Lietuvos kelias

A. Švarplys. Šarlotsvilio įvykiai yra kondensuota trumpa Lietuvos ateitis (16)

2017 08 21 10:15
Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Volstryto (Wall Street), akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D. Trampo (D. Trumpo) išrinkimo politinių veiksnių. Skaityti toliau →

R. Navickas. Pilietinės visuomenės aktyvistai įgyvendino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimą (69)

2017 08 20 16:45
Alkas.lt koliažas

Ko čia tie mūsų polonofilai plaukus raunasi? Pilietinės visuomenės aktyvistai tik įgyvendino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimą – pašalinti nelegalią lentelę.

Skaitau po interneto platybes sklindančias dejones bei aimanas.

Mūsų polonofilai raunasi plaukus ir cypiančiais balsais virkauja dėl nežinia kieno sudaužytos nelegalios lentelės lenku kalba, kurioje visiems pravažiuojantiems buvo išdidžiai pranešama, kad lenkų okupacijos metais Lietuvos miestelis Didžioji Riešė vadinosi Wielka Rzieszka ar kažkaip panašiai. Skaityti toliau →

B. Lisauskaitė. Ką dar padaryti, kad Trakai išliktų… (1)

2017 08 19 22:00
Juzefo Cechaviciaus Traku nuotrauka, saugoma Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinyje

XX a. II pusėje įvertinus Trakų istorinę ir kultūrinę reikšmę istorijoje buvo susirūpinta kultūros vertybių  apsauga. 1958 m. Trakų Pusiasalio pilies ir Užutrakio dvaro parkai buvo įtraukti į gamtos paminklų sąrašus, o 1960 m. dar įkurtas ir Trakų landšaftinis draustinis, kuriame turėjo būti saugomas ežerynas su istoriniu Trakų miestu. Tais pačiais 1960 m. miestui buvo suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas, tačiau kartu buvo pradėtas  realizuoti 1956 m. miesto generalinis planas: pagal kurį buvo naujai įrengtos Banelio, dabar Mindaugo, ir Birutės g. atkarpos, pastatyta 964 vietų I vidurinė mokykla su internatu, dabar Birutės g. 44. Buvusios šv. Trejybės Skaityti toliau →

A. Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės (84)

2017 08 18 23:00
Nekelianti abejonių nuotrauka. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu | Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr.

Prieš mėnesį  Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) socialiniuose tinkluose paskelbė trumpą filmuką apie Baltijos šalių partizanus „miško brolius“ – gana santūrų  ir politiškai korektišką  pasakojimą,  kaip latviai, estai ir ypač lietuviai vienų vieni 10 metų priešinosi sovietinei okupacijai.

Bet ir tas atsargus 8 minučių vaizdo klipas atidengė Kremliaus propagandos silpnąsias vietas. Matyt, rimtai diskusijai apie Lietuvos  laisvės kovas  1941 m. ir 1944-1955 metais Rusija nesiruošė, todėl dabar paskubomis išsitraukė  ir kasdien  bombarduoja Lietuvą senomis sovietinėmis  Skaityti toliau →

V. Landsbergis. Lenkijos problemos – mūsų problemos (162)

2017 08 18 01:43
Vytautas Landsbergis | Penki.tv nuotr.

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. Skaityti toliau →

V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė (0)

2017 08 17 23:11
A. Matulevičius, MLRT atssakingoji sekretorė B. Kurgonienė, MLRT pirmininkas V. Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tikrai verta atsigręžti ne tik į Vasario 16-osios signatarus, bet ir jų brandos kelio genezę. Taigi ir į ankstyvąją lietuvių tautinio atgimimo žiniasklaidą. Pirmiausia, į Aušros ir Varpo žurnalus. Jų tematiką nagrinėjo literatūrologai Adolfas Sprindys, Irena  Kostkevičiūtė, literatas Juozas Tumas, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, istorikai Vytautas Merkys, Rimantas Vėbra, bibliografas Vaclovas Biržiška, knygotyrininkas Domas Kaunas ir kiti. Savo skelbtuose prisiminimuose apie Aušrą ir Varpą kalbėjo ir juose rašę aušrininkai dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jonas Šliupas. Skaityti toliau →

A. Martinkus. Politinės rusofobijos erškėčiai (35)

2017 08 17 00:57
lietuva-emigruoja-alkas-lt-koliazas

Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ neseniai paskelbė ES šalių gyventojų prognozes iki 2080 m. Visoms pokomunistinėms ES narėms, taip pat Graikijai, Portugalijai ir Italijai prognozuojamas gyventojų skaičiaus mažėjimas, tačiau ypač pesimistinė yra prognozė Lietuvai – tarp visų ES šalių Lietuva ateityje nyks sparčiausiai. (Po Lietuvos šiame demografinės degradacijos „prizininkų“ sąraše rikiuojasi Latvija ir Bulgarija.) Jau 2040 m. mūsų šalyje gyvens mažiau nei 2 milijonai, o 2080 m. – 1,65 milijono žmonių. Skaityti toliau →

A. Zolubas. Tautinės mažumos neįteisintos, jų departamentas be veiklos objekto (32)

2017 08 16 23:03
Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Tautinių mažumų (TM) įstatymą priėmė 1989 m. sovietinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pasirašė V. Astrauskas ir L. Sabutis). Tai aktas akivaizdžiai kurptas pagal nuostatą išeinant pasilikti arba kaulo numetimas, kad vietos lenkiškos kilmės lietuviai ir Lenkija prie jo kivirčytųsi su Lietuva. Iš jo neva radosi reikalas kurpti TM departamentą. Toks departamentas radosi 2015 m. Vyriausybės nutarimu  (pasirašė premjeras  A. Butkevičius ir Kultūros ministras Š. Birutis).

Mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingai mini ne tautines mažumas Lietuvoje, bet tautines bendrijas (TB). Labai gaila, kad šių sąvokų bei skirtingų jų sampratų neskiria Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Pensijų fondai panašūs į pasakas (6)

2017 08 16 00:58
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Kaip tik ir pradėsiu nuo… pasakų, o tiksliau pasakojimų. Pirmoji. Didelis žmonių būrys turi bendrą daržą, vadinkime juos daržininkais. Kiekvienas jų, greta daržo puoselėjimo, privalo jį laistyti, t.y. kasdien parūpinti, tarkim, dešimt kibirų vandens. Tokio vandens kiekio užtenka daržo gyvybingumui užtikrinti. Pasenusiems daržininkams nereikia tampyti kibirų, jie naudojasi daržo gėrybėmis už tai, kad visą gyvenimą dirbo ir laistė daržą. Eina metai, keičiasi sodininkų kartos, tačiau laistymo ir gėrybių dalinimo sistema išlieka ta pati.

Skaityti toliau →

K. Kupšys. Augančio šešėlio galima nematyti tik jei nežiūri (5)

2017 08 13 21:00
Kęstutis Kupšys | Asmeninė nuotr.

Šventasis valdžios kovos planas, atrodytų, veikia – alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, skelbia oficialūs skaičiai. Vis dėlto tokios tendencijos sveikintinos tik tada, jei užmerkiame akis prieš šešėlio statistiką. Ji, deja, rodo, kad ne viskas taip gražu ir šventa – nelegalaus alkoholio šiemet sulaikoma keliolika kartų daugiau. Po daugelio metų mažėjimo tai – drastiška ir didelį nerimą kelianti padėtis.

Protokolų – 12 kartų daugiau

Šešėlio žemėlapio Bešešėlio.lt  statistika skelbia, kad vien birželį buvo pranešta apie 23

Skaityti toliau →

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

2017 08 13 13:32
Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau →

R. Navickas. Žlunga žydiški stereotipai (72)

2017 08 13 11:44
Faina Kukliansky | Alkas.lt nuotr.

Žlunga žydiški stereotipai: vienybės nerasta! Pilietinis karas tarp Lietuvos žydų perėjo iš pokiliminių imtynių fazės į PR atakas viešojoje erdvėje

Broliai lietuviai mėgsta pavydžiai padūsauti, kalbėdami apie žydų susitelkimą ir vieningumą. Tai jau yra tapę tvirtai įsišaknijusiu žydišku stereotipu. Kurio žlugimą tautiečiai gali stebėti savo akimis online režimu.

Dėl Vilniaus ir Lietuvos žydų bendruomenės vadovo postų verda įnirtingos kovos. Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Šį savaitgalį perseidų meteorai elgsis daug kukliau nei mūsų žiniasklaida (7)

2017 08 11 22:27
Pixabay.com nuotr.

Rugpjūtis dažnai vadinamas krentančių žvaigždžių mėnesiu. Ir ne šiaip sau. Mat kasmet rugpjūtį mūsų planeta kerta Svifto-Tutlio kometos orbitą, kurioje kadai kometos paskleistos dulkės papuolusios į Žemės atmosferą sukelia meteorų žybsnius. Astronomai šį srautą vadina meteorų perseidų srautu, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorai išlekia būtent iš Persėjo žvaigždyno.

Tie perseidai gerai matomi kasmet nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d. Gausiausiai „krentančių žvaigždžių“ pažyra apie rugpjūčio 12 d. Šiemet daugiausia perseidų galima tikėtis pamatyti rugpjūčio 12-13 naktimis. Skaityti toliau →

M. Purvinas. Kas atsakys už Mažosios Lietuvos paveldo sunaikinimą? (40)

2017 08 11 17:00
Kas atsakys už Mažosios Lietuvos paveldo sunaikinimą? | V. Raupelio nuotr.

Rumšiškių Liaudies buities muziejuje (LBM) skandalingai sudegus vienintelei sodybai iš Mažosios Lietuvos, žiniasklaida platina įvairių veikėjų pasiteisinimus. Nurodoma juokingai menka nuostolių suma – esą labai pigiai ir greitai bus galima pastatyti kokią nors autentiškų pastatų imitaciją.

Taip kada nors praganiusieji kokį M.K.Čiurlionio paveikslą galės teisintis, kad nieko baisaus neįvykę – kas nors galėsiąs jo vietoje nebrangiai nupaišyti dar geresnį kūrinį.

Skaityti toliau →

A. Jurgelevičius. Struktūrinės švietimo reformos „iš po skverno“ – mokytojams nulis eurų ir atleidimai! (4)

2017 08 11 07:30
Įspėjamasis mokytojų streikas | Dialogas.lt, E.Tervidytės nuotr.

Po rugpjūčio 8 d. susitikimo su Vyriausybės vadovu Sauliumi Skverneliu buvo apėmusi dvejopa nuotaika. Tiksliau – dvejopo lygio nusivylimas. Pirmiausia nusivylėme tuo, kad prie pokalbio stalo nei premjeras, nei jo pašonėje sėdėjęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius (pati ministrė tokių susitikimų su mokytojų atstovais vengia) nesugebėjo įvardinti bent kiek konkretesnės pinigų sumos, kurią 2018 metų biudžete planuojama skirti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui, bei buvusio ministrų kabineto vadovo Audriaus Butkevičiaus parašu patvirtinto ir jo įpėdinio S. Skvernelio ne kartą žodžiu išsakyto pažado panaikinti švietimo darbuotojų pareiginės algos koeficientų „žirkles“, paliekant maksimalią ribą. Visgi Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Ar eitumėte mirti už vamzdį? (19)

2017 08 10 12:00
Alkas.lt koliažas

Lietuvos visuomenei pateikus Vyčio paminklo projektą papuošti sostinės Lukiškių aikštei ir net surinkus pinigus liberalų meras Remigijus Šimašius pareiškė, jog šis projektas nėra tinkamas. Kultūros ministerija nusprendė Lukiškių paminklo projektą patikėti Šiuolaikinio meno centrui (ŠMC).

Ši institucija gerai žinoma postmodernia meno samprata. Neva kiekvienas žmogus – menininkas, bet tik menininkai tai žino. Galima rasti sąsajų su Žano Žako Ruso idėja, kad kiekviename žmoguje iš prigimties glūdi gėris ir išmintis, tiktai bloga Skaityti toliau →

Z. Vaišvila. Tenka gelbėti Ministrą Pirmininką (4)

2017 08 09 22:05
Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 7 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) atidaryta paroda „Hirošima ir Nagasakis. Atominė bomba ir žmonija“. Parodos plakatai – sukrečiantys. To, kas atskleista, neperteiks jokia žuvusiųjų statistika. Beje, šią statistiką, remiantis parodos duomenimis, bent Wikipedia reikia taisyti. Hirošimoje po bombos susprogdinimo iškart žuvo ne apie 80 tūkst., bet apie 140 tūkst. žmonių, Nagasakyje – ne apie 40 tūkst., bet apie 80 tūkst. žmonių. Nurodoma paklaida – 10 tūkst. žmonių.

Parodos organizatoriai – Judėjimo „Prieš atominę ir vandenilinę bombą“ Japonijoje narys, Skaityti toliau →

B. Mackonytė: Vilnius buvo visiškai kitas miestas (12)

2017 08 08 21:43
Birutė Mackonytė (1928-2017) | R. Averkienės nuotr.

Eidama 89-uosius metus, liepos 26 dieną, anapilin iškeliavo iškili visuomenės veikėja, žurnalistė, redaktorė, rašytoja, senoji vilnietė Birutė Mackonytė (1928–2017). Kai kuriuose portaluose pasirodžiusiame nekrologe plačiau aprašytas jos kaip rašytojos ir žurnalistės kūrybinis kelias, netgi meilės istorijos. Prieš du metus paprašęs pokalbio, B. Mackonytės ieškojau dėl kito, mažiau aptariamo jos gyvenimo tarpsnio – vaikystės prieškario Vilniuje.

B. Mackonytė buvo vieno aktyviausio prieškario Vilniaus lietuvių bendruomenės veikėjo ir rašytojo Rapolo Mackonio dukra. Dėl silpstančios sveikatos ilga serija pokalbių buvo trumpi, fragmentiški, tačiau kartu gyvi ir nuoširdūs. Skaityti toliau →

G. Karosas. Vilties deklaracija, arba kodėl privalome ateiti (16)

2017 08 08 13:00
Mitinge kalba Vilniaus tarybos narys Gintaras Karosas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje atsiranda pasisakymų, kad Lietuvoje stiprėja dešiniosios politinės jėgos. Mano manymu, toks įvardinimas nėra tikslus. Lietuvoje yra vyraujančios partijos, kurių, nežiūrint deklaruojamų ideologinių nuostatų, realius veiksmus drąsiai galėtume priskirti dešinės politikai. Vienas šį teiginį patvirtinančių rodiklių – daugumą šalių lenkianti ir daugumą piliečių žeidžianti atskirtis tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų. Vadinasi, dominuojančios partijos per daugiau kaip ketvirtį amžiaus vykdė stambiojo kapitalo atstovams naudingą politiką, iš esmės buvo dešiniosios. Skaityti toliau →

A. Lapinskas. Seimo nariai – dykaduoniai! (7)

2017 08 07 17:15
LRS | Alkas.lt koliažas

Taip, seimūnai dykaduoniai. Tokią jų „darbo“ formą, matyt, nulėmė daugelio Seimo narių ankstesnio darbo „patirtis“, tačiau nemažiau tam padeda ir teisės aktai: Seimo statutas ir, nepatikėsite, Lietuvos Konstitucija.

Pradėkime nuo Seimo narių asmeniško požiūrio į darbą Seime. Matyt, daugumos jų iš anksčiau susiformavęs požiūris buvo tik darbo imitacija, o ne realus jo procesas, siekiant kuo geresnio rezultato.

Seimas – ideali terpė tokioms personoms, nes vaizduoti dirbantį čia galima visur ir visada: Seimo plenariniame ar komiteto posėdyje, susitikime su rinkėjais, apskritai, kalbant bet kuria tema, žinoma, iš tuščio į kiaurą, jei Skaityti toliau →

M. Balikienė. Bloga akis (0)

2017 08 07 15:26
Dr. Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.

Akis ad – gir, žmogaus akis, užtraukusi žmogui nelaimę. Ji pažvelgė į dangų, ir audros nepasiuntė lietaus.    

(Didžiules blogos akies galias liudijantis šumerų tekstas.)    

Bloga akis – turbūt vienas seniausių kultūrinių reiškinių. Trumpai tariant, tai įsitikinimas neįprasta žmogaus (arba dar ir kurio nors gyvūno, dvasios ar dievybės) galia neigiamai paveikti akimis kitą žmogų arba jo turtą – vaikus, gyvulius, augalus, sveikatą, sėkmę ir fizinį grožį. Jis atsirado Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas: Mėnulio užtemimas „energijų neaktyvizuos“ ir „čakrų neatidarys“ (4)

2017 08 07 09:00
Mėnulio užtemimas | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 d. vakare įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. Pilnas Mėnulis tą vakarą Vilniuje tekės 20:56 val. pietrytinėje horizonto pusėje, Ožiaragio žvaigždyne, su jau užtemdytu apatiniu dešiniuoju kraštu.  Labiausiai Mėnulis užtems 21:20 val., tuomet Žemės šešėlis uždengs apie ketvirtadalį Mėnulio disko. Tuo metu Mėnulis bus dar labai neaukštai pakilęs virš pietryčių horizonto, tad norintys pasigrožėti reginiu turėtų susirasti vietą, iš kurios ta padangės pusė būtų visiškai atvirai matoma.

Jau tapo įprasta, kad artėjant Mėnulio arba Saulės užtemimams Lietuvos žiniasklaidoje Skaityti toliau →

R. Pilkauskas. Idėjų mišrainė veda į neviltį (0)

2017 08 05 15:15
Kupiskis.lt nuotr.

Kalbėsime apie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę Kupiškio centre, kuri per laiką iš turgaus aikštės pavirto miesto skveru, nors ir išlaikė tradicinį aikštės pavadinimą.

2016 m. vasario 26 d. baigėsi supaprastinto atviro projekto konkurso „Kupiškio Lauryno Stuokos Gucevičiaus aikštės rekonstravimas“ pasiūlymų pateikimo terminas. Pristatyta 15 pakuočių su pasiūlymais, iš kurių 4 buvo atmestos dėl anonimiškumo pažeidimų supakuojant projektus. Parodoje eksponuota 11 projektų. Skaityti toliau →

K. Garšva. Nuo Tarmių metų iki Regionų metų (109)

2017 08 05 13:17
Kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva | Asmeninė nuotr.

Tiems, kas kalba ir kalbės tarmiškai, Tarmių metai nesibaigs iki jų mirties. Tarmė yra žmogaus savastis, tik tarmiškai dabar jis dažnai kalba tada, kai kiti negirdi – su giminėmis, draugais. O kas apie tarmes neturi elementarių žinių, tam bent 10 minučių gyvenime galėtų skirti. Tų trumpų žinių galima gauti ir iš šio straipsnio.

Regionų metai apie tarmes šiek tiek primins. Tarmės – etninės ir tautos kultūros pagrindas, patikimiausiai nubrėžiantis ir kultūrinių regionų ribas. Gaila, kad per būsimus Regionų metus numatoma kalbėti ir apie mažiau
Skaityti toliau →

L. Kasčiūnas. Ką žada valdžios planuojami mokestiniai sprendimai šeimoms? (6)

2017 08 05 08:56
Kasciunu seima_asmenine nuotr

Daugiavaikė Kasčiūnų šeima nusprendė pasiskaičiuoti ką mums žada valdžios planuojami mokestiniai sprendimai šeimos politikos srityje: viena vertus, „vaiko pinigų“ didinimas, antra vertus, papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (už kiekvieną vaiką po 200 eurų) panaikinimas.

Dabartinė Kasčiūnų šeimos situacija:

Vaiko pinigai – 4 vaikai (nuo 2 m. iki 18 m.) po 15 eur = 60 eurų; Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo (42)

2017 08 05 00:10
Alkas.lt koliažas

Lietuvių tautos geopolitinė padėtis lemia didžiules įtampas pačioje tautoje. Lietuvos vieta pasaulyje suvokiama labai skirtingai. Vieni savo Tėvynę supranta kaip integralią Vakarų pasaulio dalį, kiti bodisi Vakarais ir dairosi į Rytus, treti sieja save su Trečiuoju pasauliu, o ketvirti galvoja, kad geriausias kelias – tapti neutralia sala.

Kiekviena pusė turi savų argumentų. Neutralumo šalininkai pasitelkia sėkmingą Šveicarijos pavyzdį, „vakariečiai“ akcentuoja laisvę, pažangą ir Skaityti toliau →

B. Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais? (11)

2017 08 03 15:30
1 pav. ŠMC Lukiškių aikštės vizualizacija | ŠMC nuotr.

Ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, ir Vilniaus savivaldybė viešojoje informacinėje erdvėje skelbia, jog  Lukiškių aikštė rekonstruojama ir formuojama pagal 1999 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“.  Šio nutarimo preambulėje ir pirmajame straipsnyje sakoma, cituoju:

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios didžiausios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą valstybinę funkciją, Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Kodėl Nacionaline tapusios J. Basanavičiaus premijos lauretų nenorima įsileisti į Prezidentūrą? (9)

2017 08 03 00:58
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 2 d. Vyriausybė, įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, nutarė steigti nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją ir naikinti anksčiau teiktą valstybinę to paties vardo premiją.

Ši premija kasmet skiriama asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vyriausybės nutarimui premijos dydis prilygs kitų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų dydžiui ir sieks 800 BSI (800 x 38 eur – 30 400 eur), nors kol kas tėra 500 BSI, tai yra 500 x 38 eur – 19 000 eur. Skaityti toliau →

Prof. S. Arlauskas apie V. Radžvilo persekiojimą: ES elitas turėtų įsiklausyti į kritiką, o ne persekioti kritikus… (32)

2017 08 02 14:18
Prof. Saulius Arlauskas | Asmeninė nuotr.

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nerimsta diskusijos dėl TSPMI skandalo, kai per studentus buvo pradėtas susidorojimas su profesoriumi Vytautu Radžvilu. Portale alkas.lt skelbtas pokalbis su žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovu Romualdu Povilaičiu pavadinimu „TSPMI“ primena Aukštąją partinę mokyklą“. Jame sudėlioti teisiniai šio skandalo akcentai. Žmogaus teisių požiūriu TSPMI administracija diskriminuodama profesorių dėl pažiūrų, pažeidė Vilniaus universiteto akademinės etikos kodeksą. Kol kas jokios reakcijos iš Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės negirdėti. Kaip beje, ir į  visuomenininkų prašymą nuodugniai ištirti konfliktą iki šiol neatsakė nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Seimo švietimo ir mokslo Skaityti toliau →

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

2017 08 01 23:02
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau →