Lietuvos repolonizacijai – ne!

Be kalbos nėra tautos (0)

2012 05 17 00:51

Lietuvos lenkų mitingas | delfi.lt, A.Solomino nuotr.

– Lietuvoje jaučiamės gerai, braliukai juk mes, paskutinės išlikusios pasaulyje giminingos tautos, – sako Lietuvos latvių organizacijų koordinacinės tarybos pirmininkė Gunta Rone.

Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius latvių tautybės asmenų, Vilniuje daugiau nei penki šimtai. Lietuvoje latviai daugiausia susitelkę paribio rajonuose, tačiau jų gyvenama ir Vilniuje, Palangoje, Klaipėdoje bei kituose miestuose.

Kaip aiškina Gunta Rone, Lietuvoje nėra latviškų mokyklų, nes nedaug yra to paties amžiaus vaikų. Skaityti toliau →

I.Gasperavičiūtė. Išpuoliai prieš tautines mažumas tęsiasi (2)

2012 05 11 08:51

Pernai staiga pasipylė vienas po kito išpuoliai prieš tautines mažumas Palenkės vaivadijoje. Orlios valsčiuje aptepliota sinagoga, Punsko valsčiuje sunaikintos dvikalbės vietovių lentelės, išniekinti du lietuvių kultūrai svarbūs paminklai, sunaikinta Balstogėje iš krūmokšnių suformuota Dovydo žvaigždė, padegta totorių būstinė, išniekintas Jedvabne žudynes įamžinantis paminklas. Apie tai buvo daug rašyta ir „Aušroje“, taip pat kalbėta susitikimuose su vaivadijos valdžia bei Balstogėje susitikime su Seimo Tautinių ir etninių mažumų komisija. Nors visi valdžios atstovai pasmerkė įvykdytus išpuolius, tačiau iš esmės Lenkijos politikai nesiėmė kokių nors konkrečių veiksmų keisti Palenkės vaivadijoje vyraujančias nuotaikas ir išvengti tokių įvykių. Skaityti toliau →

Petras Maksimavičius. Prezidentas pasiūlė palaukti Lietuvos Seimo rinkimų (6)

2012 05 08 11:16

Balandžio 27 d. Seinijoje lankėsi Lenkijos Prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski). Seinuose Prezidentas dalyvavo Seinų priešgaisrinės tarnybos įkūrimo 55 metų jubiliejaus renginiuose, simboliškai įteikė tarnybai vėliavą, apdovanojo nusipelniusius gaisrininkus. Į iškilmes buvo pakviesti taip pat Lietuvos kaimyninių priešgaisrinių tarnybų vadovai bei Lietuvos Respublikos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius. Abiejų šalių priešgaisrinės tarnybos jau daugelį metų bendradarbiauja: rengia bendrus projektus, dalyvauja bendrose pratybose, modernizuoja įrangą. Apie tai, dėkodamas Lietuvos gaisrininkams už bendradarbiavimą, savo pranešime kalbėjo Palenkės vaivadijos priešgaisrinės tarnybos komendantas.

Punske Prezidento vizitas prasidėjo padėjimu gėlių prie paminklo, skirto nužudytiems Skaityti toliau →

Ambasadoriaus laiškas „The Economist“: lenkų mažuma Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas (4)

2012 05 07 23:06

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Oskaras Jusys savaitraščio „The Economist“ redakcijai atsiųstame laiške pabrėžė, kad lenkų mažuma Lietuvoje nėra diskriminuojama, o švietimo srityje mokytis lenkų kalba sudarytos išskirtinai geros sąlygos.

Reaguodamas į savaitraščio neseniai paskelbtą straipsnį apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius, diplomatas teigė, kad galimybės mokytis lenkų kalba Lietuvoje yra geresnes nei bet kur kitur.

„Vertėtų pažymėti, kad mokymasis visose stadijose, nuo darželio iki universiteto, lenkų mažumai Lietuvoje galimas jų gimtąja kalba. Tai yra unikalu Europoje. Balstogės universiteto filialas Lietuvos sostinėje Vilniuje yra vienintelis lenkų aukštojo mokslo institutas užsienyje“, – Skaityti toliau →

D.Lavrinovičius: mokytis lietuvių kalbos reikia (0)

2012 05 07 14:25

Darjušas Lavrinovičius | DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Lietuvos lenkams rengiant piketus dėl juos esą diskriminuojančio švietimo įstatymo, Lenkijos vadovams grasinant NATO oro patruliavimo nutraukimu, jeigu Lietuva nenusileis, Lietuvos lenkas Darjušas Lavrinovičius ragina savo tautiečius mokytis lietuvių kalbos.

Televizijos kanalo TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ krepšininkas sakė, kad jis, lenkas, niekada Lietuvoje nesijautė diskriminuojamas ir tikina, kad, užuot įsižeidę, jo tautiečiai turėtų mokytis lietuvių kalbos dėl ateities. Skaityti toliau →

Ž.Makauskienė. Tolerancijos pamokos (10)

2012 05 04 11:35

B.Komorovskis Punske | Punskas.pl nuotr.

Balandžio 27 dieną, prieš ilgąjį savaitgalį, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) pakeliui į savo vasarnamį Buda Ruska (prie Vygrių) trumpam užsuko į Seinus ir Punską. Seinuose dalyvavo vietos gaisrinnkų šventėje, o Punske susitiko su lietuvių bendruomene. Punske prezidentas kalbėjo apie valstybės pagarbą ir paramą Lenkijos lietuviams, tačiau išklausęs lietuviškų organizacijų atstovų nepažadėjo spręsti kai kurių problemų, o prie dalies jų bus grįžta, sakė, tik po Seimo rinkimų. Ne Lenkijos, o Lietuvos Seimo.

Tai jau ne pirmas kartas, kai lenkų politiko Punske išsakyti žodžiai skiriami ne lietuvių tautinei mažumai, Skaityti toliau →

A. Lapinskas: Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą (0)

2012 04 30 11:59

Prie gausybės Lenkijos skundų prieš Lietuvą Europos institucijoms neseniai prisidėjo dar vienas: Lenkijos piliečių Tomašo Snarskio (Tomaszo Snarskio) ir Jozefo Slomos peticijos dėl Lietuvos lenkų padėties. Jas balandžio 24 dieną nagrinėjo Europos Parlamento Peticijų komitetas.

Apie ką kalba T.Snarskio peticija (panaši yra ir antroji)? Apie tą patį: tragišką lenkų padėtį Lietuvoje. „Kreipiuosi su prašymu imtis visų įmanomų teisinių žingsnių, turinčių tikslą užtikrinti lenkų tautinei mažumai pagrindines žmogaus teises, tarp jų mažumos kalbines teises“. Taip prasideda šis Lenkijos piliečio paskvilis.

Cituotas sakinys iš karto parodo peticijos teisinį lygį, nors ją rašęs save pristatė kaip teisininką. Esmė ta, kad tarp pagrindinių Žmogaus teisių tikrai nėra mažumų kalbinių Skaityti toliau →

V.Sinica. Lietuvos lenkų problemos: tikrovė ir manipuliacijos (3)

2012 04 17 10:01

2011-ųjų rugsėjo 23 diena, prie Seimo prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas mitinguoja virštūkstantinė minia. Netoliese ant suoliuko sėdi plakatus pasidėję mokyklinukai. Paprašyti gali perskaityti užrašus ant plakatų, bet ne išversti juos į lietuvių kalbą. Sakosi atvežti čia mokytojų ir norintys namo. Toliau buriuojasi taip pat slapčia nuo mitingo nusišalinę vyresni jaunuoliai. Kalbas skelia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai. Tai žurnalistės Ž.Miškinytės iš Lietuvos lenkų mitingo, galimai vainikavusio pernykštę jų kovą už savo teises, vietos nupieštas vaizdelis.

Jau porą metų Lietuvos viešojoje erdvėje girdimos kalbos apie Lietuvos lenkų tautinės mažumos problemas. Skaityti toliau →

Ko iš tikrųjų siekia Lenkija, vykdydama dvigubų standartų politiką Baltijos regione? (8)

2012 04 02 15:35

Lenkijos vadovai yra ne kartą pademonstravę ir toliau nuosekliai laikosi dvigubų standartų politikos skirtingai vertindami Baltijos šalių vykdomą politiką tautinių mažumų atžvilgiu.

Girdama Estiją ir Latviją už tai, už ką Lietuva, jų manymu, nusipelno aštrios kritikos Lenkijos turėtų priversti susimąstyti Lietuvos ir Latvijos politikus dėl to ko iš tikrųjų tokia dvigubais standartais grindžiama politika Lenkija siekia Baltijos regione.

Kovo pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas, Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas prof. dr. Alvydas Butkus išsiuntė kreipimąsi Lietuvos ir Latvijos prezidentams, Skaityti toliau →

P.Maksimavičius. Ir niekas mūsų neįtikins… (0)

2012 04 02 15:30

Beskaitant Lenkijos Seimo Ryšių su lenkais užsienyje komisijos 2012-01-26 d. posėdžio stenogramą, pasirodė A. Mockaus straipsnis, pavadintas „Lenkija ir Lietuva pavargo nuo Sikorskio ir Tomaševskio sindromų”. Žurnalistas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dažnai nesistengiama giliau analizuoti ir ieškoti išeičių, padėsiančių gerinti Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Pasak jo, pradėti reikėtų nuo suvokimo, jog „(…) Lenkija nėra vien tik Sikorskis, Lietuvos lenkai nėra vien tik Tomaševskis, o lietuviai nėra kovotojai prieš tautines mažumas”.

Iš esmės su šia teze reikėtų sutikti, tačiau atrodo, kad situacija šiek tiek supaprastinama. Visų pirma nei vienas užsienio reikalų ministras nesugebėtų vykdyti nuoseklios savo politikos neturėdamas tvirtos šalies Prezidento ir politinio elito paramos ir nei vienas tautinės mažumos lyderis nebūtų išrinktas į Europos parlamentą Skaityti toliau →

A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko? (2)

2012 03 22 17:38

Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus. Todėl pernai pavasarį pamėginau užmegzti ryšį su kaimynais – nusiunčiau Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui laišką „Kaip gyventi ir sugyventi?“ („Jak żyć i współżyć?”), kuriuo atsakiau į tame laikraštyje išspausdintą Lenkijos užsienio reikalų viceministrės Gražina Bernatovič (Grazyna Bernatowicz) straipsnį „Nesipiršime su draugyste“ („Nie będziemy się narzucać z przyjaźnią“).

Jau vien iš pavadinimo turbūt aišku, kad tai buvo gana agresyvus Lenkijos politikės straipsnis. Štai kaip ji vertino mūsų šalį: „Lietuva savo pagrindiniu uždaviniu pasirinko pataikavimą nacionalistiškai nusiteikusių politikų grupėms, kurių veiksmai mažai atitiko Lietuvos visuomenės požiūrį“. Skaityti toliau →

Seimo nariai prašo atšaukti lenkakalbių mitingą Vilniuje – savivaldybė nesutinka (4)

2012 03 16 00:14

Kovo 15 d. Tautininkų sąjungos pirmininko, Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva vienuolika Seimo narių kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami nukelti šeštadienį, kovo 17 d., numatytą vadinamos Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetų mitingą.

Seimo nariai savivaldybės prašė atšaukti ar atidėti eitynes ir mitingą, kuriame reikalaujama atšaukti Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą.

„Atsitiktinai ar ne, ši data sutampa su Lenkijos Respublikos ultimatumu Lietuvai prieš 74 metus. Sprendžiant iš pranešimų spaudoje ir kitų duomenų, yra realių galimybių, kad Skaityti toliau →

K.Garšva. Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs ultimatumą Lietuvai (6)

2012 03 15 08:44

Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs prieš 74 metus Lenkijos pareikštą Lietuvai ultimatumą.Tą dieną jie rengia eitynes, mitingą ir eilinę Seimo rinkimų repeticiją, apgaudinėdami savo tautiečius, esą Lietuva nori juos „sulietuvinti“.

Vilniaus rajono savivaldybės sekretorė Renata Citacka kalba Lietuvos lenkų vardu, kviečia „ginti lenkų švietimą“, „mūsų vaikų ateitį“ ir atšaukti Švietimo įstatymo keturis punktus:

1. Baigiamojo lietuvių kalbos egzamino kaip gimtosios ir valstybinės kalbos suvienodinimą, taip diskriminuojant pusę lietuviškose mokyklose besimokančių lenkų, kuriems reikalavimai būtų didesni. Skaityti toliau →

Ž.Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau (4)

2012 03 15 01:30

Bendra lietuvių ir lenkų istorija suteikia Lietuvos lenkams ypatingą statusą, o Lenkijai – teisę kitaip nei kitas šalis traktuoti savo šiaurės kaimynę.Toks įspūdis gali kilti stebint, kas vyksta dvišaliuose santykiuose.

Prezidentui Bronislavui Komorovskiui (Bronisław Komorowski) nuvykus su vizitu į Vilnių (ir Šalčininkus) Vasario 16-osios proga viename Lenkijos televizijos kanale Varšuvos universiteto profesorius dėstė, kaip Lietuvoje skriaudžiami lenkai: esą, jie buvo išskirti iš žemės grąžinimo proceso, o lenkų žemę užgrobė lietuviai politikai, kad kas antras Vilnijos lenkas Antrojo pasaulinio karo metais žuvo nuo lietuvių rankos, kad lenkų kalba išstumiama iš bažnyčios ir kad lenkiškos mokyklos atsidūrė ties išlikimo riba. Skaityti toliau →

A.Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius (4)

2012 03 12 19:01

2012 m. kovo 10 d. žurnalas „The Economist“ išspausdino straipsnį „Bad Blood“ („Nesantaika“). Paantraštė patikslina apie kokią nesantaiką kalbama: „Lenkijos-Lietuvos ryšiai yra labai seni, bet darosi vis labiau dygesni“. Vadinasi, Europa, o gal ir visas pasaulis pradėjo nerimauti dėl kažkada netgi vienoje valstybėje – Abiejų Tautų Respublikoje – gyvenusių tautų santykių. Beje, toji Respublika, lietuviškai – Žečpospolita kartais, dažniausiai, lenkų spaudoje pavadinama idėjine ir institucine Europos Sąjungos užuomazga. Deja, mūsų šalių bendrabūvis tapo tikrai ne europietiškas.

Straipsnyje rašoma: „Gluminančiai blogi ir jau tampantys visai pavojingi. Štai taip stebėtojams atrodo Lenkijos-Lietuvos santykiai. Skaityti toliau →

P.Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės? (0)

2012 03 12 11:34

Palenkės vaivada Maciej Žyvno (Maciej Żywno) bei jo tarnybos suka galvas, kaip Seinų (kaimiškoje) savivaldybėje lietuviškus kaimus pažymėti dvikalbėmis lentutėmis. Rūpestis dėl lietuvių tautinės mažumos padėties Seinų savivaldybėje pagirtinas, tačiau susidaro įspūdis, kad kaip ir Punsko atveju, ši iniciatyva turi visų pirma politinį atspalvį.

Teisingumo dėlei reikia pripažinti, kad prieš keletą metų Seinų savivaldybėje esančio Burbiškių kaimo gyventojai surinko parašus ir kreipėsi į savivaldybės tarybą dėl jų kaimo pavadinimo dviem kalbomis. Gyventojų kreipimąsi parėmė Lenkijos lietuvių bendruomenė ir kreipėsi ne tik į savivaldybę, bet ir centrinės valdžios institucijas. Skaityti toliau →

A.Butkus. Kas „užmiršo“ paminklą sulaužytam žodžiui? (24)

2012 03 04 19:35

Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejaus sandėlyje nuo lankytojų akių vis dar slepiamas juodo akmens obeliskas, 1930 m. pastatytas muziejaus sodelyje, minint Vilniaus netekties dešimtmetį. Tai bene vienintelis paminklas, neatstatytas po Karo muziejaus sodelio rekonstrukcijos, atgavus Lietuvai nepriklausomybę.

Pasak tuo metu Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriui vadovavusio Stepono Gečo, paminklo atstatymas tada net nebuvo svarstomas, nes „Lietuva dar tik rengėsi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lenkija“. Tačiau pačiai Lenkijai tai nė kiek nesutrukdė 1994 m. Varšuvoje Visų Šventųjų bažnyčioje (E. Platerytės g. kampas) prie centrinių durų užkabinti lentos, skirtos, kaip ten rašoma, pagerbti Lenkijos rytinių žemių gyventojams, Skaityti toliau →

V.Volkus. Ar galima įveikti nepasitikėjimą? (21)

2012 02 25 00:03

1385 m. Krėvos ketinimo sutartimi LDK valdovas Jogaila susitarė su Lenkijos karalystės atstovais krikštytis, apkrikštyti lietuvius, vesti Lenkijos karūnos paveldėtoją karalaitę Jadvygą, apmokėti 200 tūkstančių auksinių jos sužadėtiniui Vilhelmui už sužadėtuvių sulaužymą. Tos personalinės unijos metu LDK turėjo tapti Lenkijos karalystės vasaline kunigaikštyste. 200 tūkstančių Jogaila sumokėjo, o mes, likę lietuviai, mokame iki šių dienų.

1386 m. vasario 18 d. Jogaila apsikrikštijo, sutuoktuvių metu buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, Skaityti toliau →

P.Gylys: Politikams nevalia skatinti priešpriešos tarp lietuvių ir lenkų (9)

2012 02 23 10:40

„Aušra“: Profesoriau, kas, Jūsų nuomone, sugadino lietuvių ir lenkų santykius?

Prof. Povilas Gylys: Manau, kad žmonių santykiai nėra jau tokie blogi. Štai mūsų universitetas bendradarbiauja su Vroclavo ekonomikos universitetu, palaikome specialius santykius, pavasarį skaičiau ten paskaitas. Šiuo požiūriu lyg ir viskas neblogai. Bet valstybių santykiai yra prastos būklės. Tą būklę galima paaiškinti tuo, kad mes, lietuviai, ko gero, neužėmę adekvačios pozicijos. Daugeliu požiūrių elgiamės pagal principą – nusileisk, įtik. Pavyzdžiui, sutinkame, kad mūsų jungtinės valstybės istorija yra tokia, kokią ją įsivaizduoja dauguma lenkų. Bet juk dauguma lietuvių širdyje kitaip vertina mūsų gyvenimą po Liublino unijos. Skaityti toliau →

K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje? (21)

2012 02 20 12:00

1. Ko nori Lenkija Lietuvoje?

Lenkijos premjeras D. Tuskas ir Užsienio reikalų ministras R. Sikorskis pareiškė: „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie bus Lietuvos Vyriausybės santykiai su lenkų tautine mažuma. Tai kodėl tie santykiai tarp abiejų valstybių nėra geri, nors lenkų kultūros padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, o lenkai čia užima ko gero daugiausia aukštų pareigų? Ogi todėl, kad:

1) Lenkija nepripažįsta 1919-1939 m. rytinės Lietuvos dalies okupacijos ir sako, kad „Vilnius mūsų“ (Lenkijos URM ministro R. Sikorskio, Seimo narių M. Borovskio, A. Gurskio, J. Kuriatos ir kitų pozicija, URM leidinys „Ponary“, ignoruojant oficialią autentišką forma Paneriai);
2) kaip niekas kitas pasaulyje Lenkija kišasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus ir daro spaudimą gaivinti okupacijų padarinius;
3) Lenkija turi programą rytų Lietuvai ir mano, kad bent rytų Lietuvoje ne lenkai turi integruotis į Lietuvą, o visi gyventojai – į Lenkiją (Lenkijos Seimo ir Senato bei Lietuvos seimo komisijos Skaityti toliau →

J.Užurka. Po dvidešimties metų… (0)

2012 02 19 19:07

Šiandien, vis aktyviau ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš ne tyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Tuo metu aš dirbau naujai įkurtame LR Krašto apsaugos departamente [KAD], buvau Vilniaus apskrities KAD štabo viršininkas, todėl mano atmintyje dar neišblėsę tų metų įvykiai. O kad tie įvykiai būtų tikslesni, dokumentalesni, aš tiksliai pacituosiu tuos aprašomus įvykius iš „Antroji kario knyga“ išleistos 1995 metais. Šioje knygoje dokumentaliai šviežiai aprašomi įvykiai kokiose sąlygose Vilniaus rajone formavosi Krašto apsaugos struktūros, kūrėsi kariuomenė, kėlėsi mūsų valstybė. Skaityti toliau →

V.Radikaitė-Žukienė. Kaip mes šventėme Vasario 16-tąją Šalčininkuose (9)

2012 02 18 23:38

Pamenu, prieš keletą metų grupė jaunuolių per Nepriklausomybės dieną nuvyko į Švenčionių rajone esančią J. Pilsudskio tėviškę ir ten iškėlė Trispalvę. Pagalvojau tada: gaila, kad manęs ten nebuvo. Tad pakviesta vykti į Šalčininkus, išvažiavau ilgai nemąstydama.

Kaip žinia, tądien į Šalčininkus vyko ir Lenkijos prezidentas. Deja, iš šono žiūrint atrodė, kad ne Lietuvos Nepriklausomybės dienos švęsti, o išklausyti vietinių lenkų apie lietuvių jiems daromas Skaityti toliau →

K.Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai (15)

2012 02 13 08:20

"Vilnijos" draugijos pirmininkas dr. K.Garšva

Lietuvos ir Lenkijos derybų komisijos dėl kultūros dalykų iki galo negalės susitarti tol, kol Lenkija nepripažins, kad:

1) Vilnija ir Seinų kraštas – tos pačios lietuvių ir Lietuvos (ne Lenkijos) etninės bei istorinės žemės, lenkai ir kitos tautinės mažumos čia nėra autochtonai (senbuviai),

2) ne Lietuva, o Lenkija tas žemes 1920 m. prievarta okupavo ir nutautino,

3) kad dabartinis Lenkijos nuolatinis kišimasis į Lietuvos Respublikos reikalus, kai kaimynė bando valdyti, finansuoti ir auklėti Lietuvai nelojalius piliečius per savo ambasadą, konsulatą bei Lenkų rinkimų akciją, pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą, tarptautines, dvišales sutartis, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Skaityti toliau →

K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai (93)

2012 02 09 22:22

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje [...] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525). Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų.

Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius. Skaityti toliau →

Ž.Makauskienė. Lenkiška tolerancija (12)

2012 01 25 08:53

Ir vėl antilietuviška isterija Lenkijoje. Šįkart ją sukėlė informacija, kad „Lietuvos geležinkeliai“ 11 darbuotojų už nevalstybinės kalbos vartojimą darbo metu apkarpė atlyginimus. Kaip pranešama, tie darbuotojai darbo metu bendravo nevalstybine kalba, pavyzdžiui, per tarnybines radijo ryšio priemones.

„Direkcijos darbuotojų valstybinės kalbos vartojimas atliekant tarnybines pareigas ypač svarbus siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą. Bendrovė deda daug pastangų, siekdama užtikrinti saugų krovinių ir keleivių vežimą. Skaityti toliau →

P.Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija? (13)

2012 01 19 15:22

Apie tuos ginčus jau labai daug prikalbėta ir prirašyta. Atrodytų, jog nieko daugiau negalima sugalvoti. Nuomonės skamba labai skirtingos, viena kitai prieštaraujančios ne tik iš oponuojančių lenkų ir lietuvių pusių, bet ir tarp pačių lietuvių ar lenkų.

Pradėta nuo kelių šimtmečių istorijos, nuo Liublino unijos iki Suvalkų sutarties sulaužymo ir iki šių dienų problemų. Jei šiuose ginčuose ieškoma tiesos, tai vargu ar padės senų jau užgijusių žaizdų judinimas. Ne bent norima dar kartą įsitikinti, jog ir dabartinės Lietuva bei Lenkija labai skirtingai traktuoja savo tarpusavio santykių istoriją. Įsitikinus dėti tašką po senąja istorija ir toliau nagrinėti lietuvių bei Lietuvos lenkų santykius po 1990 m. Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Skaityti toliau →

A.Ažubalis: lenko kortos siejimas su Lietuvos priklausomybe SSRS – nesusipratimas (3)

2012 01 16 16:40

Lenkijos įstatymo nuostata išduoti lenko kortą tik tiems lenkams, kurie gyvena buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, yra grynas nesusipratimas, kurį Lenkija turėtų ištaisyti. Tokios nuomonės laikosi Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, pirmadienį viešėjęs Šalčininkuose.

„Žinoma, kai kurios nuostatos teisininkams kelia kai kurių abejonių. Kaip ir sakykim, man, kaip Lietuvos piliečiui, kelia tam tikrą nuostabą ta nuostata, kad pati lenkų kortos veikimo teritorija apima Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių teritoriją, Skaityti toliau →

A.Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis (1)

2012 01 14 14:31

Toliau įžūlėjantis lenkų tautinės mažumos elgesys ir reikalavimai Lietuvos Respublikai yra neatskiriami nuo ankstesnių įvykių, kurių chronologija siekia 1920-uosius metus.

Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.

Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. Skaityti toliau →

V.Landsbergis. Nelygios mažumos (2)

2012 01 11 15:01

Skaitau eilinį išpuolį prieš Mahirą Gamzajevą (Delfi.lt, 20121.01.10) ir mėginu suprasti, ko ponas Lenkų sąjungos sekretorius pyksta.

Ar dėl to, kad vienos partijos vadovas Valdemaras Tomaševskis išties nuolat kalba visų Lietuvos tautinių mažumų vardu, gal nė Lenkų sąjungos oficialaus įgaliojimo negavęs, ar dėl to, kad Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas M. Gamzajevas turi kaip tik šiuo klausimu – dėl V. Tomaševskio įgaliojimų – kritišką požiūrį?

Pirmuoju atveju V. Tomaševskio politiniame ir pilietiniame elgesy nebūtų nieko nauja. Vos išrinktas į Europos Parlamentą, jis ėmė skųsti Lietuvą, dar ir parašus rinkdamas, kad ši engianti skriaudžianti savo tautines mažumas. Skaityti toliau →

Č.Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai… (0)

2012 01 09 01:39

Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį.

Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės.

Kita vertus, nereikia vengti priminti pačių sunkiausių Lietuvai istorijos periodų, koks buvo, pavyzdžiui, painus 1918-1922 m. ar dar platesnis laikotarpis. Gal kai kas ims tvirtinti, kad šitaip norima sukiršinti tautas ir etnines grupes, bet juk tų visiems žinomų ir primirštų faktų bei situacijos Skaityti toliau →