Lietuvos kelias

V. Sinica. Europa ir naujasis marksizmas (3)

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Lietuvoje vis dar neįprasta kalbėti apie naująjį marksizmą ir daug kas stebisi apie tai girdėdami. Juo labiau žmonės stebisi, kai marksizmas siejamas ne su Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjungos projektu. Pirminė pokario Europos vienijimo iniciatyva buvo krikščioniška ir radikaliai antimarksistinė. Ši iniciatyva faktiškai žlugo 1954 metais, o galutinai jos atsisakyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Krikščioniška vieningos Europos vizija buvo pakeista iš pradžių funkcionalistine ir iš esmės liberalia, o vėliau ir atvirai marksistine filosofija. Šiandieninė Europos Sąjungą grindžianti doktrina yra jų abiejų samplaikos rezultatas, todėl tikslu ir teisinga, nors kol kas ir neįprasta ją vadinti liberalkomunizmu. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Žvilgsnis į 2018-uosius. Tikrumo ilgesys (1)

Rasa Čepaitienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiame vis labiau virtualėjančiame pasaulyje tiktai mirtis vis dar lieka tuo, kas tikra. Mirtis, pasak išminčių, yra geriausias mūsų patarėjas – tik pažvelgęs į ją gali suprasti, kuriuo keliu toliau eiti.

Sausio 13-oji, nepaisant eilinės progos pasiginčyti dėl neužmirštuolės (jei simbolis per šiuos metus visuotinai neprigijo, toliau kelia susipriešinimą, gal būtų išmintinga pagaliau jo atsisakyti?) ir neišvengiamo tų dienų tragedijos ir didybės apsinešimo laiko dulkėmis ir ritualo rutina, kaskart atėjusi, mums vėl tai tyliai primena. Primena apie tikrumą. Tikrumą, kylantį iš bendrystės stovint tiesoje ir susikaupime, be baimės, kurį, atgavus Nepriklausomybę, vis labiau keitė nerimas, Skaityti toliau

D. Stancikas. Konstitucinis perversmas (video) (9)

Dainius Žalimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Jei kas nežinojo ar pamiršo, kam egzistuoja Lietuvos Konstitucija, labai aiškiai sausio 14 d., pirmadienį, paaiškino Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas: „Konstitucija ir yra tam, kad ji būtų interpretuojama. Ir interpretuojama ne jūsų, o Konstitucinio Teismo“.

Viskas aišku? O jei neaišku ir, neduokdie, manote kitaip, tai jūsų mintys „susišaukia su tuo, kas kalbama Rusijoje“ (čia dar vienas svarus KT pirmininko argumentas).

Iš čia ir išvada: netikėkite savo akimis, kai Lietuvos Konstitucijos preambulėje skaitote, kad „Lietuvių tauta“ savo Konstituciją priėmė „siekdama atviros, teisingos, Skaityti toliau

G. Navaitis. Kam naudinga mokesčių „reforma“? (13)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Labai senai, dar antikinės Graikijos filosofas Aristotelis teigė, kad turintieji per daug kenksmingi valstybei, nes rūpinasi tik savimi, o nieko neturintys neturi ir dorovinių stabdžių, nes stengiasi bet kokiu būdu išbristi iš skurdo. Valstybes atrama jis laikė „aukso vidurį“, o kalbant moderniais terminai – vidurinę klasę. Pastarosios nekenčia oligarchai, kuriems laisvas, nuo jų nepriklausantis žmogus yra kliūtis. Nepakenčia ir varguoliai, nes pavydėti oligarchui jie net svajonėse nedrįsta, o savarankiškam žmogui gali. Savo ruožtu oligarchai mėgstą skurdžius, nes gali jiems numesti skatiką ir susilaukti šlovinimo. Skaityti toliau

R. Garuolis. Kaip skatinti turizmą Vilniuje (1)

Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Vilniaus turizmo plėtojimo komisijos pastabos ir pasiūlymai atsakingoms Vilniaus savivaldybėms institucijoms, kurie jau kelerius metus beveik nevykdomi.

Dėl teroro išpuolių sumažėjus saugumui Šiaurės Afrikoje ir Turkijoje bei Vakarų Europoje į tokias saugias šalis, kaip Lietuva, Latvija ir Estija, turistų skaičius turėtų toliau augti.

Tačiau turizmo srityje yra problemų, kurias galėtų išspręsti sostinės savivaldybė. Tai svarbu žinant, kad artimiausiu metu pastačius naujus viešbučius turistų srautai bus dar didesni. Skaityti toliau

D. Nagelė. Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu (2)

Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) inicijuotos ir Seimo Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio bei keturių jo kolegų pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos toliau kursto aistras. Mat joms įsigaliojus būtų uždrausta valdžios kritika. Seimo nario Povilo Urbšio įsitikinimu, taip norima užtildyti pagal valdžios dūdelę nešokančias žiniasklaidos priemones. Tiesa, jau registruotas ir kontrprojektas, kuriame spaudos cenzūra nenumatyta. Abiem pataisoms Seimas po pateikimo pritarė.

Draudžiama skleisti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas Skaityti toliau

V. Radžvilas. Apie Laisvės deglų šviesą ir neužmirštuoliškos politinio Alzheimerio ligos tamsą (10)

Deglų žygis skirtas Sausio 13-osios didvyriams | Rengėjų nuotr.

Nuostabus Sausio 13-osios žygdarbiui pagerbti skirtų jaunimo eitynių su deglais vaizdas kelia mintis apie amžinosios Atminties šviesos ir begalinės Užmaršties tamsos kovą. Jaunimas išsklaidė Neužmirštuolės skleidžiamą tamsą. Kokia ironija: neužmirštuolė – Alzheimerio ligos simbolis. Šaipytis iš ją sergančių – didžiausia šventvagystė. Ši liga – baisi nelaimė ir viena didžiausių tragedijų, kokia tik gali užklupti žmogų.

Tačiau yra ir kita – politinio Alzheimerio Skaityti toliau

G. Kniukšta. Kodėl tyli Saugomų teritorijų tarnyba kai kertami ir draskomi nacionaliniai parkai? (2)

Kodėl Saugomų teritorijų tarnyba tyli kai kertami ir draskomi Nacionaliniai parkai? | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 15 d. 13 val. Vilniuje prie Saugomų teritorijų tarnybos sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengė piketą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra institucija, įgyvendinanti valstybės politiką ir strategiją saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo srityje, vykdanti saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas. Pagrindiniai saugomų teritorijų tarnybos uždaviniai:

• Užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą ir racionalų jų naudojimą, Skaityti toliau

G. Burneika. Prakeikimas – aukojimas Jahvei (13)

 Kristus prakeikia jam neįtikusį figmedį | benjamingeneration.net nuotr.

Jau kuris laikas telefonu gaunu liguistas, agresyvias žinutes iš Biblijos mokymu besiremiančios religinės bendruomenės (registruotos Teisingumo ministerijoje), kurios nariu ir pats kitados buvau. Nors į jas neatsakinėju, jos nesiliauja, o po mano pastarųjų publikacijų Alke netgi padažnėjo.

Štai kelios jų (kalba neredaguota): „Nusprendėme jus informuoti, kad [bendruomenės pavadinimas] susipažino su jūsų straipsniuose viešai skleidžiama Tamsos propaganda. Nuspręsta, kad esate atkritęs nuo Biblijos tiesos, išniekinote V. Jėzų Kristų Skaityti toliau

A. Švarplys. Lietuvos Laisvės gynėjai kovojo ir žuvo ne už elitistinę, anti-demokratinę ir globalizuotą Lietuvą (16)

Laisvės gynėjų rikiuotė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Su amžiumi keičiasi vertinimai, buvę herojai įgauna visai kitas spalvas. Turbūt tai natūralus procesas, visiškai nepiktybinis. Nejučia ateina laikas ir tu žiūri, kad kadaise buvę tavo herojai jau nieko tau nepasako. Ir daugiau tu su jais nesutinki, negu sutinki. Galiausiai keičiasi pasaulis ir net pats didžiausias autoritetas gali nesuspėti su juo ir „iškristi“ iš žaidimo. Greičiausiai tai anksčiau ar vėliau atsitiks su mumis visais.

Štai ir dabar, matau daugiau netiesos negu tiesos šiuose Vytauto Landsbergio Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (II) (19)

1944 m. vasario 17 d. vokiečių pranešimas apie įvykusias derybas su Wilku | RVKA, f. 504, ap. 1, b. 14, l. 17 nuotr.

Pirma dalis ČIA.

1944 m. balandžio 14 d. gen. T. Komorovskis informavo vadovybę Londone:

[…] [1944] II. 10 ir 11 [vasario 10 ir 12 – aut. pastaba] Vilniuje 3 vokiečių karininkų pasiuntiniai apygardos komendantui mainais už ginklus ir šaudmenis siūlė bendradarbiauti kovojant su gaujomis [sovietų partizanais – aut. pastaba] ir netrukdyti ūkiams Skaityti toliau

A. Juozaitis. Ar turi teisę aukščiausioji Lietuvos valdžia mylėti ledinę tylą? (video) (24)

Jonas Kadžionis-Bėda kalba Seime po Laisvės premijos įteikimo | lrs.lt nuotr.

Nuoširdžiausiai sveikinu Lietuvos Laisvės Kovų didvyrius, kurių žygdarbis priartino Kovo 11-ąją.

Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją, iškilmingame minėjime Seime 2018 m. Laisvės premija buvo įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei:
Jonui Abukauskui-Siaubui,
Vytautui Balsiui-Uosiui,
Jonui Čeponiui-Vaidilai, Skaityti toliau

K. Vizbaras. Lietuvos pilietybė yra privilegija ir yra nereitinguojama (video) (1)

kristijonas-vizbaras-lrs-lt-o-posaskovos-nuotr

Kalba pasakyta Seime Sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo iškilmėse

Sveiki, gerbiami laisvės gynėjai, visi šio minėjimo dalyviai, tiek esantys šioje salėje, tiek bet kur kitur Lietuvoje. Šiandien aš prieš jus atstovauju visą savo šeimą – seserį Ingridą, brolius Augustiną ir Dominyką. Beje, šiaip Augustinas turėjo sakyti šitą kalbą, bet jam gimė sūnus šią naktį, tai tenka pavaduoti. Skaityti toliau

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda: Sustabdykite tyčiojimąsi iš partizanų ir Lietuvos valstybės pamatų griovimą​​ (video) (17)

Jonas Kadžionis-Bėda | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seime vykusiame iškilmingame minėjime 2018 m. Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Juozui Jakavoniui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui.

Partizanų Jono Abukausko-Siaubo, Vytauto Balsio-Uosio, Jono Čeponio-Vaidilos, Juozo Jakavonio-Tigro, Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus, Jono Kadžionio-Bėdos ir Juozo Mociaus-Šviedrio apsisprendimas brutalaus teroro sąlygomis aukoti asmeninius interesus, Skaityti toliau

A. Endriukaitis: Nepriklausomos Lietuvos teismai įteisina KGB veiklą ir sovietinę okupaciją (7)

Algirdas Endriukaitis | N. Balčiūnienės nuotr.

Lietuvoje pastaraisiais metais išsaugo tiek akademikų, tiek politikų susidomėjimas istorijos politika ir istorinio teisingumo klausimais. Seime priimta Lietuvos laisvės lygos nuopelnus įvertinanti rezoliucija, registruojami projektai, kuriais siekiama Lietuvos komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija, Vyčio monumento statybas Lukiškių aikštėje numatantis įstatymas, pademonstruota vieninga pozicija prasidėjus informacinėms atakoms prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą ir kitus pokario rezistentus, Vyriausybė parėmė KGB nukankintų prieškario nepriklausomos Lietuvos Lietuvos ministrų atminimo įamžinimą, kurio ilgai ir nesėkmingai Skaityti toliau

A. Juozaitis. Niekas neturi teisės iškelti savęs aukščiau Konstitucijos (35)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 11 dieną, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aiškiai viršijo suvereno – Tautos – jam suteiktus įgaliojimus atskirdamas vieną nuo kitos ir supriešindamas Konstitucijos 38 straipsnyje apibrėžtas ŠEIMOS ir SANTUOKOS sąvokas ir jomis grindžiamas šeimos ir santuokos sampratas.

KT išaiškinimas, kad Konstitucijoje įtvirtinta ŠEIMOS samprata yra neutrali ją sudarančių asmenų lyties požiūriu, yra spekuliatyvi ir teisiškai nepagrįsta. 38 Lietuvos Konstitucijos straipsnis yra sudarytas kaip vienas iš kito išplaukiančių teiginių visuma. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

J. Proškus. Istorinė atmintis Stakliškių seniūnijoje Gojaus miške (3)

Prienų miškų urėdijoje Verknės girininkijoje Gojaus miške senųjų metų šaulių palydėtuvės Lietuvos partizanų bunkeryje |

Laikas bėga nesustabdomai, nebeliko gyvųjų amžininkų kurie prisimintų pokario metus ir tas žūtbūtines Lietuvos partizanų kovas su naujais okupantais. Tą vaizdą galima atkurti tik prisiminus jau senai anapilin išėjusių tėvų pasakojimus bei atidžiai ir objektyviai išnagrinėjus išlikusius archyvinius dokumentus. Šie tragiški veiksmai Gojaus miške prasidėjo 1944 m. rūpjūčio mėnesį, tik ką sovietinei armijai nustūmus vokiečius už Nemuno o čia pradėjus šeimininkauti NKVD vidaus kariuomenei. Jų veiksmai atitiko visus stalininių okupantų kriterijus ir manieras.

Prasidėjus represijoms jaunesni vyrai vengė pakliūti okupantams į nagus, pradėjo Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Aplinkos ministerijos viliotinis… (video) (2)

Andrejus Gaidamavičius | Asmeninė nuotr.

Aplinkos ministerijos viliotinis Seime pavyko: plynų kirtimų draudimas saugomose teritorijose bus sprendžiamas tik pavasarį.

Prieš važiuodamas iš Labanoro į Jo didenybę Seimą, tą lemtingą, kaip tada atrodė, sausio 10-ąją, buvau nusiteikęs blogiausiam. Žinojau, kad Aplinkos apsaugos komitetas ruošiasi nepritarti įstatymo projektui dėl plynų kirtimų uždraudimo saugomose teritorijose. O tokios išvados rengėjas buvo Kęstutis Bacvinka, kuris iki eidamas Seimo nario pareigas buvo paprastu girininku ir, kaip dauguma miškininkų, turi gana siaurą požiūrį į mišką.

Skaityti toliau

L. V. Medelis. Liudininkė iš skrynios (1)

Rusų kalbos vadovėlis 1940 m. | L.Medelio nuotr.

Ką gali papasakoti septyniasdešimt aštuonerių metų amžiaus knygelė

Nuo senatvės parudusiu viršeliu, didesnę savo gyvavimo dalį praleidusi dar senesnėje skrynioje. Viršelio kampe,  virš autoriaus pavardės, pieštuku brūkštelėta sunkiai beįskaitoma Molėtų kraštui įprasta savininko pavardė D. Bareika. Žemiau: „J. Sakalauskas. Trumpas rusų kalbos vadovėlis ir pasikalbėjimai.  Краткий учебник русского языка и разговоры“.  Viršelio apačioje:  „Autoriaus leidinys. Sukrauta „Sakalo“ b-vėje. Kaunas, Kęstučio g. 36“;  išleidimo metai 1940-ieji; 89 puslapiai, aniems laikams nemažas 7000 egzempliorių tiražas, kaina 70 centų. Skaityti toliau

A. Švarplys. Reikia sustabdyti genderistinės ideologijos plitimą (3)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Kaip suprantu, yra trys Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų variantai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (su visiškai deziorientuotu L.Kukuraičiu ir jo stogu), R.Karbauskio ir M.Puidoko. Žemiau apie R.Karbauskio pateiktą projektą, vadinamą kompromisiniu.

Apie informacijos rinkimą – gerai, apie vaiko palikimą vieną – gerai, dėl žalos atlyginimo – gerai (nors tokia teisė galioja ir dabar; be to, kreipimasis į kontrolierius yra ne esmė).

O toliau viskas pernelyg abstraktu: Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautalitarizmas: kai vienybė skaldo (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Yra toks reiškinys: tautalitarizmas. Perskaitėte teisingai. Lietuviškasis žodis „tauta“ ir lotyniškasis „tota“ – tos pačios indoeuropietiškos kilmės, tik ilgainiui įgavę skirtingus prasminius atspalvius. Abu jie reiškė tam tikrą visumą. „Tota“ ir liko visuma, „tauta“ ėmė reikšti apibrėžtą visumą: žmones, kilusius iš vienos šaknies, kalbančius viena kalba, gyvenančius pagal bendrus papročius, o galiausiai – ir priklausančius vienai valstybei.

Totalitarizmas, paprastai, reiškia visuotinę valdžios kontrolę visuomenei, tiek viešame, Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl ministras Kukuraitis ir tarnybos meluoja? (13)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje vis netyla kalbos ir nerimsta aistros dėl paaiškėjusių devynmetės mergaitės įvaikinimo proceso detalių į Naująja Zelandiją. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAIĮT) atstovų pastoviai girdime, kad viskas yra labai skaidru, įstatymiška ir yra visi reikalingi dokumentai, sutikimai, patikrinimai, kiti popieriai, leidimai, derinimai… , bet viskas labai labai slapta.

Lietuvoje, prieš mūsų visų akis, vyksta valstybinės paslapties lygio procesas. Ar tikrai? Ar tikrai viskas ką sakė ir sako ministras L. Kukuraitis Skaityti toliau

S. Arlauskas. Tai būtų per didelė našta ir atsakomybė Konstituciniam Teismui (12)

Prof. Saulius Arlauskas | Asmeninė nuotr.

Sausio 3 d. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo bylą dėl leidimo išdavimo užsieniečiui gyventi Lietuvoje, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, bet pats nėra Lietuvos pilietis.

Vyriausiasis Administracinis Teismas, kaip pareiškėjas, klausė KT, ar mūsų Konstitucija, imperatyviai drausdama tos pačios lyties asmenims tuoktis, vis dėlto pripažįsta tos pačios lyties asmenų užsienyje sudarytą santuoką arba registruotą partnerystę šeima?

KT sprendimą turėtų paskelbti per mėnesį. Kalbama, kad Konstituciniam Teismui nusprendus pripažinti šeima užsienyje tos pačios lyties asmenų sudarytą Skaityti toliau

L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą (21)

Migrantai | Vengrijos policijos nuotr.

Kiek yra rėksnių, garsiai trimituojančių, kad pas mus pažeidinėjama etika ir žmogaus teisės, neskaičiuosiu. Tiesiog pastebėjau, kad nemaža jų dalis kažkokių teisių ieško keistose sferose. Rėksnių nuomone, mes pažeidžiame teises ir etiką, jei nelegalius migrantus vadiname nelegalais, čigonus – čigonais, didžkukulius – cepelinais.

Dėl cepelinų teisių vadintis didžkukuliais negaliu pasakyti nieko – nežinau jų nuomonės. Tačiau kartą teisme pasiteiravus, kur vyks čigonų byla, tapau aršiai „paauklėta“. Nes, girdi, ne čigonai jie, o Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video) (17)

VLKK Kalbos politikos pakomisės narė prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių asmenų pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūpino, todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pačią pirmą naujųjų 2019 m. metų darbo dieną, sausio 3, iš ankstyvo ryto paskelbė klausymus dėl siūlymų keisti Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnius. Tiesa, dalyvavo tik du komiteto nariai, Julius Sabatauskas ir Irena Hasse, bet, tikriausiai, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas mus daro tauta? (9)

KAM.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Dažniausi tautos apibrėžimai – bendra kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Pastaruoju metu Vakarų pavyzdžiu dar kalbama apie politinę tautą, kurią apibrėžia pilietybė ir valstybinis patriotizmas. Tautiškose bendruomenėse, sąjungose ir partijose tauta dažnai traktuojama kaip savaime suprantama, o jos apibrėžimai – kaip akivaizdūs. Bet mąstančiam žmogui akivaizdžių dalykų lieka vis mažiau, ypač – kalbant apie abstrakcijas ir idėjas.

Tarkime, jog tautą apibrėžia bendra kilmė. Tai – bene seniausia tautos samprata. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms (37)

Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms | Alkas.lt koliažas.

Kasmet kalendorinių metų pabaigoje esame penimi azijietiškais blizgučiais ir pasakomis apie tvarte gimusį Dievo sūnų, apie Tris Karalius, Beatliejaus žvaigždę, beždžionių ir kiaulių metus… Šios pasakos įkūnijamos kičiniais dirbiniais, neskoningomis iškamšomis ir spektakliais, visokio plauko „astrologų“ pranašystėmis apie mus laukiančius iššūkius kiaulių metais bei kunigų iš tribūnų, laikraščių puslapių bei ekranų sekamais pamokslais apie didingą Dievo išrinktosios tautos istoriją, papročius ir giminystę su Dievu.

Ta proga dažnai nė nesugebama, o gal nenorima, Skaityti toliau

V. Sanda. Teisėta, bet neteisinga – policijos pareigūnų kasdienybė (0)

Vladas Sanda | Asmenine nuotr.

Įsivaizduokite: prieš šventes sulaukiate nepatenkinto savo tiesioginio vadovo, priekaištaujančio, kad slapukaujate ir neperspėję pereinate dirbti kitur, skambučio. Įdomiausia, kad ir pats apie tai išgirstate pirmą kartą.

Štai tokios kalėdinės „dovanos“ sulaukė vienas Vilniaus patrulių rinktinės pareigūnų. Pasirodo, su juo nesitarus, jo tiesioginių vadovų neperspėjus, sugalvota jį iš patrulio pareigų perkelti dirbti į areštinę. Kitaip tariant, nei iš šio, nei iš to nusprendžiama visiškai pakeisti pareigūno darbo pobūdį. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau