Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apibendrinimų drama. Kas išgelbės asmenybę? (9)

Pixabay.com  nuotr.

Kiekvienas mokslas daugiau ar mažiau remiasi apibendrinimais. Fizikoje ir chemijoje apibendrinimai – itin griežti: čia jie vadinami dėsniais, be jokios išimties galimybės. Biologija – šiek tiek švelnesnė, čia jau pasitaiko variacijų. Dar daugiau jų – socialiniuose moksluose. Vis dėlto kiekvienas mokslas pirmiau žiūri bendrojo atvejo ar to, kas jame laikoma tokiu atveju.

Kai žmogus padaro smurtinį nusikaltimą, išsyk pasipila prielaidos, jog jis augo smurtingoje ar bent – represyvioje aplinkoje, nors gali būti visiškai priešingai – tiesiog išlepimas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Bendra istorija su nepasitikėjimo desertu (26)

Lietuvos valstybės sienų kaita nuo XIII a. | wikipedia.org nuotr.

Beveik prieš šešerius metus, kai Rusija dar tik telkė separatistų pajėgas ir ginkluotę Ukrainos pasienyje, o apie Krymo aneksiją sklandė tik gandai, viename iš straipsnių nerimą keliančiu pavadinimu „Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?“ svarsčiau ne apie artėjančią Kremliaus agresiją, bet apie kai kurių baltarusių istorikų ir politikų siekius savintis Lietuvos istoriją ir net revanšistines jų pretenzijas į Vilnių.

Tiesa, jos daugiausiai sklido iš marginalinių Maskvos radikalų, tokie kaip V. Žirinovskis, lūpų, bet dažnai rado atgarsį ir baltarusių veikėjų svarstymuose. Mūsų istorikai vengė veltis į šias diskusijas, manydami, kad arba čia viskas aišku, arba nenorėdami gadinti kaimyniškų santykių. Skaityti toliau

O. Voverienė. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – Lietuvos moterų judėjimo už savo teises pradininkė (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Tėvynės meilė turi pasireikšti įstatymų gerbimu, ištikimybe visur, ypač visuomenės reikaluose, mokėjimu visur ginti Tėvynės garbę, stengimuisi kelti visuomenės doros ir sveikatos žvilgsniu ir nesigailėjimu net savo gyvybės aukoti už Tėvynės laisvę ir garbę.“ Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, jos kūrybą ir jos švietėjišką veiklą parašyta šimtai brandžių darbų, tarp jų ir monografijų. Džiaugiuosi, kad ir man atsirado proga, rengiant spaudai leidinį „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“  Skaityti toliau

V. Rubavičius: Turime suvokti, kad visa žiniasklaida yra verslas (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Respublika“ kalbina filosofą, publicistą Vytautą Rubavičių apie televiziją.

Ar žiūrite televiziją?

Be abejo, negalima atsilikti nuo pasaulio, turi žinoti, kas vyksta, pagaliau, kaip formuojamos ir valdomos visuomenės nuomonės. Būna, kad tiesos paieškos paskandinamos tarsi tiesos burbuluose kad žmonės net negalėtų susigaudyti, kur čia tiesos blyksnis, o kur viešųjų ryšių prekiniai pavidalai ir vaizdiniai.

 
Kaip išsigryninate pateikiamą informaciją? Skaityti toliau

J. Varkala. Kryžiuojama ne tik teisybės siekianti Neringa, kryžiuojama Lietuvos Respublika (video) (87)

Jonas Varkala | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Byla, kurioje pateikti kaltinimai Neringai Venckienei, sukėlė nusivylimą valstybe. Aš, kaip asmuo, kaip pilietis, labai nusivyliau mūsų šalimi taip pat. Pasitikėjimą, respublika išsinešė drauge su maža mergaite, Deimante.

Nusivyliau ir kai kuriais „gynėjais“…

Tik vėliau, po visų įvykių, sužinojau, kad durų lango stiklas buvo užklijuotas plėvele, vadinasi „gynėjai“ žinojo, kad jį reikės išdaužti. Skaityti toliau

Teisininko komentaras: laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidžia įstatymą (13)

Alkas.lt koliažas

Teisininko Ramūno Aušroto teigimu, LRT transliuota laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Įstatymas). Kadangi neseniai Lietuvos Radijo rytiniame eteryje tiesiogiai transliuotos laidos, kurioje teisininkas išdėsto savo argumentus, įrašas neįkeliamas į nacionalinio transliuotojo mediateką, kviečiame skaityti išsamų R. Aušroto komentarą.

Kaip žinote, lapkričio 6 d. posėdžiavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – Komisija) priėmė sprendimą, kad minėta laida nepažeidė Įstatymo ir nepilnamečiams nekenkia. Skaityti toliau

R. Šarknickas. Alytaus „Sakalėlio“ pradinei mokyklai saulėlydis? (1)

Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla | sakalelio.lt nuotr.

Tai išskirtinė pradinė mokykla Lietuvoje. Perkeltine prasme ją galima pavadinti „Rumšiškės“. Mokyklos viduje ir kieme galima pajusti per dvidešimt metų užaugintą etnografinę dvasią.

Dabar Alytaus valdžios sprendimu bandoma ją perkelti į kitą mokyklą.

Šiek tiek įnešiu aiškumo. Miesto valdžios yra užsakytas auditas, kuris yra registruotas net keliose vietose Kaune ir Alytaus rajono kaime. Atlikdami auditą, nesilankė mokykloje, sprendimas atliktas už akių. Tai sukėlė daugiau nei tūkstančio pasirašiusių žmonių pasipiktinimą. Skaityti toliau

R. Cibas. Aklavietė (32)

Įvykiai Garliavoje 2012.04.26 | Respublikos redakc. nuotr.

Vakar LRT „Panoramos“ „Dienos temoje“ Nemira Pumprickaitė (apie Neringos Venskienės ekstradiciją) kalbino vieną teisininką ir seimūną – liberalą Eugenijų Gentvilą. Pastarasis daugiausiai priekaištų išsakė politikų ir žiniasklaidos adresu. Esą jie šį pedofilijos skandalą eskalavo, palaikė „patvorinius“, kurstė aistras…

Vis laukiau, kada pokalbio vedančioji paklaus Gedvilo nuomonės apie pačią pedofiliją – buvo ji ar ne? Juk šis (svarbiausias) klausimas net nebeplanuojamas nagrinėti. Iš visų jo atsakymų į kitus klausimus buvo aišku, kad tai tik teisėtvarkos (teisėjų ir prokurorų) reikalas… Skaityti toliau

V. Vižinis. Siaubūnės Neringos neliko arba laiškas Karlui (28)

Neringa Venckienė | Alkas.lt nuotr.

Šiandien prokuratūra įteikė nutarimą, kad Neringai Venckienei nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl maždaug 30 nusikalstamų veikų ir pareikšti įtarimai dėl 4 nusikaltimų..

Dėl keturių, Karlai… ne trisdešimt, kuriuos vieną po kito MG Baltic įtakos prokurorai kepė ir teikė nesustojančioms Lietryčio ir LNK propagandos mašinoms, ventiliatoriai kurių šį mėšlą taškė į negalinčių susivokti žmonių smegenis. Kad tik bijotų, kad tik neapkęstų.

Ir štai – tik įtarimai, Karlai, kurių įrodymus tikiuosi maloniai pasekti žiniasklaidoje.

Skaityti toliau

V. Vižinis. Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą? (9)

n-venckiene-su-sunumi

Kas pasikeitė per tuos metus, kai teisėsauga negalėjo pasiekti Neringos ir dabar Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą…

Svarbiausi dalykai, galintys turėti įtakos teisinei Klonio baigčiai (kai reali baigtis lieka nenuspėjama ) :

Tarptautinis dėmesys

Nors akcentuojama, jog šie įvykiai yra Lietuvos vidaus reikalas, JAV spauda rašė Neringos tema. Gal susidomėjimas galėjo būti

Skaityti toliau

J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Žiniasklaida ir… mokslininkai yra išjungti)

Jonas Jasaitis | Alkas.lt nuotr.

…Jūs grįžote iš darbo. Dar tebėra atmintyje kolegų balsai, žingeidžios studentų akys. Dar tebedžiugina neseniai jūsų sukurto vertingo įrenginio tarptautinis įvertinimas. Gal apmąstote tęsiamo socialinio tyrimo duomenis arba būsimojo susitarimo su neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusios garsios, bet jūsų tyrimais jau susidomėjusios įmonės aspektus. Gal skamba prasmingos mokslinės diskusijos nuotrupos, planuojate, kaip ją pratęsite… Mokslininko darbo diena – nenormuota. Giedra doro, savo tautos labui dirbančio tyrėjo nuotaika. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (III) (10)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

I dalis čia
II dalis čia

Trečioji dalis: Absurdo pinklėse

„Šiuolsaikinis žmogus turi nusileisti iki pačios savo nuosavo absurdo spiralės apačios, tik tada jis gali pažvelgti virš jos.“ (Vaclavas Havelas)

Atsakomybė. Imdamasis šios temos, žinojau, kur einu. Pasikėsinti į neoreliginę masinę vartojimo kultūrą nėra taip paprasta. Rizika buvo nemaža. Skaityti toliau

O. Voverienė. Apie Lietuvių tautinę tapatybę (4)

„Tautišką giesmę“ išgirdo visas pasaulis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Asmenybės ir tautos būdą nelemia nei genetika, nei kraujas. Žmonės istorijoje gyvena tam tikromis sąlygomis ir tos sąlygos formuoja žmogaus būdą. Spurga.

Savo laiku akad. Romualdas Grigas vienoje viešoje jo paskaitoje kalbėjo: „Teko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje tautų tautinės tapatybės klausimams ir vienas iš pranešėjų savo pranešime akcentavo: „Buvau Azijoje, buvau Afrikoje, puikiai pažįstu Europą, bet čia, Lietuvoje visai kitas mentalitetas. Todėl manau, kad lietuvių tapatybės klausimai turėtų būti analizuojami tiksliau“. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Neužpustyti laiko dulkių prisiminimai (4)

Vilniuje vykusio minėjimo dalyvių grupė: Zigmas Tamakauskas, Kazys Saja, Aldona Grigaitienė, Darius Juodis, Aminat Saijeva, Rimantas Matulis ir Algirdas Endriukaitis | E. Paškauskienės ir A. Grigaitienės nuotr.

Greitai besisukančiame gyvenimo rate šiek tiek pasistenkime vėl stabtelti prie besibaigiančių metų lapkričio mėnesio pradžios – Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos slenksčio. Stabtelėję, pirmučiausiai atidarykime Atminties vartelius ir prisėdę ant Vėlių suolelio, išlikusia atmintimi bei savo širdies šiluma prisiglauskime prie jau išėjusių į Viešpaties namus mūsų brangių artimųjų atminties, buvusių ryškesnių istorijos įvykių prisiminimo mozaikos.

Mintimis nukeliaukime prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė – tautininkas ir tautotyrininkas Marius Kundrotas (14)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Žmogaus didybę žymi ne pjedestalo aukštis, o jo žemiškųjų darbų ir pastangų vertė savo Tautai ir savo Valstybei. Cveigas.

Kiekvienam lietuviui Lietuvos Respublikos šimtmetis sukelia ypatingus jausmus ir visų pirma pasididžiavimą savo tauta, atlaikiusia pirmojo Lietuvos Respublikos šimtmečio negandas, jos didvyriais, įrašiusiais šlovingiausius puslapius į Lietuvos istoriją. Apie juos rašiau savo knygoje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (V., 2018). Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Oficialu: Alytuje degė nepavojingas objektas (video) (1)

Vitalijus Balkus | Youtube nuotr.

Matyt tik visiški tinginiai nepatraukė per dantį mūsų valstybės atsakingųjų už tikrai neeilinius gebėjimus gesinant padangas Alytuje bei užtikrinant civilinę saugą.

Dar smagiau klausytis apie tai kur buvo atsakingi pareigūnai ir kodėl „…žmonėms susidaro įspūdis, kad Lietuva, mūsų valstybė, yra nepajėgi net užgesinti gaisro“.

Tuo pačiu apie tai kur slėpsime rimtesnės avarijos atveju ir kodėl ministrė visiškai nekalta dėl to kas įvyko. Skaityti toliau

Lietuviškos Vėlinės tarp praeities ir dabarties (0)

Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Regis, bent jau mirusiųjų laidojimo ir pagerbimo papročiai turėtų likti atspariausi pasikeitimams, tačiau ir jie pasiduoda pašėlusiam gyvenimo tempui ir verslo diktatui.

Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo etnologas profesorius Libertas Klimka, kunigas Robertas Pukenis, ritualinių paslaugų verslo atstovas Valentinas Kurilovas bei sociologas Raimundas Kaminskas. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. Skaityti toliau

K. Baltmiškė. Lietuvos nepriklausomybei svarbios pergalės šimtmetis minimas Radviliškyje (7)

Lietuvos kariuomenės savanorių J. Jaramino ir G. Sakalausko, kritusių kovoje prieš bermontininkus, kapas senosiose Radviliškio kapinėse | A. Tamošiūno nuotr.

Kai šiandien Lietuvos istorijos svarba matuojama Vilniaus matais, norisi priminti, kad Lietuvos likimas daugeliu atvejų sprendėsi toli gražu ne sostinėje.

„Jei ne prieš šimtą metų Radviliškyje iškovota Lietuvos kariuomenės pergalė prieš bermontininkus, nežinau, ar šiandien galėtume kalbėti apie laisvą Lietuvą. Tada buvo žengtas žingsnis į Lietuvos laisvę. Tada buvo padėtas pagrindų pagrindas laisvos nepriklausomos Lietuvos atsikūrimui“, – Lietuvos kariuomenės prieš bermontininkus pergalės svarbą pabrėžia Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Skaityti toliau

G. Aleknonis. Beširdystės mada (10)

Ąžuoliukas gen. Vėtrai | Rengėjų nuotr.

Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo didvyrių. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai nustatyti tautos dvasinę sveikatą.

Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų gerbiamus didvyrius. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką. Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Vilnius mūsų sostinė, o ne rusų paguodos prizas (64)

1939 m. spalio 28 d. Vilnietė sveikina lietuvių karius | A. Aleksandravičiaus, „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

1939 m. spalio 29 d. Lietuvos kariuomenė Gedimino bokšte iškėlė trispalvę. Nuo to laiko 80 metų Vilnius mūsų. O Rusija vis grasina, kad gali „atsiimti“  šią „Stalino dovaną“ ir atiduoti draugiškai Baltarusijai. Lietuvos politikai nesijaudina: tai tik politinio juokdario Vladimiro Žirinovskio kliedesiai.

Bet Kremlius 30 metų aiškino, kad sovietų lyderis Nikita Chruščiovas Krymą Ukrainai 1954 metais atidavė „neteisėtai“, o 2014 m. rusai nuo žodžių peršoko prie darbų: per kelias savaites užgrobė ir aneksavo ukrainiečių pusiasalį. Skaityti toliau

V. Misevičius. Kur išgaruoja milijonai? (0)

Finansai_finmin.lt

Apie švaistomas valstybines lėšas kalbama nuolat. Kalbama, tačiau nieko nesiimama, kad tam būtų užkirstas kelias. Blogiausia, kad švaistymas vykdomas oficialiai – per įvairius, tačiau ne visada visuomenei naudingus projektus ar per nuolatinės kritikos objektu tapusius viešuosius pirkimus. Ta proga „Vakaro žinios“ pasidomėjo, kiek biudžeto lėšų taip paskirstoma per įvairias viešinimo programas.

Visada lieka nežinomųjų Skaityti toliau

M. Puidokas. Turkijos ir Rusijos susitarimas – NATO ir ES silpninantis V. Putino laimėjimas (12)

Kurdistanas | Wikipedia.org nuotr.

Rašydamas tęsinį pirmajam straipsniui šia tema, galiu drąsiai teigti, kad galių perdalijimas Artimuosiuose Rytuose ne tik tęsiasi, bet vis labiau įsibėgėja. Ilgiau nei 6 valandas trukę Turkijos prezidento R. T. Erdogano ir  Rusijos vadovo V. Putino derybos patvirtino mano anksčiau išsakytas prognozes. Turkijos puolimas buvo naudingas Rusijai, kuri tapo pagrindine Sirijos konfliktą reguliuojančia geopolitine jėga.

Jis naudingas ir Maskvos remiamam prezidentui B. Al-Asadui apjungiant beveik visą šalies teritoriją po Damasko vėliava. Skaityti toliau

D. Černiauskaitė. Sostinės paminklai: ar tinkamai įamžiname savo didingą praeitį? (20)

 Garbės sargyba prie Lukiškių aikštės Šimtmečio žiedo relikvijų š. m. rugsėjo 23 d. | B. Puzinavičiaus nuotr.

Netylant aistroms dėl paminklo sostinės Lukiškių aikštėje, norom nenorom užplūsta mintys apie tai, kad patys nežinome, ko siekiame.

Mano giliu įsitikinimu, partizanų žygdarbio įamžinimas yra  labai reikalingas. Projektas įdomus, netipinis, bet Lukiškių aikštė jam ne vieta. Na ar vienoje iš pagrindinių miesto aikščių, pastačius „Laisvės kalvą“, ji bus pastebima miesto svečiams ir miestiečiams? Kalvelė aikštėje tarp aukščiu ją gožiančių pastatų?!

Skaityti toliau

O. Voverienė. Sąžinė psichologiniu požiūriu (2)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tai kunigo Antano Paškaus knyga „Sąžinė psichologiniu požiūriu“, pirmą kartą išleista Kaune 1991 metais ir pakartota 2009 metais. Iki šiol jos nebuvau mačiusi. Ir labai apsidžiaugiau, kai ją man padovanojo kunigas eruditas Virginijus Šimukėnas. Parašyta, mums, civiliokams, neįprastu stiliumi, nepaprastai gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, todėl ji ir atsidūrė ne aukštokoje recenzuotinų knygų krūvelėje, bet čia pat, „po ranka“. Knyga – įdomi ne tik tikintiesiems, bet ir plačiajai visuomenei, ypač patartina mokytojams ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio (1)

Nupjauta Mingėlos ąžuolo viršūnė. Vieštovėnai, Plungės r. 2015m. | Vykinto ir Daivos Vaitkevičių nuotr.

Yra tokių „amžinųjų“ temų, apie kurias Lietuvoje buvo, yra ir bus rašoma. Jos išsilieja pasakojimais, asmeninės patirties liudijimais ar pilietiniais sąjūdžiais. Tokia yra kertamos girios, alėjos ar seno medžio tema. Ir jos istorija irgi sena.

Skausmas dėl nukirstų medžių aprašomas jau XV a. istorijos šaltiniuose, nušviečiančiuose įvykius po Lietuvos krikšto. XIV a. pabaigoje į Lietuvą iš Prahos atvyko vienuolis misionierius Jeronimas, gavęs Jogailos įgaliojimus skleisti krikščionybę ir apsirūpinęs Vytauto raštais, įpareigojančiais Skaityti toliau

G. Martišius. Atsakomybė (8)

Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei
Lietuva būtų nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik
arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi
didžiausią brangenybę pasaulyje – savo senovinę gražią kalbą.
Teodoras S. Turstonas (Theodore S. Thurson). Lietuvių kalba, „The New York Times“. Skaityti toliau

D. Nagelė. Iš vienų atims, kad atiduotų kitiems (2)

Nors naująjį VSD pastatą premjeras Saulius Skvernelis, VSD vadovas Darius Jauniškis bei prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingai atidarė dar 2017-ųjų kovą, jo statyboms pinigai kapsi iki šiol ir dar ilgai kapsės | I. Sidarevičiaus nuotr.

„Vakaro žinios“ toliau kedena kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių dokumentų projektus. Vyriausybės atstovai tvirtina, kad biudžetas bus atsakingas, nes reikia pasiruošti galimam ekonomikos augimo sulėtėjimui, todėl, kaip jau skelbta, sugalvota naujų mokesčių arba keičiami esami. Nepaisant to, toliau skirsime pinigų saugumiečių pastato statyboms, už dešimtis milijonų eurų pirksime karinės technikos ir t.t.

Kiekvienais metais viena įdomiausių ateinančių metų pajamų ir išlaidų finansavimo dalių yra Valstybės Skaityti toliau

V. Valiušaitis: Sovietinių represijų vykdytojai tebeformuoja istorinį pasakojimą (video) (8)

Vidmantas Valiušaitis | V. Sinicos nuotr.

Spalio 14 d. Seime vykusiame apskritojo stalo pokalbyje „Laisvės gynimas ginklu ir plunksna“ labai vertingą pranešimą „45-ių pabaltiečių memorandumas – priminimas ir dabarčiai“ perskaitė žurnalistas, publicistas, knygų autorius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.

Alkas.lt redaktorius Jonas Vaiškūnas po renginio telefonu paprašė V. Valiušaitį trumpai pristatyti šį pranešimą ir jo svarbą mūsų nūdienai: Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius? (7)

Mindaugas Puidokas | lrs.lt nuotr.

Lietuvoje nuskambėjo naujienos dėl vargingiau gyvenančius žmones neteisingai nuskriaudžiančių naujų taršos ir nekilnojimo turto mokesčių. Pasirašiau peticiją prieš taršos mokesčio įvedimą (ji sulaukė jau apie 60 tūkstančių parašų) ir Seime balsuosiu PRIEŠ. Formulė neteisinga ir skaudžiausiai kerta gyvenantiems vargingiau! Ar taip reikia mažinti socialinę atskirtį ir kurti gerovės valstybę? Prezidento pozicija apie skubotai planuojamą mokestinę naštą taip pat yra neigiama – negalima pildyti biudžeto skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita! Skaityti toliau

G. Merkys. Kloaka? Negaliu nesutikt. Arba paminklus daužyti galima… (13)

Stanislovas Tomas su bendrininkais nusikaltimo vietoje | Feisbuko nuotr.

Trijų teisėjų kolegija S.Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta.

Kodėl nuo Antikos laikų civilizuotas ir teisingas teismas yra viešas? Todėl, kad plačioji publika matytų visą procesą, šalių varžytuves, įrodymus.

Skaityti toliau