Akiračiai

V. Radžvilas: D. Trampas tiksliausiai užčiuopė realias Amerikos galimybes (2)

delfi.lt, K. Pansevič nuotr.

Naujuoju JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trampą buvo galima stebėti pačias įvairiausias reakcijas: nuo atviro džiaugsmo iki ašarų bei aršios kritikos Amerikos visuomenei. Tačiau beveik niekas neabejoja, kad D. Trampas, kaip ir britų apsisprendimas išstoti iš Europos Sąjungos, žymi pasaulinio lygmens pokyčius.

„D. Trampo išrinkimas, neabejotinai, yra istorinis lūžis ir jį reikia apibūdinti tikslia politine kalba: šio lūžio esmė yra Francio Fukuyamos „istorijos pabaigos“ vizijos pabaiga“,

Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Priešrinkiminės JAV batalijos (8)

JAV prezidento rinkimai | Alkas.lt koliažas

Paskutinė JAV prezidento rinkimų savaitė: aistros nerimsta, kova stiprėja. Abu kandidatai į prezidentus pasiryžę  iki galo kovoti  už vieną svarbiausių postų pasaulyje:  paskutiniai intensyvus susitikimai su rinkėjais ir paskutiniai bandymai įtikinti paprastus žmones  balsuoti už juos.

Manau, neturėtume  aklai tikėti visomis pasaulio spaudos ar TV kanalų skleidžiamomis informacijomis  apie  JAV priešrinkiminę situaciją.  Būtina pavartyti bent  keletą spaudinių, kad galėtum susidaryti kiek detalesnį, tikresnį Šiaurės Amerikos priešrinkiminį  vaizdą. Skaityti toliau

D. Radzevičius. Ar tiesa gali būti monopolizuota ir amžina? Kai taip nutinka, tiesos nebelieka (18)

Dainius Radzevičius | asmeninė nuotr.

Šiandien kolega Vladimiras Laučius portale delfi.lt viešai klausė, kas yra svarbiau – tiesa ar nešališkumas? Panašu, kad klausimas buvo skirtas vertinantiems žurnalistus ir jų elgesį.

Šių dviejų sąvokų teorinis prieštaravimas  pasirinktas, matyt, ne be reikalo. Tačiau net neskaitęs teksto ir argumentų sau jau seniai esu lyg ir atsakęs, kad šios dvi sąvokos žurnalistikoje man neatrodo prieštaraujančios viena kitai. Atidžiai perskaičiau jo komentarą ir supratau, kad kolega nešališkumą prilygino abejingumui, nusikaltėliškam elgesiui ir net kažkodėl koncentracijos stovyklų atsiradimą praėjusiame šimtmetyje susiejo su nešališkumo pozicija žurnalistikoje ar kitose srityse. Skaityti toliau

V. Bernotas. Kodėl neįmanoma europiečių tauta? (15)

Europiečiai | europa.eu nuotr.

Pastaruoju metu nenutyla kalbos apie Europos ateitį ir galimus jos scenarijus. Migrantų krizė, teroristiniai išpuoliai, galiausiai ir šių įvykių paskatintas „Brexitas“ verčia vis iš naujo apmąstyti drąsų, bet kartu ir ydų kupiną Europos Sąjungos projektą. Visgi, kad ir kokios bėdos kamuotų ES, Lietuvoje apie jas kalbėti vis dar sudėtinga dėl itin aukštų Sąjungos palaikymo reitingų – žmonės linkę pasitikėti tiek pačiu projektu, tiek jį įkūnijančiomis institucijomis. Kita, iš pirmo žvilgsnio su pirmąja niekuo nesusijusi problema, skatinanti minties paralyžių, yra atsainus požiūris į politinę teoriją, kurioje itin svarbią vietą užima ir XX a. lietuvių mąstytojai. Todėl šiuo straipsniu bus mėginama prisiminti vieną iškiliausių Skaityti toliau

I. Tamutienė. Ką bendro turi socialiai atsakinga prekyba alkoholiu ir dokumento rodymas? (0)

Ilona Tamutienė | asmeninė nuotr.

Vienas žymiausių pasaulio ekonomistų, Nobelio premijos laureatas, neoliberalizmo ideologas Miltonas Friedmanas socialiai atsakingą verslą įvardija kaip pelno siekimą pagal nustatytas taisykles. Mano giliu įsitikinimu, pelnas yra verslo širdis, kuriai sustojus įvyksta mirtis. Ilgalaikėje perspektyvoje neįžvelgdamas pelno socialiai atsakingų priemonių nesiimtų joks verslininkas. Todėl vartojimo (pardavimų) mažinimas nėra verslo objektas. Skaityti toliau

I. Vitkauskienė. Estijoje – ne taip… (20)

Vienas iš restauruotų provincijos dvarų | I. Vitkauskienės nuotr.

Šią vasarą su šeima keliavome po Estiją. Ir visąlaik lydėjo jausmas – Estijoje kažkas ne taip… Ne taip, kaip Lietuvoje.

Pirmąją nakvynę buvome užsisakę internetu. Viešbutukas kaimo vietovėje, neprivažiavus Pernu. Vėlokai išvykę iš Lietuvos pasiekėme jį apie vidurnaktį. Prieš tai paskambinome šeimininkui ir įspėjome, kad atvyksime vėlai. „Nieko tokio, – savininkas nenustebo. – Durys bus atidarytos, kambarių raktai – prieškambary ant staliuko“. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kokia ateitis laukia Europos Sąjungos? (41)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Slovakijos sostinėje Bratislavoje rugsėjo 16 d. buvo surengtas neformalus Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimas, turėjęs padėti valstybių lyderiams galų gale išsiaiškinti pagrindines Sąjungą kamuojančias problemas, kurios dar labiau išryškėjo Didžiajai Britanijai nutarus atsiskirti.

Klausimas ne tik, ką daryti, bet ir – kaip daryti. Jau vien būsimas susitarimas su Jungtine Karalyste yra didžiulis galvos skausmas, pareikalausiantis nemenkų politinių ir intelektinių pajėgų derinant likusių Sąjungoje valstybių interesus.

Prieš susitikimą netrūko įvairaus lygio politikų pasisakymų, Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip sausas vynas (4)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Europos Sąjunga pagrįsta viena kitą neigiančiomis prielaidomis, kurias galima apibūdinti senu contradictio in adiecto terminu. Iš pradžių buvo norima valstybių sąjungos, bet vėliau pradėta kalbėti apie bendrą valstybę. Kalbama apie bendrą Europos valstybę pripažįstant daugybę skirtingų Europos valstybių. Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oskimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti. Skaityti toliau

V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai? (38)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vokietijoje savaitgalį vykusiuose rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko net 21 proc. balsų ir aplenkė kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungą (CDU), surinkusią apie 19 proc. balsų. Tai yra blogiausias istorijoje CDU pasirodymas šioje žemėje ir pirmas kartas, jai ją aplenkia „Alternatyva Vokietijai“. Simboliška, kad tai įvyksta A. Merkel rinkimų apygardoje. Skaityti toliau

D. Stancikas. Europos pabaiga ar išsigelbėjimas? (25)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Ši vasara tiesiog kunkuliuoja politinėmis dramomis: islamiškasis terorizmas tapo Prancūzijos kasdienybe (žudynės Nicoje visus pribloškė ne tik aukų skaičiumi, bet ir nauja naikinimo forma – sunkvežimiu), atbėgėliai iš Azijos su šūksniais „Allahu Akbar“ peiliais ir kirviais užpuldinėja traukinių keleivius Vokietijoje, 18-metis iranietis Miuncheno prekybos centre nušovė devynis vokiečius, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje pažymėtas šimtais nušautųjų ir tūkstančiais suimtųjų, masinis rusų sportininkų dopingo vartojimas ir valstybiniu lygiu vykdytas sukčiavimas Londono ir Sočio olimpiadose sudrebino ir olimpines žaidynes Brazilijoje. Skaityti toliau

B. Muchamedžanovas: Kazachstanas kuria savo ateitį „neaukštinant kalnų ir nežeminant stepės“ (nuotraukos) (0)

Nepaprastasis ir įgaliotasis Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Bauržanas Muchamedžanovas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kazachstano nepriklausomybės 25-mečiui artėjant

Artėjant Kazachstano respublikos nepriklausomybės 25-mečio jubiliejui, jos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Bauržanas Muchamedžanovas (Бауыржан Әлімұлы Мұхаметжанов) rugpjūčio 25 dieną susitiko su Alkas.lt ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistais. Pokalbyje ambasadorius pristatė svarbiausius Kazachstano respublikos pasiekimus per šį istoriškai trumpą respublikos gyvavimo laikotarpį ekonomikos, kultūros, tarptautinių santykių ir kitose srityse.

Ambasadorius papasakojo, kad buvo lankęsis Lietuvoje prieš 23 metus, o atvykęs Skaityti toliau

R. Navickas. Lenkijoje valstybės istorijos šmeižikai bus baudžiami! (5)

Blogeris ZeppelinusJei Lietuvoje būtų toks įstatymas, tai R. Vanagaitė, D. Katzas ir visa jo šutvė jau sėdėtų Pravieniškėse.

Šią savaitę Lenkijos Vyriausybė pritarė Teisingumo ministro pateiktam Nacionalinės atminties instituto (IPN) įstatymo pakeitimo projektui. Pakeitime numatoma įvesti baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už šmeižto Lenkijos [valstybės ir tautos] atžvilgiu platinimą. Skaityti toliau

V. Balkus. „Separatistiniai“ regionai: ES sugrius – nepriklausomybė liks   (245)

Vitalijus Balkus | asmeninė nuotr.

Britų referendumas dėl šios šalies ateities Europos Sąjungoje išryškino jau kurį laiką pastebima tendenciją – autonomijas ar nepriklausomas valstybes norintys paskelbti regionai mato Europos Sąjungoje paramą šiam tikslui. Iš tikro kaip gi tai galėjo atsitikti, kad ilgus dešimtmečius dėl nepriklausomybės kovojusios teritorijos tampa didžiausiomis centralizuotos Europos šalininkėmis?

Europos autonomijų sąjunga 

Nepaisant to, kad ES yra įvardinama valstybių sąjunga akivaizdu, kad Briuselio įstatymams turint viršenybę prieš nacionalinius, valstybės narės yra greičiau išplėstines Skaityti toliau

K. Paulikė. Pagalbos šeimai priemonių finansavimo keliai ir kryžkelės (2)

fotoV.Maciene.modelis-K.Paulike 023-K300

Reikia pripažinti, kad ketvirtis nepriklausomybės amžiaus nepadarė mūsų saugesniais  ir laimingesniais. Atvirkščiai, tapome pačia nelaimingiausia ir sparčiausiai nykstančia ES valstybe. Žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie skriaudžiamus vaikus, skurdą, alkoholio vartojimo, mastus ir su tuo susijusias nelaimes šeimose. Deja, bet nei milijoninės ES ar Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos taip pat nepagerino situacijos ir nepaskatino tarpinstitucinio, nuoseklaus bei atsakingo bendradarbiavimo, kuris padėtų stiprinti šeimos institutą, neleistų šeimoms atsidurti rizikos grupėje, leistų stabiliai bei saugiai auginti vaikus, o sulaukus orios senatvės, mėgautis ja. Skaityti toliau

P. Žumbakis: Amerika pavargusi nuo politkorektiškumo, žiniasklaida aptarnauja Klinton, o Trampas pirmiau visko kelia JAV interesus (16)

Donaldas Trampas | Wikipedia.org nuotr.

Lietuvoje plačiai apžvelgiamos JAV prezidento rinkimų kovos dažnam skaitytojui palieka įspūdį, jog dėl įtakingiausio politinio posto Vakarų pasaulyje varžosi protinga profesionali kandidatė ir populistas be jokio supratimo apie politiką. Toks įspūdis niekaip nepaaiškina fakto, kad apklausose abu kandidatai palaikomi gana apylygiai. Ar JAV visuomenė tokia politiškai neišsilavinusi, pagaulesnė populizmui labiau nei Lietuvos rinkėjai? Kaip tuomet  paaiškinti tai, kad Donaldą Trampą (Donald Trump) palaiko gausybė aukšto išsilavinimo ir visuomenės statuso žmonių? Manome, kad Lietuvoje šiai mįslei įminti skiriama per mažai dėmesio, todėl apie tai kalbamės su vienu Trampo šalininkų, dipukų kartos Amerikos lietuviu, garsiu advokatu Povilu Žumbakiu, Skaityti toliau

A. Hofmanas. Dopingas triumfuoja (8)

Albinas Hofmanas (Albin Hoffman) | asmeninė nuotr.

Putinas laimėjo, Tarptautinio Olimpinio  Komiteto (TOK) pirmininkas atsidūrė gynyboje, o pats komitetas pasimetęs, tarp savo nesuprantamų arba nenorimų vykdyti nuostatų, prarijo rusų mestą karštą bulvę. TOK prarijęs tą karštą bulvę neteko nei žado nei žodžio.

Rusams pavyko savo pragariškais veiksmais sunaikinti garbingą organizaciją paverčiant ją politine. Pasisekimas pavyko, nes TOK vadovai, Rusijos spaudžiami, tapo bestuburiais zombiais su pelų smegeninėmis. Kai kurie komiteto zombiai įsitikinę, kad  negalima Rusiją, tokią didelę valstybę, išskirti iš žaidynių, bet užtat galima ignoruoti įstatymus. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? (5)

 Freksitas – Europos tragedija ar pergalė? | Alkas.lt nuotr.

Jungtinė Karalystė tarė savo žodį. Ji išstoja iš Europos Sąjungos. Nebe už kalnų 2017-ųjų metų Prancūzijos prezidento rinkimai. Nors ligšiol visais būdais siekta marginalizuoti euroskeptiškąjį Nacionalinį frontą, vis dažnėjantys imigrantų išpuoliai jo pergalę daro vis labiau tikėtina. Į sceną žengia Marina Le Pen.

Vienas pirmųjų veiksmų, kuriuos ji žada padaryti – surengti Jungtinės Karalystės Breksito pavyzdžio referendumą dėl Prancūzijos išstojimo iš Europos Sąjungos. Kai kas ją jau praminė madam Freksit. Jei Le Pen pergalę galima būtų vertinti kaip Rusijos įtakos sustiprėjimą Europos mastu, tai Freksitas šią Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau

V. Balkus. Šiandien „pabėgėliai“ ir ekonominiai migrantai – rytoj budeliai (2)

Blogspot.com nuotr.

Sunkvežimis sutraiškė per 80 prancūzų. Visi, kam proga pasitaikė, pareiškė „gilią užuojautą“, „susirūpino“ dėl teroro ir „išreiškė tvirtą paramą“. Kaip įprasta, buvo nuneštos žvakutės, ką galima papuošti Prancūzijos vėliavos spalvomis, papuošė. Taigi, iki kito karto.
Būtent taip ir atrodytų žinutė apie Nicos įvykius. jei ją tektų surašyti telegramos formatu. Ir tikrai – po Paryžiaus ir Briuselio teroro aktų mes jau pradėjome priprasti, kad Europa jau nėra saugi vieta ir kad ateityje žudynės kartosis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Suomijai gresia naujas Žiemos karas? (11)

Suomių kulkosvaidininkai | wikipedia.org nuotr.

Nenuostabu, kad Švedija kažkada mums buvo tapusi pavyzdine socializmo „su žmogiškuoju veidu“ šalimi, o Suomija nuolat žavėjo Žiemos karu su Sovietų Sąjunga, kurio metu, tegul ir iš dalies, praradusi dešimtadalį teritorijos, apgynė savo nepriklausomybę. Bet Skandinavija sukėlė naują galvosopį Maskvai.

Stokholme ir Helsinkyje vėl skamba pareiškimai, raginantys stoti į NATO. Tai erzina V. Putiną, kuris neseniai lankėsi Suomijos sostinėje. Per spaudos konferenciją jis perspėjo, kad, „jeigu Suomija įstos į NATO, tuomet suomių kariai nustos buvę nepriklausomi, nustos buvę suverenūs visa to žodžio reikšme“. Jis tvirtino, kad tuomet NATO struktūros atsidurs prie Rusijos sienų, ir Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ką reiškia britų NE Europos Sąjungai? (26)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

72% Jungtinės Karalystės piliečių dalyvavo ketvirtame šios šalies istorijoje referendume ir dauguma jų pasakė NE Europos Sąjungai. Kodėl?

Vakarų ir Lietuvos „elito“ nusišnekėjimas šiuo klausimu parodė, kokia jiems skausminga ši demokratijos pamoka. Tačiau melo kojos trumpos – jei vykstant Škotijos referendumui dėl galimo Jungtinės Karalystės sugriovimo buvo kaltinama Rusija, tai dabar Rusija kaltinama „dėl įtakos JK piliečiams“, o Škotija raginama pagąsdinti JK galimu atsiskyrimu. Tad apsispręskite, demagogai, ką Vladimiras Putinas remia – JK ar Škotiją? Tik prieš atsakydami, gerai pagalvokite, nes Rusijos ir JK santykiai toli gražu nėra draugiški. Vieni kitų diplomatus šios šalys nuolat varo lauk iš savų šalių. Skaityti toliau

R. Alaunis. Ar Didžioji Britanija sugebės pasipriešinti globalistams ir išstoti iš ES? (15)

unity.lv nuotr.

Kalbant apie Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš ES reikėtų apibrėžti, kad Didžioji Britanija, tai Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija, kurios sudaro Jungtinę Karalystę.

Didžiosios Britanijos referendumo dėl išstojimo iš ES pergalės nesitikėjo net pats Jungtinės Karalystės „Nepriklausomybės Partijos“ partijos lyderis Nigel Farage, kuris rinkimų dieną prieš besibaigiant balsavimui birželio 23 paskelbė, kad pralaimėjo rinkimus. Besibaigiant balsavimui Britanijos parlamentas taip pat tikėjosi, kad dauguma žmonių pasisakys už Britanijos buvimą Europos Sąjungoje. Tačiau rinkimų rezultatai parodė, kad jie buvo neteisūs. Už Britanijos išėjimą iš ES balsavo ne tik „Nepriklausomybės Partijos“ Skaityti toliau

V. Sinica. Kokią Europą rinksimės? Britų referendumo pamokos (9)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Šiemet dar nebuvo svarbesnės žinios už britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Visoje ES ji sutikta su dideliu ir pagrįstu liūdesiu, nusivylimu ir pykčiu. Tačiau reaguoti reikėtų ne emocijomis, o išvadomis. Nemažai dalykų, kurie daug kam tapo akivaizdūs po britų pasitraukimo, būtų galėję padėti to išvengti, jei būtų suvokti ir įgyvendinti anksčiau.

Elitų ir masių atotrūkis

Ekonomiškai „Brexit“ (Br – santrumpa nuo Britain, exit reiškia išeiti, – Alkas.lt)  yra vienareikšmiškai žalingas ir neigiamų pasekmių turėsiantis įvykis. Neigiamų pasekmių jis turės ir britų vidaus politikai bei šalies Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Žmonės ir politikai (4)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Toli siekianti dezintegruojanti jėga iš Rytų, atsirandanti iš komunizmo susinaikinimo, skleidžia susiskaidymo fermentą Vakaruose.|
Robertas de Matejas (Roberto de Mattei)

Šią konservatyvaus italų istoriko citatą išeities teiginiu straipsniui pasirinkau dėl to, kad ji nuostabiai tiksliai atskleidžia pastarojo ketvirčio amžiaus socialinių pokyčių problematiką ir patvirtina esminį Vakarų požiūrį į juos nepaisant stiprėjančios Europos šalių integracijos, o gal kaip tik dėl jos. Kad ir kokios skirtingos jėgos dalyvauja valstybių ir kultūrų dialoge, išoriniai pokyčiai nepajėgia Skaityti toliau

A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos (0)

Prof. Alpo Rusi | Wikipedia.org nuotr.

Dabartinė padėtis Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.

A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą (2)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas nėra girdėjęs apie Vengrijos įvykius, Prahos pavasarį ar invaziją į Afganistaną? Tačiau prieš tai buvo dar vienas pasipriešinimas komunistinei okupacijai – žiauriai nuslopintas 1953 m. birželio Berlyno sukilimas. Sovietiniai „išvaduotojai“ negalėjo susitaikyti su tuo, kad po pergalės prieš nacius jų okupacinė zona Rytų Vokietijoje galėjo išslysti iš rankų…

Vokiečius kiršino ir lietuvis

Dar nuo V. Lenino laikų revoliuciją į visą pasaulį eksportuoti sumanę bolševikai visai suįžūlėjo laimėję Antrąjį pasaulinį karą. Nuolaidžiaujant sąjungininkams Sovietų Sąjunga, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Kodėl aš eisiu į parduotuvę? (9)

Juozas Dapšauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Prasidėjusią kampaniją boikotuoti prekybos centrus galima įvardyti kaip savotišką visuomenės susitelkimą arba būtent kaip rimtose pilietinėse akcijose, kur reikia tikrai prisiimti atsakomybę, įdėti nuoseklesnio darbo, alternatyvą. Savotiškas vartotojiškos visuomenės „emocijų nuleidimas“ – boikotas, po to nepirkimo tęsis dar didesnis vartotojiškumas… Nežinau.

Visada reikia eiti į prekybos centrus, parduotuves su galva, neapimtam bandos vartotojiškumo nuotaikų,gebėti pasirinkti, kokios prekės, gaminiai tikrai yra mums naudingi, o kurie tik šiukšlės. Bent jau maisto prasme tikrai didžiąją dalį parduotuvių produkcijos sudaro vadinamasis Skaityti toliau

Dalai Lama. Atjauta ir mūsų asmuo (1)

Dalai Lama Vilniuje 2013 m. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gyvenimo tikslas

Mūsų patirtį, vis vien, ar mąstome apie tai, ar ne, sąlygoja didysis klausimas: koks yra gyvenimo tikslas? Gilinausi į šį klausimą ir norėčiau pasidalinti mintimis tikėdamasis, kad jos gali suteikti tiesioginės praktinės naudos tiems, kurie jas skaitys.

Manau, kad gyvenimo tikslas yra būti laimingam. Nuo pat gimimo kiekvienas žmogus nori laimės ir nenori kančių. Tai nepriklauso nei nuo socialinių sąlygų, nei nuo išsilavinimo ar ideologijos. Širdies gilumoje mes paprasčiausiai trokštame pasitenkinimo. Nežinau, ar visata su nesuskaičiuojamomis Skaityti toliau

M. Kundrotas. Antiizraelizmas – tai antisemitizmas? (7)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas iš pagrindinių tautininkystės principų – kiekviena tauta turi teisę gyventi savo istorinėje tėvynėje ir joje kurti savo valstybę. Puikus lakmuso popierėlis, rodantis šio principo nuoseklumą, gali būti Izraelis. Žydų tauta dar prieš mūsų erą apsigyveno Kanaano žemėje ir sukūrė čia savo valstybę. Ji skaldėsi, buvo užkariauta ir vėl atsikūrė, po to vėl užkariauta, o žydai iš jos išvyti.

Romėnai, siekdami ištrinti Izraelio vardą, šį kraštą pavadino Palestina – pagal filistinų tautą, kuri kilo iš Egėjo salų, daugelį metų kariavo su Izraeliu, o Romos laikais jau buvo seniai išnykusi. Dar anksčiau išnyko tautos, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Net Anglijos karalienė turi lietuviškų šaknų… (2)

Karaliene_Elizabeth_II_2015

Galbūt kada nors ateis laikas (o gal nebeateis), kai visi žmonės Žemėje bus giminės, maišytomis ir persipynusiomis šaknimis, kalbantys universalia kalba, translyčiai ar belyčiai, absoliutūs globalistai, nesididžiuos savo kilme, nes visi bus lygūs. Vienu žodžiu, pilka masė. Ar kas nors to nori? Žinoma, ne.

Bet kol kas kažkodėl visi, ypač mažos tautos, karštligiškai ieško tų šaknų senovėje, randa būtų ar nebūtų sąsajų su pasaulio garsenybėmis. Būta ir anekdotinių atradimų, kai Džordžo V. Bušo (George W. Bush) pavardę kažkas sulietuvino į neva XIX-ojo amžiaus emigranto Jurgio Krūmėno… Skaityti toliau