Lietuvos kelias

N. Venckienė. Aš turiu teisę dalyvauti rinkimuose (5)

Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

Prieš keletą dienų „Drąsos kelias“ politinei partijai pristačius Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų į Seimą sąrašą, kuriame pirmuoju numeriu įrašyta Neringa Venckienė, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė viešai pareiškė, kad Vyriausioji rinkimų komisija tokio kandidato turėtų neregistruoti.

 Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė, kalbėdama apie mane, viešai pareiškė: „Pateiks pareiškinius dokumentus. Mes patikrinsime, kad neatitinka reikalavimų, ir neregistruosime kandidate. Kai skelbsime Skaityti toliau

M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis (5)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Daktaro Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė – vis dar oficialus Lietuvos himnas. Oficialiomis progomis jį gieda ir konservatoriai, ir socialistai, ir liberalai. Nemokantys giedoti bent jau žiopčioja. Ar mažų mažiausiai – klausosi pasitempę. O koks šio himno žodžių santykis su darbais? Liberalizmo ideologijai vis labiau įsigalint visame sisteminių partijų spektre – nuo besivadinančių konservatoriais iki apsiskelbusių socialistais – verta tai panagrinėti.

„Lietuva, Tėvyne mūsų…“ Šis himno fragmentas liberaliųjų partijų veiksmuose Skaityti toliau

T. Baranauskas. Tolerantiškasis teisės profesorius Justinas nežino, ar neplėštų parduotuvių (18)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Tolerantiškasis Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, bardas ir rašytojas Justinas Žilinskas, reklamuodamas naujausią profesionalios Holokausto industrijos darbininkės Rūtos Vanagaitės knygą, štai ėmė ir parašė: Skaityti toliau

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (146)

matulevicius3

Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“

Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką  seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau

A. Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą (27)

dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Trumpai galima atsakyti, ne tik galima, bet ir reikia. Nors kaip tai padaryti nuomonės išsiskirs kardinaliai.

Dėl tokio masto skurdo, kada  kas 5 valstybės gyventojas skursta, kalti visi. Kaltos buvusios ir esamos valdžios, kurioms neužteko ryžto drąsiai tai naikinti. Vienos į tą skurdą įstūmė sudarydamos jam subujoti šiltnaminines sąlygas, o kitos kaip ir dabartinė nors nemažai padarė, kad jį sumažinti, bet vis tiek nepakanakamai. Kalti valstybės tarnautojai, kurie šiems procesams yra visiškai abejingi, o būtent jie formuoja politikų darbotvarkę. Kalčiausi visų rangų Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Patyčia iš Lietuvos tęsiasi. Mes tylime (22)

Kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920-2000) | manokrastas.lt nuotr.

Nebūkime abejingi, nepamirškime ginti Lietuvos gyventojų genocido ir rezitencijos tyrimo centro (LGGRTC) apšmeižtų mūsų Tautos šviesuolių – a.a. kardinolo Vincento Sladkevičiaus, a.a. Donato Banionio ir a.a. Sauliaus Sondeckio. Tai mums priminė „Respublikos“ redakcija (www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sunaus_pareiga__apginti_tevo_garbe/).

Gavome naujojo LGGRTC Generalinio direktoriaus Ado Jakubausko pasirašytą atsakymą dėl mūsų (prof. Silvijos Sondeckienės, Raimudo Banionio, buvusio Seimo nario Audriaus Nako, Lietuvos Skaityti toliau

G. Martišius. Modernybės kultas, saviniekos sindromas (12)

Gediminas Martišius | Asmeninė nuotr.

Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Mikalojus Daukša.

Jau turbūt nieko nestebina pastaruoju metu kryžiuojamos ietys, kai kalbama apie Lietuvos istoriją, ypač neseną, pokario kovas su okupantais ir jų kolaborantais. Dabar dar įsiplieskia ir ginčai dėl požiūrio į kalbą, į modernybės ir papročio santykį. Nieko keisto, kad nedidelės tautos savigyna kartais gali peržengti kai kurias ribas (turiu omenyje radikalesnio jaunimo manifestacijas su šūkiais „Lietuva lietuviams“ ir pan.). Skaityti toliau

T. Baranauskas. A. Bučio karališkojo įstatymo belaukiant… (173)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nebe tie laikai, kai valdančiosios kompartijos pastatytas Istorijos instituto direktorius draugas J. Žiugžda visiems nurodydavo, kaip ir ką tituluoti, – savo eilinį pasisakymą „karalių“ klausimu pradeda Algimantas Bučys ir priduria, kad Lietuvos „karalių bylos“ atomazga (…) anksčiau ar vėliau turės užsibaigti valstybinės valios aktu, įteisinančiu karališkus senovės Lietuvos valdovų titulus. 

Štai taip – nebe tie laikai… Draugas A. Bučys – tai ne koks jums draugas J. Žiugžda – jis ims prastums įstatymą, ir visi sutinkantys ar nesutinkantys – nesvarbu kas – žinos, Skaityti toliau

G. Ilekytė. Kodėl ateityje iš užsienio grįžtančių lietuvių tik daugės? (11)

Emigrantai | Pixabay nuotr.

Šių metų birželio mėnesį į Lietuvą atvyko 2153 žmonių daugiau nei išvyko iš šalies. Tai tapo rekordu nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, tačiau jis, tikėtina, ilgai nesilaikys ir bus pagerintas dar ne kartą. Jau tris mėnesius iš eilės gyventojų skaičius šalyje auga, ir istorijos apie paskutinį Lietuvos pilietį, kuris oro uoste turėtų užgesinti šviesą, grimzta į užmarštį. Kodėl Lietuvos piliečiai grįžta, ar tikrai Lietuvoje gyvenimas taip sparčiai gerėja? Skaityti toliau

A. Bučys. Karaliai ir kniaziai Lietuvos istorijoje (310)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Smagu regėti, kad diskusija apie ikikrikščioniškos Lietuvos karalius Alko svetainėje įgauna pagreitį, įtraukia daugelį įdėmių komentatorių, vadinasi, ir dabartinėje visokių užkratų puolamoje Lietuvoje vis dėlto vyksta tai, dėl ko džiaugėsi mūsų įžymus istorikas Z. Ivinskis išeivijoje: „Malonu konstatuoti, kad laisvojo pasaulio lietuviai savo tautos didžiąja praeitimi gyvai tebesidomi. Retai praeina minėjimai ir šventės be žvilgsnio praeitin.

Periodikoje daug rašoma ir populiarizuojama; diskutuojama Lietuvos krikšto problemos, Skaityti toliau

A. Kulikauskas. Palikite ramybėje mūsų didžių protėvių Vilniaus žydų kapus (89)

Ruta Bloštein apie Žydų kapines | R. Bloštein nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis prasideda:

Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.

Demokratijoje iškyla iššūkis gerbti kitaip tikinčius arba visai nieko netikinčius. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kaip nesididžiuoti tokia pamaina? (1)

„Utenio“ laikraščio darbuotojo Juozo Kazlausko valstybinio egzamino laikymas ligoninėje | P. S. Krivicko nuotr.

Beveik šešetą dešimtmečių teko darbuotis žiniasklaidoje. Du trečdalius to laiko greta tiesioginių redakcinių pareigų dar dėstytojavau Vilniaus ir Klaipėdos universitetuose. Iš savo studentų matau išaugusių žymių žodžio ar kadro meistrų, redakcijų vadovų, net „spaudos magnatų“, politikų. Dėstytojo praktikoje būta ir nepaprastų nutikimų. Apie keletą jų norisi šiandien papasakoti.

Valstybinis egzaminas ligoninėje Skaityti toliau

A. Matulevičius. Kodėl tautiečiai myli amoralius politikus? (49)

dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Nuo pat „Sąjudžio“ susikūrimo buvo kalbama ir žadama būti moraliais, atsisakyti privilegijų, elgtis kukliai ir svarbiausia politiką padaryti skaidrią ir atvirą. Deja po 30 atkurtos Nepriklausomybės metų negalime pasigirti nei vienu nei kitu.

Tačiau mane stebina ne netesėti pažadai. Tam yra objektyvių ir gan suprantamų priežasčių. Žmones norintys pakliūti į valdžią dalinasi kaip minimum į dvi ktegorijas: pirma, kurie veržiasi ten siekdami patenkinti savo ego ir pasinaudoti valdžios suteikiamomis galimybėmis; antra Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai? (15)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Spauda ir kitos informacijos priemonės skelbė, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas esą yra sakęs, kad sprendimą dėl  paminklo Lukiškių aikštėje turėtų priimti menininkai.  Šiai nuostatai pritariu tik iš dalies, nes manau, kad ji šiek tiek vienpusiška ir neatspindi kai kurių kitų labai svarbių problemos aspektų.

Taip, sprendimą dėl kokio nors monumento ar  memorialinio objekto architektūrinės ir meninės išraiškos turi priimti monumento sukūrimu suinteresuoti architektai, skulptoriai, dailininkai, jo prasminius ir istorinius akcentus išryškinti turi padėti  monumento kūrimą palaikantys Skaityti toliau

J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse (20)

Rinkimai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vakarų kryptimi Lietuvai kelią tiesęs prezidentas p. V. Adamkus vis paragina tautą netylėti, aiškiai reikšti nepasitenkinimą neteisybe, skelbti ir kritikuoti varguolių likimu nesidominčius, savo priešrinkiminių pažadų netęsiančius politikus. Vakarietiškai mąstančiam buvusiam gerbiamam p. Prezidentui sunku suvokti, kad Lietuvoje menkiausios kritikos pasireiškimus vis dar valdo nematomų sovietinių politinių despotų rankos. Kas yra mėginęs viešai pareikšti savo nuomonę, nesutampančia su valdančiųjų nubrėžta baudos linija, tas jau seniai įsitikino. Net toliausiai nuo Lietuvos Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje įsikūrę emigrantai žino: kritikai Lietuvoje – VETO! Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Nepamirštami metai su Lietuvos radiju (3)

Povilas Sigitas Krivickas | S. Paškevičiaus nuotr.

Atminties ekrane iškyla praeities vaizdai, nužymėję visų mūsų kelią į Nepriklausomybę. Jame ryškūs ir lietuviškojo eterio – radijo bei televizijos – pėdsakai. Teko būti kai kurių iš jų liudininku ir dalyviu.

Lietuvos radijo korespondentu (tiesa, dar neetatiniu) pirmąkart pasijutau 1959-ųjų birželį po trečio žurnalistikos kurso Vilniaus universitete. Prieš vasaros praktiką, man paskirtą Kelmės rajono Skaityti toliau

S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija (20)

Svajūnas Plungė | Asmeninė nuotr.

Visi puikiai žinome, kad bankai yra finansinių stebuklų žinovai. Ar tai būtų mažame ar dideliame mastelyje, tai ką bankai daro su pinigais paprastam žmogui yra sunkiai suvokiama. Pavyzdžiui, toks „fokus pokus“ prieš dešimtmetį buvo padarytas su Snoro banko aktyvais. Tada banko turėtas milijardas eurų pradingo kaip rūkelis papūtus vėjeliui. O tų stebuklų kaltininkai išnyko tarsi už dūmų užsklandos. Tokie stebuklai vyko ir su kitomis finansinėmis institucijomis. Bent Lietuvoje dar neteko girdėti, kad už bankų „fokus pokus“ sėdėtų bent vienas „stebukladarys“ ar kažkaip Skaityti toliau

T. Baranauskas. Karaliai ir „pusantro kilogramo argumentų“ (527)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos istorijos perrašymo į „karalių istoriją“ idėja taip lengvai nemirs, ir istorijos mokslas čia bejėgis. Čia susiduriame su kone religiniu tikėjimu, kuriam faktai – tik tarp kitko. Jų teisingumas vertinamas tik iš atitikimo tikėjimo dogmoms pozicijos…

Tokia liūdna mintis neapleido manęs skaitant Algimanto Bučio atsiliepimą „Lietuvių karaliai, kurie buvo“, atsakantį į mano straipsnį „Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo“. Skaityti toliau

K. Juknis. Lietuvoje – nei darbo, nei socialinės apsaugos. Užteks tik ministerijos (5)

Kęstutis Juknis mitinge | „Sandrauga“ nuotr.

Tragikomiškas feljetonas iš absurdo dramos, t.y. gyvenimo.

Yra Lietuvoje tokia valdiška įstaigėlė, kurios pavadinimas visiškai neatitinka turinio – tai Lino Kukuraičio (ne)valdoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pastaruoju metu ministerijos šulams – neramios dienos. Rinkimai ant nosies, o šios, skambiu vardu pavadintos, institucijos veiklos rezultatai yra priešingi keliamiems tikslams: bedarbių gretos gausėja, o socialinė apsauga primena kiaurą skėtį, kurio skylių niekaip neužkiša būsimiems rinkėjams trumpalaikį malonumą sukelti turinčios ir dėl to smarkiai didinamos išmokos. Viskas kaip tik priešingai – Skaityti toliau

A. Bučys. Lietuvių karaliai, kurie buvo (62)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Skaitydamas Tomo Baranausko straipsnį „Lietuvių „karaliai“, kurių nebuvo” (Alkas.lt 2020 07 07 ), prisiminiau  pamokantį anekdotinį atvejį iš pranykusio sovietinio pasaulio. Vienas  žymus rašytojas, pajutęs neklystančios partijos norą triuškinti laisvajame pasaulyje (Italijoje 1957 m.) išleistą Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živago“, viešai pareiškė: „Romano neskaičiau, bet smerkiu iš visos širdies“. Įdomiausia, kad puolimas prieš B. Pasternaką su tuo pačiu šūkiu „neskaičiau, bet smerkiu“ dar labiau sustiprėjo po to, kai romanas autoriui pelnė  Nobelio premiją (1958 m.)… Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Gėda (55)

Zigmas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Gėda. Kitaip neįmanoma jaustis dėl mus galimai valdančių politikų elgesio.

Visų pirma, dėl Lietuvos politikų–beraščių, priėmusių įstatymą dėl „nesaugios“ elektros nepirkimo iš Baltarusijos. Ir šį įstatymą pasirašiusiojo – Lietuvos Prezidento. Klausimas tik, ar jie beraščiai, ar tokiais turi apsimesti ir kodėl? Negi jie nieko negirdėjo apie penkių valstybių bendrą energetinę sistemą, reikalavimus jos funkcionavimui ir saugumui? Negi jie nežino, kaip perkama elektros energija iš bendro tinklo? Skaityti toliau

K. Garšva: Asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra neteisingas naudojimasis gramatika, įstatymais, tikra padėtimi (7)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos paribio šnektos. 2007 m. atliko habilitacijos procedūrą (Lietuvių kalbos paribio šnektos: jų raida, struktūra, kontaktai). Dalyvavo 30 ekspedicijų, kuriose rinko dialektologinę medžiagą. 2008–2014 m. vadovavo LKI Vardyno skyriui. Už lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimus ir etninių lietuvių žemių tradicinės kultūros puoselėjimą 2016 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Skaityti toliau

K. Stoškus. Darsyk apie skurdą (14)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Papildomas atsakymas į „Statybos“ vyr. redaktoriaus Juozo Šalčiaus klausimą:

Gyvenimo faktai bado akis, jog vieni turi tiek daug turto ir pinigų, kad suka galvas, kur ir kaip juos išleisti, o kiti patvirtina žinomas eiles: „galo sudurt su galu negaliu…“ Ar įmanoma, kad Lietuvoje kas nors, kada nors ir kaip nors galėtų su tuo vis didėjančiu atotrūkiu susidoroti?

Iš totalitarinės sistemos išsilaisvinančių žmonių gyvenimo patirtis skurdą siejo su Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Ar Lietuvos valdžios naudojasi tarptautine teise? (27)

155843963

Lietuva jau 30 metų nepriklausoma valstybė, bet stebint mūsų valdžių elgesį vidaus ir užsienio srityje, susidaro vaizdas, kad jie dar nepribrendo savarankiškai valdyti valstybės, gal jie nesuvokia, kad Lietuva yra istorijos ir tarptautinės teisės subjektas.

Stebėtina, kad mūsų istorikai nerašo, o valdžios atstovai nesiremia svarbiausiu santykių su Rusija pamatu: 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Taikos sutartimi su Sovietų Rusija. Šiemet sukako 100 metų nuo šios Sutarties pasirašymo bei Lietuvos valstybės suvereno teisių gražinimo. Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorija privalo būt teisinga! (19)

Ona Voverienė | J. Valiušaičio nuotr.

Bet Katedra privalo būt teisinga!
O jei bent vienas melo akmenėlis
Į pamatus paklius – tai vargas jai
Ir tau, ir mums visiems!
Justinas Marcinkevičius

Beveik prieš du dešimtmečius viena žymiausių Europos politologių Fransuaza Tom (Françoise Thom), žvelgdama į Lietuvos ateitį, ją siejo su stipria konservatorių partija. Jos nuomone, „Ji (TS (LKD) –O.V.) turi išsiskirti iš kitų postkomunistinių partijų, kurios dažnai kalba tą patį, kurių programos beveik nesiskiria viena kitos, nežiūrint kokį gražų Skaityti toliau

J. Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai (3)

Janina Survilaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Šių metų birželio mėnesį buvo paminėta 79 metų sukaktis nuo 1941 m. mūsų Tautai vykdyto genocido – nekaltų piliečių trėmimų į Sibirą. Kitąmet bus 80, ir vargu kiek bus dar gyvų pirmųjų trėmimų liudininkų. Kaip Lietuvos vyriausybė rengiasi paminėti šias skaudžias Tautos istorijai datas? 30 metų mūsų seimai, prezidentai ir vyriausybės atrodo kaip Tautos moralinių, politinių, kultūrinių vertybių ir idealų neginanti beveidė visuomenės dalis, nes nerodo jokios atsakomybės suprasti 10 % komunizmo sunaikintos Tautos istorijos vidinių žaizdų, kurios niekada neužgis. Skaityti toliau

D. Razauskas: „Pagonybės“ niekuomet niekur pasaulyje nėra buvę (39)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Humanitarinių mokslų daktaras, mitologijos tyrinėtojas Dainius Razauskas sako, jog senojo tikėjimo tradicija ,,Romuvos“ bendruomenėje Lietuvoje nėra „rekonstruojama“ ar „mėgdžiojama“ – tai natūrali mūsų protevių religijos tąsa, giliai įsišaknijusi baltų sąmonėje. „Kas imasi ne paviršutiniškai mėgdžioti, o pažinti, tas savaime ją (tradiciją – aut. past.) tęsia. Seno ąžuolo nereikia drožti – jis pats sudygsta iš žemėn kritusios ir pavasario sulaukusios gilės. O ta gilė – tai gyvas sąmoningumas, nubudusi gyva Skaityti toliau

A. Medalinskas. Su kokiais simboliais kilo žygis į Laisvę (nuotraukos) (8)

1988 Sąjūdžio mitingas Vingio parke | LCVA, R. Urbakavičiaus nuotr.

Šiandien sukanka 32 metai nuo tos dienos, kai iš liepos 9 d. mitingo Vingio parke Sąjūdis pasiuntė žinią Lietuvai ir pasauliui su kokiais simboliais kyla žygis į Laisvę: Gedimino stulpais ir Trispalve. Po to prisidėjo ir Vytis. Kaip to mitingo organizacinės grupės vadovas, gerai žinau, kaip vadino tuos simbolius tada komunistiniai ir KGB veikėjai, kaip priešinosi jiems, kaip nekentė. Jiems tai buvo buržuaziniai, nacionalistiniai, fašistiniai simboliai.

Praėjus 31 metams nuo šio mitingo, praėjusių metų liepą Nepriklausomos Lietuvos politikos apžvalgininkas Bernardas Gailius Skaityti toliau

A. Matulevičius. Lobizmas – įteisinta korupcija (3)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Apie korupciją, o teisingiau – kyšininkavimą, kalbama daug. Deja, nuo tų kalbų kyšininkavimo nė kiek nemažėja, priešingai, jis jau tapo lobizmu vadinamo „verslo“ rūšimi.

Nepadeda ne tik kalbos, bet ir parodomieji, per TV transliuojami prasikaltusiųjų sulaikymai – kyšininkavimas kaip klestėjo, taip klesti toliau. Kai kurie apsukruoliai jau net sukūrė „teoriją“, kad šis reiškinys paplitęs visose šalyse, todėl jo neįmanoma įveikti. Nors tai – ciniškas, niekuo nepagrįstas požiūris. Pavyzdžiui, visai netoli, Norvegijoje, korupcijos praktiškai nėra. Ten net sakoma: jeigu, ko nors paprašius, valdžia tau neduos, tai net karalius nebepadės. Tai reiškia, kad sprendimas teisingas ir kitoks būti negali. Ir tokių valstybių yra ne viena. Skaityti toliau

K. Masiulis. Universitetų uždarymas ir asmeninė Skvernelio kolegija (3)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvoje mažėja gyventojų, mažėja jaunimo ir studentų. Vyriausybė laikosi požiūrio, kad sprendžiant demografines problemas, aukštųjų mokyklų skaičių reikia mažinti. Uždaromas Šiaulių universitetas, panaikintas Lietuvos mokytojų ir Aleksandro Stulginskio universitetai. Bet šitoje politikoje yra išimtis. Buvęs policijos pareigūnas Saulius Skvernelis rūpinasi įsteigti naują aukštąją mokyklą – Viešojo saugumo kolegiją, kuri rengtų policininkus.

Demokratinio pasaulio patirtis kitokia Skaityti toliau