Lietuvos kelias

V. Vasiliauskas. Mes ne vieni. Iš policinės valstybės piliečio patirties (4)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Galva neišneša, ko tie lietuviai emigruoja, ištirpsta  įvairių tautybių žmonių jūroje. Juk tik Lietuvoje žmogaus nestingdo kosminės vienatvės šaltis, jo nereikia guosti pasakomis apie ufonautus, ateivius iš kosmoso, nes visuomet šalimais, įkandin ir visur kitur  jaučia nematomų seklių, šnipų, agentų žmogišką šilumą. Jo niekad nepalieka vieno be atidos ir globos mūsų slaptosios tarnybos.

Stokojantys vaizduotės rašėjai griebiasi palyginimo su Džordžo Orvelo (George Orwell) Didžiuoju Broliu, stebinčiu kiekvieną mūsų judesį ir personifikavusiu sovietų KGB. Bet Skaityti toliau

M. Puidokas. G. Landsbergio pergalės rinkimuose receptas = patyčių menas (video, nuotraukos) (28)

Gabrieliaus Landsbergio patyčios | Alkas.lt koliažas

Gabrieliaus Landsbergio pergalės rinkimuose receptas = patyčių menas, sodri arogancija ir platus kitų žeminimo repertuaras…

Kadencijos pradžioje ir vėliau jam nuolat sakiau – jei norit laimėti kitus rinkimus – dirbkit konstruktyviai: kritikuokit mūsų klaidas, bet palaikykit gerus sprendimus. Jis man: „Mindaugai, tu nesupranti politikos. Čia nuolatinė kova. Karas.“

Taip ir gyvenam, kai nemokama susitaikyti su pralaimėjimu Seimo rinkimuose, nuolat bandoma skaldyti, regzti intrigas ir daryti viską, kad dirbti būtų Skaityti toliau

A. Armonaitė. Palikime žmonėms galimybę nemokamai gydytis privačiose ligoninėse (11)

Aušrinė Armonaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Prezidentė vetavo Seime paskutinę sesijos dieną patvirtintą sveikatos reformos įstatymų paketą, nes šis gali prieštarauti Konstitucijai.

Akivaizdu, kad valstybinei sveikatos sistemai reforma būtina: reikia mažinti biurokratiją, taupyti resursus, didinti medikų atlyginimus.

Tačiau tai, kas valdančiųjų buvo pasiūlyta „pakeliui“ su reforma, tiek kertasi su konstituciniais principais, tiek ir įtvirtina išimtai valstybinės medicinos viziją, Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Durbės diena (nuotraukos) (7)

J. Zvonkuvienės nuotr.

Kai tik vos vos buvome pradėję kvėpuoti Nepriklausomybės oru, norėjome bėgti ir džiaugsmingai rėkti – kaip mylime savo Tėvynę, protėvius, jų narsius karžygius, jų pergales! Bet labai trūkome žinių, išmanymo, paprasčiausio supratimo. Juk buvo negalima tuo domėtis, kaip nori ir kada nori. Tačiau buvo asmenų ir Asmenybių, kurios žinojo, suprato daug daugiau, nei skurdūs to meto vadovėliai. Tiesa, sudariusiųjų, redagavusiųjų ir tikrinusiųjų garbei tenka pripažinti, kad „raudonojoje enciklopedijoje“ buvo žinių daugiau ir tikresnių, nei tikėtasi ten rasti. Dėl išankstinio „nieko nesitikėjimo“ net nevartėme tais klausimais jos. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Universitas Vilnensis – po peiliu (18)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiomis liepos dienomis Vilniaus universitete nusilenkėme 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos palaikams. Nusilenkėme Šv. Jonų bažnyčioje, toje pačioje, kurią su didžiausiu rūpesčiu universiteto rektorius Jonas Kubilius, pasaulinio garso matematikas, atkūrė 1979 metais. Fiziškai prie palaikų atėjo ir dabartinis rektorius Artūras Žukauskas. Keistai susitiko 1918-1979-2018 metai, lemtingai susiglaudė po Šv. Jonų skliautais trys epochos. Dievaži, ši metų ir epochų sanglauda yra labai simboliška, ji daug ką liudija. Liudija Universitas Vilnensis tamsą XX amžiaus pradžioje, Universitas Vilnensis Skaityti toliau

A. Butkevičius, Z. Vaišvila: Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę? (tiesioginė transliacija) (11)

Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę? | Alkas.lt koliažas

Liepos 13 d., penktadienį,  11 val. Seime – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Audriaus Butkevičiaus ir Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Ar Seimas atleis iš pareigų LGGRTC vadovę T. B. Burauskaitę?“

Prieš spaudos konferenciją išplatintame pranešime žiniasklaidai signatarai A. Butkevičius ir Z. Vaišvila praneša, kad jų prašymu Seimo valdyba pradėjo svarstyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės atleidimo iš pareigų klausimą. Skaityti toliau

Prašoma atnaujinti „Garliavos bylos“ ikiteisminį tyrimą (30)

Nijolė Sadūnaitė | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Liepos 10 d. Nijolė Sadūnaitė, Aurimas Drižius ir Eugenijus Paliokas Generalinei prokuratūrai pateikė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų – teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso nužudymo ir mažamečių prievartavimo.

Pateikiame visą pilną prašymo tekstą:

„Prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų  – Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetors Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso  nužudymo ir mažamečių D.Kedžio ir V.Naruševičienės dukrų prievartavimo Skaityti toliau

M. Puidokas. Lietuvos pasirinkimas: Faro konvencija ar betikslė kultūros paveldo apsaugos reforma? (6)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsisiūbavus diskusijoms dėl kultūros paveldo apsaugos reformos kai kas net lojalumą valstybei pamiršta. Turiu omenyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kadenciją baigiančią direktorę Dianą Varnaitę ir jos pavaduotojus.

Pavadinti Kultūros paveldo departamento veiklą sėkmės istorija gali tik nuo realybės labai stipriai nutolę žmonės, o pareiškimai apie reformatorių bolševikinį mąstymą ar Maskvos organizuojamą Kultūros paveldo departamento naikinimą ne tik nusipelno įvertinimo tarnybinės etikos Skaityti toliau

K. Masiulis. Automobilių mokesčio lobistu tapo V. Andriukaitis (3)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ilgai Lietuvoje dabartinis Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis prisistatinėjo esantis ištikimas socialdemokratas ir paprastų darbo žmonių gynėjas, bet užteko pabūti keletą metų Briuselyje ir iš socialdemokratinių vertybių teliko automobilių pramoninkų peršamas automobilių mokestis. Kaip toks mokestis prisidėtų prie socialinio teisingumo ir padėtų socialiai jautriausiems gyventojams, solidžią algą gaunančiam eurokomisarui turbūt sunkoka suprasti?

Automobilių pramonė Europoje labai įtakinga Skaityti toliau

M. Kundrotas. Atkurti monarchiją ar atsiimti respubliką? (53)

Prezidentūra | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valstybės erozija, valdžios atotrūkis nuo piliečių, socialinė atskirtis, tautiškumo ir patriotizmo nyksmas vis labiau skatina nusivylimą susiklosčiusia politine santvarka. Šalia siūlymų gerinti ir taisyti tai, kas ligšiol sukurta, pasigirsta kvietimų naikinti ir keisti iš esmės.

Vieni ragina panaikinti Konstitucinį teismą, jo galias perduodant Aukščiausiajam teismui, lyg tai spręstų pagrindinę problemą – konstitucinės teisės monopolį siauroje grupėje. Kiti reikalauja panaikinti sąrašinę rinkimų sistemą, paliekant tik vienmandatinę oligarchų ir nomenklatūrinių partijų džiaugsmui. Skaityti toliau

V. Daujotis. Vilniaus universiteto Taryba palaimino fiktyvaus konkurso organizatorius (11)

Vytautas Daujotis | Respublika.lt nuotr.

Birželio 27 d. Vilniaus universiteto Tarybos posėdis svarstė dalies Senato narių kreipimąsi į Vilniaus universiteto tarybą. Kreipimesi Senato nariai VU Tarybai priminė, kad VU Senatas priėmė nutarimą, jog 2018 m., nepaskelbus konkurso esamoms prof. Vytauto Radžvilo pareigoms užimti, kiti paskelbti konkursai Tarptautinių santykių ir politikos mokslų intitute profesoriaus pareigoms eiti buvo personalizuoti. Profesoriaus vieta, į kurią numanomai galėjo pretenduoti ir prof. V. Radžvilas, buvo apibūdinta taip, kad pretenduoti į šias profesoriaus pareigas bei tenkinti šio konkurso sąlygas prof. V. Radžvilas negalėtų. Skaityti toliau

I. Baranauskienė. „Leitis“ – Lietuvos viduramžiai kine (video) (3)

Filmo „Leitis“ plakatas

Labai seniai, tikriausiai nuo pat „Herkaus Manto“ pasirodymo 1972-aisiais, Lietuvos žiūrovai laukia istorinio filmo apie mūsų dramatiškuosius viduramžius. Deja, metai bėga, o filmo kaip nėr, taip nėr: tai pinigų pritrūksta, tai įkvėpimo.

Šiemet būta vilčių, kad bent latviai užpildys šitą spragą su žiemgalių kunigaikščiui Nameisiui skirtu istoriniu epu „Pagonių žiedas“: galų gale, Nameisis – ne tik latvių, bet ir lietuvių istorijos veikėjas, gal net labiau lietuvių, nes Žagarė, Joniškis ir daugelis kitų istorinių žiemgalių žemių į Lietuvos valstybės sudėtį pateko būtent jo pastangomis. Deja, latviai šįkart pasielgė neką geriau už baltarusių Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: Prieš šimtą metų atkūrėme valstybę. Ir daugiau niekam neleisime jos savintis (video) (8)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalba Valstybės dienos proga

Mieli Lietuvos žmonės, brangūs Lietuvos draugai ir svečiai, sveikinu Jus su nuostabia švente – Valstybės diena!

Šiemet Liepos šeštoji karūnuoja mūsų valstybės atkūrimo šimtmetį! Kita tokia šventė bus tik po šimto metų. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Vyčio-„Laisvės kario“ paminklo Kaune atidengimas buvo tobulas (24)

Vyčio skulptūra „Laisvės karys“ | S. Paškevičiaus nuotr.

Vyčio-„Laisvės kario“ paminklo KAUNE atidengimas buvo tobulas. Gražesnio, prasmingesnio, šiltesnio, o ir su saiku sumanyto ir įgyvendinto renginio nemačiau kelis dešimtmečius.

Štai ką reikėjo tiesioginiu eteriu rodyti visai Lietuvai, nacionaliniam transliuotojui – LRT. Ne, nerodė.

O mes, laimingieji, kas buvome šalia Kauno pilies tą valandą ir viską matėme girdėjome, palaiminti pasijutome. Tikras džiaugsmas, kad šventėje dalyvavo ir labai tikslių akcentų kalbą pasakė ne kas kitas, o prezidentas Valdas Adamkus. Ir, žinoma, džiaugsmas, kad Arūnas Sakalauskas išėjo prie Skaityti toliau

A. Stancikienė. Jie valstybės vardu kovojo prieš padorias motinas (9)

A. Stancikienė | Feisbuko nuotr.

Prieš penkerius metus Lietuvą supurtė siaubą varanti byla.

Lietuvoje dešimtmečiais klesti gerai organizuotas nelegalių gimdymų namuose verslas!

Veikia sekta, prekiaujanti tik gimusiais kūdikiais! Dėl sektos veiksmų miršta kūdikiai, kai kurie dingsta: nustatyta, kad šeši namie gimę vaikai yra dingę iš Lietuvos, vienas gyvena Rusijoje, kitas Jungtinėse Valstijose, dar kelių buvimo vieta nežinoma. Kai kurie sektos nariai užsiima net hanibalizmu! Skaityti toliau

L. Kamandulytė-Merfeldienė, V. Kavaliauskaitė. Kalbinis mandagumas vaikystėje: kaip jį ugdyti? (4)

vdu.lt nuotr.

Mandagumas – nuo komunikacijos proceso neatsiejamas sudėtingas reiškinys, įvairiomis formomis atsiskleidžiantis kiekvienoje pasaulio kultūroje. Būdamas įvairialypiu, šis reiškinys gali pasireikšti kalbinėmis ir nekalbinėmis priemonėmis. Kalbinis mandagumas laikomas viena iš svarbiausių komunikacinio akto dalių, formuojančių pašnekovų santykį ir tam tikra prasme dažnai nulemiančių pokalbio sėkmę.

Skaityti toliau

V. Sinica. Miliūtės metų demagogija (video) (27)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.

Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Skaityti toliau

V. Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava (11)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė kandidatuosianti Prezidento rinkimuose. „Po tamsos ateina aušra“ skelbia jos ambicingas rinkiminis šūkis. Kandidatė paskelbė 95 programines tezes, kurios susilaukė plataus aptarimo. Tarp jų buvo ir, kaip įprasta autorei, akcentuojama katalikybė. Politikų gyrimasis esant katalikais (ko verti vien liberalas R. Šimašius ir socialdemokratas A. Butkevičius) yra plačiai paplitęs ir įprastas reiškinys, nors, drįsčiau ginčytis, A. Maldeikienė savo religiją pabrėžia itin dažnai.

Ne mažiau dažnas reiškinys yra ir katalikybę deklaruojančių politikų mąstymas ir Skaityti toliau

A. Juozaitis. Broliai ir sesės dainoje (19)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ieškodami NACIONALINĖS IDĖJOS, be kurios „tautinė tapatybė“ tampa tik dekoracija (drabužis, buitis, tvarka kiemuose, darbo kultūra – puikumėlis, bet ne Idėja).

Pagalvokime: o jeigu ta idėja – DAINŲ ŠVENTĖS?

Nacionalinės idėjos dėka tauta jaučiasi nepasiklydusi istorijoje. O mes – argi radę tą idėją, tą vieningą stiprybės „ašį“? Žinoma, mūsų Himnas sako: „iš praeities“ ir „Vienybė težydi“… Bet kaip žydi, kokioje praeityje? Sapnuose apie LDK? Štai ir bėda. Skaityti toliau

R. Garuolis. Kas prieš trisdešimt metų trispalvėms atvėrė kelią (6)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Lygiai prieš trisdešimt metų, 1988 m. liepos 1-3 d. įvyko Baltijos studentų dainų festivalis „Gaudeamus“, kuris tapo virsmo tašku, kada lietuviškos trispalvės pradėjo viešai plazdenti ne tik kalėjimuose užgrūdintų disidentų, bet ir paprastų Lietuvos žmonių rankose. Nuo tos dienos drąsuoliais tapo visi.

Dažnai rašoma, kad tai buvo spontaniškas studentų sprendimas, įkvėptas prieš mėnesį atsiradusio Sąjūdžio idėjų.

Tačiau, kaip tų įvykių dalyvis turiu pasakyti, kad taip teigti yra ne visai tikslu. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Pirmosios lietuviškos dainų šventės – Mažojoje Lietuvoje (nuotraukos) (5)

Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos dainininkės | Archyvinė nuotr.

Įsibėgėja įspūdinga dainų šventė „Vardan tos…“

Liepos 4 d. – Teatro diena. Joje minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, bus pagerbtas ir Mažosios Lietuvos mąstytojas, humanistas, rašytojas Vilhelmas Storostas-Vydūnas –  įspūdingai pažymėtos jo 150-osios gimimo metinės. Tos dienos programą sudaro aštuonios dalys ir finalas „Amžinas keleivis“. Katedros aikštės, Pilių teritorijos, Bernardinų sodo scenose vaikų ir jaunimo teatrai pasirodys dviejose dalyse – „Mes Lietuvos vaikai“ ir „Lietuva, Tėvyne mūsų“. Lėlių teatrus suburs „Tvirta dora, rankoj ranka“, jie vaidins Vydūno dramas arba spektaklius pagal jo kūrybą. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją? (33)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Apgailėtina, kad Seimo dauguma sesijos pabaigoje balsavo už Referendumo įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama padaryti išimtį numatomam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Šiame konkrečiame referendume, kurį tikriausiai paskelbs valdžia, sprendimui priimti tuomet jau nebereikėtų pusės visų piliečių balsų, o užtektų tik pusės iš tų, kurie atėjo.

Lydekai užsakius, valdžiai panorėjus, specialias sąlygas norima sudaryti daugybinės pilietybės įteisinimui. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kodėl mes be Vyčio nenurimsim (nuotraukos) (42)

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ilgus šimtmečius Lietuva gyvavo plėšrių erelių apsuptyje. Vienas jų iš rytų atrodė ypač grėsmingas ir net dvigalvis. O tarp jų ir kitų plėšrūnų pergalingai šuoliavo Baltasis raitelis iškeltu kalaviju raudoname lauke.

Šiaip valstybės į herbus, tarsi prisimindamos totemizmo laikus, įkelia kokį nors gyvūną, pvz., Britanija – liūtą. Po Europą pasidairius išvis liūtų bene daugiausia. Matyt, valstybės taip nori pabrėžti savo galią. Tačiau mūsų Vytis tarp jų atrodo neįprastas vienišius. Tad kokia mūsų Vyčio gyvybingumo paslaptis? Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Ar Lietuva dar dainų kraštas? (6)

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Per  TV rodomų FIFA pasaulio futbolo čempionato rungtynių pertraukas į televizijos ekraną išlenda kažkur matytas valkata, Katedros aikštėje porinantis, kad nėra nei išeivių, nei ateivių, yra viena tauta, laikas griauti šias netikras sienas ir statyti tiltus. Ir duria pirštu į Žemės gaublį, nurodydamas tų tiltų kryptį. Stačiai ideali globalios Lietuvos vizualizacija.  

Kadangi  klipas rodomas per visuomeninį transliuotoją LRT, tai yra pagrindinė oficiozinė  idėja, kuria valdžia pasitinka Lietuvos atkurtos valstybės šimtmečio minėjimo kulminaciją – Dainų šventę. Žmonės kalba, kad tas „kažkur matytas“ apšepęs senis, pasamdytas formuoti visuomenės nuomonę, ir įbrukęs R. Karbauskiui  „nei  išeivę, nei ateivę“ kultūros  ministrę, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Dėl ko Pavilionis kovoja prieš pagonis? (33)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt, V. Kopūsto nuotr.

Buvę diplomatas, Seimo narys, žinomas ir kaip turtingiausio pasaulyje slapto katalikų Kolumbo riterių ordino narys Žygimantas Pavilionis, bandydamas atsikirsti mano, kaip „Romuvos“ vaidilos, atsakui į Jo rašinį (keistoku pavadinimu „Perkūnas ar Jėzus“? „Perkūnas“, – atsakė Karbauskis“), vėl pažeria krūvą melagingų kaltinimų Senojo baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“.

Jau pirmomis rašinio „Pasitinkam popiežių? (Atsakymas pseudopagonims)“ eilutėmis Ž. Pavilionis pareiškia apie Lietuvoje prasidėjusį naują Žalgirio mūšį prieš Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionio atsakymas broliui Žygimantui (25)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žygimantas Pavilionis, žinomas savo siekiais atgaivinti Lietuvoje taip trūkstamą konservatizmą, tvirta euroatlantine pozicija ir net kartkartinėmis užuominomis apie tautiškumą, žavi dažną Lietuvos pilietį, labiau linkusį mąstyti dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Užtai nuvilia jo bandymai sugrąžinti lietuvius į seniausiai išgyventą ir gal be reikalo primirštą religinių kovų laiką. Būtent kovų, nes karų, kuriais liepsnojo daugelis Europos valstybių, Lietuva išvengė. Dėl mūsų tautai būdingo pakantumo ir pagarbos kitam, kitokiam. Bet kovų būta. Skaityti toliau

D. Varnaitė. Tauta prieš bolševikinį kultūros užvaldymą, arba Kas yra Apskritas nulis? (9)

Diana Varnaite | L. Šapnagio nuotr.

Penkiasdešimt sovietinės okupacijos metų girdėjome bolševikinę mantrą: „Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim“. Kas galėjo pagalvoti, kad beveik po trisdešimt Nepriklausomos Lietuvos metų šią mantrą ir vėl išgirsime buldozerio griausmu. Kultūros  ministrė Liana Ruokytė – Jonsson nerimsta ir siekia įgyvendinti savo 2017 m. odiozinę griovimo kultūros programą: tarsi Lietuvoje per 26 nepriklausomybės metus kultūra buvo taip nuniokota, kad dabar viską tenką pradėti nuo nulio… Reikia suprasti, kad atėjo naujieji kultūros „gelbėtojai“. Kažkur girdėta: „Mes jus išgelbėsim“.

Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje.   Skaityti toliau

V. Kubertavičius. Okupacija iš arti. Liudijimas (1)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Buvęs Lietuvos karys ir prezidentūros sargybinis Vincas Kubertavičius aprašė atsiminimuose, kas vyko aplink ir lemtingąją valstybės užgrobimo naktį, ir keletą dienų po to. Nurodo rašąs apie įvykius „lygiai prieš 69 metus“, tad jo rankraščio data būtų 2009 m. birželio 14-15 d. naktis. Ačiū kariui. Liudijimą jis pateikė Antisovietinio pasipriešinimo kovų istorijos parodoje. Autorius rašo: „tą naktį man kaip Karo Policijos Mokyklos kariui teko atlikti garbingą sargybą Kaune, Prezidentūroje, paskutinio Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio metu“. Atrodo, ligi šiol neskelbta. Viena kopija su autentišku parašu ir autoriaus adresu saugoma V. Landsbergio archyve. Skaityti toliau

K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas (25)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Lyderiavimas

Jau seniai aimanuojama, kad Lietuvoje nėra lyderių. Ir visai be reikalo. Yra kaip tik atvirkščiai: jų turime daug. Net perdaug. Kiekviena partija ir organizacija, kiekvienas būrelis, kiekvienas klanelis, klasė mokykloje, komanda aikštelėje ar stalas kavinėje  turi savo lyderį, apsuptą priekabių konkurentų. Ir visi jie tokie dideli, taip ryškiai žvelgia iš aukšto žemyn, kad Lietuvoje net nesutelpa. Todėl daug jų jau įsikūrę už Lietuvos ribų. Ir iš ten siunčia pamokymus, kaip gyventi pasilikusiems Lietuvoje. Prasčiau yra nebent su intelektualiniais lyderiais. Ypač humanitarinių ir socialinių mokslų. Jų tikrai mažoka. Skaityti toliau

D. Šepetytė. Srovė, nešanti į Lietuvą, ir srovė, nešanti iš jos (1)

Vykintas Vaitkevičius | V. Damaševičiaus nuotr.

Šią savaitę Lietuvos televizijoje (LRT) išlydėta „nacionalinė ekspedicija“, šįkart skrosianti Dniepro bangas specialiai tam pastatytu laivu „Vytautas Didysis“. Į jį bus įtupdyta daugiau kaip 40 vadinamosios nacionalinės ekspedicijos dalyvių, juos lydės greitaeigis kateris, o atsarginis laivas „Vytis“ bus paliktas Kijeve, kad turistai, jeigu kas, galėtų tęsti trijų savaičių kelionę, apmokamą, greičiausiai „nacionaliniais“, t.y. mokesčių mokėtojų, pinigais.

Skaityti toliau