Akiračiai

K.Sokolova. Pažanga pagal švedus (25)

Jėzus Kristus ir homoseksualai - švedų fotografės Elizabetės Olson (Elisabeth Ohlson Wallin) nuotrauka iš 1998 m. parodos Ecce Homo

Švedija išgyvena šeimos instituto krizę. Tai daugiametės socialdemokratų politikos, kurios tikslas buvo įvesti visišką visuomenės kontrolę, rezultatas.

Pasiturinti mirštančių vienatvėje žmonių visuomenė

Švedija žinoma savo korporacijomis (Volvo, IKEA, SAAB) ir didelio masto socialinėmis programomis, kurių tikslas – remti neapsaugotus visuomenės sluoksnius. BNP dalis, eikvojama, pavyzdžiui, senukų socialiniam aprūpinimui – pati didžiausia pasaulyje. Yra nemokamas medicininis aptarnavimas. Sveikatos apsaugos finansavimui tenka apie 80% pajamų mokesčių. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Graikiją iš krizės ves tautininkai? (65)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

2012 m. gegužės 6 d. Graikijos parlamento rinkimai į aukščiausią valdžios instituciją atvedė vos prieš tris mėnesius įsisteigusią tautininkų partiją „Laisvieji graikai“ (Anexartitoi Ellines). Jaunutė partija iškovojo 33 mandatus, užimdama ketvirtąją vietą.

Pirmoji vieta atiteko liberaliesiems konservatoriams – „Naujajai demokratijai“, antroji – radikaliosios kairės koalicijai, trečioji – tradiciniams socialistams. Penktąją vietą užėmė komunistai, o šeštąją – pirmąsyk nuo chuntos laikų įspūdingą pergalę pasiekę „kraštutiniosios dešinės“ atstovai: „Auksinė aušra“ (Chrysi Avgi). Paskutinė vieta liko demokratinei kairei. Skaityti toliau

A.Avižienis. Nacionalinių valstybių neigimas – Europos neigimas (16)

Trečiojo pasaulio perspektyva

Stebina Lietuvos gyventojų gana pasyvus požiūris į sutemos tendencijas šalies ekonomikoje, politikoje bei kultūroje. Bet dar daugiau stebina didžiųjų Europos tautų menkas pasipriešinimas nuopoliui. Ne taip seniai pasaulį drebinusios savo galybe Vokietija, Anglija ir Prancūzija šiandien tyliai miršta. Garsus JAV apžvalgininkas Patrikas Dž. Bjukenenas (Patrick J. Buchanan) 2002 m. išleistoje knygoje „Vakarų mirtis“skambina pavojaus varpais dėl katastrofiškai sumažėjusio europiečių gimstamumo. Remdamasis Jungtinių tautų (JTO) duomenimis, Bjukenenas įspėja, kad jeigu ilgą laiką vyraujančios neigiamos gimstamumo tendencijos nepasikeis, Skaityti toliau

M.Kalnietis. Nepraeina ACTA? Šekit CISPA! (5)

CISPANesenai nugalėjus SOPA (STOP interneto piratavimui aktas) ir PIPA (IP apsaugos aktas), ir vos įpusėjus kovai prieš ACTA (Antipiratinis susitarimas), Amerika bandys smogti demokratijos pagrindams dar vieną smūgį su CISPA – dar viena  antidemokratine sutartimi, kuriai įsigaliojus vyriausybė ir privačios korporacijos dirbtų viena su kita prieš žmogaus teises ir laisves.

Amerikietiškos SOPA ir PIPA sutartys, dėl kilusių masinių streikų internete bei gatvėse 2012 metų sausio 20 d., buvo nepatvirtintos Amerikos Kongreso, po jų iškilo ACTA sutarties skandalas, Skaityti toliau

L.V.Medelis. Politkorektiškumo vingiai su spąstais (1)

Linas V. Medelis

Praėjus kiek mažiau nei mėnesiui nuo  sušaudymo Tulūzoje, Prancūzijos spauda atkreipė dėmesį į vadinamojo politkorektiškumo vingius valdžios požiūryje į tragediją. Mūsų spausdintinė ir visokia kitokia žiniasklaida kaip visada verčiasi tiktai tiesioginiais nekritiškais vertimais, tačiau susigaudyti ir pasimokyti vis tiek galima.  Paskutiniai pranešimai skambėjo maždaug taip: „Alžyriečių kilmės prancūzas M. Merah kovo 11 ir 15 dienomis nušovė tris desantininkus – vieną Tulūzoje, kitus du kaimyniniame Montobano mieste, o kovo 19 dieną – tris vaikus ir vieną suaugusįjį prie žydų mokyklos Tulūzoje“.

Alžyrietis, ir vis dėl to – prancūzas, Tulūzoje lankė Ernesto Renano mokyklą. Buvę draugai, pasak „Le Figaro“, vadina jį ramiu ir mandagiu. Skaityti toliau

B.Gailius. Šnipų žaidimai (0)

Bernardas Gailius

Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurtas netikras NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiojo vado admirolo Džeimso Stavridžio profilis. Situacija atrodo labai komiška. Juk visi, kas norėjo, galėjo sužinoti, kad profilį sukūrė kinai.

Esą taip jie siekė pasinaudoti tikrojo Stavridžio aktyvumu socialiniame tinkle, prisivilioti admirolui artimus žmones ir surinkti apie juos asmeninę informaciją. Ką kinų šnipai surinko – neaišku, bet dabar visas pasaulis žino, kaip jie veikia socialiniuose tinkluose. Išorės stebėtojui kyla suprantamas klausimas – kokia viso to prasmė? Jei mes tiek daug žinome apie šnipus, tai ko jie dar nežino vieni apie kitus? Skaityti toliau

A.Patackas. Palaikome Vengriją! Lietuvių jaunimo desantas Budapešte (2)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Talpra  magyar,  hi  a  haza !  Itt  az idő,  most vagy  soha ! “
„Kilkite, vengrai, tėvynė kviečia! Dabar arba niekada – taip likimas šviečia!
Lietuva jus palaiko… 

Šitos liepsningojo vengrų revoliucionieriaus ir poeto Šandoro Petefi eilės švietė ant transparanto, kurį jaunimas iš Lietuvos nešė Budapešto gatvėmis š. m. kovo 15 d., per Vengrijos nacionalinę šventę, mūsų Vasario 16-sios atitikmenį. 1848 m. kovo 15 d. Vengrijoje kilo revoliucija prieš Habsburgų imperiją, pavergusią daugelį Rytų Europos tautų – „pavasaris eina Karpatų kalnai kalnais…“ – taip apie tuos laikus rašė Maironis. Vengrai tame „Tautų pavasaryje“ buvo pirmieji, kaip ir 1956 m. buvo pirmieji Skaityti toliau

„Putinas pralaimėjo rinkimus“ – „Putin won…“ (3)

Artėjant prezidento rinkimams Rusijoje – kyla klausimai apie nepakeičiamos valdžios egzistavimo įteisinimą. Tai padaryti siekiama įvairiausiais viešais ir suprantama neviešais būdais. Pradedant Rusijos visuomenės nuomonės formavimais apie neva egzistuojančius priešus „pribaltus“, juos pavaizduojant priešiškais ar tiesiog fašistais, su kuriais, matyt, susitvarkyti sugebės tik tvirta, patyrusi Putino ranka. Baigiant bandymais šalies viduje įtakoti rezultatus.

Kol kas valdžiai tai pavyksta, ir niekas jau neabejoja būsimų rinkimų rezultatais. Net ir gūglas (google) likus dvejoms dienoms iki rinkimų žino, kad kitaip būti negalės – frazę „Putinas pralaimėjo rinkimus“ išverčia į Skaityti toliau

V.Novodvorskaja. Įšalę Sovietų Sąjungoje (5)

Valerija Novodvorskaja | „Echo Moskvy“ nuotr.

Mūsų paliegusi žvalgyba vėl „parišta“ smulkios vagystės metu. Štirlicų jau nebeturime, liko vien Anuškos Čapman ir kitos panašios kategorijos mergužėlės, kurios netgi kartu sudėjus neprilygsta radistei Ket.

Štai, pavyzdžiui, estų kontržvalgyba sugavo šnipą – stambų tenykštį valdininką, kuris reguliariai gaudavo Rusijos mokesčių mokėtojų, vadinasi, jūsų ir mano, pinigus už baisias estų karines paslaptis. Iš ambasadoriaus išviliotas Talino kilkės, kurios jau seniai, nuo 1991 metų, nebegauname paragauti, receptas, matyt, būtų pati naudingiausia iš tų paslapčių. Nes skirtingai nuo dosnių latvių, kurie aprūpina mus savo šprotais nepaisydami Oniščenkos*, estai kilkes tiekia tiktai demokratinėms valstybėms. Skaityti toliau

A.Juozaitis. Latvija – mikroinfarktas (8)

Arvydas Juozaitis

Referendumo išvakarėse Rygos bukmekeriai pranešė, kad lažybų punktai jau viską žino: prie balsadėžių ateis 61 proc. rinkėjų, o už rusų kalbą pasisakys 26 proc. Viskas nuspėjama, sakė jie, tad kodėl tauta taip jaudinasi? Be to, latviai jaudinasi kelis kartus labiau negu rusai, kuriems, regis, išpuolė vienintelis šansas istorijoje. Išsikovoti antrąją valstybinę kalbą. Tačiau rusiška Latvijos erdvė žiniasklaidoje visai nesijaudino, jeigu palyginsime ją su latvių kalba skambančia.

Ir ko jaudintis, kai neperplyši pusiau ir nesurinksi 771 893 balsų „už“, reikalingų, kad Konstitucija būtų pakeista rusų kalbos naudai. Nes visų rusakalbių, turinčių balso teisę, nėra nė tų 770 tūkstančių. Skaityti toliau

L.V.Medelis. „Arabų pavasaris“ – made in USA? (6)

Aktyvistai Londono centre reikalauja nutraukti žudynes Sirijoje | L.Medelio nuotr.

Sirija pernai buvo paskutinė šalis, kurioje sužydėjo vadinamasis „Arabų pavasaris“. Respublikoje vos ne prieš metus prasidėjusias demonstracijas vargiai buvo galima vadinti masinėmis. Tokiomis jos tapo vasarai slenkant į pabaigą. Demonstrantai reikalavo demokratinių reformų ir prezidento Bašaro Asado atsistatydinimo. Įtampa nuolat didėjo, prasidėjo ginkluoti susirėmimai, teroro aktai, iki šiol žūva žmonės. Sustabdyti kraujo liejimą, palaikydamos opozicijos reikalavimus , ėmė reikalauti didžiosios vakarų Europos, JAV ir kitos valstybės, taip išryškėjo Sirijos Arabų Respublikoje susikertantys pasaulio ir regioninių žaidėjų intersai – JAV (Izraelio), Rusijos, Kinijos, Prancūzijos, Irano, Irako, Kataro, Jordanijos, Saudo Arabijos Karalystės… Skaityti toliau

M.Kalnietis. Čipai – pavojus mūsų biologinei laisvei (video) (9)

Čipas | disclose.tv nuotr.Ar įsivaizduojate pasaulį, kuriame visiems žmonėms implantuotos mikroschemos-čipai (arba lustai) kurie seka kiekvieną jūsų judesį, įkvėpimą, kaupia duomenis apie tai ką valgote, ką veikiate, žiūrite ir pan.? Daug kam tai atrodo fantastika, tačiau tai vis labiau artėja link realyb

ės. Jau dabar gyvūnai, drabužiai, įvairūs prietaisai, netgi maistas yra pilni nanočipų. Amerikoje pakankamai nesenai atsirado kelios čipų rūšys, kurios yra pradėtos implantuoti ir žmonėms.

Vienas iš naujausių čipų yra sukurtas korporacijos, kuri vadinasi labai teigiamai „PositiveID“ (į liet. kalbą verčiant – „Teigiamas ID“). Ši korporacija sukurtą čipą pirmiausia išbandė su gyvūnais. Dabar ta pati korporacija, apgavusi gyvūnų augintojus ir įsiūliusi čipą tik dėl „legalių“ bandymų, jį kuria ir žmonėms. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III) (2)

Marius Kundrotas/respublika.lt

Latvių Algirdas ir Kęstutis – Imantas Paradniekas ir Raivis Dzintaras

Latvių tautininkystės šaknys driekiasi į tarpukario nepriklausomybę ir dvi tautinio atgimimo bangas: pirmąją – pagimdžiusią tarpukario Latviją ir antrąją – sukūrusią dabartinę valstybę.

1988 m. įsikūrė Latvijos tautinės nepriklausomybės sąjūdis (Latvijas Nacionālās Neatkarības Kustība – LNNK), Lietuvos laisvės lygos atitikmuo. Tai buvo organizacija, reikalavusi išstojimo iš Sovietų Sąjungos ir laisvos Latvijos valstybės atkūrimo. Gimus Tautos frontui (Tautas fronte), Skaityti toliau

R.Rabinovičius. ACTA – tylus antsnukis kiekvienam (6)

Aš neklausiu, kiek kas nors galėjo sumokėti kokiam nors vienos-kitos ES šalies žemės ūkio ministrui, dalyvavusiam kažkokiuose slaptuose Europos Sąjungos būreliuose, sugalvojusiuose mums ACTA sutartį, nes visi juk žino – ministrai kyšių neima. Aš tik noriu parašyti, kad ACTA yra nukreiptas ne tik prieš piratus, bet prieš visus. Ir nuo tos sutarties nukentės visi – ir pensininkai, ir moksleiviai, ir studentai, ir supermamos, ir ūkininkai, ir bet kas kitas. Visi be išimčių. Išskyrus, aišku, kelias suinteresuotas grupes.

Aišku, kad jokios neišvengiamybės, pasirašant ACTA, nebuvo. Ir aišku, kad visa tai – ne šiaip sau. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II) (26)

Marius Kundrotas/respublika.lt

Nuo fašizmo iki liberalaus konservatizmo – Džianfrankas Finis

Italų politinis veikėjas Džianfrankas Finis (Gianfranco Fini) iš ryškiausių Europos tautininkų perėjo bene daugiausiai metamorfozių. Lyginant su anksčiau aptartais lyderiais, jis daugiausiai pasiekė. Ir daugiausiai prarado.

Dž. Finis kilo iš tikros politikų giminės, tiksliau – iš dviejų giminių. Jo senelis iš tėvo pusės buvo komunistas, vėliau tapęs fašistu, o galiausiai perėjęs į socialdemokratų gretas. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I) (58)

Marius Kundrotas | respublika.lt nuotr.

Pažintis su svetimu dažnai padeda lengviau suprasti savą. Juo labiau, jei tautiškąją politinę pasaulėžiūrą laikome universalia – bent jau ne mažiau universalia, nei liberaliąją, socialistinę ar konservatyviąją. Kai kurie užsienio tautininkų bruožai sąlygoti vietinių kultūrinių ir politinių aplinkybių, tačiau kiti atrodo bendražmogiški.

Šįsyk – apie asmenybes. Juk jos kuria ir jos įkūnija idėjas. O pati asmenybių studija dažnai – įdomesnė už partinių programų ar struktūrų analizes. Apsiribokime dabartimi: apie ją daugelis žino mažiausiai. Dabartis šiuo atveju reiškia mūsų ir mūsų tėvų kartas. Skaityti toliau

J.Pustovoitova. Finansinis internacionalas atakuoja Vengriją (4)

civitas.org.uk nuotr.Jei kuri Europos nacija prisimins apie savo istorinę praeitį, kultūrą, tradicijas ir savo šalies tikėjimą – ji tuoj pat pajus pančius, tramdančius nacionalinius jausmus ir grubų svetimų jai „demokratijos“ jėgų spaudimą, siekiant pajungti valstybę tarptautinio bankinio kapitalo interesams.

Naujametinis Vengrijos pavyzdys tai puikiai iliustruoja: Jungtinių Tautų Organizacijos narė (nuo 1955 m.), Pasaulio Prekybos Organizacijos narė (nuo 1973 m.), Pasaulio Banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo narė (nuo 1982 m.), Europos Tarybos narė (nuo 1991 m.), NATO ir ES narė (nuo 2004 m.) – valstybė, „įrašyta“ visuose demokratijos, ES ir TVF tabeliuose ir lentelėse kaip „sava iki grabo lentos“, mūsų akyse tampa mušamu vaiku. Skaityti toliau

R.Morkūnaitė. Ar ir į Maskvą atkeliauja pilietinis pavasaris? (video) (1)

Radvilė Morkūnaitė

Jau kitą savaitę, 2011 m. gruodžio 14-15 d., vyks Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos aukščiausio lygio vadovų susitikimas. Darbotvarkėje daug klausimų  – pradedant prekyba, baigiant vizų režimo klausimais. Tačiau strateginėmis viena kitą vadinančių partnerių susitikimo atmosferą temdo informacija apie praėjusį sekmadienį vykusių Dūmos rinkimų neatitikimą tarptautiniams standartams ir kylančią įtampą Rusijoje. Rusijos Prezidentui neišvengiamai teks bent jau išklausyti Europos Sąjungos susirūpinimo dėl žmogaus teisių ir pilietinių laisvių padėties bei laisvo žodžio suvaržymų.

Europos Sąjunga, Aukštosios atstovės užsienio politikai K. Ašton lūpomis, ir EP pirmininkas J.Buzekas, Europos Parlamento vardu, kaip ir daugelis kitų tarptautinių organizacijų ir valstybių jau išsakė susirūpinimą Skaityti toliau

A.Juozaitis. Paskutinioji Europos okupacija (90)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt nuotr.

Kasmet į Europą atsikelia apie pusė milijono svetimųjų. Jie atkeliauja gyventi, o ne turizmo sumetimais. Matome tuos veidus TV ekranuose ir laikraščiuose ir, regis, netrukus pamatysime juos savo gatvėse ir kiemuose. Senovės graikai tokiai liaudžiai suteikė istorinį vardą – barbarai, vadinasi, svetimi. Buvo įvairių genčių ir tautų barbarų, o žiauresni net ypatingą vardą turėję – tai vandalai. Iki mūsų dienų šios dvi sąvokos niekur nedingusios, jos reiškia destrukciją. Tikriausiai neužmiršome, ką barbarais ir vandalais mūsų seneliai ir tėvai vadinę? Taip, tai buvo lietuvių papročių ir civilizuotos tvarkos nemačiusi sovietinės imperijos liaudis. Daug jos pas mus pliūptelėjo, atsikėlė. Pusę šimtmečio prireikė, kol tų imigrantų trečia karta užaugo ir šiaip taip prisitaikė prie šimtmečiais puoselėtos gyvenimo tvarkos. Skaityti toliau