Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Lietuvos kūrėjai

Alpinistas V. Vitkauskas: Mes visada turime galimybę rinktis (4)

Vladas Vitkauskas | asmeninė nuotr.

Jaunystėje dėl sveikatos jo neėmė į armiją kaip netinkančio „taikos sąlygomis“, o po 15 metų jis sugebėjo vienas įkopti į aukščiausias pasaulio viršukalnes ir ten iškelti Lietuvos vėliavą. Mažai kas žino, jog tai – ne vien romantika ir gražūs vaizdai. Su VLMEDICINA.LT skaitytojais garsus keliautojas ir alpinistas Vladas Vitkauskas pasidalino, kaip kalnai veikia sveikatą, ko išmokė mirtys ir kaip tai išgyventi.

– Pasiekėte aukščiausias pasaulio viršukalnes ir vadinamąją mirties zoną 8 km aukštyje. Kaip jūs tada jautėtės?

Skaityti toliau

F. Kauzonas. Negi ir jūs parsidavėte, prezidente? (20)

Nerija Putinaitė | Alkas.lt nuotr.

Dialogas su skaitytoja

Po anos savaitės publikacijos „Negi jus taip lengva nupirkti, patriarche?“ skaitytoja Danutė V. interneto portale savo komentaru mane negailestingai, bet beveik ne be pagrindo sugėdino: „Straipsnyje jūs cituojate Landsbergį, Degutienę ir Kubilių, ką jie kalbėjo tomis dienomis, kaip jie dievino Justiną Marcinkevičių, kada jis mirė ar kada jį laidojo. O dabar, kai jį, mirusį, užpuolė Putinaitė, visi trys tyli. Priekaištavote dėl to jiems. Bet, kiek mena mano atmintis, labai gražiai, gal net dar gražiau, kalbėjo ir prezidentė. Bet ji irgi dabar tyli, o jūs, pone Kauzone, kažkodėl apie jos tylėjimą irgi tylite. Bijote?“ Skaityti toliau

R. Grigas. Žodis apie vyskupo Motiejaus Valančiaus žygdarbį (8)

„Lietos” labdaros fondo nuotr.

Vasario 28 d. lygiai prieš 215 metų gimė  Vyskupas Motiejus Valančius. Jis priklauso tiems retiems lietuvių tautos švyturiams, kurių spinduliuotė, bėgant dešimtmečiams ir net šimtmečiams, neblėsta. Netgi stiprėja. Stiprėja jau vien dėl to, kad pats gyvenimas, jo tirštėjantis dramatizmas mus verste verčia gauti papildomus gaivinančios šviesos pliūpsnius.

Mąstydamas apie įvairiais talentais ir ypatingu nuosekliu valingumu pasireiškusią Valančiaus asmenybę, visų pirma aš mąstau apie Jį kaip apie didį Audėją. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Zauerveinas ir Vydūnas (7)

Jurgis Zauerveinas (1831–1904)

Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metinėms

Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 – 1904 12 16) ir Vydūnas – dvi ryškios tautinio Rytų Prūsijos lietuvių judėjimo figūros XIX ir XX amžių sandūroje. J. Zauerveinas buvo vokietis, tačiau savo vokiškumo misiją jis matė garbingoje pareigoje padėti mažoms, priespaudą kenčiančioms tautoms. Tam jį skatino tvirtos humanistinės nuostatos, taip pat išskirtinė Dievo dovana – žavėjimasis vos ne kiekviena išgirsta kalba ir nuostabus gebėjimas panorėjus ją išmokti. Fenomenalių sugebėjimų poliglotas kalbėjo, rašė, net poeziją kūrė daugiau kaip penkiasdešimt kalbų. Skaityti toliau

Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos (36)

Regimantas Adomaitis_respublika.lt

Kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis, pas kurį svečiavomės prieš šventes, dar nebuvo papuošęs Kalėdų eglutės, bet spygliuočio žaluma jau gyvino interjerą. Jaunėlis Mindaugas parvežė šakų iš Labanoro, kurio prieigose yra ir Adomaičių sodyba. Ten prabėgo daug laimingų dienų, kol aktoriaus žmona Eugenija buvo gyva, ten šiemet numatyta švęsti ir Kalėdas. Dieve, kaip ten gerai, atsidūsėja R.Adomaitis: ten prasideda Labanoro giria, ten ežeras, upelis pro namą prateka, tačiau ir šioji vieta negali susilyginti su tėvų namais. Skaityti toliau

D. Savickaitė. Žmogaus darbai tomis dienomis, kurios buvo duotos ir mums (1)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kaip bebūtų keista, bet arčiausiai kultūros darbuotojų dažniausiai atsiduria miškininkai. Jie ir talkininkai kraunant bendruomenių švenčių laužus, ir medienos tiekėjai scenografijos priemonėms pagaminti, ir, dažniausiai, patys – įvairių meno kolektyvų dalyviai, švenčių ruošėjai, knygų leidėjai ir filmų kūrėjai. Kodėl taip atsitinka? Miškininko profesiją renkasi jaunuoliai – romantikai. Įvairiausiose knygose pasakojama apie būtinybę išsaugoti gamtos grožį ateities kartoms… Skaityti toliau

V. Urbonas. Stasio Šilingo asmenybės bruožai (1)

Stasys-Silingas-archyviniu-nuotrauku-Alkas.lt-montazas

Minint 130-ąsias gimimo metines 

Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto bei publicisto talentą, bet susiklosčiusių aplinkybių ir didelio noro pasitarnauti savo tautai ir Lietuvai verčiamas atsidūrė politikoje ir jai atidavė beveik visą savo gyvenimą. Skaityti toliau

G. Papinigis. Stasio Šilingo, Lietuvos valstybės atkūrėjo, 130–mečiui (1)

stasys-silingas-Maskvos-universiteto-studentas-pie-1910m-silingu-seimos-archyvas

1885 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, gimė būsimasis Lietuvos valstybės vadovas, mūsų valstybingumo bei tautos tapatumo gaivintojas – Stasys Šilingas.

Kas akimirką atitoldami nuo 1918 m. vasario 16–tosios meto Lietuvos atgimimo, gauname vis daugiau stulbinančių žinių apie mūsų Tautos ir Valstybės atkūrėjų praeitį.

Lietuvos laisvės kovotojas, kilmingųjų didikų Šilingų palikuonis, didžiai garbingai pratęsė 1831 m. sukilimo dalyvių, jau po caro amnestijos į Lietuvą grįžusių ir vėl 1863 m. sukilimą ruošusių, kun. Antano Mackevičiaus būrius Paberžėje apmokiusių bei apginklavusių, grafų Šilingų pasiaukojamą kovą už Lietuvos išsilaisvinimą. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Panašūs gyvenimai – panašios mintys. Vydūnas ir Šveiceris (1)

Albertas_Sveiceris-wikipedia.or-nuotr.jpg

Įžymus XX a. mąstytojas, gydytojas, teologas, muzikas, visuomenės veikėjas, Nobelio taikos premijos laimėtojas Albertas Šveiceris (Albert Schweitzer) (1875 – 1965) dar tebegyvendamas buvo ir dabar tebėra viena iš įstabiausių ir pasaulyje plačiausiai žinomų asmenybių. Jo humanistinę veiklą labai aukštai vertino ryškiausi pasaulio žmonės, tarp jų A. Einšteinas, R. Rolandas, B. Ruselas, M. Gandis, Dž. Neru, M. L. Kingas ir kt. Apie jį įvairiomis kalbomis parašyta keliolika knygų, šimtai straipsnių. Ryškiausių darbų apie A. Šveicerį autoriai – Dž. Fešote (J. Feschotte) (4), Dž. Pie (J. Pierh) (8), N. Kazinsas (N. Cousins) (3), G. Liongfeldtas (G. Langfeldt) (6), B. Vinabstas (B. Winnubst) (12), R. Grabsas (R. Grabs) (5), G. Gesingas (G. Getting), Dž. Brabazonas (J. Brabazon) (2), P.H. Frajeris (P. H. Freyer) , V.Petrickis , B. Nosikas , I. Lazari – Pavlovska (7) ir kt. Skaityti toliau

D. Valentukevičienė. Jurgis Dovydaitis ir paskutinė jotvingė (6)

Pranė Grigaitė Ašašninkuose | M. Krasauskienės nuotr.

Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX a. tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.

Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA (video) (3)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdui Ozolui, tikrajam Lietuvos Atgimimo šaukliui (1939 01 31-2015 04 06) atminti

Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA.
Many jo niekas nenutildys.
Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
Ir naujo atgimimo viltys. 

Romualdas Ozolas, „Lietuva“, 1979 10 04

Šių metų balandžio devintąją į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse palydėjome po sunkios ligos anapusybėn išėjusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Skaityti toliau

V. Striužas. Čia mano miškai, čia mano vyrai (5)

Stefanija-Valatkiene-Roglaicia- 2015-07-16-V.Striuzo-nuotr2

Prie kelio Šiluva – Tytuvėnai, Roglaičių kaime, nedidelėj trobelėj gyvena stebėtinai jaunatviškos sielos ir geros atminties Stefanija Valatkienė, gimusi Pagedočio kaime Raseinių valsčiuje. Iki šių dienų išlaikiusi  nesavanaudišką meilę Lietuvai, pagarbą dėl laisvės kovojusiems partizanams.

Jos tėvelis – žymus knygnešys Juozas Matuzas, gyvenęs Sandrausiškės dvare, Šiluvos vlsč., carinės Rusijos valdžios draudžiama spauda aprūpindavęs savo krašto, taip pat Panevėžio, Ukmergės apylinkių knygnešius. Stefanija apsakė, kad tėvelis knygas slėpdavo šuns būdoje su dviguba siena. Knygas nešdavo ir vežimu veždavo. Kartą pasitikę pakeliui draugai patarė negrįžti namo, Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Romualdas Ozolas ir visuomeniniai kultūriniai judėjimai (9)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pranešimas, skaitytas gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.

Romualdo Ozolo kelias į didžiąją politiką ėjo per kultūrinę veiklą, per visuomeninius kultūrinius judėjimus, iš kurių faktiškai ir susikūrė Nepriklausomybės nešėjas Sąjūdis. Daugelis į Sąjūdį įsitraukusių, netgi elitine jo dalimi tapusių žmonių, nors ir būdami visuomeniškai kiek aktyvesni tuo, kad drąsiau išreikšdavo savo kritinį nusiteikimą buvusios santvarkos atžvilgiu, anksčiau nebuvo tiesiogiai dalyvavę kokiame organizuotame visuomeniniame veikime. Tačiau nemaža sąjūdininkų dalis turėjo vienokią ar kitokią nekonjunktūrinės visuomeninės veiklos, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Romualdas Ozolas yra gyvesnis už vadinamuosius gyvus (2)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta gegužės 8 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje Romualdui Ozolui atminti skirtoje konferencijoje.

Ilgai galvojau, kaip atskleisti, kas Lietuvai buvo Romualdas Ozolas. Nors turėjau tam tikrų minčių anksčiau, bet dabar mes gavome raktą, leidžiantį į šitą klausimą atsakyti. Šis raktas yra faktas, kad mūsų renginys Lietuvos radijo ir televizijos paprasčiausiai „nesudomino“. Kai kas piktinasi, jog trūksta supratingumo, pagarbos iškiliam Tautos žmogui, o aš vis dėlto drįsčiau teigti, kad tai visiškai nesusiję nei su supratingumo, nei su pagarbos stoka. Sprendimas netransliuoti šito renginio, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas: …žmogus negali būti Dievas (28)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Zigmo Vaišvilos pranešimas apie R. Ozolo veiklą nuo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo iki Aukščiausiosios Tarybos perskaitytas Lietuvos mokslų akademijoje 2015–05–08 d. vykusios konferencijos, skirtos Romualdo Ozolo atminimui.

1988 m. spalio 22 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime pasakyta Romualdo Ozolo kalba šiandien atsiskleidžia dar prasmingiau. Pradėkime nuo jo diagnozės pasibaisėtinai sergančiam pasauliui: „…žmogus negali būti Dievas, Skaityti toliau

R. Ozolas. Šventas Vaižgantas (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas  1923 m.

Jis – kitoks. Iš pirmo žvilgsnio.

Koks – pasakyti labiausiai kliudo tie jo perdegę plaukai, švelniai, bet įsakmiai siaučiantys jį tokio kažkokio amžinojo lietuvių senolio aureole.

Joks jis senolis. Nereikia nė įsiskaityti, pakanka atidžiau pažvelgti į katrą ne visai atsitiktinį jo portretą, kad pamatytum vaiko akis, modeliuojančias visą gyvenimui tiesiog jaunuoliškai atvirą Vaižganto veidą. Jo akys yra durys į gyvenimo šventovę, kuri yra tokia didelė, kad joje telpa visas pasaulis su visais savo dievais ir žmonėmis, ir mums lieka tik kartu su visais Vaižganto vaikais ir jaunuoliais stebėtis, koks tas pasaulis gražus, o su suaugusiais – džiaugsmingai apie jį kalbėti. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Skambutis A. Patackui ir R. Ozolui į amžinybę (5)

R.Ozolas-ir_A.Patackas_Alkas.lt_A.Sartanaviciaus_nuotr

Mano bičiulių, pažįstamų telefonų sąrašas pastaruoju metu baugiai trumpėja . Ką tik iškrito dar du. Tačiau nekyla ranka ištrinti Algirdo Patacko ir Romualdo Ozolo telefono numerių. Tarytum reikėtų ištrinti savo – ir ne tik savo – gyvenimo dalį.

Šiedu didžiavyriai į politiką atėjo iš kultūros. Į kultūrą ir sugrįžo, pernai lyg susimokę abu išleidę knygas. Tai solidžios apimties A. Patacko „Litua“ (aliuzija į Kvedlinburgo analuose rastą Lietuvos pavadinimą) ir R.  Ozolo „Nacionalizmas – tai tikrasis humanizmas“, kuklios apimties, tačiau įspūdingo turinio brošiūra, tarsi ankstesnių storų autoriaus tomų santrauka. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Ką mums paliko du iškilūs tautos vyrai (1)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vienas po kito mus paliko du Nepriklausomybės Akto signatarai, tikri Lietuvos patriotai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas. Eidami skirtingais gyvenimo keliais, jie susitiko atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, keletą kadencijų dirbo Seime, abu matė tai, ko nenori pripažinti Lietuvos politinis elitas. Pacituosiu R. Ozolą: „Man atrodo, kad Lietuva tikrai nuėjo ne tuo keliu, kuris buvo projektuotas Sąjūdžio metais ir pirmaisiais Nepriklausomybės mėnesiais“. Skaityti toliau

P. Stonis. Romualdas Ozolas – asmenybė, į kurią turi orientuotis jaunoji karta (1)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Lietuva neteko Nepriklausomybės akto signataro ir pagrindinio Sąjūdžio įkvepėjo bei vieno iš kūrėjų Romualdo Ozolo. Jis, kaip ir visai neseniai iškeliavęs Algirdas Patackas, yra vienas tų, kuriems šiandienos ir ateities Lietuvos kartos, žinodamos tai ar ne, visada liks skolingos už Nepriklausomybės stebuklą.

Romualdas Ozolas buvo tikra asmenybė, kuri šiandien, galbūt, labiau būtų vertinama didesnes demokratines tradicijas turinčiose valstybėse. Jis turėjo Lietuvos viziją, kuri atsispindėdavo jo filosofiniuose raštuose, straipsniuose ir viešose kalbose. Skaityti toliau

G. Songaila. Algirdas Patackas – nenumaldomas sąžinės balsas (5)

Algirdas Patackas 1964 | Asmeninė nuotr.

Vienas po kito mus šiandien palieka žymūs sąjūdininkai. Rūsčiais žingsniais iškeliauja jų įkūnyta lietuviškojo Atgimimo istorijos ir pasišventimo šviesesnei Lietuvos ateičiai dvasia.

Atsigręžus į jų praėjusius gyvenimus ir nuveiktus didžius darbus, į jų mums visiems atiduotą laiką, apima nerimas, kokia nedidelė šios gyvosios kūrybinės energijos dalis šiandien bepasiekia lengvabūdiškumo ir savinaikos apimtą Lietuvos sąmonę. Nejaugi viskas taps šitaip beprasmiška ir kartu su šiais žmonėmis nebūtyje išsisklaidys tikrojo Lietuvos prisikėlimo ir didžiojo jos kelio svajonė? Nejaugi visa, kas buvo pastatyta ir mums perduota, suės smulkiame savo pasaulėlyje Skaityti toliau

V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas (0)

romualdas-ozolas-delfi.lt.K.Čachovskio nuotr

Simboliška: du Atgimimo šaukliai ir Kovo 11-osios akto signatarai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas – iškeliavo Anapiln Velykų laikotarpiu.

Simboliška todėl, kad Kovo 11-oji – savotiškos Lietuvos valstybės Velykos: tautos išėjimo iš nelaisvės namų ir valstybės prisikėlimo vėliava. Tad ir atsisveikindami su mumis, jie iškėlė Velykų – gyvybės pergalės prieš mirtį – vėliavas.

Ir Algirdą, ir Romualdą teko pažinti nuo pirmųjų Sąjūdžio atsiradimo dienų 1988-aisiais. Nors savo asmenybių sanklodomis jie buvo pakankamai skirtingi žmonės, tačiau juos siejo ir nemaža bendrų bruožų. Skaityti toliau

Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės (4)

romualdas-ozolas-alkas-vaiskuni-nuotr-K100

Šį kartą filosofas, Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos kūrėjas prisimena lituanistikos studijų metus, pirmuosius savarankiškos kultūrinės veiklos barus ir 8-ojo dešimtmečio „Ramuvą“ – 1970-ųjų metų ekspediciją Dūkštose bei vėlesnes tikrumo, sakralumo paieškas…

Rūpėtų atsigręžti į 7-8 dešimtmetį ir prisiminti kraštotyros sąjūdžio istoriją – kai Vilniaus universitete per pertraukas buvo dainuojama, į ekspedicijas susirinkdavo apie 100 žmonių, dar daugiau suburdavo žygeiviškos kelionės ar šventės. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis (5)

romualdas-ozolas-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr

Prieš tris dienas rašiau keletą minčių dėl a.a. Algirdo Patacko ir išsitariau, kad bijau, jog šia netektimi šie metai nesibaigs… Metai įsibėgėja – šiandien iškeliavo signataras Romualdas Ozolas.

R. Romualdas, visų pirma, buvo ir liks vienas pagrindinių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio simbolių. Jis ėjo į šį žingsnį visą savo sąmoningą gyvenimą. Kruopščiai ir tikėdamas tuo, ką daro, suprasdamas visa tai ir sugebėdamas įvertinti, paaiškinti ir kitiems. Retos savybės, kurios drauge su jo erudicija buvo tokios būtinos Sąjūdžiui, Lietuvos žmonėms, patikėjusiems Sąjūdžio idėja, iniciatyvine grupe ir tapusiems viena visuma. Skaityti toliau

P. Saudargas. Algirdas Patackas – žmogus nugalėjęs mirtį (9)

algirdas-patackas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Šis Didysis penktadienis Lietuvoje paženklintas vieno iš atkakliausių patriotų – Algirdo Patacko netektimi.  Kad ir kaip kurioziškai beskambėtų tik ką ištikusios mirties akivaizdoje, bet Algirdas Patackas, savo gyvenimu ir mirtimi įrodė egzistuojant patį nemirtingumą. Didysis penktadienis tam, ko gero, yra pati tinkamiausia diena…

Bauginantis didžiavyrio etalonas

Dar gilioje vaikystėje A. Patackas man buvo ypatingas žmogus. Mano tėtis artimai draugavo su A. Patacku, tapau netgi jo krikštasūniu. Taigi teko garbė pažinti šią legendinę asmenybę nuo kūdikystės. Kol dar buvau visai vaikigalis,

Skaityti toliau

V. Landsbergis. Labai pasigesime A. Patacko (7)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algirdas Patackas buvo ypatingas asmuo su ypatinga vieta Lietuvos dvasinėje panoramoje.

Labai reikalingas pačiu savo buvimu, todėl nepamainomas.

Karys arba dvasios dalykų sargybinis, kurio kritusio nepakeis kitas karys ar sargybinis. Kito nėra.

Lietuva, garbė ir teisingumas jam buvo ne gretutiniai svarbūs dalykai, o tarsi viena: savotiška būties šerdis, esminė konstanta, apie kurią susidėsto gyvenimas ir požiūriai į gyvenimą. Skaityti toliau

V. Šiaudinis: Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai (0)

Valentas Šiaudinis | asmeninė nuotr.

Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį straipsnį ir išleidęs kelias gimtojo krašto gyvenimą Lenkijos ir sovietinės okupacijos metais nušviečiančias knygas. Apie jo paties ir vaikystės prisiminimus ir surinktą istorinę medžiagą naujoje pokalbių ciklo „Vilniaus Golgota“ dalyje kalbamės su pačiu ponu Valentu. Skaityti toliau

Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien (5)

Gintaras Songaila_voruta.lt

Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio steigiamojo susirinkimo vienas iš dalyvių buvo Gintaras Songaila.  Kaip visa tai vyko ir kaip tai atsitiko, norime paklausti Gintarą, Vasario 16 – osios signataro Donato Malinausko premijos įteikimo proga, nes pats Gintaras yra seniai bendraujantis ir rašantis įvairius straipsnius „Vorutai“.

– Praėjus daugiau nei 25 m. nuo Sąjūdžio įsikūrimo, prašome Gintarą prisiminti, kaip visa tai buvo?

– Jūsų klausimas kiek per platus. Apie Sąjūdžio istoriją jau parašyta keletas gan išsamių knygų ir įvairių prisiminimų, tačiau nemanau, kad įvykiuose nedalyvavusi nauja lietuvių karta net ir iš šios, jau gausios literatūros gali susidaryti tikrą vaizdą kaip viskas buvo.

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Sektino gyvenimo pavyzdys (0)

kazimieras-kalibatas-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr-K100

Prieš keturias savaites į Viešpaties namus iškeliavo įžymus folkloristas, talentingas muzikos pedagogas, violončele grojimo meistras, daugelio ansamblių steigėjas bei vadovas, kraštotyrininkas ir Lietuvos laisvės kovų dalyvis Kazimieras Kalibatas.

Jis amžinam poilsiui atgulė Vilniaus Saltoniškių kapinėse, kuriose ilsisi daug žymių žmonių – muzikantas Petras Biržys – „Pupų dėdė“, Žaslių geležinkelio katastrofoje 1975 metais kitus gelbėjęs ir pats žuvęs žymus kraštotyrininkas Gintautas Masaitis, kompozitorius ir Lietuvos Sąjūdžio veikėjas Julius Juzeliūnas ir kiti.

Naujai supiltą Kazimiero Kalibato kapą palaimino dvasininko ranka, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia (22)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Po to, kai šiomis dienomis Mečys Laurinkus augančiai kartai paskelbė „atradimą”, kad Sąjūdis esą siekė ne tik Nepriklausomybės, bet ir laukinio kapitalizmo, būsiu tiesmukas: „Kolega, atsiprašau! Ar bent kiek savigargos ir gėdos jausmo pats dar turi?” Todėl pradžiai tiesmukai priminsiu ir pačiam gerai pažįstamo mano kolegos Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Marcelijaus Martinačio įžvalgas. Tikiuosi, padės prašviesinti ir pačiam istorinę atmintį.

Prieš dvejus metus amžinam poilsiui iškeliavęs poetas dar 1991 m. pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

PC games news, tips, tricks Batai Baldai