Lietuvos kelias

Č. Iškauskas. Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? (6)

Kodėl T. Venclova taip garbina J. Pilsudskį? | Alkas.lt koliažas

Tas požiūris neseniai dar kartą buvo suformuluotas Vilniaus Rotušėje Skaityti toliau

K. Masiulis. Ką daryti, kad Lietuvoje gyventų 4 milijonai (7)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir visi sutaria, kad emigracija ir gyventojų mažėjimas yra pagrindinė Lietuvos strateginė bėda. Na, jeigu ne bėda, tai bent indikatorius visų Lietuvos problemų tai tikrai. Gyventojų mažėjimas kerta per visą valstybės ūkį, grasina išsprogdinti sveikatos ir socialinės apsaugos sistemą, žlugdo švietimą, naikina regionus ir verčia susimąstyti apie tautos išlikimą. Aimanuoti lengva, bet ar galima ką nors pakeisti?

Emigracija politikams nerūpi Skaityti toliau

LEU alumniai: Vyriausybė ketina išskaidyti ir sunaikinti 82 metus kurtą Lietuvos edukologijos universitetą (0)

Lietuvos edukologijos universitetas | wikipedia.org nuotr.

Neseniai Alkas.lt gavo pranešimą apie lapkričio mėnesio pabaigoje įvykusią Lietuvos edukologijos universiteto alumnų spaudos konferenciją, kurioje buvo skirtos aptarti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) neskaidymo ir padalinimo tarp Vilniaus ir Kauno aukštųjų mokyklų bei Lietuvos švietimo sistemos būklės ir švietimo darbuotojų socialinių garantijų. Skelbiame visą šį laišką:

2017-11-29, dieną įvyko LEU Alumnų draugijos valdybos narių surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo: profesorius, fizikos mokslų daktaras Antanas Kiveris, Skaityti toliau

J. Augutis. Dėl investicijų į universitetus ir dėstytojų bei tyrėjų atlyginimų didinimo (1)

Prof. Juozas Augutis | vdu.lt nuotr.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybė investuoja į Universitetinį aukštojo mokslo sektorių visiškai nepakankamai. Stabilių, tęstinių ir pakankamų Valstybės investicijų į Universitetų veiklas nebuvimas pakerta universitetų pamatines galimybes kurti inovacijas šalies ekonomikai ir socialinei sferai, pritraukti jaunus žmones studijuoti Lietuvos universitetuose, vykdyti mokslu grįstas studijas, ugdyti absolventus turinčius pilnavertes šiuolaikines kompetencijas, gebančius produktyviai dirbti valstybės labui šiandien ir ateityje, skleisti žinias visuomenei.

Skaityti toliau

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? (6)

A. Zolubas. Lukiškių aikštė – tautiškai pilietiška ar miesčioniška? | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Sprendžiant kokia turi būti Lukiškių aikštė Lietuvos Respublikos sostinėje, turėjome atsakyti į klausimą, kam ji skirta, – valstybės piliečiams, miestelėnams ar miesčionims. Žinant, jog pilietis yra asmuo, turintis valstybėje tam tikras teises ir pareigas, esantis valstybės kaip politinės bendrijos narys, miestelėnas – asmuo, gyvenantis mieste, turintis ūkinės veiklos bei rinkti miesto valdžią, jungtis į bendrijas teisę, miesčionis – smulkių, savanaudiškų interesų ir siauro akiračio žmogus, pamatysime, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo greta globalistų ir ES klerkų brukamų Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Tauta ir politikų bejėgiškumas (4)

Alvydas Jokubaitis | TSPMI archyvo nuotr.

Jokios save gerbiančios valstybės politikai negali savo noru pradėti kalbėti apie tautos ir valstybės nykimą. Net sovietų valdžia kalbėjo apie lietuvių tautos klestėjimą broliškų tarybinių respublikų šeimoje. Tai buvo demagogija. Tačiau demagogija nesibaigė kartu su Sovietų Sąjunga.

Šiandien nėra garantijos, kad gudrusis istorijos protas su lietuviais nežaidžia jiems iki galo nesuprantamo žaidimo. Apaštalas Paulius sakė: „Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu“ (Rom 7:15). Skaityti toliau

L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (III) (3)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją ir antrąją rašinio dalis skaitykite ČIA ir ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos

D. Puslio pažiūras ganėtinai išsamiai pristatėme straipsnyje „Atsakymas Donatui Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje?“, todėl čia pakaks pagrindinius šio straipsnio teiginius papildyti katalikų intelektualo nuostatų į istoriją ir istorijos politiką aptarimu. Skaityti toliau

L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka… (59)

Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.

Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.

Imanuelis Kantas (1724–1804) Skaityti toliau

Kas Lietuvai išrinko tokį paminklą Lukiškių aikštėje? (10)

Ar konkurse išrinktas tas Lukiškių aikštės paminklas, kuris yra meniškiausias, o gal vienija Tautą? | S. Žumbio nuotr.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio pradininkų Audrius Butkevičius, Kauno Sąjūdžio vadovas, istorikas, publicistas Raimundas Kaminskas, vienas garsiausių Lietuvos tapytojų Aloyzas Stasiulevičius ir filosofas Krescencijus Stoškus. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis.

G. Jakavonis:

Skaityti toliau

F. Kauzonas. Kam įsireikė išvyti Vytį? (Detektyvas su moteriškais nukrypimais) (11)

Dvikova. Kasparas Genzbigelis Lukiškių aikštėje bandė apginti Vytį nuo Laimos Kreivytės | respublika.lt, F. Kauzono nuotr.

Oi oi, Vytis iš Vilniaus į Kauną išjojo! Na, ir kas… Dangus sugriuvo? Tegu sau joja. Savo darbą Vilniuje jau atliko. Tūkstančius pažadino! Šitiek miegančių žmonių Lietuvoje staiga piliečiais virto! Kaip po Vanagaitės gastrolinių prakalbų apie Vanagą… Dar pora tokių pilietiškumo bangų – ir jau galėtume pradėti mąstyti apie naują tautos Atgimimą…

Šimašius nekaltas!

Trissyk Vilniaus meru buvęs Zuokas Skaityti toliau

V. Sinica. Buitinės sąmonės triumfo kalnelis (5)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime Virginijaus Savukyno organizuotoje konferencijoje kviesta atsakyti į klausimą, kokios tapatumo problemos šiandien kamuoja lietuvių tautą.

Prašyte prašosi provokatyvus atsakymas: apolitiškumas yra vienas esminių šiandieninės lietuvių tapatybės bruožų ir kartu viena didžiausių jos problemų. Lietuviai nemąsto politiškai, tai yra nemąsto valstybės ir tautos kategorijomis.

Tą rodo mūsų amžinas pasyvumas, mūsų toks sovietiškas burbėjimas prie televizorių. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vytis, ŠMC ir amžinai šuolaikiška vergo sąmonė (14)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvoje dar yra išlikę pavieniai, o gal kaip tik pamažu randasi ir gausėja autorių, suvokiančių, kas iš tiesų yra politika ir tikroji – dvasinė, moralinė ir politinė – asmens laisvė. Tai puikiai suvokė ir žinojo senovės graikai. Jų būtį grindžiusi klasikinė politikos samprata nuostabiai aiškiai išdėstyta Platono ir Aristotelio veikaluose.

Dalyvauti politiniame gyvenime tvarkant viešuosius reikalus graikams buvo gyvenimo norma ir savaime suprantama kiekvieno piliečio pareiga. Vengiantys Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė? (11)

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Diskutuojant apie valstybinį lietuvių kalbos statusą dažniausiai kalbama apie kitataučių piliečių asmenvardžių ir vietovardžių rašybą. Išties fundamentalus klausimas, ar bet kurios tautybės pilietis privalo mokėti valstybinę kalbą. Į šį klausimą vienintelis atsakymas – trumpas ir vienareikšmis – taip. Jei apskritai egzistuoja valstybinė kalba.

Iš tiesų daugelis kitataučių piliečių moka valstybinę kalbą, o kai kurie jų atstovai ją moka geriau, nei kai kurie etniniai lietuviai. Skaityti toliau

P. Urbšys. Negi mums gėda Vyčio? (67)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimo įamžinimas Lukiškių aikštėje netikėtai atskleidė ne tik skirtingus įsivaizdavimus, kaip turėtų atrodyti pats „įamžinimas“, bet ir kaip iškreiptai gali būti suprastas „šiuolaikiškumas“ ar kas yra valstybė ir jos sostinė.

Besidomintieji istorija galėtų išvardinti mažiausiai 5 senąsias Lietuvos sostines: Voruta, Naugardukas, Kernavė, Trakai, Vilnius. Viduramžiais sostinė būdavo ten, kur gyvendavo valdovas. Nuo XIII amžiaus Vilnius pradeda formuotis kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, tuo palaipsniui įgaudamas pastovios Lietuvos valstybės sostinės statusą. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatai bus panaikinti? Ir kas toliau? (22)

Kultūros ministerija Vilinaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | lrv.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė, gruodžio 5 dieną kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje, pripažino, kad Lukiškių aikštės memorialo konkursas supriešino visuomenę. Jis sakė: „Artėjant šimtmečio datai, tas susipriešinimas yra labai nenaudingas visuomenei, todėl išmintingiausia šitoje vietoje būtų daryti pertrauką, atvėsti, permąstyti, įvertinti padarytas klaidas ir pagalvoti galbūt apie naują konkursą“.

Pertraukos, atvėsimo reikalingumą Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lenkija negali gyventi be pretenzijų Lietuvai (85)

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaite ir Lenkijos Prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt nuotr.

Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Kšyštofas Ščerskis (Krzysztof Szczerski) prieš savaitę žiniasklaidai priminė, kad kitų metų vasarį prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) lankysis Lietuvoje. „Lenkijos negali nebūti šiame minėjime. Tačiau tikimės taip pat, kad Lietuva įgyvendins įsipareigojimus lenkų tautinei mažumai savo šalyje. Ir tai bus padaryta pagal Europos standartus“.

Iš pirmo žvilgsnio gražu, kad vėl pradės bendrauti kaimyninių šalių prezidentai (mūsiškė prezidentė kitąmet taip pat žada apsilankyti Varšuvoje). Skaityti toliau

R. Grigas. Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (video) (28)

Kunigas Robertas Grigas TALKOS mitinge prie Vinco Kūdirkos paminklo Vilniuje 2017-09-22 d. | J. Česnavičiaus nuotr.

Iš  šio pirmadienio Edmundo Jakilaičio LRT „Forumo“ bendros nuotaikos atrodo, kad Vyčiui Vilniuje „dar ne vakaras“ (kaip a+a Vysockis dainavo), o „bunkeriui“ – dar ne rytas. Galėtume kaip argumentą prieš pono Andriaus Labašausko dėstymą, kad jo paminklas atitinka Vakarų Europos modernius standartus, naudoti faktą, kad  Vakarų šalys, šimtus metų būdamos nepriklausomos, savo tautinius paminklus pasistatė XlX – XX amžiais ar dar anksčiau. Dabar, turėdamos tuos valstybingumą išreiškiančius viešus simbolius, gali sau ramiai statyti visokį (pseudo) modernų meną. Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Demokratija serga. Pribaigti ar gydyti? (18)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2005 m. apklausos duomenimis 55% Lietuvos piliečių pasisakė prieš tai, kaip valstybėje veikia demokratija. 2016 m. patenkintų demokratijos veikimu liko vos 38%. Žinoma, pats klausimas abejotinas tiek loginiu, tiek moraliniu požiūriu. Jis į vieną krūvą suplaka skirtingas pozicijas. 1. Demokratija iš principo yra blogis. 2. Demokratija yra gėris, bet jos per daug. 3. Demokratija yra gėris ir būtent jos trūksta. 4. Demokratija būtų gėris, bet ji turi būti kitokia.

Pirmojo požiūrio esmė – aiški: dėl vienų ar kitų priežasčių jo šalininkai ilgisi diktatūros. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą (59)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 1 dieną, kai biudžetas dar nepriimtas, o tauta šurmuliuoja dėl Vyčio paminklo, Vyriausybė pasijunta neturinti ką veikti ir nusprendžia svarstyti konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Na, žodis svarstyti čia per skambus, tiesiog atranda laiko palaiminti lietuvių kalbos išvalstybinimą. Nuoširdžiai tikiu, kad Vyriausybėje nemaža tokių, tarp jų ir Vyriausybės galva, kurie nesupranta, kam jie pritarė. Paprasčiausiai: siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą. Tiek žinių. Nebus statuso, nebus problemų. Skaityti toliau

V. Jasukaitytė. Kas ir kodėl kovoja prieš Vytį Vilniaus Lukiškių aikštėje? (72)

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Valdžios melas supriešino visuomenę. Tačiau atidžiai ir nuosekliai nesekant veiksmų, kurie lydi šią puikią idėją nuo 1999 metų, kai Valstybės Suvereno įgaliotas Seimas oficialiai įteisino šios aikštės sutvarkymo gaires, reikšmę ir paskirtį, šiandien lengva pasiklysti įvairiose priešpriešose. Tos priešpriešos kuriamos ne atsitiktinai. Stebimas nuoseklus Valstybės idėjos, simbolių ir tautiškumo identiteto menkinimas, ardymas, pastangos padaryti, jog tai atrodytų tarsi nereikšmingos smulkmenos, dėl kurių šiandien pergyvena tik „seniai“, t.y. manoji karta. Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Galvosūkis mokslininkams: kaip išgyventi tarp galimybių ir reikalavimų girnų? (6)

Dalia Urbanavičienė | K. Driskiaus nuotr.

Lapkričio 22 d. Seime buvo surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu“. Ją pradedant kai kurie Seimo nariai suabejojo, ar tikrai reikia sieti konferencijos pavadinimą su žmogaus teisėmis, gal tik su socialinėmis problemomis? Tikėtasi, kad vėl pagrindinis dėmesys bus skirtas pernelyg mažiems mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams.

Tačiau kalbėta ne tik apie tai, bet ir apie įsitikinimų, asmens laisvės bei kitų žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nuoskaudų akademinėje Skaityti toliau

R. Grigas. Reikia toliau ryžtingai siekti, kad Lietuva nebūtų išstūminėjama iš Vilniaus, o Vytis iškiltų ten, kur jam ir priklauso būti (video) (54)

Kunigas Robertas Grigas | J. Česnavičiaus nuotr.

Įdomiai pasisuko Vyčio paminklo peripetijos. Ar vieši pasvarstymai, kad čia Kauno mero savireklamos kampanija, būtų tiesa, ar tik iš dalies tiesa, įvykių posūkis parodo tikrovę. Kaunas ir toliau (kaip tarpukaryje, kaip per kalantines ir savo Sąjūdžio grupę, be užuolankų kvietusią Nepriklausomybėn 1988-1990 m.) – išlieka dvasinė, moralinė ir politinė Lietuvos sostinė. Politinė – jei politiką suprasime kaip tautos, suvereno pagal konstituciją, o ne vien formalios valdžios dalyvavimą valdyme.

Sakau tai be didelio džiaugsmo, nes pripažinti šį faktą reikštų pripažinti, kad Vilniaus kaip Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Apie Lukiškių bunkerio apologetiką, Vilniaus mero viražus ir Seimo neįgalumą (17)

Ministrė-Bunkeris-Vytis | Alkas.lt koliažas

Medžiaga, pagrindžianti reikalavimą anuliuoti Lukiškių memorialo konkurso rezultatus

Lukiškių bunkerio apologetika I. Makaraitytės vedamoje TV laidoje

Berods, net du vakarus iš eilės  (lapkričio 27 ir 28 dienomis)   žurnalistė Indrė Makaraitytė  INFO TV televizijoje kalbino savo pašnekovus Lukiškių aikštės memorialo klausimu. Stebino žurnalistės Skaityti toliau

Vilniaus forumas: Neteisėtas ir neskaidrus Lukiškių aikštės konkursas turi būti anuliuotas (23)

Vytis | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 29 d. visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ paskelbė viešą pareiškimą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės konkurso, kurį surengė Kultūros ministerija, Vilniaus m. savivaldybė ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).  Skelbiame šį  „Vilniaus forumo“ pareiškimą:

Nacionalinio Lietuvos valstybės intereso nepaisančios, šališkai suburtos ekspertų komisijos priimtas sprendimas dėl konkursinio Lukiškių aikštės projekto yra natūralus ir neišvengiamas jau daugiau kaip du dešimtmečius aukščiausiu politiniu lygmeniu vykdomo Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo rezultatas, išduodantis Skaityti toliau

D. Kučinskas. VDU muzikos akademija: toli nuo muzikos ir nuo akademijos (5)

VDU MA nuotr.

Tęsiant diskusiją apie aukštojo mokslo reformą, kiek nuošaliau liko menininkus rengiančios institucijos. Jos kol kas lyg ir išsaugos savo „nepriklausomybę“. Tačiau yra ne tik šios dvi – dailės ir muzikos akademijos Vilniuje. Tad šį kartą norėčiau pagvildenti Kaune muzikus rengiančio fakulteto padėtį, kuris taip pat vadinasi Muzikos akademija.

Pirmiausia paklauskim patys savęs, ką reiškia žodžių junginys „muzikos akademija“? Dauguma atsakys, kad tai kaip ir universitetas, tik siauresnės specializacijos, Skaityti toliau

J. Litvinaitė: Pažymiai moksleivių nedomina (15)

Jūratė Litvinaitė | asmeninė nuotr.

Mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys mokymosi pasiekimai bei sparti pažanga – pagrindiniai sėkmingos mokyklos veiklos rezultatai. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja – ekspertė, Bendrojo ugdymo tarybos narė bei „Šviesos“ istorijos vadovėlių bendraautorė Jūratė Litvinaitė pastebi, kad pastaruoju metu sparčiai kinta šiuolaikiniams moksleiviams priimtini motyvacijos būdai ir savirealizacijos samprata, todėl, ekspertės nuomone, būtina keisti esamą ugdymo sistemą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tikrasis karas (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tikrasis karas vyksta kur kas gilesniuose žmogiškosios būties sluoksniuose, nei tautos ar valstybės. Net kova tarp politinių ideologijų tiktai atspindi pagrindinę fronto liniją. Tikrasis karas vyksta tarp egoistų ir normatyvistų. Pirmieji gyvena sau, antrieji – kitiems.

Egoistai yra tie verslininkai, kurie uždeda savo darbininkams sunkiai pakeliamas naštas, mokėdami grašius. Egoizmas skatina juos verčiau įsivežti užsienietišką darbo jėgą, nei kelti atlyginimus saviems piliečiams. Egoizmas kuria sistemą, kurioje stambūs kapitalistai ryja smulkiuosius savininkus, sudarančius sveikąjį tautos stuburą. Sistemą, kurioje vis plečiasi socialinės Skaityti toliau

A. Zolubas. Kultūros ministerijos konkursą dėl Lukiškių aikštės turime laikyti niekiniu (43)

Kultūros ministerija Vilniaus Lukiškių aikštėje siūlo vietoje Vyčio statyti bunkerį | Alkas.lt koliažas

2016 m. vasario 16 d. vertinimo komisija paskelbė geriausius Vyčio paramos fondo paskelbto skulptūros, įamžinančios kovojusius už Lietuvos laisvę, konkurso rezultatus. Daugiausia komisijos narių balų surinko ir konkurso 1-ąją vietą laimėjo skulptorius iš Klaipėdos, Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas už skulptūros projektą „Laisvės karys“. 

2017 m. gegužės 2 d. Seimas, 91 Seimo nariui balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė Skaityti toliau

A. Puzas. Revoliucija pagal Vilnių (4)

Alfonsas Puzas | Asmeninė nuotr.

Perskaičiau portale Alkas.lt Vitalijaus Balkaus straipsnį „Dviračiai Vilniuje – madinga, tačiau neefektyvu“. Pasižiūrėjus, kokie darbai dabar verda Vilniaus gatvėse, sunku nesutikti, kad atėjo tikra dviratininkų mada. Gal, tiksliau, ne dviratininkų, o dviračių takų.

Senais laikais juokaudavome: nebuvo Lietuvoje tiek grindų, kiek paskui atsirado pogrindininkų. Dabar galėtume sakyti, kad nėra Vilniuje tiek dviratininkų, kiek nutiesta ir ketinama nutiesti dviračių takų. Skaityti toliau