Fotogalerijos

Kauno parodos: Gintaras Zubrys ir Žydrūnas Šlajus (nuotraukos) (0)

G. Zubrys. Moliūgas. 2014 m. 180/100. Drobė, aliejus | D. Slavinsko nuotr.

Nuo 2017 gruodžio 12 d. iki 2018 sausio 7 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje veikia Gintaro Zubrio tapybos ir Žydrūno Šlajaus grafikos paroda „Iš rankos ir širdies“. Parodos pavadinimas ir darbai yra meistrystės ir jausenos sintezė, tai, iš ko gimsta transcendentinis matmuo mene. Šiandien tai modernios gyvensenos akivaizdoje kiek primiršta, bet nepamiršta ir išsiilgta. Parodos pavadinimas ir darbai natūraliai vadovaujasi šia paradigma. Viena šios parodos dalis – natiurmortai. Jie nėra tik daikto fiksavimas – tai tas pojūtis, ta neapčiuopiama būsena, kai objektai virsta subjektais, kaip senos palėpės turtai, kurių tų nenumanei esant. Kita dalis – tai optinio meno egzemplioriai. Paveikslų pavadinimai: „Komunikacija“, „Išėjimas“ fiksuoja metafiziką, jos artefaktus.
Skaityti toliau

Vakaras Degaičių parke (nuotraukos) (1)

Degaičių parke | J. Zvonkuvienės nuotr.

Dar kartelį „užvesiu“ jus į Degaičių parką. Pavaikščiokite čia, kai saulelė vos medžių viršūnes besiekia – ji jau arti laidos. Spindi gamtos grožis, kurį kelis dešimtmečius formavo išmintingos menininko Adolfo Kišono rankos. Atraskite šį parką, ir jis jūsų nenuvils. Tai greta Telšių.

Degaičiai, 2017 m. rugsėjis.

Skaityti toliau

A. Baltėnas. Gervėčių saloje baigiasi vasara… (nuotraukos) (0)

A. Baltėno nuotr.

Gervėčių sala vadinamos nuo seno lietuvių etninės žemės, po Antrojo pasaulinio karo perduotos Baltarusijai. Gervėtiškiai, ilgą laiką gyvenę labai izoliuotą gyvenimą, išlaikė archajiškus papročius ir darbo priemones.

Tai, ką jūs dabar matote – unikalūs kadrai. Senieji gervėtiškiai traukiasi, senoji Gervėčių Lietuva išeina… Skaityti toliau

K. Vrubliauskaitė. Vasarvidis (nuotraukos) (1)

Julija Šatkauskaitė ir Kristina Vrubliauskaitė | K. Vrubliauskaitės nuotr.

Amerika, XX a. septintasis dešimtmetis, kontrkultūra, Džimis Morisonas, psichodelinė muzika, psichodelinė dailė… psitransas ir pagaliau – vadinamoji psichodelinė kultūra, populiari ir tarp Lietuvos jaunimo. Apie reiškinį pasakosime kituose žurnalo numeriuose. Šį kartą pateikiame Kristinos Vrubliauskaitės nuotraukų, į kurias atkreipėme dėmesį jau socialiniame tinklapyje „Facebook“. (Draugai ir draugų draugai – nuostabus dalykas). Tai ne šiaip šėlionės, sakė nuotraukų autorė ir jos draugai, tai – noras giliau pajusti gamtą ir būtį… Skaityti toliau

2017-ųjų Jūros šventė Klaipėdoje (nuotraukos) (0)

2017-ųjų Jūros šventėje Klaipėdoje | J. Zvonkuvienės nuotr.

LAIVŲ PAMATYTI. Su anūke Elena ėjome laivų pažiūrėti. Klaipėdos širdis per šią Jūros šventę – laivų stiebų parkas. Puikiausi įvairių kraštų burlaiviai prigludę krantinėse. Dangus giedras, vėjelis šiltas, žmonės vasariškai nuotaikingi, sukasi ir griaudžia ryškiaspalvės karuselės, gardėsių ir menų pilna didžiausia Lietuvos mugė… Visi tik ir fotografuoja. Ir mudvi su Elena. Pažiūrėkite, kas išėjo.

Klaipėda, 2017- 07- 30 popietė. Skaityti toliau

Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (0)

Kvietimas parodos

Gegužės 6 d., penktadienį, 16 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74) įvyks Julijos Daniliauskienės 90-osioms gimimo metinėms paminėti skirtos karpinių parodos „Gamtos poezija Julijos Daniliauskienės karpiniuose (Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių pristatymas) atidarymas.

Paroda veiks nuo  2016 m. gegužės 6 d. iki birželio 19 d.

Kaip žinia, po kūrėjos mirties,  jos karpiniai yra atiduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Julija Daniliauskienė – popieriaus karpinių, kaip grafikos atšakos, pradininkė ir pati Skaityti toliau

16 minučių iš čiobrelinės auksinukės (Lycaena alciphron) gyvenimo (0)

Čiobrelinė auksinukė. Aleksandro Stabrausko nuotrauka.

Vilnius, Karoliniškių draustinis, 2014-06-29, 16:27–16:43.

Nebuvo baikšti, o ir aš tikrai nelindau jai į akis, netrukdžiau gyventi savo gyvenimo. Skriste ir bėgte abu nuo žiedo prie žiedo.

Čiobreliniai auksinukai – Lietuvoje reta drugių rūšis. Pavadinti čiobreliniais, nes mėgsta lankytis ten, kur gausu čiobrelių. Kad ir keista, per 16 minučių sesiją ji neaplankė nė vieno čiobrelio, rinkosi tik kraujažoles ir gargždenius…

Taigi čiobrelinė auksinukė (Lycaena alciphron), patelė. 16 minučių iš jos gyvenimo. Kaip atrodo patinėlis galima pamatyti ČIA. Skaityti toliau

Rudens nėriniai (nuotraukos) (0)

Rudens nėriniai. Jolantos Zabulytės nuotraukos. Skaityti toliau

Rudens atodūsių spalvos (nuotraukos) (4)

Zabulyte 01 Skaityti toliau

Sedula, mūsų sedulėlė (Cornus sanguinea) (0)

Sedula | A. Stabrauko nuotr.Augo girioj stadulėlė,
Tai mikli rykštelė,

Augo duktė pas motulę,
Tai slauna mergelė

(Lietuvių liaudies dainynas. Vestuvinės dainos I. Piršlybos dainos.Vilnius: Vaga, 1983, p. 293.)

Skaityti toliau

Tiltas tarp praeities ir dabarties, arba apie Jono Bugailiškio kūrybą (nuotraukos) (0)

Jonas Bugailiškis dirbtuvėje. Dalios Rastenienės nuotrauka iš Jono Bugailiškio jubiliejinės parodos Lietuvos nacionaliniame muziejuje ekspozicijos. 2015.

Liaudies meistro Jono Bugailiškio jubiliejinė paroda, skirta jo 60-mečiui paminėti, šiuo metu dar vyksta Lietuvos nacionaliniame muziejuje, veiks iki rugsėjo 6 d. Lietuvos nacionalinis muziejus leidžia leidinių seriją „Tradicijos ir dabartis“, skirtą detalesnei pažinčiai su liaudies meistrais. 2014 metais išleistas pirmasis šios serijos leidinys „Liaudies meistrė Odėta Tumėnaitė-Bražėnienė: karpiniai, raižiniai, margučiai. 2015 metais seriją tęsia leidinys „Liaudies meistras Jonas Bugailiškis: kryžiai, skulptūros, muzikos instrumentai, kaukės, žaislai, inkilai“.

Jonas Bugailiškis – tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius, muzikos instrumentų ir vaikų žaislų meistras. Gimė 1955 metais Rokiškio rajone, Ažubalių kaime. Meistrauti iš savo tėvo išmoko dar vaikystėje. Nuo mažens domėjosi senais daiktais. Ilgą laiką dirbo statybininku. 1980 metais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. Skaityti toliau

Linas, šilkas ir aksesuarai (nuotraukos) (1)

Linos Dulkienės nuotraukos.

Pristatome spalvų, formų, fantazijos kupiną fotosesiją, kurios metu derinome iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus kūrinius. Visi drabužiai ir aksesuarai yra rankų darbo ir vienetiniai. Kviečiame pasigrožėti mūsų darbais iš arčiau ir susipažinti su bendradarbiavusiais menininkais:

Marytė Ruginienė – rūbų dizainerė iš Kretingos: „Tapyba ant šilko – mano hobis, į kurį sudedu savo šilčiausias emocijas. Mėgstu ryškias spalvas ir jų teigiamą poveikį žmogui. Prieš metus kilo mintis derinti liną su tapytu šilku. Skaityti toliau

Lakūno profesija (0)

Dangaus vaizdai | G. Kuliešiaus nuotr.

Su komercinės aviacijos lakūnu Giedriumi Kuliešiumi kalbasi Beatričė Rastenytė

Visi kuo nors svajoja būti vaikystėje. Dažniausiai, bent jau anksčiau taip svajodavo, – būti kosmonautais, mergaitės – balerinomis, aktorėmis, gal gražiomis manekenėmis, arba žaidimui galima rinktis žemiškesnes specialybes.

Lakūno profesija – tai vaikystės išsipildžiusi svajonė ar vėliau priimtas sprendimas? 

Ir taip, ir ne. Nuo pat antros klasės iki mokyklos užbaigimo lankiau krepšinį, sekėsi gerai, buvo pasiekta aukštų rezultatų, taigi pirmoji aistra buvo krepšinis. Skaityti toliau

Mildos šventė (nuotraukos) (4)

Mildos šventė.

Milda, meilės ir laisvės deivė, lietuvių mitologijoje priskiriama žemesniųjų dievų grupei drauge su tokiais dievais kaip Andaja, Pilnytis, Kovas, Aušautas, Keliukis ir kt. (Dundulienė, Pranė. Senovės lietuvių mitologija ir religija. Vilnius: Mokslas, 1990, p.114.). P. Dundulienė Mildą pagal svarbumą prilygina graikų Afroditei, romėnų Venerai. Autorė rašo, jog XVI a. rašytiniuose šaltiniuose balandžio mėnuo vadinamas Mildos mėnesiu, t. y. skirtu deivei Mildai. Istoriko M. Pokrovskio aiškinimu, senovės lietuvių Gedimino laikų kalendoriaus spiralės ženklas ir vaizdavo pirmąjį mitologinį mėnesį – balandį, skirtą Mildai (ten pat). Skaityti toliau

„Happy“ lietuviai (0)

Keičis Kagis

Ši publikacija kartu su manimi į „Saulės arkliukus“ atkeliauja dar iš „Liaudies kultūros“ žurnalo redagavimo laikų. Ėjo 2013-ieji. Buvo ankstyvas pavasaris. Visada nujausdavau, kad į kabineto duris pasibeldžia būtent Keičis Kagi (Keiichi Kagi – taip parašyta jo angliškame pase), o folklorininkai jį vadino tiesiog Keiša. Neapsirikau ir tąkart. Keičis atnešė parodyti nuotraukų, o aš paprašiau peržiūrėti daugiau iš jo archyvo, tad susėdome prie kompiuterio ir pradėjome gilintis. Tai tas tinka, tai anas – netinka… arba „dar nežinau, gal prireiks“, taip ir sukaupdavau kažkokį atsarginį fondą iš visų fotografų, bendradarbiavusių su „Liaudies kultūra“, labai greitai, kai tik 2013 metais pradėjome leisti, – ir su „Saulės arkliukais“. Skaityti toliau