Lietuvos kūrėjai

S. Birgelis. Užmiršti Punsko ir Seinų krašto Lietuvos savanoriai (2)

Jono Murausko kapas Punsko senosiose kapinėse | punskas.pl nuotr.

Lietuvos valstybės 100-mečiui

2018-iesiems baigiantis dera prisiminti ir pagerbti Punsko ir Seinų krašto savanorius, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jie per 100 metų buvo savo tėvynainių beveik užmiršti.

1918-ųjų lapkričio 15 d. Punsko parapijos gyventojų mitingo metu buvo įkurtas lietuviškas valsčius. Besikuriančiai Lietuvos kariuomenei žmonės aukodavo maistą, pinigus, Skaityti toliau

V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką (16)

Vladas Terleckas | A. Baltėno nuotr.

Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas.

Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. „Tautosakos vartai“ kelias į dvasines protėvių lobių erdves (4)

virginijus-kasinskas-tautosakos-vartai-alkas-lt-koliazas

Kompiuterių ir mobiliųjų įrengimų amžiuje, kai mūsų dėmesį vis labiau įtraukia spalvingos, judrios, beprotiškai greitai besikeičiančios internetinių atvašynų erdvės, regis baigėsi laikas lėto dvasingo skaitymo, žiūrėjimo, klausymo, mąstymo, gebėjimo įsigilinti siela ir jausmais susiliesti su mūsų protėvių išjaustomis ir per amžius išpuoselėtomis Pasaulio medžio šaknimis – mūsų tautosaka, mūsų etnine kultūra.

Ir štai 2015 m. internetiniame atvašyne išdygsta gležnas „Tautosakos vartų“ daigas – Skaityti toliau

S. Ignatavičius. Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus (1)

45552509_253319108689007_5173872365318176768_n

Skiriama Vyčio Kryžiaus ordino kavalierio mjr. Jono Šimkaus 50-osioms mirties metinėms

Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Šaulių sąjungos ugniagesių inspektorius, aktyvus Detroito lietuvių benduomenės ir Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Detroito skyriaus narys, šaulys, majoras Jonas Šimkus gimė 1889 m. vasario 1 d. Rytų Vydutaičių kaime, Kulmenų valsčiuje, Tilžės apskrityje ūkininkų Jono ir Elskės (merg. – Juozapaitytė) Šimkų šeimoje. Skaityti toliau

V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko (1)

Venantas Mačiekus | Daivos Červokienės nuotr.

Juozo Keliuočio premijos laureatas Venantas Mačiekus: „Inteligentu gali būti laikomas tik tas žmogus, kuris, be savo pagrindinio darbo, dar kažką daro ir savo krašto kultūrai“.

Šiemet literatūrinė Juozo Keliuočio premija įteikta ekonomistui, kraštotyrininkui, ilgamečiam Vilniaus universiteto dėstytojui, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, „Versmės“ leidyklos redaktoriui Venantui Mačiekui. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas. Skaityti toliau

R. Bačiulienė. Apie dvylikametį berniuką, kuris svajojo, kūrė ir tikėjo… (0)

Algimantas su seserimi Rūta, pabėgę iš tremties, Utenoje 1948 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Tremtiniui, projektuotojui konstruktoriui, knygos „Tremtinio užrašai“ autoriui Algimantui Katiliui (1929-2018) atminti.

Nejaugi kažkada
ant mano kapo
išaugs maža gėlė,
pakreips galvutę,
klausys žiogų svirpimo? Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vinco Krėvės kelias… Amerikon! (6)

Krėvė su žmona Marija, JAV, 1952 m. | V. Krėvės memorialinio muziejaus nuotr.

1943 m. kovo mėn. okupacinė nacių Vokietijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą. Teisininkas Vytautas Mykolaitis, gyvenęs, gretimame Krėvės namo Tauro g. 10, name Nr. 12 prisimena:

Šiuo vokiečių siautėjimo metu pats Krėvė tik laimingu sutapimu išvengė Gestapo nagų ir likimo, ištikusio Balį Sruogą, Vladą Jurgutį ir daugelį kitų. […] Kai Krėvei, besislaptant nuo vokiečių Gestapo, teko kurį laiką pagyventi mano bute ir didesniąją laiko dalį praleisti su manimi ar mano šeima, mūsų gera pažintis virto artima bičiulyste. […] Ta pačia proga noriu pridurti, kad 1941 m. vokiečiams užėmus Vilnių, Krėvė buvo įskųstas Zagorskio, savo laiku patyrusio daug gero iš jo, Skaityti toliau

V. Ruškienė. Vydūno kūrybinių galių slėpiniai (12)

Vydūnas. Žvilgsnis į gyvenimo gelmes. II. Kultūra – gyvenimo kūrimo tęsinys | voruta.lt nuotr.

Vydūnas, kaip iškili asmenybė, paliko neišdildomą pėdsaką lietuvių tautos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Filosofas savo idėjas skleidė per rašytinį ir gyvą žodį, todėl pelnytai įvardijamas kaip tautos ugdytojas ir gaivintojas. Jo straipsniai buvo spausdinami žurnaluose „Jaunimas“, „Darbymetis“, „Dienovidis“ bei kituose periodiniuose leidiniuose.

Mąstytojas savo raštuose teigė, kad tautos kultūrą atspindi žmonių dvasios šviesumas ir skaidrumas, kaip šį pasaulį suprantame, pasitinkame ir priimame. Skaityti toliau

Ą. Bajor. Šatrijos ugnies šventumu paženklinti (video) (5)

Amžinos ugnies sergėtojų vėliava. Vėliavos autorius Linas Zeniauskis | Ą. Bajor nuotr.

Šiomis dienomis  prigimtinio tikėjimo puoselėtojai mini dvi sukaktuves: prieš metus, rugsėjo 10  dieną, Anapilin iškeliavusio Amžinosios ugnies puoselėtojo vaidilos Adolfo Gedvilo mirties metines (1935-2017) ir rugsėjo 12 d. – metus, kai Amžina šventa ugnis neužgesdama dega Šatrijos piliakalnyje.

Pačioje Žemaitijos širdyje, kur kalno viršūnė kone liečia dangų, kur aplinkui žaliuoja vešlūs miškai ir vos vos matosi tolumoje miestelių  pastatai, gyvastimi vėl pulsuoja Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Dar kartą apie Radvilas (4)

Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai | A.Savin nuotr.

Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta daugybė straipsnių, tačiau apie Radvilas, kurie priklausė taip vadinamajai „Berlyno atšakai“ mūsų literatūroje mažai teužsimenama.

Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Skaityti toliau

G. Karosas. A. Goštautas – šviesos riteris, nešantis Lietuvos vėliavą (1)

Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.

Rugsėjo 22 d., šeštadienį, 12 val., Liubavo dvaro muziejuje (oficinoje, Liubavo kaimas, Vilniaus rajonas), Baltų vienybės dienos proga, bus pristatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės veikėjui, grafui Albertui Goštautui atminti skirta skulptūra.

Rugsėjo 22-ąją minėsime Baltų vienybės dieną. Viduramžiais, 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės arba Šiaulių žemėje įvyko Saulės mūšis tarp susivienijusių žemaičių ir žiemgalių (latvių). Mūšyje buvo sumuštas Kalavijuočių ordinas. Ši data minima kaip valstybinė šventė Latvijoje ir atmintina diena Lietuvoje. Tądien 1875 m. gimė ir genialusis mūsų menininkas M. K. Čiurlionis. Skaityti toliau

E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija (0)

Žurnalistas Antanas Seikalis | Asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų liepos 20 d., „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta.

Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai įsirėžę į ten buvusiųjų sąmonę. Skaityti toliau

A. Vaškevičius. Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą (nuotraukos) (11)

Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą | E. Lukoševičiaus nuotr.

Pervažiuoti Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį amerikietišku džipu, atplukdytu iš JAV, pagrindiniuose srities miestuose iškeliant Mažosios Lietuvos vėliavą – tokį iš pirmo žvilgsnio rizikingą planą neseniai sėkmingai įgyvendino keli Amerikos lietuviai.  Šią idėją jie brandino jau nuo praėjusių metų, kai nepavyko pasiekti, jog Lietuvos Seimas paskelbtų 2018 metus Tilžės akto metais.

Šiemet lapkričio 30 dieną sukaks 100 metų, kai Tilžėje (dabartiniame Sovetske) buvo Skaityti toliau

A. Šimkūnas. Už Trispalvės iškėlimą – Sibiras (1)

Vytautas Račickas su Antanu Vaišnoru (dešinėje) plaukia Tunguskos upe. Antano Vaišnoro | Asmeninio albumo nuotr.

Nepriklausomybės 100-mečio metais prisimename mūsų kovos už laisvę simbolius – Vytį, Vyčio kryžių, Gediminaičių stulpus, trispalvę vėliavą, jų atsiradimo istoriją ir tuos, kurie sovietmečiu nukentėjo dėl jų prisiminimo.

Kas suskaičiuos, kiek žmonių Lietuvoje sovietų okupacijos metais nukentėjo dėl trispalvės vėliavos iškėlimo Vasario 16-ąją, kiek buvo užvesta bylų, kiek areštuota, ištremta, priversta bėgti iš Lietuvos? Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kas rūpėjo paskutiniam LDK piliečiui Česlovui Milošui? (119)

Česlovas Milošas Lietuvos respublikos Prezidentūroje. 1997 metai | P. S. Krivicko archyvo nuotr.

1997-ųjų rugsėjo pradžia. Į Vilnių suskrido ir suvažiavo dvylikos Europos valstybių prezidentai, premjerai ir tuntai žemesnio rango valdininkų, verslininkų bei šiaip mokančių aukštajai valdžiai įtikti apsukruolių. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Algirdo Mykolo Brazausko ir Aleksandro Kvašnievskio iniciatyva surengta Vilniaus konferencija regioninio saugumo klausimais.

Kaip skelbė oficialūs komunikatai, ši konferencija įtikinamai parodė naujų iniciatyvų jėgą, o Lietuvą ir Lenkiją įtvirtino kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybių lyderes. Iš tiesų, kaip konferencijos stebėtojui, buvo smagu matyti bičiuliškai bendraujančius artimus kaimynus – Skaityti toliau

A. Ruginis. Žemalės krašto partizanai (3)

Atminimo ženklas partizanams Jonaičių miške (Tirkšlių sen.), prie kelio Tirkšliai–Užlieknė | mazeikiai.lt nuotr.

Nuo Žemalės miestelio iki Sedos tęsiasi didelė Sedos giria. Viena jos dalis vadinasi Žemalės miškas. Dar tebegriaudėjant Antrojo pasaulinio karo paskutiniams akordams, minėtoje girioje ėmė burtis prieš naują sovietinį okupantą nusiteikę vyrai, tos valdžios paieškomi, taip   pat  vengiantys tarnauti sovietinėje kariuomenėje.

Su sovietų valdžia kovoti išėjo Pranas ir Algirdas Čeplinskai, Jonas Ulskis, Zigmas Gurauskas, Feliksas Gerulskis, Pranas ir Zigmas Krakauskai, Zigmas Klemenis, Jonas Riauka, Kazys Visockas ir kiti. Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Per juostą – į širdį (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Atminty iškyla Mariaus Puloko eilėraščio „Lino kelias“ eilutė: „Kaip gaila vasaros ir žydinčio lino, / Bet jo žydėjimas toks trumpas ir trapus. / Jis su žmogum keliauja ilgą, ilgą kelią, / Primindamas kančias, vargus …“. Poeto eilėmis tyliai prikeliama tai, kas protėviams buvo brangu, kas jų gerbta ir mylėta.

Tik poetai, rašytojai padeda geriau suvokti praėjusio laikmečio dvasią. Linas – svarbi lietuvių tautos pasaulėjautos formavimo dalis. Šiandien linas dažnai tampa simboliu, raginančiu saugoti tautos kultūros vertybes.

Todėl ir norisi prabilti J. Tumo-Vaižganto žodžiais: „Per juostą – į širdį“. Toje juostoje Skaityti toliau

J. Arasimavičius. Dr. Julių Šalkauską prisimenant (0)

Julius Šalkauskas | Propatria.lt nuotr.

Prisimeldžiau, o Viešpatie! Dabar tyliu
Ir tylinčio manęs Tu pasitikt ateisi
Balutėm blizgančiu pavasario keliu.
Antanas Maceina

Prieš mėnesį, saulėtą pavasario dieną, kai Vilniuje dviejų skautų organizacijų nariai rinkosi į suvažiavimus, vidudienį, kada jaunieji Lietuvos skautų sąjungos vadovai tirpstančio sniego upeliais ir balutėm blizgančiu keliu kopė  į Trijų kryžių kalną duoti skautininko priesaikos, Viešpats pasišaukė ir pasitiko kilnų Lietuvos valstybės sūnų, mokslininką, sportininką, tradicinės lietuvių kultūros puoselėtoją, Skaityti toliau

B. Šetkus. Lietuvos edukologijos universiteto metraštininką palydėjus…. (0)

Stanislovas Stašaitis (1934-2018) | LEU nuotr.

Vasario mėnesio 15 d. netekome LEU alumno istorijos mokslų daktaro docento Stanislovo Stašaičio (1934-11-01–2018-02-15).  Šviesios atminties doc. dr. S. Stašaitis buvo tas žmogus, pas kurį visada buvo galima kreiptis patarimo, jis puikiai išmanė savo dėstomą dalyką, labai domėjosi universiteto istorija. 1995 metais doc. dr. S. Stašaitis sudarė ir išleido Lietuvos edukologijos universiteto (tuomečio Vilniaus pedagoginio universiteto) istoriją.

Pateikiame 2011 m. žurnalo „Istorija“– 94 tome paskelbtą Prof. dr. Benedikto Šetkaus straipsnį skirtą velionio  doc. dr. S. Stašaičio 80-mečiui. Skaityti toliau

M. Petkevičienė. Kalba buvo jo gyvenimas (2)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 23 d. į amžinąją kelionę palydėdami įžymiausią Lietuvos kalbininką, garsų lietuvių kalbos tyrėją ir gynėją Zigmą Zinkevičių  (1925 01 04-2018 02 20) skelbiame šviesiam Velionio atminimui skirtus šiltus Jo anūkės Mildos Petkevičienės žodžius.

Esu iš ilgaamžių giminės. Vaikystėje turėjau laimės pažinti tris savo prosenelius. Mano vaikai taip pat.

Vakar vakare (vasario 20 d., – Alkas.lt), sulaukęs 93 metų, iškeliavo mano senelis Zigmas. Kito senelio man likimas neleido geriau Skaityti toliau

S. Birgelis. Užmirštas Lietuvos savanoris (2)

Jono Murausko kapas Punsko senosiose kapinėse | punskas.pl nuotr.

Kas tie Lietuvos savanoriai? Kodėl, kokių jėgų vedami jie paliko gimtuosius namus ir išėjo aukotis vardan tos, Kudirkos ir kitų apdainuotos, Lietuvos? Daugelis negalvojo, kas jų laukia, ar liks gyvi, ar sugrįš namo. Ne tai buvo svarbiausia. Jie žinojo – taip reikia.

Tiems, kurie sugrįžo, buvo atseikėta žemės, jie susilaukė pagarbos ir valstybės globos. Kas atgulė kovos lauke, turėjo patirti amžiną šlovę ir atminimą. Beje, ne visada būdavę idiliškai. Kritusiųjų už Lietuvą laukė taip pat užmarštis bei pasmerkimas. Jie visi buvo Lietuvos vaikai. Juos turėtų priglausti ir pagerbti šimtmetį švenčianti Lietuva. Skaityti toliau

Talka kalbai ir tautai, „Vilnijos“ draugija. Įžymiausio Lietuvos kalbininko Zigmo Zinkevičiaus atminimui (video) (7)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Mokytojo, akademiko Zigmo Zinkevičiaus  (1925 01 04 – 2018 02 20) praradimas lituanistams, baltistams, Lietuvos piliečiams yra didelė netektis.

O 2015 m. sausio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) su juo susitikome – su pasaulinio garso baltistu, akademiku, profesoriumi. Buvo parodytas režisieriaus A.Tarvydo dokumentinis filmas „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“. Skaityti toliau

V. Povilionis. Mano Vasario 16-oji visiems laikams su manimi (8)

Vidmantas Povilionis

1971-ųjų pabaigoje kartu su Medicinos instituto studentu Šarūnu Žukausku daugindami literatūrą ir ruošdami spaustuvę pogrindinei leidybai, pagalvojome, kad reikėtų palaikyti seną Kauno tradiciją ir priminti miestiečiams apie Vasario 16-osios metines. Nuo vaikystės buvome įpratę, kad tą dieną pasklisdavo kalbos apie iškeltą trispalvę ar išplatintus atsišaukimus. Atsitraukę nuo kitų darbų parašėme po atsišaukimą ir Šarūnas padarė jų fotografines kopijas.

1972 metų Vasario 16-osios išvakarėse po Kauno VI Forto rajono namų pašto dėžutes dviese su kitu draugu išplatinome keletą šimtų šitų mano rašytų atsišaukimų. Skaityti toliau

V. Radžvilas: Būti augalu, o ne trąša jam (26)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Viena ryškiausių ir šviesiausių nūdienos Lietuvos asmenybių – Sąjūdžio pirmeivis, filosofas, aštrus liberalizmo ir jo apimtos mūsų šalies politinės viršūnėlės kritikas profesorius Vytautas Radžvilas vakar atšventė garbingą šešiasdešimties metų jubiliejų.

Šį žmogų daugybę kartų esame kalbinę „Respublikoje“ – vis apie tautos ir valstybės sopulius, apie vis giliau pamirštamą mūsų visų atsakomybę prieš Dievą, Tėvynę, protėvius, gimtąją kalbą, savo tautos žmones… Šiandien, garbingos sukakties išvakarėse, pirmą kartą kalbamės su juo – apie jį patį.
Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimo žvaigždė šviečia (1)

Monsinjoras A. Svarinskas Ulme, Vokietijoje, 1989 m. lapkričio 21 d. | Z. Kazėno nuotr.

Gyvenime teko sutikti daug įvairių žmonių: vieni, tarsi meteorai, patekę į žemės atmosferą, nušvisdavo akimirkai, kiti, nors jau iškeliavę Anapilin, šviečia ryškia atminimo žvaigždės šviesa. Tokiu buvo nenuilstamas kovotojas su blogiu, dimisijos pulkininkas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

„Kremliaus aikštėje, ant ežero kranto, stovės paminklas JAV prezidentui Ronaldui Reiganui“

Pirmą kartą ilgesniam pokalbiui su monsinjoru A. Svarinsku susitikome 2009 m., gegužės 27 d., kartu su Atsargos karininkų Skaityti toliau

V. Sinica. Drąsa tiesai ir atsakomybė Dievui už Tėvynės likimą (5)

Alfonsas Svarinskas | R. Kaminsko nuotr.

Sausio 21 dieną minėjome 93-iąsias monsinjoro Alfonso Svarinsko gimimo metines. Šia proga su skaitytojais dalinamės Vytauto Sinicos tekstu, paskelbtu knygos „Nepataisomasis. Vardan Dievo, Tėvynės ir Laisvės. Atsiminimai apie monsinjorą Alfonsą Svarinską“ antroje dalyje (2017). Knygą galite įsigyti Katalikų pasaulio knygynuose.

Sunku, jei apskritai įmanoma, ką nors prasmingo pridėti prie atsiminimų apie monsinjoro gyvenimą, ypač nebuvus nei jo bendražygiu, nei amžininku. Verčiau klausti, ką Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Baltrušaitis ir Krėvė laiškuose ir atsiminimuose (1)

Jurgis Baltrušaitis | Archyvinė nuotr.

Kanklės – žadas mano…
Aš per jas – žynys…
Kas tą pat numano,
Būtį numanys…“
Iš Jurgio Baltrušaičio eil. „Dainiaus melodija“

XX a. pradžioje prasidėjo lietuvių tautos atgimimas ne tik sąmonėje, mentalitete, bet ir tikrovėje, tačiau dar vis stigdavo išsilavinusių lietuvių savame krašte, nes negalėdavo gauti darbo. Tiesa, Rusijos imperijoje lietuviai tarnybiškai ir Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas (5)

Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.

Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Dokumentai liudija skaudžias ir negyjančias valstybės žaizdas (video) (4)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Dar kartą apie a.a. signatarus Gintarą Ramoną ir prof. Kazimierą Antanavičių

Seimas vis tik leido man pasakyti kalbą apie pirmąjį ir jauniausiąjį a.a. kolegą signatarą Gintarą Ramoną, kuris savo sprendimu 1997 m. lapkričio 11 dieną pasitraukė iš gyvenimo. Skaityti toliau