Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Akiračiai

Č. Iškauskas. Kai karinė paslaptis svarbiau už žmonių gyvybes… (10)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasaulis siuntė užuojautos telegramas, Barenco jūroje specialios paskirties povandeniniame laive žuvus 14 Rusijos karininkų. Iš tiesų, paprasčiausias žmogiškumas reikalauja užjausti žuvusiųjų artimuosius. Tačiau Kremlius atsitvėrė stingdančio šalčio siena, įslaptinęs ne tik informaciją apie gaisrą laive, bet ir žuvusiųjų laidotuves. Vokiečių „Der Spiegel“ šią tragediją įvardija kaip Rusijos traumą.

Iš tikrųjų, pustrečios dienos praėjo nuo to momento, kai V. Putinas patvirtino, kad avariją patyręs aparatas šaltuose Barenco jūros vandenyse – tai atominė giliavandenė stotis. Daugiau detalių Maskva neatskleidė, pareiškusi, kad visa informacija apie laivą yra įslaptinta. Skaityti toliau

P. Tomaševskis: Ko galima pasimokyti iš Lenkijos aukštojo mokslo reformos? (4)

Patrikas Tomaševskis (PatrykTomaszewski) | VDU nuotr.

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią žadama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patriko Tomaševskio (Patryk Tomaszewski) teigimu, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį? (24)

atsisiųsti-2400Pasak anglų rašytojo Klaivo Steiplzo Ljuiso (Clive Staples Lewis) šėtonas apgaudinėja žmones dviem būdais. Pirmas būdas – teigti, kad jis – visagalis. Antras būdas – sakyti, kad jo išvis nėra. Pirmasis melas pakerta valią jam priešintis, antrasis panaikina motyvaciją tai daryti. Abu šie metodai plačiai naudojami ir politikoje.

Ypač tai pasakytina apie iliuminatų, masonų, bilderbergerių arba tiesiog – globalistų sąmokslą prieš tautas ir visą žmoniją. Tik apgautas žmogus arba pats apgavikas Skaityti toliau

L.V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį (6)

Pixabay.com nuotr.

Pagal Ženevoje patvirtintą naują konvenciją visos ES šalys turės užtikrinti apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbovietėje. Visoms visuomenės grupėms turi būti užtikrintos lygios galimybės iir nediskriminavimas, ypač atkreipiant dėmesį į „pažeidžiamų žmonių grupes“. Lietuvoje jau veikia Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai. Tikėkimės, kad mūsų Seimas nuolankiai patvirtins ir naują konvenciją, o tada neišvengiamai atsiras problema, kaip nustatyti, ar šypsena buvo natūrali ir nepretenzinga, ar vyriškos lyties asmuo ne per ilgai žiūrėjo į moteriškos lyties galūnes arba LGBT lyties atstovo nugarą. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Kinija ir Rusija dar susikirs dėl Kazachstano (video) (2)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kazachstanas- šalis menkai matoma mūsų medijose. O juk tai trečią pagal dydį Eurazijos valstybė. Tiesa menkai apgyvendinta ir todėl į kazachų žemes vis dirstelį kas ir galingesnių ir skaitlingesnių kaimynų. Atrodo lyg ir neturi mums Kazachstanas rūpėti, tačiau šioji per 30 metų vieno vadovo valdyta ir jo šeimos faktiškai „privatizuota“ valstybė yra ypatingai geras pavyzdys to kaip buvę komunistai tampa ekonomikos liberalais, o vėliau ir kone šachais.

Įdomus ir Vakarų požiūris į tokias valstybes. Na o kone pagrindinė šios laidos tema vis tik Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis Labanoro girios (4)

Labanoras. Plyni kirtimai | A.Gaidamavičiaus nuotr.

„Gamtininkas įsitikinęs: kai miškas iškertamas plynai, jis nustoja funkcionuoti – „Nei pagrybausi, nei pauogausi, nei žvėrys, nei augalai čia negali būti. Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių. Labanoro girioje pastebiu, kad miškuose mažėja paprastų paukščių. Paukščiai nebeturi kur perėti“, – pasakojo pašnekovas. Jis džiaugiasi tik tuo, kad miškai vis dar saugomi draustiniuose ir rezervatuose. Tačiau, pasak gamtininko, regioniniai parkai iš to saugojimo tinklo iškrenta. „Meška, iš Baltarusijos užėjusi į Lietuvą, iškart pabėga, nes nebėra pas mus miškų“, – pridūrė A. Gaidamavičius.

Skaityti toliau

I. Ruginienė. Kam naudinga diskredituoti miškininko profesiją? (1)

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

Lietuvos miškininkų bendruomenė dar neužmiršo miškų valdymo reformos išvakarėse buvusios Aplinkos ministerijos vadovybės rengtos šmeižto kampanijos žiniasklaidoje pateikiant apie juos tikrovės neatitinkančius faktus ir skaičius. Tada daugiau kaip 3 tūkst. darbuotojų pasirašė po reikalavimu baigti juos juodinti, įžeidinėti ir užgaulioti niekuo nepagrįstais kaltinamais.

Deja, pastaruoju metu vėl pasigirdo priekaištų miškininkų bendruomenei dėl neva išvogto kažkokio mistinio milijardo, nors ir pripažįstama, jog galimybių tai įrodyti nėra. Remiantis kone vien nuojauta daroma prielaida, kad per visą Lietuvos nepriklausomybės 30 metų laikotarpį buvo totaliai sukčiaujama su visos valstybiniuose miškuose pagamintos ir parduodamos medienos apskaita, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Septynios didžiosios Vakarų klaidos (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie socialines, kultūrines ir ekologines Vakarų pasaulio problemas – nuo laukinio kapitalizmo iki gamtos išteklių alinimo ir atsivėrimo masinei imigracijai – prirašyta užtektinai. Šįsyk apsistokime ties geopolitika, tarptautiniais santykiais, kur Vakarų pasaulis praranda vieną poziciją po kitos, užleisdamas vietą didžiausiems savo priešininkams – Rusijai ir Kinijai. Šias klaidas galima vardyti papunkčiui.

1. Čečėnija. 1996 m. Čečėnija buvo pačios kolonijinės Rusijos pripažintas Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Mateo Salvinis naujosios Europos lyderis? (viddeo) (4)

Mateo Salvinis (Matteo Salvini) | Alkas.lt ekrano nuor.

Permainų siekis atvėrė duris į nacionalinius parlamentus iki tol mažai žinomiems politikams. Kai kurie jau išbarstė pasitikėjimą dar nepasibaigus pirmai kadencijai, o štai Italijoje jaučiamas tikras atgimimas, kurio smaigalyje yra vice-premjeras Mateo Salvinis (Matteo Salvini).

Mažą to jis tiek aktyviai dirba su permainų siekiančiomis Europos partijomis bei judėjimais , kad jam pranašaujamas visos Europos lyderio bei atsinaujinimo simboliaus vaidmuo. Kiek tai yra tiesa? Apie tai ir apie bendrą foną besikeičiančioje Europoje kalbamės su buvusiu JAV Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Briuselis pataria: padėkite vargšams juos apiplėšdami (video) (6)

Vitalijus Balkus | Alkas.lt ekrano nuotr.

Europos Komisija pateikė rekomendacijas Lietuvai, kaip gerinti padėtį. Ir vos pateikė iš karto visos medijos pasigavo rekomendaciją mažinti socialinę nelygybę. Bravo!!!

Tik štai, kaip ir visuomet velnias slypi detalėse. Ir net ne vienas raguotis siūlymuose sėdi, o net keli. Be abejo galiausiai oficiozai pastebėjo, kad socialinės atskirties mažinimas kažkaip siejasi su automobilių bei visuotinių NT mokesčių, tačiau dėmesį į tai akcentuoti Skaityti toliau

V. Rubavičius. Belyčiai ir keistalyčiai – pažangiausioji kapitalizmo ateitis? (22)

Vytautas Rubavičius | Asmeninio albumo nuotr.

Regime sparčiai kultūriškai ir juridiškai naikinamą vyro ir moters lyčių skirties nuovoką – greit vyriška ir moteriška chromosomos jau bus paskelbtos „politiškai nekorektiškomis“, kaip įvardijimai tėvas ir motina, primenantys „atgyvenusią“ gamtiškąją naujos gyvybės atsiradimo plotmę, kuri pritraukia ir religinį sakramentalumą. „Pažangieji“ mąsto paprastai – ištrynus iš kalbos bei sąmonės tėvą ir motiną, netenka prasmės ir Dievo Įsakymai, „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. Vaikai vis labiau imami suvokti kaip galimi įsivaikinti ar technologiškai – genetiškai bei surogatiškai – pasigaminti Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi? (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.

Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai (52)

Mykolas Biržiška ir jo „Vilniaus Golgota“ | respublika.lt nuotr.

Nešvarios kortos politikų rankovėse

Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo domitės?“… Gerai pamaišytu rusų-lenkų kalbų „kokteiliu“ išreiškę savo susižavėjimą jo nuostabiu Gdansku, sulaukėme netikėto klausimo. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kas yra Putinas? (video) (0)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną medijos kalba nuolatos ir įvairiai. Tačiau į klausimą „Kas yra Putinas?“ reta jų bando atsakyti iš esmės. Be abejo tai pirmiausiai atsitinka dėl politinių simpatijų ar antipatijų, kur vieniems tai kone kraugerys, o štai kitiems vos ne Pasaulio gelbėtojas. O juk joks tokio mąsto politikas neatsiranda iš niekur .Jis turi pirmiausiai „gimti“ kaip politikas , o vėliau aplinkybės turi jam tapti palankios siekiant valdžios Olimpo. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje kalbamės apie Putino biografijos laikotarpį, kuomet jis dirbo po diplomatinę priedanga KGB rezidentūroje Rytų Vokietijoje. Skaityti toliau

A. Kirkutis. Ar gali būti kas geriau už Dievo planą? (1)

Algimantas Kirkutis | A. Kubaičio nuotr.

Šį straipsnį mane paskatino paruošti viešoje erdvėje pasirodžiusi publikacija. Tai parengta publikacija apie vieną Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo metu diegiamą į šalies ir, net galima tvirtinti, kad į visos Europos sąjungos sveikatos apsaugos sistemą vieną iš naujausių ir pažangiausių šiuolaikinės klinikinės medicinos sričių – gyvensenos mediciną (GM). Šioje publikacijoje abejojama ar gali būti medicininėje praktikoje taikoma patirtis įgyta pasiremiant krikščioniško gyvenimo ideologija. Skaityti toliau

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau

J. Prasauskas, V. E. Bortkevičienė. Karalius Mindaugas ir karalius Gediminas – giminės (24)

Lietuvos karalius Treniota | aidas.lt nuotr.

Lietuvos karalius Mindaugas labai nusipelnė lietuvių tautai, nes suvienijo daugumą baltų žemių, jo įtaka buvo jaučiama Skalvijoje, Nadruvoje, Sūduvoje. Mindaugas pasižymėjo kaip geras karvedys, diplomatas ir politikas. Jam visada buvo svarbiausi lietuvių tautos ir valstybės interesai. Be to, Mindaugas buvo krikščionis iš išdidžiosios raidės. Jis lotynų kalba vedė korespondenciją su daugeliu Europos šalių. Susirašinėjo su Romos popiežiumi, išsirūpino jo malonę ir globą. 1251 m. Lietuva buvo paskelbta karalyste, o 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas karūnavosi Lietuvos karaliumi. Jo biografija apgaubta nežinios šydu su daug neatsakytų klausimų. Tiksli Mindaugo gimimo data irgi nežinoma, bet manoma, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Signatarą Liudviką Saulių Razmą atsimenant. (1)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma | LRS nuotr.

Gegužės 22 d. atsisveikinome su kolega Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Liudviku Sauliumi Razma. Kažkodėl vadinome jį tik Sauliumi Razma, Sauliumi. Nežinau kodėl.

Jis buvo ne tik kuklus, be galo inteligentiškas ir darbštus žmogus. Neperrašinėsiu jo biografijos, kurios jis pats taip ir neparašė, tačiau su kuria šiais laikais nėra sunku susipažinti. Jis turėjo teisę ir galėjo vadintis disidentu, tačiau to nedarė. Nors tai labai madinga šiais laikais.

Jis buvo sutvertas rūpintis ne savimi. Visų pirma, jis rūpinosi šeima. Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: JAV-Irano santykiai artėja prie kritinės ribos (video) (23)

Vitalijis Balkus ir Agis Avižienis | „Iš savio varoinės“ nuotr.

Gaila , kad rinkimų tema Lietuvos žiniasklaidoje užgožė net ir labai rimtus pasaulio įvykius. Šioje “”iš savo varpinės” laidoje kalbamės su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižienių ir bandome atsakyti į klausimą ar D.Trampas pradės savo pirmąjį karą Per paskutines dvi savaites ryškiai padidėjo JAV-Irano karinio konflikto pavojus. Neseniai JAV Valstybės departamentas liepė visus savo „krizės atveju nereikalngus“ darbuotojus palikti JAV ambasadą Bagdade ir konsulate kitame mieste Irake.

Pasak JAV pareigūnų, padidėjo rizika, kad Irano remiamos Skaityti toliau

L. Astra. Dviguba pilietybė – milžiniška teisinė apgaulė su politinių privilegijų kupra (10)

Lilijana Astra | Penki.lt nuotr.

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio pavojingo, aukščiausios politinės valdžios suplanuoto visuotinio balsavimo, kokiu žada tapti Gegužės 12-osios referendumas dėl Dvigubos pilietybės. Visą mėnesį truko LRT transliuojami vieši debatai, įsiplieskiant nesutaikomiems ginčams ir augant kritinei įtampai tarp šio referendumo oponentų ir karštų jo propaguotojų, atstovaujamų LR Seimo, Vyriausybės, išeivijos, kai kurių akademinių sluoksnių atstovų. Jų gražbylystė rožinėmis spalvomis tapė Dvigubos pilietybės privalumus: tai ir „pasaulio lietuvių integravimas“, ir „jų grįžimas  į Tėvynę“, ir kažkodėl vadinamos vientisos pilietybės įgijimas, nors iš tiesų yra priešingai. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tegul bus išklausyta ir Altera pars… (18)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Prezidentas yra valstybės vadovas, jis negali būti tik ūkininkas, arba tik teisininkas. Prezidentui neužtenka turėti vienos ar kitos srities diplomą – jis turi būti tikrai išsilavinęs, jo išmanymo diapazonas turi būti labai platus. Iš Prezidento tikimasi universalaus vaidmens, o tam reikia universalių kompetencijų. Algimantas Krupavičius

Šią savaitę prezidento rinkimuose išėjome į tiesiąją… Turime patvirtintus 9 kandidatus į Lietuvos prezidentus. Buvo ir dar daugiau. Iš kur berniukams ir mergaitėms tiek drąsos? Skaityti toliau

G. Mažeikis. Baltarusija ir jos suverenumas (25)

VDU prof. Gintautas Mažeikis | Asmeninio albumo nuotr.

Ar tikrai Baltarusija yra silpna savo santykiuose su Maskva? Vargšelė, kurią reikia gelbėti? Būtent taip mes ją dažniausiai vaizduojame ir todėl labai mažai suvokiame. Su Kremliaus drakonu /em>gali žaisti tik įgudęs ir labai stiprus nomenklatūrininkas. Sovietų Sąjungą nuo 1953 m. valdė ne tik generaliniai sekretoriai, bet ir aparatas, nomenklatūros klasė. Po 1991 m. Rusiją kurį laiką bandė valdyti oligarchai, po to – saugumas (FSB), o šiandien, ir tai gana ryšku, – vėl nomenklatūrinis aparatas, kuriam Kremlius yra ne pats palankiausias režimas. O A. Lukašenka nomenklatūrinio aparato veikimo principus išmano gerai: jis gerbia nomenklatūros klasės diktatūrą ir niekada nesikėsina į jos gyvybę, Skaityti toliau

J. Jačėnaitė. Būti šalia tėvo Stanislovo (2)

Tėvas Stanislovas | V. Morkūnienės nuotr.

„Tėvas Stanislovas buvo žmonių kunigas. Ir bažnyčia jo buvo žmonių bažnyčia. Kad maža, kukli medinė bažnyčia Paberžėje kelis dešimtmečius buvo kone labiausiai lankoma Lietuvoje – tai fenomenas“, – įsitikinusi žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė, savo esė ir fotografijų knygoje „Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui“ (leidykla „Baltos lankos“) besidalijanti prisiminimais apie kunigą Algirdą Mykolą Dobrovolskį (1918–2005) – kapucinų vienuolį tėvą Stanislovą.

Bažnytinio paveldo muziejuje didžiosios savaitės vakarą tėvui Stanislovui atminti V. Morkūnienė Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: „Netikėti“ islamistų pagalbininkai Vakaruose (video) (2)

„Netikėti“ islamistų pagalbininkai Vakaruose | ISV nuotr.

Kiek laiko reikia valstybei tam, kad iš civilizuoto krašto virsti pragaru žemėje? Istorijos mastais tai ganėtinai trumpas laikas.

Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje keliausime nuo Somalio ir Afganistano katastrofų iki Vakarų civilizacijos realijų.

Čia surasime iš pirmo žvilgsnio „neįtikėtiną“ dalyką, kuomet tariami žmogaus teisių bei tolerancijos apologetai gina radikalius islamistus ir net, kaip tapo aišku jiems aktyviai padeda. Skaityti toliau

J. Kisieliauskas: Tai, ką matuojame pinigais, nebeatneša tiek laimės, kiek anksčiau (2)

laimes ekonomika_J.Kisieliausko, VDU nuotr

Jungtinių Tautų paskelbtame Pasaulio laimės indekse šiemet Lietuva užėmė 42-ą vietą – geriausią iš visų Baltijos šalių, tačiau gerokai žemesnę už Šiaurės šalių: Suomijos, Danijos ir Norvegijos, kurios yra sąrašo lyderės. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas dr. Justinas Kisieliauskas teigia, jog skandinavų laimės paslaptis – rūpinimasis ne tik pinigine gerove.

„Mūsų visuomenėje, kuri vis tvirčiau save vadina ekonomiškai išsivysčiusia, vyksta prisisotinimo materialinėmis gėrybėmis procesai – tai, ką galime pamatuoti pinigais, nebeatneša tiek pasitenkinimo, kiek anksčiau“, – tikina ekonomistas. Skaityti toliau

K. Masiulis. Aplinkos ministras dalins pinigus, kaip oranžinius dviračius (1)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?

Reikia pinigų? Pinigų yra!

Vos tik pradedi ministrauti, žiū, į biudžetą, ogi guli visi 30 mln. eurų. Puiki dienelė nusimato! Taip turbūt pamanė naujasis ministras vos pradėjęs darbą. Skaityti toliau

D. Razauskas. Kas yra Arvydas Juozaitis? (29)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Normalus“ būdas mėginti atsakyti į šį ar kitą tokio pobūdžio klausimą būtų naršyti po žmogaus biografiją, nagrinėti jo darbus, prisimerkus tiriamai stebeilyti į jo akis ekrane arba net nuotraukoje (nors tai jau nebūtų visai „normalu“). Neabejoju, kad visa tai jau deramai atlikta tiek viešai, tiek daugelio asmeniškai, todėl tuo užsiimti čia net nepradėsiu.

Pamėginsiu į antraštėje iškeltą klausimą atsakyti „nenormaliuׅ“ būdu – pagvildenti, ką reiškia jo vardas ir pavardė. Kad vardas kažką reiškia, nestebėtina: nuo senų senovės žmonės stengiasi suteikti kuo prasmingenus vardus krikštijamiems vaikams, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kuo V. Zelenskis panašus į A. Valinską… (3)

Volodimiras Zelenskis | replyua.net nuotr.

Šis straipsnis rašytas po pirmojo Ukrainos prezidento rinkimų turo. Jau tada buvo aišku, kas gali tapti nauju šios didžiulės Rytų Europos šalies vadovu. Taip, ukrainiečiai trokšta permainų, pavargę nuo karo ir korupcijos, nuo nepriteklių ir neaiškios rytdienos. Kaip mes kažkada, nusivylę tradicinėmis partijomis ir išrinkę pramogų verslo smarkuolį…

Ukrainoje su vienuolikos metų vėlavimu išryškėjo tokia pati tendencija kaip ir Lietuvoje 2008 m.: tada pramogų verslo korifėjus Arūnas Valinskas triuškinama balsų Skaityti toliau

E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės (6)

Eglutė Trinkauskaitė | asmeninė nuotr.

Auginkite savo pirmeivius, iškelkite juos. Išugdyti gerus vadovus yra jūsų pareiga. Iškelkite juos ten, kur jie gali veikti, – taip vyksmus pakreipsite nauja linkme. Onondagų vadas Orenas Lyonsas (Oren Lyons) 1

Anišinabė Vynona La Djuk (Wynona La Duke) teigia, kad šiais laikais būti prigimtiniam (angl. indigenous) visai nereiškia noro sugrįžti į praeitį ar į pirmaprades Amazonės džiungles. Būti prigimtiniam moderniame pasaulyje reiškia rūpintis savo gyvenamąja vieta ir jos ekologine gerove, remtis prigimtinių vertybių principais ir būti atsakingam už savo vietą pasaulyje2. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Laistymo įranga Big Green Egg Autodalys internetu Papildai sportui Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Svetaines baldai sužadėtuvių žiedai Tarptautiniai krovinių pervežimai