Akiračiai

Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II) (0)

2019 01 16 20:00

Nėra abejonių, kad „penktakolonininkai“ nuo senų laikų reiškėsi bei reiškiasi ir Lietuvoje. Netiesa, kad mūsų šalis jiems nesvarbi, nereikšminga, per maža, kaip tvirtina Kremliaus propagandistai. Čia jie aktyvūs dėl keleto priežasčių: mūsų valstybė yra tarsi slenkstis tarp Rytų ir Vakarų, lyg jungiamoji grandis tarp euroatlantinių struktūrų ir posovietinio bloko, ji prieina prie jūros, svarbaus uosto, lietuviai nuolat kovojo su okupantais, yra nepakantūs bet kokiai priespaudai ir mylintys laisvę, kiek tai beskambėtų pompastiškai. Tai įrodo prieš beveik trys dešimtmečius metų vykę istoriniai pokyčiai. Skaityti toliau →

A. Gaidamavičius. 2018-ieji metai gamtosaugos pasaulyje buvo kupini atradimų ir praradimų (0)

2019 01 14 20:34

Andrejus Gaidamavičius | Alkas.lt koliažas

2018-ieji metai gamtosauginiu požiūriu buvo intensyvūs Lietuvoje. Tokie jie buvo ir pasaulyje. Čia pateikiu apžvalgą straipsnių, kurie man pasirodė įdomiausi ir geriausiai atskleidžiantys, kas vyksta su pasaulio laukine gamta ir visuomenės požiūriu.

Rytų JAV „kalnų liūtas“ oficialiai pripažintas išnykusiu

JAV gyvenančios pumos porūšis – rytinė puma – oficialiai paskelbta išnykusia. Šios stambiosios katės, gyvenusios Misisipės upės regione, pradėjo nykti jau prieš 100 Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Penktoji kolona: pasaulinė patirtis (I) (1)

2019 01 13 00:15

Terminas „Penktoji kolona“ dažnas mūsų politiniuose tekstuose, tačiau kokia jo kilmė, ką jis reiškia konkrečiu laikotarpiu, ne visai aišku. Lietuvoje apie mistinę ir kartu realią Penktąją koloną pradėjome kalbėti tomis lemiamomis 1991-ųjų sausio dienomis, kai šalia reguliariosios sovietinės kariuomenės, VRM pajėgų galvas pakėlė vadinamieji „penktakolonininkai“ – įvairių įmonių, organizacinių, saugumo, partinių struktūrų suburti smogikai, kurie, pasivadinę mobilizuojančiu „Jedinstvo“ („Vienybė“) vardu, turėjo uždengti okupacinės valdžios darytas piktadarybes. Ši sąvoka įgavo neigiamą atspalvį, nes reiškė svetimos valstybės ar organizacijos destrukcinę veiklą Lietuvoje, kuria buvo siekiama išlaikyti senąjį okupacinį režimą. Skaityti toliau →

V. Jankauskas. Kuriamos prielaidos pasikartoti Telšių užšalimo tragedijai (1)

2018 12 31 10:57

Prof. Vidmantas Jankauskas, Nepriklausomas energetikos konsultantas | R. Jurgaičio nuotr.

Kitąmet Lietuva taps vienintele, išskirtine Europos Sąjungos valstybe šilumos ūkyje sukryžminusia griežtą valstybinių monopolijų reguliavimą su privataus verslo konkurencija. Tačiau toks šilumos rinkos reguliavimo hibridas anaiptol nerodo mūsų išskirtinio sumanumo – greičiau tik tai, kad žmonių, o ypač politikų, atmintis yra trumpa.

Nuo kitų metų įsigalios nauja šilumos supirkimo tvarka, pagal kurią griežtai reguliuojamos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės turės konkuruoti su privataus kapitalo nereguliuojamais Skaityti toliau →

„Iš savo varpinės“: Geltonosios liemenės. Revoliucijos užuomina? (video) (12)

2018 12 23 15:13

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | youtube.com stopkadras

Į gatves išėjo daugiau nei ketvirtadalis milijono piliečių, per 2000 kelių, degalinių bei kuro sandėlių protestuotojai tiesiog užblokavo. Neramumams malšinti valdžia mobilizavo per 90 000 policininkų. Atrodytu kuo ne revoliucijos pradžia?

Tačiau istorijoje, net ir ne visai tolimoje, jau matėme panašius protestus, kurie baigdavosi arba protestų lyderių susitarimais su valdžia, arba tiesiog nurimdavo savaime. Kaip bus šį kartą su Skaityti toliau →

„Iš savo varpinės“: Kodėl Vakarai myli… diktatūras? (video) (5)

2018 12 23 02:52

Vitalijus Balkus ir Marius Kundrotas | youtube.com nuotr.

Kodėl Vakarai myli… diktatūras? Šis klausimas gali skambėti keistai. Juk Vakarai laikomi demokratijos lopšiu bei jos saugotojais. Tačiau ko gero daugeliui jūsų kilo klausimas kodėl Kaddafis buvo baisus tironas, o štai Saudų Arabijos režimas mylimas Vakarų. Kodėl vienus bombarduoja „demokratijos vardan“ , o kitiems tiekia ginklus.

„Iš savo varpinės“ studijoje kalbamės su Skaityti toliau →

K. Virtas. Tėvynių Europa – ar graži svajonė? (15)

2018 12 23 01:19

Kristianas Virtas (Christian Wirth) | S. Paškevičiaus nuotr.

Šių metų gruodžio 4 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta tarptautinė konferencije „ES ateitis: suverenių valstybių Europa“. Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Lietuvos atstovai. Ypatingo dėmesio susilaukė Vokietijos bundestago Alternatyva Vokietijai frakcijos atstovai. Skaitytojų dėmesiui siūlome teisininko, dr. Kristiano Virto (Christian Wirth) pranešimą „Nacionalinių valstybių vidaus saugumas tautų Europoje“.

Gerbiamosios ponios ir ponai, Skaityti toliau →

K. Masiulis. Verslas + politika = rinkimų komitetas (2)

2018 12 22 15:30

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) visai neseniai sulaikė kyšininkavimu įtariamus Raseinių savivaldybės valdininkus. Prieš kelis mėnesius pareigūnai lankėsi Panevėžio, Šilutės, Telšių savivaldybėse ir vis korupciniai nemalonumai valstybiniuose namuose. Tokios istorijos jau beveik 30 metų. Tai viena savivaldybė, tai kita, ir jokių prošvaisčių, kad situacija pasikeis.

Be kyšių nė žingsnio

Visi korupcijos tyrimai rodo, kad labiausiai kyšininkavimu garsėja medikai ir savivaldybės. Skaityti toliau →

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių (1)

2018 12 18 11:22

Jonas Goštautas Hebdanko herbą gavo iš Sieradzės pakamrio Jokūbo | LDKistorija.lt., wikimedia.org nuotr.

Goštautas – gerai ir seniai Lietuvos istorijoje žinoma pavardė. Pasigilinus plačiau apie Goštautų giminę galima atrasti daug naujų ir įdomių faktų. Mūsų literatūroje skelbiama, kad pirmasis arba seniausias Goštautas paminėtas XIV amžiaus viduryje. Lenkų Goštautų genealogijoje teigiama, kad ši pavardė buvo minima dar 1215 metais (Dinamiczny Herbarz Rodzin Polskich). Goštautas joje minimas, kaip Lietuvos kariuomenės vadas (hetman woijsk Litewskich). Skaityti toliau →

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

2018 12 13 11:45

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau →

O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui (5)

2018 12 12 11:00

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau →

T. Bakučionis. Prezidentės teisėkūros „varnelė“ arba kam skambina paskutinis skambutis (6)

2018 12 12 01:20

Kelis pastaruosius metus stebiu situaciją, kuomet vos ne kiekvienas eterį gaunantis viešas kalbėtojas manosi esąs švietimo ekspertas. Tai gali būti nekilnojamo turto verslo atstovas, politikas, bankininkas ir dar dievaži kas. Švietimo ekspertais tampa ir „olialia“ mamytės bei tėveliai, kurie nesibodi mokytojams nurodinėti, kokius „pedagoginius metodus“ šie privalą taikyti mokydami jų nepakartojamus ir talentingus vaikučius – tikrus deimančiukus. Tokia padėtis dar labiau devalvuoja ir taip jau prestižo nebeturinčią mokytojo profesiją. Todėl manau, kad praėjusį sekmadienį apie 6 tūkstančius piliečių (policijos vertinimu) sutraukęs mokytojų streiko palaikymo mitingas tikrai negali būti paskutinis ir mokytojų darbo užmokesčio tema toli gražu nebėra pagrindinė mokytojų protesto bangoje. Skaityti toliau →

B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga (7)

2018 12 10 15:57

Latvijos Nepriklausomybės šimtmečio iškilmės. Gėles prie Laisvės paminko neša Estijos, Suomijos, Latvijos, Islandijos Prezidentai ir kiti valstybės pareigūnai | wikipedia.org nuotr.

Vilnius, miesto savivaldybės pramintas magiškuoju miestu, rengiasi Kalėdoms. Ir tikrai čia dedasi nepaprasti dalykai. Turbūt sunku, o gal net ir neįmanoma įsivaizduoti, kad pvz., Varšuvos J. Pilsudskio aikštėje priešais Nežinomo kareivio kapą, arba Rygoje priešais Laisvės paminklą su karių garbės sargyba būtų įrengiama čiuožykla.

Bet panašūs dalykai, deja, įmanomi mūsų magiškame mieste. Tiesa, mes savo sostinės centre, deja, neturime nei Nežinomo kario kapo, nei deramo Laisvės paminklo su karių garbės sargyba. Skaityti toliau →

V. Sinica. Dėl J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ „rasizmo“… (5)

2018 12 06 13:31

Priklausau kartai, kuri augo žiūrėdama J. R. R. Tolkieno „Žiedų valdovo“ filmus (knygas tai visos kartos skaitė). Buvau ir esu nepataisomas „Žiedų valdovo“ fanas, turiu visus filmus, visas dokumentikas, garso takelius ir t. t.

Menotyrininkai išsijuoktų, bet man visada buvo „Žiedų valdovo“ privalumas, o ne trūkumas, kad jame yra labai aiškūs gėris ir blogis, o ne 50 pilkų atspalvių. Skaitydamas ar žiūrėdamas blogio gali nekęsti visa širdele ir jokie maišyti jausmai tavęs dėl to neapima, sirgti už gėrį irgi be jokių dvejonių. Skaityti toliau →

V. Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą (18)

2018 12 05 12:32

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.

Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau →

J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla (0)

2018 12 05 11:00

Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla | voruta.lt nuotr.

Pasakojimą apie neseniai mus palikusį šviesaus atminimo Profesorių, garbų akademiką, vieną darbščiausių Lietuvos istorikų Antaną Tylą pradėsiu nuo vieno prisipažinimo. Mane visuomet gąsdino „didelės“ sąvokos ‒ žmogiškumas, pilietiškumas, kilnumas, dora. Niekada nemokėjau jų deramai apibrėžti ir paaiškinti, netenkindavo ir žodyninės definicijos.

Dažnai savęs klausdavau, ar minėtas sąvokas turiu suvokti antropologiškai, kaip tai, kas genetiškai paveldima, uždara, nuo amžių duota ir todėl vienoda tiek praeityje, Skaityti toliau →

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (36)

2018 11 29 11:30

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu aspektų – nuo kultūros iki geopolitikos, – tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas. Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant lietuviškojo Karaliaučiaus interesus, visuomenėje pasitinkamas kaip nereikalingas problemų kėlimas. Skaityti toliau →

I. Tarvydienė. Ar atėjo neįgaliųjų eilė būti pažemintiems? (0)

2018 11 24 13:29

Ilona Tarvydienė | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvoje, atrodo, jau nebeliks nė vienos visuomenės grupės, kurios būtų nepaliestos mūsų naujosios valdžios reformavimo užmojų. Šalį drebina švietimo, „vaikų nemušimo“ ir kitokios reformos bei pertvarkos.

Gal įstatymų leidėjų ketinimai ir geri, bet naujai priimtų įstatymų taikymas realybėje, atrodo, ne tik, kad nepalengvina, tos visuomenės grupės, kuriai buvo skirtos reformos, gyvenimo, bet sukuria daugiau problemų ir net, drįsčiau teigti, žmonės po šių pertvarkų rizikuoja būti pažeminti savo pačių valstybės. Skaityti toliau →

E.J. Gregoras. Klaidinga nacionalizmo ir patriotiškumo priešprieša (11)

2018 11 23 02:30

Entonis J. Gregoras | en.wikipedija.org nuotr.

Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pareiškė esąs nacionalistas. Globalistinei ir leftistinei akademinei visuomenei tai sukėlė drebulį. Kone tuoj pat Prancūzijos prezidentas pajuto poreikį paaiškinti, kodėl jo krašto draugai Šiaurės Amerikoje turėtų sunerimti.

Buvo paaiškinta, kad sunerimti yra rimto pagrindo, mat nacionalizmas esąs „visiška priešybė“ patriotiškumui. Nors kartais visi esame patriotiškai nusiteikę, tačiau buvome perspėti, kad šiukštu niekuomet nesijaustume esą nacionalistai. Nors nesuprantama, kodėl turėtume to vengti, Skaityti toliau →

V. Vasiliauskas. Legendos pradžia (0)

2018 11 22 09:44

Eimuntas Nekrošius | „Meno forto“ archyvo nuotr.

Šių metų žurnalo „Kultūros barai“ 7/8 numeryje paskelbtas paskutinis mano straipsnis apie Eimuntą Nekrošių. Nemaniau, kad tai bus atsisveikinimo žodis su pasaulinio dydžio asmenybe ir kukliu žmogumi, nuostabiu draugu, kuris niekad neišduoda, bet ir neatleidžia išdavystės.

E. Nekrošiaus Pažadėtoji žemė Jaunimo teatre

Netrukus gegužę sukaks 30 metų nuo iškilaus lietuvių kultūros istorijos įvykio – Jaunimo teatro gastrolių Jungtinėse Amerikos Valstijose (1988 05 01-30). Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Vėlių takai (1)

2018 11 20 13:40

Vėlės vaizdinys lietuvių kultūroje – plevenantis baltas pavidalas ar tiesiog skaidrus, lyg permatomas, oro raibuliavimas. Retkarčiais – ugninis kamuolys ar klaidžiojanti žvakelė. Tačiau dažniausia vėlės yra nematomos, jos tik girdimos ir jaučiamos iš šnaresio, šnabždesio, aidėjimo, žingsnių, per nugarą bėgančio šiurpuliuko.

Visgi vėlės palieka medžiagišką pėdsaką, iš kurio galima suprasti jas vaikščiojant po gyvųjų pasaulį. Vėlės turi savą kelių bei takų tinklą, kuris, nors nematomas (nes vėlės dažniausia keliauja neliesdamos Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Gandras ir kregždė lietuvių sodyboje: apie jų panašumą ir skirtumus (3)

2018 11 18 15:00

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Kregždė ir gandras – šventieji lietuvių sodybų paukščiai. Nuo seno drausta naikinti jų lizdus, o šių paukščių įsikūrimas buvo suprantamas kaip ypatinga palaima namams ir apsauga nuo perkūnijos:

Kregždės – šventi paukščiai. Jei kuriuose namuose jos apsigyvena, tai ir tie namai šventi: jų perkūnas nemuša ir kt. nelaimės nelanko.

Gandrai kur apsigyvena, ten piktosioms dvasioms nėra vietos. Užtat lietuviai gandrus gerbia ir jų nešaudo. Nušauti gandrą skaitosi kaip padaryti žmogžudystę. Skaityti toliau →

Č. Iškauskas. Europos armija: kur du pešasi – trečias laimi? (32)

2018 11 15 13:21

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Makrono (Macron) pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR) , nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Skaityti toliau →

E. Dzežulskis-Duonys. Šeimos politikos būtinybė (2)

2018 11 12 16:00

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Pranešimas, skaitytas Raudondvaryje, pristatant visuomeninį judėjimą „Lietuva yra čia“.

Kodėl šeima tokia svarbi? Kodėl ji svarbiausias ekonominės, socialinės ir kultūrinės valstybės politikos centras?

Pagal ilgaamžę filosofinę ir politinę tradiciją šeima biologine ir dorovine prasme pagrįstai laikoma visuomenės ląstele. Skaityti toliau →

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

2018 11 12 13:10

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

– Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau →

K. Ivanovaitė. Ar dar pamename? (0)

2018 11 12 13:00

Daugelyje kultūrų laidojimo papročiai, požiūris į mirtį ir mirusiųjų pasaulį yra vieni svarbiausių dalykų. Mirtis laikoma perėjimu iš šio pasaulio į anapusinį, todėl laidosena suprantama kaip gyvųjų ir mirusiųjų santykių atspindys.

Dabartiniai laidojimo papročių tyrimai leidžia kalbėti apie seniausius akmens amžiaus palaidojimus dabartinėse Lietuvos žemėse ir nuo 1992 m. veikiančiame Gražutės regioniniame parke. Tyrimų dėka esama galimybių išryškinti pagrindinius amžių tėkmėje besiformavusius sėlių laidosenos skirtumus. Skaityti toliau →

V. Vasiliauskas. Makrono Potiomkino kaimai (5)

2018 11 11 19:18

Lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – I Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę, ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Skaityti toliau →

D. Vaitkevičienė. Auksinė, vandeninė, skraiduolinė (0)

2018 11 11 10:35

Žalčiai / gyvatės neša "kvietką" (gyvačių dievybės karūną). Tai labai dažnas antlangių motyvas Lietuvoje. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Prieš vykstant į „Vykinto kelių“ ekskursiją po Ignalinos kraštą, į galvą atėjo užkalbėjimo tekstas, 1928 m. Paliesiaus kaime (Ignalinos r.) užrašytas suomių folkloristo Johano Viljos Mansikos (Viljo Johannes Mansikka). Tai vienas keisčiausių ir poetiškiausių užkalbėjimų, naudotas nuo gyvatės įkandimo. Visas užkalbėjimas – ištisinė kreipinių grandinė, gražiai poetiškai suritmuota:

– Kvietkinė pakvietkinė,
Auksinė padauksinė,
Sidabrinė pasidabrinė,
Miedinė pamiedinė,
Geležinė pageležinė, Skaityti toliau →

V. Vyšniauskas. Filosofo tragedija (22)

2018 11 10 23:45

Anksti gyvenime supranti, kad visuotinė nihilizmo epidemija yra neišvengiama ir gali nuvesti žmoniją į pražūtį.

Sunkiai dirbi, siekdamas parodyti žmonėms, jog prasmės gyvenime vis tiek galime siekti, nepaisant religijos žlugimo.

Stengdamasis paaiškinti kvailiams, kad nihilizmą galime įveikti realizuodami save per aistrą gyvenimui, meną, nepaliaujamą kovą ir savęs puoselėjimą, sukeli sau filosofinę krizę su į beprotybę varančiu totaliniu nerviniu išsekimu.

Po šimto metų išlepę paaugliai cituoja tave kaip pateisinimą beprasmiškam, hedonistiniam gyvenimui.

Skaityti toliau →

V. Vaitkevičius. Nemuno kilpose atrasti nežinomi senovės lietuvių pilkapiai (15)

2018 11 09 15:00

Senovės lietuvių pilkapiai Birštono centriniame parke | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Džiugi žinia baltų kultūros puoselėtojams: antradienį, prieš prasidedant pilkapiams skirtam seminarui Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre, už poros šimtų metrų nuo šio pastato buvo apžiūrėti ir apmatuoti iki šiol nežinomi senovės lietuvių pilkapiai!

Archeologų akimis mažiausiai trylika Birštono centrinio parko pilkapių (jų dydis svyruoja nuo 5,5 iki 12 m skersmens, nuo 0,5 iki 1,8 m aukščio) yra lengvai matomi, tačiau išsidėstę dideliame plote kelių hektarų plote ir iš dalies apardyti takelių, aikštelių, kitos žmonių veiklos. Skaityti toliau →

Kelionės lektuvubilietai.lt