Lietuvos kūrėjai

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Romualdas Ozolas ir paveldosaugos sąjūdis (nuotraukos) (1)

Romualdas Ozolas, 2012-07-01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranimas skaitytas Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms skirtoje konferencijoje „Paveldosaugos sąjūdis 1989–2019 m.“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje 2019 m. kovo 18 d.

Pažymėdami 1989 m. kovo 18 d. įsteigtos visuomeninės Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos (LKPGT) 30-ąsias metines, aptariame paveldosaugos sąjūdžio reiškinį ir jo vaidmenį mūsų Tautos žygyje į laisvę ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Žvilgsnis į poetą ir jo kūrybą, kai… sieloje tamsu (3)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Poetas saugo dievų pėdsakus ne tik apskritai žmogiškoje egzistencijoje, bet ir savo tautos gyvenime. Tauta be poetų yra tauta be ateities, nes ji nebeturi žmonių, kurie ją šauktų ir vestų. Todėl kiekvieną naktinį tautos buvimo metą mūsų akys krypsta į anuos sugrįžimo giesmininkus, kurie mums skelbia kitą rytojų, naują būties tarpsnį, geresnę ateitį ir mus guodžia būsimos laisvės ir gerovės pažadu. Antanas Maceina. Laiškas poetui Bernardui Brazdžioniui.

Mums, lietuviams, tokiu poetu šaukliu sovietinėje okupacijos dvasinėje tamsoje buvo Skaityti toliau

V.A. Gocentas. Juozo Nekrošiaus atminimui (0)

Juozas Nekrošius | Rengėjų nuotr.

Pavasariui grįžtant į Lietuvą žinių laidos ir spauda pasidalino netekties pranešimu – kovo 15-osios sekmadienį, eidamas 85-uosius mirė poetas, buvęs kultūros ir švietimo ministras Juozas Nekrošius.

Taip, poetas buvo visą gyvenimą, o pareigos ir darbai – prasidėjo, tęsėsi ar užsibaigė. Taigi, poetas, žurnalistas, spaudos ir kultūros darbuotojas, partinis, politinis ir visuomenės veikėjas, dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybių kultūros ministras. Skaityti toliau

A. Razbadauskas, J. Ivanauskas, A. Kirkutis. Šviesios atminties filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus atminimui (0)

Vaclovas Bagdonavičius (1941–2020) | KU nuotr.

In Memoriam Vaclovas Bagdonavičius (1941.09.02 – 2020.03.22)

Kovo 22-osios rytą, Vydūno gimimo dieną, staiga ir netikėtai sustojus širdžiai, mus paliko Vydūno draugijos garbės pirmininkas, nenuilstamas vydūnistikos puoselėtojas, retos erudicijos mokslininkas, nepaprastai šviesi, tauri ir kūrybinga asmenybė, filosofas dr. Vaclovas  Bagdonavičius, ženkliai pasitarnavęs Vydūno kūrybinio palikimo, vydūnistikos idėjų sklaidai visoj Lietuvoje, Klaipėdos regione, nuoširdžiai palaikęs, konsultavęs ir asmeniškai dalyvavęs rengiant Klaipėdos universitete naująjį kultūros renginių ciklą „Vydūnas – tautai ir valstybei“. Skaityti toliau

A. Gudelis. Žodis Vaclovui Bagdonavičiui atminti (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atsisveikiname su žymiuojo vydūnistu, vienu iš „Indijos bičiulių“ ir Ramuvos stegėjų, pirmųjų Rasos švenčių rengėjų, su bičiuliu ir bendražygiu Vaciu – taip mes jį vadinom.

Pažinojau jį nuo 1960-ųjų , Vilniaus universiteto lituanistikos studijų, kai pagal to meto tvarką pirmajame kurse dieną dirbome statybose, o vakarais lankėme paskaitas. Nykus, tegul ir jaunatviškas studijų laikotarpis, ir savęs ieškojimas po universiteto. Tada ir prasidėjo pirmieji Vydūno atradimai, kai steigėsi „Indijos bičiuliai“ – V.Bagdonavičius, Skaityti toliau

V. Joneliūnas. Kai buvome „svainių respublika“ (0)

Tubelių šeima 1928 m. | A. Baltuškaitės archyvo nuotr.

Istorinėje prezidentūroje Kaune pristatyta čia dirbančios istorikės, humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės, knygų „Seserys. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“ ir „Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos“ autorės, nauja knyga apie Juozo ir Jadvygos Tūbelių porą. Pristatyme su autore dalyvavo knygas recenzentės doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, prof. dr. Virginija Jurėnienė ir žurnalistė Raminta Jonykaitė.

Pasak knygos „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“ autorės, ilgametis Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas, Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuviško avangardo pavasaris (0)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Visi, kuriems teko laimė baigti Vilniaus universiteto lietuvių filologijos fakultetą septintąjame aštuntąjame 20 amž. dešimtmetyje, jiems dėsčiusia universiteto profesūra niekada nenusivylė: dėstytojai studentams perdavė žinias, kiek tik buvo įmanoma, nuo sovietinės kritikos pasislėpti po potekstėmis, kurias, tiek akademinė, tiek studentų bendruomenė galėjo abipusiškai suprasti ir įvertinti… Ypač gerbėme docentą A. Sprindį, prof. V. Zaborskaitę, prof. J. Dumčių, KGB nužudytą dr. Joną Kazlauską, dr. E. Bukelienę, kurie mums atidavė savo gilų nacionalinės literatūros žinojimą… Skaityti toliau

O. Voverienė. Meteoru sušvitęs Mindaugas Tomonis (1940-1975) (3)

Mindaugas Tomonis | Asmeninio albumo nuotr.

Meteoru sušvitęs ir taip greitai užgesęs. Čia. Lietuvoje. Bet ten gyvas, teisingas, tiesus, atviraširdis. Gabus, rimtas mokslininkas. Galėjo ramiai kilti į kūrybines aukštumas, galėjo suteikti daug džiaugsmo.
Mindaugo tėvas bibliografas Stasys Tomonis.

Galėjo. Bet buvo nužudytas. Čia. Lietuvoje. Jam buvo trisdešimt penkeri. Pats fizinių jėgų ir talento žydėjimas. Kaip ir lituanisto prof. Jono Kazlausko. Abiejų žudikai dar vaikšto tarp mūsų. Džiaugiasi gyvenimu… Skaityti toliau

J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines (0)

Stanislovas Vaitkevičius | Alkas.lt koliažas

Šiemet sutinkant Lietuvos atgimimo 30-metį trims veikliausiems Šveicarijos lietuvių išeivijos bendruomenės įkūrėjams šiais metais būtų sukakę 100 metų:  dr. Vaclovui Dargužui, Narcizui Prielaidai ir Stanislovui Vaitkevičiui. Visų trijų gyvenimas ir veikla prasidėjo Šveicarijos antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovykloje 1945 metų vasaryje ir tęsėsi iki pirmojo XXI a. dešimtmečio t.y. iki jų mirties.

Išeivių karta sudėtingomis aplinkybėmis pokario Šveicarijoje 1952-02-17 d. įkūrė lietuvišką Skaityti toliau

E. Grakauskas. Tautos sūnus – Vladas Terleckas (0)

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Mūsų, signatarų – LR Aukščiausiosios Tarybos deputatų tarpe ypatingos išskirtinės asmenybės yra ne tos, apie kurias nenuilstamai rašo ir rodo valdžiai ar verslui tarnaujanti žiniasklaida, ne atskirų politinių ar interesų grupių pasirinkti ir propaguojami jų buvę lyderiai ar jų ginklanešiai, o tyliai, ramiai, tačiau nuosekliai ir nenuilstamai dirbantys/dirbę Tėvynės labui, ištikimai atsidavusiai ir pasiaukojančiai tarnaujantys/tarnavę lietuvių Tautos ir Lietuvos valstybės atkūrimui, įtvirtinimui ir išsaugojimui. Tokie žmonės vadinami žemės druska. Tokių, jau iškeliavusių į Anapilį tarpe ryškiai spindi istorinės asmenybės: B. Gajauskas, A. Svarinskas, Č. Kudaba, A. V. Patackas, B. Nedzinskienė, G. Iešmantas, J. Mačys, M. Treinys… Tokių dar stovinčių Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Taurios asmenybės Prezidentas (1)

Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.

Lėtai per Kauno katedros centrinę navą prie Didžiojo altoriaus artinasi mįslingo veido išraiškos gana žvalus senelis. Atėjęs į presbiteriją, kur tvarkingai išrikiuotos suolų eilės, stabteli, persižegnoja, akių žvilgsnį nukreipdamas į Nukryžiuotąjį, susimąstęs pamažu atsisėda, rankomis pasiremia galvą. Pasigirdus sklindančiai giesmei „Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė“ vėl kilsteli galvą į altoriaus viršuje esantį Kryžių. Akių žvilgsnis nukrypsta vėl į Nukryžiuotąjį, kuris gal priminė jam ir sovietinio okupanto nukryžiuotą Lietuvą, jos žmonių auką, kančią, tremties gulagus. Tai tas pats Kryžius, kaip toje maldos giesmėje, padėjo išlaikyti nepalūžusią dvasios stiprybę, tikėjimą, Lietuvos prisikėlimo viltį. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos ragana – prof. Eugenija Šimkūnaitė (1)

Eugenija Šimkūnaitė | J. Danausko nuotr.

Eugenija Šimkūnaitė, habil. biologijos m. dr., farmacininkė, žolininkė, dažnai buvo vadinama Lietuvos Žiniuone, Žolių karaliene, artimiausių draugų – Lietuvos Ragana. Jai pačiai labiausiai prie širdies buvo Raganos vardas. Net ekslibrisą turėjo – paparčių ir skruzdėlės fone ant šluotos jojanti ragana, pakilusi taip aukštai, kad net mėnulį dengė. Sukaupusi didžiulį žinių lobyną, žymioji žolininkė savitai ir subtiliai tomis žiniomis dalindavosi su žmonėmis. Jos paskaitų pasiklausyti ateidavo šimtai. O dešimčių  ir šimtų auditorijos jos patarimų laukdavo per radiją. Šimtus straipsnių apie vaistažoles, apie liaudies mediciną ji paskelbė Lietuvos viešojoje spaudoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Piliakalniai – unikali tautos kultūros vertybė (24)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Konfucijus kalbėjo: „Tas gyvas dabartyje ir ateitį tik tas regės, Kas savo praeitį pažįsta Ir brangina…“
Romualdas Grigas.

Tokiu epigrafu yra pradedama naujausioji akad. Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ (V.,  2019). Tai antrasis iš esmės papildytas leidinys. Pirmasis „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ (V., 2018) buvo mokslininkų ir visuomenės sutiktas su dideliu susidomėjimu. Matyt, kad atsiliepdamas į skaitytojų pastabas, akademikas knygą gerokai papildė ir turiniu ir apimtimi. Vasario 24 d. ši naujoji jo knyga buvo entuziastingai sutikta, susirinkus gausiai skaitytojų auditorijai K. Varnelio namuose. Skaityti toliau

O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai (62)

Alkas.lt koliažas

Žmogus yra ne tik savo tėvų vaikas, bet taip pat ir savo krašto, savo tautos ir jos istorijos vaikas.
Prof. F. Fersteris

Dar praeito šimtmečio pradžioje Lietuvos patriarchas dr. Jonas Basanavičius su liūdesiu kalbėjo, kad iš lietuvių tautos beliko „tik šešėlis“. Lietuvių tautai iškilo hamletiškas klausimas „būti ar nebūti?“ Tai atsitiko todėl, kad mūsų šviesuomenė nevykdė savo pareigos savo tautai ir savo valstybei – išdavė jas, atsisakiusi savo gimtosios kalbos ir tautinės kultūros, vertybių, kurios filosofo dr. Antano Maceinos Skaityti toliau

A. Seselskytė. Mato Slančiausko vardas dešimtmečių tėkmėje gyvas (0)

matas-slanciauskas

Vasario 21 d. pažymime legendinio tautosakos rinkėjo, knygešio, aušrininko Mato Jono Slančiausko (1850-1924) 170-asias gimimo metines. Ta proga Alkas.lt perskelbiame jo 160-osioms metinėms skirtą Adelės Seselskytės (1931-2016) rašinį iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto leidinio „Tautosakos darbai“.

Gimimo 160-osioms metinėms

Vienas žymiausių lietuvių tautosakos rinkėjų ir švietėjų Matas Slančiauskas Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951) (2)

Bronius Krivickas (vidury) su Pilėnų tėvonijos vadu Stepu Giedriku-Giriečiu (dešinėje) ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu. Biržų giria, 1951 ruduo | Biržų krašto muziejus „Sėla“, PL-4064 nuotr.

O, tėve Staline, brangus,
Jūs negražiai įpratęs:
Taip ryja nuosavus vaikus
Tik šlykščiosios gyvatės.
Bronius Krivickas.

Tai vienas žymiausių tarpukario nepriklausomos Lietuvos poetų ir rašytojų, rašęs poeziją ir prozą. Savo kūryboje Bronius Krivickas atsiskleidė, kaip žmogaus sielos žinovas, mokėjęs parodyti žmogų ir idealistiškai, atskleisdamas jo pozityviąsias savybes, jo siekį gėrio ir tiesos, pasiaukojimą bendrajam gėriui ir ypač talentingai – atskleisti žmogaus silpnybes, sarkastiškai pasišaipyti iš jų, ypač, kai rašo apie Lietuvos okupantus ir jų niekingiausius kolaborantus – stribus ir visokio plauko išdavikus. Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė. Petras Vileišis, palikęs neužmirštamus pėdsakus Lietuvių tautai (6)

Petras Vileišis su žmona Alina (1904 05) | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Tautinio atgimimo jaudulys, kovos už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę kasmet tolsta nuo mūsų kasdienybės. Išlieka tik ryškiausi paveikslai, įvykiai, veidai, dažniausiai nugulę į istorijos šaltinių puslapius, grožinės literatūros tekstus. Tačiau gyvai iškyla, kai agresyvėja kosmopolitinės idėjos, bandoma perrašyti istoriją, minimos sukaktys ir kt.

Jei XIX a. viduryje išsiskyrė Žemaičių vyskupas, lietuvių tautinio atgimimo judėjimo vienas iš svarbiausių veikėjų, blaivybės draugijų organizatorius, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I) (3)

Kazys Degutis | archyvinė nuotr.

Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šie pasakojimai bus sujungti www.gyvenimas.eu rubrikoje „Istorija ir žmonės“. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas Iškauskas.

Dar gyvi būdami tėvai pasakojo: karas mažo panemunės miestelio gyventojams daug nuostolių neatnešė, nes vieną Skaityti toliau

O. Voverienė. Rašytojas Jonas Avyžius (1)

Jonas Avyžius | Šiaulių regiono bibliotekos nuotr.

Tegu mūsų tautos milžinų žygiai būna mums visiems prasmingo, šviesaus gyvenimo pavyzdys, įrodantis, kad didžiausias ir niekad nesenstantis žmogaus turtas yra ne godžiomis savanaudžių rankomis sužarstytos aukso krūvos, o proto ir dvasios galiomis sukaupti mokslo lobiai, nesutepta garbė, rami sąžinė ir negęstanti meilė Tėvynei. Jonas Avyžius.

Šiai savo ištarmei rašytojas Jonas Avyžius buvo ištikimas visą savo gyvenimą. Nebijojo plaukti prieš srovę, nes anksti suprato, kad „… rašytojo kūryba turi prasmę ir yra Skaityti toliau

O. Voverienė. Tragiškos lemties prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970) (10)

Jonas Kazlauskas | Archyvinė nuotr.

1970 metais jau nykų rudenį žinia apie prof. Jono Kazlausko paslaptingą žūtį sukrėtė visą Lietuvą. Tada dirbau Chemijos pramonės Projektavimo ir konstravimo biure, prieš metus buvau baigusi Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą ir nors man prof. J. Kazlauskas nedėstė, vis tiek žinojome, kad Vilniaus universitete tarp profesūros yra ir J. Kazlauskas. Be to tarp mūsų biuro darbuotojų buvo ir chemikų, baigusių VU Chemijos fakultetą, irgi girdėjusių tą lituanisto pavardę. Todėl pietų pertraukos metu PKB kavinukėje buvo labai aktyviai aptariama ši tragedija: buvo visokių spėlionių, bet dauguma rėmėme nuostatą, kad Profesorius tapo KGB Lietuvos Skaityti toliau

O. Voverienė. Ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į Lietuvos žemę (8)

Romualdas Ozolas, 1990 m. kovo mėn. | A.Sabaliausko nuotr.

Fragmentas iš rengiamos leidybai knygos „Lietuvos Respublikos šimtmečio didžiosios asmenybės“.

Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA.
Many jo niekas nenutildys.
Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
Ir naujo atgimimo viltys.

Romualdas Ozolas.

Esu laiminga, kad Likimas man skyrė tokią dalią – gyventi ir gyvenimą stebėti tuo laikotarpiu, kai buvo atkuriama Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (19)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Jonas Noreika – diplomuotas teisininkas, tapęs Lietuvos patriotinių leidinių redaktoriumi ir jų autoriumi į Lietuvos istoriją įėjo, kaip vienas iš labiausiai žydų enkavedistų kankintų Lietuvos patriotų, savo nežmoniškomis kančiomis paakinusių lietuvius kritiškiau žvelgti į tautinę mažumą – žydus Lietuvoje, kurių atžvilgiu lietuviai šimtmečiais buvo tolerantiškiausi, palyginus su kitomis tautinėmis mažumomis ir bendruomenėmis. Šitokią psichologinę nuostatą pasirinko Lietuvos patriotas, nusipelnęs Lietuvai lakūnas, sovietinio režimo kankinys Viktoras Ašmenskas, rašydamas savo knygą „Generolas Vėtra“ (V.,). Manau, kad jo pasirinkta memuarinės lietuviškos literatūros kryptis sulauks Lietuvoje pasekėjų, sudomins jaunąsias gebančių rašyti lietuviukų kartas, kurioms yra labai svarbu jų Tėvynės garbė ir prestižas pasaulio Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Jonas Trinkūnas – Romuvos ąžuolas: tarp ištakų ir ateities (nuotraukos) (2)

Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Prieš 6 metus sausio 20 d. mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014). Ta proga skelbiame Jono Vaiškūno pranešimą skaitytą 2019-10-19 d. J. Trinkūno atminimui skirtoje konferencijoje „Romuvos Ažuolas“ .

Šiandien prisimename lietuvių tautos dvasinio kelio tesėją  – Romuvos ąžuolą Joną-Jaunių  Trinkūną (1939-2014). Skaityti toliau

S. Zepčiukas. Sausio 13-oji iš vidaus (video) (10)

L. Chardino nuotr.

Per Laisvės gynėjų dieną, įkalbėjau savo draugą, Lietuvos savanorį Leonidą Chardiną, paskelbti jo paties darytų ir dar niekur nepublikuotų nuotraukų fotoalbumą apie Lietuvos karius-mirtininkus, kurie 1991 m. sausio-vasario mėnesiais buvo pačiame Aukščiausios tarybos pastate ir buvo pasiruošę ją apginti nuo iki dantų ginkluotos rusų kariuomenės – tankų, kulkosvaidžių ir automatais ginkluotų desantininkų… medžiokliniais šautuvais, savadarbiais prieštankiniais pabūklais ir lazdomis… Skaityti toliau

O. Voverienė. Mirė rašytoja politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (0)

Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė su dukra Jūrate | lietuvai.lt, E. Stanevičienės nuotr.

Viešpatie, panoręs mirusius prikėlei,
meldžiame – gyvuosius iš mirties prikelk,
siųsk dar kartą žemėn ugnį Prometėjo,
tik neleisk mums meilės prie uolos prikalt.
Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė

Kai  šiais metais visa Lietuva iškilmingai ir pakiliai minėjo Sausio 13-osios 29-ąsias metines, žuvusius naujausių laikų Lietuvos didvyrius, ir jų krauju suvienytą lietuvių tautą tomis dienomis, Panevėžyje mirė politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė (1925–2019), dramatiško likimo lietuvaitė, poetė ir rašytoja. Skaityti toliau

A. Ažubalis. Gydytojas, savo gyvenimą paskyręs lietuviškam žodžiui (0)

Jonas Spudulis | wikipedija.org nuotr.

Jono Spudulio 160-osioms gimimo metinėms

Būsimasis karo gydytojas-medicinos tarnybos generolas majoras ir lietuvių kultūros veikėjas J.Spudulis gimė1860 m. sausio 7 d. Pašvinių kaime, Šiaulių r. Pradinį mokslą išėjo namuose, 1881 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją.

J.Spudulis labai mėgo kalbas ir ypač domėjosi gimtąja lietuvių kalba, kurios dar rusiškoje gimnazijoje mokydamasis pradėjo mokytis savarankiškai. Tuo metu gerai išmokti lietuvių kalbą buvo nelengva, nes ją dėstė tik Kauno dvasinėje seminarijoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanų vadą Joną Čeponį-Vaidilą (Vaidevutį) išlydint (nuotraukos) (5)

Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis) (1925-2019) | LGGRTC nuotr.

Kas dorai myli savo Tėvynę, tas jos reikalus aukščiau už savo stato, tas supranta, kad nuo Tėvynės laimės priguli ir jo laimė. Atskirų žmonių likimas glaudžiai susijęs su Tėvynės likimu… Kai laivas skęsta, tik neišmanėlis apglėbęs savo daiktus stengiasi juos iš saugoti, o neina gelbėti laivo. Čia laivas – tai Tėvynė, kurią vargų,nelaimių audros blaško… Tebūnie Tau Tėvynė, kaip dienos šviesa akims, kaip duonos pluta alkanam, kaip indas vandens ištroškusioms lūpoms.
Kun. Motiejus Gustaitis Skaityti toliau

J. Tamulytė-Jagminienė. Augustinas Jakučionis – legendinio vadovėlio „Kelias į šviesą“ autorius (0)

Augustinas Jakučionis | Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų nuotr.

Lietuviai gerbia savo Tautos istorinę atmintį, didžiuojasi tais Lietuvos inteligentais, kurie XX amžiaus pradžioje kūrė pirmąsias lietuviškas mokyklas, kovojo dėl teisės vaikus mokyti gimtąja kalba, rašė vadovėlius, daug nuveikė švietimo ir kultūros srityse. Tarp tokių inteligentų švietėjų aktyviai darbavosi žymus Lietuvos pedagogas, vadovėlių autorius, publicistas, visuomenės veikėjas Augustinas Jakučionis (1884–1969), kurio 135-ąsias gimimo ir 50-ąsias mirties metines šiais metais minime. Turbūt pats metas apie jį priminti visuomenei.

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas istorinis žymaus pedagogo palikimas (dokumentai, Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas (1943–2015) (8)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Savo laiku mūsų amžininkai jį vadino „Lietuvos sąžine“. Ir jis visada būdavo ten, kur padėtis būdavo kebli ir pavojinga.  Kai už Lietuvos laisvę susidegino Kaune Romas Kalanta, pirmasis, kuris atėjo į Kauno muzikinio teatro sodelį po susideginimo buvo Algirdas Patackas, nors ir žinojo jis, kad tai pavojinga. Ir iš tikrųjų – jis buvo KGB suimtas, uždarytas į areštinę ir laikomas tol, kol aistros aprims.

Kai 240 gen. Policijos komisaro Sauliaus Skvernelio žaliūkų „ėmė“ šešiametę Deimantę iš Klonio gatvės A. Patackas Venckų sodybos kieme buvo įsirengęs vagonėlį, kad Skaityti toliau