Etninės kultūros paveldas

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: gruodis (nuotraukos) (0)

D. Rastenienės nuotr.

Kai atvėsta nuo rudens darganų ir darbymečio įkarščio laukai, pažliugusią raukšlėtą žemę sutraukia gruodas. Gruodis. XIX a. raštuose šio mėnesio vardas dėl ypatingų švenčių sankaupos pavadinamas ir Kalėdų mėnesiu.

Gruodžio diena trumpa. Nespėjo prašviesėti, o jau vakaru kvepia. Šis tamsus, niūrus laikas tik laukimui – adventui ir tikęs. Laukta ne žemiškų gėrybių, o šviesos, meilės, linksmybės… Kad ką nors ypatingo gautum, reikia ką nors ir paaukoti, t. y. perdėtai Skaityti toliau

Tėvynės meilė pilku švarkeliu (nuotraukos) (1)

Romas Daujotas | J. Zvonkuvienės nuotr.

PAVEIZĖJIMAI 2016.* TĖVYNĖS MEILĖ PILKU ŠVARKELIU. Ir čia toji meilė – iš giliausios esmės. Iš kuklių, bet pasišventusio vieno žmogaus jėgų. Pilėnų garbei jis kantriai pylė piliakalnį. Supylė. Vienas – vien savo rankomis. Vien Tėvynę, jos žemę ir darbą mylinčiomis rankomis.

Pirmą kartą tokią stiprią Tėvynės meilę mačiau konkrečiai, mačiau iš arti. Gal tai paskutinioji karta, kuri pajėgi buvo rasti tiek meilės, tiek romantinio idealizmo, tiek Meilės Tėvynei, jos žemei, jos poetams. Ta meilė apsivilkus pilku švarkeliu. Švarkelis geros Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (XV): bokšteliai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos) (0)

 Dionizo Poškos g. 61. Pietų fasado vakarinio galo fragmentas | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros. „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės; XIV. Sijos, gegnės bei pasparos

XV skyrius. Bokšteliai

Medinių namų su bokšteliais Žvėryne labai mažai, tik keli. Galbūt daugiau neišliko. Skaityti toliau

Kauno modernas: prisiminimas ar atgimimas? (nuotraukos) (0)

Moderno stiliaus stalinė lempa ir „gramofonas“ | D. Slavinsko nuotr.

Šiandien  iš naujo atrastas XIX a. pabaigoje –XX a. pradžioje architektūroje ir interjeruose klestėjęs sececijos stilius. Populiaru apie jį kalbėti, žavėtis juo kaip labai žmogui jaukiu, patogiu ir gražiu stiliumi.

Skirtingose šalyse šis stilius vadinamas skirtingai. Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse šis stilius buvo vadinamas jugendu ( jugendstil, liet. jaunimo stilius). Prancūzijoje jis buvo vadinamas art noveau (naujasis menas). Italijoje – laisvės stiliumi, Didžiojoje Britanijoje  ir JAV – modernu, Rusijoje ir Lietuvoje – taip pat moderniu stiliumi, arba tiesiog modernu. Plačiau apie šį judėjimą labai siūlome paskaityti trumpą, aiškų ir informatyvų  Ievos Svirelytės straipsnį čia. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba XIV: sijos, gegnės bei pasparos (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Kęstučio g. | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai; XIII. Tūrinės laiptinės.

XIV skyrius. Sijos, gegnės bei pasparos

Sijų, gegnių ar pasparų apdailai ar puošybai, suprantama, nebuvo skiriama tiek dėmesio, Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: lapkritis (nuotraukos) (0)

Rasų kapinės per Vėlines. 2015 m. Iš FB puslapio „ We love Lithuania“.

Vis labiau rudenėja, žmonės vis mažiau varsto savo būsto duris, žiemamiegiai laukų ir miškų gyviai baigia ruoštis žiemos poilsiui. Barsukai, sočiai prisiriję, į urvus tempia sausą žolę, virš jos kloja švarias samanas, šalia deda vieną kitą padžiūvusį grybą, gilę, vaisių… Tuo tarpu tinginiai mangutai akylai stebi jų darbą, kad, pasitaikius progai, užimtų patogų barsuko migį. Lazdyninės miegapelės ilgam poilsiui išsinuomoja paukščių inkilus, margo genelio uoksus. Bebrai skuba ręsti namus, kad iki didesnių šalnų suspėtų įsikurti, o ežiukai pasitenkina sausų lapų krūvele, po medžių šaknimis susidariusia landa

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Mediniai Žvėryno namai (4): Sėlių g. 37 (1)

Vilnius, Žvėrynas, Sėlių g. 37. Namas iš šiaurės vakarų | A. Stabrausko nuotr.

Į Lietuvos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą neįrašytas kampinis namas dviejų gatvių sueityje priešais neužstatytą erdvę kitoje Sėlių gatvės pusėje (1 nuotr.). Žvėryne anuomet statytuose namuose tokiu atveju buvo būdinga pašalinti gatvių sankirtos aštrumą, taip ir padaryta. Čia viršuje gražiai iškeltas mezoninas – mansarda, kurią abipus supa tūriniai stoglangiai su dvišlaičiais stogeliais (2 nuotr.). Pirminio, buvusio namo vaizdo nematome, dar daugiau: į sankryžą atgręžtas namo fasadas apačioje perdirbtas (3 nuotr.). Čia vis dėlto buvo namo reprezentacinis įėjimas. Ir laipteliai buvo ne tie ir ne tokie. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (6): Lokių g. 17 (nuotraukos) (1)

Šįkart straipsnio objektas – ne namas su vienokia ar kitokia puošyba.  Lokių g. 17 namo mansardoje, 4-ame bute, nuo 1946 iki 1969 metų gyveno kraštotyrininkas, muziejininkas, spaudos darbuotojas bei poetas Vladas Šaulys (1902–1977). Tai jis 1946 m. kūrė Trakų kraštotyros muziejų ir buvo pirmuoju jo vadovu. Plačiau apie V. Šaulį, XX a. Lietuvos kultūros darbuotoją, skaityti čia:  A. Stabrauskas. Vlado Šaulio (1902 –1977) archyvas. Liaudies kultūra, 2008, Nr. 5, p. 62–67.

Būtent jo archyve rasti šeštojo–aštuntojo XX a. dešimtmečio Žvėryno medinių namų nuotraukų negatyvai.

Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Meniška siela nenusigyvena… (nuotraukos) (1)

Paragių dvaro savininkas dailininkas Nikodemas Erazmas Ivanauskas | Autoportretas.

Taigi, tos mintys lyg rudenio ūkana vis tvyro ir tvyro ties Paragiais. Plauko ten palaukėmis, pakelėmis, paplentėmis… Kiekviena vietovė juk, be akivaizdžių dalykų, kuriuos nesunku prisiminti, perprasti, palyginti, palieka dar ir savo paslapties dvelksmą – lyg mįslę kokią… Lankiausi čia vasaros pabaigoje – dėl renginio. Bruzdesys. Daug žmonių, daug mašinų. Ir, žinoma, tas šiemetinis lietus… Lietus ir lietus. Kai nustodavo lyti, galima buvo šiek tiek pasižvalgyti po aplinką. Vidus liko „neišskaitytas“. Tad vyliausi pargrįžti. Be jokių pareigų – tik pabūti čia. Pabūti…

Pabūti… Kad eidama sena alėja iki to mažo prūdelio, pažiūrėjusi į jo spindesį, į lygius Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės. Spalis (0)

Rudens vakaras | R. Motiejūno nuotr.

Spalio mėnesį žmonės jau baigia prisikrauti maisto podėlius žiemai, o gyvulėliai ir paukšteliai pradeda rudenines puotas: praskrendančios laukinės žąsys renka grūdus artojų pamirštose ražienose, skabinėja lesinėja vos prasikalusius rugių želmenis, jėgas kelionei kaupia. Griežlės, skrisdamos sunkiai ir lėtai šiltosios Afrikos link, pakeliui nutupia pastypinėti ant savo ilgų kojų, palesinėti jau apvytusių laukinių augalų sėklų ir sėklelių… Pasisotinę papilkėjusiose miežienose dausų link kyla gervių virtinės. Vaikai, pamatę paukščių rikiuotę, suka kepurę ir šaukia: „Žąsinėli, gervinėli, netiesus kelias ant jūrų marių, virvės galelis!“ Po kelių tokių šūksnių paukščiai pasimeta, iškrinka. Vaikai vėl šaukia: Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Apie bulviakasį ir kitus mažmožius (nuotraukos) (0)

Etnologė Nijolė Marcinkevičienė | Asmeninė nuotr.

Seniai seniai mano motulė ir dvi jos kaimynės Jonės ėjo šieną grėbę ir, be kitokių moteriškų balabaikų,  užvedė kalbą apie mėgstamiausius kvapus. Vienai Jonei maloniausias žibalo kvapas, kitai Jonei – šviežių arklio obuolių šiltas garas, o mano motulai – žydinčių pašarinių dobilų aromatas… Ir aš vis ieškojau savo mėgstamiausio kvapo. Šiandien einu link Petruko tvarto prikaltos pašto dėžutės pasiimti rajoninio laikraščio „Merkio kraštas“ – ima ir pakutena šnerves seniai primiršto, kartoko deginamo bulvienojo dūmelio dvelksmas. Ar nebus tai mano mieliausias kvapas? Jei ir ne mieliausias, tai bene daugiausia tolstančios vaikystės vaizdus kaip pasakų slibinus išjudinantis, Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (XIII). Tūrinės laiptinės (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Stanislovo Moniuškos g. 32: namo fragmentas iš šiaurės rytų | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai; X. Švieslangiai; XI. Frontonai; XII. Stoglangiai)

XIII skyrius. Tūrinės laiptinės

Tai laiptinės, kurios veda iš lauko (kiemo) į antrąjį namo aukštą ir / arba mansardas. Jos profiliuotos namų Skaityti toliau

Paukšteliu – virš piliakalnių: Sauliaus Gudo parodoje (nuotraukos) (0)

Fotografas Saulius Gudas | J. Zvonkuvienės nuotr.

Vienur medžiai lyg įsibėgėję puola į pilies kalną, kitur nežinomo vardo upelė lyg raizgyta virvelė apsivijusi kalvą. Dar kitur pati kalva lyg didžiulis dubuo… Lyg nematyta, lyg neatpažįstama, kol pavadinimo neperskaitai. O kai perskaitai – taigi ne kartą ten kojos užnešusios buvo. Beveik ant visų vaikščiota, ir ne po kartą. O čia jie visai kitokie, lyg visai kiti, lyg žemėj kitoj…

Taigi su tokiu paslapukavimu Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“. Skaityti toliau

Iš parodos 120-osioms Balio Buračo gimimo metinėms Čiurlionio dailės muziejuje (0)

Elzė Jankauskienė su tautiniais drabužiai B. Buračo nuotr.

Paroda 120-osioms Balio Buračo gimimo metinėms Čiurlionio dailės muziejuje veikė 2017-08-17 – 2017- 09-17. Nežinau, ar ji buvo labai lankoma, bet, nepaisant visko, Balys Buračas yra vienas iš labiausiai nusipelniusių Lietuvai ir mums visiems fotografijos klasikų. Parodos kuratorė – Monika Gineikienė. Dideliausiai jai dėkoju! Fragmentų iš parodos paskelbiau savo paskyroje Facebooke.

Tai pamačiusi, parodos kuratorė man parašė: „Dėkoju, kad perkėlėte parodą į Facebook erdvę. Reikia skleisti žinią apie Balį Buračą kuo plačiau, nes jis to nusipelnė išvaikščiojęs basas su fotoaparatu Lietuvą ir paliko mums vertingą fotografinį palikimą. Ekspozicija buvo gausiai lankoma. Ją matė japonai, prancūzai, italai, ispanai ir kiti lankytojai. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (situacija 2008–2010 m.) (XII): stoglangiai (nuotraukos) (2)

Vilnius, Žvėrynas, Vytaauto g. 299. Stoglangis | A. Stabrausko nuotr.

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3dalis; X. Švieslangiai; XI. Frontonai.

Pirmiausia peržvelkime paprasčiausius, be puošmenų, vienokios ar kitokios formos stoglangius. Yra trikampių nemansardinio tipo, – čia viso labo tik dvišlaitis įstiklintas stogelis (be „dėžutės“ po juo): Pušų g. 30 (1 Skaityti toliau

V. Džekčioriūtė. Elgetos ir elgetavimas tradiciniame Lietuvos kaime (nuotraukos) (0)

Elgeta. Šiauliai. 1915–1916 m. | Asmeninio P. Kaminsko archyvo nuotr.

Šiandien žmonės, išgirdę žodį elgeta, pagalvoja apie skurstantį, pagalbos prašantį žmogų. Tačiau retas iš jų žino, kad dar visai neseniai elgetos nebuvo vien tik silpnieji ir skurstantieji. Atlikdami tik jiems ir kunigams būdingas pareigas, elgetos užėmė svarbią vietą tarp XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos kaimo žmonių ir buvo ypač gerbiami.

Miestuose elgetavimas nedaug kuo skyrėsi nuo šiandieninio elgetavimo. Tai buvo opi socialinė problema, kurios mastai buvo kur kas didesni nei dabar. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (situacija 2008 –2010 m.) (XI): frontonai (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas. Vytauto g. 49 namo frontonas | A. Stabrausko nuotr

Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai bei galerijos; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3 dalis; X. Švieslangiai.

Frontonai

Frontonas architektūroje  – tai trikampė arba pusapvalė viršutinė pastato fasado dalis. Čia aptariamais atvejais frontonai tiesiogiai Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugsėjis (0)

Jaunimas renkasi į Lygiadienio šventę. 2015 | D. Rastenienės nuotr.

Rugių sėjos vardą įgijęs, pirmasis rudens mėnuo kadaise vadintas paukštlėkiu. Kaimiečio akys vis dažniau kyla į dangų, išlydėdamos būrius paukščių… Čaižus kėkštų riksmas lazdynuose primena apie riešučio pačią brandą. Dar diena kita ir riešutai, kad ir mažiausio vėjelio sujudinti, ims kristi iš savo gūželių, slėptis po lapų kilimu.

Valstiečio artimiausi kaimynai ir vyšnių vagišiai špokai didžiausiais būriais jau kadų kadais paliko tėvynę, bet špokai-atskalūnai, išsibuvę, išsiskraidę po plačias apylinkes, Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (X): švieslangiai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėryno r., Vytauto g. 10 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis2 dalis; 3 dalis 

X. Švieslangiai

Švieslangis  savo dydžiu mažesnis už langą, kartais visai miniatiūrinis. Tai papildomas vienos ar kitos namo dalies – laukujų Skaityti toliau

A. Baltėnas. Gervėčių saloje baigiasi vasara… (nuotraukos) (0)

A. Baltėno nuotr.

Gervėčių sala vadinamos nuo seno lietuvių etninės žemės, po Antrojo pasaulinio karo perduotos Baltarusijai. Gervėtiškiai, ilgą laiką gyvenę labai izoliuotą gyvenimą, išlaikė archajiškus papročius ir darbo priemones.

Tai, ką jūs dabar matote – unikalūs kadrai. Senieji gervėtiškiai traukiasi, senoji Gervėčių Lietuva išeina… Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba IX (3). Stogų skydai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos) (3)

Vilnius, Žvėryno r. Dionizo Poškos g. 61 | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis; 2 dalis.

IX. Stogų skydai

3 dalis. Skydai su mansardų langų dekoru

Čia jau yra vienokia ar kitokia įdomesnė langų apdaila, jie ornamentuoti. Dauguma atvejų ornamentuotos ir vėjalentės, karnizai. Įdomi Pušų g. 1 namo skydo lango viduriniojo stiklo skaida iš kelių geometrinių figūrų (1 nuotr.). Skaityti toliau

M. Balikienė. Bloga akis (0)

Dr. Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.

Akis ad – gir, žmogaus akis, užtraukusi žmogui nelaimę. Ji pažvelgė į dangų, ir audros nepasiuntė lietaus.    

(Didžiules blogos akies galias liudijantis šumerų tekstas.)    

Bloga akis – turbūt vienas seniausių kultūrinių reiškinių. Trumpai tariant, tai įsitikinimas neįprasta žmogaus (arba dar ir kurio nors gyvūno, dvasios ar dievybės) galia neigiamai paveikti akimis kitą žmogų arba jo turtą – vaikus, gyvulius, augalus, sveikatą, sėkmę ir fizinį grožį. Jis atsirado Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IX-2): stogų skydai (situacija 2008 – 2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas, Pušų g. 11 namo skydo fragmentas | K. Karašausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII.Balkonai; IX. Stogų skydai, 1 dalis)

IX. STOGŲ SKYDAI

2 dalis. Skydai su vėjalenčių, karnizų dekoru bei kryžmomis Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: rugpjūtis (1)

Rugpjūtis – tai jau tikrasis javų pjūties metas, tai užtvirtina ir paskutinio vasaros mėnesio vardas. Nors laukuose darbymetis, bet atlaidai su visais kermošias ir pakermošiais tęsiasi…

Šv. Laurynas (10 d) – ugnies globėjas. Šiaurinėje Lietuvoje šv. Laurynas laikytas didžiuoju namų, sodybų, laukų, turto globėju. Ar tik ne todėl, kad viena legenda pasakoja, kad šiam šventąjam Popiežius Sikstas patikėjo visus bažnyčios turtus? Ūkininkai jo garbei į bažnyčią nešėsi duonos riekę ir žvakigalį dėl pašventinimo. Tiesiai iš bažnyčios šeimos galva apeidavo savo trobas ir net kiekvieną medį ar jis tik sodybą puoštų, ar vaisius nokintų… Su tomis pačiomis sakramentalijomis keliais tris kartus apeina jaują, Skaityti toliau

J. Zabulytė. Senieji mediniai Lietuvos paminklai (0)

Dr. Jolanta Zabulytė | Asmeninė nuotr.

Turbūt ne vienam teko matyti prie mokyklų, miestų parkuose ar pakelėse pastatytus medinius paminklus – stulpus su stogeliais arba koplytėlėmis, kryžius. Tokių paminklų esama ir kapinėse, daugybė jų ir Kryžių kalne. Tai – Lietuvos tradicijai būdingi kryždirbystės paminklai, 2001 m. įrašyti į UNESCO skelbiamą žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Trumpai papasakosiu, kokie buvo senieji XIX–XX a. pradžios mediniai paminklai: supažindinsiu su atskirų Lietuvos vietovių paminklų būdingomis formomis ir dekoru, sužinosite, kokiomis progomis ir kur jie buvo statomi.

Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Žvėryno (Vilniaus m.) medinių namų puošyba (IX): stogų skydai (situacija 2008–2010 m.) (nuotraukos) (0)

Vilnius, Žvėrynas. Paribio g. 2. Stogo skydas | A. Stabrausko nuotr.

(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiaiverandos, pavėsinės; IV. Langai; V. Sienos ir kerčios; VI. Rizalitai; VII. Mezoninai; VIII. Balkonai)

IX. STOGŲ SKYDAI

Stogų skydai (anksčiau buvo įprasta vadinti skliautais) – tai pastato karkaso (sienos) vieta tarp stogo šlaitų. Patalpose už jų gali būti įrengta pagalbinė patalpa Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: liepa (0)

D. Rastenienės nuotr.

Liepa – pati vasaros branda. Mėnesio pavadinimą bus nulėmę liepos žiedų, bičių darbymečio liepynuose žaismė ir svarba.

Apie medžio galias labai vaizdžiai liepos vardu kalbėjo Eugenija Šimkūnaitė: …Mano lapuose trys galybės: nuo sumenkimo, nuo vidurių supykimo, nuo odos atkiurimo. Mano žiedų galybė – nuo krūtinės sunkumo, nuo kaulo laužymo, nuo dieglių diegimo, nuo šerpetų, nuo spuogų, nuo dedervinų. Mano žiedų galybė nuo rūpesčių, nuo susigraužimų, tai mano žiedų gražumėly, tai mano žiedų kvapumėly. Mano žiedų galybių galybė – tai medaus saldybė Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Griaustinio dievas ir su juo susijęs mitas (6)

Mitologė habil. dr. Nijolė Laurinkienė " | Asmeninė nuotr.

Griausmavaldžio ir šio dievo kovos su jo priešininku mitas laikomas indoeuropiečių mitologijos branduoliu. Šis mitas turi nemaža versijų, kadangi  nuo seno jis buvo plėtojamas, įvairiai jį modifikuojant, praplečiant siužetus atšakomis, detalėmis. Be to, jo turinys atskleidžiamas panaudojant įvairias kodines sistemas.

Griaustinio dievo mitas žinomas ne tik baltams, bet ir kitoms indoeuropiečių kilmės kalbomis kalbančioms tautoms. Baltai ir slavai yra išlaikę ne tik panašaus turinio mito siužetus, bet ir panašiai skambantį pagrindinio mito personažo vardą: lietuvių Perkūnas, latvių Pērkons, prūsų Percunis, rusų Перун, baltarusių Пярун, ukrainiečių Перун, lenkų Piorun, čekų Perun. Skaityti toliau

A. Stabrauskas. Išėję Žvėryno namai (5): Kęstučio 37, 46, 46A, 48 ir Birutės 42 (nuotraukos) (0)

Vilnius, Kęstučio 37. | V. Šaulio nuotr.

„Išėjus“ namui, kartais toje vietoje dar bent kelis pavasarius suspėja nužydėti ne tik kiaulpienės, bet ir gyventojų sodintos gėlės (1 nuotr.). Kitu atveju, beregint, sakytume, dar šiltoje „gūžtoje“ išauga naujas pastatas, savo išvaizda (formomis, netgi spalva) neatpažįstamai pakeisdamas tą gatvės kampą (2 nuotr.).

Kęstučio 37.  Čia dabar rasite dviaukštę „Maximą“. Žvėryne gyvenusio kraštotyrininko Vlado Šaulio negatyvuose yra du čia stovėjusio pastato fragmentai Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: birželis (0)

Žolynų turgus Vilniuje. 2012 m. | Keičio Kagio Keiichi Kagi) nuotr.

Birželis – jau vasaros pradžia. Jis ilgai vadintas sėmeniu. Ar nebus jo dabartinis vardas susijęs su žodžiu biržė, biržyti. Taip įvardijamas šiaudų kuokštelio (ar šakelės) įkišimas į žemę sėjant, kad būtų pažymėta, iki kur krito sėjami grūdai. Tai buvęs labai svarbus darbas. Sėjėjas pirmą šiaudų kuokštą sudėdavo kryžiumi ir prispausdavo žemės grumstu – tai vis dėl sėjos, derliaus sėkmės. Neužsėta plynė pasėliuose buvo laikyta ženklu, kad kas nors iš šeimos naujo derliaus duonos jau nebesulauks… Bet dar įtikinamiau, kad šis mėnuo bus skirtas medžių medžio – beržo – garbei. Ir ne be reikalo! Sveikatos šaltinis – jo sula, pumpurai, lapai… Vantos – ne tik dėl Skaityti toliau