Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Putinofilija kaip politinis nihilizmas (1)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vladimiro Putino šalininkai, tautoje vadinami „vatnikais“, jau kelerius metus linksniuojami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Ši tema – tokia opi, o reakcijos į ją – tokios audringos, kad retam užtenka jėgų ar laiko šaltesniems jos apmąstymams. Įvairius reiškinius galima tirti dviem būdais: nuo bendro – prie atskiro arba nuo atskiro – prie bendro. Šįsyk aptarkime trijų žmonių istorijas, o per jas – ir bendresnę Lietuvos problematiką.

Pirmasis atvejis. Pavadinkime šį asmenį Jonu. Jonas – paprastas, nuoširdus Lietuvos gyventojas. Praeityje – aktyvus pilietis, dalyvavo patriotinėje veikloje. Per tą laiką matė, kaip tauta, vos išsivadavusi iš okupantų, į valdžią išsirinko jų kolaborantus. Po to – kaip Skaityti toliau

D. Petkus. Ir vėl Tarybų Sąjungoje (14)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Tai yra baisiau nei Brežnevo laikų propaganda“. Taip LRT užsienio naujienų darbą yra įvertinęs prof. Alvydas Jokubaitis. Vykstant skandalui nacionaliniame kanale, dabartiniai jos lyderiai, panašu, desperatiškai bando užgniaužti paskutinius diskusijos daigus Lietuvos viešojoje erdvėje ir įtvirtinti vienos – liberaliai leftistinės linijos diktatą.

Vykintas Pugačiauskas

Reikia pažymėti, kad prof. Alvydo Jokubaičio žodžiai apie LRT užsienio naujienų kokybę turėtų labiausiai jaudinti šios srities redaktorių Vykintą Pugačiauską. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuva – Lenkija: atsargus optimizmas? (8)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, matyt, prisiklausęs Lietuvos lenkų spaudos skleidžiamų siaubo signalų apie tragišką Lietuvos lenkų švietimo būklę, dar prigąsdintas dėl neva nesprendžiamų lenkų problemų mistinio „mirties taško“, taip pat įtikintas neva nesibaigiančios lenkų kovos dėl lenkų kalbos mokymo ir tikėdamas, kad jo vizitas pagerins Lietuvos lenkų padėtį, ryžosi atvykti net trims dienoms į Vilnių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

A. Dudos sprendimas apsilankyti Lietuvoje šiaip ar taip yra drąsus politinis žingsnis. Tiesa, jo „rūpestis“ lenkų švietimu gali kelti tik šypseną, nes valstybinių lenkiškų mokyklų skaičius Lietuvoje neturi lygių pasaulyje, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

A. Endriukaitis. Raganų šokis apie Vasario 16-ąją (29)

Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

Neseniai M. Gorbačiovas išleido knygą apie savo politinę patirtį. Jis rašo: „Bet aš nenumaniau, kad aplink mane idiotai ir atsitiktinė publika, kuri apskritai nieko nenutuokia“!

(„Nezavisimaja gazeta“, 2017-12-21, p. 14). Mūsų filosofas Krescencijus Stoškus pastebėjo: „Tiesą sakant, Lietuvoje dabar tiek idiotizmo, kad sunku suprasti, iš kur visa tai nukrinta ir kokiais motyvais tai organizuojama.“ („Respublika“, 2018-02-09, p. 20). Filosofas Arvydas Šliogeris jau anksčiau yra nužiūrėjęs: „Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvūs, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, Skaityti toliau

G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa (5)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Metų pradžia, trys pirmieji metų mėnesiai – trys datos žyminčios Lietuvos istorijos lūžius – sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oj. Vieną iš jų be kitų sunku įsivaizduoti. Kiekviena iš jų proga susimąstyti, prisiminti ir pabandyti suprasti.

Bandymas suprasti tai ir apsauga nuo Vasario 16-os apsisprendimo menkinimo, nuo vis iš naujo pasikartojančių mėginimų paversti šventę bandymu suvesti politines sąskaitas, paskleisti užuominą, kad su vokiečiais, su rusais ar dar su kuo nors būtų buvę… Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę (24)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu?

Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja, prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią – Vasario 16-osios aktą kūnu pavertė Tauta, stojusi ginklu ginti trapios, ką tik užgimusios nepriklausomybės. Skaityti toliau

A. Gelžinis. Lietuvos valstybės aikštės kūrimas: ar jau finišo tiesioji? (5)

propatria.lt nuotr.

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyvių pagerbimui.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX–XX a. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte, ar latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje, yra pasaulinės reikšmės meno paminklai. Deja, dėl istorinių aplinkybių, Vilniuje valstybinės aikštės su memorialu Laisvės kovotojams niekada neturėjome, o jos kūrimas vyksta labai sunkiai. Skaityti toliau

Vydūnas. Politikos kritika (3)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Valdžiavos[1] vyriausybė yra branduolys tų tautos jėgų, kurios nustato tautos gyvenimo lytis, nustato pačių tautos žmonių santykiavimą ir priruošia savo tautos santykius su kitomis tautomis. Aišku, kad šitos tautos jėgos labai daug reiškia tautos gyvatoj[2] ir gyvenimui. Jos gali tautą silpninti ir gali jos gyvenimo eigą pasunkint arba smagint. Todėl ir visi gyvesni tautos žmonės žiūri labai akylai į tai, ką vyriausybė daro, ir tūli apie tai prasitaria. Nori, kad vyriausybė kitaip veiktų. Be abejonės, tai yra uždavinys kiekvieno tautos sūnaus, kurs tiek turi proto ar gal net išminties, kad galėtų ir suprasti, kas gera ar bloga vyriausybės darbuose. Skaityti toliau

V. Sanda. Ką slepiate, vade? (0)

Vladas Sanda | Asmenine nuotr.

Apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės atlyginimus jau sklando legendos. Norėdami jas patikrinti, paprašėme Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai pateikti duomenis apie vadovų atlyginimus. Gavome? Ne. Policijos departamentas laiko mus kvailiais. Negalėdami gauti informacijos oficialiais kanalais, turime klausti viešai – viršininkai, ką slepiate? Ko bijote? Juk pareigūnai turi būti ir skaidrūs, ir drąsūs.

Pasirinkdamas pareigūno kelią, buvau šventai įsitikinęs, kad policija yra ta vieta, kur skaidrumas, sąžiningumas yra tarp svarbiausių principų. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pseudo-didžioji idėjų ir pokyčių konferencija… (79)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Gerbiamieji skaitytojai ir mąstytojai,

būtų svarbu išgirsti tikrų Lietuvos piliečių, žinoma ir lietuvių, pamąstymų, ką iš tikrųjų reiškia vasario 1 dieną Vilniuje surengtas forumas „Didžioji idėjų ir pokyčių konferencija“.

Konferencija su „Idėja Lietuvai“ vėliava. Su ideologiškai iš anksto paruoštu šūkiu – „LIETUVA PASIRINKO!“

„Tautos“ ir „ekspertų“ išrutuliotos trys „Idėjos“: Skaityti toliau

V. Radžvilas. Dugnas (29)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Ką gi, pagaliau dugnas pasiektas. Toliau smukti nebėra kur. Atrinktos trys „idėjos Lietuvai“* liudija net lakiausiai vaizduotei sunkiai suvokiamą moralinę ir intelektualinę valstybės degradaciją.

Pirmoji idėja – tiesiausias kelias į galutinę tautos ir valstybės politinę savižudybę ir savanorišką susinaikinimą. Kitos dvi – smulkūs ir nieko negalintys pakeisti techniniai pasiūlymai, kuriems įgyvendinti prielaidų taip pat nėra.

Pasirašytame akte nėra net menkiausių strateginio mąstymo ir iš jo turinčios kilti tautos ir valstybės raidos vizijos pėdsakų. Skaityti toliau

V. Kančiauskas. Konkursą laimėjo arklys, arba kas gali būti horizontaliau už Lietuvą ir Lukiškių aikštę? (17)

Menininkas ir tarptautinei bendruomenei žinomas skulptorius Vladas Kančiauskas | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Istoriškai taip susiklostė, kad Lukiškių aikštėje sušaudžius 1863 m. sukilėlius, aikštė morališkai perėjo į valstybinės aikštės statusą. Tai puikiai jautė visos valdžios ir visuomenė.

Pasaulio civilizacijos savo valstybių sostines pažymi vienareikšmiškai – valstybės aikšte.

Ji ne rekreacinio – poilsio aikštė, su laisvais takeliais, bet iškilminga, valstybinės rimties, tautos didvyrių ir valstybės Švenčių aikštė. Pvz., Romoje, Paryžiuje, Londone, Sankt-Peterburge, Vašingtone, Berlyne ir kt. Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: agresyvių valstybių psichologinės operacijos arba: „Sveiki atvykę į tamsiąją pusę, jie sako, kad turi sausainių!“; sėkmingų psichologinių operacijų bruožai; „sąmokslo teorijų“ pagundos: „V.Rubavičiaus atvejo“ analizė (XVIII) (11)

Pixabay.com nuotr.

Prašurmuliavus šventėms, pagaliau iškritus sniegui, užšalus Baltijos jūrai (bent jau Estijoje), vėl tęsiame „Propagandos žodyną“. Tuo pačiu, gerbiamieji: tvirtybės, drąsos, ištvermės ir visokeriopos sėkmės Jums ir Jums brangiems žmonėms garbingais Jubiliejiniais Šimtmečio metais!

Kaip žadėjau praeitą kartą, šįkart aptarinėsime sėkmingų psichologinių operacijų principus. Vardan aiškumo pateiksiu Jums totalitarinių, diktatoriškų režimų vykdomų psichologinių operacijų pavyzdį – ir principus, kuriuos taiko Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

A. Simutis. Liberali stagnacija arba kas iš tiesų bijo pažangos? (48)

Arnas Simutis | propatria.lt nuotr

Neseniai „Verslo žinios“ paskelbė, kad Lenkija planuoja įsivesti savo kriptovaliutą. „Numatoma, kad valiuta veiks blockchain technologijos pagrindu, o projektą, kurio biudžetas sudaro 12,4 mln. PLN (3 mln. Eur), globoja Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija,“ – rašo „Verslo žinios“. Panašias idėjas kelia uždaros ir netolerantiškos Šveicarijos premjeras.

Kai 2010 metais Vengrijoje rinkimus laimėjo konservatyvi Fidesz partija su Viktoru Orbanu, Europa buvo šokiruota. Kai Europą krečiančios finansinės krizės įkarštyje naujoji Vengrijos vyriausybė ėmėsi griežtesnės bankų priežiūros politikos, priimdama naująjį centrinio banko įstatymą, Skaityti toliau

N. Lašienė. Išlaisvinti Vytį (27)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šimtmečius siekiančią Lietuvos valstybės praeitį simbolizuoja Lietuvos herbas – sidabrinis (baltas) raitelis purpuro spalvos skyde, vadinamas Vyčiu. Jis yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje ir vienas iš nedaugelio, kurio simbolika buvo perimta ne iš dinastinių herbų, kaip daugumoje Europos šalių, bet iš valdovų portretinių antspaudų. Ipatijaus metraštis, surašytas XIII–XIV a. mini Vytenį, kuris 1278 m. pradėjęs valdyti Lietuvą ir sugalvojęs sau ir valstybei antspaudą – ginkluotą raitelį ant žirgo. XVI a. rašytame Bychovco metraštyje Skaityti toliau

Kunigas R. Grigas. Visuomeninis transliuotojas. Informuoja ar indoktrinuoja ? (11)

Demonstracijos prieš JAV prezidentą D. Trampą, JAV | Alkas.lt nuotr.

2018 sausio 21 d. „Panorama“ vieną iš nedaugelio kartų greta protesto prieš Donaldą Trąmpą mitingo parodė ir jį palaikantį mitingą 🙂 Bet, kaip visada pagal „sistemos ideologijos“ papročius – santykiu maždaug 5 min. protestuojantiems kairiesiems (su eile jų pasisakymų, interviu) – ir 0,5 min. Trumpą remiantiems dešiniesiems (nė vieno jų atstovo pasisakymo). Ir taip visada. Nuolat transliuojamos tv žinios apie Lenkijos kairiųjų demonstracijas už „teisę“ į abortus, prieš vyriausybės Skaityti toliau

O. Strikulienė. Ant Tauro kalno mūrai. Tik neužjoja lietuviai (14)

Ant Tauro kalno mūrai. Tik neužjoja lietuviai | Alkas.lt koliažas

„Respublikos“ savaitės žmonės – pasaulio žmonės Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson). Vietoj Jono Basanavičiaus, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Tautos namų idėjos nutarę ant Tauro kalno užboginti Nacionalinę koncertų salę. Su atitinkamų paslaugų infrastruktūra.

Ant Tauro kalno mūrai, bet niekaip neužjoja lietuviai. R.Šimašius ir L.Ruokytė-Jonson pasirašė Ketinimų protokolą, kurį galėtų pasirašyti bet koks pasaulio miestas. Pradedant Ulan Batoru, baigiant Havana ir bet kokiu pasaulio užkampiu. Jei tam užkampiui prireiktų didesnės koncertų salės. Skaityti toliau

R. Cibas. Apie laisvę (kitaip) (7)

Romas Cibas | asmeninė nuotr.

LAISVĖ – Sparnuota sąvoka, beveik nežemiška, kaip Paukštė, tik ne šio pasaulio. Ji kartais apsilanko ir vėl ilgam pradingsta.

Bet pasitaiko žmonių, kurių ji neapleidžia, kuriuose ji apsigyvena, lyg lizdą būtų susisukus. Man vienas iš tokių žmonių Nijolė Sadūnaitė. Dar pamenu indą pribloškusį patį Aleksandrą Makedonietį. Kuris prieš viso pasaulio užkariautoją liko visiškai ramus ir bebaimis „gali nužudyti mano kūną, bet manęs tu nepasieksi…“

Jeigu tokių žmonių būtų daugiau, mūsų pasaulis būtų kitoks. Skaityti toliau

R. Karbauskis. Pareiškimas dėl LRT finansų tyrimo (45)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas, sudarydamas laikinąją komisiją LRT valdymui, finansinei ir ūkinei veiklai tirti, priėmė teisingą sprendimą, nes komisija, siekdama ištirti, kaip LRT paskirsto valstybės skiriamas lėšas, galės inicijuoti ir vėliau apibendrinti visų valstybės institucijų veiksmus ir pateiktą informaciją.

Bandymas politizuoti šią temą yra pagrindinis ginklas tų, kurie LRT finansinės veiklos tyrimo nenori. Kaltinimai Seimo nariams, man asmeniškai prasidėjo tik po to, kai Seimo kultūros komitetas nepatvirtino LRT 2016 metų veiklos ataskaitos. Kaltintojais tapo su Skaityti toliau

V. Sanda. Policijos vadovybė – fokusininkai: vieniems pinigų randa, kitiems – NE (1)

Lietuvos policijos nuotr.

Policijos pareigūnu būti nelengva. Vis dėlto, atrodo, Policijos departamento vadovai ir nemaža dalis politikų tyčia tikrina policininkų kantrybės ribas, sugalvodami vis absurdiškesnių dalykų. Paskutinė avantiūra: sutaupoma bene pusė milijono, bet kelioms dešimtims pareigūnų nerandama iš ko mokėti jiems teisiškai priklausančio priedo.

Šįkart apmauti su gyvūnais dirbantys pareigūnai – kinologai ir raitoji policija. Paprastas pavyzdys apie du policijos pareigūnus. Pirmasis dirba 8 ar 12 valandų pamainą, po kurios eina namo, o antrasis, dirbantis su gyvūnais, tokios prabangos neturi. Jei esi kinologas arba iš raitosios policijos, pasibaigus pamainai, eisi rūpintis savo Skaityti toliau

A. Zolubas. Skleidžiamos netiesos priežastis (17)

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d. | youtube.com stop kadras

Rašinyje „Vyriausiojo policijos komisaro atgaila už miliciją“ (delfi.lt 2018 m. sausio 15 d.) Ramūnas Bogdanas greta kitų brandžių minčių teigia: Kada nuodėmės kupra nebeleidžia vaikščioti iškėlus galvą, kada saviškių kaltė maudžia lyg sena žaizda, atimdama ramų miegą, kada suvokiama, jog po savęs kiekvienas palieka vienokį ar kitokį pėdsaką – tuštumą, gėdą ar pasididžiavimą, – tada ateina atgailos metas.

Autorius teiginį, regis, taiko buvusios sovietinės milicijos luomui, konkrečiau – Sauliui Skverneliui. Ir įspėja: Atsargiai su raiteliais, kurie nekreipia dėmesio, ką sutrypė kelyje jie ar jų luomas. Nes kitas sutryptasis galite būti jūs. Skaityti toliau

A. Černiauskas. Bundanti visuomenė – grėsmė profsąjungoms ar politikams? (4)

Artūras Černiauskas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas | Alkas.lt nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis stebime svarbų reiškinį Lietuvoje – pavargę laukti valdžios pažadų išpildymo, į sąjūdį susibūrę medikai pareikalavo padidinti atlyginimus. 2016 m. vasarą taip pat matėme spontaniškai gimusį pasipriešinimą valdžios sprendimams – prie Vyriausybės palapinių miestelį įkūrė Darbo kodeksu nepatenkintas jaunimas. Panašios iniciatyvos matyti ir sąjūdyje „Už Lietuvos miškus“.

Natūralu, kad žmonės, pamatę tokius sąjūdžius, užduoda klausimą – ką veikia profsąjungos? Kodėl jos taip nekovoja, kaip tai daro medikai? Skaityti toliau

Z. Alaunienė. Trys raidės, trys raidės, trys raidės, try… (32)

raidėsIlgai negalėjau suprasti šurmulio dėl trijų raidžių. Kodėl jų taip prireikė? Juk abėcėlėje yra apsčiai raidžių – turėtų pakakti. Kita vertus, visada norisi ko nors naujesnio, šviežesnio. Tokios mintys man drumstė nuotaiką, gadino apetitą, kėlė egzistencinę nerimastį. Norom nenorom ėmiau mąstyti. Abėcėlėje yra net 32 raidės, lygiai tiek, kiek žmogus turi dantų. Tokio skaičiaus užtenka poreikiams patenkinti. Jeigu kas įsigeistų prie savo 32 dantų pridėti dar tris naujus, tai kaip juos įtalpinti? Atrodo, tiesiog neįmanoma. Vis dėlto esti atvejų, kai problema išsprendžiama. Antai vienas mano bičiulis diskutuodamas išmušė kitam bičiuliui tris dantis (kiek apgedusius). Skaityti toliau

J. Šiugždinienė. Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus. Momentiniai – prabanga (6)

Jurgita Šiugždienė | KTU nuotr.

Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Jausmas po šių žingsnių – nevienareikšmis.

LSMU ir LSU integracija išties galėtų duoti nemažą pridėtinę vertę, nes sportas ir medicina, kaip ir sportas ir technologijos – ateities dalykai. Tuo metu VDU, ASU ir LEU susijungimas reforma siekto Skaityti toliau

R. Tamašauskas. Klaipėdos krašto 1923-iųjų sukilimas ir Akademija (11)

Dotnuvos technikumo savanoriai prie atnaujinto Klaipėdos paminklo Akademijos parke 1989 m. Iš kairės Antanas Spūdas, Stasys Buožis, Petras Navickas ir Domas Vasarevičius | Dotnuvos savanoriai Klaipėdos krašte, 1923 m. | Žemdirbystės instituto muziejaus nuotr.

Šalyje sausio 15-oji pažymima kaip Klaipėdos krašto diena. Šiemet nuo Klaipėdos krašto sukilimo sukanka 95-eri metai. Kodėl būtent Akademijos visuomenė kaskart sugrįžta prie Klaipėdos 1923-iųjų sausio įvykių? 1919 m. rudenį Dotnuvos žemės ūkio mokykloje susitelkė gausiai patriotiškai nusiteikusių jaunuolių, kurie kaip Lietuvos šaulių sąjungos nariai buvo nepriklausomybės kovų dalyviai.

Dotnuvos žemės ūkio technikumo 70 moksleivių – šauliai ir savanoriai – su dėstytoju Viktoru Ruokiu dalyvavo ginkluotoje Klaipėdos akcijoje (įprastai vadinama Klaipėdos sukilimu) Skaityti toliau

K. Stoškaus. Viešas sveikinimas sesei Nijolei: Jūs parodėte padorumo standartą naujajai Lietuvai ir civilizuotam pasauliui (21)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Štai, kas yra naujiena. Šiandien, t.y. Sausio 13 dieną, per vieną rytą mes sužinojome daug neįkainojamų dalykų:

1) kas yra tikrai Drąsus žmogus, 2) kad tas žmogus yra tikrai Šventas, 3) kad tokį Vieną Šventą Žmogų tikrai turi Lietuva, 4) kad tas žmogus ne tik buvo disidentas ir politinis kalinys, bet ir dabar tikrai yra vienintelis patikimas kriterijus ir atspirties taškas visiems mūsų poelgiams vertinti, 5) kad tas žmogus tikrai yra visų padorumo nepraradusių žmonių sąžinės balsas ir 6) kad tas žmogus tikrai yra Nijolė Sadūnaitė, įgijusi galimybę prabilti ne tik į Lietuvą, bet ir į visą civilizuotąjį pasaulį, Skaityti toliau

R. Čepaitienė. „Nežinau“ (4)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Čia kai kas piktinasi sesės Nijolės kalba, klausdami, kas bendro tarp Sausio 13-osios ir Garliavos įvykių?

Sausio 13-osios didvyriai žuvo už tai, kad Lietuva būtų laisva nuo svetimos valdžios, nuo valstybės vykdomo teroro prieš savo piliečius, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo melo, nuo neteisingumo, nuo veidmainystės, nuo privilegijuotiesiems ir visiems likusiems taikomų dvejopų standartų. Už tai, kad jos vaikai gyventų ramiai, saugiai ir sočiai.

Garliavoje valstybės vardu prieš paimamą mergaitę ir taikius protestuotojus buvo panaudotas perteklinis smurtas. Tai nustatė parlamentinė komisija, kurioje dirbo geriausi Skaityti toliau

N. Sadūnaitė. Savo nekaltų žmonių aimanoms ir kančioms akla valstybė – neturi ateities (video) (22)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Nijolės Felicijos Sadūnaitės kalba Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, atsiėmus apdovanojimą – „Laisvės premiją“. Transliacija iš Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. Sausio mėn. 13 d.

Garbė Jėzui Kristui!

Kai Dievas su mumis – kas prieš mus?

Pirmiausia, labai nuoširdžiai dėkoju visiems, visiems čia susirinkusiems, (visi be galo garbingi žmonės), už parodytą dėmesį, už man labai brangų įvertinimą. Skaityti toliau