų mitologijos deivei Žvėrūnai-Medeinai.

Renginio muzikinę kompoziciją kuria kompozitoriai Gediminas Žilys ir Dominykas Digimas.

Renginio organizatorius – Vilniaus etninės kultūros centras. Skaityti toliau

Kostiumai Neringos dukroms (0)

Papuošalo fragmentas – kas jūros ir smėlio nugludinta. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Apie parodą, kūrybinę Daivos biografiją ir seną draugystę

Šių metų rugpjūčio 1 dieną Nidos Menininkų namų galerijoje atidaroma (ir dvi savaites veiks) Daivos Gudauskaitės-Rohde sukurtų kostiumų paroda „Nidos vėjų paliesti ir saulėlydžių palytėti“.

Parodą sudaro 13 darbų, simbolizuojančių gamtos jėgas, susiduriančias siaurame Neringos juostos lopinėlyje – jūrą, marių vandenis, vėją, smėlį… „Ten, kur vėjas nusprendžia dienos tėkmę, ten, kur žmogus turi sutarti su gamta.Tarp ramybės ir vėjų švilpavimo, tarp dangaus ir smėlio, tarp vandens ir vandens gyvena Neringos dukros…“ – kaip rašoma parodos anonse. Skaityti toliau

Sekminės kaip sutvirtinimas (0)

Vytautas Daraškevičius. Sekminės Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse. 1989 m. gegužė.

Kol dar Saulė nesustojo kilti, o mes užbaigėme pavasario švenčių ciklą ir pradėjome laukti derliaus ir brandos, bandykime mintimis grįžti į gražiąsias Sekmines.

Visur kur skelbiama, kad Sekminės – pagal reikšmingumą trečioji mūsų kalendorinė šventė po Kalėdų ir Velykų. Bet ar šiandien tai jaučiame? Pasižvalgau po interneto lietuviškas platybes – iš tiesų nemažai informacijos, ir dažnai iš tų pačių šaltinių, arba vienų nuo kito, įtariu, kad ir nuo Lietuvos liaudies kultūros centro knygučių, nurašyta, išmanesniųjų – ir iš ankstesnių „Liaudies kultūros“ straipsnių šis bei tas pridurta. Renginiai, kultūros namų darbuotojų surengti, su merais, su mikrofonais, pristatomi… Skaityti toliau

2015 m. festivalių apžvalga (0)

„Mandala“. V. Griaužinytės nuotrauka.

Pavasarį iš miegų ne tik meškos pradeda budintis, bet ir festivaliautojai. Pražydus alyvoms, atšilus orams, ir užkietėję festivaliautojai, ir „naujokai“ traukiasi savo kalendorius ir pradeda planuoti vasaros išvykas. Vieną penktadienį prie ežero su šašlykais, kitą šeštadienį – į miškus pasinerti į elektroninės muzikos hipnozę, dar kitą sekmadienį – gaurus kratyti sunkiosios muzikos koncerte. Nors mūsų Lietuva maža ir jauki, festivalių pas mus kaip grybų po lietaus – kiekvienam skoniui ir stiliui net po kelis! Skaityti toliau

Mildos šventė (nuotraukos) (4)

Mildos šventė.

Milda, meilės ir laisvės deivė, lietuvių mitologijoje priskiriama žemesniųjų dievų grupei drauge su tokiais dievais kaip Andaja, Pilnytis, Kovas, Aušautas, Keliukis ir kt. (Dundulienė, Pranė. Senovės lietuvių mitologija ir religija. Vilnius: Mokslas, 1990, p.114.). P. Dundulienė Mildą pagal svarbumą prilygina graikų Afroditei, romėnų Venerai. Autorė rašo, jog XVI a. rašytiniuose šaltiniuose balandžio mėnuo vadinamas Mildos mėnesiu, t. y. skirtu deivei Mildai. Istoriko M. Pokrovskio aiškinimu, senovės lietuvių Gedimino laikų kalendoriaus spiralės ženklas ir vaizdavo pirmąjį mitologinį mėnesį – balandį, skirtą Mildai (ten pat). Skaityti toliau

Pavasario švenčių papročiai ir simboliai (1)

Verbos-001

Balandžio 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“. Parodos kuratorės – Violeta Dubnikienė ir Edita Prelgauskienė – maloniai sutiko pristatyti visą parodą. Beje, svarbu paminėti, kad Lietuvos nacionalinis muziejus išleido ir šią parodą pristatantį katalogą „Pavasario švenčių papročiai ir simboliai“ (2015, Vilnius: LNM).

Margutis, kaip gyvybės, atsinaujinimo, vaisingumo simbolis išliko svarbus per visas pavasario šventes: nuo Velykų iki Sekminių. Skaityti toliau