Lietuvos kūrėjai

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius (1)

Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 | A. Aleksandravičiaus nuotr.

2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties.

Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Skaityti toliau

K. Misius. Lietuvos istorijos naujausių laikų metraštininkui Albinui Kentrai sukako devyniasdešimt (6)

Kovo 11-ąją Seime 2019 m. įteiktas apdovanojimas A.Kentrai | lrs.lt nuotr.

Šiemet, kovo 29 d. legendinei asmenybei Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Sukaktuvininkas su broliais ir seserimis vertas atskiros monografijos.

Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Šilalės valsčiuje, Gūbrių kaime ūkininkų Onos (mergautine Šerpitytė) ir Juozo Kentrų šeimoje. Tėvelis Juozas Kentra buvo gimęs Užsienio kaime, Kvėdarnos valsčiuje. Iš to valsčiaus Alkupio kaimo buvo kilęs ir Albino prosenelis iš tėvelio pusės. Mama Ona Šerpitytė buvo gimusi Amerikoje, tačiau tėvai netrukus grįžo į Lietuvą Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – poetas Kęstutis Balčiūnas (1)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.

Kęstutis Balčiūnas

Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Laiškas iškeliavusiam į Amžinybę Vytautui Balsiui-Uosiui (1)

Kalba pasakyta laidojant  a.a. Vytautą Balsį-Uosį

Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių, nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji (9)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922

Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau

R. Kazlas. Menininkas, prakalbinęs tuščias sienas (1)

Laimutis Ločeris (1929-2018) | wikipedia.org nuotr.

Skelbiame pernai lapkričio 13 d. į Anapilį iškeliavusio žymaus Lietuvos dailininko: monumentalisto, tapytojo, grafiko Laimučio Ločerio (1929-2018) šviesiam atminimui skirtą Rasos Kazlas rašinį apie Jo kūrybą.

Šių metų balandžio 11 dieną menininkui L.Ločeriui sukaktų 90 metų. Bandau įsivaizduoti koks būtų jo  jubiliejus? Artimų likusių dar gyvų draugų rate galbūt išgertų taurę vyno, surūkytų papirosą, kaip tais senais gerais laikais, kai bohemiškai leisdavo laiką „Neringos“ kavinėje…  Po to visiems išsiskirsčius, matyt, vėl lėtai slinktų jo kasdienybė. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Atsiminimų vėrinys apie Kazimierą Kalibatą (1)

Kazimieras Kalibatas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 16-osios šventės išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės salėje įvyko knygos „Gyvenęs pagal priesaiką“ sutiktuvės. Tai knyga apie įžymų Lietuvos folklorininką, talentingą muzikantą, muzikos pedagogą, violenčele grojimo meistrą, daugelio tautinių ansamblių kūrėją bei vadovą, kraštotyrininką ir Lietuvos laisvės kovų dalyvį Kazimierą Kalibatą. Knygą sudarė Leonora Žukienė, redagavo Robertas Jurgaitis ir Sonata Jonušaitė. Išleido VšĮ „Versmės“ leidykla.

Įamžinti Žiemgalos krašto šviesuolio K. Kalibato atminimą, išleidžiant knygą, pasiūlė dar per jo šermenis Laimutė Purlienė ir habil. dr. Kazimieras Garšva. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – rašytoja Bronė Buivydaitė (3)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Mums įaugt, kaip ramunėlei
Tik į grumstą juodą…
Ir gyvybės, ir stiprybės
Savas grumstas duoda…

Bronė Buivydaitė

Šv. Kalėdų išvakarėse iš Panevėžio Komunikacijosa centro Skaityti toliau

O. Voverienė. Laimingas, gimęs su lyrine pasaulėjauta ir meile literatūrai (0)

Jonas Laurinavičius | lzs.lt nuotr.

Laimingas tas žmogus, kuris įgyvendina savo svajonę. Manau, kad kolega Jonas Laurinavičius yra laimingas. Jau besimokydamas Pasamovio kaimiškoje pradinėje mokykloje, be jokio profesinio orientavimo, be jokių mokytojų paskatinimų jis jau brandino vienintelę svajonę „rašyti į laikraščius“. Ši svajonė išsipildė su kaupu.
Vytautas Žeimantas, žurnalistas, rašytojas.

Panašiai apie žurnalistą, rašytoją Joną Laurinavičių rašė ir bendras mūsų draugas, mano Skaityti toliau

V. Trinkūnaitė. Šiandien mano tėčiui Jonui Trinkūnui būtų suėję 80 metų… (6)

Jonas Trinkūnas ir Vėtra Trinkūnaitė | Asmeninė nuotr.

Jo kūnas mus paliko prieš penkis metus, tačiau jo dvasia vis dar gyvena mumyse – žmonių, kurie jį pažinojo, kuriuos jis įkvėpė, mintyse. Jis yra gyvas mūsų prisiminimuose, mūsų maldose; jo gyvenimo darbai, parašytos knygos, straipsniai, yra skaitomi Romuvos sekėjų, jo balso klausosi „Kūlgrindos“ klausytojai.

Jis visą savo gyvenimą paskyrė Senovės baltų religijos ir tradicijų atgaivinimui: daugelis iš jūsų jį prisimena kaip vedlį, kaip Romuvos Krivį, kuris paliko didelę žymę Skaityti toliau

V. Terleckas. Kaip M. Ivaškevičiui pavyko įsiropšti į Nacionalinės premijos olimpą (13)

Vladas Terleckas | T. Lukšio nuotr.

Tai jis pasiekė kažkelintu kartu. Kaip anksčiau (2019 02 15 Alkas) atkreipiau dėmesį, Nacionalinių kultūros ir meno premijų komijos pirmininkė Viktorija Daujotytė žurnalistę Irena Babkauskienę tikino, kad ji nežinojusi apie pakartotinį romano „Žali“ leidimą 2018 m. To žurnalistės klausiamų dauguma komisijos narių tarsi burną būtų prisisėmę vandens. Panašu, kad jie „pirko“ katę maiše. Šį romaną išleidusios leidyklos vadovė viešai džiaugėsi išaugusiu jo perkamumu. 2018 m. leidimą Mokslų akademijos biblioteka gavo ir katalogavo tų metų kovo 26 d.

Atlikusieji komparatyvinę 2002 m. ir 2018 m. leidimų tekstų analizę, Skaityti toliau

O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla (8)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Be Egenijaus Meškausko asmenybės neįsivaizduojamas nei pokarinis Vilniaus Universitetas, nei pokarinė Lietuvos filosofija, nei apskritai jos intelektualinis gyvenimas. Daugeliu atžvilgiu jis buvo šviesus autoritetas, pakankamai pripažintas gana skiurtingos galvosenos ir laikysenos studentų, inteligentų, o sukąstais dantimis net ir valdžios žmonių.

Tai buvo fenomenas, susijęs su daugelio žmonių gyvenimais, o kartu juos modifikavęs, harmonizavęs ir gynęs. Vieni jų jau mirę, bet yra ir gyvų, kurie tai galėtų geriau paliudyti. Skaityti toliau

M. Tamošaitis. Pastanga grąžinti epochą: „Silva rerum“ kaip kultūros reiškinys (22)

„Silva rerum“ | vaga.lt nuotr.

Gūdūs 2008-ieji. Na, gal ne tokie ir gūdūs, bet jau dešimtmečiu pasenę. Pasirodo pirmasis Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ tomas. Lietuva jau ketverius metus yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o prezidentas Valdas Adamkus baiginėja savo antrąją kadenciją. Šio teksto autorius ruošiasi švęsti savo keturioliktąjį gimtadienį ir Sabaliauskaitės romano, kaip bemaž ir visų kitų knygų, dar neskaito.

Žvelgdami atgalios galime užtikrintai sakyti, kad neseniai užbaigtas „Silva rerum“ ciklas Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl nacionalinė premija M. Ivaškevičiui neturėtų būti skirta? (6)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Lietuvoje pakankamai žinomam dramaturgui Mariui Ivaškevičiui kontraversiškai pavaizdavus pokario partizanus, natūraliai kilo išlikusių gyvų partizanų, tremtinių ir rezistentų ar jų artimųjų nepasitenkinimas. Nežinia, ar lygiagerčiai kilo tolygus menininką ginančių kitų kūrėjų pasitenkinimas, bet reikalas skatina atidžiau pažvelgti į svarbias ir reikšmingas meninės kūrybos ir Tėvynės meilės arba patriotizmo sąsajas.

Pirmiausia turime pasidžiaugti kuriančiais asmenimis, nes jų mūsų šalyje nėra labai daug. Juo labiau kad ne visų jų kūryba pretenduoja būti įvertinta nacionaline premija. Tai viena. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Tų pačių idealų pašaukti (2)

dr. Vacys Bagdonavičius | lrv.lt nuotr.

Mudu esame bazilioniškiai

Žiūriu į Dubysos ištakų vaizdą paskutinio „Padubysio kronikų“ [1] numerio [2016, Nr. 2(7)] viršelyje ir tiesiog geliančiai jaučiu, koks jis pažįstamas. Jis visai toks pat, kaip beveik prieš 70 metų, kai eidami namo iš Bubių mokyklos kartais iš vieškelio ties plytine, cygelne vadintą, pasukdavom į vingiuotą paupį ir kokį kilometrą paėję jo takiukais, skersai kirsdami mišką pasiekdavome savąjį Gervenų kaimą. Smagiausios tos kelionės būdavo rudenį, kai po kojom čežėdavo lapai, kai po ąžuolais giles rankiodavome ar eglių skujomis (konkorėžiais) apsimėtydavome. Skaityti toliau

R. Bacevičius. Dviveidystė (6)

Romas Bacevičius „XXI amžius“ | R. Šaknio nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuriai priklauso Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Liutauras Degėsys, Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Alvydas Katinas, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė ir Juozas Šikšnelis, paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių ginantį pareiškimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms pareikalavus atšaukti jam skirtą Nacionalinę premiją. Neskelbiama, kurie konkrečiai tos valdybos nariai sausio 18-ąją buvo susirinkę priimti šį „Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pareiškimą dėl sambrūzdžio, keliamo Nacionalinę kultūros ir meno premiją skyrus prozininkui ir dramaturgui Mariui Ivaškevičiui“. Rašytojai teigė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę. Skaityti toliau

D. Kuolys. Petras Repšys bičiuliui Sigitui Gedai. Replika (5)

Sigitas Geda. Zitos Šliogerienės nuotr.

Vakar Užupyje sutikau Petrą. Užsukome alaus. O po to ir į dirbtuves – pažiūrėti jo sukurto paminklo Sigitui Gedai.

„Norėjau Sigitui padaryti… – sako Petras. – Bet dabar nežinau, kas toliau. Rašytojų sąjunga nori, kad stovėtų Vilniuje, Justiniškėse. Bet mano darbas ten netinka. Geriausiai būtų Sigito tėviškėje, Veisiejuose. O Justiniškėse galėtų Mindaugas Navakas ką nors didelio padaryti“.

Skaityti toliau

O. Voverienė. Profesija filosofas, bet pašaukimas – Lietuva (8)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 11-osios Akto signatarui, filosofui, mąstytojui, Lietuvos Sąjūdžio vienam ideologų Romualdui Ozolui – 80.

Taip apibūdino Romualdo Ozolo gyvenimo esmę Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo Žodyje In memoriam pažymėjusi: „Netekome mąstytojo nepailstamai ieškojusio laisvos, stiprios ir sėkmingos Lietuvos modelio. Profesorius R. Ozolas turėjo šviesią nepriklausomos ir tvirtos Lietuvos viziją, kurią įkvėpė sąjūdininkams. Tai buvo Sąjūdžio smegenys. Jo autoritetas ir gili mintis padėjo kurti valstybę, kurios siekė mūsų Tauta“, – sakoma mūsų šalies vadovės užuojautoje (In Memoriam. Netekome R. Ozolo // Lietuvos žinios. – 2015, bal. 7, p. 2). Skaityti toliau

J.S. Berniūnienė. „Varpui“ – 130 metų (0)

Varpas 1889 Nr1.

Sausio 31 d. sukako 130 metų, kuomet pradėtas leisti lietuviškas žurnalas „Varpas“, atlikęs žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime: padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, švietė skaitytojus, įtraukė į literatūros darbą tokių žmonių, kurie anksčiau niekur nebuvo rašę. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Knyga apie Vydūno ryšius su vokiečių kultūra (1)

dr. Vacys Bagdonavičius | lrv.lt nuotr.

Vydūno 150-mečio sukaktis gražiai pažymėta ne tik  Lietuvoje ar lietuvių išeivijoje, bet ir Vokietijoje, kur prabėgo paskutinieji keleri jo gyvenimo metai. 2018 m. gegužės 5 d. Lietuvos valstybės atstovus ir vydūniečius į įstabų sukaktuvinį renginį pakvietė Detmoldo miesto savivaldybė. Jos rūpesčiu Vydūno atminimas prieš penkerius metus buvo įamžintas memorialine lenta ir paminkliniu biustu prie namo, kuriame po karo klajonių mąstytojas buvo pirmiausia apsistojęs.

Pačią Vydūno gimimo dieną – praėjusių metų kovo 22 d. – svečiai iš Vokietijos –  Detmoldo meras Raineris Heleris (Rainer Heller), šio miesto savivaldybės atstovė Petra Skaityti toliau

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (46)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   

Susivilioję lenkiškais blizgučiais Skaityti toliau

S. Birgelis. Užmiršti Punsko ir Seinų krašto Lietuvos savanoriai (2)

Jono Murausko kapas Punsko senosiose kapinėse | punskas.pl nuotr.

Lietuvos valstybės 100-mečiui

2018-iesiems baigiantis dera prisiminti ir pagerbti Punsko ir Seinų krašto savanorius, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Jie per 100 metų buvo savo tėvynainių beveik užmiršti.

1918-ųjų lapkričio 15 d. Punsko parapijos gyventojų mitingo metu buvo įkurtas lietuviškas valsčius. Besikuriančiai Lietuvos kariuomenei žmonės aukodavo maistą, pinigus, Skaityti toliau

V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką (16)

Vladas Terleckas | A. Baltėno nuotr.

Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas.

Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. „Tautosakos vartai“ kelias į dvasines protėvių lobių erdves (4)

virginijus-kasinskas-tautosakos-vartai-alkas-lt-koliazas

Kompiuterių ir mobiliųjų įrengimų amžiuje, kai mūsų dėmesį vis labiau įtraukia spalvingos, judrios, beprotiškai greitai besikeičiančios internetinių atvašynų erdvės, regis baigėsi laikas lėto dvasingo skaitymo, žiūrėjimo, klausymo, mąstymo, gebėjimo įsigilinti siela ir jausmais susiliesti su mūsų protėvių išjaustomis ir per amžius išpuoselėtomis Pasaulio medžio šaknimis – mūsų tautosaka, mūsų etnine kultūra.

Ir štai 2015 m. internetiniame atvašyne išdygsta gležnas „Tautosakos vartų“ daigas – Skaityti toliau

S. Ignatavičius. Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus (1)

45552509_253319108689007_5173872365318176768_n

Skiriama Vyčio Kryžiaus ordino kavalierio mjr. Jono Šimkaus 50-osioms mirties metinėms

Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, Šaulių sąjungos ugniagesių inspektorius, aktyvus Detroito lietuvių benduomenės ir Lietuvių karių veteranų sąjungos „Ramovė“ Detroito skyriaus narys, šaulys, majoras Jonas Šimkus gimė 1889 m. vasario 1 d. Rytų Vydutaičių kaime, Kulmenų valsčiuje, Tilžės apskrityje ūkininkų Jono ir Elskės (merg. – Juozapaitytė) Šimkų šeimoje. Skaityti toliau

V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko (1)

Venantas Mačiekus | Daivos Červokienės nuotr.

Juozo Keliuočio premijos laureatas Venantas Mačiekus: „Inteligentu gali būti laikomas tik tas žmogus, kuris, be savo pagrindinio darbo, dar kažką daro ir savo krašto kultūrai“.

Šiemet literatūrinė Juozo Keliuočio premija įteikta ekonomistui, kraštotyrininkui, ilgamečiam Vilniaus universiteto dėstytojui, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, „Versmės“ leidyklos redaktoriui Venantui Mačiekui. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas. Skaityti toliau

R. Bačiulienė. Apie dvylikametį berniuką, kuris svajojo, kūrė ir tikėjo… (0)

Algimantas su seserimi Rūta, pabėgę iš tremties, Utenoje 1948 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Tremtiniui, projektuotojui konstruktoriui, knygos „Tremtinio užrašai“ autoriui Algimantui Katiliui (1929-2018) atminti.

Nejaugi kažkada
ant mano kapo
išaugs maža gėlė,
pakreips galvutę,
klausys žiogų svirpimo? Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vinco Krėvės kelias… Amerikon! (6)

Krėvė su žmona Marija, JAV, 1952 m. | V. Krėvės memorialinio muziejaus nuotr.

1943 m. kovo mėn. okupacinė nacių Vokietijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą. Teisininkas Vytautas Mykolaitis, gyvenęs, gretimame Krėvės namo Tauro g. 10, name Nr. 12 prisimena:

Šiuo vokiečių siautėjimo metu pats Krėvė tik laimingu sutapimu išvengė Gestapo nagų ir likimo, ištikusio Balį Sruogą, Vladą Jurgutį ir daugelį kitų. […] Kai Krėvei, besislaptant nuo vokiečių Gestapo, teko kurį laiką pagyventi mano bute ir didesniąją laiko dalį praleisti su manimi ar mano šeima, mūsų gera pažintis virto artima bičiulyste. […] Ta pačia proga noriu pridurti, kad 1941 m. vokiečiams užėmus Vilnių, Krėvė buvo įskųstas Zagorskio, savo laiku patyrusio daug gero iš jo, Skaityti toliau

V. Ruškienė. Vydūno kūrybinių galių slėpiniai (12)

Vydūnas. Žvilgsnis į gyvenimo gelmes. II. Kultūra – gyvenimo kūrimo tęsinys | voruta.lt nuotr.

Vydūnas, kaip iškili asmenybė, paliko neišdildomą pėdsaką lietuvių tautos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Filosofas savo idėjas skleidė per rašytinį ir gyvą žodį, todėl pelnytai įvardijamas kaip tautos ugdytojas ir gaivintojas. Jo straipsniai buvo spausdinami žurnaluose „Jaunimas“, „Darbymetis“, „Dienovidis“ bei kituose periodiniuose leidiniuose.

Mąstytojas savo raštuose teigė, kad tautos kultūrą atspindi žmonių dvasios šviesumas ir skaidrumas, kaip šį pasaulį suprantame, pasitinkame ir priimame. Skaityti toliau