Lietuvos kelias

B. Puzinavičius. Vandalizmas Lukiškių aikštėje (4)

Sudaužyta Lietuvos vėliava apjuosto žirgelio skulptūrėlė Lukiškių aikštės Šimtmečio žiede - Lietuvos istorinės atminties įamžinimo politikos atspindys | wikipedia.org nuotr.

Nejaugi Lietuvos Laisvės kovų ir kovotojų už Lietuvos Nepriklausomybę relikvijoms mūsų valstybėje nepriklauso jokia apsauga ir pagarba?

Tikriausiai, jau nusibodo mano vardas ir rašiniai ne tik leidinių redaktoriams, bet ir skaitytojams. Bet ir vėl negaliu tylėti, nes prabilti privertė ką tik pasibaigusios vadinamosios Vilniaus Tautų mugės rengėjų ir dalyvių akibrokštas Lukiškių aikštėje. Šeštadienį, rugsėjo 15 d. centrinėje šios aikštės dalyje stovėjusi scena buvo pastatyta ne tik kad Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkų ministras užsimiršo kur esąs… (14)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Lietuvoje skelbiama, kad Lietuvos Lenkijos santykiuose – auksinis ruduo, tie santykiai esą šilti, kaip ir pats ruduo. O juk dar pernai Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) trankėsi perkūnais Lietuvos adresu.

„Nekartosime 1990-ųjų dešimtmečio klaidos, kai nesutvarkėme tam tikrų dalykų santykiuose su Lietuva. Turiu mintyje lenkų tautinės mažumos statusą, kai buvo užmiršti lenkų mažumos klausimai, kuriuos mūsų kaimynai sprendžia be gailesčio ir laiko ten gyvenančius lenkus trečios rūšies žmonėmis. Lietuvoje lenkai tiesiog yra persekiojami, neturi savo atstovų įstatymų leidybos institucijose“. Skaityti toliau

N. Paluckas. Kerta miškus: atėjo laikas pasakyti, ką tu išties manai (5)

Nerijus Paluckas | Asmeninė nuotr.

Nors esu labai diplomatiškas žmogus ir į įvykius visada stengiuosi žiūrėti iš skirtingų pusių, bet šį kartą negaliu apsimetinėti, kad nieko nejaučiu ir man tai nerūpi arba, kad tai išspręs be mano (tavo) energijos. Dažniausiai sakau, kad kova neturi jokios prasmės, tai tik dar labiau aštrina situaciją, bet šis kartas kitoks. Šį kartą jaučiu vidinę intenciją veikti. Jaučiu pagalbos prašymą iš tų, kurie patys negali apsiginti. Gal tai skamba filosofiškai, bet išeikite į mišką, bent trumpam laikui, ir suprasit, apie ką kalbu.

Mūsų valstybės turtas (tavo, mano, tavo vaikų, anūkų, senelių, galiausiai – žemės) yra pradėtas niokoti labai grubiu ir sunkiai atitaisomu būdu. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Saugosime „teritorijas“ – be miškų ir žmonių? (video) (4)

Labanoras. Kirtimai | A.Jakimavičiaus nuotr.

Šiandien Miškininko diena. Ta proga – anaiptol ne šventiškos mintys.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“,– šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Vilniaus senamiestis parceliuojamas lenkų naudai (57)

Pacų rūmai Vilniuje, dabar Lenkijos ambasada | wikipedija.org nuotr.

Rugsėjo 13 d. sostinės senamiestyje, šv. Jonų g. 3, buvo iškilmingai atidaryti Pacų rūmai, kuriuos prieš 11 metų įsigijo Lenkija. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Šaputovičius (Jacek Czaputowicz).

Bet iš pradžių apie kitą sostinės perlą.

Iš tikrųjų Pacų rūmų kompleksai Vilniuje išsimėtę po visą sostinę. Tačiau tikras brangakmenis – klasicizmo pastatas Didžiojoje g. 7. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kurią Lietuvą mes statome šiandien – P. Cvirkos ar A. Ramanausko-Vanago? (nuotraukos) (13)

P. Cvirka – tarybinis rašytojas, sovietinis pašto ženkliukas | Šaltiniai.lt nuotr.

Kai kas turi iliuzijų dėl Petro Cvirkos. Mano, kad jam paminklą bolševikai pastatė už jo „beletristiką“. Paminklas jam pastatytas už Lietuvos išdavystę, ne už grožinę kūrybą.

Jeigu jis būtų buvęs tik rašytojas, jokių paminklų komunistai jam niekad nebūtų statę, kaip nestatė tikriausiai didesnio talento autoriams V. Mykolaičiui-Putinui, A. Miškiniui, J. Grušui, kitiems.

Kodėl šiandien puolami Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Kazys Škirpa, kiti Lietuvai ištikimi išlikę patriotai ir rezistentai, Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Balstogės krašto pavardės. Slavizacijos apybraiža (20)

Baltstogės herbas | Wikipedia.org nuotr.

Pratarmė

Kokiame plote senovėje buvo kalbama lietuvių ir apskritai baltų kalbomis, rodo baltiškų vietovardžių, ypač vandenvardžių (hidronimų), paplitimas. Tuos vietovardžius tyrė ir toliau tebetiria daugelis mokslininkų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kartu atitinkamuose plotuose išryškinamas ir gyventojų perėjimas prie slavų kalbos (kalbų), kitaip sakant, tų kraštų slavizacija. Savaime kyla klausimas: ar ten nėra išlikę baltiško (lietuviško) paveldo ir žmonių pavardėse, apskritai asmenvardžiuose? Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pirmenybių skalė ir dialogo prielaidos (1)

Pixabay.com nuotr.

Tiek tautos, tiek žmonijos lygiu esminė bendrabūvio sąlyga – susikalbėjimas. Jis ypač svarbus politikoje, kur principingas savos pozicijos atstovavimas privalo derėti su kompromisų menu. Pozicijas galima skirstyti dviem pjūviais: pritarimo-prieštaravimo ir didesnės svarbos-mažesnės svarbos. Didžioji problema, jog dėl svarbos susitarti dažnai būna taip pat sunku, kaip ir dėl turinio. Kas vienam – mažareikšmis dalykas, kitam – tiesiog esminis.

Viena iš galimų skalių tautinėje-konservatyvioje pasaulėžiūroje būtų ši. Skaityti toliau

E. Sarkanas. Mokančių už studijas ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo (1)

Eigirdas Sarkanas | vdu.lt nuotr.

Studentų priėmimas baigėsi, sutartys su aukštosiomis mokyklomis pasirašytos, nauji mokslo metai prasidėjo, studentams buvo žadėtas nemokamas bakalauras, tačiau mokančių už studijas ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padaugėjo.

Dar 2017 metų kovo 13 d. buvo patvirtintas LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, kuriame numatytas nemokamos aukštojo mokslo bakalauro studijos, įgyvendinimo laikas – 2018 metų I ketvirtis, atsakinga institucija – Švietimo ir mokslo ministerija. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę (4)

Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 31 dieną, Lukiškių aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti. Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Sąjūdžio metų kryžius – ant šono (4)

Kritęs Sajūdžio kryžius Melnragėje | J. Zvonkuvienės nuotr.

Prieš kurį laiką po didesnės audros ant šono krito vienas iš trijų kryžių, stovėjusių Klaipėdoje, Melnragės kopose. Krito didysis. Krito „tvarkingai“ – išilgai kopų. Vienu kryžmos galu įsikirto į kopų smėlį, o kitą vis tiek laiko iškeltą priešais jūrą – tarsi parodydamas, kad ir kritęs nepasiduoda.

Kiti du kryžiai mažesni, paprastesni. Jie buvo už didžiojo nugaros, tarp pušelių. Šie tebestovi. O pušelės auga ir vis labiau juos paslepia. Vaikštant pajūriu gerai matėsi tik didysis. Kažkada buvo pasviręs, Skaityti toliau

R. Garuolis. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą (5)

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlo kaip stabdyti socialinį dempingą | Alkas.lt nuotr.

Sausio 1 d., Lietuvos Vyriausybė palengvino darbuotojų iš taip vadinamų trečiųjų šalių, kurios nepriklauso Europos Sąjungai (ES), įdarbinimo tvarką Lietuvoje. Vyriausybė tai padarė ne tik nederinusi su profesinėmis sąjungomis, bet net joms apie nepranešusi, nors tai prieštarauja europinio socialinio dialogo principui, kad tokie sprendimai turi būti derinami su visais socialiniais partneriais, o ne vien tik su darbdavių organizacijomis!

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ iš karto pasikvietė pasiaiškinti šio liberalizavimo autorių Lietuvos vidaus reikalų viceministrą Giedrių Surplį, kuris paaiškino, Skaityti toliau

G. Jakavonis. Jie mums prezidentą jau išrinko… (44)

Gediminas Jakavonis | wikipedija.org nuotr.

Aną savaitę išgirdęs, kad Gitanas Nausėda palieka SEB banką, 99 proc. galiu prognozuoti, kad jis taps laimėtoju kitais metais vykstančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Taip nusprendė Lietuvos politikos elitas su savo „dvaro“ ir užsienio finansuojamos žiniasklaidos elitu. Visa kita – tik technikos ar pinigų reikalas.

Kai per LRT ryto televiziją pamačiau G.Nausėdą kalbantį, kad jis nekandidatuotų į Lietuvos prezidentus tik tada, kai pamatytų kitą žmogų, galintį suvienyti Lietuvą, paskambinau kolegai. Šis, reportažą žiūrėjęs vakare, pastebėjo, jog G.Nausėda padarė klaidą sakydamas, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ciniški „boikotuotojai“ į mokyklas vaikams įbruks po maišiuką cukraus? (11)

Juozas Dapšauskas, Sveikatingumo metų iniciatorius |

Nuo šių mokslo metų pradžios, mokyklose, tikriausiai, nenuobodu. Permainos apmokėjimo už darbą srityje. Nemažo šurmulio ir net socialiniuose tinkluose kvietimo boikotuoti naujas maitinimo taisykles ir patarimus.

Diabetas ir kitos ligos, kurios priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo yra epideminio lygio. Koks gali būti boikotas, kai sergamumas yra epideminio lygio, o čia „didvyriai“ ar tiksliau cinikai kviečia boikotuoti, nesilaikyti epidemijai suvaldyti skirtų, gal ir netobulų, priemonių. Skaityti toliau

V. Klumbys. Vilnius irgi tvarkosi: Reformatų parkas ir kitos žaliosios erdvės (1)

Reformatų parkas | wikipedia.org nuotr.

Vilnius gi negali nusileisti Kaunui, kuriame pjaunamos ištisos alėjos. Nežinau, kaip laikinojoje, bet sostinėje visus svarbiausius parkus ir skverus patikėta projektuoti vienai architektei – Jurgai Silvijai Večerskytei-Šimeliūnei.

Ji jau buvo pasižymėjusi Palangoje Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija, kurios metu, beje, buvo iškirsti visi medžiai, turbūt turistų pageidavimu – kam jiems pavėsis, jei yra kavinės. Kolegos architektai, neabejotinai iš pavydo, rezultatą įvertino taip: „marširavimui skirti prospektai, prėskas kataloginis dizainas ar mikrorajoniniai daugiabučiai savaitgaliui“. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar leisime Lietuvą paversti kumetynu? (12)

Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis | darnilietuva.lt nuotr.

Dvarponio vadovaujama parlamentinė dauguma ir jos suformuota vyriausybė kėsinasi į pačius demokratijos pamatus ir į žmogaus apsisprendimo teisę. Lietuva po truputį verčiama dvarponio kumetynu, kuriame visi vykdytų pono ir jo tijūnų valią, kuriame galiausiai dingtų žmogus, pilietis, asmenybė. Juk ponas ir tijūnai geriausiai žino, ko reikia jų kumečiams.

Žaliųjų valstiečių vyriausybė svarsto įstatymą, kuriuo būtų uždrausta politinių partijų nariams ir valdininkams valdyti žiniasklaidos priemones, o jų valdytojams – dalyvauti partijų veikloje arba užimti pareigas valdžioje. Tai motyvuojama žiniasklaidos Skaityti toliau

M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video) (48)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.

Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Viešame TS-LKD partijos pirmininko laiške įsivėlė logikos klaida (11)

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tik šiandien prisiverčiau perskaityti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS- LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Labdsbergio laišką, nes labai ilgas, blankaus stiliaus, nė vienos naujesnės ar bent įdomesnės minties. Kaip ir įprasta Lietuvos politikų tekstams. Be to – LAIŠKAS NE MAN.

Tačiau atsiliepti į LAIŠKĄ NE MAN privertė jo logikos klaida: G.Landsbergis tvirtina, kad TS-LKD yra Sąjūdžio misijos tęsėja, kitaip tariant, Sąjūdis priklauso vienai partijai. Skaityti toliau

G. Landsbergis. Atviras laiškas valstybės vadovams ir visuomenei „Dėl susitarimo vardan tvarios Lietuvos ateities“ (8)

Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 4 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paskelbė Atvirą laišką valstybės vadovams ir visuomenei , Skelbiame visą šio laiško turinį.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui Skaityti toliau

A. Strelčiūnas. Ar parkai, muziejai ir kitos lankytinos vietos Lietuvoje pasiruošę priimti lankytojus savaitgaliais? (0)

Aukštadvario RPD nuotr.

Vasara – kelionių, parkų, muziejų ir kitų lankytinų vietų pažinimo metas. Kasmet mūsų šalį aplanko vis daugiau svečių iš užsienio. O ir patys lietuviai dažnai atostogų kryptį renkasi ne šiltuosius kraštus, o savo gimtinę. Juolab, kad Lietuvoje veikti tikrai yra ką – trisdešimt penki parkai, šimtai muziejų bei kitų lankytinų vietų, kurias gyventojai mielai lanko. Skaityti toliau

Signatarai: Ką Lietuva nori pasakyti Popiežiui su KGB korta? (tiesioginė transliacija) (6)

Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę? | Alkas.lt koliažas

Rugsėjo 5 d. 12.30 val. Seime bus surengta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Bronislovo Genzelio, Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Ką Lietuva nori pasakyti Popiežiui su KGB korta?“

Š.m. rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje lankysis Popiežius Pranciškus. Ta proga signatarai B. Genzelis, A. Butkevičius ir Z. Vaišvila Lietuvos valdžios klausia, ko siekiama a.a. kardinolą Vincentą Sladkevičių be įrodymų skelbiant buvus slaptu KGB agentu? Kodėl Popiežius Pranciškus pasitinkamas šiuo akibrokštu Romos Katalikų Bažnyčiai? Skaityti toliau

V. Deniušas. Trys šv. Adalberto gyvenimo aprašymai ir kelionės pradžia (0)

Šv. Adalbertas (Vaitiekus), vyskupas, kankinys. (956-apie 997) | Žiežmarių parapijos nuotr.

Iki šių dienų yra išlikę trys žinomi vyskupo Adalberto kelionės į Prūsiją aprašymai: 998-999 m.  Romoje, kaip manoma, Jonas Kanaparijus (Johannes de Cannapara) parašytas „Vita S. Adalberti episcopi“, tarp 1005-1008 metų Vokietijoje sukurtas Brunono Kvenfurtiečio (Bruno Querfurtensis) „Vita S. Adalberti“ ir vėliausiai (manoma, kad vis dar valdant lenkų karaliui Boleslovui I Narsiajam), nežinomo vokiečių vienuolio paliktas paliudijimas „Passio sancti Adalperti martiris“. Mokslininkų manymu pirmasis aprašymas, kuris buvo pradėtas rašyti iškart po tragiškos Prahos vyskupo žūties, labiausiai tiksliai atspindi tuos 997 m. balandžio įvykius. Skaityti toliau

A. Zolubas. Vietoj alergijos – paskata paminklą statyti (video) (5)

Prezidentė Lukiškių aikštėje | A. Vaišnoro koliažas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prisimindama sovietmečiu Lukiškių aikštėje stovėjusį paminklą Leninui, sako jaučianti „alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie ateitį, o apie praeitį. Todėl kai kalbama apie paminklus būtinai čia, man truputį neramu, kad bet koks paminklas, kokį bestatytumėme, visi jie nukreipti kažkuo į praeitį. O norėtųsi galvoti apie šiandien, apie ateitį, nes matome, kad čia yra žmonės, vaikai“, – LRT televizijai Lukiškių aikštėje penktadienį sakė prezidentė.

Kalbėti apie dabartį ir ateitį neminint praeities, labai jau vartotojiška nuostata, juk visa Skaityti toliau

J. Burokas. Atverkime savo širdis žuvusių už tėvynės laisvę pagerbimui ir teisingumui (6)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Reprezentacinėje Lukiškių aikštėje 2018.08.27-31 dienomis įvyko naujos LRT vadovybės  didysis projektas „100 valandų“, skirtas Lietuvos jubiliejui. Viena reprezentacinės aikštės, pagal profesoriaus Gintaro Čaikausko, architektų Kęstučio Akelaičio, Lino Naujokaičio įgyvendinto projekto (sąstingio, okupacijos), dalis buvo užpildyta išmaniais paviljonais, scenomis, stendais, palapinėmis ir kita skoningai įrengta atributika. Kitoje aikštės pusėje, vadinamoje laisvės dalimi, kurioje nutiesti pėsčiųjų takai simbolizuojantys „Gyvybės Skaityti toliau

G. Navaitis. Ką ruošia Lietuvos švietimo sistema? (5)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasidėjo mokslo metai.. Valdžios žmonės sveikino mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus ir džiugino įžvalga – švietimas labai, labai svarbus. Jais turėtume patikėti, nes švietimo sistema pradėta reformuoti dar neatkūrus valstybės. Per tris dešimtmečius tikrai buvo galima daug nuveikti. Juolab, kad pasiginčydami dėl detalių – dėl terbelių klasei ar mokiniui, dėl universitetų skaičiaus – politikai, o ne retai ir verslininkai, neblogai sutarė dėl reformų ar bent uždaromų universitetų pastatų.

Aišku, švietimo politikai, kaip ir kiti politikai, kartais pameluodavo, kartais jiems  Skaityti toliau

V. Vižinis. G. Nausėda ir grandiozinis Lietuvos viešosios erdvės FEIKAS (27)

Gitanas Nausėda | Respublika.lt, A. Bernacko koliažas

Na ką gi.. .pradedu žadėtą savo rašinių ciklą apie apie Gitaną Nausėdą.

I dalis. NETIKĖTOJI. G. Nausėda ir grandiozinis Lietuvos viešosios erdvės FEIKAS.

Nesenai eilinį kartą visais kanalais žibėjo auksu prezidento rinkimų reitingų karalius Gitanas Nausėda, pasitraukęs iš SEB banko su pažadu skelbti savo valią kiek vėliau. Visi suprantame, kad Gitano gyvenime pirmą kartą jo valia taps POLITINIU ĮVYKIU. Iškiliu, jei paskelbs prezidento rinkimams – TAIP, ir ,manyčiau, grandioziniu, jei – NE. Kadangi grandiozinis variantas sveiko proto žmonių atmetamas išsyk… laikas išsikalbėti. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ideologijos problema (16)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pirminė ideologijos problema – tai, kad bet kuri ideologija susiaurina žmogiškąją būtį iki vieno, geriausiu atveju – iki kelių aspektų ir jais bando paaiškinti visą politinę, kultūrinę ar socialinę visumą. Liberalizmas virš visko iškelia laisvę, socializmas – lygybę ir vienybę, nacionalizmas – tautiškumą, o konservatizmas – tradiciją bei rezervuotą požiūrį į pokyčius.

Tiesa, iš šių keturių klasikinių ideologijų konservatizmo atstovai mažiausiai norėtų vartoti žodį „ideologija“. Dėl tam tikrų priežasčių jie tiesiog vengia šios sąvokos ir tam Skaityti toliau

V. Balkūnas. Vakar teko susidurti… Replika (4)

Fotoreporteris Vidmantas Balkūnas | Asmeninė nuotr.

Vakar teko susidurti su rajono paauglių gauja. Nieko naujo turbūt, tačiau kai judi mašina, o ne kojomis, – daug ko nepastebi. Mane tas susidūrimas nustebino. Ir taip gana nemaloniai.

Prie stotelės pastebėjau nepilnamečių susirinkimą. Šūksmai, riksmai. Nežinau, gėrė jie, rūkė ar vartojo. Tačiau praeiviai aplenkdavo nekukliai tą vietą. Ir vėliau kaimynai pasakojo, kad bijo pro čia eiti namo ir suka tolimesniu keliu.

Mano paprašymas išsiskirstyti paveikė skirtingai. Didžioji dalis suprato, kad gal Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Talino pavyzdys Vilniui (3)

Estijos Nepriklausomybės šimtmečio iškilmių Laisvės aikštėje tribūna | B. Puzinavičiaus nuotr.

Neretai sakoma, kad estai mus lenkia, pirmauja daugelyje sričių, raginama iš jų pasimokyti, sekti jų pavyzdžiu. Bet tik ne istorinės atminties įamžinimo srityje. Čia estai ir jų sostinė Talinas irgi akivaizdžiai pirmauja, bet Vilnius neseka jo pavyzdžiu ir, sprendžiant iš pastarųjų metų Vilniaus savivaldybės atstovų veiksmų ir pareiškimų, net ir neketina to daryti.

Atrodo, kad mūsų sostinės vadovybei su meru priešakyje ne tik neįdomūs Talino pasiekimai šioje srityje. Jie nelinkę įsiklausyti ir į vietinių aktyvistų, Lietuvos patriotinių organizacijų atstovų nuomonę, Skaityti toliau