Etninės kultūros paveldas

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (X): švieslangiai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėryno r., Vytauto g. 10 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3 dalis 

X. Švieslangiai

Švieslangis  savo dydžiu mažesnis už langą, kartais visai miniatiūrinis. Tai papildomas vienos ar kitos namo dalies – laukujų Skaityti toliau

A. Baltėnas. Gervėčių saloje baigiasi vasara… (nuotraukos) (0)

A. Baltėno nuotr.

Gervėčių sala vadinamos nuo seno lietuvių etninės žemės, po Antrojo pasaulinio karo perduotos Baltarusijai. Gervėtiškiai, ilgą laiką gyvenę labai izoliuotą gyvenimą, išlaikė archajiškus papročius ir darbo priemones.

Tai, ką jūs dabar matote – unikalūs kadrai. Senieji gervėtiškiai traukiasi, senoji Gervėčių Lietuva išeina… Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba IX (3). Stogų skydai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos) (1)

Vilnius, Žvėryno r. Dionizo Poškos g. 61 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis; 2 dalis.

IX. Stogų skydai

3 dalis. Skydai su mansardų langų dekoru

Čia jau yra vienokia ar kitokia įdomesnė langų apdaila, jie ornamentuoti. Dauguma atvejų ornamentuotos ir vėjalentės, karnizai. Įdomi Pušų g. 1 namo skydo lango viduriniojo stiklo skaida iš kelių geometrinių figūrų (1 nuotr.). Skaityti toliau

M. Balikienė. Bloga akis (0)

Dr. Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.

Akis ad – gir, žmogaus akis, užtraukusi žmogui nelaimę. Ji pažvelgė į dangų, ir audros nepasiuntė lietaus.    

(Didžiules blogos akies galias liudijantis šumerų tekstas.)    

Bloga akis – turbūt vienas seniausių kultūrinių reiškinių. Trumpai tariant, tai įsitikinimas neįprasta žmogaus (arba dar ir kurio nors gyvūno, dvasios ar dievybės) galia neigiamai paveikti akimis kitą žmogų arba jo turtą – vaikus, gyvulius, augalus, sveikatą, sėkmę ir fizinį grožį. Jis atsirado Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IX-2): stogų skydai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Pušų g. 11 namo skydo fragmentas | K. Karašausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis)

IX. STOGŲ SKYDAI

2 dalis. Skydai su vėjalenčių, karnizų dekoru bei kryžmomis Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugpjūtis (1)

Rugpjūtis – tai jau tikrasis javų pjūties metas, tai užtvirtina ir paskutinio vasaros mėnesio vardas. Nors laukuose darbymetis, bet atlaidai su visais kermošias ir pakermošiais tęsiasi…

Šv. Laurynas (10 d) – ugnies globėjas. Šiaurinėje Lietuvoje šv. Laurynas laikytas didžiuoju namų, sodybų, laukų, turto globėju. Ar tik ne todėl, kad viena legenda pasakoja, kad šiam šventąjam Popiežius Sikstas patikėjo visus bažnyčios turtus? Ūkininkai jo garbei į bažnyčią nešėsi duonos riekę ir žvakigalį dėl pašventinimo. Tiesiai iš bažnyčios šeimos galva apeidavo savo trobas ir net kiekvieną medį ar jis tik sodybą puoštų, ar vaisius nokintų… Su tomis pačiomis sakramentalijomis keliais tris kartus apeina jaują, Skaityti toliau

J. Zabulytė. Senieji mediniai Lietuvos paminklai (0)

Dr. Jolanta Zabulytė | Asmeninė nuotr.

Turbūt ne vienam teko matyti prie mokyklų, miestų parkuose ar pakelėse pastatytus medinius paminklus – stulpus su stogeliais arba koplytėlėmis, kryžius. Tokių paminklų esama ir kapinėse, daugybė jų ir Kryžių kalne. Tai – Lietuvos tradicijai būdingi kryždirbystės paminklai, 2001 m. įrašyti į UNESCO skelbiamą žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Trumpai papasakosiu, kokie buvo senieji XIX–XX a. pradžios mediniai paminklai: supažindinsiu su atskirų Lietuvos vietovių paminklų būdingomis formomis ir dekoru, sužinosite, kokiomis progomis ir kur jie buvo statomi.

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IX): stogų skydai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas. Paribio g. 2. Stogo skydas | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai)

IX. STOGŲ SKYDAI

Stogų skydai (anksčiau buvo įprasta vadinti skliautais) – tai pastato karkaso (sienos) vieta tarp stogo šlaitų. Patalpose už jų gali būti įrengta pagalbinė patalpa Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: liepa (0)

D. Rastenienės nuotr.

Liepa – pati vasaros branda. Mėnesio pavadinimą bus nulėmę liepos žiedų, bičių darbymečio liepynuose žaismė ir svarba.

Apie medžio galias labai vaizdžiai liepos vardu kalbėjo Eugenija Šimkūnaitė: …Mano lapuose trys galybės: nuo sumenkimo, nuo vidurių supykimo, nuo odos atkiurimo. Mano žiedų galybė – nuo krūtinės sunkumo, nuo kaulo laužymo, nuo dieglių diegimo, nuo šerpetų, nuo spuogų, nuo dedervinų. Mano žiedų galybė nuo rūpesčių, nuo susigraužimų, tai mano žiedų gražumėly, tai mano žiedų kvapumėly. Mano žiedų galybių galybė – tai medaus saldybė Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas (6)

Mitologė habil. dr. Nijolė Laurinkienė " | Asmeninė nuotr.

Griausmavaldžio ir šio dievo kovos su jo priešininku mitas laikomas indoeuropiečių mitologijos branduoliu. Šis mitas turi nemaža versijų, kadangi  nuo seno jis buvo plėtojamas, įvairiai jį modifikuojant, praplečiant siužetus atšakomis, detalėmis. Be to, jo turinys atskleidžiamas panaudojant įvairias kodines sistemas.

Griaustinio dievo mitas žinomas ne tik baltams, bet ir kitoms indoeuropiečių kilmės kalbomis kalbančioms tautoms. Baltai ir slavai yra išlaikę ne tik panašaus turinio mito siužetus, bet ir panašiai skambantį pagrindinio mito personažo vardą: lietuvių Perkūnas, latvių Pērkons, prūsų Percunis, rusų Перун, baltarusių Пярун, ukrainiečių Перун, lenkų Piorun, čekų Perun. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (5): Kęstučio 37, 46, 46A, 48 ir Birutės 42 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Kęstučio 37. | V. Šaulio nuotr.

„Išėjus“ namui, kartais toje vietoje dar bent kelis pavasarius suspėja nužydėti ne tik kiaulpienės, bet ir gyventojų sodintos gėlės (1 nuotr.). Kitu atveju, beregint, sakytume, dar šiltoje „gūžtoje“ išauga naujas pastatas, savo išvaizda (formomis, netgi spalva) neatpažįstamai pakeisdamas tą gatvės kampą (2 nuotr.).

Kęstučio 37.  Čia dabar rasite dviaukštę „Maximą“. Žvėryne gyvenusio kraštotyrininko Vlado Šaulio negatyvuose yra du čia stovėjusio pastato fragmentai Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: birželis (0)

Žolynų turgus Vilniuje. 2012 m. | Keičio Kagio Keiichi Kagi) nuotr.

Birželis – jau vasaros pradžia. Jis ilgai vadintas sėmeniu. Ar nebus jo dabartinis vardas susijęs su žodžiu biržė, biržyti. Taip įvardijamas šiaudų kuokštelio (ar šakelės) įkišimas į žemę sėjant, kad būtų pažymėta, iki kur krito sėjami grūdai. Tai buvęs labai svarbus darbas. Sėjėjas pirmą šiaudų kuokštą sudėdavo kryžiumi ir prispausdavo žemės grumstu – tai vis dėl sėjos, derliaus sėkmės. Neužsėta plynė pasėliuose buvo laikyta ženklu, kad kas nors iš šeimos naujo derliaus duonos jau nebesulauks… Bet dar įtikinamiau, kad šis mėnuo bus skirtas medžių medžio – beržo – garbei. Ir ne be reikalo! Sveikatos šaltinis – jo sula, pumpurai, lapai… Vantos – ne tik dėl Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VIII): balkonai bei galerijos (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g.37. | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai)

VIII. Balkonai bei galerijos

Nemažai balkonų nuotraukų jau buvo pateikta mezoninų bei rizalitų skyriuose (ČIA ir ČIA). Šiame skyriuje pristatomi tie balkonai, kurie fasadų struktūroje savarankiški (ne mezoninuose ar rizalituose). Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (3): Vytauto g. 51 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Vytauto g. 51. Kerčios viršus. | A. Stabrausko nuotr.

Vytauto g. namas Nr. 51 (1 nuotr.) yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Jo kodas – 32587. Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – vietinis. Namas karkasinis, rąstų, kurie apkalti lentomis.  Stilistika – istorizmo. Sovietmečiu vakariniame namo gale buvo daržovių parduotuvė.

Vakarų fasado dvivėrės durys be ornamentų. Neabejotina, kad neišliko: šiaurės fasade  yra  kitos, vienvėrės, durys, kurių viršduris  ornamentuotas analogiškai šio namo langų viršlangiams (2 nuotr.).

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VII): mezoninai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

5.mickeviciaus10-1200

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai)

VII. Mezoninai

Mezonino frontonas, jo stogo skydelis, kaip matome čia pateiktose nuotraukose, paprastai trikampis, stogelis dvišlaitis.  Retesnė trapecijos forma (1, 5, 8, 9 nuotr.), itin reta – trikampė buku kampu laužtu kontūru (55 nuotr.). Skaityti toliau

D. Razauskas: Mitologija auga iš sielos (3)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

– Kartą pasakojai, kad, supratęs, jog netikėtai paskaitą skaitysi moksleiviams, o ne studentams, išsigandai, ar sutrikai… Kodėl? 

– Studentai – irgi ne pats geriausias atvejis… nes jų yra įvairių – nelygūs jie suvokimu, apsiskaitymu. Geriausia paskaitas skaityti kolegoms, tyrinėtojams arba bent jau savanoriškai mitologija besidomintiems žmonėms. Tada pasakyta mintis patenka į tam tikrą dirvą, kurioje ji gali būti iš karto įvertinta: žmonės arba pritaria – a, taip, taip, žinom… arba kelia klausimą. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (4): Sėlių g. 38 bei 36 (nuotraukos) (2)

3 (4)-1200

 Vilniuje, Žvėryne, Sėlių g. namas Nr. 38 nebuvo registrinis, tai yra, nebuvo įtrauktas į valstybės Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau apsilankę čia galėjome pamatyti tai, ko Žvėryne daugiau nebuvo. Daug metų stovėjo užkaltais langais ir durimis. Kažkiek laiko duryse buvo landa.

Viduje, kur tvyrojo tamsa, fotografuota su blykste. Tolimame kampe buvo pastatyta apdegusi kapų žvakė, paklotas platus faneros lakštas, pluoštas kažkokių rūbų, tad čia buvo laikinas kažkieno prieglobstis. Kai savininkui įnamis įgriso, tvirčiau užkalė duris, tuo pat ir spalvotus verandos langelius. Namas dar tebestovėjo Skaityti toliau

Iš ko kilęs mūsų pasaulis? (3)

Skulptūra „Kiaušinis“ stovi Vilniuje, Pylimo, Šv. Stepono bei Raugyklos gatvių sankirtoje. Anksčiau ši miesto vieta buvo labai aktyvi, joje veikė paukščių turgus, sutraukdavęs žmones iš tolimiausių miesto kampelių. | tv3.lt nuotr.

Kiaušinis yra ypatingas savo ovaline forma. Ovalas yra stabilus ir uždaras, skystis viduje – neapčiuopiamas, jis yra pilnas energijos ir besiplečiantis.

Indijoje kosminio kiaušinio vaizdinys ateina iš Vedų.

„Brahmanda Purana“ – šventas induistų tekstas, parašytas sanskrito kalba, vienas iš aštuoniolikos Puranų, aprašo brahmandą  Brahmos „kosminį kiaušinį“, iš kurio susiformavo visata. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (2): Sakalų g. 14 (nuotraukos) (3)

3 (3)

Žvėryno namas  Sakalų g. 14 yra neregistrinis. Pastatytas 1940 metais, taigi vienas iš tų, kurie užbaigia tarpukariu pastatytų medinių namų galeriją.

Pasak šio namo gyventojo pono Valerijaus, „nieko čia įdomaus, paprasta architektūra“. Gerbiame jo, kurio krūtinę jūreiviška „telniaška“ dengia tikriausiai ne šiaip sau, nuomonę, bet vis dėl to kai ką čia verta pamatyti.

Namas prastos (faktiškai avarinės) būklės. Nuplyšę stogo dangos ploteliai, byrančios kaminų plytos, išsiklaipę lietvamzdžiai, nuo menkiausio lietaus mirkstantys prasti Skaityti toliau

Atmintys VII. Velykos iš praeities (0)

Pateikėja kūdikystėje su broliuku | Asmeninė nuotr.

Kai buvau dar visai maža, mes gyvenome Žemaitijoje, Ylakių miestelyje. Velykos buvo švenčiamos iškilmingai. Ateidavo pavasaris, ir mes laukdavome didžiausios pavasario šventės – Velykų. Mūsų, mano ir ketveriais metais vyresnio brolio darbeliai prieš Velykas buvo dar nedideli. Mama siųsdavo į beržynėlį paskinti beržo šakelių, parinkti beržo žievės, samanėlių.

Prisimenu, kartą, beeidami į beržynėlį, pakeliui susitikome ožį. Ožys buvo nepririštas ir ėmė mus pulti. Brolis ir sako: tu bėk namo, o aš laikysiuos… Aš ir bėgau rėkdama, o jis laikėsi… Parnešdavome krepšelį tų miško gėrybių, Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (1): Traidenio g. 25 (1)

1.traidenio25 (2010 m.)-1200

Vienų senųjų Vilniaus miesto Žvėryno rajono medinių namų jau nebėra (apie juos rašome cikle „Išėję Žvėryno namai“), jų vietoje stovi kiti pastatai, nauji.

Kiti senieji jau prikelti naujam gyvenimui (pvz., Dionizo Poškos g. 61) arba stovi apgaubti pastolių, ir jie „prisikels“ (pvz., Vytauto 51, apie 10 metų buvęs namu vaiduokliu, išdaužytais stiklais ir apdraskytas).

Trečių likimas neaiškus: palengva vis labiau nuskursta, stovi kiaurais šonais, nubyra paskutiniai ornamentai. Juose vis dar kažkas gyvena arba nebegyvena: langai ir durys Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (VI): rizalitai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Dionizo Poškos g. 42. | A. Stabrausko nuotr.

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai. V. Sienos ir kerčios)

  1. Rizalitai (situacija 2008–2010 m.)

Pastato rizalitu vadinama architektūrinė  dalis, atsikišusi per visą statinio aukštį (itališkai „risalita“ – kyšulys). Apačioje gali būti įrengtas priebutis, o ant jo – viršutinė rizalito dalis.  Rizalito forma paprastai stačiakampis (ką matome ir iš čia pateiktų pavyzdžių), bet gali būti ir pusapskritimis, trapecija. Pozicija įvairi:  pastato fasado viduryje (vidurinis), Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V-2): sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

19.vytauto29

 (Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2.Laukujos durys; 3.Priebučiai,verandos, pavėsinės; 4. Langai)

V. Sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.). II dalis

4. Mišri puošyba

Šiuo atveju būdinga, kad sienos puoštos kiaurapjūvio ornamentais, o kerčios – profiliuotais (ar bent truputį profiliuota jų apdaila) Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (V-1): sienos ir kerčios (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Birutės g. 16C | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės; 4. Langai. 

V. SIENOS IR KERČIOS (situacija 2008–2010 m.). I dalis 

Fasadų sienų ir kerčių puošyba nėra tokia gausi ir juo labiau ne tokia įvairi, kaip kad durų arba langų, bet ir kuklūs namukai retsykiais turi bent jau profiliuotas kerčių prikaltes, o turtingų gyventojų namų ir sienos, ir kerčios, suprantama, buvo Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (3): Birutės g. 40, Vilnius (nuotraukos) (0)

Koklis | A. Stabrausko nuotr.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre šis pastatas pažymėtas kodu 12385. Statytas XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje (1916–1920 m., o paskutinė žymesnė rekonstrukcija 1932 m.). Reikšmingas architektūros ir istorijos požiūriu. Šis objektas po gaisro išmontuotas 2013 m.

XIX a. pradžioje Žvėrynas atiteko vienos iš Radvilaičių vyrui – kunigaikščiui Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 m. čia, netoli Neries, virš jos pakrantės slėnio, pasistatė rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a.antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas, jį prailginus į pietryčių pusę. XX a. pradžioje čia Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IV-3): pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

  1. 28-pusu11

    Pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.)  III dalis. Profiliuota langų puošyba 

Reikia pasakyti, kad šiaip jau visų langų, kad ir kokia būtų čia aptariama jų puošyba – pjaustinėtoji, ažūrinė, profiliuotoji ar mišrioji, – būtent karnizai (elementas virš lango apvadų viršutinės horizontalios lentutės) paprastai yra profiliuoti. (Tiesa, retais atvejais karnizo kaip tokio apskritai atsisakyta: Sakalų g. 15, Traidenio g. 5). Jų profiliavimas beveik (su retomis išimtimis) nesiskiria arba skiriasi nežymiai: karnizas platesnis ar siauresnis, skirtingas „laiptelių“ skaičius, jų santykis kitaip sumodeliuotas ir panašiai. Skaityti toliau

ATMINTYS VI. Trumpas susirašinėjimas su dr. Jonu Baliu (0)

images

Kai užsimezgė mūsų susirašinėjimas 1992 metais su dr. Jonu Baliu ( 1909-07-02 – 2011-09-09), žymusis folklorininkas buvo jau garbaus amžiaus, praeityje nuveikęs tiek daug darbų, kad baugu būtų lygintis, nes visiškai jaunutis „Liaudies kultūros“ žurnalas žengė pirmuosius žingsnius, ir aš dėjau visas pastangas į žurnalo kūrimą stengdamasi įtraukti ne tik Lietuvoje gyvenančius etnologus, bet ir po karo pasitraukusius į užsienį.

Kaip folklorininkas, dr. J. Balys subrendo Kauno, Graso ir Vienos universitetuose. Filosofijos daktaru tapo apgynęs mokslo darbą „Der Shamanismus in Malakka und Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (2): Kęstučio 53, Vilnius (nuotraukos) (0)

Kęstučio g. 53-io namo krosnies koklis | A. Stabrausko nuotr.

Pirmajame šio „miniciklo“ straipsnyje pažvelgėme į buvusį Paribio g. namą Nr. 2.  Tęsiame pradėtą ciklą.

Kęstučio 53– šį numerį dabar turi jau kitas namas, modernus statinys. O mes pažiūrėkim, kas čia buvo, kol buvo. O buvo vienaaukštis, bet ilgas (ašis vakarų – rytų kryptimi) gyvenamasis daugiabutis namas su priebučiais iš pietų pusės ir mansardomis (1 nuotr.).

Žvėryne gyvenęs kraštotyrininkas Vladas Šaulys septintajame XX a. dešimtmetyje nufotografavo namo fragmentą – vakarinio („gatvinio“) fasado stogo skydą (2 nuotr.).  Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IV-3): pagrindiniai langai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

17.kestucio30

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: 1. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: 2. Laukujos durys ; 3. Priebučiaiverandos, pavėsinės I ir II dalis; 4. Langai (1. Langinės). 4. Langai (2. Pagrindiniai langai, I dalis). 4.  (2. Pagrindiniai langai, II dalis)…..4.  (2. Pagrindiniai langai, III dalis).

 IV. LANGAI

2. Pagrindiniai langai (situacija 2008– 2010 m.) 

   III dalis. Mišrios puošybos langai 

Mišrios puošybos languose derinti pjaustinėtos, ažūrinės ir profiliuotos medinės puošybos variantai – po du ar net tris. Skaityti toliau

Gaivos Paprastosios parodos „Dienoraščiai ateičiai“ atidarymas, dr. V.Vaitkevičiaus paskaita apie ekspediciją Nerimi (video) (0)

Gaiva Paprastoji | asmeninė nuotr.

Skaityti toliau