Lietuvos kelias

D. Kuolys. Iš Kultūros ministerijos slaptųjų protokolų… Replika (1)

Nacionalinė dailės galerija, būsimas M. K. Čiurlionio muziejaus filialas| Efoto lt nuotr.

Iš Kultūros ministerijos slaptųjų protokolų – Lietuvos kultūros „maximizavimo“ planas. 

Kolegos muziejininkai dalijasi Kultūros ministerijos parengta „Nacionalinių muziejų“ reformos schema ir klausia, ką galvoju.
O toji schema rodo: visi Lietuvos muziejai bus sujungti į tris nacionalinius „akropolius“: Istorijos muziejų, M. K. Čiurlionio muziejų, Gamtos ir mokslo muziejų.

Skaityti toliau

A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I) (23)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė dr. Algimanto Liekio 6-tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – toju gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“,III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV- Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui! Skaitytojų dėmesiui pateikiame šių knygų autoriaus pamąstymus, remiantis pirmojo Prezidento darbais ir raštais, dėl mūsų Tautos praeities. Autorius iško atsakymo į klausimą – kas trukdo mūsų laikų lietuviams Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Šeimos politikos būtinybė (0)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Pranešimas, skaitytas Raudondvaryje, pristatant visuomeninį judėjimą „Lietuva yra čia“.

Kodėl šeima tokia svarbi? Kodėl ji svarbiausias ekonominės, socialinės ir kultūrinės valstybės politikos centras?

Pagal ilgaamžę filosofinę ir politinę tradiciją šeima biologine ir dorovine prasme pagrįstai laikoma visuomenės ląstele. Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Kas yra miškas Tau? (video) (1)

Andrejus Gaidamavičius | asmeninė nuotr.

Būna, kad draugai man švelniai priekaištauja: „Tu per daug romantizuotai apie miškus kalbi. Su valdininkais ir politikais reikia kalbėti skaičiais, cituoti teisės aktus“. Bet kad žinotumėt, kaip tie skaičiai atsibosta. Ir kaip trūksta tiems valdininkams, politikams supratimo, kas yra medis, kas yra miškas.

Pirmiausia mes turime susitarti dėl sąvokų. Tada ir skaičiai pasikeis. Atrodo, smulkmena, bet, koks bus oficialus medžio, miško apibrėžimas, toks bus ir santykis su jais, tokia bus miškų politika. Apie tai savo publikacijoje „Kada miškas Skaityti toliau

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (7)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

V. Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta 2018 metų lapkričio 9 dieną, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo keturiasdešimtmečio minėjime Kaune. 

Garbė šiandien būti su jumis, šalia Žmonių iš didžiosios raidės. Tenoriu pasakyti tris dalykus. Du gražius ir vieną baisų.

Pirma, žinoma, noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie katalikų antisovietinės rezistencijos. Padėkoti esantiems čia, taip pat esantiems kitur ir galiausiai esantiems pas Viešpatį. Mano, kaip vėliau atėjusio, gyvas Skaityti toliau

M. Puidokas. Dešimt principų, kaip taisysime vaiko teisių apsaugos klaidas (22)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nors šiomis dienomis būtų sunku rasti piliečių, kurie būtų negirdėję apie pagal norvegišką modelį veikiančios Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemos klaidas, tačiau privalau paaiškinti – šiuo metu aktyviai dirbame, skubiai kurdami esminių veikiančio mechanizmo klaidų ir juos įtvirtinusių įstatymų pakeitimų projektus.

Vis dar yra „norvegiško“ modelių gynėjų, kurie bando neigti akivaizdžius faktus. Štai Dovilė Šakalienė neigia Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Mums kyla išnykimo pavojus (video) (36)

Arvydas Juozaitis ir Algis Avižienis | „Iš savo varpinės“ nuotr

Paslapčiomis ir be jokio piliečių pritarimo Lietuvos valdžia ruošiasi pasirašyti susitarimą dėl migracijos. Pagal jį migracija pradedama laikyti kone žmogaus teise, o valstybės ne tik privalės priimti visus norinčius, tačiau ir užtikrinti visas socialines bei kitas garantijas. Iš esmės bet kokių migrantų priėmimas taps valstybės prievole.

Jau yra aiški JAV, Austrija, Lenkija , Vengrija, Slovakija, Čekija šios globalistų primestos sutarties nepasirašys. Tuo tarpu Lietuvos valdžia ir vėl ruošiasi paminti piliečių valią. Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl Europoje veikia skirtingi vaiko teisių apsaugos modeliai? (8)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skirtingose Europos valstybėse egzistuoja vaiko teisių apsaugos modelių įvairovė. Tai nemažai priklauso nuo šalies mentaliteto, kultūros, tradicijų.

Tai, kas yra įprasta Pietų Europos regione, kai kuriose Šiaurės šalyse gali būti vertinama kaip vaiko teisių pažeidimas, netgi pakankamas vaikui iš tėvų atimti. Pavyzdžiui, Ispanijoje vaikas netgi antausį gali užsidirbti, jei išdykauja prie pietų stalo. Toje šalyje šeimai geros manieros prie stalo tradiciškai yra labai svarbus dalykas, vaikai to mokomi nuo mažens. Bet po tokio sutramdymo vaikas glaudžiamas, bučiuojamas kaip niekur nieko, ir niekas Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

D. Kuolys. Smurtas valstybės vardu – malonė ar Orvelas ir Kafka? (9)

Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

„Seimas priėmė įstatymą – kuriame pirmąsyk Lietuvos istorijoje ne tik uždraustos fizinės bausmės bei visos smurto formos, bet ir numatyta išsami pagalba šeimoms.“ – sako veidaknygėje Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Tačiau jos minimo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo antrojo straipsnio penktoji dalis skelbia:  „Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą.

Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. „Konservatoriai“ – žmonių partija? (9)

pixabay-com-bezdzionzmogis

Taip nusprendė pasivadinti Tėvinės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Kokią žinutę partija siunčia Lietuvos žmonėms? Tiesą sakant, tokią, kokią Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir kiti elitiniai „konservatoriai“ siuntė jau seniai: kad žmonės, kurie nepriklauso šiai partijai arba nebalsuoja už ją, nėra žmonės.

Jie yra sovietiniai nostalgikai, vatnikai, fašistai, naciai, politiniai beraščiai, kvailiai, debilai, ligoniai, psichopatai – kas tik nori, bet ne žmonės – paprasti, eiliniai ir normalūs. Jei – su labai didele išlyga – juos ir pripažintų žmonėmis, tai tik Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (V) (2)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia, ketvirtoji – čia.

VU Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas perskaitė pranešimą „Europietiškoji istorija: ar visada buvome europiečiais“. Pranešimo pradžioje prelegantas rado reikalą nukrypti nuo temos ir pasidalino savo apmąstymais apie tai, kas yra Lietuvos interesai. Tai labai įdomus pasažas, kurį verta pacituoti:

Kokia keista problema kai mes kalbame apie Lietuvą Europoje šiandien. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Ar esame apsaugoti nuo ginkluotų žudikų išpuolių? (video) (5)

Vitalijus Balkus ir Rimas Armaitis | „Iš savo varpinės“ nuotr.

Ar esame apsaugoti nuo ginkluotų žudikų išpuolių? Ilgametis rinktinės „Aras“ pareigūnas Rimas Armaitis teigia, kad prieš tokius išpuolius policija kone bejėgė. Taip pat šioje „Iš savo varpinės“ laidoje nagrinėjame spalio 17-ą dieną Kerčėje įvykusią tragediją, kurioje žuvo 21 žmogus, o dar per 60 buvo sužeisti. Svečias linkęs abejoti oficialia įvykių versija ir pateikia argumentus, kurie ją paneigia.

Prisiminėme ir Lietuvą sukrėtusį įvykį, kuomet Draučių kaimo gyventojai 1998 m Vasario 16-osis išvakarėse Skaityti toliau

D. Trečiakauskas. Atviras laiškas D. Šakalienei: Mes neprarasime drąsos ir mes nebijome! (22)

Darius Trečiakauskas | LSDPS nuotr.

Dovile Šakaliene, per tuos kelis mėnesius nusižudė du tėvai, o tūkstančių vaikų ir šimtų šeimų likimai buvo negrįžtamai sužaloti. Ir tos baisios psichologinio ir emocinio smurto negrįžtamos pasekmės liks visam jų likusiam gyvenimui. Ir viso šito nematyti, atvirai neigti ir ciniškai nepripažinti gali tik visiškai bejausmis ir bedvasis sutvėrimas, toks pats kaip tie vykdytojai, kurie ištikimai tarnavo hitlerizmui ar stalinizmui – plėšė vaikus nuo motinų krūtinių ir siuntė į perauklėjimo ar koncentracijos stovyklas, sibirus ir gulagus, šaudė, naikino ir grūdo į kalėjimus mūsų laisvės kovotojus… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada uždrausime komunistinę ideologiją? (27)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiuos samprotavimus paskatino spalio 30-ąją Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) laisvės centro surengta diskusija „Neužbaigti darbai – Lietuvos dekomunizacija“. Šešios dešimtys joje dalyvavusių jauno amžiaus ir pagyvenusių, savo kailiu komunizmo nagus patyrusių žmonių iš esmės buvo vienminčiai, nors būta ir tylėjusių (bijojusių?) arba nebylių šio viruso nešiotojų.

Baimės dar daug

Jei kas tvirtintų, kad su komunizmu Lietuvoje baigta visiems laikams, į tokį naivuolį žvelgtume kaip į ateivį iš nežinomos planetos. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šventybės gynyba ir humoras, kurio nėra (2)

Newstalk.com nuotr.

Religinis herojus, raitas ant klozeto. Ruda medžiaga ištepliotos marmūzės šluostymasis į tautinę ir valstybinę vėliavą. Įsiveržimas į religinės bendruomenės apeigas su patyčiomis. Visa tai kelia rimtų klausimų, ar turėtų būti viešosios raiškos ribos, kalbant apie tautinių, pilietinių, religinių šventybių dergimą.

Yra du kraštutinumai. Vienas jų – absoliuti žmogaus raiškos laisvė, deja – galima tik teoriškai. Netgi didžiausi liberalai pripažįsta: Jūsų laisvė mosuoti kumščiais Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos kultūra išėjo atostogų (7)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

To Lietuvoje dar nebuvo.

Aš ne apie tuos žadamus nurėžti nuo kultūros biudžeto 15 proc. – Lietuvoje visuomet taupoma pirmiausia kultūros sąskaita, nors prieš rinkimus visos partijos meluoja, kad kultūra – joms prioritetas.
Bet kad sezono metu nutrauktų veiklą Nacionalinis dramos teatras ir Valstybinė filharmonija – to tikrai dar nebuvo net keistai valdomoje Lietuvos valstybėje.
Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Audringų Vėlinių prisiminimų gama… (5)

Kauno J. Grušo meno gimnazijos mokiniai atlieka muzikinę kompoziciją „Laisvės pamoka“ | J. Budžiūtės ir A. Grigaitienės nuotr.

Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl pasuko mūsų gyvenimo kelio akimirką  prie Vėlinių dienos slenksčio, išraižyto daugybės prisiminimų gama.

Dažnai mintimis nukeliaujame prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie savo gyvybę paaukojo, kad mes būtume gyvi, kad būtų gyva Lietuva su savo gyvybinga Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Mirtis ir karnavalas (4)

Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiniasklaidoje sklinda džiaugsmas, kad Lietuvoje įsitvirtina Helovyno tradicijos, parduotuvėse graibstomi moliūgai, baisuokliška atributika ir pan.

Šios tradicijos puikiai gyvuoja Amerikoj, tapo savotiška šeimų, draugų ir kaimynų lankymo socialine švente. Bet jie neturi nei Vėlinių, nei Užgavėnių. Juokdariškas pasišaipymas iš mirties ir anapusinio pasaulio simbolikos ten virto bene pagrindiniu metiniu karnavalu.

Kitaip yra Lietuvoje – tai yra metas, kai lankome artimųjų kapus, raginame Skaityti toliau

A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos (14)

Audrys Antanaitis | gyvenimas.eu nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Prienų raj. ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistės Ramutė Šimukauskaitė ir Juveta Mudėnienė.

Pradėkime pokalbį nuo to, kad šiemet minime reikšmingą sukaktį – prieš trisdešimt metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba atkūrė valstybinį lietuvių kalbos statusą. Kam jo reikėjo ir ką jisai davė?

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pirmyn į Vakarus! (34)

K. K. Šiaulyčio pieš.

Lietuvos informacinėse erdvėse jau kuris laikas vyrauja skirtis tarp Rytų ir Vakarų vertybių. Valstybės ekspansija į privatų gyvenimą, kartu iškeliant transnacionalines ir globalias galias virš valstybių, atsivėrimas viso pasaulio perėjūnams, kosmopolitinės sąmonės diegimas, lyties ir šeimos perkonstravimas pagal liberaliai kairuoliškas dogmas – visa tai priskiriama vakarietiškų vertybių diskursui. Pats Vakarų-Rytų skirties tapatinimas su gėrio-blogio skirtimi – tiek pat naivus, kiek ir apgaulingas, bet kyla klausimas, ar pats Vakarų vaizdas – adekvatus? Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (IV) (24)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia.

Dabar pereikime prie pranešimų, kurių autoriai yra konferencijos rengėjai – LMT remiamo projekto „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“ vadovas, Mykolo Romerio universiteto docentas Povilas Aleksandravičius ir projekto dalyvis, šio universiteto profesorius Vytautas Šlapkauskas. P. Aleksandravičius perskaitė pranešimą „Kodėl atvirumas yra europietiškojo mąstymo konstanta?“. Prelegento pranešimas remiasi paprastute konceptualine schema, kurią dabar rekonstruosime.  Skaityti toliau

L. Jakimavičius. Vardan vaiko (9)

Liudvikas Jakimavičius | asmeninė nuotr.

Gyvename nuo vieno rezonansinio įvykio iki kito. Nelygu, kaip žiniasklaidai pavyksta išpūsti aplink įvykį burbulą ir jį skandalizuoti, scenos uždangos kraštelis vis viena šiek tiek atsidengia. Visuomenė pamato vaizdelį ir nuščiūva. Negi tokie kraupūs dalykai gali vykti pas mus, demokratinėje, teisinėje, beveik „gerbūvio“ valstybėje? Kalbu apie Lietuvoje subujojusį naują reiškinį – vaikų paėmimą iš šeimų.

Bene prieš penketą metų, Lietuva buvo pasirengusi išeiti į gatves prie Norvegijos ambasados, Skaityti toliau

G. Kniukšta. Ką saugo ir gina Valstybinė miškų tarnyba? (4)

Plyni kirtimai | G.Kniukštos nuotr.

Aiškėja naujos detalės dėl valstybinių miškų kirtimo normos didinimo 6 procentais. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ gavo Vyriausybės posėdžio garso įrašą, kuriame buvo priimtas šis sprendimas.

Posėdyje mirtina tyla, kalba tik Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Garso įraše girdimi šie S. Skvernelio žodžiai: „Ir antrasis klausimas..

Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo… Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Būsimos plynės, jei mes leisime (nuotraukos) (4)

Peršokšna, miško upė | A. Gaidamavičiaus nuotr.

Užsakomuosiuose straipsniuose  Aplinkos ministerija giriasi, kad sugriežtino draustinių apsaugą ir juose neva pjūklai bus ilgam nutildyti. Bet iš tiesų naujovės pasieks tik mažą dalį draustinių – botaninius-zoologinius ir pelkinius.

Visuose kituose draustiniuose (kraštovaizdžio, hidrografiniuose, geomorfologiniuose ir kt.) ir toliau matysime plyno kirtimo vaizdus, nors plynieji kirtimai juose ir bus uždrausti. Esmė ta, kad šiuose draustiniuose bus leidžiama vykdyti vadinamuosius supaprastintus Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Šildymas – užduotis ne Vilniaus merui (3)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Šildymo sezono pradžia, manding, dar kartą diskreditavo dabartinį Vilniaus merą. Kitaip kaip nesusipratimu (švelniai tariant) nepavadinsi fakto, kad buvo šildomi pastatai, vidutinei paros temperatūrai esant šiltai iki nepadorumo.

Jei tokia netikėta šiluma spalio mėnesį jau buvo pavadinta gamtos anomalija, tai Vilniaus mero vadovaujamos savivaldybės įmonės veikla tuo metu gali būti pavadinta politine ir ekonomine anomalija.

Štai priešsavaitinis Vilniaus vaizdelis: gatvėse kone +20 laipsnių temperatūra, žmonės Skaityti toliau

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

Moliūgas | wikipedija.org nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau

S. Žalys. Kodėl nereikalinga LRTK (0)

LRTK | Alkas.lt koliažas

Kodėl nereikalinga Lietuvos radijo ir televizijos komisija ( LRTK)? Pagrindinis argumentas – LRTK dalinai dubliuoja Kultūros ministerijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atliekamas funkcijas.

Padalijus LRTK  funkcijas tarp šių institucijų,  šiuo metu įstatymu numatytas LRTK veiklos finansavimas (0,6 proc. audiovizualinių programų transliavimo rinkos pajamų –  maždaug 800 tūkst. Eur per metus) – galėtų būti nukreiptas į esamą ar naujai sukurtą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) regioninei žiniasklaidai stiprinti ar žiniasklaidos turinio projektams ir pan. remti. Skaityti toliau