Lietuvos kelias

R.Grigas. Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus (40)

Sutrypta Lietuva | nuotr. iš feisbuko

Toks jausmas, kad vėl neturime savo valstybės. Ji vėl nepriklauso mums. Ji priklauso kažkam kitam.

Gal teisėjui Kondratjevui. Gal kontrolierei Žiobienei. Gal antstolei Vaicekauskienei. Gal kaukėtiems smogikams. Ar tiems, kas stovi už jų. Bet ne mums, dėl laisvės ir teisingumo Lietuvoje kovojusiems žmonėms.

Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus. Sava valstybė paryčiais nesiveržia su ginkluota jėga į taikių civilių namus. Nedaužo langų. Nelaužia durų.

Paryčiais į Lietuvos piliečių namus išskirti artimųjų ir naikinti jų turto verždavosi trėmimų vykdytojai. Skaityti toliau

L.Tautkuvienė. Pasaulio teisuolio medalyje išrašyti žodžiai: ,,Išgelbėjai vieną žmogų, išgelbėjai tautą” (2)

Daukanto aikštėje | nuotr. Alkas.lt

Jūs pralaimėjote, p. Prezidente,

nes neapsaugojote mažo vaiko nuo brutalios jėgos. Šį ankstų ketvirtadienio rytą į privačią Kedžių ir Venckų teritoriją įžengė policija, spec.daliniai. Apie šimtą policininkų, spec. tarnybų pareigūnų atvarė į mergaitės „paėmimą“ galingoji antstolė! Penki autobusai, spec.automobiliai su užtamsintais stiklais. Atrodė, kad bus ,,imamas” Osama bin Ladenas. Tik jis jau paimtas. O antroji pagal svarbą(pavojingumą) dabar bus imama maža aštuonerių metų mergaitė Deimantėlė!

Žmonės kalba maldą, apsijuosę trispalve bando užtverti kelią juodiems varnams, stabdyti nusikaltėlišką veiksmą. Deja, su pjūklais pjaustomos gyvenamojo namo durys, daužomi tvarkingų namų langų stiklai, spec.būrys ištempia iš namų basomis kojomis mergaitės senelius Kedžius. Skaityti toliau

A.Patackas: Garliavoje bręsta labai skaudūs dalykai, kurie gali pasibaigti tuo, kuo baigėsi kalantinės (video) (12)

Algirdas Patackas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Patacko kalba, pasakyta Romo Kalantos žūties 40-mečio minėjime

Laisvės liepsna, deguonis R. Kalantos aukai atminti. Gegužės 14 d., 1972-ieji. Kaune pasklinda gandas, kad miesto sode susidegino jaunuolis. Kodėl, nežinia. Po kurio laiko pradėjo aiškėti, kad jo motyvai panašūs kaip Jano Palacho, jauno istoriko, prieš trejetą metų susideginusio Prahoje. Tai laisvė, laisvė bet kuria kaina.

Gegužės 15-oji, rytas. Miesto sode tuščia ir tylu, jokių pėdsakų, nė vieno žmogaus tarsi nieko nebūtų įvykę. Skaityti toliau

S.Stoma. Apie lengvatų fobiją, spaudą ir maistą (11)

efoto.lt, V.Čepulytės nuotr.

Kartais ir pačios didžiausios kvailystės gimsta iš gana racionalių minčių. Tokia kvailystė yra Lietuvos politikoje vis dar vyraujanti nuostata, kad mokesčių lengvatos yra blogis. Ši kvailystė yra tuo juokingesnė, kuo labiau ją ginantieji apeliuoja į sveiką protą.

Idėjiniai šio pavojingo nesusipratimo autoriai bei nuožmūs lobistai sukasi aplink Laisvosios rinkos institutą (LRI). Jam būdinga skleisti niekur civilizuotame pasaulyje neįsitvirtinusias arba jau atmestas kraštutinio libertarizmo nuostatas. Skaityti toliau

P.Stonis. Sąjūdis visuomenės teisme (9)

Paulius Stonis

Preėjusios savaitės pradžioje prieš teismą stojo Nepriklausomybės akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislovas Genzelis bei sąjūdininkas Alvydas Medalinskas. Jie kaltinami kovo 17 d. ne laiku pradėję mitingą prie Seimo ir tuo pažeidę viešąją tvarką. Mitingas, žinia, praėjo taikiai. Tačiau ankstyva renginio pradžia Vilniaus savivaldybės tarnautojams pasirodė esanti didelė grėsmė viešajai tvarkai. Rezultatas – trys sąjūdininkai siunčiami teisman, kad vieną kartą ir visiems laikams įsikaltų, koks yra tikrasis teisingumas ir suprastų – kitokio Lietuvai nereikia.

R. Ozolas po teismo posėdžio sakė: „Kažkas iš mūsų šiandien labai žiauriai juokiasi. Atėjo laikas atskleisti, kas“. Signataras B. Genzelis prisiminė, kad dar sovietmečiu KGB buvo įtraukę jį, Ozolą ir kitus sąjūdininkus į ypač pavojingų žmonių sąrašą už mitingų organizavimą. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video) (6)

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. (Lietuvos ypatingasis archyvas)

R.Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems. Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant. Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus. Skaityti toliau

A.Aleksandravičius. Politinis korektiškumas: ar leisime žlugti demokratijai? (12)

Arnas Aleksandravičius

Prievartinis ideologijos primetimas žmonių grupei pagrįstai laikomas nusikaltimu. Ne taip svarbu, kokia ta ideologija ar kokia valdžia ja remiasi. Tiek nacistinė Vokietija, tiek komunistinė Sovietų Sąjunga (be abejonės ryškiausi pavyzdžiai) ideologiją primetė prievarta, nutildė oponentus, sunaikino bet kokią žodžio laisvę. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių šie du režimai laikomi pasibaisėtinais ir nusikalstamais. Jau nekalbant, žinoma, apie milijonus žmonių, kurie buvo pražudyti, nes neįtiko dviejų totalitarinių valstybių ideologijoms.

Šio straipsnio tikslas yra atkreipti dėmesį į ideologinę grėsmę, iškilusią mūsų laikų demokratiniam pasauliui. Vakarų visuomenės netenka demokratijos garantuojamų teisių ir laisvių, nes jų piliečiai dažnai nesiryžta užkirsti kelio ideologijos, sausai ir maskuojamai vadinamos politiniu korektiškumu, plitimui. Skaityti toliau

V.Jencius-Butautas. Kas sulygino su žeme Vytauto kalną Alovėje arba kodėl komunizmo ir sociademokratų šmėklos tebeklaidžioja po Lietuvos dvarus (4)

Kunigaikščių KĘSTUČIŲ – GEDIMINŲ Vytis XVIII amžiaus antra pusė

Maždaug 1977-aisiais metais Alytaus rajone, dabartiniame Alovės bažnytkaimyje, buvo nugriautas Alovės dvaro centrinis pastatas. Šio vandališko sumanymo iniciatorius ir vykdytojas buvo Julius Truncė. Kas žino, kiek dar likusių ir mūsų senovę menančių vertybių tuo metu negrįžtamai buvo prarasta. Šiandien tik iš pasakojimų žinome, kad kunigaikščiai Kęstučiai-Gediminai savo kilmę veda iš LDK Kęstučio ir kad giminės herbas buvo Vytis, tokia pati, kaip Lietuvos valstybės. Kaip atrodė kunigaikščių Kęstučių-Gediminų Vyties herbas iki pastarojo laiko nebuvo žinoma. Minėta Vytis nepateko į garsiąją Juozo Galkaus monografiją „Lietuvos Vytis“ Skaityti toliau

G.Songaila. Teisingumo ministras neprisiėme, neprisiima ir neketina prisiimti atsakomybės (13)

Gintaras Songaila | lrs.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Seimo grupė „Už teisingumą Lietuvoje“ surengė susitikimą su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi, siekdama papildomai pasiaiškinti atsakymų į interpeliacijos klausimus turinį. Susitikime taip pat dalyvavo kai kurie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“, susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ ir kitų visuomeninių organizacijų atstovai.

Susitikimo dalyviai apgailestavo, kad interpeliacijos pirmojo klausimo, t.y., iniciatyvų atverti teismus visuomenei, ministras ėmėsi tik kadencijos pabaigoje Skaityti toliau

S.Stoma. Lietuva – motina, mylimoji, mergaitė (8)

Saulius Stoma | asmeninė nuotr.

Motinos dienos išvakarėse galėjome pasiskaityti profesorės Dalios Leinartės minčių apie lietuvišką šeimą. Mane ypatingai sudomino šalutinė tema: tautinio atgimimo šauklių požiūris į tėvynę, kaip į jauną merginą, mylimąją. Tai Europoje beveik unikalus reiškinys. Paprastai tėvynė suprantama kaip motina. Vokiečių tautos motina Germanija, rusų – Rusija ir taip toliau.

Lietuvių tautinis atgimimas buvo išskirtinis, nes visi jo veikėjai rinkosi tėvynę sąmoningai iš kelių galimų alternatyvų. Išsimokslinę šviesuoliai galėjo tapti lenkiškai kalbančiais senalietuviais arba tikrais lenkais, o kartais ir rusais ar vokiečiais. Skaityti toliau

N.Kavaliauskaitė-Hunter. Išpažintis Mamai (1)

Nijolė Kavaliauskaite-Hunter | etaplius.lt nuotr.

Kol girdi jos širdies plakimą, alsavimą, jos kosulį, žingsnių aidą, nesusimąstai, kad širdžiai brangus laikinumas, vieną dien tarsi siūlas nutrūks. Ką manei esant be pastangų įgyta nuosavybe, nėra amžina. Nelauktai ir netikėtai išeidama, ji tau paliks aibę prisiminimų, kuriuos ilgėdamasi nešiosiesi visą likusį gyvenimą. Kol ji čia, neprieini išvados, kad verta stabtelėti ir įdėmiai įsiklausyti, įsispitrinti i kiekvieną smulkmeną, į nelogišką ir logišką jos veiksmą ar ištartą žodi, pažvelgti į akis, kurios glūdi brangiuose ir nepakartojamuose veido bruožuose. Ji – svečias, šioje Žemėje, kaip ir tu. Ji –tavo šturmanas ir pakeleivis. Ji – obelis, o tu jos vaisius. Jos kūnas subrandino tavo kūną ir įkvėpė tavo sielą. Kas tau ką daugiau dovanojo nei ji? Dėka jos patyrei meilės skonį, tarsi pavasario obelis buvai apipilta bučiniais, lyg lengvabūdžio vėjelio glamonėmis. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Apie nūdienos Latvijos mitus (video) (15)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Filosofo dr. Arvydo Juozaičio pranešimas gegužės 4 d. Seime vykusioje konferencijoje „(Ne)gęstanti Lietuvos ir Latvijos brolybė“, skirtoje Latvijos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos dienai paminėti.

Latvija yra tuo ypatinga, kad jinai yra gimusi iš mito. Iš mito gimstama iš mito kuriama, pati kultūra yra mito padarinys. Ar reikia įrodinėti ką nors? „Lačplėsis“ (Lāčplēsis) parašytas 1888 m., lygiai po 100 metų Latvija vėl  atgimė su „Lačplėsio„  vardu, su „Lačplėsio“ roko opera kuri visą Latviją apėjo, kaip „Roko maršas“ pas mus Lietuvoje, Zigmaro Liepinio ir Maros Zalytės žodžiais. Skaityti toliau

J. de Rosales. Antrasis atsakymas A.Butkui ir S.M.Lanzai (60)

Juratė Statkutė de Rosales

Profesoriai Alvydas Butkus ir Stefano M. Lanza vėl žeria kritiką mano atžvilgiu. Šįkart irgi jau antrame savo tos pačios tematikos kritiniame straipsnyje „Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje“. Trumpai tariant, man metami trys kaltinimai: „patriotizmas“ – suprask, nešališkumo stoka; pseudomokslas – ne mokslas; „pakuotėje“ – atseit paslėptas, užmaskuotas. Šis straipsnis pirmiausia pasirodė laikraštyje „Voruta“, vėliau – Alkas.lt. Vienas dalyvis davė jo nuorodą į istoriko Tomo Baranausko įkurtą Istorijos Forumą, kuriame iki šiol straipsnis sulaukė vos kelių komentarų, kuriuos verta perskaityti.

Pasaulio moksle neleidžiama žeminti oponento. Be to, negalima ad hoc nuvertinti tų, kuriuos straipsnio autoriai vadina mano „gynėjais“. Esu kaltinama ir etikos stoka, kai atsakiau į pirmąją Alvydo Butkaus ir Stefano M. Lanzos kritiką: Skaityti toliau

R.Garuolis. Kaip sumažinti šildymo kainas (video) (5)

Ričardas Garuolis | asmeninė nuotr.

Balandžio 18 d. Seime įvyko tautininkų Seimo narių Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos organizuota konferencija-apvalusis stalas „Kaip sumažinti šildymo kainas“. Šis sezonas buvo rekordinis, gyventojai už šilumą sumokėjo daugiausiai per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, šildymo sezonas jau baigėsi, tačiau dar daug gyventojų iki pat rudens mokės skolas už šildymą, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKKEK) žada dar aukštesnes kainas ateinančiam sezonui.

Šilumos kainos Lietuvoje yra aukščiausios Europoje lyginant su gyventojų atlyginimais. Lietuvos dideliuose miestuose šildymo kainos yra aukštesnės negu miesteliuose 15-20 %, Skaityti toliau

A.Patackas. Jotva – teriota, bet neprarasta (29)

Baltų gentys XII a. | wikipedia.org pav.

įkirsk kaip kardą
į kirsną žemę 
į seirą dangų    
į pelkių neviltį  
 jotvingio įniršį -  
– kad tu paspringtum
kad tu, gude, nesulauktum
manęs parklumpant… Skaityti toliau

G.Songaila: Ar Lietuvos valstybės institucijos vykdo FSB įsakymus? (video) (2)

Michailas Kostiajevas |asmen. nuotr.

Balandžio 30 d. Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila sušaukė spaudos konferenciją Seime, kuri buvo skirta  balandžio 26 d. akcijos „Ne-naujiems černobyliams ir fukušimoms“ aptarimui.

Baltarusijos režimo požiūrį į protestus prieš atominę elektrinę Lietuvos pasienyje aiškiai parodė faktas, kad Kazimieras Uoka nebuvo įleistas į Baltarusiją, kur jis ketino dalyvauti oficialiame Baltarusijos visuomeninių organizacijų kasmetiniame renginyje „Čenobilskij šliach“.

Abiejose Nemuno pusėse įvyko protestas prieš atominę elektrinę prie Nemano (Ragainės). Karaliaučiaus srities valdžios požiūrį į šį renginį parodė faktas, Skaityti toliau

A.Patackas. Klonio gatvei rengiamas „baudžiančiosios psichiatrijos“ reidas? (52)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Paskutinės kraupios žinios iš mergaitės „ėmikų“ stovyklos – šaltiniai praneša, kad bus panaudota psichiatrų pagalba. Planai greit ir staigiai „paimti mergaitę“ žlunga, nes policija nenori būti atpirkimo ožiu, o Socialinių reikalų ministerija irgi spyriojasi. Nagrinėjant nevykusį kovo 23 d. antpuolį, atkreiptas dėmesys, kad žmonės palankiai žiūrėjo į greitosios pagalbos medikus, netrukdė jų automobiliui. Tuo ir bus pasinaudota – į namą pateks psichiatrai.

Motyvas – mergaitė patiria taip vadinamą „Stokholmo sindromą“, kai įkaitas susigyvena su pagrobėjais, atseit Kedžių šeima. Vaduojant „įkaitę“, galima naudoti ir prievartą, nes tai bus mažesnis blogis, nei palikti mergaitę „už tvoros“. Šio plano autoriai – Vilniaus psichiatrai Dainius Pūras ir Linas Slušnys. Kauno psichiatrai atsisakė dalyvauti, nes, jų nuomone, naudojant prievartą mergaitė patirs taip vadinamą „potrauminio streso sutrikimą“, t.y. jai dėl prievartos ilgam, o gal visam gyvenimui gali sutrikti psichika. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Vėl gegužio žiedai (11)

Vytautas V. Landsbergis

Yra tokie sena pasaka apie žmogų ir angelą, kurie vaikščiojo po žemę. Užėjo pernakvot pas godų žmogelį, o tas paguldė juos rūsy – ant šlapių, šaltų grindų, net nepavaišinęs. Atsikėlė rytą angelas ir žiūri, kad rūsio lubose žioji ištrupėjęs kaminas – tai užsimaišė skiedinio ir suremontavo tą kiaurymę. Kai jie jau išėjo iš goduolio namų, žmogus, nakvojęs kartu, ir klausia angelą:

- Kodėl taip padarei? Juk šeimininkas mus priėmė nesvetingai, nepavaišino, o tu – net remontą jam padarei?

- Ne viskas yra taip, kaip atrodo, – atsakė jam angelas ir juodu nuėjo toliau. Vakare apsistojo pas neturtingą žmogų. Tas pavaišino kuom turėjo ir paguldė juos į savo lovą, Skaityti toliau

M.Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė (32)

Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Aleksandras Duginas – įtakingas Rusijos imperializmo ideologas, praėjęs permainingą kelią – nuo gatvių rėksnių ir riaušininkų nacionalbolševikų judėjimo lyderio iki šalies vadovo Vladimiro Putino „dvaro politologo“. Jo kūrinys „Geopolitikos pagrindai“ virto stalo knyga ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos politikams.

Lietuvoje užtenka ištarti vieną kritišką žodį šiuolaikinės Vakarų kultūros, globalizmo, Europos Sąjungos arba Lenkijos politikos atžvilgiu, jog būtum identifikuotas A.Dugino politikos vykdytoju. Prasilavinusiam, bet gilesnio pažinimo stokojančiam sluoksniui supaprastintos klišės dažnai būna priimtinesnės už mąstymą tonais, pustoniais ir niuansais. Vienas populiariausių intelektualinio primityvizmo variantų – dvišališkumas: Skaityti toliau

I.Bieliauskienė. Motinos archetipas ir kompleksas (1)

Ieva Bieliauskienė | asmeninė nuotr.

Pradžioje norėčiau paprašyti, kad mintimis grįžtumėte į savo vaikystę ir rastumėte ryškiausią prisiminimą, susijusį su savo mama. Koks prisiminimas iškilo? Kokius jausmus jis sužadino – šiltus, malonius, ar, atvirkščiai, skaudžius?

Kai kurie turbūt prisiminėte mamą, ruošiančią vakarienę ir raginančią valgyti, kiti – slaugančią jus sergančius ar guodžiančią skaudžiai užsigavus, o dar kiti – barančią ar priekaištaujančią dėl nesutvarkyto kambario, blogo pažymio ar negebėjimo suprasti, kokia ji pavargusi. Nors gali pasirodyti, kad tai, koks prisiminimas iškilo, lemia tik atsitiktinumas, iš tiesų reikšmingiausių prisiminimų turinys labai susijęs su tuo, kaip jaučiamės kasdieniame savo gyvenime, Skaityti toliau

D.Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai (48)

efoto.lt, G.Molio nuotr.

Luošam, neįgaliam žmogui sunku ne tik dėl savo neįgalumo, bet gal net labiau dėl menkinančio aplinkinių požiūrio į jį, žeminančio santykio su juo. Pastaruoju laiku mes pradedame tai suprasti ir pripažinti, bent jau viešai, įrengiame įvažiavimus vežimėliams į svarbiausias parduotuves bei įstaigas, bent jau miesto centre… Nes neatjausti kito, nesugebėti bent akimirkai įsijausti į kitą, net nepamėginti įsivaizduoti savęs jo vietoje – siaubingai šalta ir šiurpu.

Nereikia nė luošumo, akivaizdžiai išoriškai išskiriančio žmogų iš kitų. Pernelyg dažnai, deja, gana šiaip kokio išskiriančio kūno bruožo ar net sielos ypatybės, pavyzdžiui, švelnesnio būdo, jautresnės širdies, kad būtum apstumdytas, pažemintas, Skaityti toliau

J.Matuza. Dievo kibirkštys (30)

efoto.lt, K.Mikalausko nuotr.

Kokia jėga yra mano sodyba-vienkiemis! Tik tai pajusti šiuolaikiniam miesčioniui reikia bent trijų parų,- tai – mažiausias laikotarpis, po kurio miesto „patogumai“ ima atrodyti įtartinai. O pabuvus vienkiemyje mėnesį, atpratus nuo miesto erzelynės, kelionė atgal į miesto getą pasidaro tolygi grįžimui į kalėjimą po atostogų. Gali galvot kiek nori, niekaip negali suprasti, už ką ir kieno buvai taip neteisingai nuteistas iki gyvos galvos.

Kas blogiausia, miestiečiai prie to taip pripratę, kad užmiršo esą kaliniai, o į tokius, kaip aš, žiūri kaip į keistuolius nė neįsivaizduodami, kokie keisti yra patys. Skaityti toliau

S.Stoma. Atgal į valstybininkų SSSR (8)

„Atkreipdama dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Nacionalinio dramos teatro aktorių pasirodymus Garliavoje vykstančiame koncertų maratone, Kultūros ministerija pareiškia, kad yra kategoriškai prieš valstybinių teatrų aktorių, kitų meno pasaulio atstovų viešus pasisakymus  bei dalyvavimą renginiuose, susijusiuose su šiuo metu vykstančia rezonansine bei kontroversiškai vertinama byla.“

Ne, tai ne juodasis humoras. Ir net ne Juozo Erlicko kreipimasis į tautą šeštadienio „Lietuvos ryte“. Tai – tiksli citata iš Kultūros ministerijos internetinio puslapio. Netgi su kontraversiška rašybos klaida. Skaityti toliau

L.Juknevičiūtė. Išlaisvėjome ar nužmogėjome? (6)

Mitingas Vienybės aikštėje Kaune (nuotr. V. Bivainio)

Belaukiant dar vieno bandymo išlupti mergaitę iš jos namų Garliavoje, supratau, kad ne–be–ga–liu ramiai žiūrėti į tai, kas ten vyksta ir prisidėjau prie tos violetinės kompanijos. Gal net minios, juk tokių, kaip aš, turėtų būti daug, mąsčiau, stebėdama, kaip 30000 Akistatos laidoje balsuoja „prieš“ mergaitės grąžinimą motinai, kol nesibaigė pedofilijos bylos nagrinėjimas.

Paskambinau Audronei Skučienei, pasiūliau pagalbą organizuojant koncertus, ji mano veiklą palaimino ir padėkojo. Pradėjau skambint Lietuvos atlikėjams ir klausinėti, ar jie nenorėtų sudainuoti, padeklamuoti ar kitaip parodyti dėmesį, užuojautą ir palaikymą bent jau mergaitei, įkalintai savo senelių namuose, kuri, sprendžiant iš jos parodymų, patyrė prievartą ten, kur turėjo jaustis saugiausia–pas savo mamą. Juk Lietuvos atlikėjai mielai dainuoja Afrikos vaikams, Skaityti toliau

A.Matelis. Kultūros ministerija pasiklydo Laike (97)

Arūnas Matelis, kino režisierius, Nacionalinės premijos laureatas | facebook.com nuotr.

Perskaičius šį kultūros ministerijos pranešimą sunku patikėti, kad jis yra iš šio amžiaus. Na gal dar galėtų būti iš kokių inkvizicijos laikų, bet  neįmanoma suvokti, kad tokią rašliavą galėjo išgimdyti oficiali valdžios institucija Europos Sąjungos šalyje. Nors, turbūt pretenduojanti tapti avietinio Oskaro  Nepriklausomybės laikų citata Ministerija yra kategoriškai prieš valstybinių teatrų aktorių, kitų meno pasaulio atstovų viešus pasisakymus …    visiškai natūraliai  atrodytų N. Gogolio „Pamišėlio užrašuose“.

Beje, o ar Kultūros ministerija neprieštarauja, kad viešai pasisakytų valstybinių teatrų scenos darbininkai, apšvietėjai ar staliai? Ar kitų meno pasaulio atstovų asistentai bei vadybininkai? Ir į kurias  iš  ministerijų derėtų  kreiptis įtartiniems tipeliams norintiems gauti Prieštaravimus dėl Viešų Pasisakymų ir  kitų profesijų asmenims? Skaityti toliau

V.Landsbergis. Vaiko ėmimas (video) (17)

Smurtą prieš vaiką sustabdė vaiko teisių tarnybos vyr. specialistė A.Vežbavičiūtė, 2012 03 23 d.

Vaiko, kurio vardas Deimantė Kedytė, ėmėjai, būtent ėmėjai prievarta, visiškai susipainiojo.

Situacija užfiksuota, rodyta, visi ją matė. Tad ir stiprų emocinį mamos ir dukters ryšį, tokios esą psichologų išvados. Ėmė (ar girdėjot įsakymą „imam“?), bet vaikas gynėsi, ir ėmėjų smurtą ryžtingu žodžiu (ne smurtu) sustabdė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. Kalta, kad nepadėjo, nepanaudojo dar ir savo rankų, kaip tie imantys kaukėtieji. Tai laikytina jos tarnybinių pareigų nevykdymu, sako p. Edita Žiobienė.

Dabar prievartininkai pasidaliję, tačiau nė kiek nesusivokę, nepadarę jokių žmoniškų išvadų. Skaityti toliau

V.Mikutavičius. Problema ar reikalas? (1)

Nebesakome „ne mano reikalas“, sakome „ne mano problema“. Kodėl dažnai sprendžiame problemas, o ne uždavinius, iškilusius klausimus, esamus reikalus? Nuolatos sprendžiame problemas, kai reikia įveikti kliūtis, nuosmukį, nepasisekimus, mažinti vargus, rūpesčius, išvengti nelaimių, neaiškumo. Tas tarptautinis žodis „problema“ dažnai nepraleidžia gražių, taiklių lietuviškų žodžių. Pasitaiko, kad per pusvalandinę televizijos ar radijo laidą žodis problema pavartojamas 10-15 kartų. Kartais tos problemos atrodo juokingai ir neaiškiai. „Pagijo nuo stuburo problemų“,– sako gydytoja. Galbūt užrašykime ant durų – stuburo problemų kabinetas. Klausimas, susijęs su vandens problema. Skaityti toliau

A.Avižienis. Pavojingos globalistų svajonės: nesibaigiantys karai vardan amžinos taikos (5)

Europa | efoto.lt, T.Žilinsko nuotr.

Europinės integracijos propagandistai dažnai mėgsta kartoti, kad karas tarp Europos Sąjungos valstybių tampa neįsivaizduojamas. Daug kas, įsitikinęs šio teiginio pagrįstumu, taip pat sutiktų, kad jeigu europinė integracija atnešė Europai taiką, tai globali integracija turėtų ir pasaulį apsaugoti nuo karo grėsmės. Bet čia iš karto susiduriama su paradoksais. Nors pasaulis jau 30 metų sparčiai integruojasi, kariniai konfliktai (kuriuose ir ES šalys kartais dalyvauja) toliau plinta. Kinija smarkiai didina savo karinį potencialą, tuo sukeldama susirūpinimą Azijoje ir JAV atsakomuosius žingsnius Australijoje. Afrikoje daugėja įtampos židinių. Aštrėja konkurencija tarp JAV ir Kinijos dėl Afrikos žaliavų, ypač naftos. Irano karo grėsmė tampa chroniška pasauline problema.   Skaityti toliau

A.Ramanauskaitė-Skokauskienė. Minime Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio 65-ąsias metines (9)

1.	Dainavos apygardos vadų sąskrydis Punios šile 1947 04 22-24. Stovi iš kairės: apygardos štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras, Geležinio Vilko grupės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Dzūkų rinktinės štabo Švietimo ir spaudos skyriaus viršininko pavaduotojas Juozas Puškorius-Girinis, Dainavos apygardos vadas kpt. Dominykas Jėčys-Ąžuolis, apygardos vado pavaduotojas, Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, apygardos štabo pagalbininkas Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, Vaidoto grupės būrio vadas Jonas Kučinskas-Spyruoklis, apygardos štabo ryšių skyriaus viršininkas Kostas Šimelevičius-Gandras. Priklaupę iš kairės: Merkio rinktinės 3-io bataliono vado pavaduotojas Jonas Jakubavičius-Rugys, Margio grupės vadas Vytautas Subačius-Klevas, Vaidoto grupės vadas Juozas Petraška–Lapaitis, Geležinio Vilko grupės štabo viršininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Guli iš kairės: Margio grupės būrio vadas Stasys Raklevičius-Myslinčius, Merkio rinktinės vado pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas

Skiriama Dainavos apygardos partizanų vadų sąskrydžio, įvykusio 1947 m. balandžio 22-24 dienomis  dalyvių atminimui

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Lietuvoje kilo stiprus tautos pasipriešinimas pavergėjams. Tūkstančiai Lietuvos sūnų ir dukterų jautė pareigą ginklu ginti savo tėvynę nuo okupanto ir ištikimai šią pareigą vykdė. Jie iškeitė savo darbus, profesijas, gimtųjų namų šilumą į pilną mirtino pavojaus miško gyvenimą – tapo partizanais. Dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės partizanai aukojo savo gyvenimus, savo gyvybes. Skaityti toliau

V.Borodzičas-Smolinskis, V.Jurkonis. Lietuva ir Lenkija: pasiklydę vertime (6)

Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai šiuo metu toli gražu nėra idealūs, nors ekonominis bendradarbiavimas, priešingai – net labai geras. Suprantama, kad šis keistas santykis yra sunkus galvosūkis užsienio politikos formuotojams, tačiau dar didesnį rūpestį kelia tai, kokią įtaką ši situacija padarys ateities kartoms bei Lietuvos ir Lenkijos santykių perspektyvai. Galima teigti, kad dabar valstybių kaimynių santykiai tapo sudėtingos abiejų šalių istorijos ir gana įtemptos vidaus politikos įkaitu. Skaityti toliau