Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas

Beieškant barsuko pėdsakų arba pusiaužiemio šventė Aukštadvaryje (0)

DSC_0799-1200

Visą žiemą užsisėdime namuose ir kartais net  nesusimąstome, kas vyksta gamtos pasaulyje… Aukštadvario regioninio parko direkcija ir vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė suteikė unikalią progą sužinoti, kokie pokyčiai pusiaužiemį, kai saulė ritasi pavasario link, vyksta gamtoje. Svarbu paminėti, kad etnografinis pusiaužiemis švenčiamas sausio 25-ą dieną, tuoj po archajinių „kumeliuko krikštynų“.

Tad 2017 m. sausio 28 d. (šeštadienį) kartu su ARP vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte keliavome po Aukštadvario regioninio parko legendomis apipintas Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vietas. R. Balsevičiūtė pristatė pagrindinį šio žygio „kaltininką“ – barsuką (opšrų). Pasirodo, kad pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei nėra pėdsakų – tai ilga. Beje, svarbu, paminėti, kad šie metai pagal etnografinį baltų kalendorių paskelbti Barsuko metais.

Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V) (nuotraukos) (0)

Birutės g. 16C | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės; 4. Langai. 

V. SIENOS IR KERČIOS (situacija 2008–2010 m.). I dalis 

Fasadų sienų ir kerčių puošyba nėra tokia gausi ir juo labiau ne tokia įvairi, kaip kad durų arba langų, bet ir kuklūs namukai retsykiais turi bent jau profiliuotas kerčių prikaltes, o turtingų gyventojų namų ir sienos, ir kerčios, suprantama, buvo Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (3): Birutės 40, Vilnius (nuotraukos) (0)

Koklis | A. Stabrausko nuotr.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre šis pastatas pažymėtas kodu 12385. Statytas XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje (1916–1920 m., o paskutinė žymesnė rekonstrukcija 1932 m.). Reikšmingas architektūros ir istorijos požiūriu. Šis objektas po gaisro išmontuotas 2013 m.

XIX a. pradžioje Žvėrynas atiteko vienos iš Radvilaičių vyrui – kunigaikščiui Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 m. čia, netoli Neries, virš jos pakrantės slėnio, pasistatė rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a.antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas, jį prailginus į pietryčių pusę. XX a. pradžioje čia Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai: lelijinė stirnabudė, kvapioji stirnabudė ir pilkoji tauriabudė (nuotraukos) (0)

2

Tai, galima sakyti, vėlyvo rudens grybai, nors kartais randami net vasaros pabaigoje ir rugsėjį.

Lelijinė stirnabudė (Lepista nuda) yra turbūt pats gražiausias rudens grybas: „lelijava“ (ametistinė) ir kepurėlė, ir kotelis. Vaikystėje, grybaudamas su mama, lelijinės stirnabudės niekada nebuvau radęs (gal šiaurės Lietuvoje ji ir neauga?), todėl, pirmą kartą radęs Vilniaus apylinkių miške, užklausiau sutiktą senelį: „Koks čia grybas?“. Atsakė, kad „siniavka“, – mat jo vaikystė ir jaunystė prabėgo tremtyje, Sibire, tad įsiminė tenykštį pavadinimą.

Bet ne visada kepurėlė tokia graži: neretai ji rusvai violetinė ar net tiesiog rusva. Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (2): Kęstučio 53, Vilnius (nuotraukos) (0)

Kęstučio g. 53-io namo krosnies koklis | A. Stabrausko nuotr.

Pirmajame šio „miniciklo“ straipsnyje pažvelgėme į buvusį Paribio g. namą Nr. 2.  Tęsiame pradėtą ciklą.

Kęstučio 53– šį numerį dabar turi jau kitas namas, modernus statinys. O mes pažiūrėkim, kas čia buvo, kol buvo. O buvo vienaaukštis, bet ilgas (ašis vakarų – rytų kryptimi) gyvenamasis daugiabutis namas su priebučiais iš pietų pusės ir mansardomis (1 nuotr.).

Žvėryne gyvenęs kraštotyrininkas Vladas Šaulys septintajame XX a. dešimtmetyje nufotografavo namo fragmentą – vakarinio („gatvinio“) fasado stogo skydą (2 nuotr.).  Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IV) (nuotraukos) (0)

17.kestucio30

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės I ir II dalis; 4. Langai (1. Langinės). 4. Langai (2. Pagrindiniai langai, I dalis). 4.  (2. Pagrindiniai langai, II dalis)…..4.  (2. Pagrindiniai langai, III dalis).

 IV. LANGAI

2. Pagrindiniai langai (situacija 2008 – 2010 m.) 

   III dalis. Mišrios puošybos langai 

Mišrios puošybos languose derinti pjaustinėtos, ažūrinės ir profiliuotos medinės puošybos variantai – po du ar net tris. Skaityti toliau

Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video) (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai: valgomoji geltonpintė (Laetiporus sulphureus) (1)

1.geltonpintė

Daug kas šį grybą, augantį ne tik miške, bet ir parke, net sename sode, yra pastebėję: ne vien dėl jo ryškios geltonos, oranžinės spalvos, – pastebimas ir dėl dydžio, tiksliau, tikros vaisiakūnių kupetos. Vaisiakūniai tarsi čerpės glaudžiai prilipę vienas prie kito, ir ši kupeta neretai „kopia“ medžio kamienu aukštyn. Bet labai mažai kas težino, kad šis įspūdingas grybas yra valgomas.

Pasirodo jau pavasarį, dažnesnis vasarą, kartais galima  rasti ir rudenį. Mėgsta šiltus drėgnus orus, ypač, jei jie nusistovi ilgėliau. Šiskempininis, bet minkštas ir sultingas grybas auga dažniau ant ąžuolų, gluosnių, retesnis Skaityti toliau

Aplinkosaugos diena paminėta Aukštadvario regioniniame parke (0)

DSC_0413-1200

Tik prasidėjus kalendorinei vasarai, sumėlynavus lubinams, birželio 2 dieną Aukštadvario regioninis parkas tradiciškai paminėjo aplinkosaugos dieną (oficialiai pasaulinė aplinkos apsaugos diena minima birželio 5 dieną). O ARP aplinkos apsaugos diena organizuojama jau nuo 2006 metų ir kiekvienais metais rengiama vis naujoje parko vietoje, parengiamas naujas maršrutas, viktorinos klausimai, meninė programa pagal surinktą vietos tautosakos medžiagą.

Aukštadvario regioninio parko direkcija, bendradarbiaudama su mokyklomis, Onuškio seniūnija,  Trakų miškų urėdija, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialu ir kitomis Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai. Pavasarinė balteklė, Paprastasis taurėaukšlis, Skritulinis bobausis (nuotraukos) (2)

Pavasarinė balteklė | „Saulės arkliukų“ nuotr.

Pavasarinė balteklė (Calocybe gambosa) nėra plačiai žinoma, bet grybautojai entuziastai šį grybą pažįsta ir labai vertina. Pirmiausia, jis pradeda dygti pakankamai anksti, ir tai nesmulkus grybukas: kepurėlė stamboka, kartais net 10–12 cm skersmens, mėsinga. Auga paprastai žolėtose atvirose vietose, pamiškėje, bet galima rasti ir, tarkim, prie lazdynų ar kitų medžių, miško aikštelėse, jei ten pakanka saulės. Atpažinti šį patrauklios išvaizdos grybą nesunku: kepurėlė balta arba gelsva, trama balta, lakšteliai balti arba baltai gelsvi, kreminiai. Kvapas miltų. Retai auga pavieniui, dažniau randama grupelėmis, net po keliolika.

Paprastasis taurėaukšlis (kitaip – paprastoji alvytė) (Helvella acetabulum) irgi pavasarinis Skaityti toliau

NERIS – atstatykim prarastą pasaulį bent jau savo atminty… (2)

image1-1200

Vaitkevičius, Vykintas. Neris. I–IV dalys: 2007 metų Neries ekspedicijos dienoraščiai. Vilnius: Mintis, 2010–2015.

1857 metų vasarą archeologinės komisijos narys grafas Konstantinas Tiškevičius surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraščiai vėliau tapo istoriografijoje išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.

Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai. Trumpakotis minkštūnis (Melanoleuca brevipes) (0)

 

3-1200

Šis minkštūnių genties grybas paprastai pradeda dygti gegužę, o šiemet pasirodė balandžio paskutinįjį  dešimtadienį.

Lietuvoje užfiksuota 20 rūšių, iš kurių šiek tiek nuodingas ilgakotis minkštūnis (Melanoleuca strictipes). Šiaip jau šios Skaityti toliau

Europinis kukmedis (Taxus baccata) (4)

Europinis kukmedis Karoliniškių draustinyje | A. Stabrausko nuotr.

Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad europinis kukmedis yra 0 (Ex) kategorija (visiškai išnykęs).

Kukmedžiai Lietuvoje kadaise augo miškuose, bet dėl labai vertingos, kietos, patvarios medienos, kuri net buvo eksportuojama į Vakarų Europą, išnaikintas jau XIX a. pab. Dabar randamas tik sodybose, kai kur auginamas parkuose, kapinėse. Tai ilgaamžis medis.

Pasak legendos, Fortingalo (Škotija) kukmedžio pavėsyje gimė ir čia vaikystėje žaidė dar Pontijus Pilotas… Nustatyta, jog šiam medžiui jau daugiau nei 2000 m. ir įvardijamas jis kaip seniausias augantis medis Eropoje.

Trys savaiminiai kukmedžiukai prieš trejus metus rasti Vilniuje, Karoliniškių draustinyje, Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai. Briedžiukai (Morchella sp.) (0)

Valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta) | A. Stabrausko nuotr.

Nuostabus šis pavasaris, kaip pramuštgalvis verčiasi kūliais, liūtį keičia giedra, orai išties jau kaip seniau birželį. Kol pavasaris neišėjo, „pagaudykime“ pavasarinius grybus, kurie jau riste ritasi vienas po kito.

Briedžiukas. Kam pažįstamas, kam nepažįstamas. Kartais nusiskundžiama: o tai kaip atskirti nuo to nuodingojo bobausio? Tad  verta „pastatyti“ juos šalia, palyginkime. Bobausio (Gyromitra esculenta, 1 ir 2 nuotr.) netaisyklingas raukšlėtumas akivaizdus.  Briedžiukas turi akutes, kurios atrodo tarsi bičių koriai, matome gana taisyklingas pertvarėles.

Briedžiukai auga nebūtinai miške – net soduose, parkuose, pievutėse. Trečioje Skaityti toliau

Mažai težinomi valgomieji grybai. Kietoji dirvabudė (nuotraukos) (0)

5

Balandį, dienomis saulei itin sušildžius žemę, saulei pasiekiamose vietose dygo ne tik gerai pažįstami bobausiai (Gyromitra), gal mažiau žinomi briedžiukai (Morchella), skydabudės (Pluteus).

Balandžio vidury (šiltesniuose rajonuose, neabejotina, anksčiau) pradėjo dygti ir dirvabudės (Agrocybe), – mažai kam tepažįstamos, kaip ir anksčiau čia jau aprašytos plačiataurės. Dirvabudės įtrauktos į valgomųjų grybų sąrašą dėl savo ankstyvumo: dygsta, kai populiariausių grybų sezonas dar toli.

Lietuvoje tarp 11 šios genties rūšių nuodingų nefiksuota, bet valgymui mikologai siūlo rinkti tris: kietąją (Agrocybe molesta), ankstyvąją (A. praecox) ir šokoladinę (A. erebia). Skaityti toliau

Austriškoji plačiataurė (Sarcoscypha austriaca) (0)

1

Šį labai ankstyvą (šiemet Vilniaus apylinkėse radau jau vasario pirmąją) pavasarinį grybą mažai kas tepažįsta, nors ne vienas tikriausiai yra pastebėjęs šias ryškiai raudonas taureles. Auga drėgnoje puveningoje žemėje ant trūnijančių medžių liekanų krūmokšniuose, giraitėse. Neretai šalia auga pipirlapės, žibutės, plūkės.

Skaityti toliau

Vilniaus m. Žvėryno medinių namų puošyba (IV-2, II dalis) (nuotraukos) (0)

Žvėryno langų puošyba. Lenktoji g. 37. | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės I ir II dalis; 4. Langai (1. Langinės). 4. Langai (2. Pagrindiniai langai, I dalis).

 1. LANGAI

2. Pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.)

II dalis. Langai su ažūrine (kiaurarašte) puošyba

Ažūrinė puošyba daugeliu atvejų įdomesnė ir įvairesnė nei pjaustinėtoji (ši statiškesnė), Skaityti toliau

Laukinis česnakas (Allium oleraceum) (0)

Laukinis česnakas | A. Stabrausko nuotr.

Visi gerai pažįstame ir labai vertiname kultūrinį česnaką. Bet Lietuvoje auga ir savaiminių, laukinių česnako rūšių: kalninis, dirvinis, kampuotasis, porinis, meškinis. Pastarasis ypač vertingas dėl labai plataus gydomųjų savybių spektro. Juo po žiemos miego gydosi net meškos.

   Sušilus orams, žalius laiškelius iškėlė ir laukinis česnakas (Allium oleraceum). Auga šlaituose, pamiškėse, pakrūmėse, mėgsta derlingą, ypač – saulės gerai apšviestą ir įšildomą žemę. Sukilus įvairioms žolėms, vasarą, juos rasti sunku, o dabar, iškilusius virš pernykščių nurudusių žolynų kilimo, pastebėti lengva.

Nelabai težinoma apie jų gydomąsias savybes, užtat dėl jų maistinio vertingumo Skaityti toliau

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos) (0)

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės I ir II dalis; 4. Langai (1. Langinės)

2. LANGAI

1. Pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.)   

Pagrindiniai langai – tai fasadų – šoninių ir galinių – langai. Šiame neformaliojo katalogo skyriuje neaptariami stogų skydų-mansardų langai, stogų skydų ir priebučių švieslangiai, stoglangiai. Sąlygiškai išskirtos tokios pagrindinių langų grupės pagal puošybos atlikimo pobūdį: pjaustinėta, ažūrinė, profiliuota ir mišri puošyba. Fotografuota 2008–2010 metais. Skaityti toliau

Atmintys IV. Petro Tarasenkos ir Vlado Šaulio atminimui (0)

Petro Tarasenkos laiškia Vladui Šauliui | Iš A. Stabrausko archyvo

Čia skelbiamas pluoštelis Petro Tarasenkos (1892–1962; Lietuvos karininkas, archeologas, muziejininkas, prozininkas) laiškų Vladui Šauliui (1902–1977; kraštotyrininkas, spaudos darbuotojas, kelių prieškarinių periodinių spaudinių redaktorius ir leidėjas, poetas, Trakų  kraštotyros – dabar istorijos – muziejaus įkūrėjas ir pirmasis jo direktorius).

Laiškai, kuriuos išsaugojo V. Šaulio sūnus Vigintas, iš to laikotarpio, kai P. Tarasenka dirbo Valstybiniame dailės muziejuje ir intensyviai kaupė duomenis apie archeologinius paminklus –  akmenis, piliakalnius ir kt. Skaityti toliau

Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (nuotraukos) (3)

Langinių puošyba| A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ir 3. Priebučiai, verandos, pavėsinės I ir II dalis.

IV. Langai 

1. Langinės (situacija 2008–2010 m.) 

Žvėryne būtent langų – viršlangių, polangių, apvadų – dekoras pasižymi įvairove, o dar labiau – gausa. Langinių puošybą, matyt, teisingiau būtų apžvelgti bendrame langų kontekste, Skaityti toliau

Lietuvos Respublikos apdovanojimai (0)

Vyčio kryžiaus ordinas.

2015 m. kovo 11 d. Lietuva minėjo Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, padėtas teisinis pagrindas atkurti lietuviškus apdovanojimus – valstybingumo ženklus.

Pagerbiant tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę, po dramatiškų 1991 m. sausio 13 d. įvykių, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas sausio 15 d. priėmė įstatymą, kuriuo buvo atkurtas Vyčio Kryžiaus ordinas. Juo apdovanojami žmonės, kurie mirė herojine mirtimi gindami Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, didvyriškai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę: už ypatingą dvasios tvirtybę, ištvermę ir pasiaukojimą ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijos metu, už nuopelnus šalinant grėsmę Skaityti toliau

Atmintys III. Iždininko sūnus (Podskarbiec) (3)

1 pav. Identifikuojamo akmens vaizdas nuo Neries pusės. | Aleksandro Stabrausko nuotrauka.

Iždininko sūnus – vienas iš daugelio Neries akmenų, grafo Konstantino Tiškevičiaus paminėtų 1857 m. ekspedicijos medžiagoje: Pomiędzy Zwierzyńcem a Zakretem przebyliśmy zaborę Nowa- Rafą zwaną. Za Zakretem ustają na lewym brzegu wzgórza i las się kończy (…) Prawy brzeg, zawsze wysoki, piętrzący się po nad rzeką, i świecący się żółtym piaskiem i gliną, po którym leszczyna, kalina i drobna karłowata lipa tam i owdzie się ściele, i swoją zielonością przerywa żółtą jednostajność. Przy pierwszem Zakręcie, z wody wyglądający piramidalnego kształtu wielki kamień, Podskarbiec się u flisów, nie wiem dla czego, nazywa. Jeszcze dwa niewielkie zakręty, przebytie po Nerysie, i już jesteśmy przy folwarku biskupów wileńskich, Poneris po litewsku (…)1. Skaityti toliau

Šerkšnas (0)

Šerkšno plunksna. | Aleksandro Stabrausko nuotrauka.

Sveiki, mielieji bičiuliai, šį kartą siunčiu kalėdinį nuotraukų pluoštą, gamtos dovanotus šerkšno vaizdus. Taigi su Šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais Metais Jus ir Jūsų artimuosius.

Šiose nuotraukose – šerkšno vaizdai. Šerkšnas – tai ledo kristaliukai, susidarantys esant rūkui. Vandens lašeliai kondensuojasi ir virsta ledo kristaliukais, kurie girliandomis papuošia medžių vainikus, žoles, laidus ir kitus daiktus. Kad šerkšnas susidarytų, reikia trijų sąlygų: minusinės oro temperatūros, rūko ir vėjelio… Paprastai šerkšnas būna visaapimantis, jis padengia visus aplinkos objektus, tai – ant jų nusileidęs, nusėdęs šerkšnas. Skaityti toliau

Raudonkraštė pintainė (Fomitopsis pinicola): Nuo „vaikystės“ iki „senatvės“ (nuotraukos). (1)

Raudonkraštė pintainė pačiame jėgų žydėjime | A. Stabrausko nuotr.

Raudonkraštė pintainė – bene gražiausias kempininis grybas, išsiskiriantis savo spalvingumu, spalvų raštais, jų derinių įvairove, todėl atpažinti ją nesunku; be to, jos apatinė pusė balta arba kreminė, gelsva; kvapas rūgštokas, primena amoniaką. Šis grybas ne trumpaamžis – daugiametis. Iš lėto auga, bręsta, puošiasi spalvomis, neretai net ant savęs priaugina naujų vaisiakūnių („vaikų“) ir iš lėto sensta… Ir išvaizda kinta palaipsniui.

Ką tik išaugusios, jaunutės pintainės baltos, truputį vėliau atsiranda baltos ir smėlinės, raudonos ir oranžinės spalvos deriniai. Skaityti toliau

Išėję Žvėryno namai (1): Paribio 2, Vilnius (nuotraukos) (1)

A.Stabrauskas, Išėjęs namas 08_SPC

„Išėjęs“ namas. Jis stovėjo Paribio g. ir Konstitucijos pr. kampe. Nugriautas 2011 metais. Namo jau nebematysime (dabar čia automobilių plovykla), bet jo fragmentai, gana įdomių medinių konstrukcijų vaizdai išliko mums atminčiai šiose nuotraukose. Fotografuota 2009-01-24, 07-11 ir 07-15.

Pastebime architektūrinių paralelių su Birutės g. statiniu Nr. 40, buvusia generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. Panašus atviras, erdvus ir įgilintas priebutis su stambių gabaritų stulpais, drožinėtais beveik per visą perimetrą.Netgi pastebėtina, jog  šių pastatų pirminė spalva buvo žalia, daug kas iš gyventojų Skaityti toliau

KELIONĖS II: straipsnis kitas, tema ta pati… (0)

Beilstein, Vokietija. Besileidžiant vienais iš miestelio laiptų. Gaivos Paprastosios nuotrauka.

Kada kelionės pasikeitė ir, svarbiausia, kodėl? Buvo utilizuotos kaip biznis ir tapo masiniu turizmu, žinoma. Bet aš ne visai apie tai.

Aš labiau apie perėjimą iš fizinės realybės gyventi, ne tik keliauti, į proto ir minčių realybę, o paskui ir visai į virtualią… bet, to nepastebint ir įsivaizduojant, kad iki šiol fizinėje realybėje gyvenama.

Tradiciškai būdavo žmonės, kurie keliaudavo – kromelninkai, cirkininkai ar gatvių akrobatai, peilių galąstojai ar puodų lituotojai… Importu – eksportu užsiimantys, pamokslininkai ar šiaip, tie, kurių visa manta į vežimą, arklio traukiamą, sutilpdavo, kurie savo fizinę jėgą sezoniniams darbams išnuomodavo… Skaityti toliau

16 minučių iš čiobrelinės auksinukės (Lycaena alciphron) gyvenimo (0)

Čiobrelinė auksinukė. Aleksandro Stabrausko nuotrauka.

Vilnius, Karoliniškių draustinis, 2014-06-29, 16:27–16:43.

Nebuvo baikšti, o ir aš tikrai nelindau jai į akis, netrukdžiau gyventi savo gyvenimo. Skriste ir bėgte abu nuo žiedo prie žiedo.

Čiobreliniai auksinukai – Lietuvoje reta drugių rūšis. Pavadinti čiobreliniais, nes mėgsta lankytis ten, kur gausu čiobrelių. Kad ir keista, per 16 minučių sesiją ji neaplankė nė vieno čiobrelio, rinkosi tik kraujažoles ir gargždenius…

Taigi čiobrelinė auksinukė (Lycaena alciphron), patelė. 16 minučių iš jos gyvenimo. Kaip atrodo patinėlis galima pamatyti ČIA. Skaityti toliau

Sedula, mūsų sedulėlė (Cornus sanguinea) (0)

Sedula | A. Stabrauko nuotr.Augo girioj stadulėlė,
Tai mikli rykštelė,

Augo duktė pas motulę,
Tai slauna mergelė

(Lietuvių liaudies dainynas. Vestuvinės dainos I. Piršlybos dainos.Vilnius: Vaga, 1983, p. 293.)

Skaityti toliau

Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (nuotraukos) (8)

Priebutis-veranda su dekoratyviai skaidytais stiklais bei grotelėmis | A. Stabrausko nuotrauka.

III. Priebučiai, verandos, pavėsinės (2008 – 2010 m.)

(Ciklo tęsinys. Pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4;
„Saulės arkliukai“, 2015-06-25)

 

II dalis

2. Uždarieji priebučiai. Skaityti toliau