Lietuvos kelias

Č. Iškauskas. Nedalinkime perlų kiaulėms, žurnalistai! (pirmadienio mintys) (6)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spalio pabaigoje, kai vyko rinkimai į Seimą, Lietuvos žurnalistų sąjunga pateikė keletą klausimų: Kokį vaidmenį jų šurmulyje vaidina žiniasklaida, žurnalistai? Ar tinka žurnalistui aktyviai reikšti savo palankumą vienai ar kitai partijai, juo labiau agituoti balsuoti už vieną ar kitą konkretų asmenį? Kaip žurnalistų bendruomenė turėtų reaguoti, matydama tokius faktus? Tuomet LŽS pakvietė ir mane išsakyti savo nuomonę šiais klausimais, kurie mūsų nedidelėje šalyje kartais tampa labai skausmingi. Jau tada įsižiebusi diskusija apie žiniasklaidos paskirtį gali būti pratęsta.

Manau, kad šios beveik prieš tris mėnesius išdėstytos mintys, kiek pakoreguotos ir Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video) (8)

1991 m. Sausio 13-osios naktis prie Aukščiausiosios Tarybos. | A.Žižiūno nuotrauka

Sunku ir pačiam patikėti, kad Sausio 13-osios nakčiai jau 26-eri metai, kurią dažnai pavadiname kruvinąją arba išbandymų naktimi. Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (49)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

A. Konickis. Žinių subnuomininkių galas (3)

Andrius Konickis, kultūros gyvenimo žurnalo „Naujoji Romuva“ vyr. redaktorius | kaunomuziejus.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė atėmė iš Lietuvos Žinijos draugijos (LŽD) panaudos sutartimi suteiktas patalpas. LŽD turi išsikraustyti iš savo istorinės būstinės Vilniaus g. 22 ir nutraukti visų savo diskusijų klubų, kalbų kursų, vaikų ir pensininkų būrelių ir kitokią kultūrinę bei švietėjišką veiklą. Pusantrų metų trukęs Savivaldybės ir Žinijos bylinėjimasis baigtas.

Skelbiame „Naujosios Romuvos“ vyr. redaktoriaus Andriaus Konickio straipsnį, skelbtą minėtame leidinyje 2016, Nr.3, apie nuoseklų šio įvykio vyksmą. Skaityti toliau

J. Augutis. Reikia keisti mokytojų rengimo sistemą (3)

Juozas Augutis | VDU nuotr.

2030 m. bendrojo lavinimo mokyklose trūks beveik 5 tūkst. visų dalykų mokytojų: iki reikalingo skaičiaus stokosime net 1449 matematikos mokytojų, taip pat gamtos mokslų (1277), fizikos (873), lietuvių kalbos ir literatūros (853) ir ne tik. Tačiau, pavyzdžiui, nors informatikos mokytojų skaičius neatsilieka nuo poreikio, jiems būtina sudaryti sąlygas nuolat atnaujinti žinias, nes pokyčiai šioje srityje – vieni sparčiausių.

Galima rinktis du kelius – stiprinti universitetinę kvalifikacijos kėlimo sistemą jau esamiems informatikams, kad jie galėtų kelti dalykinę ir metodinę kvalifikaciją, bei ruošt Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Istorijos grimasos Sausio laužų šviesoje (pirmadienio mintys) (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gyvenome šventėmis ir netikėtu speigu: šv. Kalėdos, Naujieji Metai, Trys Karaliai, stačiatikių Kalėdos… Retas prisiminėme SSRS iširimo 25–metį, gal kai kas ir ašarą dėl to nubraukė, eilinį kartą Vytautą Landsbergį išvanojo, bet štai priartėjome prie Sausio 13-osios…

***

Išvakarėse Kryžių kalnelyje prie LRT rūmų bus atidarytas Sausio 13-osios aukų atminimo memorialas. Rašoma, kad šios idėjos autorius – pats generalinis direktorius. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Užmėtymas akmenimis. Kaip tai vyksta? (67)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiuolaikinės technologijos suteikia daugiau galimybių ir šiaip žmonėms, ir žmogaus stebėtojams. Televizijos laidas, kurių nežiūrėjai, kurių net nesirengei žiūrėti, kurių niekada net neateitų į galvą žiūrėti, gali dar dvi savaites susirasti saugykloje ir pažiūrėti, jeigu tik iškyla reikalas. O reikalas atsirado – reikalas pažiūrėti 2017 m. sausio 6 d., penktadienį, 19:05-20:25, transliuotą laidą „Atspėk dainą“… Pirmą kartą gyvenime atidžiai peržiūrėjau visą tokio pobūdžio laidą ir netgi kai ką iš jos išsirašiau. Tai laida, kuri buvo operatyviai išimta iš LRT mediatekos internete, ir kuria dabar galima tiktai draugiškai piktintis drauge su būriu „viešųjų intelektualų“ – „kaip taip galima!? Vai, gėda Lietuvai!“, bet ne pamatyti, išskyrus visiems panosėj kaišiojamą iš televizoriaus ekrano kreivai perfilmuotą kelių sekundžių fragmentą. Tiksliau, jos nebebūtų galima pamatyti, jei ne Teo televizijos programų saugykla… Skaityti toliau

M. Kundrotas. Donato drama: kurioje pusėje Lietuva? (17)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš pat sutinkant naujuosius metus, gruodžio 28-ąją Šiaulių „Maksimoje“ įvyko žiaurus incidentas. Trisdešimtmetis Donatas užklupo vagis. Įspėjo parduotuvės darbuotojus. Vagys spruko, išvadinę jaunuolį ožiu ir skundiku. Po to pasigavo jį gatvėje ir smarkiai sumušė.

Nusikaltėlių subkultūroje skundimas – didžiausia nuodėmė. Jų doros samprata – išvirkščia, gėris ir blogis sukeičiami vietomis. Nusikaltėlis anot jų – ne tas, kuris iš tiesų nusikalsta, o tas, kuris tai viešina, tam trukdo ar siekia užtraukti sankcijas. Jis mus įstuksėjo? Ožys. Pagaidinkime jį. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (2)

Šienpjoviai | Alkas.lt koliažas.

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių. 

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu (0)

Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu | Vejarode.com nuotr.

Didžiosioms metų šventėms uždarom vartus. Jau apsukom metų ratą, laukdami Šviesos atgimimo stebuklo. Pamiršom senų metų  skriaudas, išsižadėjom senų paklydimų. Atminty  pasiliko nepakartojama akimirka: ištartas švelnus žodis, ypatingas žvilgsnis, miela dovanėlė. Viliamės, jog  turtingesni tapom pažinimu, gerumu, vieni kitų atjauta.

Už durų pasiliko ir tamsiausia naktis,  ir trumpiausia diena.  Bet liko laukimas sugrįžtančios šviesos ir saulės.  Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.

Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau

R. Buzienė. Kaip sugrąžinti taikų bendrabūvį? (nuotraukos) (9)

Budrionių alkakalnis | R. Buzienės nuotr.

Pernai metų spalio pabaigoje Panevėžio rajone Senojo baltų tikėjimo puoselėtojai Rasma ir  Virgilijus Buzai gyvenantys Miežiškių seniūnijoje pateko į paveldosaugininkų nemalonę – buvo apkaltinti Budrionių alkakalnio suniokojimu. Alkas.lt kreipėsi  į R. Buzienę prašydamas išsakyti savo požiūrį į tai kas įvyko. Skelbiame Alkas.lt redakcijai atsiųstą pasakojimą.

Panevėžio rajone V–VIII a. prieš mūsų erą ir vėliau Pajuosčio gyvenvietėje gyvenę žmonės paliko, ilgus šimtmečius išstovėjusius, ženklus: Budrionių alkakalnį, piliakalnį vadinamą Lingiakalniu – Salos kalnu, Pajuosčio pilkapyną. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I) (38)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Autoriaus pastaba: Šis straipsnis buvo pasiūlytas interneto portalams lrytas.lt, 15min.lt, diena.lt, kurie buvo paskelbę K. Sabaliauskaitės interviu „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“, bei interneto portalams delfi.lt ir lzinios.lt. Nė vienas iš šių portalų neatsiliepė. Ši tyla puikiai atskleidžia Lietuvoje veikiančios cenzūros mastą, prilygstantį sovietmečio cenzūrai. Tam tikra prasme šitokia cenzūra pranoksta net sovietinę, nes skelbti straipsnį atsisakyta ne todėl, kad taip elgtis reikalautų laisvą mintį ir žodį slopinanti despotiška valdžia. Šių dienų Lietuvoje valdžios vykdomą cenzūrą pakeitė Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar 2017-ųjų Gaidys pažadins chaosą? (pirmadienio mintys) (15)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Turbūt kiekvieno žmogaus gyvenime yra tarpsnių, kurie reiškia pradžią ir pabaigą. Metų sandūra – tai laiko apibrėžta ir žmonių sutarta sandūra, be abejo, sąlygota gamtos pokyčių. Praėjusi savaitė, kurią apibendrinti vėl pasitelkiame savo įžvalgas, kažkada nutrūkusias ir vėl atgimusias, tarsi sujungia dvi laiko atkarpas ir, kaip sakytų astrologai, Beždžionę ir Gaidį – du nesuderinamus gyvūnus. 

*** 

Pabjurę nežiemiški orai veikia mūsų sąmonę, užtat, kad esame tos gamtos dalis. Štai kodėl įžengiant į 2017-uosius dažnam sukirba nerami mintis, kad šie metai, lyg tas rėksnys Skaityti toliau

V. Laukys. Aplinkosaugininkų kasdienybė: vadovų puotos ir noras sunaikinti profesines sąjungas (0)

vaidas-laukys-aplinkos-profsajunga-lt

Aplinkos apsaugos departamentų vadovybės prabangios šėlionės, engiami profesinių sąjungų nariai aplinkosaugininkų atstovų jau nebestebina. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovas Vaidas Laukys viliasi, kad naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pajėgs sutramdyti savivaliaujančius vadovus. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

T. Bakučionis. Aistros aplink „viešųjų asmenų“ garbę ir orumą, arba viešas laiškas Žurnalistų etikos inspektorei (22)

Teisininkas Tomas Bakučionis ir Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaite-Tiumenevienė | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 19 d., pirmadienį, prasidedant paskutinei prieškalėdinei savaitei Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo daug aistrų ir diskusijų sukėlusias Civilinio kodekso 2.24 str. pataisas (pakeičiant 6-ą dalį), kurios naikino civilinės atsakomybės lengvatą kritikuojant viešuosius asmenis. Ši iniciatyva buvo gimusi iš ankstesnės kadencijos Vyriausybės, jos 2016 m. liepos 20 d. Nutarimo pagrindu, tačiau suprantama, kad „etatiniai“ viešosios erdvės kalbėtojai ietis ir akmenis laidė į dabartinę valdančiąją daugumą.

Seimui pritarus Prezidentės veto, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo vėl gražiai – Prezidentė pamokė nesusipratusius ir nežinia už ką balsuojančius Seimo narius, demokratija ir žodžio Skaityti toliau

D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje (13)

Domas Boguševičius | ktu.edu nuotr.

Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.

Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau

K. Stoškus. Nerimo apimtas, bet… viltingas susitikimas (4)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Ilgalaikio nerimo, neaiškių permainų ir viltingų lūkesčių apimti Lietuvos Kultūros kongreso Tarybos delegatai gruodžio 21 d. Seime susitiko su šiuo metu neabejotinai iškiliausiu Lietuvos politiniu lyderiu, Seimo kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Šis žmogus, atsiliepdamas į pačias svarbiausias pakrikusios tautos negalias, sugebėjo sužadinti daugumos žmonių viltis, kad Lietuvos valstybė gali pasukti gyvenimą tokia kryptimi, kad visi žmonės joje norėtų gyventi.

Lietuvos kultūros kongreso tarybą labiausiai sužavėjo ryžtingas apsisprendimas pereiti nuo partinių prie valstybinių interesų gynimo, iš esmės keisti ne tik valstybės valdymo Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

A. Martinaitis: Išsižadėtoji žemė virsta karo lauku (7)

Algirdas Martinaitis | S. Žumbio nuotr.

Paklaustas, dėl ko labiausiai nerimauja žvelgdamas į nūdienos Lietuvą, žinomas šalies kompozitorius šviesaus atminimo poeto Marcelijaus Martinaičio brolis Algirdas Martinaitis palygino mūsų valstybę su liepsnojančiu svirnu ir prisipažino besiguodžiąs tik mintimi, kad drauge su Lietuva ir prakeiktosios „žiurkės“ pagaliau sudegs.

– Sprendžiant iš spaudos, afišų ir interneto – itin intensyviai kuriate šiuo metu?

– Intensyvūs kūrybiniai laikotarpiai neretai būna ir priverstiniai. Žinoma, kai muziką Skaityti toliau

D. Stancikas. Pareiga (6)

Dalius Stancikas su žmona Aurelija | asmeninė nuotr.

Kai tik prabyli apie emigracijos (valstybės nykimo) stabdymą, paprastai išgirsti pašaipūnišką atsaką: „Ką, siūlai sienas uždaryti? Pasaulis neišvengiamai globalėja ir nieko čia jau nebesustabdysi.“

Skamba lyg kapituliacija.

„Lietuvos jaunimas labiau Europos nei savos valstybės piliečiai“, – varpais muša Lietuvos jaunimo organizacijos. „Nesąmonė, – atsikerta liberalai. – Kam priešinat Lietuvą ir Europą? Juk tai vienas ir tas pats.“ 

Skamba taip, lyg jau nebeturėtume valstybės. Skaityti toliau

L. Zasimavičius. Kodėl po D.Trampo išrinkimo  liberalai neturėtų norėti JAV rinkimų sistemos pokyčių (0)

JAV prezidento rinkimai | Alkas.lt koliažas

Tik keletą kartų per JAV prezidento rinkimų istoriją, rinkimus yra pavykę laimėti kandidatui, kuris valstijų mastu surinko mažiau piliečių balsų nei oponentas. Šiais metais netikėtai, beveik 3-is milijonais rinkėjų balsų mažiau surinkęs, bet  prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trampas (Donald Trump), sukėlė aršią diskusiją, ar tinkama rinkimų sistema veikia JAV. Daugiausiai liberalių pažiūrų žmonės, prezidento rinkimuose palaikę Hilari Klinton (Hillary Clinton) JAV ir Lietuvoje,  apeliavo į tai, jog nesąžininga, jog rinkimus laimi kandidatas, surinkęs mažiau rinkėjų balsų JAV mastu.

Šiame straipsnyje nenagrinėsiu, kuri rinkimų sistema yra teisingesnė atstovaujamosios Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Alkoholio pramonė nebevaldo valstybės! (22)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Gruodžio 22 d. Seime priimtas akcizų įstatymas, kuris ženkliau pakels alkoholio kainą. Tai pirmas toks akivaizdus akcizo alkoholiniams gėrimams pakėlimas per 26 nepriklausomybės metus. Ir dar labai svarbus faktas, kad alkoholio pramonė praranda valstybinių institucijų kontrolę.

Teko daug metų stebėti alkoholio politiką, įstatymų priėmimus Seime. Dažnai tai būdavo tik demokratijos imitacija. Komitetuose vykdavo tariama diskusija „argumentų išdėstymas“, bet sprendimas jau būdavo aiškus, kad jis bus palankus alkoholio pramonei. Padėtis keičiasi iš esmės! Skaityti toliau

D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video) (11)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 23-iąją, Lietuvai švenčiant tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 165-ąjį gimtadienį, solidžia valstybine J.Basanavičiaus premija, skiriama už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą ir tyrinėjimą, buvo įvertintas žinomas Lietuvos mitologas humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas.

Nuoširdžiai sveikindami su pelnytu įvertinimu, šiandien su laureatu kalbamės apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašios J.Basanavičiaus kurtoji ir šių dienų Lietuvos. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvių tautinės organizacijos šiandienos Lietuvoje (24)

Alkas.lt koliažas

Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.

Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau

L.V. Medelis. Be vienos eilutės nekrologe (2)

Vytautas Skuodis | youtube.com stop kadras

Tos eilutės nėra gruodžio  7 dieną  mirusiam Vytautui Skuodžiui  skirtuose nekrologuose spaudoje ir elektroninėje žiniasklaidoje. Toje eilutėje faktas: 1994–1997  metais V. Skuodis  vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.  Centrui, kuris kruvinus sovietmečio metus (KGB veikla, tremtis, partizanų kova, laisvės kovų judėjimas ir pan.) privalėjo tirti, dokumentuoti, nagrinėti ir skelbti. Kodėl bandoma tai nutylėti? Neieškosime sąmokslo teorijų, manykim, tiesiog buvo neapsižiūrėta. Visų. Pažvelkime į tuos sunkius Lietuvai metus iš dabarties atstumo. Labiausiai rūpima  santrumpa yra tokia: „KGB“ – sovietinis saugumas. Skaityti toliau

V. Stankūnienė, M. Baublytė. Lietuvos demografinė padėtis: kokios galimybės demografiškai atgimti? (0)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Iš jau ne vieną mėnesį viešojoje erdvėje sklandančių diskusijų ir kalbų atrodo, kad dauguma tų, kurie pasiryžę priimti sprendimus, suprato demografinės padėties grėsmes dabartinei ir tolesnei Lietuvos raidai. Reikia tikėtis, kad tai virs konkrečiais veiksmais. Tačiau norint, kad veiksmai būtų adekvatūs padėčiai, labai svarbu, kad jie remtųsi tinkama ir profesionaliais mokslo tyrimais grindžiama informacija. Vienas svarbiausių šio straipsnio tikslų yra trumpai aptarti susiklosčiusią Lietuvos demografinę padėtį ir išryškinti prieštaringus pastarųjų metų pokyčius. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Uraganas „Embrionas“, vos nenugriovęs Seimo rūmų, išblėso  (1)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Ir jau ničniekam neberūpi?

Tik žiniasklaidos užkiemiais praslydo žinia, kad praėjusią savaitę Seimas atsigėrė šalto vandens ir pagaliau atėjo į protą. Užuot skubinęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo naujas pataisas, lauks nepriklausomų ekspertų išvadų. Lengviausias kompromisas ir turbūt geriausia išeitis iš aklavietės.

Atsigręžę į kraštovaizdį po mūšio, galime tarti, kad uraganas kilo dėl sunkiai suvokiamų, gal net iracionalių priežasčių. Mat Pagalbinio apvaisinimo įstatymo istorija ganėtinai barzdota, užtrukusi net 15 metų, kol Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (115)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau