Lietuvos kelias

S. Trinka: Noreika buvo didelis patriotas ir žuvo bekovodamas už Lietuvos laisvę (2)

J. Česnavičiaus nuotr.

Daugiau kaip prieš 40 metų, 1978-aisiais, Čikagos lietuvių dienraštis „Draugas“ per daugelį atkarpų skelbė buvusio Lietuvos kriminalinės policijos valdininko Stasio Trinkos labai įdomius atsiminimus.

S. Trinka tarnavo Lietuvos policijoje, praktiškai, per visą tarpukario nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, pirmosios bolševikų okupacijos (1940-1941) ir vokiečių okupacijos (1941-1944) metais, išraiškingai parodo policijos darbo specifikos skirtumus nepriklausomos Lietuvos valstybės ir okupacinių Skaityti toliau

V. Vižinis. Kol nepaaiškės tiesa (6)

Policijos smurtas Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d. | youtube.com stop kadras

Neringos Venckienės tėvai gavo atsakymą prezidento. Ačiū už laišką. Nu, nieko negaliu padaryt – parašė Nausėda.

Prezidentas savo rašte atsipūtęs – girdi, ikiteisminius tyrimus Lietuvoje organizuoja ir jiems vadovauja prokurorai, kurie yra paklusnūs tik įstatymams ir Konstitucijai, o teisingumą vykdo teismai.

Su šiuo, žinoma, sutiksime. Nurašyta nuo Konstitucijos. O toliau dėstysim ir faktus, kuriems vieta kitame reikšmingame dokumente – Lietuvos Antikonstitucijoje. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kiek truks visuomenės demoralizacija? (11)

Eligijus Dzežulskis-Duonys | asmeninė nuotr.

Jau ilgokai stebime Lietuvos piliečių demoralizaciją, kurią atvirai vykdo valdantys politikai. Štai prieš keletą metų buvome liudininkai, kaip vienas jaunas žmogus lyg neužtarnautą palikimą gavo politinę partiją, dar anksčiau kita tos pačios politinės kompanijos jaunuolė – Europarlamento mandatą, o nūnai kitas jau kitos politinės grupės jaunuolis matuojasi Eurokomisaro kėdę.

Jaunystė nėra joks trūkumas (visi buvome ar dar esami jauni), bet pati savaime ji nėra ir joks privalumas, už kurį reikėtų tuoj pat kabinti medalį. Juo labiau apdovanoti Skaityti toliau

G. Navaitis. Informacinio karo taikiniai (40)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gyvename karo sąlygomis. Kol kas tik informacinio, o gal reikėtų rašyti net informacinio. Priešininkas kaip ir bet kokiame kare žinomas. Dar 2000 metais Rusijos karinėje doktrinoje nurodyta, kad „dabartiniai karinei politine situacijai pasaulyje įtaka daro informacinis karas“. Jo tikslus rusų strategai apibrėžia irgi aiškiai – atgauti prarastas geopolitines pozicijas ir pirmiausia tai padaryti buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje.

Nuolat demaskuojamas vienas ar kitas rusiškos propagandos išpuolis. Rečiau apsvarstomi bendresni tokios propagandos teiginiai, todėl dera skirti dėmesio ir jiems. Skaityti toliau

G. Martišius. Išpažintis. Rezignacijos aidas (0)

Plyni miško kirtimai | G.Kniūkštos nuotr.

Žmonės, kuriuos pasauly buvau sutikęs, labai aiškiai leido savo šaknis – į dangų ar pragarą. Tiktai tą ne iškart pamatydavai. Buvo ir šiaip sau vėjo nešiojamų sėklų.
Sigitas Geda

Tikintis žmogus žino, ką reiškia išpažintis, į kokius žydrynės tolius pakyla siela po jos. Tada nebaisūs jokie žemiškojo gyvenimo sunkumai, tada gali sklęsti kaip paukštis, grįžtantis į gimtuosius kraštus. Netikintis ją laiko silpnumo požymiu, savotišku pralaimėjimu prieš žmogaus „didybę“, Skaityti toliau

A. Rusteika. Mūsų laikų herojai (11)

Algimantas Rusteika | asmeninė (feisbuko) nuotr.

Literatūra ir menas buvo visuomenės sąžinė. Žurnalai ir savaitraščiai, eilės nusipirkti kioskuose, tekstai, atveriantys protus, širdis ir ateitį. Kūrybinės sąjungos, susirinkimuose keliančios reikalavimus valdžiai. Geriausi, žinomiausi žurnalistai ir rašytojai, režisieriai ir poetai, dramaturgai, kompozitoriai, aktoriai ir dailininkai, architektai žmonių priešakyje. Kur visa tai?

Liko senoliai, susirūpinę savo nuopelnais ir rinktiniais raštais, vidurinioji karta – modernizmo vamzdžiais ir pinigais, jaunimas – tuštybės instaliacijomis ir žolyte. Žurnalistų „kūrybinė“ sąjunga, virtusi valdiška cenzūros įstaiga su nieko gyvenime neparašiusiu pirmininku priešakyje. Ir kultūros leidiniai, kur žodis „patriotas“ ir „tauta“ jau rašomi ironiškose kabutėse – teksto autoriaus laisva raiška, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva? (37)

Alkas.lt koliažas

Stebint dabartinės Lietuvos valdžios santykį su savo piliečių tikėjimo bendrijomis kyla įvairių klausimų. Vienas jų – kodėl keturios protestantiškos bendrijos (baptistų, sekmininkų, adventistų ir naujųjų apaštalų) gavo valstybės pripažinimą, nors yra atskirtos nuo devynių tradicinių bendrijų, o Romuvos bendrijai toks pripažinimas užgintas?

Tiek krikščionių, tiek baltų tikėjimo šalininkų vaizdinys, jog pagrindinė skirtis – tikėjimo objektas, Jahvė ar Jėzus Kristus, yra kiek naivokas. Yra krikščioniškų bendrijų, Skaityti toliau

O. Strikulienė. Kuo Seimo nariams neįtiko baltų religija (4)

Senovės baltų religijos išpažinėjai romuviečiai | I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ savaitės akiratyje – senovės baltų religijos išpažinėjai romuviečiai. Jų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad būtų pripažinta jos teisė turėti Lietuvos valstybės pripažintos religijos statusą.

Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis skelbia, jog valstybė pripažįsta 9 religijas – lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų, karaimų, evangelikų reformatų. Skaityti toliau

S. Kriaučiūnienė. Tūkstančius dalyvių suburdavę Snaigės žygiai baigėsi su valdančiųjų sporto reforma (video) (0)

Algimantas Jusevičius | S. Dailidės nuotr.

Žinomas šviesuolis, keliautojas, kalnų kelionių, orientavimosi sporto ir šiaurietiško ėjimo Lietuvoje pradininkas Algimantas Jucevičius (78 m.) šiandien jaučiasi nušluotas į patvorį. Megėjiško sporto ir sveikos gyvensenos sistemą sunaikinusius „profesionalų“ vyriausybės politikus, prieš rinkimus deklaravusius paramą sveikai gyvensenai ir fiziniam atyvumui, metų žmogumi išrinktas Algimantas vadina valždiažmogiais, sukėlusiais niekada nesapnuotą krizę šalyje. Skaityti toliau

A. Rusteika. R. Šimašiaus veiksmai apskųsti Generaliniam prokurorui (1)

R. Šimašiaus veiksmai apskųsti Generaliniam prokurorui | Alkas.lt koliažas

Netyla skandalas dėl Vilniaus miesto mero R.Šimašiaus veiksmų nuimant atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos. 1997 metais, minint Jono Noreikos žūties 50-ąsias metines, visuomenės atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl šio žinomo rezistencijos dalyvio atminimo įamžinimo ir apdovanojimo Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties, kas ir buvo padaryta. Valstybinis apdovanojimas buvo įteiktas jo dukrai Prezidentūroje, dalyvaujant ir Jono Noreikos vaikaičiams. Tada atidengta ir atminimo lenta ant statinio fasado. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Kas bijo lietuviško Vyčio? (24)

Saulius Lapėnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

…Lietuvoje jis siekia sąžiningai
kitiems nematomo tikslo.
в Литве преследует он честно
другим не видимую цель.

Josifas Brodskis, „Herbas“ 1971

Nuo egiptietiškų piramidžių laikmečio iki mūsų dienų sostinių architektūros paminkluose glūdintys svarbūs simboliai, formuoja šalies ateitį ir įtakoja liaudies savigarbą ir tautos savimonę. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (3)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

Skiriu Kastalijos mokinių eksperimentinio teatro režisieriui Antanui Maciulevičiui                          (Tragikomiška opera su priedainiu)

Pirmoji dalis:   Kultūros krizė

Banalybės. Jeigu mums būtų iškeltas uždavinys surasti didžiausią banalybę, pasakytą viešumoje, tai į vieną iš pirmųjų vietų tikriausiai galėtų pretenduoti mintis, kad mes gyvename greitų permainų laikais. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kur dingo atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos? (video) (12)

Atminimo lenta Gedimino bokšte | V.Valiušaičio nuotr.

LNK laida KK2, nors pramoginio, satyrinio stiliaus, iškėlė labai rimtą klausimą: kur dingo granitinė atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos?

Kada dingo? Kieno nurodymu dingo? Kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu?

Meras aiškina, kad lentos J. Noreikai sugrąžinimas į vietą yra „teisinis nihilizmas“. Kai vandalas kūju ją sudaužė – nebuvo „teisinis nihilizmas“. Išsyk net pareiškė, kad neatstatinės: sudaužė – sudaužė, ką darysi, blogai, bet… ir gerai… Skaityti toliau

S. Dambrauskas. Aš kaltinu teismus (0)

Saulius Dambrauskas | gyvasmiskas.lt nuotr.

Grupės byloje dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000” teritorijose vėl pateiktas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taip pat pateiktos pastabos nacionalinei Orhuso konvencijos ataskaitai nurodant, kad Lietuva nesilaiko pamatinių šios konvencijos užtikrinamų teisių.

Kaip jau žinoma, Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus saugomose „Natura 2000” teritorijose. Prasidėjo teisinės sūpynės. Vilniaus apygardos administracinis teismas Grupės skundą priimti atsisakė,

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius (24)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiami Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai,

vertindamas Jūsų pastangas apibrėžti nacionalinės atminties politikos tvarką ir siekį sukurti pamatines taisykles, kuriomis turėtų vadovautis atsakingi mūsų valstybės asmenys, priimdami sprendimus, susijusius su Lietuvos valstybės istorinės atminties reikalais, kreipiuosi į Jus su konkrečiu pasiūlymu.

Negalima nematyti, kad pastarojo meto išpuoliai nukreipti prieš mūsų Laisvės kovotojų Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar saugotojai nuo Rusijos grėsmių imsis veiksmų dėl Šimašiaus veiklos? (video) (31)

„Первый Балтийский канал“: Jis tikras vyras | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvos laisvės kovotojams Kaziui Škirpai ir Rusijos okupantų nužudytam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai lentas Vilniuje nuplėšęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius Rusijoje paskelbtas tikru didvyriu. Rusijos propagandinė mašina tiesiog su pasimėgavimu puolė skelbti, kad pagaliau ir Lietuva pradeda pripažinti „tikrus istorinius faktus“, kad Rusija yra teisi, jog Lietuvos laisvės kovotojai yra nusikaltėliai.

Štai rugpjūčio 6 d. per „Pirmą Baltijos kanalą“ („Первый Балтийский канал“) rodytoje  laidoje „Laikas parodys“ R. Šimašius buvo Skaityti toliau

R. Garuolis: Anglijos teismai atsisako atiduoti vaiką globoti močiutei, nes, ji išveš anūką į Lietuvą, kuri, anot jų, nėra teisinė valstybė (3)

Pikete „Stop Barnevernet ideologijai“ prie Norvegijos ambasados | R. Garuolio nuotr.

Rugsėjo 7 d. Vilniuje vykusiame pikete „Stop Barnevernet ideologijai“ prie Norvegijos ambasados. Nuotraukoje dešinėje stovi močiutė. Jos anūkas Anglijoje buvo atimtas iš tėvų, nes mokykloje ant jo kojos rado mėlynę. Vaikų teisių darbuotojai žadėjo grąžinti vaiką, jei motina prisipažins, kad vaiką mušė. Motina neprisipažino, nes vaiko ji nemušė, todėl jau treji metai jo neatiduoda tėvams, nors jis yra Lietuvos pilietis ir yra registruotas Lietuvoje.

Motinai leidžiama su vaiku matytis kelis kartus per metus, bet tai nevisada pavyksta, nes vaikų teisių specialistai išvyksta į įvairius seminarus, o be jų vaikas negali susitikinėti su mama. Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar Lietuva prisimins ir švęs rugsėjo 8-ąją – savo Tautos dieną? (9)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Savo laiku ES Komisijos pirmininkas Žozė Barozas (Jose Barroso) viešai pareiškė, kad jau 2020 metais Europoje nebeliks valstybių, bus tik Europos Sąjunga. Nors, kai ES buvo kuriama, apie ją buvo kalbėta tik kaip apie visoms valstybėms naudingą ekonominę sąjungą

Lyg aidas pagiry mūsiškis, jau gerokai sueuropėjęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tada pareiškė, kad „Politinės jėgos, reiškiančios tautines idėjas, negali dalyvauti rinkimuose… Nusiteikusioms partijoms prieš ES neturėtų likti vietos politikoje. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Sostinės grimasos: Tradicinis rugsėjo 1-osios vamzdec (video) (1)

Sostinės grimasos | Alkas.lt ekrano nuotr.

Vieta išskirtinė tuo, kad jau 60 metų Vilniuje gyvuoja rajonas, kuriame žmonės gyvena atskirti nuo civilizacijos labiau nei Labanoro girios vilkai.

Pasirinkimai kaip pasiekti mokyklas, darželius ar gydymo įstaigas yra 2. Vienas važiuoti 15 km lanku arba eiti per 110 m ilgio ir 1,2 m aukščio kanalizacijos vamzdį.

„Iš savo varpinės“ jau antrą kartą šioje vietoje ir įdomu tai, kad, kuomet darėme Skaityti toliau

V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą (9)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teisė ar teologija?

2019-ųjų metų birželio 25 d., antradienį, rytiniame ir birželio 27 d., ketvirtadienį, vakariniame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo svarstomas nutarimo projektas dėl baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybės pripažinimo. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų tai tiesiog paprasčiausias teisinis formalumas, nes skelbti valstybės pripažinimą Romuvai rekomendavo teigiami Teisingumo ministerijos ekspertų ir visų trijų paskirtųjų Seimo komitetų vertinimai bei Lietuvos Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: P. Gylys: Krizių neišvengiamumas – prasimanymas (video) (2)

Povilas Gylys | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie arеtėjančią krizę mes girdime vis dažniau ir vis iš aukštesnių tribūnų. Ir bebaigiame patikėti, kad krizės tokios pat neišvengiamos it metų laikų kaita. Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia prasimanymą apie krizių neišvengiamumo.

Šioje laidoje taip pat kalbama ir apie tai, ar reikia panaikinti pinigus, kodėl TSRS paneigė Karlo Markso teoriją, ar vienas žmogus gali sugriauti visos šalies ar regiono ekonomiką, prisimenamas Džordžas Sorošas ir aptariama, kodėl neoliberalai yra tikrieji Europos Sąjungos duobkasiai. Skaityti toliau

K. Masiulis. Statybų sektoriui būtina revoliucija (0)

Statybos | am.lt nuotr.

Kol naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teikia nurodymus kur koks medis turi būti nukirstas, o koks paliktas, svarbioms aplinkos politikos sritims trūksta laiko. Viena iš tokių yra statybos, kurios apaugusios biurokratija, kontrolės imitacija ir korupcija.

Dideli pinigai, didelės problemos

„Big boys, big toys“, kaip pasakytų anglai, yra statybos! Statybų sektorius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonomikos sričių, kurioje sukasi dideli pinigų srautai, daug suinteresuotų pusių ir silpna valstybės priežiūra. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Ką daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų? (video) (21)

A. Avižienis: Ką daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų? | Alkas.lt ekrano nuotr.

Naujausiais duomenimis Lietuvos gyventojų skaičius 1992 m. siekė 3,7 milijonų gyventojų, o 2019 metais šis skaičius nusmuko iki maždaug 2,7 milijonų. Kitaip sakant, Lietuva taikos metu prarado beveik vieną milijoną savo piliečių. Įvyko tyli, šliaužianti ir dar tebesitęsianti katastrofa.

Kodėl visa tai nesudrebino, nemobilizavo mūsų valdžios? Kodėl kova prieš demografinę katastrofą nėra prioritetas numeris vienas valdžios veiksmų planuose? Apie tai laidoje kalbamės su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižieniu. Skaityti toliau

O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu (17)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Vienas iš mūsų laikmečio ryškiausių Asmenybių, šalia jau minėtųjų, tęsiantis Lietuvos laisvės kovotojų papročius yra dr. doc. Vladas Terleckas, kovojantis prieš pokomunistinio laikotarpio šmėklas Lietuvoje, kalbėdamas Tautos sąžinės balsu ir įtaigiu žodžiu, matyt, su viltimi, kad daugelio tautiečių dvasia, dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, atsikvošės.

Dr. doc. Vladas Terleckas, Lietuvos vieno žymiausių disidentų sovietinės okupacijos metais Antano Terlecko brolis, gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio vlsč.(Utenos apskr.). 1966 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijęs finansų ir kredito specialisto aukštojo mokslo diplomą. 1976 metais Leningrade Finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos Skaityti toliau

M. Sėjūnas. Artėja 1940-tieji? (49)

Atminimo lenta Vilniuje, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato kabojusi iki 2019 m. liepos 27 d. | Wikipedia.org nuotr.

„Škirpos ir Vėtros“ precedentas, istorinių faktų revizija, šįsyk sukėlė didžiausią pastarojo meto politinę audrą, pasėjo nesantaiką ir kaip niekad suskaldė pilietinę visuomenę. Vieniems atrodo, kad Vėtros „nukarūnavimas“ – istorinio teisingumo misija, kitiems – kad tai valstybės, jos didvyrių, kertinių simbolių pažeminimas, smūgis valstybingumo pamatams. Deja, diskusija net ir aukščiausiame politiniame lygmenyje virto emocijų jūra, o ne faktų ir argumentų analize. Vieni išvadinti promaskvietiškais išdavikais, kiti – fašistais, nacių kolaborantais ir šunimis.

Siūlau, atmetus emocijas, pažiūrėti į šį labai svarbų valstybei įvykį nesivadovaujant Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kodėl taip nuožmiai tam tikrų „teisuolių“ puolamas Kazys Škirpa? (nuotraukos) (15)

Diplomato Kazio Škirpos namas (Vaidilutės g. 4, Kaunas) | Kaunas 2022, Ž. Rinkšelio nuotr.

Cherchez la femme, t.y.  „ieškok moters“, sako prancūzai, kai pajunta, kad esama nusikaltimo ar skriaudos.

Paryžiaus policijos vadas generolas leitenantas G. de Sartinas (Antoine Raymond Jean Gualbert Gabriel de Sartine, 1729–1801), vėliau – Prancūzijos jūrų ministras (1774–1780), taip patardavęs savo pavaldiniams, kai nusikaltimas atrodydavęs neišaiškinamas. Pagal de Sartiną, visais sudėtingais atvejais vienaip ar kitaip į nusikaltimą turinti būti įsivėlusi moteris – kaip bendrininkė ar kaip šalutinė priežastis.

Skaityti toliau

U. Armalis. Kodėl siaurukas savo 120 gimtadienį sutinka be fanfarų? (1)

Siauruko garvežys Latvijoje, Gulbene | „Udriaus projektų“ nuotr.

Siaurukas sutinka savo 120 gimtadienį – reikėtų džiaugtis, kad šis turistinis objektas išliko iki šių dienų. Tačiau žiniasklaidoje skamba ne tokios džiugios žinios – girdi siaurukui trūksta lėšų, susiduriama su aibe problemų. Tad 120 gimtadienio proga šiandien reikia ne džiugiai švęsti, bet diskutuoti kokios problemos kankina siauruką ir kokia jo perspektyva. Bet apie viską nuo pradžių.

Daugiau nei prieš 20 metų Lietuvos geležinkeliai atsisakė siaurojo geležinkelio paslaugų, tad iškilo klausimas ką su juo daryti. Klasikinė lietuviška schema, taikoma Skaityti toliau

A. Juozaitis. Lietuvis nėra vienišas, nes greta jo „alsuoja“ latvis (23)

Avydas Juozaitis su bendražygiais pasveikino 100-metį švenčiančią Latviją | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pakeliui į Estiją mūsų namuose su šeima lankėsi lietuvių filosofas, rašytojas ir publicistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių Arvydas Juozaitis. Nuo 2009 iki 2012 m. Arvydas gyveno Rygoje, išmoko latvių kalbą, būdavo su rygiečiais per dainų šventes ir šiokiadieniais. Rygos patirtis įkvėpė jį knygai „Ryga – kita civilizacija“, už kurią autorius gavo Baltijos asamblėjos literatūros premiją. Arvydas buvo vienas iš kandidatų į Lietuvos prezidento postą. Man asmeniškai šis žmogus (įskaitant jo šeimą) yra labai simpatiškas. Šį kartą paprašiau jį apibūdinti tiek veiksnius, nulėmusius Lietuvos prezidento rinkimų rezultatą, tiek situaciją visoje Lietuvoje. Ir Baltijos kelią. Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Baltijos kelias – tai mes!“ – ar to reikia dabartinei Lietuvai? (nuotraukos, video) (2)

69441024_2462197367351150_9161517322312089600_o

Tarp visų Baltijos kelio 30-mečio renginių vienas buvo ypatingas: skelbiant šūkį „Baltijos kelias – tai mes!“, žmonės vėl buvo pakviesti susikabinti į gyvą grandinę – nuo Gedimino pilies iki Vilniaus pakraščio Ukmergės kelyje. Šio renginio rengėjai Etninės kultūros globos tarybai (EKGT) iš pradžių Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė išduoti leidimą grandinei surengti, tačiau galiausiai leidimas buvo išduotas, nes Seimo valdyba, aktyviai pritarus Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubui, Skaityti toliau

A. Rusteika. Ar dabar išeitume į Baltijos kelią? (7)

Baltijos kelias | V. Daraškevičiaus nuotr.

Niekada nepamėgsiu ir nesuprasiu laidotuvių fotografijų prie numirėlio, kur visi stovi gedulingais veidais ir žiūri į tai, ko nebėra, nors kai buvo gyva, daugeliui tai nerūpėjo. Veidmainiška meilė man vienas šlykščiausių, nekenčiamiausių dalykų šiam gyvenime.

Ką mūsų valdžia moka geriausiai pasaulyje – tai nuvalkioti tai, kas šventa. Iš kiekvienos šventės, kiekvieno nuostabaus įvykio ir brangaus atminimo pasidaryti reklamą ir “pabūti su tauta“. Skaityti toliau