Lietuvos kelias

D. Černiauskaitė. Sostinės paminklai: ar tinkamai įamžiname savo didingą praeitį? (9)

 Garbės sargyba prie Lukiškių aikštės Šimtmečio žiedo relikvijų š. m. rugsėjo 23 d. | B. Puzinavičiaus nuotr.

Netylant aistroms dėl paminklo sostinės Lukiškių aikštėje, norom nenorom užplūsta mintys apie tai, kad patys nežinome, ko siekiame.

Mano giliu įsitikinimu, partizanų žygdarbio įamžinimas yra  labai reikalingas. Projektas įdomus, netipinis, bet Lukiškių aikštė jam ne vieta. Na ar vienoje iš pagrindinių miesto aikščių, pastačius „Laisvės kalvą“, ji bus pastebima miesto svečiams ir miestiečiams? Kalvelė aikštėje tarp aukščiu ją gožiančių pastatų?!

Skaityti toliau

O. Voverienė. Sąžinė psichologiniu požiūriu (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tai kunigo Antano Paškaus knyga „Sąžinė psichologiniu požiūriu“, pirmą kartą išleista Kaune 1991 metais ir pakartota 2009 metais. Iki šiol jos nebuvau mačiusi. Ir labai apsidžiaugiau, kai ją man padovanojo kunigas eruditas Virginijus Šimukėnas. Parašyta, mums, civiliokams, neįprastu stiliumi, nepaprastai gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, todėl ji ir atsidūrė ne aukštokoje recenzuotinų knygų krūvelėje, bet čia pat, „po ranka“. Knyga – įdomi ne tik tikintiesiems, bet ir plačiajai visuomenei, ypač patartina mokytojams ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau

D. Nagelė. Iš vienų atims, kad atiduotų kitiems (2)

Nors naująjį VSD pastatą premjeras Saulius Skvernelis, VSD vadovas Darius Jauniškis bei prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingai atidarė dar 2017-ųjų kovą, jo statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.

„Vakaro žinios“ toliau kedena kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių dokumentų projektus. Vyriausybės atstovai tvirtina, kad biudžetas bus atsakingas, nes reikia pasiruošti galimam ekonomikos augimo sulėtėjimui, todėl, kaip jau skelbta, sugalvota naujų mokesčių arba keičiami esami. Nepaisant to, toliau skirsime pinigų saugumiečių pastato statyboms, už dešimtis milijonų eurų pirksime karinės technikos ir t.t.

Kiekvienais metais viena įdomiausių ateinančių metų pajamų ir išlaidų finansavimo dalių yra Valstybės Skaityti toliau

V. Valiušaitis: Sovietinių represijų vykdytojai tebeformuoja istorinį pasakojimą (video) (8)

Vidmantas Valiušaitis | V. Sinicos nuotr.

Spalio 14 d. Seime vykusiame apskritojo stalo pokalbyje „Laisvės gynimas ginklu ir plunksna“ labai vertingą pranešimą „45-ių pabaltiečių memorandumas – priminimas ir dabarčiai“ perskaitė žurnalistas, publicistas, knygų autorius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.

Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas po renginio telefonu paprašė V. Valiušaitį trumpai pristatyti šį pranešimą ir jo svarbą mūsų nūdienai: Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius? (7)

Mindaugas Puidokas | lrs.lt nuotr.

Lietuvoje nuskambėjo naujienos dėl vargingiau gyvenančius žmones neteisingai nuskriaudžiančių naujų taršos ir nekilnojimo turto mokesčių. Pasirašiau peticiją prieš taršos mokesčio įvedimą (ji sulaukė jau apie 60 tūkstančių parašų) ir Seime balsuosiu PRIEŠ. Formulė neteisinga ir skaudžiausiai kerta gyvenantiems vargingiau! Ar taip reikia mažinti socialinę atskirtį ir kurti gerovės valstybę? Prezidento pozicija apie skubotai planuojamą mokestinę naštą taip pat yra neigiama – negalima pildyti biudžeto skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita! Skaityti toliau

G. Merkys. Kloaka? Negaliu nesutikt. Arba paminklus daužyti galima… (13)

Stanislovas Tomas su bendrininkais nusikaltimo vietoje | Feisbuko nuotr.

Trijų teisėjų kolegija S.Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta.

Kodėl nuo Antikos laikų civilizuotas ir teisingas teismas yra viešas? Todėl, kad plačioji publika matytų visą procesą, šalių varžytuves, įrodymus.

Skaityti toliau

F. Kavoliūtė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams. (17)

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė | R. Bacevičiaus nuotr.

Šiais, Vietovardžių metais, reikėtų pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai kalbėtasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliūte, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.

– Ar galima atsekti, maždaug kelintame amžiuje vienos ar kitos vietovės pavadinimas atsirado? Kaip tai daroma? Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

J. Petrikaitė. Apie dainas ir muziką Vilniaus atgavimo 80-ųjų metinių proga (13)

1-125

Spalio 9 d. 1920 m. Lenkija, pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje.

Iš Vilniaus temai skirtų dainų ir renginių istorijos

Patriotinių jausmų skatinami lietuvių kompozitoriai kūrė okupuotam Vilniui Skaityti toliau

S. Plungė. Kodėl valstybei taip sunkiai sekasi padaryti gerai? (7)

Svajūnas Plungė | Asmeninė nuotr.

Nesakau, kad visada nepavyksta, bet išeina geriausiu atveju kažkaip kreivai šleivai. Visos tos reformos, proveržiai, šuoliai, naujovės, pokyčiai ir panašūs dalykai tiesiog arba kapanojasi Čepkelių masto pelkėse arba savo greičiu rungtyniauja su sraigėmis. Kas berėkautų iš Seimo tribūnos, šis reiškinys yra toks pastovus, kad galima jį priskirti prie visatos dėsnių.

Šiuo klausimu turbūt kiekvienas turi atsakymą. Kaimo bobutė papasakos, kad Skaityti toliau

J. Gafurova. Lietuvos gėda – oficialus teisingumas (13)

Įvykiai Garliavoje 2012.04.26 | „Respublikos“ redakc. nuotr.

Spalio 5-ąją sukako lygiai 10 metų nuo tos dienos, kai Kaune nuaidėjo šūviai į teisėją Joną Furmanavičių ir Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę. Į juos pataikiusios kulkos pasėjo daugybę paslapčių. Iki šiol visų jų teismams išaiškinti taip ir nepavyko. Tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvoje nušautas teisėjas – aukštas valstybės pareigūnas, tačiau iki šiol – klausimų daugiau nei atsakymų.

Į Lietuvą bet kada galinti būti sugrąžinta Neringa Venckienė, tikimasi, galbūt galės padėti suprasti, ar visuomenę padaliję įvykiai Garliavoje tikrai tebuvo vienos šeimos istorija. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Neturi degtukų? Reiškia – esi pederastas (6)

matches-3831871_1280

Yra toks anekdotas. Eina vilkas mišku ir sutinka kiškį. „Ką veiki?“ – klausia vilkas. Kiškis išdidžiai atsako: „Studijuoju logiką“. Vilkas klausia, kas gi tai yra. Ilgaausis aiškina: „Degtukų turi? Vadinasi, rūkai. Jei rūkai – tai ir geri. Jei geri – tai ir pas moteris vaikštai. Reiškia, ne pederastas“. Apsidžiaugė vilkas tokia logika, keliauja toliau. Sutinka meškiną ir klausia: „Ar žinai, kas yra logika? Va, degtukų turi?“ „Ne“ – atsako rudnosis. „Vadinasi, esi pederastas“ – konstatuoja pilkis. Skaityti toliau

M. Jakimavičienė. Kaip žydai vertina lietuvius už žydų gelbėjimą karo metais nuo nacių (22)

Marija Jakimavičienė | respublika.lt nuotr.

Manau galinti apie tai rašyti, nes aš buvau liudininkė, kaip prezidentas Algirdas Brazauskas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperovičius atsidėkojo lietuviams, karo metais gelbėjusiems žydus nuo nacių. Mano tėveliui Anicetui Prialgauskui ir jo broliui kun. Kazimierui Prialgauskui (Prezidento dekretas 1997 m. rugsėjo 16 d. Nr. 1398) po mirties buvo paskirti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai ir padėkos.

Buvo pakviesta mano mama atsiimti kryžiaus ir padėkos. Mamą į Prezidentūrą Skaityti toliau

R. Ambrazevičius. Apie profesorius A. Vabalą ir A. Bumblauską (17)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Benaršant internete, dėmesį patraukė 2015 m. rugsėjo 12 d. „Anykštos“ laikraštyje išspausdintas Vidmanto Šmigelsko straipsnis „Trakinių partizanai“ – patraukli patriotizmo forma. Tame straipsnyje aprašytas 1945 metų birželio 27 dieną prie Trakinių miško kautynėse žuvusių 33 partizanų atminimo renginys. Šiame renginyje dalyvavo nemažai anykštėnų ir suvažiavusių svečių. Toliau straipsnyje rašoma: „Tarp jų buvo ir profesorius Alfredas Bumblauskas, kuris šiame renginyje vilkėjo marškinėlius su užrašu „Profesorius“ – toks buvo partizano Alfonso Vabalo slapyvardis. Skaityti toliau

L. Kerosierius. Paminėkime Jono Noreikos-Generolo Vėtros gimtadienį (9)

Leonas Kerosierius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2015 metais atsirado tokių, kurie teikė siūlymus pašalinti atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių Bibliotekos pastato fasado, skirtą Lietuvos patriotui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai atminti.

2015 rugpjūčio 5 d. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į atsakingas įstaigas ir aiškino, kad Jonas Noreika 1941 m. dalyvavo Birželio sukilime, 1943 m. kovą kartu su grupe žymių Lietuvos žmonių baudžiant už Skaityti toliau

A. Rusteika. Tik vienetai dar ryžtasi mąstymo kančiai (31)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Rytą lėtai, bet dar atsiranda šviesa. Dešimt minučių po nelaisvės skambučio apsimesti, kad negirdėjai, paklausyti tylos – ir keliesi būti tokiu, kokiu reikia. Toks mūsų protestas: nupjovęs liežuvį išgirsi lietuvį, prapjovęs lietuvį – atrasi amžinai prieš visą nekaltą pasaulį kaltą baudžiauninką.

Sušildo srovelės į kelnes iš baimės kalbėt ką galvojam: o ką valdžia ar kaimynai pasakys, o ką rusai ar Briuselis pamąstys, o ką gėjai ar žydai atsakys, o jeigu marsiečiams nepatiks? Tik viena lietuviui nerūpi – ką lietuviai pasakys. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Mūšis, kurį nutyli ir Lietuva, ir Maskva (6)

Arnoldas Aleksandravičius | kaunozurnalistai.lt nuotr.

Lietuva dažniausiai didžiuojasi savo istorijos puslapiais, kuriuos šiandien įnirtingai stengiasi suniekinti Maskvos propaganda. Tačiau paskutinį lietuvių karių bandymą 1944 m. sustabdyti antrąją sovietų okupaciją nutyli ne tik Rusija.

Jo nenori prisiminti nė Lietuvos valdžia. Sedos kautynės sugriauna Kremliaus pasaką, kad prieš 75 metus lietuviai su gėlėmis sutiko „vaduotojus iš hitlerininkų jungo“ raudonarmiečius. Skaityti toliau

A. Girkontaitė. Viena įstoti į universitetą iš teisininkų šeimos, kita – iš šeimos, kuri vos galą su galu suduria (0)

Sociologė Agnė Girkontaitė | VU nuotr.

Lietuva yra įvardijama kaip viena labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, tačiau kad ir kaip gerai tai skambėtų, tyrimai rodo – Lietuvoje vyrauja aiški tendencija – didesnį paskatinimą aukštojo mokslo siekti jaučia tie moksleiviai, kurių šeimoje yra asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Likusiems tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis, kurias galima pavadinti „socialiniais barjerais“, kurie yra kur kas daugiau nei lėšų trūkumas, o jų griovimas – subtilesnis nei papildomos subsidijos. Skaityti toliau

G. Navaitis. Kiek kainuoja abejingumas dvasinei gerovei? (10)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Lietuvos politikai vis dar mano, kad turtingą ir laimingą ateitį sukurs didesnis BVP (bendras vidaus produktas). Daug kas jais patiki. Todėl retai kada sakoma – svarbiausias politikų uždavinys sukurti kuo daugiau laimės. Taip pasakius būtų nuoseklu prieš priimant sprendimus išsiaiškinti, kas ją suteikia.

Deja, Lietuvoje laimės statistikos vengiama, tokio rodiklio nerasime statistinėse ataskaitose apie padėtį mūsų šalyje. Taigi belieka remtis tarptautiniais laimės lygio, ją lemiančių veiksnių tyrimais. Kone išsamiausiai laimės reikšmę pristato „Raportas apie pasaulio laimę“ (World Happiness Report). Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno? (10)

Kauno rajono savivaldybė | wikipedia.org nuotr.

Kad ir kaip netinkamai iškeltas šis klausimas, vis dėlto jis skamba aktualiai. Nes jis atveria įsisenėjusią problemą, kuri daug gilesnė nei apima šis konkretus klausimas.

Plačios žiedinės savivaldybės apie didesnius Lietuvos Respublikos miestus yra viena iš šalies savivaldos problemų. Viešoji infrastruktūra, viešojo transporto maršrutai, darbo vietos, gydymo ir mokymo įstaigų tinklas, etc.  – visa tarsi bendra ir tuo pačiu atskirta, padalinta tarp skirtingų juridinių subjektų. Elementaru, jog Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Astravo AE „byla“: kurlink pyškina konservatoriai? (26)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius | Asmeninė nuotr.

Prezidentas G. Nausėda, vasarą pagrybavęs Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, atrodo, davė ženklą mūsų diplomatinei tarnybai, kad būtina atnaujinti kaimyniškus kaimynų santykius. Tai valstybės vadovas patvirtino ir savo rinkiminėse, ir porinkiminėse kalbose. Ir štai užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos metu, surengė susitikimą su kolega iš Minsko V. Makėjumi.

Pasak L. Linkevičiaus, pokalbio metu buvo aptarti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimai, taip pat kalbėta apie žmogaus teises, politinių partijų veiklą Baltarusijoje. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gamtosauga ir patriotinė dešinė (8)

Pixabay.com nuotr.

Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.

Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau

I. Lukšaitė. Tiems, kurie išsaugojo lietuvių kalbos tęstinumą ir plėtė jos vartojimo ribas (video) (2)

Paminklas Reformatų skvere | reformacija.lt nuotr.

Dabar, kai globalizmas (dažniausiai suvokiamas kaip kosmopolitizmas, nutautėjimas) mūsų viešojoje erdvėje tampa doktrina, o lietuvių kalbos vartojimui jau keliama alternatyva – vis plačiau plečiasi anglų kalbos vartojimas, verta suvokti, kad artėjame prie kryžkelės ir prisiminti mūsų istoriją. Ypač tuos, kurie prieš daugelį šimtmečių ėmėsi savo darbu palaikyti iškeltą XVI a. gimtųjų kalbų vertės idėją ir ją pritaikyti Lietuvos gyvenime. O juk senojoje Lietuvos valstybėje nebuvo tradicijos raštui vartoti lietuvių kalbą. Kalba gyveno ir plėtojosi sakytinės kalbos pavidalu, bet visoje Skaityti toliau

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos konsolidavimo pagrindas (8)

V. Strikaitytės nuotr.

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos bėdos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir vienijant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir šžiesuomenės, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva… Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Kitų metų mūsų valstybės biudžete kultūrai Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais? (8)

Urbšys neatidžiai klausosi A. Hitlerio Berlyne 1939 m. gegužės 21 d. | ukininkopatarejas.lt nuotr.

2016 m. liepą Vokietijos kanclerė Angela Merkel Varšuvoje įsipareigojo ginti Lietuvą nuo Rusijos agresijos. Lietuvą dabar saugo vokiečių vadovaujama NATO kovinė grupė. 1939 m. rugpjūtį Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris pareiškė sovietų lyderiui Josifui Stalinui, kad Lietuvos valstybė su Lenkijos okupuota Pietryčių Lietuva, įskaitant ir Vilnių, yra „gyvybinių Vokietijos interesų zona“, tačiau jau po mėnesio mūsų šalis atsidūrė Maskvos letenose. Ar pati Lietuva išmintingai elgėsi baisiausių Europos dalybų laikais?

Rusiškasis protokolas Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

…Užmiršęs vargus
Ir pilko gyvenimo naštą,
Pažvelki anapus… per bočių kapus,
Praskleidęs bent uždangos kraštą.
Ir ten iš prabočių didžios praeities,
Mokinkis paguodos, ieškok išminties.
Maironis.

Patį terminą „tautos romantizmas“ į literatūros mokslo apyvartą įvedė Vincas Mykolaitis-Putinas. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (II) (1)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

I dalis čia

Kaip civilizacija laimės ieškojo

„Nesivaikyk laimės: ji visada yra tavyje pačiame“ (Pitagoras)

Vartojimo ideologija. Iki šiol kalbėjome apie reklamą kaip būtiną jungiamąją grandį tarp gamybos ir vartojimo. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kas sustabdys Skvernelį? (50)

S. Skvernelis dosnia ranka Lenkijai padovanojo pranciškonų vienuolyną Vilniaus senamiestyje | Alkas.lt koliažas

Valstybės valdoma Akcinė Bendrovė (AB) Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pietryčių Lietuvai už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus pradėjo retransliuoti kaimynės Lenkijos TV kanalą „TVP Wilno“.

Ir tai jau šeštasis Lenkijos TV kanalas, kurių retransliacijas pietryčių Lietuvai, Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pastangų dėka, mūsų valstybė apmoka jau nuo 2018 metų gegužės. Štai tie kanalai: informacinis naujienų kanalas TVP INFO, pramoginis kanalas TVP POLONIA, pažintinis kanalas TVP HISTORIA ir 2 muzikiniai pramoginiai kanalai NUTA.TV bei POWER TV“, dabar dar ir „TVP Wilno“.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kai patriotus keičia globalistai (10)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Beveik prieš du mėnesius, kai buvo ypač įkaitusi diskusija dėl savavališko naktinio paminklinės lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nukabinimo, svarstėme, kodėl pastaruoju metu tapo madinga niekinti patriotizmą, kuris yra svarbus valstybės atsparumo, tautinės tapatybės, netgi nacionalinio saugumo dėmuo.

Tvirtinome, kad jis tampa menkaverte detale, dažnai niekinama ar netgi tapatinama su juodžiausiais nacionalizmo pasireiškimais. Savavališki paminklų nukėlimai, paminklinių lentų daužymai ir laisvės kovų dalyvių diskreditavimas susipina į Skaityti toliau