Gyvoji tradicija

Gyvoji Velykų tradicija (nuotraukos) (0)

Gamta jau tikrai spėriai bunda ne tik pumpurais, o po šiandienos dangaus dovanoto vasariškai tingaus lietaus, ji dar greičiau nubus. Vakar pirmą kartą šiemet teko pasisveikint su žalčioku, kurio aidas ir išliko marginy... Visus su šia margumo ir spalvingumo švente!

Labiausiai šiemet mus džiugina gyvoji Velykų tradicija. Mūsų socialinio tinklalapio draugai užtvindė „Facebook“ visokiausiomis margučių nuotraukomis. Savos, atspindinčios namus. Daugybė sveikinimų, palinkėjimų! Margučių kuo įvairiausių: „Marmurinių“, su kiaušinių lukštais dažytų, kai kur paįvairintų žiupsneliu dažų, žolyčių atspaudais, skudurėlių įspaudais, bet gausiausia – vašku margintųjų, vėlgi kai kurie profesionaliai išmarginti, kiti – pradedančiųjų darbas… Smagu. Žmonių menas!

Keletas Velykų stalo nuotraukų. Skaityti toliau

O. Gaidamavičiūtė. Gandrų sutiktuvės Mackantiškėse (0)

Gandrinės Mackantiškių kaime | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Saulėtą ir šiltą balandžio 6 dieną Aukštadvario regioninio parko direkcija bei Mackantiškių ir Bijūnų bendruomenės visus gamtą mylinčius kraštiečius sukvietė į tradicinę – jau penktąją – Gandrinių šventę Trakų rajono Aukštadvario seniūnijos Mackantiškių kaime.

Naujų darbų pradžią siedami su pavasariu, žmonės laukdavo parskrendančio pranašo – baltojo gandro. Tiesa, oficialioji baltojo gandro parskridimo diena, arba „zvistavonės“, Skaityti toliau

M. Balikienė. Dėvėtų rūbų magija (1)

M. Balikienės nuotr.

Aišku, ką žmonės galvoja apie dėvėtus drabužius. Tai šlamštas. Ir dar senas. O seno šlamšto niekas nevertina, negerbia ir netausoja. Juo siekia kuo greičiau atsikratyti. Žinoma, be reikalo: seni trantai, rykai ir skarmalai – tai lobis sumanaus žmogaus rankose. Senienų perdirbimo (angliškai tai vadinama recycling arba kūrybiško perdirbimo – angliškai upcycling) entuziastai vartojimui nebetinkamus daiktus verčia naudingais, dažnai suteikdami jiems visai naują paskirtį (angliškai –  repurposing). Tikslas – įtikinti žmoniją gyventi be šiukšlių Skaityti toliau

D. Rastenienė. 2018-ųjų Kūčios ir Kalėdos (nuotraukos) (1)

2018-ųjų Kūčių stalas | R. Balkutės nuotr.

Tikra tiesa – mes patys sau tapome medijomis. Mano vidutinio lankomumo FB paskyros sraute – daugybė Kūčių vakaro ir Kalėdų ryto nuotraukų. Daugybė šiltų, gražių sveikinimų.

Gražiausiomis nuotraukomis buvo dalijamasi. Kadangi kas FB poste – vieša, surizikavau pasiskolinti net keliasdešimt nuotraukų, o iš jų matysime, kiek iš esmės tradicija yra tvirta, kiek jos dekoracijose naujovių, kas kaip švenčia, kas kur keliauja per Skaityti toliau

O. Navikaitė-Drobelienė. Prijuostėlės ant kryžių – padėka, maldavimas, atgaila (nuotraukos) (0)

Prijuostėlėmis apjuosti Zervynų kaimo kryžiai | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Kryžiai Dzūkijoje (Pietų Lietuvoje ir buvusiose teritorijose) nuo seno dabinami „žiurstėliais“, „kvartukėliais ” (prijuostėlėmis), kurios ant kryžiaus atsirasdavę nuotakai paliekant tėvų namus ir šitaip atsidėkojant ją užauginusiam kaimui, tėvams, krikštatėviams. Tą ritualą nuotaka atlikdavusi prieš išvažiuojant į šliūbą – stačia apvažiuodavusi kaimo kryžius (kaimo pradžioje, viduryje, gale ir prie gimtų namų bei „Krikšto totos ir momos“) …Dėkodama „pasikloniodavusi“.

Nešina prijuostėle skubėdavusi pas kryžių ir jaunamartė Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Prisimename Joną Švedą (0)

Pranešimą skaito dr. Daiva Tamošaitytė | Asmeninė nuotr.

Spalio 9 d. žymiam Lietuvos pedagogui, dainų švenčių vyr. dirigentui, valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ ir Liaudies instrumentų katedros Valstybinėje konservatorijoje įkūrėjui Jonui Švedui būtų sukakę 110 metų. Ta proga LMTA spalio 9 d. įvyko respublikinė mokslinė-metodinė konferencija „Liaudies instrumentinė muzika: tradicija ir dabartis“ ir koncertas „Jonas Švedas – atmintis gyva“. Plenarinį pranešimą skaitė dr. Daiva Tamošaitytė. Skaitytojo dėmesiui siūlome straipsnį, parengtą konferencijoje skaityto pranešimo „J. Švedo vizija „Globalios Lietuvos“ kontekste“ pagrindu. Skaityti toliau

Kalbos „žaislai“: „Lituanistikos židinio“ muziejų aplankius (0)

„Lituanistikos židinio“ šeimininkė Akvilė Girdzijauskaitė / D. Rastenienės nuotr.

Kaip žinote, Lietuvių kalbos institute yra įsteigtas „Lituanistikos židinio“ muziejus, kuriame vaizdžiai „įmaterialinti“ svarbiausi kalbos dalykai: abėcėlė, žodžių kilmė, reikšmių fenomenai, tarmės, kalbotyra, žodynų sudarymas ir kt. Muziejaus idėjos autorė – prof. dr. Elena Jolanta Zabarskaitė. Muziejus skirtas plačiajai visuomenei – pirmiausia, matyt, moksleiviams, studentams. „Saulės arkliukų“ redakcija aplankė muziejų per pačius karščius, kai daugelis išsijuosę atostogavo, bet dabar, artėjant Rugsėjo 1-ajai, ir Jūs, skaitytojau, būtinai turite nueiti ar nuvažiuoti į „Židinį“ ir pajusti visą kalbos (mūsų mąstymo būdo ar įrankio) reiškinio pilnatvę. Ekskursijas šauniai veda jaunoji muziejaus darbuotoja Akvilė Girdzijauskaitė. Mes rekomenduojame! Daugiau informacijos, kaip suprantate, Lietuvių kalbos instituto svetainėje… Skaityti toliau

Dvi interjero estetikos: modernumas ir tradicija (2)

Tradicinis interjeras / Lietuvos liaudies buities muziejaus svetainės nuotr.

Apie etninius stilius, etnines detales interjere su „El Art“ dizaino studijos dizainere Evelina Labanauskiene kalbasi Beatričė Rastenytė

Beatričė Rastenytė:

– Iš šono žiūrint interjero dizainas atrodo labai įdomi ir patraukli, daug išmanymo reikalaujanti specialybė. Kaip jūs atradote interjero dizainą ir pasirinkote šį darbą? Skaityti toliau

M. Balikienė. Azartija (0)

M. Balikienė. Asmeninė nuotr.

Komercinio lošimo įstaigose kabo rūstūs skelbimai:

„Draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų,

„Asmenims, įtrauktiems į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, įėjimas į lažybų punktą draudžiamas,

„Jei jums pasisekė atrodyti jaunesniu nei 18 metų, neįsižeiskite, mums paprašius parodyti savo asmens dokumentą.   Skaityti toliau

Pievėnų Velykų nakties tradicija tęsiama (nuotraukos) (0)

Velykų nakties budėjimas Pievėnų Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčioje | E. Butikio nuotr.

Kaip žinia, Pievėnų (Mažeikių r., Telšių apskr.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje puoselėjama sena tradicija Velykų išvakarėse budėti per naktį prie Nukryžiuotojo skulptūrėlės iki pat Kristaus prisikėlimo 2015 metų respublikinėje konkursinėje apžiūroje „Tradicija šiandien“, kurią rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, laimėjo pirmąją vietą ir jos puoselėtojams buvo įteikta 700 eurų premija. Pievėniečiai tada žadėjo atnaujinti „žydukų“, kurie per naktį stengiasi pavogti Nukryžiuotąjį, kaukėms atnaujinti.

Skaityti toliau

Pavasario lygiadienis – gamtos ir žmogaus virsmo šventė (nuotraukos, video) (1)

Pavasario lygiadienis. Vilnius, Šventaragio slėnis. 2018-03-20 | R. Antulytės nuotr.

Pavasario lygiadienis – tai diena, kai dienos ir nakties trukmė susilygina ir nuo šios dienos dienos vis ilgėja, o naktys – trumpėja. Būtent pavasario lygiadienį mūsų senojoje lietuviškoje tradicijoje prasidėdavo naujieji metai. Tai buvo svarbus atskaitos taškas, simboline prasme – šviesos pergalė prieš tamsą.

Jau dešimt metų naujai atgaivinti Vilniaus etninės kultūros centro rengiami pavasario lygiadienio renginiai vyksta vienoje svarbiausių, istorinių Vilniaus vietų – Šventaragio slėnyje. Čia kadaise stovėjo Skaityti toliau

Dar nepamiršta Vasario 16-oji: Brėvikiai (2)

Vasario 16-osios minėjimas Brėvikiuose | J. Zvonkuvienės nuotr.

Brėvikiai yra Nepriklausomybės Akto signataro Stanislovo Narutavičiaus tėvonija ar net gimtinė. Tai kaimas ir buvęs dvaras dabartiniame Telšių rajone, ant rubežiaus su Plungės rajonu. Nuo kaimo kalvelės Alsėdžiai matyti, kur Signataras yra daug ką įsidėmėtino nuveikęs. Dar neseniai atsitiktinai sutikau žmogų, kurio bočius Alsėdžiuose malūną turėjęs. Tai žmogus vien apie Narutavičių iki amžiaus galo kalbėjęs… Vis kaip apie nepaprastą, įžvalgų, didelių sugebėjimų ir išskirtinio išsilavinimo žmogų. Vis labai gailėdavęs nepaaiškinamos jo mirties…

Skaityti toliau

Kaziuko mugės pažintys ir šiaurės vėjas (1)

R. Umbrasienė. Avinas. Raaugo keramika | D. Rastenienės nuotr.

Niekada nesu buvusi Klaipėdos jūros šventėje. Gal kas nėra buvęs Vilniaus Kaziuko mugėje… Pati į ją išsiruošiau po penkerių metų pertraukos… Ėjau gatvėmis tarsi viską, kas seniai žinoma ir pažįstama, iš naujo matyčiau. Prieš rašytojų sąjungos būstinę stovinčio seno neprižiūrėto namo durys įdomios, reikėtų bent nufotografuoti, nes neliks jų, jei tik atsiras naujas savininkas. Apskritai reikia dažniau išeiti į miestą – jis taip greitai keičiasi, neliks jame nieko.

Eiti sunku. Šaligatviai nevalyti. Gražu – daug sniego, balta ir šalta, bet vietomis – tikras „Vilniaus purvynėlis“, kaip dainoje pasakyta. Prie senojo pašto pastato išsuku į Gedimino prospektą. Jau ir mugėje. Man Skaityti toliau

„Aš noriu būti tyras“ (2)

Beatričė Rastenytė | D. Rastenienės nuotr.

Parašiau šį pavadinimą todėl, kad labai patinka ta eilėraščio eilutė, įstrigusi iš filmo, kuriame vaikinuką, įklimpusį į narkomaniją, tačiau iš jos išsikapsčiusį ir išleidusį poezijos rinkinį, vaidino Leonardas DiKaprio (Leonardo DiCaprio). Tai amerikiečių drama  „Krepšinio dienoraštis“ („The Basketball Diaries“) , kurią 1995 m. pastatė režisierius Skotas Kalvertas (Scott Kalvert) pagal autobiografinę to paties pavadinimo Džimo Kerolo (Jim Carroll) knygą.

Gal mes visada norime būti tyri? Prieš Kalėdas šis jausmas labai sustiprėja. Per adventą dažniau lankome teatrus, koncertus, skaitome poeziją. Per šventes rengiame karnavalus. Skaityti toliau

Kalėdoms artėjant: kiškelis (0)

D. Rastenienės nuotr.

Gera suprasti, kad vis dar atsimenu metus, kai Kalėdos reiškė šventę, kai šitas žodis nesukeldavo streso ir nesusukdavo skrandžio, nereiškė grūdimosi milžiniškuose prekybos centruose, paniškos reikalingų ar nereikalingų dovanų paieškos, nežadėjo išūžti ausų visur skambančia „last christmas“ ar „jingle bells“ melodija. Viso to tarsi nė nebuvo tada.

Tada… artėjančios Kalėdos reiškė dovanas ir gimines, tačiau didžiausia Kalėdų šventimo paslaptis buvo Kūčios, kurios savo ramiu skambesiu nešė žvakių apšviestus tėvų, senelių ir prosenelių veidus, už langų čežančią minkštą tamstą, Skaityti toliau

Prisiminimai Kalėdoms artėjant: Kūčios ir eglės šakelė (0)

D. Rastenienės nuotr.

Kartais žiemiškai šalvenant ima ir atplaukia artėjančio stebuklingojo kalėdinio laiko nuojauta. Atrodo, lyg tik ten už snieguoto šalto metų užbaigų horizonto galėtų tūnoti šilta ir jauki neišsipildžiusių svajonių fėja… Žinoma, nenusakomo Kalėdų stebuklo laukimo pojūtis ryškiausias vaikystėje. Dabar, kai aš jau nebesvajoju, o būtent tam skirtą laiką užpildau prisiminimais, imu ir pasvarstau, dėl ko gi taip anuomet laukta Kūčių?

Nepatikėsite, bet ankstyvoje vaikystėje ant mano šeimos Kūčių stalo niekada nebuvo dvylikos patiekalų. Ką ten dvylikos – penkis geriausiu atveju surinkdavom. Motulė būtinai Skaityti toliau

Prisiminimai Kalėdoms artėjant: batai (0)

Batai | D. Rastenienės nuotr.

Keista, kad maždaug iki dvylikos metų neprisimenu Kūčių vakarienės nė Kalėdų. Nei kaip atrodė šventinis stalas, nei valgių, nei sumaišties, nei skubėjimo. Buvo jos ar nebuvo?

Bet maždaug nuo penkerių prisimenu, kaip drauge su pusbroliu puošiam eglutę, ji pastatyta kambario kampe, patraukus etažerę, fikusą ir filodendrą, madingas pokario metų kambarines gėles, kurių lapus šeštadieniais kuo švariausiai nušluostyti buvo mūsų abiejų pareiga. Su pusbroliu todėl, kad tuomet gyvenome, kaip senovėje, neišsiskyrusia didžiąja šeima: bobutė, dvi seserys ir du jų vaikai. Vyrų toje šeimoje jau nebuvo likę, na, nebent pusbrolis. Skaityti toliau

L. Jakimavičius. Kalėdinis etiudas (1)

Liudvikas Jakimavičius | Asmeninė nuotr.

Metai ritasi į paskutinę advento savaitę. Čia pat išsiilgta Kūčių vakarienė ir smagus Kalėdų klegesys namuose ir miesto gatvėse. Viskas tuoj pat, tuoj pat bus. Tokios trumpos mielos atostogėlės, atgaiva pavargusiai sielai po sunkių, pilnų įtampos metų.

Prisikaupė per juos daug šiukšlių, mizeriškos, šurmulingos nešvaros. Be Dievo pagalbos nelabai ir išsikapstysi. Nesinori apie tai ir kalbėti. Gal ir gerai, kad 2017-ieji nenusipelno būti kaip nors ypatingiau pažymėti kalendoriuje. Beveik niekiniai, neistoriški. Mūsų laimei, nieko reikšmingo, istoriško per šiuos metus neįvyko. Nei blogo, nei per daug gero. Neaišku, ko daugiau, nėra kaip pasverti. Skaityti toliau

Lyg savi namai: folkloro ansamblio „Šukupis“ 25-metis (nuotraukos) (0)

Šukupietė | J. Zvonkuvienės nuotr.

LYG SAVI NAMAI IR DAUG NEMATYTŲ SVEČIŲ. Kai netyčia atsiduriu savo tikrosios kalbos aplinkoje, ištinka toks geras jausmas – atrodo, kad namo parėjau! Prigimtinė kalba yra namai. O vieną tamsų vakarą, nelabai tesuprasdama, kur veža, atsidūriau Kretingos rajono Šukės kultūros namuose. Ten gražus subruzdimas buvo. Parodė, kur burnosą pasikabinti… Durys praviros.. Girdžiu ramiai šnekantis: „A jau ir atneše?“ „Atnešiau!“ „No ta nešk už karta i padiek tėn. Durys atdaras y. Aš daba da leko biški papruosavuotė.“ „A saka daba jau padietė? Vuo rasietas tik paskou reikiejė?..“

Skaityti toliau

Sielų upė. Vėlinėms (video) (0)

S. Jašauskytės asmeninė nuotr.

Tai jiems – išėjusiems į Amžinąją Šviesą, mūsų mylimiems ir pasiilgtiems artimiesiems! 

Su Modestu Kapustinsku  jau seniai turėjome šią šviesią idėją ir dabar paleidome ją į pasaulį.

Mirtis nėra vien Nežinomybė. Mirtis yra skriejimas į ten, kuo tikėjai. Viską išgirsite dainoje. Skaityti toliau

R. Budinavičienė apie etninės kultūros ugdymą Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Volungėlė“ (video, nuotraukos) (2)

Rūta Būdinavičienė | Asmeninė nuotr.

– Ar „Volungėlė“ apskritai yra etninės kultūros ugdymo krypties lopšelis-darželis, ar tai – tiesiog Jūsų iniciatyvos dėka?

– „Volungėlės“ prioritetai –  sveika gyvensena ir etnokultūra (ugdymo turinį papildome veikla su moliu, šiaudu ir gamtine medžiaga). Etnokultūra įstaigos pedagogai mūsų darželyje domisi jau seniai – beveik nuo įstaigos gyvavimo pradžios: dar prieš nepriklausomybės atkūrimą įstaigoje buvo rengiamos etnokultūrinės vakaronės, švenčiamos tradicinės šventės, pasisiūti stilizuoti tautiniai rūbai pedagogams ir vaikams. Tokią veiklą palaikė ir skatino įstaigos administracija. Skaityti toliau

Šventuolėlį mačiau (2)

Bronius Pašakarnis | J. Zvonkuvienės nuotr.

Žemele žemaičių, brangiausioji tu, ne tuščia dar esi, ne tuščia! Yra dar tikrų tavo žmonių, dalgelį skambiai plakusių, margas pieveles pjovusių. Yra dar jų! Yra arklelį pavasario rytą kinkiusių, plūgu savo dirveles lyg duoną raikiusių. Rudenį rugelį sėjusių ir savo duonelę valgiusių. Yra dar jų! Yra! Su gražia dūšia, su rūpestinga meile per savo kiemelį einančių. Kokia dovana, kokia laimė šventą žemės žmogų susitikti, bent minutėlę trumpą jo tvirtumo globoje pabūti. Plieninio tvirtumo, angeliškos sielos žmogus! Ir nereikia net nieko daugiau žinoti – gražu tai, ką matai.
*
Skaityti toliau

Pasisvečiavimas pas protėvius (nuotraukos) (1)

 2017 m. rudens lygiadienis ant Žardės piliakalnio. Klaipėda | J. Zvonkuvienės nuotr.

Saulelė… Sulaukėme dar ir jos. Buvo visą dieną šeštadienį, sekmadienį. Pirmiausia ir norisi jos paklausti – ką pasakysi mums, saulele, taip seniai bematyta, o dabar ilgėliau pasisvečiuoti užsukusi. Kur žvalgysies, ką pamatysi? Ką sušildysi, ką išdžiovinti bandysi, kai ir vėjelis pustekinis ir toks švelniai šiltas puldinėja, dar žalius lapus purto… Jau po laiko dirveles su javais tau džiovinti. Pripilti pilni jie gausaus vandenėlio. Prilyti nekultų javų laukeliai papilko grūdo neatidavę. Ir bulvelės pūva. Jų vagos – lyg upeliai. Dangus ten atsispindi, kur po birią žemelę bulvelės pabirusios turėtų būti, kur ropomis ropojant, žemelės kvapą jaučiant jas rinkti reikėtų. Dangus neleido tau, saulele, būti geresnei šiemet.

Skaityti toliau

Miglė Valaitienė: Lietuvos jaunimo ramuva (nuotraukos) (0)

Miglė Valaitienė | Asmeninė nuotr.

Su aktyviąja Lietuvos jaunimo ramuvos nare Migle VALAITIENE kalbasi Dalia RASTENIENĖ

– Kada Lietuvos jaunimo ramuva pradėjo veiklą?

–Aktyviau veikti pradėjome maždaug prieš metus. Praeitą spalį jau kaip Jaunimo ramuva užkūrėme aukurą ant Gedimino kapo kalno. Po truputį įsibėgėjame. Per šiuos metus apsilankėme keliose mokyklose su savąja programa. Siekėme moksleivius supažindinti su baltų mitologija, lietuvių liaudies dainomis, liaudies muzikos Skaityti toliau

A. Nakienė. Miesto folkloro sąjūdis. Išeivių iš kaimo tapatybės paieškos (4)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

XX a. amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Lietuvoje kilo susidomėjimas kraštotyra, pradėta rengti tautosakos rinkimo ekspedicijas, pasidainavimų vakarus, liaudies šokių vakarėlius, ėmė burtis folkloro ansambliai. Galima įsivaizduoti, kad šis sąjūdis kilo dėl to, kad tradicijos „persikraustė“ į miestus.  Bet gal viskas klostėsi sudėtingiau? Kodėl miestiečiai susidomėjo kaimo gyvenimu, studentai važiavo į tautosakos rinkimo ekspedicijas, valandų valandas bendravo su lėtai kalbančiais, daug ko neprisimenančiais senukais arba rinkosi Vilniaus universiteto kavinėje ir pagal kaimišką muziką šoko seniai nemadingus šokius, kurių nešoko jų tėvai? Kodėl jie, būdami visai jauni, elgėsi lyg kokie pagyvenę žmonės?

Skaityti toliau

Gyvoji tradicija – Žolynų turgus Vilniuje (nuotraukos) (0)

Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ (FB) pasitaiko puikių įrašų ir nuotraukų albumų. Kaip įprasta, jie trumpi, nedaugiažodžiai, bet visiškai informatyvūs. Šį kartą matome į Žolynų turgų Vilniuje išsiruošusią Lietuvos edukologijos universiteto profesūrą – Giedrę Kvieskienę ir jos vyrą dėstytoją Vytautą Kvieską, kuris į FB ir įkėlė šį mažytį reportažą ir trumpą komentarą:

„Žolynų turgus Vilniuje, Gedimino prospekte! Žiauriai daug privačių verslų, siūlančių įvairiausių kombinacijų arbatų, kavų ir, kol valdžia neuždraudė, savadarbio alaus su Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Džekis, buvęs Žvėryno šuo, ir jo Šeimininkė (0)

Ponia Ela ir jos augintinis Džekis. Vilnius, Žvęrynas. |A. Stabrausko nuotr.

Ponia N. iš pradžių nesutiko fotografuotis. „Aš nenoriu reklamuotis, čia mane ir taip visi pažįsta“. Gerai, sakau, tada nufotografuosiu tik Džekį. Bet Džekis beregint prilipo prie jos, ir jau turiu abiejų bendrą nuotrauką.
Seniai vaikštinėju šiame rajone, laisvalaikiu po truputį fotografuoju senuosius namus. Dažnokai susipažįstu ir su to rajono šuniukais, jau daug istorijų galėčiau papasakoti. Ši, sužinota šiandien, verta dėmesio.
Ponia N. bevardį šuniuką, visų vadintą tiesiog Žvėryno šunimi, pažinojo senokai. Šuo buvo benamis. Daug kas jį pamaitindavo, bet jis buvo baikštus ir atsargus, artyn nieko neprisileisdavo. Skaityti toliau

Ž. Šaknys: Vedybiniai spėjimai (0)

DSC09400-1200-1200

– Visi žinome, kad yra daug visokiausių vedybinių spėjimų. Ar etnologai šią temą yra gerai išnagrinėję?

– Taip, su vedybiniais spėjimais susijusios dauguma žemdirbiškų kalendorinių švenčių. Dažniausiai būsimą jaunikį mėgindavo atspėti merginos, o vaikinai apie būsimą nuotaką spėdavo palyginti retai. Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje spėjimai būdavo atliekami per šv. Andriejų, Kalėdas, Naujuosius metus, Jonines, rečiau – per kitas kalendorines šventes, darbų pabaigtuvių ar vestuvių metu.

Lietuvoje specialiai vedybiniams spėjimams skirtų etnologinių tyrimų nedaug. Iš jų išskirčiau Vitos Ivanauskaitės-Šeibutienės advento – Kalėdų tikėjimų tyrimus. Pasak jos, Skaityti toliau

Beieškant barsuko pėdsakų arba pusiaužiemio šventė Aukštadvaryje (0)

DSC_0799-1200

Visą žiemą užsisėdime namuose ir kartais net  nesusimąstome, kas vyksta gamtos pasaulyje… Aukštadvario regioninio parko direkcija ir vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė suteikė unikalią progą sužinoti, kokie pokyčiai pusiaužiemį, kai saulė ritasi pavasario link, vyksta gamtoje. Svarbu paminėti, kad etnografinis pusiaužiemis švenčiamas sausio 25-ą dieną, tuoj po archajinių „kumeliuko krikštynų“.

Tad 2017 m. sausio 28 d. (šeštadienį) kartu su ARP vyr. kultūrologe Rita Balsevičiūte keliavome po Aukštadvario regioninio parko legendomis apipintas Mergiškių kraštovaizdžio draustinio vietas. R. Balsevičiūtė pristatė pagrindinį šio žygio „kaltininką“ – barsuką (opšrų). Pasirodo, kad pusiaužiemį iš žiemos miego pabunda barsukas ir išlenda apsidairyti. Jei barsukas jau pabudęs ir pripėdavęs – žiema bus trumpa, jei nėra pėdsakų – tai ilga. Beje, svarbu, paminėti, kad šie metai pagal etnografinį baltų kalendorių paskelbti Barsuko metais.

Skaityti toliau

Gandrinės Mackantiškėse (0)

Babaičių sodybos Mackantiškėse gandralizdis | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Balandžio 2 dieną, prieš pat Atvelykį, Mackantiškėse, Aukštadvario sen., Trakų r., vyko jau tradicine tampanti Gandrinių šventė. Pirmą kartą Gandrinės čia surengtos prieš metus. Tiesa, šiais metais jos švęstos kiek pavėluotai, šiaip jau gandro sutiktuvės, dar vadinamos Zvistavonėmis, Blovieščiais, minimos kovo 25 dieną.

Gandrines organizavo Aukštadvario regioninis parkas, kultūrologė Rita Balsevičiūtė kartu su savo suburtu Aukštadvario gimnazijos moksleivių folkloro ansambliu „Lėda“, Mackantiškių kaimo bendruomenė, talkino Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė. Skaityti toliau