G. Šapoka. Mokinių tėvų komiteto pareiškimai sovietinei Lietuvos valdžiai
1956 metai unikalūs tuo, kad sušvelnėjo komunistinis režimas po Stalino mirties. Tai ir TSKP XX suvažiavimas, kosmetiškai pasmerkęs Stalino kultą,...
1956 metai unikalūs tuo, kad sušvelnėjo komunistinis režimas po Stalino mirties. Tai ir TSKP XX suvažiavimas, kosmetiškai pasmerkęs Stalino kultą,...
Dažnai teigiama, kad J. Paleckis ir A. Sniečkus rūpinosi ir lietuvišku švietimu. Noriu pateikti pavyzdžius kaip iš tiesų buvo nutautintame...
Ilgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Europos šalyse prasidėjo intensyvi gyventojų migracija, kurios dažniausia ir bene svarbiausia forma buvo repatriacija. Kai kurioms...
Spausdiname Jono Pijaus Murkos (1889–1845) studijos „Lietuviai Vilniaus krašte“ tęsinį (pradžia ČIA). Studija parašyta 1941 m. talkinant dukrai Gražvydai.
2014 m. „Mokslo Lietuvoje“ Nr. 7 ir 8 atspausdintas Giedrės Bulotaitės straipsnis apie senelį Joną Pijų Murką (1889–1945). Straipsnyje minima...
Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė...
Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą,...
Pagaliau tai pasakyta viešai ir visai Lietuvai – ir ne kokiame nors marginalų laikraštėlyje, bet solidžiame Lietuvos lenkų laikraštyje ir rimtame...
Lietuvos lenkakalbių laikraštis „Tygodnik Wileńszczyzny“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino savi kariai“. Taip, čia apie Želigovskio...
Lietuvos santykis su Lenkijos įvykdyta mūsų sostinės ir Pietryčių Lietuvos aneksija ir Vilniaus atsiėmimas tragiškomis Lietuvai aplinkybėmis jau neblogai ištyrinėtas...
Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...
Uždarius lietuvių pradžios mokyklas, skaityklos tapo svarbiausiais kultūros židiniais. Čia vykdavo vakarai, kursai, būdavo skaitomos paskaitos, rengiami pašnekesiai. Jose daugiausia...
Lenkija, 1920 m. rudenį okupavusi Vilnių ir Rytų Lietuvą, 1922 m. ją aneksavo, inkorporavo į savo sudėtį. Aneksuotame Vilniaus krašte...
Joks nesutarimas nėra taip aptemdęs Lietuvos ir Lenkijos sntykių kaip konfliktas dėl Vilniaus. Mūsų tikslas – parodyti pagrindinius ginčo dėl...
Vienas ryškiausių, gana efektyvus lietuvių lenkinimo būdas buvo lietuvių kunigų iškeldinimas į baltarusių parapijas. Lietuvių kunigai būdavo iškeldinami į kitas...
Caro priespaudos ir griežto režimo sąlygomis Katalikų Bažnyčia vienintelė turėjo šiokias tokias sąlygas formuoti priešišką valdžiai visuomenės nuomonę bei žadinti...
Lietuvos didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos Karalystei 1385 m. sudarius Krėvos sutartį bei 1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, prasidėjo lietuvių polonizacija....
Neseniai Lietuvos lenkų atstovas viešai pareiškė, kad didžiausias Lietuvos lenkų iššūkis yra, jog ši bendruomenė toliau rusifikuojasi, nors jau eina...
Lenkijos ambasadorių įkvėpė J. Pilsudskis? Lenkijos ambasadorius sujudo kai sužinojo, kad Rytų Lietuva liko pavadinta lietuviškas Donbasas.
Pasauliniu ar europiniu mastu mažos Lietuvėlės problemos atrodo mikroskopinės. Argi kam įdomu keleto medžių likimas prie geležinkeliečių pastato Vilniuje, kažkokio...
Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad asmenvardžiai oficialiuosiuose dokumentuose negali būti užrašomi nelietuviškais rašmenimis, bet išimtys galimos.
Pranešimas, skaitytas 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.
Kovo 15 d. Seime surengta Seimo nario, kalbininko dr. Stasio Tumėno spaudos konferencija „Dėl konstitucinio įstatymo projekto ir valstybinės lietuvių...
Dar neseniai – šių metų sausio mėn. – Seimo valdantieji pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių: „q“, „w“, „x“, rašybai...
Liaudies dainoje „Linelį raunu ne viena“ dainuojama, kad mergelės širdelei kažko vis trūksta, vis negana... O štai Seimo narė Beata...
Įsivaizduokite, einate gatve, o iš už kampo prišoka žmogysta ir sako: – Žinote, o mes su jumis turime problemą, kurią mums...
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai
Balandžio 12 d. Seime 11 val. „skubos tvarka“ buvo numatyta svarstyti, o vėliau ir priimti Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teikiamas...
Tautybę pasikeisti Lietuvoje netrukus bus galima kad ir penkis kartus per metus. O tiems, kurie turėjo keturis senelius skirtingų tautybių...