Lietuvos kelias

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (0)

2020 06 04 13:39

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau →

N. Venckienė. Teismui duotas įsakymas mane nuteisti bet kokia kaina (video) (6)

2020 06 03 12:12

Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

Greit dešimtmetis, tačiau pedofilijos skandalas Lietuvoje, kaip parodė visuomenės reakcija į policijos armijos įsiveržimą Garliavoje ir Deimantės atėmimo operaciją, nesibaigia. Atplėšiamos ir klykiančios išnešamos mūsų mergaitės vaizdo įrašą peržiūrėjo apie pusė milijono Lietuvos žmonių. Tai liudija viena: žmonės iki šiol yra tiesos paieškose ir visi Generalinės prokuratūros aiškinimai apie emocijas yra nieko verti.

Šiuo metu vykstantis procesas, kuriame turėčiau būti teisiama de jure pagal keturis JAV ekstradicijos sutartimi numatytus kaltinimus, o de facto – dar ir pagal Skaityti toliau →

Z. Vaišvila. Birželio 3-iosios Sąjūdis – Tautos susitelkimas (21)

2020 06 03 02:48

1-Už Sąjūdį už Lietuvą_priklijuojamas ženklas-red

Pirmoji Sąjūdžio linija jau beveik išguldyta. Išliko tik tie, kurie išsižadėjo jo moralinės laikysenos kodekso, 1991 m.; Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau – ji neturėtų tapti vienos šeimos ar šeimos draugų nuosavybe, 1992 m.
Poeto ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos nario Marcelijaus Martinaičio dienoraščių mintys [1].

1988 m. birželio 3 d. perpildytoje Lietuvos TSR Mokslų akademijos (MA) Didžiojoje salėje buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (Sąjūdžio arba LPS) iniciatyvinė Skaityti toliau →

M. Puidokas. Koronaviruso panikos pamokos Lietuvai: kodėl nukentėjo sunkiai sergantys? (8)

2020 06 02 09:53

Šių metų kovo 11 dieną Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO) nepasveikino Lietuvos su Nepriklausomybės atkūrimo diena. Vietoje to – PSO paskelbė COVID-19 pasaulinę pandemiją. Šio netikėto istorinio posūkio rezultatas – kovo 16 dieną visoje Lietuvoje paskelbtas karantinas. Drastiško ligos protrūkio Lietuvoje taip ir nesulaukėme. Tas labai džiugina, bet karantinas dar bus mažiausiai iki birželio vidurio. Skaityti toliau →

J. Urbanovič. Mokykla – daug daugiau negu pamokos ir žinios (2)

2020 06 02 09:52

Prof. dr. Jolanta Urbanovič | smm.lt nuotr.

Ko turi išmokyti mokykla ir ar tikrai moko to, ko reikia? Šis klausimas nuolat skamba viešojoje erdvėje, ypač įvykus ryškesniems pokyčiams visuomenėje. Priklausomai nuo situacijos, išryškinama vienokių ar kitokių žinių ar gebėjimų svarba. Nors išties kiekviena mokykla padeda ugdytis visapusiškai asmenybei: atsakingai, pilietiškai, kūrybiškai, nestokojančiai socialinių kompetencijų.

Ne taip seniai – po ilgų, sunkių diskusijų – švietimo bendruomenėje sutarta dėl esminių principų, kokios turi būti mokymo programos nuo 2022 m. Kitaip tariant, nubrėžtos gairės, Skaityti toliau →

N. Venckienė. Mes seniai pasirinkę ano kranto pievas, žolynus ir kalvas (video) (28)

2020 06 01 20:16

„Geriausias vaiko draugas“ Edita Žiobienė | Alkas.lt koliažas

Birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Šiandien „Geriausio vaiko draugo“ apdovanojimuose pagerbtos vaikų ir naujagimių gydytojos, vaikų globos namus Šakiuose ir Alvite įkūrę dvasininkai, taip pat – vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Ar nejuokinga? Edita Žiobienė – „geriausias vaiko draugas“?

E. Žiobienė – ta pati, kuri prievarta paėmus mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametę dukrą Deimantę Kedytę, viešai gyrėsi, kad apsiverkė iš džiaugsmo. Skaityti toliau →

S. Dailidė. Kodėl žmonės elgiasi kaip šiukšlės? (video) (2)

2020 06 01 08:47

Nebūkime tos šiukšlės!!! | S. Dailidėsnuotr.

Šį filmuką dariau ypatingai ilgai. Laike užtrukome gerokai virš mėnesio, prireikė 4 reisų, kad pabaigtume pradėtą darbą. Drauge su Rimantu sutvarkėm didelį miške paliktą sąvartyną. Pradėjus tvarkyti paaiškėjo, kad nebus taip paprasta, negana to, kad šiukšlių buvo labai daug, jas reikėjo dar ir gerokai panešti, kad būtų įmanoma privažiuoti automobiliu ir išvežti iš miško.

Džiaugiuosi, kad tai padarėme, karma šypsosi, o ką kalbėti apie susuktus žingsnius Skaityti toliau →

N. Laurinkienė. Augimo galios gamtoje netrukus pasieks apogėjų (2)

2020 05 31 11:00

Sekminės Gervėčių krašte. | A. Baltėno nuotr.

Gamta, kaip ir žmogus, turi kažką nematerialaus, nelyginant sielą, kaip tai bandė įrodyti dar XIX a. antroje pusėje anglų antropologas Edvardas Bernetas Teiloras (Edward Burnett Tylor). Mes kartais nujaučiame savyje esančią kažkokią stiprią galią, kuri sunkiai nusakoma, bet ji yra reali: išsiskleidžianti kaip kad, sakysim, įkvėpimas, tai yra troškimas išreikšti savyje glūdinčią jėgą ir mintį, ar kaip nušvitimas – būsenos pakylėjimas, kitais atvejais tiesiog kaip itin stiprus potyris, kilęs tam tikroje situacijoje. Tai vis – vienokia ar kitokia mūsų sielos Skaityti toliau →

M. Kundrotas: Žodžio laisvės lieka vis mažiau (10)

2020 05 30 23:00

Taip sako politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas Marius Kundrotas. Pastaruoju metu jo gyvenime – nemalonus laikotarpis. Už socialiniame tinkle apie homoseksualus paskelbtą įrašą, kurį jis pats priskiria juodam humorui, vyras buvo iškviestas pasiaiškinti į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Koks procesas šiuo metu vyksta?

– Man yra griežtai uždrausta kalbėti apie bylos detales. Žinau, dėl kokio įrašo tai prasidėjo, bet tai viešinti man yra uždrausta. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Skaityti toliau →

Š. Valentinavičius. Istoriko Nikžentaičio „prajovai“. Ar tik tai? (24)

2020 05 30 08:00

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | LLKS nuotr.

LRT tinklapio skiltyje „Nuomonės“ gegužės 10 d. patraukė dėmesį straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Alvydas Nikžentaitis. Antrasis pasaulinis karas ir lietuvių istorinės atminties paradoksai“.

Ką šiuo tarptautiniu žodžiu „paradoksai“ autorius siekia atskleisti? Atsidarau internetą, ir randu tokius šio žodžio prasmės paaiškinimus:

1. Paradoksas – teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti suprantamas Skaityti toliau →

A. Žemietis. Ar tikrai nereikia ginti lietuvių kalbos? (14)

2020 05 29 12:00

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Baimė

Neseniai teko išklausyti radijo pokalbį, skirtą lietuvių kalbos būklei aptarti. Tai atrodė kaip politinio ir kultūrinio išsiblaivinimo pradžia. Iki šiol tos temos buvo paniškai bijoma. Džiugu, kad atsiranda žmonių, kurie nori ir išdrįsta apie tai viešai kalbėti. Bet vienas dalykas labai glumino: autoritetingi pokalbio dalyviai nenorėjo sutikti, kad jiems rūpi saugoti ir ginti gimtąją kalbą. Skaityti toliau →

A. Matulevičius. Ar pagalba žmonėms ir verslui nėra žlugdoma tyčia? (5)

2020 05 28 22:00

A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

Keistokai skamba buvusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės finansų ministrės Ingridos Šimonytės pavirkavimai dėl dabartinės Vyriausybės „išlaidavimo“ ir valstybės skolos augimo. Negi ši garbinga ponia mano, kad nebūtina padėti žmonėms ir verslui atsigauti po pandemijos sukelto smūgio ekonomikai? O gal ji tiesiog viską matuoja pagal savo kurpalį ir, jei tik galėtų, tai ir vėl pradėtų „veržti diržus“, mažinti pensijas ir didinti mokesčius – kaip tai darė per 2008-2009 metų krizę? Deja, jai vadovaujant, valstybės skola išaugo dvigubai. Skaityti toliau →

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai? (19)

2020 05 28 07:58

Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.

Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą.

Kaip rašo buvęs šios seminarijos auklėtinis vyskupas Pranas Būčys, tam tikru metu klierikai prašė vyriausybės, kad už dovanotus seminarijai pinigus būtų ne keliamos vaišės, o perkamos knygos bibliotekai. Buvo ir dėstytojų, kurie praturtindavo tą biblioteką įvairiais leidiniais apie Skaityti toliau →

J. Galkus. Apie Vyčio pradžią ir vardą (15)

2020 05 27 00:05

Nesu istorikas – mokslininkas, mano profesija dailininkas – mokytojas. Nuo jaunystės domėjausi Lietuvos istorija, tačiau neturiu kompetencijos atsakyti į man iškylančius klausimus.

Istorikės daktarės Ingės Lukšaitės straipsnį „Dėl žodžio „Vytis“ (paskelbtas žurnale „Mūsų praeitis“ Nr.1, 1990m.) perskaičiau kokiais 2007, ruošdamas spaudai knygą – albumą „Lietuvos Vytis“ (leidykla „Akademija“ knygą išleido 2009m.). Kadangi istorikės aptariama tema man buvo artima, straipsnis mane labai sudomino ir sukėlė nemažai minčių bei klausimų, bet tada mano pagrindinis rūpestis buvo ruošiama knyga ir visą kitą teko atidėti į šalį. Skaityti toliau →

G. Songaila. Teisėjų „neliečiamybė“ ir Neringos Venckienės byla (75)

2020 05 26 08:00

Prievartinis mergaitė atplėšiamas nuo globėjos | Alkas.lt ekrano nuotr.

Prisimenant 2012 m. gegužės 17 d. įvykius Garliavoje, prieš kelias dienas internetu išplatintas ir dabar jau visiems tapo prieinamas teisėsaugos pareigūnų darytas vaizdo įrašas, kurį peržvelgęs kiekvienas gali pamatyti kaip buvo vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teisėjo Vitalijaus Kondratjevo nutarimas dėl aštuonmetės Kedytės „gyvenamosios vietos nustatymo“.

Dabar jau ir bešališkam stebėtojui turi būti akivaizdu, ko verta anksčiau oficialiai skleistoji versija, kurią patvirtino ir teismai, esą vykdant teisėjo V. Kondratjevo nutarimą jokios fizinės Skaityti toliau →

V. Bukauskas. Omnia Mutantur (1)

2020 05 25 11:53

Vytautas Bukauskas (1928-2020) | Alkas.lt koliažas

Straipsnis iš Vytauto Bukausko (1928-2020) sudarytos knygos „Studentų byla“, 1995, „Diemedis“ 318 psl.

Mano kartai teko nelaimė išgyventi bolševikinės sistemos pradžią ir pabaigą Lietuvoje, sistemos, kokios dar nėra buvę ir kuri dabar jau pradėta švelniai vadinti nepavykusiu eksperimentu. Jai žlugus, atsiveria jos ilgai slėpta juodoji ir kruvinoji pusė, kurią išvydus normaliam žmogui stingsta kraujas. Ateinančioms kartoms turbūt sunku bus suprasti, ką mums teko išgyventi nuo 1940 iki 1991 m., o daugeliui mokslininkų ilgam laikui užteks darbo tiriant šios sistemos fenomeną. Skaityti toliau →

G. Burneika. Kokią pasaulėžiūrą skleidžia krikščionybė? (video) (21)

2020 05 24 19:53

Krikščionių misionierius Bonifacas 724 m. nukirtęs šventą dievo Toro ąžuolą krikštija vokiečius. 1905 m. E. Doplerio (E. Doepler) paveikslo dalis | wikipedia.org nuotr.

Krikščionybė plito nešdama svetimą senajai baltų ir kitų tautų tikyboms pasaulėžiūrą, kurią su tam tikromis išlygomis galima būtų pavadinti gnostine. Kuo ji skiriasi nuo vadinamosios pagoniškosios? Pasak lietuvių kilmės anglų religijotyrininko Maiklo Jorko (Michael York), pagonybė visą būtį, įskaitant regimąjį pasaulį, laiko šventa, o gnosticizmui jis yra blogis, „tai, iš ko reikia ištrūkti. Gnosticizmas – tai žinojimo (gnōsis) kelias, kuriuo eidamas individas atranda „tikrąją realybę“, todėl atsiriboja nuo fizinio pasaulio ir grįžta prie pirminio Prado“ [1]. Skaityti toliau →

O. Voverienė. Lietuvos bajorija (39)

2020 05 24 00:10

Užrašas po nuotrauka: ATR bajorai atstovai Seime, su žemių herbais | lietuvai.lt nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį

Mes, šių dienų bajorai,
Pasekim pavyzdžiu tėvų.
Prisiekę puošt darbais Tėvynę,
Pridėję ranką prie širdies,
Mes Lietuvai žodžius kartojam – Skaityti toliau →

J. Gafurova. Nuo ko saugoma mergaitė? (25)

2020 05 21 17:53

Neringa Venckienė ir jos dukterėčia Deimantė | A. Koroliovo nuotr., respublika.lt

Gegužės 17-ąją sukako 8 metai nuo tos dienos, kai 240 pareigūnų pasirodė prie Garliavoje esančio Klonio gatvės 5 numeriu pažymėto namo. Taip buvo įgyvendintas oficialus teisingumas – iš tetos Neringos Venckienės globos mergaitė perduoda biologinei mamai – Laimutei Stankūnaitei.

Šiandien, gegužės 21 d., Deimantei 16-a. Simboliška, kad kaip tik dabar visi norintieji gali pamatyti vaizdo įrašą, kuriame mergaitė mamai perduodama valstybės vardu. Kaip tada žurnalistus tikino visos tarnybos – perdavimas buvo sėkmingas, o pareigūnai nenaudojo smurto. Tiesa, pareigūnai prieš mergaitę tikrai nenaudojo smurto. Skaityti toliau →

J. Staniškytė: Būtina auginti kultūros „advokatų“ lauką (3)

2020 05 21 10:59

Kultūros sektorius buvo vienas iš tų, kuriuos įvestas karantinas paveikė stipriausiai. Po truputį sugrįšime į koncertų sales, muziejų ekspozicijas bei teatrus, tačiau nežinomybė kūrėjų gretose nėra išsisklaidžiusi. Suomijos teatrai per karantino savaitę prarado 1,7 mln. eurų pelno ir 80 800 žiūrovų. Metropoliteno opera skelbia apie šimtamilijoninius nuostolius ir darbuotojų atleidimus. Muziejams JAV atleidžiant darbuotojus, o galerijoms užsidarant, „The New York Magazine“ meno kritikas Jerry‘is Saltzas apokaliptinę jauseną dar labiau sutirštino savo straipsnio antrašte „Paskutinės meno pasaulio dienos“. Ką jau kalbėti apie didelius tarptautinius meno renginius. Skaityti toliau →

T. Baranauskas. Garuozos mūšis – nepelnytai užmiršta pergalė (8)

2020 05 20 08:00

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Galite patikrinti visus Lietuvos istorijos vadovėlius: 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio nerasite. Apie jį beveik nekalbama ir Lietuvos istorikų studijose, išskyrus nebent Zigmo Raulinaičio penkių knygų ciklą „Lietuvos raiteliai“, kuriame išsamiausiai aprašytos visos XIII a. Pabaltijyje vykusios kovos (ten jis aprašytas „mūšio miške ties Grose“ pavadinimu), o taip pat šių eilučių autoriaus monografiją „Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“, išleistą Joniškyje 2017 m. pabaigoje.

Kodėl tiek mažai žinome apie šį mūšį? Kaltas ne šaltinių trūkumas – tai yra išsamiausiai Skaityti toliau →

D. Tamošaitytė: Kokios vapsvos siulpsto valstybės syvus (6)

2020 05 18 16:20

Prisipažinsiu, net būdama iki kaulo smegenų kaimietė, lig šiol taip ir nežinojau apie kai kuriuos vapsvų elgsenos ypatumus. Net užėjusi vabzdį saldžios vynuogės viduje, nepagalvodavau apie parazitinį jos būdą. Pasirodo, diduma jų rūšių ne tik žudo bites darbininkes, bet ir deda kiaušinėlius į kitų vabzdžių lizdus, kur išsiritusios lervos atlieka savo juodą darbą. Šita galinga metafora rašytoja, filosofė Daiva Tamošaitytė įveda mus į savo knygą „Vapsvos efektas“, kurioje svarstoma, kas, kaip ir kodėl naikina mūsų valstybės „kūną“. Skaityti toliau →

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932) (3)

2020 05 18 07:05

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Skaityti toliau →

J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje (4)

2020 05 18 05:00

Šveicarijos Fribūro universitete 1899 metais įsteigta ir išsaugota lietuvių studentų „Lituanika“ draugijos vėliava | J. Survilaitės nuotr.

2002 metais Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) 50-mečio sukaktuvėse pasisakę senieji išeiviai didžiavosi savo turtinga veikla, kuri per Lietuvos okupacijos metus išlaikė stiprią patriotišką sampratą. Tai giliai susipratusių užsienio lietuvių bendruomenė, kuri nemąstė, kad jų nedaug, ir kad Lietuva maža. (1954 metais lietuvių Šveicarijoje liko tik 36, kai tuo tarpu Ameriką tais metais pasiekė 33 tūkstančiai karo pabėgėlių).

Po 1944 metų Šveicarijoje įsikūręs negausus lietuvių karo pabėgėlių būrys Skaityti toliau →

G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios (2)

2020 05 16 20:05

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.

Kaip žinome, 2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui. Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Kadangi gegužės 15 dieną sukako 100 metų, kai 1920 metais darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, šiandien apžvelgsime jo sudėtį, priminsime kai kurių narių tragiškus likimus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 90 procentų rinkėjų Skaityti toliau →

N. Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų (video) (75)

2020 05 15 14:35

Niekas ir niekada neįtikins manęs, jog pedofilijos nebuvo. Niekas. Nei šimtai teismo sprendimų, šūsnys prokurorų nutarimų. Nei manęs, nei Deimantės artimųjų, šalia kurių būdama ji patyrė laimingos vaikystės akimirkas.

Ir kurie ne iš teisminės valdžios sausa kalba surašytų sakinių, o iš vaiko lūpų tiesiogiai girdėjo žodžius, nuo kurių kraupo. O vėliau jau kraupo nuo grėsmingiausių institucijų siunčiamų raštų, reikalaujančių, įsakančių, grasinančių… Skaityti toliau →

Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius (2)

2020 05 14 22:00

Iš kairės: sekretorius Naftalis Fridmanas, pirmasis sekretorius Ladas Natkevičius, pirmasis vicepirmininkas Jonas Staugaitis, Steigiamojo Seimo Pirmininkas, einantis Respublikos Prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis Kaunas, 1920 m., fotografas nenurodytas | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Šiais metais per žiniasklaidos priemones vis dažniau girdime minint Lietuvos Steigiamąjį Seimą ir jo artėjantį šimto metų sukaktį. Tikriausiai mus ištikę virusų skersvėjai neleis mums, kaip daugelis gal tikėjosi, tinkamai minėti šios istorinės datos, nebus ir triukšmingo mums būdingo šurmulio minint panašias datas.

Gal jo ir nereikia. Svarbiausiai, kad mes šią datą, tą įvykį, įtvirtinusį 1918 metų Vasario šešioliktosios Aktu pažymėtą mūsų Valstybės prisikėlimą, gyvai pajustume savo širdyse. Skaityti toliau →

T. Baranauskas. Ką lėmė Aizkrauklės mūšis? (6)

2020 05 13 18:39

Žymiausių viduramžių Lietuvos pergalių sąrašas mūsų istorinėje sąmonėje formavosi kiek chaotiškai ir nėra nuoseklus. Jis tik iš dalies atspindi realią mūšių reikšmę. Didžiulį simbolinį krūvį turintis Žalgirio mūšis, kiek mažesnį – Durbės mūšis, iš tiesų buvo didžiausios lietuvių pergalės karų su kryžiuočiais epochoje. Tačiau trečiajam pagal dydį ir, galbūt, pagal reikšmę mūšiui, 1279 m. kovo 5 d. įvykusiam Padauguvyje, prie Aizkrauklės, dabartinėje Latvijos teritorijoje, pasisekė mažiau. Jį žino tik labiau istorija besidomintys lietuviai, o ir mokslinėje istoriografijoje jis lieka nepakankamai pažintas ir įvertintas. Skaityti toliau →

D. Apalianskienė. Laikas kurti lietuvišką mokyklą (18)

2020 05 12 12:45

Atimk iš žmogaus mokslą – tu atimsi visą jo ateitį, visą gyvenimą. Supaprastink vidurinį mokslą, palengvink patį mokymosi procesą – perpus sumažės būsimųjų šalies intelektualų.

Lietuvoje kažkada turėjome be galo stiprų vidurinį mokslą. Atmetus tuometines mums visai svetimas, nepriimtinas ideologijas – pats dėstomųjų dalykų skaičius, dėstomų mokslų įvairovės, jų kokybės, dėstymo metodikos – buvo vienos aukščiausių pasaulyje. Tik tada mes to dar nežinojome ir tik dabar, jau pradėjus plačiai keliauti po pasaulį ar net ir gyvenant svetur – mes galime tą mūsų turėtą švietimo sistemą palyginti su šiandieną turimomis. Skaityti toliau →

D. Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje (34)

2020 05 11 16:00

Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus.

Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo į Tarybų Sąjungą, kurioje vyko sovietinės baltarusizacijos bandymas, greitai peraugęs į kruvinas represijas, kurių apogėjumi tapo 1937-1938 m. didžiojo teroro įvykiai. Skaityti toliau →