Pokalbis su Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesore Dalia Kiseliūnaite.
‒ Jau daug metų esate Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė. Dėstote kalbotyros įvadą, morfologiją ir žodžių darybą, latvių kalbą ir kultūrą, lyginamąją baltų kalbų gramatiką. O kaip išsirutuliojo Jūsų interesų kryptys: baltų kalbos, geolingvistika, onomastika ir dabar labai populiari sociolingvistika? Kuri Jums yra artimiausia ir kodėl?
‒ Klaipėdos universitete dirbu nuo studijų baigimo. Skaityti toliau
Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus bandomas paversti negyvu Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje. Manoma, kad šiam namui yra per 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A. Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 tūkst. senųjų lietuviškų žodžių žodyną, Skaityti toliau
Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai: įstatymai ypatingos skubos tvarka gali būti priimami tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais.
Vadinasi, ši miškų reforma yra neteisėta.
Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (Miškų įstatymo pakeitimo įstatymas ir Įstatymas) Skaityti toliau
Maskva širsta, kai Baltijos šalys rusiškąjį stalinistinį bolševizmą prilygina vokiškajam hitleriniam nacionalsocializmui. Anot Kremliaus, Stalinas vadavo, statė ir dovanojo, o Hitleris pavergė, griovė ir atėmė.
Rusijos istorikai kartoja iš propagandinio hitlerininkų laikraštėlio ištrauktą citatą, kad „Lietuva turėjo ištirpti kaip vandens lašas ant įkaitusio akmens“, tačiau nutyli mėgstamą praeities sovietų kompartijos vadų posakį „Lietuva išliks, bet be lietuvių“. Skaityti toliau
Ketvirta dalis: ČIA
Po Graužiškių mūšio AK pradėjo plačią dezinformacijos kampaniją, juodinančią lietuvius. Šis informacinis karas nesibaigia iki šiol. Paleistos „antys“ gyvybingos ir sklando viešojoje erdvėje. Niekas nieko tiksliai nežino, bet viena ausimi girdėjo, kad plechavičiukai kažką prikrėtė. 2004 m. P. Plechavičiaus apdovanojimas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Lietuvoje, ir Lenkijoje sukėlė kontroversijų. Skaityti toliau
Lietuvos sostinėje – skandalas. Kremliaus šalininkams atstovaujantis Europos Parlamento rinkimų komitetas Stanislovo Tomo ir Kazimiero Juraičio asmenyse kūju nudaužė nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienos paminklinę lentą Lietuvos didvyriui, partizanui Jonui Noreikai–Generolui Vėtrai. LGBT atstovaujantis sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad jokių ketinimų atstatyti šią paminklinę lentą jo planuose nėra.
Lietuvos Seimo dauguma ir Prezidentė turi progą parodyti valią. Nepaprastoji padėtis – Skaityti toliau
Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].
Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau
Meilė svarstoma ir skirstoma įvairiai. Graikų kalbos žinovai teigia, jog šioje kalboje yra bent keturios sąvokos, lietuviškai verčiamos šiuo žodžiu – agape (dvasinė meilė, grindžiama aukščiausiu pasiaukojimo laipsniu), filia (draugystė, grindžiama bendrais interesais ir sentimentais), eros (jausminė ir kūniška aistra), storge (dažniausiai taikoma vėlyvesnei santuokinei meilei, kai aistra jau gali būti išblėsusi, bet išlieka pripratimas ir prisirišimas).
Meilė – bene labiausiai išaukštinta ir kartu – labiausiai pažeminta sąvoka. Dažnas šių Skaityti toliau
2019 m. kovo 27 d. interneto portale Alkas.lt buvo paskelbtas Valdo Vasiliausko straipsnis „Valstietiška vėpsonė“, kuriame buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę neva jos vadovaujama VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) atliekamų žurnalistinių tyrimų duomenis gauna iš Valstybės saugumo departamento (VSD) o šis „LRT ir VSD bendradarbiavimas“ tariamai paremtas Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės giminystės ryšiais su neįvardintu VSD pareigūnu. Skaityti toliau
Balandžio 2 d. Lietuvoje prasidėjo 230 tūkst. Eur kainuosianti referendumo dėl dvigubos pilietybės viešinimo kampanija, kurios metu žmonės bus agituojami per visas žiniasklaidos priemones. Tiesa, Vyriausybės kanceliarijoje teigiama, jog žmonės neva nebus agituojami, kaip balsuoti. Tiesiog jie žinos, kad gegužės 12-ąją teks atsakyti į referendumo klausimą – „ar sutinkate leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias euroatlantinės integracijos kriterijus?“.
Ieško naudos sau Skaityti toliau
Iš Lietuvos kariuomenės ateinančios žinios verčia susimąstyti: karinei tarnybai dėl sveikatos tinkami vos 40 proc. šauktinių. Ar iš tiesų mūsų jaunimas toks fiziškai ir dvasiškai paliegęs? Kas atsitiko, kad jaunuolių sveikata metai iš metų prastėja, ir ką turėtų padaryti valstybė, kad žmonės patys rūpintųsi savo sveikata bei to paties mokytų savo vaikus.
Apie tai prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskutavo pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS, Skaityti toliau
Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas
Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau
Sporte būtina, kad rungtynės būtų teisingos, visi turėtų lygius šansus ir taisyklės būtų vienodos visiems. Ar įsivaizduojat lenktynes, kur vienas bėgtų su bulvių maišu ant nugaros, o kitas – ne? Boksą ar atletiką be svorio kategorijų? Ralį, kur varžytųsi Formulės-1 bolidai su kartingais?
Lietuvos politikoje, kur beveik viską lemia pinigai, tokia „lygybė ir teisingumas“ yra įtvirtinta įstatymu, ginančiu partinių grupuočių, pasivadinusių „tradicinėmis partijomis“, monopolizmą. Aišku, visiškos lygybės būti negali, nes didesnė partija turi ir daugiau narių, ir rėmėjų, Skaityti toliau
Kaskart, kai kadenciją pradedantis prezidentas duoda priesaiką Tautai ir Tėvynei, iš atminties šulinio išnyra baltagalvė dėdienė su savo užkalbėjimais: kai sutiksi miške gyvatę, sakyk „paukštytė paukštytė“ ir ji tavęs nelies. Šitą jos priesaką atsimenu iki šiol, bet visuomet pirma mintis pamačius marguolę ta pati: gyvatė!
Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Norvilas, kadaise baigęs teatro režisūros mokslus Maskvoje (GITIS), teoriškai ir praktiškai yra susipažinęs su žodžio balsu galia, tad nieko keista, kad priesaikos aktą vertina kiek kitaip. Jo nuomone, prezidentas prisiekia ne tik Seimui, Skaityti toliau
Populizmo sąvoka dabar – vienas pagrindinių sisteminių politinių jėgų keiksmažodžių, skiriamų politiniams oponentams, atstovaujantiems alternatyvioms vertybėms ir siekiantiems alternatyvios darbotvarkės. Ką iš tiesų reiškia šis žodis? Tai reiškia politinę retoriką ir praktines priemones, kurios patinka liaudžiai arba, jei kitaip sakant, politinei tautai.
Šia prasme populizmas gali būti tiek geras, tiek blogas. Vienas didžiausių Skaityti toliau
Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau
Panašiai kaip ir Niurnbergo tribunolas, procesas Sausio 13- osios byloje yra veikiau politinis, o ne juridinis aktas. Jis yra mažas žingsnis atskleidžiant komunistų režimo nusikaltimus žmoniškumui, bet didelis žingsnis teisiškai pripažįstant šį režimą kaip nusikalstamą.
Išties, istorijoje vienintelis Kremlius turėjo keistą įprotį užsmaugti savo draugus broliškame glėbyje ir versti juos giedoti Džiaugsmo odę, kad jie niekada nekvėpavo tokia pilna krūtine. Skaityti toliau
Žaliavo rūtos šalia klėties ir sirpo dienos, kaip avietės
Sena sodyba šalia kelio, praeivį kvietėsi prie stalo.
Motulės drobės čia margavo, lyg išskleisti sparnai drugelio,
O žvaigždės liepos danguje ilgai netirpdavo net aušroje.
Kęstutis Balčiūnas
Toks pažįstamas ir mielas tas lietuviško kaimo vaizdelis mūsų literatūroje. Ir toks mielas lietuvio širdžiai. Skaityti toliau
Turbūt ne vienam Lietuvos piliečiui kyla panašus klausimas, kai kasmet Vasario 16 ir Kovo 11-osios proga girdim vieno žmogaus balsą? Gal tūlas pagalvoja: balkonas mažokas, daug žmonių jame netelpa, o grūstis iškilmingų švenčių proga tikrai nedera.
Sprendžiant iš žiniasklaidos, į valstybines šventes švęsti susirinkusius vilniečius ir į Skaityti toliau
Kalba pasakyta laidojant a.a. Vytautą Balsį-Uosį
Mielas Vytautai, prieš keletą dienų aplankę Tave sergantį ligoninės palatoje – pamatėme Tave spaudžiamą įsibrovusios ligos, bet jos nesugniuždytą, besirūpinantį Lietuvos likimu, jos esamais įvykiais. Sielojaisi, kad kai kurie iš vadovaujančių, atsisakydami prigimties namų židinio vertybių, nori Lietuvą pasukti į liberalaus kosmopolitinio globalizmo kelią, brukant vadinamo „pasaulio žmogaus“ pilietinį statusą. Skaityti toliau
2018 m. metais pasirodė Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš susitaikymą su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija. Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu. Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis. Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui. Skaityti toliau
Vytautą Radžvilą visuomet įdomu skaityti – net ir tuomet, kai jis klysta, ar kai nesutinki su jo nuomone. Todėl ir paskutinį jo straipsnį „Lietuvos rinkėjui – amžina Sizifo dalia?“ taip pat perskaičiau su įdomumu. Nors su svarbiausiomis straipsnio išvadomis ir iš esmės nesutinku.
Bet pirmiausia apie tai, kam pritariu. Pritariu, kad tautines vertybes skelbiantis kandidatas šiandien neturi šansų patekti į Prezidento rinkimų antrąjį turą, juolab laimėti tuos rinkimus. Nesvarbu, kas jis būtų – Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas ar net Justinas Marcinkevičius.
Dainių Paukštę, Migracijos ekspertą kalbina Rokas Gasparaitis
– Kokios giluminės „pabėgėlių krizės“ priežastys?
– Europos populiacija sensta ir netrukus ims nykti. Tai reiškia, kad dirbančių ir išėjusių į pensiją asmenų santykis vienos kartos gyvenimo laikotarpiu sumažės taip smarkiai, kad antrieji pirmiesiems taps nepakeliama našta. Mokslininkų nuomone, Europos problema yra ta, kad jos gyventojai nori mėgautis link žemesnio, nei reikia populiacijos atsinaujinimui, Skaityti toliau
Socialinė inžinerija yra tokia siauros žmonių grupės veikla, kai jie, ne tik, kaip Jozefas Mengele (Josef Mengele) eksperimentuoja su gyvais žmonėmis, jie eksperimentuoja su įvairiomis socialinėmis grupėmis, tautomis, valstybėmis net žmonijos ir gyvybės Žemėje likimu.
Karlas Marksas, padaręs skubotas išvadas iš savo gilių mokslo tyrimų, kurias išsakė savo Komunistų partijos manifestu, į Pasaulį paleido socialinės inžinerijos šmėklą. Ji ėmė siautėti po Pasaulį ir Lietuvoje penkeriems dešimtmečiams virto okupantų tankais. Nors iki jo ir dabar yra ir Skaityti toliau
Letuvai reikia žmonių, kuriems viešasis arba tautos turtas būtų nepalyginamai brangesnis už jų pačių lobius, žmonių, kuriems žmoniškoji tautos vertybė ir jos garsas daugiau reikštų, negu jų pačių gyvybė, žmonių, kurie gyvena tam, kad visa tauta taptų kasdieną šviesesniu pavyzdžiu visų žmogaus labumų, žmonių su sveiku garbės jausmu. Vydūnas, 1922
Tai mūsų mąstytojo ir pranašo žodžiai, parašyti beveik prieš šimtą metų, tuometiniam lietuvių laikraštyje „Darbymetis“ (1922, Nr. 5, p. 53-55). Skaityti toliau
Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.
Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas
Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau
Šiuolaikines europinės politikos strategijas galima skirstyti pagal principą „Daugiau X“. Europos Sąjunga – tai struktūra, griaučiai, kuriuos galima užpildyti vienokiu arba kitokiu turiniu. Skirtingų valstybių-narių, politinių grupių ir ideologinių stovyklų vizijose tas turinys – gana skirtingas.
1. Daugiau Europos. Sisteminės Europos Sąjungos politinės grupės – liberalai, konservatoriai-krikdemai, socialistai, komunistai ir žalieji – pasisako už tai, kad Europa politiniu, kultūriniu ir kariniu požiūriu būtų atskiras ir vientisas Skaityti toliau
Po 2018 06 14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019 01 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų planą ir pakvietė ministerijas, savivaldybes, bibliotekas, kultūros centrus ir kitas institucijas, įstaigas jį vykdyti. Pranešta, kad kultūros, švietimo, vietovardžių įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu, sisteminimu, viešinimu, leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus priminta ir kaimų, vienkiemių Skaityti toliau
Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.
Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau
