Lietuvos kūrėjai

V. Turčinavičius. Baltrušaitis ir Krėvė laiškuose ir atsiminimuose (1)

Jurgis Baltrušaitis | Archyvinė nuotr.

Kanklės – žadas mano…
Aš per jas – žynys…
Kas tą pat numano,
Būtį numanys…“
Iš Jurgio Baltrušaičio eil. „Dainiaus melodija“

XX a. pradžioje prasidėjo lietuvių tautos atgimimas ne tik sąmonėje, mentalitete, bet ir tikrovėje, tačiau dar vis stigdavo išsilavinusių lietuvių savame krašte, nes negalėdavo gauti darbo. Tiesa, Rusijos imperijoje lietuviai tarnybiškai ir Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas (5)

Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.

Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Dokumentai liudija skaudžias ir negyjančias valstybės žaizdas (video) (4)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Dar kartą apie a.a. signatarus Gintarą Ramoną ir prof. Kazimierą Antanavičių

Seimas vis tik leido man pasakyti kalbą apie pirmąjį ir jauniausiąjį a.a. kolegą signatarą Gintarą Ramoną, kuris savo sprendimu 1997 m. lapkričio 11 dieną pasitraukė iš gyvenimo. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Prisimenant a.a. profesorių Kazimierą Antanavičių (4)

Kazimieras Antanavičius | lrs.lt nuotr.

Seimas paminėjo a.a. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ąsias gimimo metines. Tiek jis būtų sulaukęs š.m. lapkričio 25 d.

Ne tik signataras, bet, visų pirma, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo ir Seimo Tarybos narys, TSRS liaudies deputatas, ekonomistas. Ne tik vienas aktyviausių mūsų Atgimimo laikotarpio Sąjūdžio pirmeivių, bet ir vienas profesionaliausių, nuoširdžiausių žmonių, kuriais žmonės patikėjo ir kurie dirbo, kūrė, ne tik postringavo ir mėgavosi minios dėmesiu. Ir Kazimieras Antanavičius visa savo sveikata, kurios Dievulis jam pagailėjo, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią? (2)

Sodinamas ąžuolas partizanų vadui Jonui Žemaičiui. Centre – 20 metų sovietiniuose lageriuose kalėjęs Liudas Simutis | R.Čėplos nuotr.

Šiušename nukritusiais ąžuolų lapais, braidome rusvai gelsvu jų kilimu. Lapkritis pervirto į antrąją pusę, apnuogindamas net ir ąžuolus. Bet Ąžuolynas gražus visais metų laikais. Ruduo atidengia šakų linijas, kamienų žievės faktūrą. Prieš keletą metų kažkieno pikta ranka storiausiųjų žievę, lyg odą nulupo: ąžuolo žievės nuoviras – geriausias vaistas viduriuojant, tiek žmogui, tiek ir gyvuliui. Tokio kiekio tikriausiai reikėjo kokio ūkininko gyvuliams. Piktadario nesučiupo, o ąžuolai baigia užsigydyti žaizdas – užtraukė žieve, liko tik gilūs randai. Skaityti toliau

R. Čerškus. Pasaulio čempionė Rožė Namajūnaitė ir jos tikroji kilmė (video) (23)

Juozas Namajūnas ir Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 5 d. ryte vienas žinių portalas išsamiausiai aprašė, pasak lenkų sporto žiniasklaidos, „didžiausią 2017 metų sporto sensaciją“: „Lietuvių kilmės kovotoja šokiravo MMA pasaulį: nokautavo lenkę ir apsijuosė čempionės diržu“:

Praėjusią naktį Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje nugriaudėjo ilgai lauktas mišrių kovos menų (MMA) turnyras „UFC 217“, kuriame ryškiai sužibo lietuvių kilmės kovotojos Rose Namajunas žvaigždė. /…/  Visiška kovos autsaidere laikyta lietuvių kilmės kovotoja iš JAV savo pajėgumą įrodė ne žodžiais, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Gintaras Ramonas – Lietuvos likimo simbolis (video) (8)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Kalba pasakyta Seimo 2017 lapkričio 7 d. posėdyje minint Aukščiausiosios Tarybos deputato, jauniausio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 55-asias gimimo ir 20-asias mirties metinės

Gerbiamas Seime,

Prieš 20 metų savo sprendimu mus paliko jauniausias Lietuvos Nepriklausomybę atkūrusios Aukščiausiosios Tarybos deputatas Gintaras Ramonas. Šiemet jis turėjo sulaukti 55-erių ir būti su mumis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Joniškio rajono tarybos pirmininko Gintaro Ramono Skaityti toliau

Ą. Bajor. Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro (audio, video) (14)

Amžinoji ugnis vėl liepsnoja ant Šatrijos aukuro | Asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d. eidamas 83 metus mirė tautodailininkas, senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Žemaičių baltų tikėjimo bendruomenės „Šatrijos Romuva“ žynys, Amžinosios Ugnies sergėtojas Adolfas Gedvilas. Jo mirtis tapo paskatinimu jo pasekėjams tęsti velionio pradėtus darbus – šventoji ugnis jo garbei buvo saugoma visą vėlių laiką (40 dienų), o dabar su savanorių pagalba  bus saugoma amžinai. Šatrijos Romuvos vaidilė Ąžuolė Bajor pasakoja apie ilgą bendruomenės kelią šio svarbaus darbo link.

Adolfas Gedvilas buvo kuklus ir pasišventęs žmogus Skaityti toliau

J. Matkevičienė. Žmonių šventoji: daktarė M. Apeikytė (3)

Marija Apeikyte_moletai.lt

Šįmet spalio 22 dieną 110-oji „vargšų ir vienišųjų“ daktarės Marijos Apeikytės gimimo sukaktis, o spalio 27-ąją – trisdešimt antrosios mirties metinės. Šiandien dar yra jos buvusių pacientų ir kolegų, kurie prisimena daktarę M.Apeikytę. Dauguma tų prisiminimų – šilti, geri, lyg būtų viskas įvykę vakar… Žiūrėk, išgelbėjo vaiką nuo apendicito operacijos, nes pilvą skaudėjo dėl kirminų… Priėmė į darbą nepilnametę, nes šeimoje buvo vyriausias vaikas… Buvo griežta, reikli, bet teisinga…

ODESA. 1907 metai. Spalio 22 diena. Marija Sapiežinska pagimdė dukrą. Trečia dukra šeimoje, matyt, nelabai nudžiugino viešbučio tarnautoją Mykolą Apeikį, tačiau likimas vyresnėles atėmė, palikdamas tik jaunėlę Mariją, o paskui dar atsiuntė ir porą sūnų. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Net Kremlius Vytautą Landsbergį laikė Prezidentu (23)

Pirmasis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės pasiuntinys Lietuvoje Maiklas Pertas (Michael J. Peart) 1991 m. spalio 17 d. įteikia skiriamuosius raštus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui | Archyvinė nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) Pirmininko  Vytauto Landsbergio 85-ečio, kuris švenčiamas spalio 18-ąją,  išvakarėse vėl pasigirdo nuomonių, dažnai  labiau panašių  į  politinį kerštavimą, kad AT–AS Pirmininkas ir valstybės vadovas –  netapačios sąvokos,  o su šalies Prezidentu V. Landsbergis  nė iš tolo negali lygintis.

 „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo Nepriklausomybės akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo  Česlovo Vytauto Stankevičiaus, ką  jis ir kiti deputatai  jautė 1990 m. kovo 11-ąją – kad iš dviejų Skaityti toliau

A. Stancikienė. Paremkime siūlymą „Laisvės“ premiją skirti Nijolei Sadūnaitei (nuotraukos) (11)

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Nijolė Sadūnaitė – kovos už laisvę ir žmogaus teises simbolis tiek okupacijos, tiek nepriklausomybės metais – yra verta „Laisvės“ premijos.

Ši premija reikalinga ne pačiai seseriai Nijolei, kukliai ir giliai altruistiškai vienuolei – ji reikalinga mums visiems – jos gerbėjamas ir negerbėjams. Nes jos meilė žmogui, Dievui ir Tėvynei, jos nuoširdumas, paprastumas, beatodairiškas rūpestis kitais, kasdienis savęs aukojimas, neišsenkamas optimizmas ir neblėstanti šypsena – ir yra tos vertybės, tas pilietiškumas, kurių labiausiai Skaityti toliau

G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio (0)

Karališkių Švenčiausios Dievo Motinos Globos Cerkvė. 1957 m. | Kęstučio Rimo asmeninio archyvo nuotrauka

Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.

Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Meniška siela nenusigyvena… (nuotraukos) (1)

Paragių dvaro savininkas dailininkas Nikodemas Erazmas Ivanauskas | Autoportretas.

Taigi, tos mintys lyg rudenio ūkana vis tvyro ir tvyro ties Paragiais. Plauko ten palaukėmis, pakelėmis, paplentėmis… Kiekviena vietovė juk, be akivaizdžių dalykų, kuriuos nesunku prisiminti, perprasti, palyginti, palieka dar ir savo paslapties dvelksmą – lyg mįslę kokią… Lankiausi čia vasaros pabaigoje – dėl renginio. Bruzdesys. Daug žmonių, daug mašinų. Ir, žinoma, tas šiemetinis lietus… Lietus ir lietus. Kai nustodavo lyti, galima buvo šiek tiek pasižvalgyti po aplinką. Vidus liko „neišskaitytas“. Tad vyliausi pargrįžti. Be jokių pareigų – tik pabūti čia. Pabūti…

Pabūti… Kad eidama sena alėja iki to mažo prūdelio, pažiūrėjusi į jo spindesį, į lygius Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Jis buvo Lietuvos ąžuolas, likimo persodintas (0)

Ilgametis Vydūno fondo valdybos pirmininkas bei VF tarybos narys Vytautas Mikūnas. Nuotrauka daryta 2004 m, švenčiant jo 80 metų amžiaus sukaktį | Vydūno fondo nuotr.

Vytautą Mikūną (1922 – 2007) prisimenant

1968 m. vasarą Vilniaus universiteto bibliotekos specialiam fonde kvapą užgniaužęs skaičiau Čikagoje leidžiamo žurnalo – „Mūsų Vytis“ tų metų ketvirtąjį numerį. Jis buvo skirtas Vydūno šimtosioms gimimo metinėms. Ką tik buvau pradėjęs rinkti medžiagą moksliniam darbui apie Vydūną, ir tai, ką čia radau, buvo tikras lobis. Pamačiau keliolika mūsuose neprieinamų nuotraukų, paties Vydūno pasakojimą apie skaudžią bėglio kelionę Vokietijos gilumon baigiantis karui, įdomius Jono Dainausko, Jono Kubiliaus straipsnius, Erdmono Simonaičio bei Igno Končiaus atsiminimus apie pažintį su Vydūnu. Skaityti toliau

P. Kalnius: Profesija – etnologas (Komentarai įrašui P. Kalnius: Profesija – etnologas yra išjungti)

Etnologas dr. Petras Kalnius | R. Mičiūno nuotr.

– Kas yra etnologija?

– Pavadinimas kilęs nuo dviejų graikiškų žodžių santraukos: Ethnos – tauta + logosmokslas. Trumpai tariant, etnologija yra mokslas apie etnines bendruomenes (gentis, tautas, nacijas) ir jų kultūrą (medžiaginę buitį, papročius, tradicijas, gyvenimo būdą), jos raidos dėsningumus.

Žmonėms, kurie klausosi per radiją populiarių laidų apie tradicinę lietuvių kultūrą, galbūt susidaro įspūdis, kad etnologija – tik žmonių kuriamos mįslės, minklės, patarlės, dainos arba kalendorinių švenčių metu kokių nors seneliukų atliekami magiški veiksmai, burtai, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Adolfas Žygas – karo aviacijos karininkas, sąžiningai tarnavęs tėvynei   (0)

Adolfas Žygas 1936 m. | V. Žygas asmeninė nuotr.

Skiriama Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų 98-ųjų įkūrimo metinėms 

1919 m. kovo 12 d. Lietuvoje įkurta nauja kariuomenės rūšis – karo aviacija, kurios užuomazga tapo dar sausio pabaigoje Inžinerijos kuopos sudėtyje pradėtas formuoti Aviacijos būrys. Jo vadu buvo paskirtas vienintelis tuo metu aviacijos specialistas karininkas Konstantinas Fugalevičius (1893-1919). Kovo 1 d. Aviacijos būrys buvo pertvarkytas į kuopą, o jau kovo 12 d. Aviacijos kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis, kurios vadu paskirtas karininkas Petras Petronis (1887-1950). Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Seimo gynėjas dimisijos kapitonas Algirdas Kiburys žygiuoja su daina (0)

Sąjūdžio valanda prie atminimo laužų prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, 2014-01-12 | P. Šimkavičiaus nuotr.

Laisvės gynėjų dienos proga

 Kasmet Sausio 13-osios išvakarėse Vilniuje suliepsnoja laužai. Tradiciškai jie uždegami prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir  televizijos pastato bei Televizijos bokšto. Į Sąjūdžio valandą prie atminimo laužų prie Seimo rūmų visada susirenka nemažas būrys žmonių. Atvyksta parlamento gynėjai, kaip ir prieš 26 metus, iš įvairių Lietuvos kampelių. Tarp jų Paliūniškyje (Panevėžio rajonas) gyvenantis dim. kpt. Algirdas Kiburys, kuris 1991 m. sausio 8-16 d. dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos gynime. Skaityti toliau

V. Miliauskas. Baudžiamoji byla Nr.93 (36)

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26 d. | V. Usinavičiaus nuotr.

Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai.

Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos TSR BK 68 str. I d. Byla pradėta 1981 m. gegužės mėn. 25 d., baigta 1982 m. vasario mėn. 25 d. Pasirašo LTSR Saugumo komiteto tardymo sk. viršininko pavaduotojas papulkininkis V. Kažys ir LTSR Saugumo komiteto Pirmininkas generolas majoras J. Petkevičius. Skaityti toliau

V. Juodpusis. K. Skebėra – patriotas, literatas (1)

Kazimieras Skebėra | lrs.lt, A. Ališausko nuotr.

Birželis… Jis ateina ir vėl nutolsta. Atrodo, tą mėnesį esame gerai įsidėmėję, nes jis Lietuvai – ypač skausmingas.

Birželio 15-ąją, 1940-aisiais, sovietai, įvesdami savo kariuomenę į Lietuvą, paskandino žmones prievartos, veidmainystės ir kančių liūne. O jau po metų, birželio 14-ąją, darbščiausią mūsų visuomenės dalį, inteligentiją išdangino į Sibirą, į Rusijos šiaurę, kur kiekvienas patyrė neapsakomą kančią. Ir antrosios sovietų okupacijos metais toji rusiškoji kančių jūra neišseko. Ji gilėjo ir platėjo. Ją patyrė tūkstančiai savo gimtinę mylinčių Skaityti toliau

L. Veličkaitė. Angelė Nelsienė – nepailstanti kovotoja už Baltijos valstybių nepriklausomybę ir saugumą (0)

JAV kongresmenas iš Šiaurės Karolinos Markas Volkeris (Mark Walker) ir Angelė Nelsienė Vilniuje, Vašingtono aikštėje | asmeninė nuotr.

Viena žymiausių Lietuvai ir jos nepriklausomybei nusipelniusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti politikė ir visuomenės veikėja Angelė Barkauskaitė-Nelsienė, nuo 1990 m. apie pusę metų praleidžia Lietuvoje. Šiais nerimastingais, visą pasaulį jaudinančiais JAV naujojo prezidento rinkimų 2016 metais, A. Nelsienė, būdama Lietuvoje, įdėmiai ją sekė. Iš keliamų į JAV prezidentus kandidatų – Hilary Klinton (Hillary Clinton) ir Donaldo Trampo (Donald Trump) – Angelė Nelsienė pirmenybę teikė Donaldui Trampui. Jam laimėjus, ji kiek galėdama visiems aiškino JAV esančią padėtį, kodėl žmonės pasirinko Donaldą Trampą.  Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Kada statysime paminklą pirmajam LR Prezidentui Antanui Smetonai? (34)

Prezidentas Antanas Smetona

Geltona, žalia ir raudona –
Tai mūs Trispalvė vėliava.
Sugrįš iš užsienio Smetona,
Ir vėl bus laisva Lietuva !                          

1940 – 1941 metais sovietams okupavus Lietuvą, laisvės viltys buvo siejamos su Antanu Smetona. Kodėl Vilniuje, amžinojoje sostinėje, kurioje  1918 metais vasario 16 dieną buvo pasirašytas ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, yra užmirštas Lietuvos pirmasis Prezidentas.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar 2015 metais, švenčių dienomis korektiškai pastebėjo, kad Vilniuje turi būti pastatyti paminklai Jonui Basanavičiui ir Antanui Skaityti toliau

P. Saudargas: Trūksta laisvo žodžio, žodžio iš esmės, trūksta A. Patacko (4)

algirdas-patackas-alkas.lt-j.vaiskuno-niptr-2014-12-12

Lapkričio 21 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje iškilmingai atidengta atminimo lenta žinomam politiniam ir visuomenės veikėjui, Kovo 11-osios Akto signatarui Algirdui Vaclovui Patackui.

Skulptoriaus Juozo Šlivinsko darbas – memorialinė lenta iš marmuro ir bronzos, skirta Algirdui Patackui, – tai pirmoji, atidengta Kauno įgulos karininkų ramovės menėje. Pasak vieno iš iniciatyvos autorių mjr. Donato Mazurkevičiaus, Skaityti toliau

G. Mačiūtė. Daktaras Jonas Basanavičius – kurortologijos pradininkas (0)

basanaviciaus-paminklas-birstone_ramucio-gustaicio-nuotr1

Nors daktaras Jonas Basanavičius dirbo Bulgarijos kurortuose, jis pagrįstai gali būti laikomas ir pirmuoju Lietuvos kurortologu.
Dr. Vytautas Meška

Baigiantis jubiliejiniams Birštono kurorto metams pasitinkame lietuvių tautos patriarcho, 1918 m.  Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvių mokslo draugijos įkūrėjo, daktaro Jono Basanavičiaus (1851-1927) gimimo 165-ąsias metines. Šį didį žmogų dažniausiai prisimename ir minime kaip tautos savimonės žadintoją ir Lietuvos valstybės kūrėją, Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kazys Butautis – Pašaminės pradinės mokyklos mokytojas – Lietuvos karininkas (6)

Kazio Butaučio padovana nuotrauka Onai Gimžauskaitei: „Juodą žemę mes kojomis mindome, o ji apdovanoja gėlėmis. Onutei“. 1940-03-14, Pašaminė | D. Brazdžiūnienės asmeninio albumo nuotr.

Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai

Tarpukario Lietuvoje neretai atsakingas pradinių mokyklų mokytojo darbas buvo pavedamas Lietuvos kariuomenės atsargos karininkams. Tyrinėjant savo krašto istoriją pavyko surasti tokį pavyzdį ir Pašaminės pradinėje mokykloje. Lietuvos kariuomenės dienos proga prisiminkime karininką, mokytoją Kazį Butautį, kuris liko ištikimas Lietuvos  karininko priesaikai: „Aš prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad, nesigailėdamas savo jėgų ir gyvybės, ginsiu Lietuvos Valstybės garbę ir Nepriklausomybę nuo visų jos priešų, <…>“ [1], o taip pat aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjime bei švietėjiškoje veikloje tuometiniuose Kaltanėnų ir Švenčionėlių valsčiuose (Švenčionių apskritis).  Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. „Aušrinės“ bendradarbis Romanas Bytautas (0)

Ramūnas Bytautas | archyvinė nuotr.

Skiriama lietuvių filosofo, psichologo ir publicisto Romano Bytauto 130-osioms gimimo metinėms

„Ne tuo taku nuėjau. Mokslas reikalauja tiek prisiruošimo. Dailėje betarpiai galima apsireikšti. Visa siela buvau prie jos linkęs. Būčiau nuėjęs jos takais, būčiau jau save apreiškęs. O dabar…“ Taip gimnazijos ir studijų draugui bei svainiui Stasiui Šilingui rašė kaulų džiovos kamuojamas dvidešimt aštuonerių metų Romanas (Ramūnas) Bytautas. Tuose žodžiuose  – visa jauno mirties patale gulinčio žmogaus tragizmo esmė: ne mirties baimė, o liūdesys dėl to, kad  liko neišnaudotos dvasinės potencijos, kad nebus nudirbti užsimoti reikšmingieji darbai, kuriems taip atkakliai ruoštasi.

Jaunam mirti XX a. pradžios lietuviui inteligentui buvo ne naujiena – gyvenimo kelią jau buvo baigę P. Vaičaitis, P. Višinskis, J. Biliūnas, E. Steponaitis, Z. Gėlė, J. Gurauskis, Skaityti toliau

V. Matuolis. Gyvenimas, paskirtas Lietuvai (2)

Algirdas Statkevičius | nepatoguskinas.lt-nuotr.

Rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto Antakalnio kapinėse gausus būrys žmonių atsisveikino su išėjusiu Anapus Algirdu Statkevičiumi.

Pasisakiusieji prie jo palaikų nerimavo, jog šis didis žmogus buvo tarytum mūsų Vyriausybės užmirštas. Šio didžiojo Žmogaus dvasiai niekas iš partijų apaštalijos rūmų prie jo kapo nenusilenkė, neištarė gero žodžio…

Beje, Algirdo vardas minėtinas šalia Vinco Kudirkos. Šiam žmogui dar gyvam esant buvo būtina paminklą pastatyti.

Jis buvo ne tik Žmogaus kūno, bet ir dvasios gydytojas, be to, ir sergančios Lietuvos pranašas. Skaityti toliau

V. Jocys. B. Dargienė. Vyskupo M. Valančiaus dvasios vėliavnešio Algirdo Čėsnos netekus (1)

Algirdas Čėsna su kartinėniškiais aktoriais ir kitais dalyviais renginyje skirtame Tarmių metms Nasrėnuose  2013 08 30 | VMVGM nuotr.

Rugpjūčio 27 dieną Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose (Kūlupėnų sen., Kretingos r.) turėjo vykti  tradicinė klojimo teatrų šventė. Deja, likimas pakeitė vaidinimo scenarijų  ir vietą. Tą dieną į paskutinę žemišką kelionę artimieji, bendradarbiai, rajono vadovai, studijų draugai palydėjome ilgametį minėto muziejaus direktorių, šviesios atminties,  iškilų žemaitį – Algirdą Čėsną ( 1958-01-30 – 2016-08-25). Pasidaliname keliomis jo studijų draugų išsakytomis mintimis palydint bičiulį.

Algirdas ir mes visi 1990 m. baigę Vilniaus universitetą ir gavę istorikų diplomus su atkurtos Lietuvos Vyčiu buvome pilni svajonių nuveikti ką gražaus, kilnaus Tėvynės labui. Skaityti toliau

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

A. Zolubas. Kuklios pagarbos ženklai Juozui Eretui-Jakaičiui (0)

Juozas Eretas–Jakaitis | archyvinė nuotr.

Juozo Ereto–Jakaičio gimimo 120-mečiui artėjant

Šveicarą, daugiausia nusipelniusiu Lietuvai, turėtume laikyti profesorių Juozą Eretą. Pradėjęs 1918 m. reikšmingą darbą Lietuvos informaciniame biure Lozanoje, 1919 m. atvyko į Lietuvą. Sunkiais Nepriklausomybės kovų metais pirmas iš inteligentų stojo į Lietuvos kariuomenę eiliniu savanoriu, priėmė Lietuvos pilietybę, profesoriavo Kauno universitete, su užsidegimu ugdė visuomenės dvasinę ir fizinę kultūrą. Čia jis vedė savo buvusią studentę Oną Jakaitytę, šeima išaugino penkis vaikus: sūnų Juozą, filologą, dukras Aldoną, dramos aktorę, Laisvę, piešimo mokytoją, Birutę, tarnautoją, ir Juliją, mokytoją. Skaityti toliau