Ne vieną padavimą Šiurpilio piliakalnis mums galėtų pasekti, ne vienas užrašytas įvairiuose etnografiniuose rinkiniuose. Dar prieš 5–7 dešimtmečius įvairių istorijų buvo galima išgirsti ir iš ten gyvenančių žmonių. Mūsų dienomis labiausiai žinomas yra pasakojimas apie užkeiktą jaunuolį ir jo dingusius jaučius bei apie Eglę žalčių karalienę.
Prieš 70 metų vienas Jeleniavo kaimo gyventojas papasakojo, ką buvo girdėjęs iš protėvių. Skaityti toliau
Šis istorizmo stiliaus namas pastatytas 1910 m. (XX a. antrojoje pusėje nežymiai rekonstruotas). Jam suteiktas valstybės saugomo paminklo statusas (kodas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 2658). Nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo. Šį reikšmingumą lemia namo architektūrinė vertė, be to, yra originalių aukšto meninio lygio puošybos elementų.
Buvusi paskirtis – gyvenamoji. Šio šimtmečio pradžioje pradėtas palengva apleidinėti. Atėjus fotografuoti 2008 m. gruodį buvo justi, kad jame kažkas tebegyvena, Skaityti toliau
„Išmincies iž dziedų sėmėmės. Prismenu, kap sakydavo: nesmuša ilgai sviestas – raikia inmesc šliubavų žiedukų. Tadu vos pamuši ir sviestas gula dugnan.
Mumi tai tep nuciko. Inmetė motulė jir užmiršus išpylė su maslionkom kiaulėm. Dzingo žiedelis. Sako, neseka pamesc šliubavo žieduko – nesiseks gyvenimas. Nesisekė mano motulai su tėveliu gyvenc…
Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kultūrinė vertė – architektūrinė: autentiška autorinė koncepcija, planinė struktūra, tūrinės konstrukcijos, fasadų dekoro elementai, stalių gaminiai. Objektas taip pat vertingas Lietuvos architektūros vystymosi istorijos požiūriu, – tebeturime gyvą XX amžiaus pradžios medinės architektūros faktą, kaip ir Vytauto g. 34, 49 bei kitais panašiais atvejais, matome originalą, o ne atvaizdą architektūros vadovėliuose ir nuotraukose.
Šis moderno stiliaus namas, kurio autorius – architektas Antonas Filipovičius-Dubovikas, pastatytas 1912 m. Jis dviejų aukštų, sienos rąstų, horizontaliai apkaltų dailylentėmis. Skaityti toliau
Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą: kodas 12380, įregistravimo data 2001-03-13, dosjė Nr. PD-12380. Namas turi valstybės saugomo paminklo statusą. Pripažinta, jog objektas vertingas architektūriniu, Lietuvos architektūros vystymosi istorijos požiūriu, puošyba. Vienas iš seniausių Žvėryno medinių namų, pastatytas 1901 m. Autorius – Antonas Filipovičius-Dubovikas. Stilius – istorizmo. Tai didelio Skaityti toliau
Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas – 32616. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu ir turi daug drožinėtų, ažūrinių bei profiliuotų puošmenų; reikšmingumo lygmuo – vietinis. Namas dviejų aukštų su pastoge, karkasinis, rąstų, kurie apkalti lentomis; jo tūris kompaktinis, stačiakampio plano. Pastatytas XX amžiaus pradžioje. Autorius – inžinierius V. Griaznovas. Stilius – istorizmo. Pirminė istoriškai susiklosčiusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.
Kas čia, žvelgiant į šį namą iš tolėliau (1 ir 2 nuotr.), labiausiai krenta į akis? Jis didelio tūrio ir labai paprastos konfigūracijos, simetriškas, iš tolo matomi išlikę langų ornamentai Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau
Palyginti negausioje lietuvių istorinės antroponimikos literatūroje mažiausiai dėmesio yra sulaukusi moterų įvardijimo raida. (Duomenų apie moterų įvardijimą pateikta: Z. Zinkevičius. Lietuvių antroponimika (V., 1977), Maciejauskienė, V. Moterų įvardijimas XVI–XVIII a. dokumentuose. Iš: Kalbos kultūra. V., 1980, Nr.38, p. 81–89, Ramonienė, M. Vakarų ir vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a.pabaigoje. Iš: Kalbotyra. V., 1985, T.36, p. 52–62). Tai lėmė objektyvios aplinkybės, kurių svarbiausia ta, kad lietuvių moterys palyginti retai buvo minimos istorijos dokumentuose Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos.
Paskelbtų skyrių papildymai, 4 dalis Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos
Paskelbtų skyrių papildymai. 3 dalis Skaityti toliau
Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos
Paskelbtų skyrių papildymai. 2 dalis Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos) Skaityti toliau
Skepetukė, kuskelė, skarukė, šilkinė, dzidziulė, užgobcinė, ilgamarkė…
Visi šie pavadinimai – tai, ką ryšėdavo ant savo galvelių mūsų močiutės. Dar ir dabar prisimenu savo mamos skarelės kvapą…
O ar įsivaizduojame savo močiutę be skaros – baltos, gėlėtos, languotos, nubarstytos žirniukais ar aptaškytos taškiukais? Skaityti toliau
Su žiemos pradžia, adventinių ankstyvųjų pamaldų – rarotų tradicija, jaunimo bendravimo papročiais persipina stebukliniais ir tikrais įvykiais grįsti nutikimai su vilkais. Šaltis, sniegas ir badas šį paslaptingą miškų žvėrį gena arčiau namų ir vis dažniau jis susiduria su žmogumi.
Niūriausias žiemos pradžios metas vadintas vilkų dienomis, vilkų ruja: Andriejaus diena, tai jau žmonės pasikalba, kad negalima ulioti, nes vilkai, vilkų rujos siautėja, Skaityti toliau
Šis namas yra įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas 32553. Objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Vienas iš vėlyvų Vytauto gatvės namų – pastatytas tik 1934 m.
Jis netaisyklingo stačiakampio plano, dviejų aukštų; buvusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.
Šis retrospektyvizmo stiliaus pastatas architektūriškai išties santūrus. Tačiau ir santūriai išraiškingas. Išraiškingas dėl kelių stiprių akcentų fasaduose. O visa kita, Skaityti toliau
Vienas krikščioniškasis prieškalėdinio laikotarpio atributų yra advento vainikas. Tai Mažosios Lietuvos paveldas.
Iš jaunų eglišakių pinamas vainikas ir viduje įstatomos keturios žvakės. Advento vainiko tradicija, kaip ir dauguma adventinių bei kalėdinių papročių, Mažąją Lietuvą pasiekė iš germaniškų kraštų.
Manoma, kad advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX a. Skaityti toliau
Aš, kaip ir etnografinėse ekspedicijose kalbinti žmonės, menu laikus, kai tamsiais advento vakarais su mama traukėme pavakaroti pas vieną kitą kaimyną ar giminę. Kaime visi turėjo savo kvaterą, t. y. pirkią, kur dažniausiai pavakaroti susieidavo vieni ir tie patys kaimo žmonės. Turėjome bent trejetą kvaterų ir kiekvienoje iš jų liežuviu buvo sprendžiamos egzistencinės (daug rečiau – buitinės) pasaulio problemos. Šitie susirinkimai, sakytum, – teminiai klubai. Man asmeniškai labiausiai patikdavo vakarai pas Byngelio Marcalių. Senovinė pirkia, nuo blausios žibalinės lempos atsimušantys šešėliai, platus stalas ir pasienio suolas, apsėstas suaugusiųjų ir vaikų. Yra ir kam kalbėt, ir kam klausyt… Pirmiausia apkalbama, kas per dieną nutiko svietan, sodzun, kožno ūkelin ir, kaip paprastai, artėjant nakčiai pereinama prie stebuklinių nutikimų – strokų. Skaityti toliau
Išnykusių dvarų istorijose – nacių susprogdintas Kėdainių dvaras.
Pasiklydau laike… Tiek apkeliauta dvarų, bažnyčių ir kitų istorinių objektų, jog nepastebėjau, kaip pralėkė pavasaris, vasara, jau baigiasi ruduo… Kai kurie dvarai aplankyti po kelis ar net daugiau kartų, kiti dar tebelaukia, treti sugriuvo belaukdami…
Ne pirmą kartą aplankyti ir Kėdainiai. Ir jei ne tas žiaurusis karas, šiandien turėtume pačius gražiausias rūmus Lietuvoje. Skaityti toliau
Vėlinės turi daug vardų – Ilgės, Stalai, Šermenys, Diedai, Diedaduonės… Kadaise tai buvo tikra šventė, o ne vien kapų lankymas. Šeima, giminė ir bičiuliai susirinkdavo prie padengtų stalų, ant kurių rikiavosi šiai šventei pagaminti ypatingi valgiai – grucė, juka, įvairių grūdų košės ir skirtingų rūšių mėsa (aviena, kiauliena, gaidiena).
Prieš valgydami ratu apsiųsdavo aplinkui stalą degančią žvakę. Ne tik valgydavo, bet ir per visą naktį giedodavo. Skaityti toliau
Atsimenu, vieną sykį aš, pirmos klasės gimnazistas, važiuodamas iš miesto namo ir išsiilgęs gamtos grožybių, iššokau iš vežimo, ir, apsidairęs, ar kas manęs nemato, pabučiavau vieną aukštą pušį su tokia gilia pagarba, kaip kad bučiuodavau savo senelės raukšlėtą, suvytusią ranką. Tadas Ivanauskas
Medžiai senoliai – kaip žmonės senoliai: didingi ir sykiu trapūs. Jų kamienuose ir šakose, kaip žmonių veiduose ir rankose, įsirėžia metų ir gyvenimo patirties ženklai. Kartais senoliai medžiai stebuklingai ilgai išlieka naujos kartos miške. Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos 1. Laiptai) Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys) Skaityti toliau
Gaudentas Kurila (kūrybinis slapyvardis – Cieksas Žalbungis) – aktyvus literatūros kūrėjų telkėjas, galima sakyti, – vadas, kūrėjų klubo „Žalia žolė“ valdybos pirmininkas, daugybės literatūrinių skaitymų ir susiėjimų organizatorius, rašantis ir tarmiškai ir kitus skatinantis taip rašyti. G. Kurila kuria rytų aukštaičių vilniškių tarme, taip, kaip kalbama Mielagėnuose ir jų apylinkėse. Šią patarmę perėmė daug laiko praleisdamas pas senelius Mielagėnuose.
Kodėl Cieksas? Todėl, kad lietuvių kalbos mokytojas vaikus vadino cieksais – sakydavo, Skaityti toliau
Šią vasarą prieš pat dainų šventę Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondas drauge su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru išleido lietuvių tautinio sceninio šokio choreografų enciklopedinį žinyną: Snieguolė Einikytė. Lietuviškojo tautinio šokio choreografai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 2018, 756 p., iliustr. Prieš keliolika metų yra išleistas tokio pat pobūdžio chorvedžiams skirtas enciklopedinis žinynas.
Manau, kad dauguma žmonių panašaus pobūdžio leidinių ištisai neskaito, tik pasidomi retsykiais konkrečių asmenų Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV.Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai) Skaityti toliau
(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV.Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės)
XIX skyrius. Metalo dirbiniai Skaityti toliau
Kasmet Niūronių „Arklio“ muziejuje vykstančias Žolinių šventes šiemet papildė naujas renginys. Tai asociacijos „Anykščių šventės“ organizuoto simpoziumo „Anykščių krašto senųjų paminklų rekonstrukcijos“ metu sumanytas dviejų stogastulpių ir koplytstulpio pašventinimas.
Esminis šio projekto tikslas – supažindinti su senaisiais tradiciniais Anykščių krašto paminklais ir paskatinti šią tradiciją tęsti. Kita vertus, atstatyti XIX a. mediniai paminklai papildė ir etnografines muziejaus erdves.
