Etninės kultūros paveldas

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (12): Dionizo Poškos g. 42 (0)

Vilnius, Žvėrynas, Dionizo Poškos 42. Žvilgsnis iš šiaurės rytų pusės.

Tai vienas iš kelių įdomiausių ir originaliausių Dionizo Poškos gatvės namų. Dėl šio statinio savito architektūrinio-vizualinio patrauklumo ne vienas pirmąkart čia praeinantis žmogus stabteli (o praėjęs atsisuka) ir  nufotografuoja atminčiai.  Bent jau mobiliuoju telefonu.

Šis istorizmo stiliaus namas pastatytas 1902 m. pagal architekto Antono Filipovičiaus-Duboviko projektą. Dėl šio namo architektūrinės vertės jis įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, priskirtas prie vietinio reikšmingumo namų. Teisinė apsauga suteikta Skaityti toliau

V. Kilinskienė. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia „skaityti“ vaizdinius pasakojimus (0)

Iliustracija lietuvių liaudies pasakai „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ (Vilnius, 1967) Iliustravo Danutė Narvydaitė (1932–1985). Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Žolinės išvakarėse atsidarė ir iki spalio 18 d. veiks paroda „Ir žodis tapo reginiu: vaizdiniai pasakojimai XVIII‒XX a. lietuvių medžio ir lino raižiniuose“.

Parodoje pristatomi XVIII–XX a. lietuvių liaudies ir profesionalių autorių medžio raižiniai ir linoraižiniai iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių. Visų eksponuojamų raižinių išeities taškas ‒ žodis, istorija, pasakojimas. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Iš Lankininkų kaimo praeities (0)

Iš kairės: Stasys Golubauskas, Alė Miliuvienė (Vito Miliaus žmona), Ona Miliuvienė (Sigito Miliaus žmona), Julijona Miliūtė, Vacys Kedima (apie 1957 m.).

Senatvėje mano motulė prisiminimuose dažnai nuklysta į jaunystės laikus ir būtent Lankininkų kaimą. Čia buvę smagiausi jaunimo suėjimai, mieliausios simpatijos, draugiškiausi, svetingiausi žmonės, o ypač  Milių šeima. Motulės žodžiai: „Pas Milius viso mūs sodzaus buvo kvatera. Po šventos Onos ar Roko atlaidų rinkos jaunimas pašokc, ale ir senimu ca rados vietos. Ar tu skubinies in Merkinės turgų parduoc ar pirkc, ar su valdiškais raikalais –  Milių nelanki. Pas juos visadu rasis vietos atilsiu ir ažnet su nakcigultu. Senis Rokus atneš kelis kūlius šaudų, paskleis an padlagos ir voliokis sau iki saulė patekės…

O Milių bernaicai ciek razumni, ciek geri, o jau mergaitės! Ciek liuckos, ciek gražos… „Va Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Aplankykime… laikrodžius (nuotraukos) (0)

Klaipėdos laikrodžių muziejuje | J. Zvonkuvienės nuotrauka

Jonių laikas jau baigėsi. Mūsų suprantamas laikas jau ima dieną sukti atgalios – trumpyn. Laikrodžiai, kurie gyvi, dirba įprastinį darbą. Kažkada didelė pagarba buvo laikrodžiui rodoma.

Į Klaipėdos laikrodžių muziejų didelio lankytojų srauto nėra. Bet pavieniai lankytojai duris gan dažnai varsto. Čia gražios patalpų erdvės, ramybė, beveik tyla. Pasigirsta tik melodingai laikrodžių mušamos valandos. Tviska parketas. Patinka pats iškilmingas senovinis pastatas su kiemeliu. Kiemelis klaipėdiečiams jau turi tam tikro sakralumo – susirenkama ten tik ypatingomis progomis. Skaityti toliau

Latvių tautinis drabužis: iš šaltinių, I. Kolis (0)

Kuršo ir Vidžemės liaudies drabužių ypatumus XIX a. viduryje aprašė ir I. Kolis savo kelionių knygoje „Die deutschrussischen Ostseeprovinzen“, kuri 1841 metais buvo išleista dviem tomais. Autorius liaudies drabužių formavimosi pagrindu laiko šimtus papročių ir senovinių tradicijų, kurių ypatumus sieja su nacionaliniu charakteriu ir mentalitetu. Skirtingai nuo kitų ne latvių kilmės tyrinėtojų, iš I. Kolio aprašymų matyti didelis draugiškumas latvių atžvilgiu ir susidomėjimas jų apranga bei papročiais.

Jis rašo, kad apskritai imant latvių liaudies drabužių audiniai, kirpimas, Skaityti toliau

L. Purlienė. Iš pokalbių su folklorininku Juozu Averka: 1940 metų Lietuvos okupacijos liudijimas (0)

Su šiuo šviesiu lietpalčiu J. Averka ir buvo išvežtas į tremtį... | L. Purlienės asmeninio archyvo nutrauka

Vakar buvo ypatinga diena. Buvo įdomu stebėti, kaip mes prisimename, kas vyko prieš aštuoniasdešimt metų. Siūlau susipažinti su Juozo Averkos (1911–1998) man išsakytu istorijos liudijimu. Dabar atsiranda vis naujų dokumentų, bet Juozas Averka apie tai pasakojo vienas iš pirmųjų.

Okupacijos liudininkas

Aš gyvenau Zervynose pas pasienio policijos kapitoną – ruožo viršininką. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Senos fotkelės (2)

Langas | J. Zvonkuvienės nuotrauka

Su jais

Dabar štai su jais leidžiu visas karantino dieneles – su jais iš senų fotkelių. Pasakoju raštu apie jas, fotkeles. Ir apie juos, – kurie tokiose fotkelėse žiūri. Aprašau, dedu, kilnoju iš failo į failą. Pametu. Kantriai iš naujo ieškau. Kartais net po tris dienas. Bet žinau, kad dabar esu su jais ir tarp jų. Todėl nieko nauja nebenuveikiu mieliems „Feisbuko“ bičiuliams. Ilgai dar būsiu štai su jais. Jei pati dar būsiu. Patiko. Pareiga. Skaityti toliau

Latvių tautinis drabužis: iš šaltinių, F. Kruzė (0)

Latviai ir latvės iš Aizkrauklės.1839 m. J. Kreslinio piešinys pagal F. Kruzę, 1890 m. | Latviešu tautas terpi. Riga, 1995, il. 30.

Broliai latviai pašonėje, o mes ir toliau beveik nieko apie juos nežinome. Pavyzdžiui, kokiais šaltiniais jie remiasi pristatydami savo tautinius drabužius, kas tuose šaltiniuose užfiksuota. Taigi mūsų rankose reprezentacinis latvių tautinių drabužių albumas ir… archeologo F. Kruzės užrašai, pastebėjimai.

F. Kruzė etnografinių drabužių eskizus rinko 1839 metais Kurše ir Aizkrauklės apylinkėse. Jo tikslas buvo surinkti lyginamosios medžiagos archeologinio kostiumo rekonstrukcijai. Savo užrašuose jis pastebi, kad Paryžiaus mados nesugebėjo išstumti iš latvių nešiosenos senovinės aprangos. Skaityti toliau

L. Purlienė. Laiškai iš karantino: karvių ganymas (1)

L. Purlienės nuotrauka

Nusprendėme, kad neimsime į galvą kritinių pastebėjimų, kurių buvo atsiradę viešojoje erdvėje, neva blogai naudotis socialiniuose tinkluose pasirodančiais įvairiais pranešimais, „postais“, kaip mes begėdiškai netaisyklingai juos vadiname.

Nieko nėra amžino. Laikai, kai vienintelis būdas gauti reikiamos informacijos buvo vykti į kaimus, rengti didesnes ar mažesnes ekspedicijas, pradingo, dabar  informacija mums pateikiama ir socialiniuose tinkluose, kuo nuoširdžiausiai, tada, kai žmogus turi pajėgumų ją išsakyti, nori ja pasidalyti, kai randa tam laiko, kai savo noru, o ne kieno nors priprašytas. Tai naujieji XX amžiaus gyvenimo Skaityti toliau

Du užmiršti padavimai apie Šiurpilį (2)

Šiurpilis | Punskas.pl nuotr.

Ne vieną padavimą Šiurpilio piliakalnis mums galėtų pasekti, ne vienas užrašytas įvairiuose etnografiniuose rinkiniuose. Dar prieš 5–7 dešimtmečius įvairių istorijų buvo galima išgirsti ir iš ten gyvenančių žmonių. Mūsų dienomis labiausiai žinomas yra pasakojimas apie užkeiktą jaunuolį ir jo dingusius jaučius bei apie Eglę žalčių karalienę.
Prieš 70 metų vienas Jeleniavo kaimo gyventojas papasakojo, ką buvo girdėjęs iš protėvių. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (11): Sėlių g. 2 (nuotraukos) (2)

Vilnius, Žvėrynas, Sėlių g. 2. Pietryčių fasadas | A. Stabrausko nuotr.

Šis istorizmo stiliaus namas pastatytas 1910 m. (XX a. antrojoje pusėje nežymiai rekonstruotas). Jam suteiktas valstybės saugomo paminklo statusas (kodas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 2658). Nustatytas regioninis reikšmingumo lygmuo. Šį reikšmingumą lemia namo architektūrinė vertė, be to, yra originalių aukšto meninio lygio puošybos elementų.

Buvusi paskirtis – gyvenamoji. Šio šimtmečio pradžioje pradėtas palengva apleidinėti. Atėjus fotografuoti 2008 m. gruodį buvo justi, kad jame kažkas tebegyvena, Skaityti toliau

O. Navikaitė-Drobelienė. Nesmuša sviestas – mesk šliubavų žiedukų! (0)

Į ganiavą | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

„Išmincies iž dziedų sėmėmės. Prismenu, kap sakydavo: nesmuša ilgai sviestas –  raikia inmesc šliubavų žiedukų. Tadu vos pamuši ir sviestas gula dugnan.

Mumi tai tep nuciko. Inmetė motulė jir užmiršus išpylė su maslionkom kiaulėm. Dzingo žiedelis. Sako, neseka pamesc šliubavo žieduko – nesiseks gyvenimas. Nesisekė mano motulai su tėveliu gyvenc…

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (10): Pušų g. 43 / Birutės g. 15 (0)

Vilnius, Žvėrynas, Pušų g. 43 | Birutės g. 15 | A. Stabrausko nuotr.

Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Kultūrinė vertė – architektūrinė: autentiška autorinė koncepcija, planinė struktūra, tūrinės konstrukcijos, fasadų dekoro elementai, stalių gaminiai. Objektas taip pat vertingas Lietuvos architektūros vystymosi istorijos požiūriu, – tebeturime gyvą XX amžiaus pradžios medinės architektūros  faktą, kaip ir Vytauto g. 34, 49 bei kitais panašiais atvejais, matome originalą, o ne atvaizdą architektūros vadovėliuose ir nuotraukose.

Šis moderno stiliaus namas, kurio autorius – architektas Antonas Filipovičius-Dubovikas, pastatytas 1912 m. Jis dviejų aukštų, sienos rąstų, horizontaliai apkaltų dailylentėmis. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (9): Vytauto g. 34 / Treniotos g. 1 (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėrynas, Vytauto34. Namo vaizdas iš pietryčių | A. Stabrausko nuotr.

Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą:  kodas 12380, įregistravimo data 2001-03-13, dosjė Nr. PD-12380. Namas turi valstybės saugomo paminklo statusą. Pripažinta, jog objektas vertingas architektūriniu, Lietuvos architektūros vystymosi istorijos požiūriu, puošyba. Vienas iš seniausių Žvėryno medinių namų, pastatytas 1901 m. Autorius – Antonas Filipovičius-Dubovikas. Stilius – istorizmo. Tai didelio Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (8): Lenktoji g. 30 (nuotraukos) (2)

Vilnius, Žvėrynas, Lenktoji g. 30. Namo vaizdas iš šiaurės pusės | A. Stabrausko nuotr.

Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas – 32616. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu ir turi daug drožinėtų, ažūrinių bei profiliuotų puošmenų; reikšmingumo lygmuo – vietinis. Namas dviejų aukštų su pastoge, karkasinis, rąstų, kurie apkalti lentomis; jo tūris kompaktinis, stačiakampio planoPastatytas XX amžiaus pradžioje. Autorius – inžinierius V. Griaznovas. Stilius – istorizmo. Pirminė istoriškai susiklosčiusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.

Kas čia, žvelgiant į šį namą iš tolėliau (1 ir 2 nuotr.), labiausiai krenta į akis? Jis didelio tūrio ir labai paprastos konfigūracijos, simetriškas, iš tolo matomi išlikę langų ornamentai Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008–2010 m.): papildymai, 8 (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėrynas, Sėlių g. 34. Ugniasienės kerčia | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau

Palėpė: moterų įvardijimas XVI–XVIII a. (0)

D. Rastenienės nuotr.

Palyginti negausioje lietuvių istorinės antroponimikos literatūroje mažiausiai dėmesio yra sulaukusi moterų įvardijimo raida. (Duomenų apie moterų įvardijimą pateikta: Z. Zinkevičius. Lietuvių antroponimika (V., 1977), Maciejauskienė, V. Moterų įvardijimas XVI–XVIII a. dokumentuose. Iš: Kalbos kultūra. V., 1980, Nr.38, p. 81–89, Ramonienė, M. Vakarų ir vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a.pabaigoje. Iš: Kalbotyra. V., 1985, T.36, p.  52–62). Tai lėmė objektyvios aplinkybės, kurių svarbiausia ta, kad lietuvių moterys palyginti retai buvo minimos istorijos dokumentuose Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai, 7 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Sėlių g. 34 | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008–2010 m.): papildymai, 6 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas. Malonioji g. 4. Tvoros priešais balkoną puošyba | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008–2010 m.): papildymai, 5 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Kęstučio g. 11 | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: „Liaudies kultūra“, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008–2010 m.): papildymai, 4 (0)

Treniotos g. 18. Namas iš šiaurės vakarų pusės | A. Stabrausko nuotr..

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės; XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos.

Paskelbtų skyrių papildymai, 4 dalis Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai 3 (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėrynas, Stanislovo Moniuškos g. 9. Rytų fasadas | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės;  XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos

Paskelbtų skyrių papildymai. 3 dalis Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai 2 (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėrynas, Paribio g. 2. „Atletiškieji“ stulpai | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės;  XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos

Paskelbtų skyrių papildymai. 2 dalis Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (padėtis 2008-2010 m.): papildymai (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėrynas. Treniotos g. 31. Varčių fragmentas | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – pabaiga. Pradžia: “Liaudies kultūra”, 2011, Nr. 4: I. Vartai, varteliai, tvoros. Tęsinys: “Saulės arkliukai”: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos; XV. Bokšteliai; XVI. Stiklai; XVII. Dūmtraukiai; XVIII. Ugniasienės;  XIX. Metalo dirbiniai; XX. Krosnys; XXI. Vidaus patalpos) Skaityti toliau

O. Navikaitė-Drobelienė. Mamos gėlėta skarelė… (nuotraukos) (0)

„Skepetukės dzvi, jir abi reikalingos...“ | O. Navikaitės-Drobelienės nuotr.

Skepetukė, kuskelė, skarukė, šilkinė, dzidziulė, užgobcinė, ilgamarkė…

Visi šie pavadinimai – tai, ką ryšėdavo ant savo galvelių mūsų močiutės. Dar ir dabar prisimenu savo mamos skarelės kvapą…

O ar įsivaizduojame savo močiutę be skaros – baltos, gėlėtos, languotos, nubarstytos žirniukais ar aptaškytos taškiukais? Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Adventas ir vilkai (1)

Pilkasis vilkas | naturephoto nuotr.

Su žiemos pradžia, adventinių ankstyvųjų pamaldų – rarotų tradicija, jaunimo bendravimo papročiais persipina stebukliniais ir tikrais įvykiais grįsti nutikimai su vilkais. Šaltis, sniegas ir badas šį paslaptingą miškų žvėrį gena arčiau namų ir vis dažniau jis susiduria su žmogumi.

Niūriausias žiemos pradžios metas vadintas vilkų dienomis, vilkų ruja: Andriejaus diena, tai jau žmonės pasikalba, kad negalima ulioti, nes vilkai, vilkų rujos siautėja, Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno mediniai namai, 7: Vytauto g. 4 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 4. Namo vaizdas iš šiaurės rytų | A. Stabrausko nuotr.

Šis namas yra įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas 32553. Objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Vienas iš vėlyvų Vytauto gatvės namų – pastatytas tik 1934 m.

Jis netaisyklingo stačiakampio plano, dviejų aukštų; buvusi ir tebesanti paskirtis – gyvenamoji.

Šis retrospektyvizmo stiliaus pastatas architektūriškai išties santūrus. Tačiau ir santūriai išraiškingas. Išraiškingas dėl kelių stiprių akcentų fasaduose. O visa kita, Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Advento vainikas (0)

Šių dienų advento vainikas | D. Rastenienės nuotr.

Vienas krikščioniškasis prieškalėdinio laikotarpio atributų yra advento vainikas. Tai Mažosios Lietuvos paveldas.

Iš jaunų eglišakių pinamas vainikas ir viduje įstatomos keturios žvakės. Advento vainiko tradicija, kaip ir dauguma adventinių bei kalėdinių papročių, Mažąją Lietuvą pasiekė iš germaniškų kraštų.

Manoma, kad advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas XIX a. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Strokai (2)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr. Seniai seniai mano motulė ir dvi jos kaimynės Jonės ėjo šieną grėbę ir, be kitokių moteriškų balabaikų, užvedė kalbą apie mėgstamiausius kvapus. Vienai Jonei maloniausias žibalo kvapas, kitai Jonei – šviežių arklio obuolių šiltas garas, o mano motulai – žydinčių pašarinių dobilų aromatas... Ir aš vis ieškojau savo mėgstamiausio kvapo. Šiandien einu link Petruko tvarto prikaltos pašto dėžutės pasiimti rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ – ima ir pakutena šnerves seniai primiršto, kartoko deginamo bulvienojo

Aš, kaip ir etnografinėse ekspedicijose kalbinti žmonės, menu laikus, kai tamsiais advento vakarais su mama traukėme pavakaroti pas vieną kitą kaimyną ar giminę. Kaime visi turėjo savo kvaterą, t. y. pirkią, kur dažniausiai pavakaroti susieidavo vieni ir tie patys kaimo žmonės. Turėjome bent trejetą kvaterų ir kiekvienoje iš jų liežuviu buvo sprendžiamos egzistencinės (daug rečiau – buitinės) pasaulio problemos. Šitie susirinkimai, sakytum, – teminiai klubai. Man asmeniškai labiausiai patikdavo vakarai pas Byngelio Marcalių. Senovinė pirkia, nuo blausios žibalinės lempos atsimušantys šešėliai, platus stalas ir pasienio suolas, apsėstas suaugusiųjų ir vaikų. Yra ir kam kalbėt, ir kam klausyt… Pirmiausia apkalbama, kas per dieną nutiko svietan, sodzun, kožno ūkelin ir, kaip paprastai, artėjant nakčiai pereinama prie stebuklinių nutikimų – strokų. Skaityti toliau

Sunaikinto Radvilų dvaro Kėdainiuose istorija (nuotraukos) (1)

Kėdainių dvaras. Autorius Napoleonas Orda (1807–1883 m.)

Išnykusių dvarų istorijose – nacių susprogdintas Kėdainių dvaras.

Pasiklydau laike… Tiek apkeliauta dvarų, bažnyčių ir kitų istorinių objektų, jog nepastebėjau, kaip pralėkė pavasaris, vasara, jau baigiasi ruduo… Kai kurie dvarai aplankyti po kelis ar net daugiau kartų, kiti dar tebelaukia, treti sugriuvo belaukdami…

Ne pirmą kartą aplankyti ir Kėdainiai. Ir jei ne tas žiaurusis karas, šiandien turėtume pačius gražiausias rūmus Lietuvoje. Skaityti toliau