Lietuvos kelias

J. Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai (0)

2020 07 11 11:00

Janina Survilaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Šių metų birželio mėnesį buvo paminėta 79 metų sukaktis nuo 1941 m. mūsų Tautai vykdyto genocido – nekaltų piliečių trėmimų į Sibirą. Kitąmet bus 80, ir vargu kiek bus dar gyvų pirmųjų trėmimų liudininkų. Kaip Lietuvos vyriausybė rengiasi paminėti šias skaudžias Tautos istorijai datas? 30 metų mūsų seimai, prezidentai ir vyriausybės atrodo kaip Tautos moralinių, politinių, kultūrinių vertybių ir idealų neginanti beveidė visuomenės dalis, nes nerodo jokios atsakomybės suprasti 10 % komunizmo sunaikintos Tautos istorijos vidinių žaizdų, kurios niekada neužgis. Skaityti toliau →

D. Razauskas: „Pagonybės“ niekuomet niekur pasaulyje nėra buvę (5)

2020 07 11 00:45

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Humanitarinių mokslų daktaras, mitologijos tyrinėtojas Dainius Razauskas sako, jog senojo tikėjimo tradicija ,,Romuvos“ bendruomenėje Lietuvoje nėra „rekonstruojama“ ar „mėgdžiojama“ – tai natūrali mūsų protevių religijos tąsa, giliai įsišaknijusi baltų sąmonėje. „Kas imasi ne paviršutiniškai mėgdžioti, o pažinti, tas savaime ją (tradiciją – aut. past.) tęsia. Seno ąžuolo nereikia drožti – jis pats sudygsta iš žemėn kritusios ir pavasario sulaukusios gilės. O ta gilė – tai gyvas sąmoningumas, nubudusi gyva Skaityti toliau →

A. Medalinskas. Su kokiais simboliais kilo žygis į Laisvę (nuotraukos) (6)

2020 07 10 11:24

1988 Sąjūdžio mitingas Vingio parke | LCVA, R. Urbakavičiaus nuotr.

Šiandien sukanka 32 metai nuo tos dienos, kai iš liepos 9 d. mitingo Vingio parke Sąjūdis pasiuntė žinią Lietuvai ir pasauliui su kokiais simboliais kyla žygis į Laisvę: Gedimino stulpais ir Trispalve. Po to prisidėjo ir Vytis. Kaip to mitingo organizacinės grupės vadovas, gerai žinau, kaip vadino tuos simbolius tada komunistiniai ir KGB veikėjai, kaip priešinosi jiems, kaip nekentė. Jiems tai buvo buržuaziniai, nacionalistiniai, fašistiniai simboliai.

Praėjus 31 metams nuo šio mitingo, praėjusių metų liepą Nepriklausomos Lietuvos politikos apžvalgininkas Bernardas Gailius Skaityti toliau →

A. Matulevičius. Lobizmas – įteisinta korupcija (1)

2020 07 10 09:50

Apie korupciją, o teisingiau – kyšininkavimą, kalbama daug. Deja, nuo tų kalbų kyšininkavimo nė kiek nemažėja, priešingai, jis jau tapo lobizmu vadinamo „verslo“ rūšimi.

Nepadeda ne tik kalbos, bet ir parodomieji, per TV transliuojami prasikaltusiųjų sulaikymai – kyšininkavimas kaip klestėjo, taip klesti toliau. Kai kurie apsukruoliai jau net sukūrė „teoriją“, kad šis reiškinys paplitęs visose šalyse, todėl jo neįmanoma įveikti. Nors tai – ciniškas, niekuo nepagrįstas požiūris. Pavyzdžiui, visai netoli, Norvegijoje, korupcijos praktiškai nėra. Ten net sakoma: jeigu, ko nors paprašius, valdžia tau neduos, tai net karalius nebepadės. Tai reiškia, kad sprendimas teisingas ir kitoks būti negali. Ir tokių valstybių yra ne viena. Skaityti toliau →

K. Masiulis. Universitetų uždarymas ir asmeninė Skvernelio kolegija (1)

2020 07 10 08:00

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvoje mažėja gyventojų, mažėja jaunimo ir studentų. Vyriausybė laikosi požiūrio, kad sprendžiant demografines problemas, aukštųjų mokyklų skaičių reikia mažinti. Uždaromas Šiaulių universitetas, panaikintas Lietuvos mokytojų ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Bet šitoje politikoje yra išimtis. Buvęs policijos pareigūnas Saulius Skvernelis rūpinasi įsteigti naują aukštąją mokyklą – Viešojo saugumo kolegiją, kuri rengtų policininkus.

Demokratinio pasaulio patirtis kitokia Skaityti toliau →

P. Urbšys. Prezidente, Vytis šiandien – tai būtinoji gintis (11)

2020 07 09 21:22

Nors komentarų apie city bičo Šimašiaus pliažą Lukiškių aikštėje ar Seimo apsisprendimą reprezentacinėje valstybės aikštėje įteisinti Vyčio simbolį šiomis dienomis ir netrūko, vis dėlto negaliu likti nuošaly, kai puolamas niekuo dėtas žmogus.

Jei kas sukluso ir pamanė, jog tai „Laisvės“ partijos šauklys – Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, turiu nuraminti: ne, ne jis.

Jis juk nepakaltinamas – tą jau seniai įrodė jo epo kūrėjai. O mums, mirtingiesiems, Skaityti toliau →

J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas? (1)

2020 07 09 17:18

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

Lietuvos sovietinės valdžios smerkiama, niekinama ir kolaborantų keikiama Lietuvos išeivija 50 metų užsienio lietuvių bendruomenėse kūrė Tėvynei reikšmingos istorijos puslapius, kurių ištrinti niekas neturi teisės. Atgimus Lietuvai, nuo 1991 metų kartu su senaisiais Šveicarijos išeiviais akademikais ne kartą teko susitikti su pirmais LR diplomatais Vakarų Europoje, kurie išimtinai buvo draugo A. M. Brazausko statytiniai. Sovietinių nuostatų juodus šešėlius išeivijai jie metė ir toliau: „išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai, užsienyje sukūrę buržuazinių nacionalistų gaujas, kaip pirmąsias nelegalias bendruomenes, kad vykdytų kovą prieš tarybinę santvarką Lietuvoje…“ Skaityti toliau →

L. Purlienė. Pokalbis su partizanu dzūku Juozu Tolvaiša (0)

2020 07 09 11:16

Juozas Tolvaiša ir Laima Purlienė | FB „Vilnelė“ nuotr.

Vėl kalbuosi su savo partizanu dzūku Juozu Tolvaiša. Toli mes vienas nuo kito: aš savam, jis – savam kampe. Negi imsi dabar lankyti devyniasdešimt penktus metus pradėjusį žmogų, kai virusas pasaulyje per penkias dienas palietė per milijoną žmonių? Reikia jo amžiaus žmones apsaugoti, bet būtina neužmiršti ir nors pokalbių telefonu pagalba pabūti kartu.

Tai ar neliūdna jam? Sako: „Aš tiek metų sovietų lageryj prabuvęs, tai šitam kalėjime kaip nors prabūsiu.“ Ir juokiasi! Tai ir aš juokiuosi, nes man smagu jį linksmą įsivaizduoti. Nors iš tiesų tai gal jis nelabai linksmas. Kosti, sąnarius skauda, jokios pagalbos nėra. Nebuvo ir iki karantino. Skaityti toliau →

V. Terleckas: Tauta rengiama dvasinei kapituliacijai (16)

2020 07 06 07:00

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Šis rašinys buvo paskelbtas knygoje „Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki nepriklausomybės, Vilnius, 2004, p. 446–454.

Kai norime kalbėti apie tėvynę,
Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim,
Kad mūsų žuvusieji mus suprastų.
Justinas Marcinkevičius Skaityti toliau →

J. Česnavičius. Kaip aš buvau išgrūstas iš knygos pristatymo sinagogoje (video) (17)

2020 07 05 18:58

Birželio 25 d. Vilniaus choralinėje sinagogoje buvo pristatyta knyga „Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei“. Knygos sutiktuvėse dalyvavo kviestiniai svečiai ir iš anksto užsiregistravusieji. Kalbos buvo sinchronu verčiamos į lietuvių ir į anglų kalbą. Kalbėjo (ilgiausiai) Kristofas Dikmanas (Chridstoph Dieckman), Rūta Vanagaitė, Tomas Venclova, Emanuelis Zingeris, labai trumpai kalbėjo prof. Irena Veisaitė. Po to buvo suteikta galimybė autoriui pateikti klausimus, bet K. Dikmanas labai ilgai atsakinėjo į kiekvieną klausimą, todėl buvo užduoti tik keli klausimai. Renginį vedė Faina Kukliansky. Skaityti toliau →

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Tikime: Baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės… (64)

2020 07 03 22:46

Istorinėje Lukiškių aikštėje įrengus šimašišką smėlio dėžę su drumzlino vandenio kubilu, vėl atsinaujino jau seniai pradėtos diskusijos dėl šios aikštės paskirties ir dėl joje būsimo mūsų istoriją reprezentuojančio paminklo. Šiuo klausimu dar kartą norime pareikšti ir mūsų – laisvės kovos dalyvių nuomonę.

Kai kas nori, kad Lietuva ir jos sostinė Vilnius neturėtų lietuviško drabužio, neturėtų lietuviškos tautinės dvasios išraiškos. Vieni čia statė Puškino paminklą Gedimino pilies papėdėje, Jekaterinos Skaityti toliau →

N. Venckienė. Neatsakyta iki šiol (35)

2020 07 03 10:44

Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

Kodėl? Šiame straipsnyje šis klausimas pagrindinis, bandant paaiškinti pedofilijos bylos naudojimo prieš visuomenę priežastis, piliečius norint įbauginti teisminės valdžios visagališkumu, slepiant Lietuvos elito dalį – pedofilus. Juk netikime pasakomis apie tai, kad visos su byla susijusios mirtys, krizė valstybėje – žmonių sukilimas gelbstint Deimantę, o vėliau milžiniškos valdžios pastangos jį užgniaužti vyko dėl kokio eilinio valdininko arba valdžią dengiančios žiniasklaidos pučiamo propagandinio „buitinio konflikto šeimoje“ burbulo pagrindu. Skaityti toliau →

R. Senavaitienė. Pasityčiojimo vardas – Bankas (4)

2020 07 03 00:30

Neseniai Seimas pritarė valdančiųjų siūlymui pradėti procesą, kuris būtų Valstybinio plėtros banko steigimo pradžia. Turbūt ne vienam teko girdėti dažnai viešumoje sklindančius padejavimus „Kodėl Lietuva neturi savo valstybinio banko?“. Bambėjau ir aš…

Štai ir sulaukėm. Šis „mūsų“ bankas numatytas steigti jau veikiančio fondo ar agentūros pagrindu pagal visas reikalaujamas taisykles. Bet svarbiausia – jį prižiūrėtų dabartinis, garsusis Lietuvos bankas. Va čia tai bent! Lietuvos banką prižiūrėtų irgi Lietuvos bankas. Skaityti toliau →

Disidentų žodis merui ir prezidentui dėl Lukiškių aikštės (18)

2020 07 02 13:36

Seimui skubos tvarka priėmus Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą, dabar aikštės likimas – prezidento rankose.

Liberalai prezidentą jau spaudžia įstatymą vetuoti. Vyčio simbolį ir istorinę atmintį ginančios organizacijos prašo laikytis sveiko proto.

„Vakaro žinios“ kalbino disidentus, politinius kalinius, kurie priešais Lukiškių aikštę esančiame buvusiame KGB kalėjime kentėjo dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau →

J. Dapšauskas. Ar prezidentas G. Nausėda vetuos alkoholio grąžinimą į paplūdimius? (3)

2020 07 02 09:55

Juozas Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Šiandien prezidentui Gitanui Nausėdai išsiųstas piliečių rinkusių ir pateikusių Seimui įstatymo projektą dėl alkoholio kontrolės griežtinimo 2016 m. „Už Blaivią“ vardu prašymas vetuoti Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16 ir 18 straipsnių Seime 2020 06 30 d. priimtą įstatymo pakeitimą (Nr. XIIIP-4790(2)), kuriuo alkoholis grąžinamas į paplūdimius ir nestacionarias lauko maitinimo įstaigas.

„Piliečių, pasirašiusių, kad būtų priimtas alkoholio kontrolę griežtinantis įstatymas, vardu prašau vetuoti Seime priimtą Alkoholio Skaityti toliau →

O. Voverienė. Ar Lietuva taps šiek tiek oresne? (5)

2020 07 01 21:00

Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? | lrv.lt nuotr.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga prieš ketverius metus į rinkimus žengė, pabrėždama tautinę tapatybę, tautinę kultūrą, šeimos stiprinimą. Jos žmonės aktyviai dalyvavo Žemės referendume ir Talkoje už valstybinę kalbą, kur esminis reikalavimas buvo asmenvardžių Lietuvos piliečių pasuose pirmame puslapyje rašymas lietuviškai.

Programoje buvo pasisakyta už tautų Europą, nacionalinių valstybių stiprinimą, prieš Europos Sąjungos centralizavimą. Šie ir kiti akcentai sudarė nuosaikiai Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II) (14)

2020 06 30 23:59

Tęsinys. I dalis ČIA.

Šiuolaikinė internetinė žiniasklaida tapo negyvos kalbos veisykla. Į ją įjunko ir sparčiai dauginasi įvairūs lavonrašiniai su užkrečiamų negyvažodžių įdaru. O platinami jie vadinamais „pranešimais spaudai“ – rašiniais gyvybiškai svarbiais šiuolaikinės internetinės žiniasklaidos gyvasčiai palaikyti. Internetinių dienraščių turiniui būdinga greitai kisti ir atsinaujinti. Čia jau ne dienraščiai, o minutraščiai per savo vidurius praleidžiantys copy/paste ir kitokiu būdu įsisavinamų Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kai yra aistra, kam reikalingas protas? (5)

2020 06 29 08:00

Prieš septynetą metų vienas įžvalgiausių Lietuvos politikos apžvalgininkų Vladimiras Laučius rašė apie aistringąjį ir protingąjį pradą politinių pasaulėžiūrų spektre. Nacionalizmą jis apibūdino kaip veikiau aistringojo prado išraišką, o konservatizmą – kaip aistros pajungimą protui.

Jis pasirodė pernelyg didelis optimistas

vienais klausimais ir gal per didelis pesimistas kitais. Iš tiesų nacionalizmas ir konservatizmas – ypač šiuolaikiniame politiniame kontekste – sudaro glaudžią visumą. Skaityti toliau →

A. Matulevičius. Kodėl Lietuvoje klesti neteisybė? (11)

2020 06 28 21:05

Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

Šis reiškinys turi du stambius aspektus. Pirmas – tai skurdas ir didžiulė socialinė atskirtis. Antras – elementaraus teisingumo nebuvimas.

Nors iš aukščiausių tribūnų, vienas su kitu lenktyniaudami, buvę ir esami vadovai nuolat skelbia, kad gyvename demokratinėje teisinėje valstybėje, esame ES ir NATO nariai, tačiau galą su galu vos besuduriančiam Lietuvos gyventojui tai skamba kaip dirginanti mantra, nes jis, kiek besistengia, iš skurdo liūno taip ir nepajėgia išbristi. O tie, kas ryžtasi savo kuklias teises ginti, pasitelkdami teisinę sistemą, Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos (41)

2020 06 27 21:30

Lukiškių aikštėje supiltas smėlis – šiaip neblogas dalykėlis. Gera statybinė medžiaga (neabejoju, kad savivaldybės ūkininkai trina delnus, kad rudeniop, kai stos vėsios dienos, jis pateks į jų statybvietes). Smėly vaikučiai žaidžia (ogi vaikai – mūsų ateitis, sako socialistai, atsiprašau – socialinių posakių žinovai). Gultai (nesakau nelietuviškai – šezlongai) asocijuojasi su NKVD kalėjimo gultais šalia šio „byčo“. Moterys puikuojasi jei ne savo linijomis, tai bent maudymukais (nevartoju, žinoma, rusicizmo – „kupalnykais“), o šalia einantys praeiviai vyrai jas nužvelgia su neslepiamu ketinimu realizuoti savo macho libido Skaityti toliau →

R. Šarknickas. Mūsų ateities gyvenimas yra ir Lietuvos švietimo rankose (7)

2020 06 27 07:00

Jausminio raštingumo ugdymui švietimo įstaigose skiriamas nepakankamas dėmesys, vėluojama atnaujinti bendrojo ugdymo programų turinį. Uždelsta labai daug metų, skaičiuojant nuo nepriklausomos Lietuvos atstatymo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, pristatydami veiklas, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją pranešė, kad atnaujinant ugdymo turinį vienas pirmųjų darbų – parengtos ir patvirtintos Bendrųjų programų atnaujinimo gairės, kurios apibrėžia laukiamus ugdymo pasiekimus ir programų atnaujinimo principus. Gairėse numatyta, kad pagrindiniai gebėjimai, naudojami ugdymo Skaityti toliau →

V. Vaitkevičius. Apie tai, kas nepamirštama (0)

2020 06 25 09:00

Kazys ir Antanas Špokevičiai tremtyje 1956 metais | knygos nuotr.

2019 metais leidyklos „Naujasis lankas“ išleista tremtinio Antano Špokevičiaus atsiminimų knyga „Gudgaliečiai. Mano giminės istorija“ vertinga kultūriniu, dvasiniu, kraštotyriniu ir istoriniu požiūriu. Knygos pratarmėje rašytojas Stanislovas Abromavičius rašo: „Manau, kad ši knyga taps atradimu ne tik Pasvalio krašto žmonėms, bet ir visiems, kuriems svarbi Lietuvos istorija, jos nepriklausomybę kūrę ir gynę patriotai.“

S. Abromavičius užuomaršoms primena, kad Švokštonyse gimė Antanas Juozapavičius (1894–1919) – pirmasis lietuvis karininkas, atidavęs gyvybę dėl Lietuvos nepriklausomybė. Skaityti toliau →

R. Švedienė. Apie Jonines kalbiniu atžvilgiu (1)

2020 06 23 16:16

Šiauliečiai Joninėse prie Rėkyvos ežero palydėjo trumpiausią naktį | tumblr.com nuotr.

Tiek vyrai, tiek moterys šį vasaros saulėgrįžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu. Šviesa, laimė, gyvenimo džiaugsmas – visa, atrodo, žengia pro gyvybės angą.
Vydūnas

Joninės, Rasos šventė ar kitaip?

Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Dabartinės šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė (dažnai vadinama daugiskaita – Rasos). Rasos Skaityti toliau →

V. Turčinavičius. Ar verta dalyvauti sukilimuose, kai kovojama dėl primestų dviprasmiškų idėjų? (15)

2020 06 23 14:05

Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse“, todėl „brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta – rašo vokiečių istorikas Karlas Šliogeris (Schlogelis).

Stengsiuos pažvelgti į istoriją, nusikeldamas į XIX a. laikus, suvokdamas lietuvių tautos lūkesčius ir kreipdamas dėmesį į ano meto vyraujančias idėjas Lietuvoje ir aplink buvusią LDK.

Po Napoleono karų 1814-15 m. Vienos kongrese Lietuvos didžiosios kunigaikštijos Skaityti toliau →

A. Ruginis. 1941 m. Birželio sukilimas. Lūšės mūšis (15)

2020 06 23 12:00

Paminklinis akmuo Lūšėje, netoli geležinkelio pervažos, tekste: „Šioje vietoje 1941-06-24 birželio sukilėliai nuvertė sovietų kariuomenės traukinį ir išlaisvino į Sibirą tremiamus Latvijos žmones | www.mke.lt nuotr.

1941 metų Birželio sukilimas išskirtinis ir didvyriškas Lietuvos naujosios istorijos įvykis. Vienu metu visoje Lietuvoje buvo pasipriešinta sovietiniam okupantui. Dar vokiečiams neįžengus, Kaune buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė ir daugelyje vietų atkurta lietuviška administracija.

Birželio sukilimą parengė pati sovietinė tikrovė, paskatinusi priešintis režimui. Traukdamiesi raudonarmiečiai nužudė daug žmonių (Rainiuose, Pravieniškėse ir kitur). Sukilėliai daugelyje vietų išlaisvino apie 3000 kalinių, išgelbėdami jų gyvybes. Skaityti toliau →

A. Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje (140)

2020 06 21 08:00

Lietuvių sukilėliai 1941-07-06 | LGGRTC nuotr.

1941 m. pavasarį susiformavusioje Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Vilniaus vadovybėje galėjo būti apie 10-20 karininkų bei civilių (didelė pastarųjų dalis buvo atsargos karininkai) [1]. Istoriko Sigito Jegelevičiaus teigimu, civilių LAF Vilniaus vadovybėje galėjo būti 8-10 asmenų, tarp jų teisininkas Mykolas Naujokaitis, advokatas Aleksas Kamantauskas, teisininkas Vladas Nasevičius, dr. Pranas Padalskis-Padalis, mokytojas Antanas Skripkauskas, mokytojas Stasys Mockaitis, ekonomistas Jonas Morkūnas, ekonomistas Antanas Petkelis ir, galbūt, kažkas iš Vilniaus universiteto aplinkos. Dar 1940 m. pabaigoje LAF Vilniaus štabas ėmė rengti ginkluoto sukilimo prieš Skaityti toliau →

K. Jovaišas. Gyvenimo kokybė. Lietuva – Rusija: 5 : 0 (46)

2020 06 19 08:00

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Kremliaus propaganda, nors veiksminga ir profesionali, yra grindžiama kertiniu principu, primityviu kaip karvės mykimas. Šio principo paskirtis aiški – išaukštinti „nuo kelių pakilusią“ Putino Rusiją ir pažeminti jos agresyvia politika nesižavinčias valstybes.

Dėsninga, kad nuodingos Kemliaus lakštingalos Baltijos šalis laiko nevykėlių klubu, kuriame dominuoja aršūs rusofobai, sugriovę sovietmečiu klestėjusią pramonę, žemės ūkį ir pasiekę tokių „laimėjimų“, kad iš skurdo ir nevilties žmonės geria, žudosi ir balsuoja kojomis. Skaityti toliau →

O. Voverienė. Lietuvos sargybiniai užgrobtose lietuviškose žemėse kada ir kaip jas atgausime? Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) (6)

2020 06 17 11:00

Lietuvių raštijos pradininkas Martynas Mažvydas (1520-1563) | Vikipedija.org nuotr.

Pirmosios lietuviškos knygos autoriui 500 metų

Prieš 500 metų, 1520 metais gimė Martynas Mažvydas Vakarų Žemaitijoje (spėjama Švėkšnos ar Žemaičių Naumiesčio viename iš kaimų, neturtingų bajorų šeimoje). Martynas Mažvydas Vaitkūnas, pirmosios lietuviškos knygos, taip ir vadinamos Mažvydo „Katekizmu“ autorius, 1546-1548 metais, pastebėtas kaip gabus jaunuolis to meto Prūsijos kunigaikščio iš gediminaičių dinastijos Skaityti toliau →

A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta? (12)

2020 06 16 17:00

Lietuvos kariai | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15-ąją, kuri dabar yra atmintina Okupacijos ir genocido diena, prasidėjo sovietinė Lietuvos okupacija. Vieniems birželio 15-oji yra gėdos dėmė, aukštųjų politikų ir kariuomenės išglebimo diena, kitiems – istorinė neišvengiamybė, kuriai Lietuva negalėjo pasipriešinti. Kaip ir Latvija, Estija, Austrija, Čekoslovakija, kurias tarsi smaugliai triušius prarijo rusų bolševikai ir vokiečių nacionalsocialistai. Nors Lietuvai prieš akis buvo ir kitoks pavyzdys – prieš kelis mėnesius rusų agresiją atrėmusi nedidelė Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Juodasis birželis: ar šiandien galimi trėmimai? (4)

2020 06 15 11:44

Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos minėjimas 2020-06-14 | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Straipsnis buvo paskelbtas delfi.lt portale 2013 m. birželio 9 d. Autorius jį pritaikė šiandienos padėčiai

Apie trėmimus pasakyta daug. Dar daugiau nepasakyta. Nemažai ir iškraipymų, sąmoningo noro trėmimus paversti „socialiai svetimo elemento iškeldinimo“ į atokiausius SSRS rajonus operacija, kova su buožėmis, ardomaisiais elementais, nacionalistiniu pogrindžiu. Kiti gi, dažniausiai visokių „liaudies gynėjų“, sovietinių palaižūnų palikuonys Skaityti toliau →