Akiračiai

U. Harbackis. Apie kraštovardį Gudija (46)

Baltarusijoje tęsiasi šalies piliečių pasipriešinimas diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimui | TUT.by nuotr.

Gudiška tema tapo labai svarbi po to, kai Lukašenka suklastojo rinkimus. Tai yra dar viena proga kalbėti tokia svarbia tema kaip paskutinės diktatūros Europoje pavadinimas. Yra žinoma, kad žodžių keitimas sakytinėje praktikoje yra labai sunkus procesas ir dažnai nėra lengvai paveikiamas. Vis dėlto kraštovardis Baltarusija, kurį šiandien vartoja lietuviai, kelia nuostabą. Paprastai lietuviai yra demokratijos ir antisovietizmo šalininkai, jie bando kritiškai pervertinti savo sovietinę praeitį. Lietuva gana greitai sugebėjo atsikratyti sovietinių laikų simbolių, kodų ir veikėjų. Paminklų desovietizavimas vyksta geriau, deja, kalbos gryninimas Skaityti toliau

R. Lapaitis. 30 metų nežinios virto karu (nuotraukos) (23)

Ganja rajonas, Azerbaidžanas | Eurasiadiary nuotr.

Jau visą savaitę tarp Armėnijos ir Azerbaidžano vyksta tikras karas. Norint atsakyti kodėl jau beveik 30 metų nesiliauja susirėmimai, reikia paminėti istorinių faktų, apie kuriuos nei tada, nei dabar niekas nenori kalbėti.

Aktyvi konflikto fazė prasidėjo dar 1988 metų vasarį. iš Armėnijos Respublikos pasigirdo pretenzijos į Kalnų Karabachą. Armėnų nacionalistai tokie kaip Balajanas, Boneras, Kaputikjana, Šachnazarovas, Sitarjanas ir kiti iškėlė idėją atkurti mistinę Armėniją nuo jūros iki jūros. Skaityti toliau

J. Brazauskas. Kaip sovietmečiu buvo juodinama lietuvių emigracija? (41)

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Į mano rankas netikėtai pateko Juozo Mikuckio knyga „Šioje ir anoje pusėje“ apie lietuvių emigraciją. Knyga išleista 1974 m. Juozas Mikuckis – prieškario metais buvo sudėtingo likimo žmogus. Iš pradžių užėmė aukštas pareigas valdžios aparate (Kauno kalėjimo viršininkas,  Kauno apskrities policijos  vadas), vėliau atitrūko nuo Lietuvos valstybinio gyvenimo. Pokario metais pasitraukė į JAV.

Emigracijoje domėjosi lietuvių išeivija. Knygą parašė jau sugrįžęs iš emigracijos. Tautos patriotu pristatomas J. Mikuckis išsijuosęs juodino lietuvių išeivius. Rašytojas Juozas Baltušis, Skaityti toliau

V. Kavolis. Represyvioji sistema lietuvių kultūroje (5)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (V. Kavolis. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 384–402 ir išnašos p. 533–536).

Daugelio, ypač Europos, istorinių kultūrų modernizacijoje galime atpažinti mus ne per daug žavintį laikotarpį, kuriame susiformuoja represyvioji sistema. Tokios sistemos žymės:

1) institucinis autoritetas ar kolektyvas, galintis nustatyti, ką ir kaip laikyti esminiais dalykais; 2) ideologinių mažumų su skirtingom esminių dalykų sampratom visokeriopas slopinimas; 3) hegemonijos teisinimas iracionaliais, egzaltuotais siaubą ir išsigelbėjimo viltį intensifikuojančiais argumentais; 4) tokios struktūros ir tokio diskurso pasekmės: rezignavęs klusnumas, „savo likimo“ pasyvus priėmimas ir pusiau spontaniškos, pusiau organizuotos agresijos prieš „svetimuosius“ pagausėjimas. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų) (0)

Pirmąją 2020 metų rugpjūčio savaitę šveicariškų laikraščių puslapiuose pasklido nerami žinia, kad šalies brangakmenyje, labiausiai turistų mėgiamoje ir lankomoje Jungfraujoch viršukalnėje, įsikūrusioje tarp Berno ir Valės kantonų Alpių kalnų, akivaizdžiai pastebimi pavojingi ledyno tirpimo reiškiniai. Žinia ypač nuliūdino senąją šveicarų kartą, kuri gerai žino šimtametę brangios viršukalnės istoriją. 1912 metais į Jungfraujoch viršukalnę buvo nutiestas aukščiausias Europoje (3454m. aukštyje) geležinkelis, o 1931 metais viršukalnėje įrengta tarptautinė mokslinė laboratorija Sfinksas, kurioje pastoviai visus metus dirba Vakarų Europos mokslininkai meteorologijos, glaziologijos, astronomijos, psichologijos bei saulės spindulių Skaityti toliau

A. Matulevičius. Amoralumas ir teroras neturi pateisinimo (10)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Galima ginčytis apie kiekvienos tautos apsisprendimo teisę ir apie demokratijos eksporto nekorektiškumą. Kas tolygu kišimuisi į kitų valstybių vidaus reikalus. Jeigu ne vienas BET!

Apie tai „atsipūtę“ galime diskutuoti iki begalybės, kas prie kavos puodelio, o kas prie alaus bokalo. Tik ne tada kai diktatoriai su jų vasalais pradeda atvirą ne tik psichologinį, bet ir fizinį karą prieš savo tautiečius. Kai jie vykdo žiaurų terorą, žudo, muša, luošina žmones. Tada ne laikas bet kokiems išvedžiojimams. Tada tylėti negalima. Tylėti arba tai pateisinti gali tik patys amoraliais kriterijais besivadovaujantys asmenys, Skaityti toliau

P. Usovas. Ką gali padaryti Baltarusijai prezidentė tremtyje? (85)

Svetlana Tsichanovskaja | belsat.eu_nuotr.

Baltarusijos žmonės išrinko prezidentą – tai Svetlana Tichanovskaja. Būtent ji yra teisėta valstybės vadovė ir tik ji gali būti laikoma teisėta šalies prezidente. Nepaisant savo buvimo vietos ir priverstinių „pranešimų“, ji neturėtų atsisakyti nuo svarbiausio dalyko – ji yra išrinktoji prezidentė.

Akivaizdu, kad Lukašenka gins savo valdžią bet kokiomis priemonėmis. Bet net jei jam pavyktų išlikti kėdėje, valdyti šalies jis jau negalės. Tikrovė yra tokia, kad Lukašenka prarado visuomenės palaikymą. Šiandien jo valdžią užtikrina saugumo pajėgos ir dalis nomenklatūros aparato. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kiek ausų turėjo Stalinas? (15)

Cecilienhofo rūmai, kuriuose vyko Potsdamo konferencija | P. Stankero asmeninio archyvo nuotr.

Potsdamo konferencijos 75 metų sukakties proga.

Potsdamo konferencija – visai Europai žinoma sąvoka. Panašiai, kaip – Versalio sutartis ar Miuncheno suokalbis, o mums – Liublino unija ar Ribentropo-Molotovo paktas. Ją gaubia ir viena didelė mįslė. Potsdamo konferencija – tai jau Antrojo pasaulinio karo pabaigos fiksavimas ir pokario Europos perdalijimo įtvirtinimas. Potsdamo konferencija – tai iš kartos į kartą tebesitęsianti tema, neišsemta iki šiol – kad ir dėl Kenigsbergo (Kaliningrado ar Karaliaučiaus) krašto teisinio statuso. Juk Potsdamo konferencijoje ši teritorija buvo perduota tuometinės Sovietų Sąjungos dispozicijon „laukiant galutinio teritorinių taikos susitarimo klausimų sprendimo“ (šaltinis: Berlyno (Potsdamo) konferencijos protokolai). Skaityti toliau

G. Ronkaitis. Apie globalizatorių įrankius (17)

Tirpdoma Lietuva | Alkas.lt nuotr.

Mes gyvename sparčių permainų laikais. Manau, tai jaučia daugelis. Senoji sankloda griūva, naujoji dar neatsirado. Byra visuomenės austuva (sistema), fizikų sąvokomis tariant, vyksta visuotinė entropija (irimas). Kiek šis irimas yra žmogaus rankų kūrinys ir kiek sąlygotas pačios būtovės (istorijos), bendrojo visuomenės vystymosi dėsningumų, mes nežinome.

Tačiau pasaulio galingieji, sunkioje kovoje įtaką išsikovojęs „elitas“ („betters“ – save vadinantys geriausiais), negali neatsiliepti į šiuos iššūkius. Norėdami išlaikyti savo įtaką ir išsaugoti turtą, jie patys imasi pasaulio perkeitimo uždavinių, matydami, jog senoji ūkinė Skaityti toliau

R. Čekutis. Baltarusijoje pasiekta opozicijos vienybė (video) (15)

Svetlana Tichanosvskaja | Alkas.lt koliažas

Dešimtys tūkstančių pagrindinės Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos varžovės prezidento rinkimuose Svetlanos Tichanovskajos šalininkų ketvirtadienį dalyvavo mitinge Minske, nepaisant didėjančio valdžios spaudimo opozicijai.

Dabartinio Baltarusijos prezidento priešininkai deda visas viltis į 37 metų S. Tichanovskają, kuri rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose susirungs su A. Lukašenka.

Jos vyro Sergejaus, žinomo tinklaraštininko, rinkimų komisija nesutiko registruoti Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Ar bus galutinai sužlugdytas Honkongo ekonominis klestėjimas? (3)

Honkongas | lt.m.wikipedija.org nuotr.

JAV Prezidentas D.Trampas, liepos 14 d., susitikime su spaudos atstovais Baltųjų rūmų sodelyje, akcentavo  itin griežtų sankcijų prieš Kiniją priėmimo būtinybes, iškilusias dėl Kinijos neteisėtų agresyvių  veiksmų Honkongo (Hong Kong)  teritorijoje, kuri, kaip žinoma, pagal tarptautinius susitarimus lyg šiol  turėjo laisvos  autonominės  teritorijos statusą, nežiūrint, kad nuo 1997 metų, vėlgi, pagal tarptautinius susitarimus – Honkongas oficialiai pradėjo priklausyti Kinijai. Anksčiau Honkongas (1842–1997 m. ) buvo Jungtinės Karalystės kolonija. Skaityti toliau

S. Aušrys. Spekulianto užmojis nužudyti Ameriką (11)

Džordžas Sorošas viešai pripažino, kad finansuoja JAV siaubiančius riaušininkus ir banditus | EPA nuotr.

Milijardieriaus spekulianto Džordžo Sorošo (George Soros) fondas vos prieš mėnesį paskelbė, kad iš viso investuos 220 mln. JAV dolerių „į kovą už rasinį teisingumą JAV“. Tokios „investicijos“ pasekmės jau dabar liejasi per kraštus – Ameriką siaubiantys vandalai stumia šalį į chaosą, o eiliniai piliečiai vis labiau ginkluojasi ir buriasi gynybai.

Minėtas spekuliantas Dž. Sorošas visiškai neslepia, kad savo purvinais pinigais Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas? (2)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

Lietuvos sovietinės valdžios smerkiama, niekinama ir kolaborantų keikiama Lietuvos išeivija 50 metų užsienio lietuvių bendruomenėse kūrė Tėvynei reikšmingos istorijos puslapius, kurių ištrinti niekas neturi teisės. Atgimus Lietuvai, nuo 1991 metų kartu su senaisiais Šveicarijos išeiviais akademikais ne kartą teko susitikti su pirmais LR diplomatais Vakarų Europoje, kurie išimtinai buvo draugo A. M. Brazausko statytiniai. Sovietinių nuostatų juodus šešėlius išeivijai jie metė ir toliau: „išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai, užsienyje sukūrę buržuazinių nacionalistų gaujas, kaip pirmąsias nelegalias bendruomenes, kad vykdytų kovą prieš tarybinę santvarką Lietuvoje…“ Skaityti toliau

A. Kulakauskas: Naujoji pasaulio tvarka dar neišryškėjo (37)

„Svarbu būtų pasiekti, kad liktume Europos geopolitinėje erdvėje“ – teigia politologas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas, kiek anksčiau mūsų laikraščio skaitytojams užsiminęs, kad Lietuvoje nelabai kas mąsto apie mūsų dienomis vykstančius globalius sisteminius pokyčius. Būtent apie tai ir paprašėme profesoriaus pasidalinti savo mintimis.

– Klimatologai jau seniai muša pavojaus varpais dėl spartaus klimato atšilimo, bet vis dar tarsi negirdime, bent jau Lietuvoje, jokių Skaityti toliau

R. Čekutis. Jungtinės Valstijos gavo savo Maidaną (25)

Londone jau kilo pirmieji dviejų protestuojančių grupių susidūrimai ir panašu, jog jų tik daugės | EPA-Eltos nuotr.

Pasaulyje jau siautėja antroji JAV prasidėjusių riaušių banga, lydima „istorijos revizijos“ ir paminklų griovimo isterijos. Tačiau kairiųjų vandalų siautėjimui atsirado nenumatyta kliūtis – geriau parengtos patriotinės bendruomenės jau išeina į kontrprotestus, o Jungtinėse Valstijose pradeda veikti gerai ginkluotos draugovės. Kur veda šis chaosas?

Dar vienas pretekstas Skaityti toliau

J. Stankevičius. Ar Trampas teisus dėl „Antifa“? (7)

Justas Stankevičius | propatria.lt nuotr.

Šiandien visą Vakarų pasaulį drebina protestai, kurie buvo įkvėpti juodaodžio Džordžo Floido (George Floyd) mirties. Tiesa, šie protestai yra ne tokie, kuriems teisę garantuoja normali demokratinė valstybė. Jie virto žiauriomis riaušėmis bei atviru plėšikavimu. Ieškant kaltųjų išsiskiria dvi šios istorijos versijos: viena teigia, jog protestai yra atsakas baltųjų viršenybės šalininkams („white supremacists“), kiti – kad kraštutinė kairioji organizacija, žinoma kaip „Antifa“. Tarp pastarųjų ir JAV Prezidentas Donaldas Trampas. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos? (3)

Karantinas | P. S. Krivicko nuotr.

Žmonijai ne naujiena visuotinai sirgti ligomis, kurios vadinamos pandemijomis. Šiandien dažniausiai prisimenamas prieš šimtmetį pasaulį nusiaubęs gripas, populiariai įvardinamas ispaniškuoju arba „ispanka“. Ankstesniais amžiais žmonių giminė labiausiai kentėdavo nuo maro.

1348 metais prasidėjusį pandeminį maro protrūkį Italijoje aprašo Džovanis Bokačas (1313 – 1375) savo kūrinyje „Dekameronas“. Tai žymiausias italų Renesanso literatūrinis paminklas, parašytas 1349–1353, išspausdintas 1471 metais. Anuomet visą Europą apėmęs Renesansas Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Lietuvių tauta pirmoji išdrįsusi ginklu pasipriešinti sovietiniam agresoriui (20)

gintarinesvajone.lt nuotr.

Laiko tėkmės rate su tariamai besibaigiančių ar jau savo griaunamąją jėgą beprarandančių virusų šėlsmu atskubėjo pirmasis vasaros šviesiausias mėnuo – birželis, anksčiau dar vadintas sėtiniu ir kitais gražiais lietuviškais vardais. Jis pasėjo mums ir daugybę atmintinų dienų: Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Lietuvos sąjūdžio įkūrimo minėjimo ir Tėvo pagerbimo dienas, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido, Birželio sukilimo minėjimo dienas, Rasos ir Joninių dieną. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Be Skaidrumo sistemos neįveiksime korupcijos (4)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Gyvename ne tik pandemijos, bet ir socialinį mūsų visuomenės kūną pastoviai naikinančio korupcijos vėžio būsenoje. Skandalas veja, skandalą, dažnai net nebesuprantame kas vyksta. Taip plinta nepasitikėjimas ir nusivylimas.

Ne taip seniai stebėjome teisėjus įeinančius, tiesa ir greitai išeinančius iš Lukiškių kalėjimo. Jau net pamiršome kuo viskas baigėsi. O kiek prisiskaitėme ir prisiklausėme apie Eligijaus Masiulio „šnapso dėžutę“ su kyšio pinigais. Čia ir be „tulpių“ pašto neapsieita. Skaityti toliau

R. Čekutis. Organizuota politinė ataka prieš JAV (video) (20)

Respublika.lt, EPA-Eltos nuotr.

JAV Minesotos valstijos generalinis prokuroras, prispaustas politinės konjunktūros, vakar pasunkino kaltinimus buvusiam policijos pareigūnui Derekui Šauvinui (Derek Chauvin), kuris kaltinamas dėl 9 kartus teisto recidyvisto Džordžo Floido (George Floyd) mirties suėmimo metu. Tuo tarpu vis daugėja požymių, rodančių, jog smurtaujančių gaujų siautėjimas JAV nekilo spontaniškai, o yra gerai organizuota vietos demokratų ataka, siekiant sukompromituoti teisėtą prezidentą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (1)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Pažemintieji ir nuskriaustieji (15)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

Kažkada, seniai seniai, jeigu kažko nežinojai, būdavo baisi gėda ir galėjai kaltinti tik save – savo neišprusimą, tingumą ar žingeidumo stoką. Dabar gi, nesupratęs perskaityto įrašo, jame esančių kultūrinių nuorodų ar užuominų į literatūros bei meno kūrinius, tūlas pilietis jau pasipiktins ne savo erudicijos ir teksto suvokimo įgūdžių stoka, o… jo autoriumi, ir nepabijos jį paauklėti ar iškeikti už „įsivaizdinimą“ norint mat pasirodyti „mandresniu“ už kitus.

Demonstruoti bukumą, neišsilavinimą, įžūlumą bei grubumą Skaityti toliau

J. Stankevičius. „Antifa“– teroristinė organizacija (video) (24)

Justas Stankevičius | propatria.lt nuotr.

Kas yra „Antifa“, kuriai JAV prezidentas neseniai dedikavo teisės aktą? Vieniems tai yra judėjimas, kuris protestuoja prieš rasinę neapykantą ir fašistus, kitiems – tai tie patys fašistai. Šios organizacijos pavadinimas išreiškia priešiškumą fašistams. Judėjimo nariai deklaruoja, jog jie kovoja prieš neonacius, neofašistus, baltųjų viršenybės šalininkus. Kitaip sakant, ši organizacija kovoja prieš tai, kas šiandien mainstream‘e įvardijama kaip radikalioji dešinė. Kaip tapę įprasta ir Lietuvoje, fašistais jie įvardija visus prieš globalizmą ir tautinių valstybių naikinimą nusistačiusius žmones. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Istoriko Nikžentaičio „prajovai“. Ar tik tai? (24)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | LLKS nuotr.

LRT tinklapio skiltyje „Nuomonės“ gegužės 10 d. patraukė dėmesį straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Alvydas Nikžentaitis. Antrasis pasaulinis karas ir lietuvių istorinės atminties paradoksai“.

Ką šiuo tarptautiniu žodžiu „paradoksai“ autorius siekia atskleisti? Atsidarau internetą, ir randu tokius šio žodžio prasmės paaiškinimus:

1. Paradoksas – teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti suprantamas Skaityti toliau

G. Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė toliau ignoruoja lietuvių ugdymo poreikius (9)

Doc. dr. Gediminas Kazėnas | Asmeninė nuotr.

Gegužės 15 d. įvyko antrasis nuotolinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tarp daugybės klausimų vėl buvo klausimas, susijęs su Rastinėnais, kur tėveliai nuo 2012 m. prašo savivaldybės įsteigti darželį valstybine lietuvių kalba. Deja, savivaldybės administracija nenusiteikusi tokiam sprendimui, argumentuodama, kad rajone reikia (suprask, kažkur) įsteigti specialiąsias grupes.

Rastinėnų kaimas (Sudervės sen.) ypatingas tuo, kad čia esančios sodų bendrijos virsta gyvenamaisiais rajonais, kur intensyviai keliasi gyventi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais. Skaityti toliau

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai? (19)

Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.

Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą.

Kaip rašo buvęs šios seminarijos auklėtinis vyskupas Pranas Būčys, tam tikru metu klierikai prašė vyriausybės, kad už dovanotus seminarijai pinigus būtų ne keliamos vaišės, o perkamos knygos bibliotekai. Buvo ir dėstytojų, kurie praturtindavo tą biblioteką įvairiais leidiniais apie Skaityti toliau

J. Galkus. Apie Vyčio pradžią ir vardą (15)

Vytis | lrkm.lt nuotr.

Nesu istorikas – mokslininkas, mano profesija dailininkas – mokytojas. Nuo jaunystės domėjausi Lietuvos istorija, tačiau neturiu kompetencijos atsakyti į man iškylančius klausimus.

Istorikės daktarės Ingės Lukšaitės straipsnį „Dėl žodžio „Vytis“ (paskelbtas žurnale „Mūsų praeitis“ Nr.1, 1990m.) perskaičiau kokiais 2007, ruošdamas spaudai knygą – albumą „Lietuvos Vytis“ (leidykla „Akademija“ knygą išleido 2009m.). Kadangi istorikės aptariama tema man buvo artima, straipsnis mane labai sudomino ir sukėlė nemažai minčių bei klausimų, bet tada mano pagrindinis rūpestis buvo ruošiama knyga ir visą kitą teko atidėti į šalį. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti nusilpusį pasitikėjimą ES? (23)

Pixabay.com nuotr.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?

Nėra ir negali būti nevykdomos valdžios. Valdžia yra tai, kas sutelkia žmones kartu. Tai, kas kuria viešą bendro veikimo erdvę, kurioje veikiama politiškai. Valdžia vykdoma, kai viešojoje erdvėje jos ištariami žodžiai ir atliekami veiksmai nesiskiria. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932) (3)

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Skaityti toliau

G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios (2)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.

Kaip žinome, 2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui. Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Kadangi gegužės 15 dieną sukako 100 metų, kai 1920 metais darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, šiandien apžvelgsime jo sudėtį, priminsime kai kurių narių tragiškus likimus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 90 procentų rinkėjų Skaityti toliau