Iš mokslo tyrimų

B. Rastenytė. Erdvės poetika Nijolės Miliauskaitės kūryboje (1)

kriaukleGastonas Bašliaras (Gaston Bachelard) – prancūzų fizikas ir chemikas, domėjęsis filosofijos ir epistemologijos, mokslo ir kultūros istorijos, literatūros ir poetinės vaizduotės problemomis. Gastono Bašliaro darbai – tai filosofijos ir literatūros susiliejimas, ryškiai atsiskleidžiantis egzistencializmo atstovų kūryboje. Gastonas Bašliaras gana laisvai naudojasi Zigmundo Froido psichoanalizės atradimais ir Karlo Gustavo Jungo archetipų teorija. Bašliaras, kitaip negu Froidas, nepriešina žmogaus ir pasaulio, o tiesiog įžvelgia įgimtus žmogaus polinkius, vaikystės išgyvenimų ir prisiminimų pėdsakus. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Šis tas apie atspindį (veidrodį) (0)

Veidrodis, deivė su veidrožiu tikrai

Atspindys priklauso seniausiųjų archetipų grupei. Tai universalus archetipinis įvaizdis, žinomas įvairių pasaulio tautų mitologijoje ir folklore (egiptiečių, Šiaurės Amerikos indėnų, kinų, keltų, graikų ir kt.), mąstytas tiek Rytų, tiek Vakarų filosofų (Platono, A. Šopenhauerio ir kt.), vėlesniais amžiais perimtas rašytojų ir poetų, kurie atspindžio temą interpretavo įvairiai, nelygu kokiai civilizacijai ir kultūrai priklausė, kokias vertybes teigė. Iš esmės šis archetipas veikia žmogaus pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą, atskleidžia pagrindinius jo būties aspektus, estetiką, etiką ir idėjas bei Dievo sąvoką, ir tai yra vienas iš argumentų laikyti jį pakankamai svarbiu, kad būtų plačiau tyrinėjamas.

Apie atspindį gausu mitologinės ir literatūrinės medžiagos tiek pasižvalgius po lietuvių Skaityti toliau

Moteriškasis Nijolės Miliauskaitės kūrybos pasaulis (1)

B. Rastenytės nuotrauka

Anotacija. Šiame darbe nagrinėjama Nijolės Miliauskaitės kūryba – poezijos rinktinė „Sielos labirintas“. Tyrinėjimo aspektas – N. Miliauskaitės kūrybos moteriškumo raiška. Remtasi fenomenologiniu ir teksto analizės metodais, V. Kavolio, S. Daugirdaitės, V. Daujotytės teorinėmis prielaidomis apie moterų kūrybos specifiškumą. Daromos išvados: Nijolės Miliauskaitės poezijos pasaulio moteriškumą nulemia jos autentiškumas ir autobiografiškumas. Aktualizuojami pabrėžtinai moteriai reikšmingi patyrimai ir troškimai. Poezijoje naudojami archetipai labiau siejami su moteriškumu, moterimi: liepa, blindė, gėlės, mėnuo, ugnis, vanduo, žaltys, rupūžė, antis, namai ir kt.

Skaityti toliau

Mitiškumo sanklodos Antano Škėmos prozoje (0)

Pasaulio medis | J. Daniliauskienės spalvoto popieriaus karpinys, 2000.

Algirdo Juliaus Greimo nuomone, mitologijos, kaip savarankiškos mokslo šakos, susifor­mavi­mas sietinas su Žoržo Diumezilio (Georges Dumézil) vardu (6, 9). Diumezilis atmetė mito, kaip lakios vaiz­duotės meno kūrinių, traktuotę, pasipriešino istorikams, ieškantiems mitinių faktų, o ne jų reikšmės, bei filosofinėms teo­rijoms, siūlančioms keletu kategorijų išaiškinti žmo­ni­jos mitinį mąstymą. Jo išeities taškas – „ati­tikmens tarp dieviškojo ir žmogiš­kojo pasau­lių tei­gimas, į die­viškąjį pasaulį žiūrint, tam tikra prasme, kaip į žmogiš­kojo pasaulio, jo san­tvarkos, jo pag­rindinių rūpesčių ir troškimų atspindį“ (6, 9). Tautos religija yra jos ideologija, kurios padedama bendruomenė mąsto save pačią,

Skaityti toliau