Lietuvos kūrėjai

Gorodeckių giminės pėdsakai Lietuvos laisvės kovų istorijoje (nuotraukos) (3)

Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr.

Šiandien, spalio 8 d. Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių Jono Noreikos (veikusio „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu), Onos Lukauskaitės-Poškienės, Stasio Gorodeckio (veikusio Stasio Radžiūno slapyvardžiu), Zigmo Šerkšno-Laukaičio, Viktoro Ašmensko ir kitų (iš viso 11 žmonių) baudžiamąją bylą. Ta proga Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina vieno iš Lietuvių tautinės tarybos (LTT) nario Stasio Gorodeckio sūnų, žinomą visuomenininką, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininką Sakalą Gorodeckį. Skaityti toliau

M. Gustaitis. Petras Kriaučiūnas – didysis „litvomanas“ (2)

Petras_Kriaučiūnas_iš_epaveldas.lt

Petras Kriaučiūnas gimė 1850-09-16 Papečkiuose (Vilkaviškio r.), 1871 baigė Marijampolės gimnaziją, iki 1880 mokėsi Seinų kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet kunigystės atsisakė ir 1881 Varšuvos universitete įgijo lotynų kalbos mokytojo kvalifikaciją. Toje pačioje Marijampolės gimnazijoje dėstė lotynų ir lietuvių kalbas, bet 1889 buvo atleistas už „Aušros“ platinimą. Tada dirbo teisininku, o 1906-1914 vėl mokytojavo. Rinko tautosaką, rengė lietuvių kalbos žodyną, bendradarbiavo su Antanu Juška, palaikė ryšius su J. Boduenu de Kurtenė, J. Mikola, A. Niemiu, E. Volteriu. Mirė 1916.01.20 evakuacijoje Jaroslavlyje. Skaityti toliau

F. Žemulis. Nuo pražūties išgelbėti kukučiai paliko gamtininkų sodybą (8)

Kukutis – vienas puošniausių Lietuvos paukščių. Prieš nuskrisdamas šis kukučiukas dar papozavo savo augintojui | A. Butlerio nuotr.

Zoologas, Viešvilės valstybinio rezervato direktorius Algis Butleris su žmona Kristina šią vasarą išgelbėjo ir užaugino be motinos likusius tris kukučių jauniklius. Tai bene pirmasis toks atvejis Lietuvoje, negirdėta, kad kas būtų auginęs šiuos retus paukščius. Jauniklių snapelius tekdavo žiodinti ir lesalą įdėti pincetu. Algis ir Kristina Butleriai maitino savo augintinius kalakutiena, vėliau pirko šaldytų svirplių, prigaudydavo įvairių kitų vabzdžių. Per porą savaičių jaunikliai sutvirtėjo ir buvo išleisti į savarankišką gyvenimą.

Kukučiai – vieni gražiausių, puošniausių mūsų šalies paukščių. Tačiau prieš keletą dešimtmečių jie buvo pradėję nykti, todėl įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyros pradininkas Lietuvos respublikoje Tadas Daugirdas (1852-1919) (3)

Tadas Daugirdas. 1906 metai | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Tadas Daugirdas į Lietuvos mokslo istoriją atėjo kitaip, negu dr. J. Basanavičius, Antanas Smetona ir net Vincas Kudirka. Jeigu šiuos tris drąsiai galima vadinti valstybininkais, tikrąja to žodžio prasme, tą jie ir padarė po ilgų mūsų tautos šimtmečių lenkų ir rusų okupacijoje, tai T. Daugirdą galima drąsiai vertinti, kaip mokslininką, paklojusį pamatus visam tautotyros mokslui, jo teorijai, praktikai ir metodologijai.

T. Daugirdas gimė Ariogalos bajorų šeimoje, pradinį išsilavinimą gavo namuose, kaip tuo metu bajorų šeimose buvo įprasta, Skaityti toliau

L. Kovalevskienė. Kaip Dievo vabalėlis – didele širdimi ir auksinėmis rankomis (5)

Medžio drožėjas Gintaras Černius prie savo išdrožtų durų | L. Kovalevskienės nuotr.

Yra tokių žmonių, kūrėjo talentu apdovanotų, kurių, rodos, niekas lyg ir nemato, lyg  ir nežino, nes jie niekur per daug ir nesirodo. Dirba sau tyliai, ramiai, nesipuikuodami ir nesireklamuodami, kaip tie Dievo vabalėliai – bitutės, matydamos tik savo žiedus žiedelius ir tik savo avilio gyvenimą. Atrodytų, taip neįprasta šiandienos pasaulyje, kur kiekvienas, net mažiausią darbelį nuveikęs, skuba patrimituoti… Ir todėl kartais reikia parodyti to mažo vabalėlio didį grožį, kad visi kartu pasidžiaugtume, nes džiaugtis kitu mes vis dar sunkiai Skaityti toliau

P. Jegorovas. Aleksandras Dambrauskas – Lietuvos esperantininkas nr.1 (2)

Aleksandras Dambrauskas – Adomas Jakštas | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Straipsnis skiriamas Aleksandro Dambrausko – Adomo Jakšto 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

Rugsėjo 8 d. sukanka 160 metų išskirtinei Lietuvos asmenybei – žymiam Lietuvos filosofui, neotomistui, teologui, poetui, literatūros kritikui, matematikui, mokslininkui, prelatui, istorikui, visuomenės veikėjui, redaktoriui, publicistui, intelektualui, esperantininkui Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui.

Aleksandras Dambrauskas gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. (pagal senąjį kalendorių rugpjūčio Skaityti toliau

O. Voverienė. Mąstytojas politinis kalinys Petras Plumpa (1)

Petras Plumpa | lkbkronika.lt nuotr.

Laiko švytuoklė perskrodžia tylą
Melsvai žibuoklei, ašarai tyrai, –
Žemėj skambėti ji nepaliauna
Negailestingai laikina griauna,
Ne mirksnio trumpiui šviesmetį kuria, –
Dvasinio grūdo – ugniniam tūriui.

Eglė Nemunaitė.

Džiaugiuosi savo gyvenimo kelyje sutikusi Petrą Plumpą – santūrų, susikaupusį, mažakalbį, taurios inteligencijos žmogų. Skaityti toliau

O. Voverienė. Jis buvo, yra ir bus legenda (nuotraukos, video) (4)

Paulius Širvys (1978 m.) | Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvas, G. Svitojaus nuotr.

Minint poeto Pauliaus Širvio 100-ąsias gimimo metines.

Aš – beržas.
Lietuviškas beržas.
Su plieno
Dalgiu
Ant peties.
(Paulius Širvys).

Tai viena naujausių, ko gero jau 120-oji, rašytojo Jono Laurinavičiaus knyga, skirta poeto Pauliaus Širvio 100-jų gimimo metinių paminėjimui. Skaityti toliau

V. Krikštaponis. Matas Slančiauskas – išskirtinė, nepakartojama asmenybė (3)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo Tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

M.Slančiauskas gimė prieš 170 metų – 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičių kaime, netoli Rudiškių (dabar Joniškio r.), bežemio medinių indų dirbėjo šeimoje. Tėvas anuo metu buvo laikomas išprususiu Skaityti toliau

V. Baltrūnas. O gal šitaip? (Stabtelėjus prie P. Cvirkos paminklo Vilniuje) (79)

P. Cvirkos paminklas Vilniuje | V. Baltrūno nuotr.

Neseniai žiniasklaidoje šmėstelėjo mintis, kad neverta nuversti P. Cvirkos paminklą Vilniuje, gal užtektų tik jo skulptūrą nukelti nuo postamento ir pastatyti šalia. Ši mintis verta dėmesio, ypač girdint (ir skaitant) aršių nuvertimo entuziastų bei ašarojančių paminklo išsaugojimo šalininkų pasisakymus.

Iš vienos pusės, tai būtų didele dalimi išsaugotas žymaus skulptoriaus Juozo Mikėno (architektas Ignas Laurušas) kūrybinis darbas (1959), skirtas talentingo rašytojo įamžinimui, iš kitos pusės, gan taiklus, gal ir ironiškas, buvusio iškilaus sovietinio kolaboranto, su bendraminčiais Lietuvai atnešusio Stalino saulę iš Maskvos, „nužeminimas“ iki postamento. Ant pastarojo, žinoma, tiktų ir lentelė su komentaru. Skaityti toliau

V. Krištaponis. Generolo Povilo Plechavičiaus gyvenimas ir veikla (3)

Generolas Povilas Plechavičius | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d. Bukončių k., Židikų vls. (dabartinis Mažeikių rajonas) ūkininkų šeimoje. Ši šeima, pagal žmonos giminę, priklausė bajorų luomui. Būsimasis generolas buvo antras šios gausios šeimos vaikas, nes be jo čia dar augo penki broliai ir šešios seserys.

Pradėjęs mokytis gimtajame krašte, 1908 m. Maskvoje P. Plechavičius baigė gimnaziją. Siekdamas aukštesnio išsilavinimo, jis 1911 m. baigė Maskvos komercijos institutą, o 1914-ųjų gegužės 13 d. Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos (0)

Edita Barauskienė | Asmeninė nuotr.

Lietuvos istorijos brangintojai su įdomumu skaito Klaipėdos „Eglės“ leidyklos 2020 m. išleistą rašytojos Editos Barauskienės knygą „Gyvasis lietuvybės kraujas“, p. 385. Ketvirtasis knygos viršelis skelbia, kad knygos autorė „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos dukra, kuriai visa ši istorija eina per širdį tiesiogine, o ne perkeltine prasme“.

Atiduota pagarba ir meilė Kraštui, kurio istorija išskirtinė, su niekuo pasaulyje nesulyginama, jo piliečių pilietiškasis moralinis turtas nepasveriamas ir neįkainojamas. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Pagerbkime mūsų Atgimimo simbolį – kardinolą Vincentą Sladkevičių (1)

Kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920-2000) | manokrastas.lt nuotr.

Šiandien rugpjūčio 20 d. a. a. kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-osios gimimo metinės. Vieno mūsų Atgimimo simbolių pagerbimo diena. Tai suprato šaunuolis bibliotekininkas ir kraštotyrininkas iš Biržų kuklus Evaldas Timukas (www.birzietis.lt/aktualijos/kardinolas-v-sladkevicius-siunciamas-i-uzmarsti). Tai jis ne tik surinko šiai progai skirtą medžiagą, aukas ir deramą kardinolo pagerbimą jo tremties vietose, bet ir pastatė į vietą Lietuvos Seimą, privertęs jį paskelbti kardinolo V. Sladkevičiaus metus. Visapusiškai apsidirbęs mūsų Seimas, nustatęs, kad dėl kardinolo šmeižto kalta Skaityti toliau

G. Martišius. Modernybės kultas, saviniekos sindromas (16)

Gediminas Martišius | Asmeninė nuotr.

Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Mikalojus Daukša.

Jau turbūt nieko nestebina pastaruoju metu kryžiuojamos ietys, kai kalbama apie Lietuvos istoriją, ypač neseną, pokario kovas su okupantais ir jų kolaborantais. Dabar dar įsiplieskia ir ginčai dėl požiūrio į kalbą, į modernybės ir papročio santykį. Nieko keisto, kad nedidelės tautos savigyna kartais gali peržengti kai kurias ribas (turiu omenyje radikalesnio jaunimo manifestacijas su šūkiais „Lietuva lietuviams“ ir pan.). Skaityti toliau

O. Voverienė. Iizabelė – rezistentė, poetė, rašytoja, Lietuvos patriotė (5)

Ryšininkė Izabelė Skliutaitė Navarackienė, slapyvardis Ramunė, Jūratė. Druskininkai, 2016 | K. Driskiaus nuotr.

Sugrįžusiam iš Sibiro nebuvo lengva,
Rugsėjo takas seminarijon nebekvietė sugrįžt.
Nutolęs ir mokyklinio varpelio aidas
kančios tavo ir vardo prisimint
Izabelė Skliutaitė-Navarackienė

Su Izabele susipažinau dar gerokai prieš Sąjūdžio revoliuciją ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Po pirmųjų mūsų susitikimų – jaučiau esame artimos sielos. Tik buvome skirtingos: aš simpatizavau antikomunistinio judėjimo dalyviams teoriškai, žavėjausi jais, jų drąsa ir jų pilietiška pozicija, o ji buvo to judėjimo Skaityti toliau

V. Ruškienė. Vydūno įžvalgos apie likimo vingius ir jų slėpinius (44)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Per savo gyvenimą Vydūnas ištvėrė ne vieną likimo smūgį, bet visus šiuos siųstus išbandymus jis priėmė kaip pamoką, kaip jo dvasios stiprumo patikrinimą.

Mąstytojas, praėjęs šiuos kelius, galėjo ir turėjo moralinę teisę žmonėms perduoti sukauptą patirtį, kaip išgyventi sunkiausiomis sąlygomis ir išryškinti savo gyvenimo prasmę. Vydūno mokymai ne vienam padėjo ištverti skaudžiausias netektis, nepakeliamus likimo išbandymus ir net patirti nušvitimą dvasioje. Skaityti toliau

L. Kovalevskienė. Laimingas ir laisvas menininkas (0)

Menininkas Jonas Grunda savo galerijoje | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

„Esu labai laimingas, nes nepriklausau nei nuo politikos, nei nuo religijos, nejaučiu jokios baimės. Tiesiog laisvas. Mano gyvenimo pagrindas – meilė…“ – sako ignalinietis menininkas Jonas Grunda. Vieną vakarą sėdime su juo sode, šalia gimtojo namo ir galerijos, ramiai šnekučiuojamės apie gyvenimą, kūrybą, Dievą… Ir taip gera jausti ypatingą dvasią, paprastą ir tokį aiškų didžių dalykų suvokimą. Amžinųjų vertybių išsaugojimas – pagrindinis šio kūrėjo siekis. Dinamiškose skulptūrose, savito stiliaus tapybiškuose paveiksluose gausu krikščioniškų simbolių, metaforų, amžinybės nuojautų, o svarbiausia tema – tarsi gerumo rūke plūduriuojantis džiaugsmas. Skaityti toliau

D. Šepetytė. Z.Vaišvilos tiesos kainą moka ir jo artimieji (nuotraukos) (10)

Regina ir Zigmas Vaišvilos | asmeninės ir respublika.lt archyvo nuotr.

Jeigu būna donkichotų mūsų laikais, tai Kovo 11-osios akto signataras Zigmas Vaišvila – vienas iš jų, puolantis net į tokį mūšį, kurio laimėti dėl nelygių jėgų, rasi, neįmanoma. Nesislapstantis už nugarų, kaip ir tomis dienomis, kai Maironio g. spaustuvėje buvo žiauriai sumuštas sovietinių kareivių, net ir šiandien rizikuojantis savo saugumu, sveikata ir asmenine gerove. Žinoma, užaštrinta tiesa patinka ne visiems ir, žinoma, ji turi savo kainą, kurią moka ne vien tik jos skleidėjas, bet ir jo artimieji.

Praėjusį birželį vestuvių sukakties dieną Z.Vaišvila feisbuko paskyroje atsiprašė žmonos Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras Donatas Malinauskas (1869-1942) (0)

Malinauskas Donatas apie 1920 | „Vorutos“ nuotr.

Šv. Velykos pastarąjį mano gyvenimo dešimtmetį visada siejasi su Onuškiu, šio dzūkiško miestelio jaukia bažnytėle, Šv. Mišiomis, procesija aplink bažnyčią ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918-1940) atkūrimo signataru Donatu Malinausku, palaidotu bažnyčios šventoriuje. Taigi mažas Dzūkijos miestelis tampa tiltu tarp mūsų tautos praeities ir dabarties, ir tarsi prašyte prašosi nušluostyti užmaršties dulkes nuo šio miestelio ir jame gyvenusių žmonių, statydinusių šią bažnyčią ir kūrusių miestelį. Vienas iš jos statytojų ir fundatorių buvo senos bajorų giminės palikuonis Donatas Malinauskas, Lietuvos istorijos pasirinktas, kaip vienas miestelio kūrėjų ir Bažnyčios vienas iš pagrindinių fundatorių. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius (2)

Vasario 16-osios akto signataras bajoras Jonas Smilgevičius | wikipedia.org nuotr.

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo 100-metį

Jonas Smilgevičius gimė 1870 vasario 12 d. garsioje Žemaitijos bajorų šeimoje Užvenčio dvare Telšių apskrities (dabar Plungės). Jo tėvas turtingas bajoras vedė šoniškę Uršulę Ivanauskaitę ir įsikūrė jos dvare Šoniuose. Turėjo dvylika vaikų, bet užaugo tik aštuoni, tarp jų ir Jonas Smilgevičius. Kaip ir buvo tuo metu įprasta bajorų šeimose, Jonas Smilgevičius bazinį išsilavinimą gavo namuose. Vėliau buvo išsiųstas mokytis į Mintaują (dabar Jelgava) ir ten mokėsi Mintaujos gimnazijoje, po to ir Liepojos gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, įstojo į Skaityti toliau

J. Brazauskas. Rašytojas Jurgis Savickis emigracijoje (0)

Rašytojas Jurgis Savickis | Vikipedijos nuotr.

Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis 1940 m. pasirinko sunkų emigranto kelią. Su žmona Inge ir augintiniu Serge gyveno iš žemės kaip paprastas ūkininkas.

Mylėjo žemę ir ją dirbo, nepabijojęs pasilenkti iki žemės ir paimti kastuvą į rankas. Buvo išmintingas, praktiškas, jaunystėję išmokęs ūkininkauti. Džiaugėsi galimybe dirbti žemę, ant nieko nesupykus. Kitų nekritikavo, stengėsi iš kitų pasimokyti. 1944 m. kovo 17 d. Jonui Aleksandravičiui rašė: „Aš žemę myliu, čia joks atavizmas; per daug jos arti esu buvęs, ir neseniai, kai visuomet stebėdavaus, Skaityti toliau

A. Knašas, A. Sakas. Rusija: Dviračiais per du žemynus (nuotraukos) (11)

19600503-1-95044139

Skiriama prieš 60 metų 1960 gegužės 19 d. žuvusiam keliautojui, dviračių turizmo pradininkui Lietuvoje Liudui Alseikai (1887-1960)

Prieš penkiasdešimt metų [šiemet jau 60 metų – Alkas.lt] grupė entuziastų ryžosi iki tol neregėtam ir sunkiai įsivaizduojamam žygiui dviračiais per du žemynus. Tokia, iš pirmo žvilgsnio nutrūktgalviška, idėja kilo patyrusiam keliautojui, dviračių turizmo pradininkui Lietuvoje Liudui Alseikai.

Porą metų užtruko, kol buvo išsamiai išstudijuotas maršrutas, vyko susirašinėjimas su Skaityti toliau

V. Krištaponis. Matas Slančiauskas – siuvėjas, knygnešys ir lietuvių tautosakos rinkėjas (3)

Matas Slančiauskas | Archyvinė nuotr.

Per lietuvių kultūros istoriją praėjo daug ryškių asmenybių, besistengusių įžiebti šviesos kibirkštį savo tautiečių sąmonėse ir širdyse, išsaugoti tai, kas nuo amžių buvo brangu lietuvių prigimčiai, ką jie per ištisus šimtmečius kūrė savo tautos kultūros lobynui. Vienas tokių buvo Matas Slančiauskas – kaimo siuvėjas, knygnešys ir švietėjas bei tautosakos rinkėjas.

Godus mokslui Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautos poetas Povilas Kulvinskas (0)

Tautos poetas Povilas Kulvinskas | Youtube nuotr.

Jis tironams niekad nedainavo odžių / Tais slogiais sovietiniais laikais, / Kai paniurę vėjai draskė gimtą sodžių / Vyrai kovės virtę milžinais. / Jis garbingai ėjo nesutepęs rankų, / Jis negarbino svetimšalių stabų, / Nebijojo tankų ir patrankų, / Nukreiptų prieš sąžinę žmonių. / Jis ir šiandien liko doras, nesuklupęs, / Savo žemės tyru sūnumi. / Kai ledus pralaužus, veržias laisvės upė, / Tiki jis veržliąja srūtimi. / Doras. Poetui Povilui Kulvinskui Vaclovas Volkus. Skaityti toliau

V.E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Vailokaitis (6)

Jonas Vailokaitis | Vilkaviškio krašto muziejaus nuotr.

Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos valstybės Tarybos narys, Steigiamojo seimo atstovas, finansininkas, verslininkas, visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Vailokaitis gimė  Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime  1886 m. birželio 25 d. Jo tėvai buvo turtingi ūkininkai – Motiejus ir Petronėlė Vailokaičiai. Šeima buvo gausi, kartu su Jonu dar augo broliai Juozas, Pranas, Antanas ir Viktoras, seserys Ona, Agota ir Petronėlė.

Kur pirmuosius mokslo žingsnius žengė J. Vailokaitis yra kelios hipotezės. Vilma Skaityti toliau

V. Bagdonavičius: Apie Ramuvą, Vydūną ir dvasios gyvatą (0)

Vaclovas Bagdonavičius | KTU nuotr.

Su ramuviečiu, Vydūno filosofinės ir grožinės kūrybos tyrinėtoju dr. doc. Vaclovu Bagdonavičiumi (1941-2020) kalbėjosi Juozas Šorys. 2014 m. po Jono Basanavičiaus valstybinės premijos paskyrimo.

– Sveikinu Jus tapus 2014 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu! Gal ir simboliška, kad ją paskutinį kartą nuo įsteigimo 1992 m. atsiimsite litais ir dar galėsite pasidžiaugti kupiūromis su Vydūno atvaizdu. Kaip visa prasidėjo – kur, kada, kokioje šeimoje ir giminėje gimėte, kokioje etninėje ir kultūrinėje Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Romualdas Ozolas ir paveldosaugos sąjūdis (nuotraukos) (1)

Romualdas Ozolas, 2012-07-01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranimas skaitytas Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms skirtoje konferencijoje „Paveldosaugos sąjūdis 1989–2019 m.“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, 2019 m. kovo 18 d.

Pažymėdami 1989 m. kovo 18 d. įsteigtos visuomeninės Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos (LKPGT) 30-ąsias metines, aptariame paveldosaugos sąjūdžio reiškinį ir jo vaidmenį mūsų Tautos žygyje į laisvę ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Žvilgsnis į poetą ir jo kūrybą, kai… sieloje tamsu (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Poetas saugo dievų pėdsakus ne tik apskritai žmogiškoje egzistencijoje, bet ir savo tautos gyvenime. Tauta be poetų yra tauta be ateities, nes ji nebeturi žmonių, kurie ją šauktų ir vestų. Todėl kiekvieną naktinį tautos buvimo metą mūsų akys krypsta į anuos sugrįžimo giesmininkus, kurie mums skelbia kitą rytojų, naują būties tarpsnį, geresnę ateitį ir mus guodžia būsimos laisvės ir gerovės pažadu. Antanas Maceina. Laiškas poetui Bernardui Brazdžioniui.

Mums, lietuviams, tokiu poetu šaukliu sovietinėje okupacijos dvasinėje tamsoje buvo Skaityti toliau

V.A. Gocentas. Juozo Nekrošiaus atminimui (1)

Juozas Nekrošius | Rengėjų nuotr.

Pavasariui grįžtant į Lietuvą žinių laidos ir spauda pasidalino netekties pranešimu – kovo 15-osios sekmadienį, eidamas 85-uosius mirė poetas, buvęs kultūros ir švietimo ministras Juozas Nekrošius.

Taip, poetas buvo visą gyvenimą, o pareigos ir darbai – prasidėjo, tęsėsi ar užsibaigė. Taigi, poetas, žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, partinis, politinis ir visuomenės veikėjas, dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybių kultūros ministras. Skaityti toliau