Krikšto laikas
Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.
Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.
Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau
Apie Lietuvos ieškojimus protėvių pilkapiuose ir nūdienos žmonių širdyse kalbamės su archeologu, prigimtinės kultūros, senųjų šventviečių, partizanų kovų vietų tyrėju, Jono Basanavičiaus premijos laureatu, humanitarinių mokslų daktaru Vykintu Vaitkevičiumi.
– Eidamas į šį susitikimą pagalvojau: štai mes su jumis, Vykintai, dirbame tą patį darbą – ieškome Lietuvos. Tik jūs ieškote jos po kapus ir pilkapius, o aš – žmonių širdyse. Apmaudu, bet man atrodo – daugiau randate jūs negu aš. Skaityti toliau
Lenkų diskusijų klube, kuris dar yra pasivadinęs „platforma, kurioje gimsta naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“ spalio 11 įvyko tarptautinė diskusija: „Lietuva ir Lenkija kartu prieš Kremliaus propagandą“. Čia pat dar paaiškinta: „Diskutuosime temomis, kuriose Lenkija ir Lietuva iš esmės sutaria“.
Kaip tik šis paaiškinimas nuteikė tam tikram optimizmui, nes jokia paslaptis, kad lig šiol lietuvių ir lenkų ginčai (taip pat ir Lenkų diskusijų klube) dažnai išvirsdavo į diskutantų kaltinimus Lietuvai dėl esą Lietuvos lenkų diskriminavimo. Skaityti toliau
Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonson (Jonsson) vieši pasisakymai apie aktualius, dažnai su skandalų prieskoniu mūsų kultūros reiškinius labai jau kertasi su tuo vadinamųjų „ekspertų“ vyriausybės įvaizdžiu, kurį taip mėgsta iškelti premjeras Saulius Skvernelis. Menkokas ir vietinės, ir pasaulinės kultūros išmanymas. Tačiau ji nuosekliai laikosi aiškios ideologinės pozicijos – Lietuvai nereikia jokių valstybingumo jauseną ugdančių bei tautiškumą išreiškiančių darinių. Ta nuostata įgyvendinama įvairiais biurokratinės ir ekspertinės veiklos būdais, Skaityti toliau
„Pažvelk į bandą, kuri ganosi šalia: ji nežino, ką reiškia „vakar“, ji strikinėja, žiaumoja žolę, ilsisi, virškina maistą, vėl strikinėja, ir taip nuo ryto iki nakties, diena po dienos. Jos džiaugsmas ir jos kančia tvirtai pririša ją prie akimirkos kuolo, todėl ji nepažįsta nei melancholijos, nei nuobodulio. Šis reginys žmogų nepaprastai slegia – mat jis didžiuojasi prieš gyvulį tuo, kad jis žmogus, ir sykiu pavyzdžiai žvelgia į gyvulio laimę, nes žmogus, kaip ir gyvulys, nori tik vieno: gyventi be nuobodulio ir skausmo, bet jo norai bergždi, nes nori jis Skaityti toliau
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPI) profesoriaus Vytauto Radžvilo byla, gavusi skambų ir šiek tiek pretenzingą „radžviliados“ pavadinimą, tęsiasi. Atrodytų, jog administracijos nutarimas vieną iš šio profesoriaus skaitomų kursų iš privalomo padaryti pasirenkamu – grynai instituto vidaus reikalas. Taip ir būtų, jei šį nutarimą apipynusių nuomonių, interesų, idėjų raizginyje neatsispindėtų kai kurios pamatinės Lietuvos ir Vakarų visuomenės raidos tendencijos bei problemos. Skaityti toliau
Lietuvos padangėje dominuoja dvi spalvos: juoda ir balta. Nesutinkate? Deja, taip yra. Tiesa, kalbu apie politinę plotmę. Nors per amžius žmonių patirti dėsniai įvairūs, daugiaspalviai ir paprastai pasiteisina įvairiose srityse, dažnai požiūrio į Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius politinis vertinimas apsiriboja primityvia mažaspalvyste. Kodėl?
Ne paslaptis, kad didelei visuomenės daliai Lietuvos valstybės tapatybės tirpsmas Europos Sąjungoje, o ypač nuolaidžiaujant kaimyninės Varšuvos politikieriams, yra nepriimtinas. Pasisakantiesiems už Lietuvos interesus išsaugoti savo šalies tapatybę Skaityti toliau
Viešas socialdemokratų baltinių skalbimas nesibaigs ir po partijos Etikos ir procedūrų komisijos praėjusį šeštadienį priimto rūstaus sprendimo, rekomenduojančio Seimo frakcijos dešimtuką šalinti iš partijos. Socialdemokratų vidinė krizė užtruks iki partijos tarybos posėdžio, gal net suvažiavimo.
Lyg iš gausybės rago pasipylusių partijos ir didžiosios dalies Seimo frakcijos konflikto komentarų sraute išsiskyrė trijų profesorių: Broniaus Genzelio, Aloyzo Sakalo ir Vytauto Radžvilo taiklios lakoniškos įžvalgos. Lietuviškos politikos garbūs veteranai sutaria, kad įvykiai šioje partijoje – anaiptol ne vien socialdemokratų vidaus reikalas. Tai visos krašto politinės ir partinės sistemos, kurią ištiko krizė, veidrodis. Skaityti toliau
1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.
Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau
Pastaruoju metu tokia prasto ėdalo užeiga „Keulė rūkė“ (arba, trumpiau, „Keulidė“) susilaukė nemažai reklamos. Pasityčiojusi iš krikščioniškų simbolių „Keulidė“ užsidirbo pusantro tūkstančio eurų baudą ir įgijo galimybę be saiko reklamuoti save visiems tiems, kuriems „Keulidės“ savininkų hipsterinis sąmojus yra vertas daugiau, nei savas skrandis. Jei jau „Keulidė“ dabar taip reklamuojama, tai tiek jau to – prisidėsiu ir aš.
Kadangi pagrindinė šios įstaigos funkcija, bent jau formaliai, yra tam tikro ėdalo tiekimas, pirmiausia reikėtų pasakyti šį tą apie jo kokybę. Aš, žinoma, nesu tiek Skaityti toliau
Tikroje demokratinėje valstybėje joks ministras nedrįsta priešintis tiesiogiai ar per savo išrinktus atstovus piliečių išreikštai nuomonei. Demokratinė valstybė remiasi piliečiu. Koks pilietis – tokia ir valstybė. Pilietiškumo neigimas, kurį akivaizdžiai vykdo kultūros ministrė ir jos aplinka (pataikūnai), bando įrodyti, kad valstybės ir jos piliečių likimas priklauso nuo ministrų, o ne priešingai. Tą ji pademonstravo televizijos laidoje „Dėmesio centre“, aptariant neva specialistų atrinktus Lukiškių aikštės „paminklus“. Vėl bandoma apeiti visuotinai priimtą ir net teisėje įtvirtintą kūrybos procesą, taikomą viešajam naudojimui: užsakovas-menininkas-kūrinys-suvokėjas. Skaityti toliau
Deja, tikrai be išeities. Ir kai buvo nelaisvė, buvo tokių. Ir kai laisvė, yra tokių. Dar beviltiškiau. Miega. Jeigu tai miegas. Dulkė smulkus lietus. Bet ant jo nelyja. Yra stogelis. Stotelė jam namai. Aprūpinti namai. Nes šalia stovi tik pradėtas gerti butelis. Tik pradėtas. Nubus, pasuks galvą – yra! Keletas gurkšnių, ir toliau – gyvenimas po stogeliu… Visa stotelė jo. Tiktai jo. Kad ir dulkia lietutis, niekas iš keleivių neina į ją atsisėsti ar bent atsistoti šalia. Užimta! Tai ir stovi šalia stotelės.
Stovi mokytoja. Ji dirba mieste, o gyvena miestelyje – autobusu važinėja. Ji gerai supranta, koks likimas, koks gyvenimas to miegančiojo… Skaityti toliau
Šiuo metu sūduvių, dainavių ir jotvingių tapatumas nekelia niekam net klausimo. Bet kuris su savo krašto istorija susipažinęs Suvalkijos ar Dzūkijos krašto gyventojas šių Lietuvos regionų viduramžišką kilmę sieja su karingųjų jotvingių genties palikimu, o tiksliau tariant, su jų likučiais nusėdusiais pietinėje Lietuvos valstybės dalyje. Net garbingoji „Wikipedia“, įvedus žodį sūduviai, akimirksniu nukreips į straipsnį su išdidžiu pavadinimu Jotvingiai. Taip pat ir seseriškoji mūsų kaimynė Baltarusija, kurios valstybingumo šaknys su Lietuva yra bendros, Gardino srities Polesės Ятвязь (Jotvą), taip pat mielai tapatina su Skaityti toliau
Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje tema karšta buvo ir išlieka ne pirmus metus. Šiomis dienomis Vyčio projekto likimas vėl pakibo ant plauko, o atsakingi politikai tylomis stebi savivaliaujančios ministrės spektaklį. Kultūros ministerijos ir konkrečiai Lianos Ruokytės-Jonson (Jonsson), galima sakyti, tyčiojimasis iš Seimo, visuomenės, laisvės kovotojų ir pačios istorinės atminties tęsiasi ir įgauna pagreitį. Ministrės veiksmų dėka Lukiškių Vyčio paminklas tampa ne tik istorinės atminties įamžinimo iššūkiu, bet ir demokratijos veikimo egzaminu. Skaityti toliau
Vydūno 150- mečiui artėjant
Tiek Vydūno kūrybą, tiek visą XX a. pradžioje įsibėgėjusį plačiašakį veikimą, to veikimo motyvus, užmojus galima apibūdinti, madingais šiandienos terminais kalbant, kaip nuoseklų, kryptingą, filosofiškai pagrįstą ir labai reikšmingą tautos dvasinio ugdymo projektą, kuriame ypač svarbus vaidmuo skiriamas pačiai tautai ir valstybei, įtvirtinančiai. jos raišką
Vokietijai pripažinus ką tik paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę, 1918 m. balandžio 10 d. Vydūnas sveikinimo laiške Lietuvos Skaityti toliau
Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas. Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau
Kalba pasakyta 2017 09 22 d. mitinge „Už baltų tautų vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie Vinco Kudirkos paminklo.
Šiandien – istorinė diena, mes, gimtosios protėvių kalbos puoselėtojai, susibūrėme į visuomeninį judėjimą „TALKA už Kalbą ir Tautą“ tam, kad neleistumėme neatsakingiems politikieriams prekiauti ir spekuliuoti mūsų brangiausiomis tautinėmis vertybėmis politiniuose susitarimuose ir sandėriuose. Skaityti toliau
Žiniasklaida paskelbė Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigta asociacija „TALKA kalbai ir tautai“. Kalbėtojas, apgailestaudamas kad „TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo.
Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po Skaityti toliau
Lemtingas smūgis valstybiniam lietuvių kalbos statusui gali būti kirstas netrukus – tereikia Seimui patvirtinti jau užregistruotą projektą, pagal kurį raides W, Q ir X bus leidžiama naudoti asmens tapatybę liudijančio dokumento pagrindiniame puslapyje, taip sukuriant precedentą, t.y. atveriant vartus tolesniam valstybinės kalbos darkymui. Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad tai būtų Pandoros skrynios atidarymas.
– Vardų ir pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose diskusija trunka jau kone dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad nėra valios priimti sprendimą: Seimo nariai jau pasirengę nebegerbti Konstitucijos, tačiau vis dar bijo ar nedrįsta išduoti?
Visi mename, kokiomis vertybinėmis nuostatomis buvo grindžiamas Ramūno Karbauskio vadovaujamų žaliųjų valstiečių kelias į valdžią. Kultūros svarbos suvokimas, krikščioniškomis vertybėmis paremtas požiūris į gyvybę ir šeimą, socialinio teisingumo siekis, lietuvių kalbos valstybinio statuso puoselėjimas priešinantis dalies mūsų politikų užmačioms keisti lietuviškąją abėcėlę įvedant į ją naujų raidžių.
Žalieji valstiečiai padėjo „Talkos“ judėjimui surinkti 70 tūkst. Lietuvos žmonių parašų lietuvių kalbai apginti, tad daugelis pagrįstai tikėjosi, kad gavę valdžią ir tautos pasitikėjimą išrinktieji imsis konkrečių darbų. Skaityti toliau
Plačiai aptarinėjamas vadinamosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos mestas iššūkis partijai. Daugumos frakcijos narių karštligiškos pastangos išsaugoti koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ignoruojant partijos skyrių nuomonę ir net Tarybos valią, pagrįstai vadinamas akibrokštu. Jos teisingai laikomos partijos nomenklatūros antrąją prigimtimi tapusio troškimo bet kuria kaina išsaugoti šiltas valdžios kėdes proveržiu. Vis dėlto dar neatkreiptas dėmesys į svarbiausią šio skandalo aspektą, kuris, tikėtina, turės nemenkos reikšmės Lietuvos politinio gyvenimo ateičiai. Laimingai susiklosčius Skaityti toliau
Prieš 30 metų vykusiame istoriniame mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvavo, o šiemet jo minėjime kalbėjo kun. Robertas Grigas. Apie tai, kokios mintys kilo praėjus trims dešimtmečiams po šio įvykio, su juo kalbasi „XXI amžiaus“ apžvalgininkas Mindaugas Buika.
– 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitinge pirmą kartą dar okupacinio režimo sąlygomis buvo pasmerktas slaptas stalininės Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos susitarimas, atvedęs į Lietuvos valstybingumo praradimą, ir pareikalauta grąžinti mūsų šalies nepriklausomybę. Skaityti toliau
Lenkiškų raidžių atsikratė „aušrininkai“ ir „varpininkai“
Jeigu rašymas lietuviškomis ar nelietuviškomis raidėmis būtų visai nereikšmingas dalykas, knygnešiai (jų būta mažiausiai 2000!) keturis dešimtmečius (1864-1904) nebūtų rizikavę savo gyvybe dėl lietuviško rašto. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį, net neturintį atitikmenų pasaulio kontrabandos istorijoje. Druską, tabaką, spiritą, auksą, vergus, – daug ką gabeno kontrabandininkai, bet knygas… Vien dėl to, kad jos parašytos ne rusiškąja graždanka, o lotyniško pagrindo raidėmis. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę dviem Lietuvos Seimo partijoms pareikšti įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Mažai ką nustebino antrą kartą pareikšti įtarimai Darbo partijai, daugiau triukšmo sukėlė įtarimai Liberalų sąjūdžiui. Nors iš bylos eigos ir pareikštų įtarimų jau buvusiems vadovams buvo aišku, jog tai – tik laiko klausimas.
Gabrielius Lansbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlys, pirmas suskubo ištrimituoti laidojimo maršo garsus Liberalų sąjūdžiui. Sielodamasis dėl sąžiningų liberalų likimo tėviškai pasiūlė savo glėbį. Nevykusiai bandydamas paslėpti savo troškimą pribaigti artimiausius konkurentus ir tapti vieninteliu pasirinkimu liberaliam „sveiko proto“ rinkėjui. Skaityti toliau
Kalba, pasakyta 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ surengtoje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigtas judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“.
Ką mes padarėme? Viena vertus, TALKA nepasiekė savo tikslo. Latviškas projektas nepriimtas, o antikonstituciniai kubilių ir kirkilų projektai niekur nedingo. Dar ir sulaukė premjero palaikymo. Kita vertus, TALKA pasiekė labai daug. Įkvepiančiai daug! Kone pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo piliečiams pavyko pasinaudoti Skaityti toliau
Situacija Lietuvos aukštajame moksle tokia… Jis – labai, tiesiog siaubingai nekokybiškas, todėl jį reikia skubiai reformuoti. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Ypač, kol dar niekas iš Gedimino pr. 11 neišspyrė pono Sauliaus Skvernelio su jo „profesionalais“.
Bet gal pirmiausia – apie statybas. Žinia, kad pati statybų kaina yra vienoda nepriklausomai nuo to, kur kas nors statoma. Bet pastatyto pastato pardavimo kaina anaiptol nevienoda – kuo vieta prestižiškesnė, tuo kaina didesnė. Sklypas prie Neries, priešais Seimą, kurį turi nelaimę užimti Lietuvos edukologijos universitetas, – viena iš prestižiškiausių vietų Vilniuje. Skaityti toliau
Jei politinės partijos teismo bus pripažintos nusikalstamomis organizacijomis, tai kas laukia jų narių? Prevenciniai areštai, pašalinimas iš valstybės tarnybos, rinkimų teisių apribojimai?
Pagrindinė vakarykštė naujiena – generalinė prokuratūra pareiškė kaltinimus dėl stambaus masto korupcinių nusikaltimų dviems politinėms partijoms, kaip juridiniams asmenims.
Kitaip sakant, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija šioje byloje teismo nuosprendžiu gali būti pripažintos kriminalinius nusikaltimus vykdžiusiais juridiniais asmenimis. Faktiškai – organizuotais nusikalstamais susivienijimais. Skaityti toliau
K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.
Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.
„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai? Skaityti toliau
Lenkijoje pripažinta istorikė, viduramžių tyrinėtoja prof. hab. dr. Lidija Korčak (Lidia Korczak), dirbanti Jogailaičių universitete Krokuvoje ir dalyvaujanti ne viename bendrame projekte su kolegomis iš Lietuvos, pasirašė peticiją dėl Misionierių ansamblyje vykstančios daugiabučių statybos ir pasidalino komentaru, kurį skelbiame.
Pirmą kartą į Vilnių atvykau 1990-ųjų birželį. Nors tas birželis buvo išties puikus ir saulėtas, miestas darė slogų įspūdį. Tiesa, žmonės, nepaisant nepriteklių, patiriamų dėl sovietų vykdomos ekonominės blokados, Skaityti toliau
„Tuomet startuos derinimo su visuomene etapai“… Taip rašo „15min.lt“ apie būsimos pensijų reformos pradžią. Tačiau paties portalo žurnalistai jau dalyvauja tuose derinimuose, kitaip tariant, diskusijose, tačiau reikšdami ne visuomenės, bet tik pensijų fondų nuomonę. Kaip atsitiko ir pasirodžiusiame portalo straipsnyje „Ministerija svarstė ir pensijų fonduose sukauptų lėšų nusavinimą, bet koją kiša konstitucija“.
Žodis „nusavinimas“ paprastam žmogui dažniausiai reiškia kažkokį blogą dalyką, greičiausiai konfiskaciją, tuo labiau, jeigu tas „nusavintojas“ yra valstybė ar jos struktūra. Įdomu, kur „15min.lt“ žurnalistas atrado tą nusavinimą-konfiskaciją, nes paviešintame Skaityti toliau
