Lietuvos kelias

V. Vasiliauskas. Ko politikai bijo labiau nei #metoo? (0)

2018 04 27 01:39

Po #metoo epidemijos politikas, išvydęs žavią moterį, turėtų persižegnoti ir pasimelsti. Bet sutikus verslininką, to būtų negana – praverstų ir švęsto vandens buteliukas kišenėje. O jeigu vis dėlto nepavyko išvengti verslo pietų, politikas sąskaitą ir padavėjo raštišką, notaro patvirtintą paliudijimą, kad už pietus ir arbatpinigius sumokėjo politikas, turi saugoti dešimtį metų, nes nežinia kada bus iškviestas į apklausą. Nemalonumus per valdiškus namus pietūs su politiku žada ir verslininkui.

Po Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisos, uždraudusios juridiniams asmenims Skaityti toliau →

A. Juozaitis. Alvydas Butkus – Daugpilio universiteto doctor honoris causa (2)

2018 04 26 11:00

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nepaprasatai džiugu, kad Latvija įvertino jos kultūros ir mokslo ambasadorių Lietuvoje — profesorių ALVYDĄ BUTKŲ. Daugpilio universitas suteikė jam doctor horis causa, ir tai — didi simbolinė akcija. Ne tik akademinė, ne tik kultūrinė, bet ir politinė. Nes kas yra mūsų Letonikos centro įkūrėjas Kauno VD univeritete? — gryniausias kultūrtrėgėris, tariant svetima kalba, bet įdedant į ją baltišką turinį.

A. Butkus ne tik įkūrė, bet ir tebevadovauja tam centrui. Vadovauja visam Lietuvos latviškajam pasauliui, kuris be jo būtų dešimtį kartų mažesnis ir silpnesnis. O juk tai — tikra „būties politika”, baltų pasaulio išlikimo politika. Skaityti toliau →

V. Sinica. Apie Radžvilo išmetimą ir vienos tiesos Institutą (10)

2018 04 25 17:36

Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Radžviliada atsinaujina. Daug ką papiktino faktas, kad šiandien 14 valandą protestuojama prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ir jis vadinamas vienos tiesos institutu. Reaguojant į tai rengiamas reakcingas kontraprotestas, kviečiantis ginti TSPMI nuo juodinimo. Keli TSPMI studentai viešai pakvietė „sunaikinti Pro Patrią“, kuri pasirodo esanti antivalstybinė organizacija.

Galima suprasti TSPMI studentus, nepriklausomai nuo jų pažiūrų, pykstančius ir negalinčius įsileisti minties, kad jų mylima alma matter daro kažką absoliučiai neteisingo ir yra verta tokios kritikos. Skaityti toliau →

A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai (15)

2018 04 24 11:12

Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Apkaltą hipokritams! (5)

2018 04 24 09:07

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau tūkstantmečius Vakarų pasaulio gydytojai, prieš pradėdami savo praktiką, duoda Hipokrato priesaiką. Mažai, kas žino, jog joje yra ir tokie žodžiai: Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.

XX a. ši priesaika atnaujinta, priburiant politkorektiškų teiginių apie žmogaus teises, tautinę, rasinę bei religinę toleranciją, kurie originalaus teksto atžvilgiu – tiesiog pertekliniai. Vis dėlto ji prasideda žodžiais: Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą. Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Jaunieji Lietuvos lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos (33)

2018 04 23 14:15

Dažnai manoma, kad pastovios Lietuvos lenkų pretenzijos Lietuvos valdžiai ir patiems lietuviams yra tarpukario lenkų nacionalistinio raugo paveldas. Laikui bėgant jis lyg ir turėtų išnykti ir jokių etninių konfliktų Lietuvoje nelikti. Deja, jaunoji Lietuvos lenkų karta, net neaišku iš kur pritvinkusi amžino pykčio lietuviams, irgi pradeda reikštis.

Naujausias jauno Vilniaus tarptautinių santykių instituto dėstytojo Marijušo Antonovičiaus straipsnis „Lietuvos aide“ – „Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos“, iš rodos nekalto terminologijos problemų nagrinėjimo, pavirto kaltinimų puokšte lietuviams. Skaityti toliau →

P. Gylys. Anksčiau ar vėliau, sąžinė prabyla (10)

2018 04 23 12:27

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Neringos Venckienės sulaikymas JAV ir kalbos apie galimą greitą jos grąžinimą į Lietuvą, vėl sujudino, po jos išvykimo iš šalies pamažu aprimusią, į dvi dalis pasidalinusią visuomenę. Kiekviena iš šių pusių turi savąją tiesą ir kiekviena tiki, kad būtent ji yra tikroji.

Buvęs Seimo narys ir užsienio reikalų ministras Povilas Gylys su „Drasos keliu“ 2012 m. išrinktas į parlamentą, neabejoja, kad anksčiau ar vėliau visos paslaptys būna atskleistos, nes kitos alternatyvos paprasčiausiai nėra. Tik ne visi šio momento sulaukia. Profesoriaus teigimu, šalį supriešinusi Garliavos istorija ne išimtis. Skaityti toliau →

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (26)

2018 04 23 08:30

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau →

G. Burneika. Kaip atgaivinti tautos šaknis (I) (6)

2018 04 23 07:00

1. Archetipinės galios

Tautos, kaip ir medžio, šaknys nematomos. Jos tarpsta giliai žmogaus sielos „dirvoje“, širdyje. Iš jos gelmės kyla gyvybės syvai, teikiantys tautai galių, maitinantys jos tradicijas ir papročius. Be šaknų teikiamų syvų tautiškumas vysta, džiūsta, nebegali skleistis ir augti, virsta sausu pernykščiu stagaru – negyvais muziejiniais eksponatais. Tautiškumo šaknys slypi senajame prigimtiniame tautos tikėjime, todėl jo nesutaikomas priešas – krikščionybė nepaliaudama stengiasi žmogų iš jo iškirsti ir įskiepyti jį į saviškį „alyvmedį“ (Rom 11, 24, 17)[1], maitinamą tolimų svetimų šaknų. Skaityti toliau →

B. Burgis. Aš tave įspėjau, valstybe! (34)

2018 04 20 13:51

Aš tave įspėjau, valstybe! Kur tu buvai, kai mane banditai pasiuntė kančių keliu? Kur buvo Prezidentė, premjeras, generalinis prokuroras, seimūnai, kunigai? Aš tada prašiau tavęs, valstybe, padėti man įveikti niekšybę. O tu buvai kurčia ir abejinga…

***

Tikrai, laikas man mesti juodą darbą ir įsidarbinti pranašu! Skaityti toliau →

L. Kerosierius. Tikslas – sunaikinti Lietuvos Sąjūdį (video) (10)

2018 04 20 12:00

Vytautas Landsbergis su Andriumi Tučkumi | I. Sidarevičiaus nuotr.

Balandžio 14 d. „Vakaro žinių“ numeryje buvo paskelbtas žurnalisto Dano Nagelės straipsnis „Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – tik imitacija“. Straipsnyje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Bubnys sako, kad „dabartiniame Sąjūdyje vienos partijos – konservatorių – atstovai tvarko savo reikalus …“.

2014 m. vasario 14 d. Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai – prof. V. Vilimas, akad. prof. E. Jovaiša, habil. dr. K. Garšva, mons. A. Svarinskas, R. Kupčinskas, V. Čeginskas, N. Balčiūnienė, S.Veversevičienė, T. Baranauskas, J. Brasiūnaitė, B. Bučelis, K. Mickevičius – išplatino pareiškimą Skaityti toliau →

M. Puidokas. CETA ratifikuosime tik su saugikliu, apsaugančiu Lietuvą nuo GMO (4)

2018 04 20 11:21

Tarptautinių sutarčių bei konvencijų ratifikavimas yra didžiulė parlamento narių atsakomybė prieš šalies žmones, nes daugumos jų galiojimas yra neterminuotas. Dėl to kaskart ratifikuojant tokias sutartis būtina įvertinti ne tik jų saugumą žmonėms, bet ir pasekmes daugeliui metų į ateitį.

Seimas dažnai skuba ir svarbios tarptautinės sutartys ratifikuojamos neįsigilinus

Lietuvoje per beveik tris nepriklausomybės dešimtmečius susiformavo ydinga praktika, kai Skaityti toliau →

D. Žuromskienė. Prakalbinus akmenį (0)

2018 04 20 07:00

Pilkas akmuo,
Pilkas akmuo,
kurį padavė man
vietoj duonos –
būk mano broliu.

Taip J. Degutytės eilėse akmeniu pasitikima, jam išsisakoma. Skaityti toliau →

A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video) (15)

2018 04 19 23:02

1988 m. balandžio 20 d., lygiai prieš 30 metų, Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) susikūrimo išvakarėse, filosofas Arvydas Juozaitis Vilniuje Dailininkų sąjungoje perskaitė savo garsųjį pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Sovietinių okupantų pavergtoje Lietuvoje – tai buvo neįtikėtinas įvykis, uždegantis postūmis Tautos žiedui – burtis, vienytis ir peržengus per kultūrinę veiklą žygiuoti į politinę nepriklausomybę.

Ta proga Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas susisiekė su LPS iniciatyvinės grupės nariu, rašytoju, filosofu A. Juozaičiu ir paprašė prisiminti šią dabar jau istorinę Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai (3)

2018 04 19 12:00

Baimė – vienas stipriausių žmogaus motyvų. Kaip ir kiti jausmai, be proto ir valios kontrolės jis gali nuvesti klaidingu keliu. Nedori politikai dažniau kreipiasi į žmonių jausmus, nei į protą, baimė – jokia išimtis. Visgi dažnai politinėje galvosenoje baimė kyla iš paties žmogaus vidaus. Iš jo silpno, savanaudiško, o kartais ir pikto būdo. Politikoje baimė gali reikštis pasyviai arba aktyviai. Pasyvioji baimė sukelia bailųjį konservatizmą, aktyvioji – bailųjį radikalizmą.

Bailusis konservatizmas susideda iš visos eilės pozicijų: nuo „tai – absurdas“ iki „aš visuomet taip sakiau“. Puikus pavyzdys – Skaityti toliau →

T. Čelkis. Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos (0)

2018 04 18 07:00

Vilniaus priemiestis Kuprioniškės, „midaus valakas“. 1808 m. brėžinio kopija pagal 1790 m. šaltinį (pirmi riboženkliai supilti 1671 m.) | Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.

XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu su kaimynais suderinti kuo tiksliau pažymėtas ribas. Nuo seno pagal paprotinę teisę (vėliau ir pagal rašytinę) sutarti riboženkliai turėdavo juridinę galią ir šiukštu jų nebuvo galima klastoti. Skaityti toliau →

A. Gelžinis. Lukiškių aikštė: išmoktos ir neišmoktos pamokos (8)

2018 04 17 13:52

Jau tuoj bus 30 metų, kai esame nepriklausoma valstybė, bet Lietuvos sostinė Vilnius – vienintelė Europoje valstybės sostinė, neturinti valstybinės reprezentacinės aikštės, skirtos Laisvės kovų dalyviams pagerbti.

Tokias aikštes daugelis Europos valstybių sukūrė XIX-XX amžiuje. Didvyrių aikštė su Vengrijos istorijos memorialu Budapešte arba latvių tautos laisvės ir vienybės simbolis – Laisvės paminklas Rygoje yra pasaulinės reikšmės meno paminklai.

Nepasisekę konkursai Skaityti toliau →

J. Putinas. Emigracija (22)

2018 04 17 07:30

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie emigraciją. Bet apie išvažiavusius svetur tautiečius kalbama ir rašoma ne kaip apie turinčius sielą, besiilginčius namų, tėvų, vaikų, skirtingų likimų žmones, o lyg apie negyvus daiktus, statistinius vienetus. Jie – skaičiai, kuriais manipuliuojama priklausomai nuo poreikio. Niekas pačių nepaklausia, kodėl išvyko ir ko trūksta, kad grįžtų.

Didžiosios žiniasklaidos priemonės, kurių Lietuvą žeminantys reportažai didžiąja dalimi apie nesėkmes, avarijas, katastrofas, nelaimes, girtuoklius ir padugnes, išvykėlių temos nė dienai neapleidžia. Skaityti toliau →

J. Zykus. Ekonominės krizės akivaizdoje – priešintis, bėgti ar kentėti? (5)

2018 04 14 15:00

Šiuo metu Lietuvos ekonomiką skatina ir ekonominius rodiklius gerina į Lietuvos ūkį įsiliejantys pinigų srautai: bankų paskolos, emigrantų perlaidos, ES parama ir valstybės paskola. Tai sudaro apie 4,0 milijardus eurų kasmet. Vienas milijardas tampa bankų indėliais. Du milijardai „išplaukia“ į užsienį neigiamo prekybos balanso pavidalu. Vienas milijardas tampa nekilnojamuoju turtu. 2018 metai – vieni geriausių Lietuvos istorijoje.

Neuždirbtų pinigų masė didina vartojimą, infliaciją ir nekilnojamojo turto plėtrą. Gyvenamųjų namų statyba 2018 metais viršys 2008 metų lygį. Pasiūla padidės, paklausa Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas? (17)

2018 04 14 09:07

Tautininkų vėliava ir trispalvė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai kalbama, kad žmonija sunkiai serga. Vartotojiškas santykis su savo artimu ir gamta, atotrūkis nuo savo šaknų, savojo „aš“ iškėlimas į pirmą vietą, paradoksaliai atsiliepiantis to „aš“ praradimu beveidėje, bevardėje, bespalvėje minioje – tiktai keletas įvardijamų ligų.

Bet žmoniją sudaro tautos, lygiai kaip tautas sudaro žmogiškieji asmenys ir jų bendruomenės. Ir dažna tauta serga savaip. Kai serga atskiri visumos nariai – kaip tikėtis sveikatos pačiai visumai?Žydų tauta serga aukos kompleksu. Net padoriausi ir teisingiausi žydai linkę kaltinti dėl savo tautiečių kančių ir mirčių visą Europą, užmiršdami savus budelius, niokojusius Europos tautas – Nachmanus Dušanskius ir Iljas Erenburgus. Rusų tauta serga imperijos Skaityti toliau →

Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai (42)

2018 04 13 07:00

Lietuvių tautos ir jos vardyno tolimoji praeitis buvo glaudžiai susijusi su senųjų baltų slavėjimu. Didžiuliuose senovės baltų gyventuose plotuose, kuriuos galima nustatyti iš baltiškos kilmės vandenvardžių, ilgainiui buvo pereita prie slavų kalbos. Tai – ilgas ir labai sudėtingas istorinis vyksmas, kurį suintensyvino, iš esmės nulėmė rytų slavų krikštas (X a.) ir su juo susijęs slavų raštijos atsiradimas bei bizantinė kultūra.

Manoma, kad slavų skverbimasis į senąsias baltų žemes prasidėjo apie IV a. po Kristaus, kai hunų įsiveržimas į Europą (375 m. po Kr.) sukėlė didįjį tautų kraustymąsi. Didžiuliuose plotuose tarp Kijevo ir Naugardo slavų kalba įsivyravo V–VIII amžiais. Skaityti toliau →

I. Andrukaitienė. Lituanistika biurokratijos „okupacinio režimo“ gniaužtuose (7)

2018 04 12 11:12

Mūšis dėl lituanistikos likimo, prasidėjęs daugiau nei prieš dešimtmetį, tai suaktyvėdamas, tai pritildamas tęsiasi iki šiol. 2009 m. vykdant valstybinių mokslo institutų pertvarką, Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi „Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų institutų plėtros ir konsolidavimo galimybių studiją“ su numatytais galimais pertvarkos scenarijais. Tuo metu šiems institutams pavyko išsikovoti galimybę ir toliau likti savarankiškomis mokslo institucijomis.

Kaip žinia, dar vieną postūmį šio mūšio įsismarkavimui davė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio 2017 m. lapkričio 10 d. sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymams Skaityti toliau →

A. Zolubas. Vytis Lukiškių aikštėje bus pastatytas (nuotraukos, video) (12)

2018 04 12 10:15

Iš Lietuvių kultūros šaltinių elektroninio sąvado „Aruodai“

1. Girdėjau kartą mažą vaiką,
Kurs prašė taip gražiai mamos:
– Mamyte, nupirk man žirgelį,
Gražiausią žirgą iš visų.
Ir gavo vaikas dovanų
Gražius cukrinius arkliukus. Skaityti toliau →

D. Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją (3)

2018 04 12 07:00

Islandijos parlamentas - Altingas | limesonline.com nuotr.

Priešais Islandijos parlamentą Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: „Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“.

Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi – tik jas dar labiau pagilinsi. Priminsiu, jog šis paminklas į dabartinę vietą stojo po kelių neeilinių įvykių: 2008 metų Skaityti toliau →

V. Radžvilas. Lietuvos naikintojai turi suprasti – žaidimas baigtas (video) (40)

2018 04 11 12:30

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame prof. V. Radžvilo kalbą, sakytą Balandžio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame Lietuvos Sąjūdžio 30-mečio minėjimo renginyje „Vilniaus sąjūdininkai žygyje į Nepriklausomybę“.

Labai smagu matyti tiek daug bendražygių. Pradedame Sąjūdžio minėjimą, kuris tęsis visus metus. Iš tiesų labai prasminga, kad jį pradeda Vilniaus Sąjūdis ir jis prasideda būtent čia, šitoje salėje, iš kurios buvo iškeliauta į laisvės žygį. Tačiau šis minėjimas yra mums svarbus ne Skaityti toliau →

V. Vasiliauskas. Autobusas be keleivių. Kas? (4)

2018 04 11 09:51

Tai Lietuvos politinės partijos, pakeliui išbarsčiusios žmonių pasitikėjimą, todėl juo toliau, juo mažiau šiuo „autobusu“ norinčių važiuoti.

Praėjusią savaitę dzūkų įsteigta visuomeninių judėjimų asociacija, suvienijusi Alytaus, Druskinininkų ir Lazdijų savivaldybininkus (žada prisijungti ir Varėna), – dar vienas nepasitikėjimo partijomis manifestas, įkvėptas praėjusių savivaldos rinkimų visuomeninių komitetų sėkmės. Bet taip pat – partijų lyderų netikusios vadybos ir padarytų klaidų, atstūmusių žmones ir net ištisus regionus pasekmė. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra (0)

2018 04 11 08:00

Ar dažnai susimąstome apie sąvokas ir jų vaidmenį mūsų pasaulėžiūrose? Kas tos sąvokos – objektyvių esmių atspindžiai ar tiesiog tuščios tūtelės, į kurias galima sukišti bet ką?

Apie tai kalbasi profesorius Filipas Preobraženskis ir daktaras Ivanas Bormentalis filme „Šuns širdis“. Kai I. Bormentalis betvarkę ir skurdą aiškina krize (rusiškai – „razrucha“), F. Preobraženskis iškart jo klausia – o ką Jūs norite pasakyti šiuo žodžiu? Galutinė profesoriaus išvada, jog tos krizės išvis nėra, tai – išsigalvotas žodis, pridengiantis sovietų santvarkos idiotizmą. Pasak jo užtektų, kad kiekvienas gerai dirbtų savo darbą, ir krizė išnyktų savaime. Skaityti toliau →

M. Puidokas. Stambulo konvencijos siekis apsaugoti moteris – priedanga kitiems siekiams (8)

2018 04 10 22:43

Stambulo konvencija – dokumentas, pastaruoju metu sukėlęs bene daugiausiai diskusijų ir prieštaravimų. Balandžio 6 d. liberalų atstovė Seime Viktorija Čmilytė-Nielsen mėgino realias konvencijos ratifikavimo grėsmes sumenkinti vadindama jas mitais. Trumpai paaiškinsiu, kodėl tai – toli gražu ne mitai, o artima realybė Lietuvoje, jei konvencija visgi bus patvirtinta.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gindamas dar 2013 metais savo duotą pažadą ratifikuoti Stambulo konvenciją Skaityti toliau →

A. Judžentis: Lituanistika yra žlugdoma planingai (12)

2018 04 10 08:00

Žinią, kad Tautos išrinkta valdžia ketina naikinti Tautą teigiančius lituanistikos institutus, daugelis sutiko kaip smūgį iš pasalų. Tačiau…

Kai valdžia panoro įsileisti į pasus svetimas raides, mes pasakėme nieko tokio, sugyvenkime su lenkais draugiškai;

Kai sostinės meras ėmė kabinėti gatvių pavadinimus užsienio kalba, mes sakėme nieko tokio, tai tik kelios lentelės; Skaityti toliau →

V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“? (19)

2018 04 10 07:00

Vytautas Radžvilas 2013m. | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute neseniai vyko diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“. Skaitytojų dėmesiui – filosofo Vytauto Radžvilo pasisakymas šia aktualia tema.

Karlas Šmitas (Carl Schmitt) buvo visiškai teisus. Klausimai būna dviejų rūšių: klausimai, dėl kurių galimi kompromisai, ir klausimai, kurie turi būti atsakyti vienareikšmiškai, nes yra egzistenciniai. Skaityti toliau →

Batai Baldai Srotas24.co.uk Šilumokaičiai Skrajučių platinimas