Akiračiai

J. Lipinskienė. Šiaulių Moters ir vaiko klinika – mamai ir vaikui palanki ligoninė? (0)

J. Lipinskienė. Šiaulių Moters ir vaiko klinika – mamai ir vaikui palanki ligoninė? | sveikuoliai.lt nuotr.

Šiauliuose gimdyvėms pagimdyti „padeda“ policija, jos turi kvėpuoti rūkančių gydytojų tabako dūmais. Ar tai mamai ir vaikui palanki ligoninė? 

Po truputį atsigauna mano dvasia nuo patirtų įspūdžių Šiaulių Moters ir Vaiko klinikoje, bet juos pažadino naujos dramatiškos istorijos, kai gimdyvėms talkina ne tik rūkantys gydytojai, bet ir policija. Gimdymo terminas jau buvo praėjęs prieš 4 dienas. Tad prasidėję stiprūs sąrėmiai nenustebino – labai jų laukiau, tiksliau, labai laukiau susitikimo su vaikučiu. Skaityti toliau

V. Klumbys. Vilnius irgi tvarkosi: Reformatų parkas ir kitos žaliosios erdvės (1)

Reformatų parkas | wikipedia.org nuotr.

Vilnius gi negali nusileisti Kaunui, kuriame pjaunamos ištisos alėjos. Nežinau, kaip laikinojoje, bet sostinėje visus svarbiausius parkus ir skverus patikėta projektuoti vienai architektei – Jurgai Silvijai Večerskytei-Šimeliūnei.

Ji jau buvo pasižymėjusi Palangoje Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija, kurios metu, beje, buvo iškirsti visi medžiai, turbūt turistų pageidavimu – kam jiems pavėsis, jei yra kavinės. Kolegos architektai, neabejotinai iš pavydo, rezultatą įvertino taip: „marširavimui skirti prospektai, prėskas kataloginis dizainas ar mikrorajoniniai daugiabučiai savaitgaliui“. Skaityti toliau

M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video) (48)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.

Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar Bažnyčios veikėjai tapo Vilniaus dienų festivalio rengėjų įkaitais? (1)

Vilniaus dienos 2018 | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 dienomis  Vilniaus centre griaudėjo renginys, kurį Savivaldybė pavadino skambiu „Sostinės dienų festivalio“ vardu.

Nežinau, ar tai tinkamiausias šio renginio pavadinimas, bei koks žodis ar metafora taikliausiai ir tiksliausiai jį apibūdintų.

Tikriausiai, tinkamiausias  tokių renginių vardas būtų  ne festivalis, bet mugė, o pagrindinis jos tikslas – ne šventė,  šventimas, bet prekyba, pirkimo ir  vartojimo manijos  skatinimas. Skaityti toliau

M. Katelynas. Treji Angelos Merkel beprotybės metai (6)

Martynas Katelynas | propatria.lt nuotr.

„Nelegalios imigracijos“ terminas nors ir girdėtas, tačiau retam europiečiui, o tuo labiau lietuviui kėlė kažkokius jausmus. Paskutinė pabėgėlių krizė šalia Europos Sąjungos įvyko dar praėjusiame amžiuje, kaip karo byrančioje Jugoslavijoje pasekmė.

Europa nuo to laiko gyveno ramų gyvenimą, nors horizonte jau kaupėsi tamsūs debesys. Eiliniai europiečiai tikrai nesitikėjo, kad 2015-aisiais metais į jų Tėvynes masiškai pradės plūsti migrantai iš įvairių pasaulio šalių. Skaityti toliau

Kaip pablogėję Lenkijos-Vokietijos santykiai įtraukė Europą į II Pasaulinį karą (64)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Rengėjų nuotr.

Tikroji istorija nėra politkorektiška ypač , kuomet nagrinėjami tokie skaudūs įvykiai kaip karai. Be to nėra vienos tiesos, kaip ir nėra vieno karo kaltininko. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje buvęs ilgametis JAV diplomatas, ir konsulas Krokuvoje Algis Avižienis pasakoja apie diplomatijos užkulisinius žaidimus vykusius aplink Lenkiją ir pačioje Lenkijoje II-Pasaulinio karo išvakarėse.

Kai kurie pateikiami faktai greičiausiai niekuomet nepateks į istorijos vadovėlius, nes yra labai nepatogūs ar net nepriimtini iš oficialios istoriografijos pusės. Bet tai faktai, kuriuos reikia gerai žinoti, nes jie gali padėti suprasti dabartinę tarptautinę padėtį. Skaityti toliau

A. Liekis. Prezidentas A. Smetona partinės diktatūros metais (nuotraukos) (18)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona | Archyvinė nuotr.

Neseniai knygynuose pasirodė prof.dr. Algimanto Liekio iš 6 – tomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145 – tojų gimtadieniu, 100 – mečiu prezidentavimo ir 75 – mečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“, III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV – Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100 – mečiui! Skaitytojų dėmesiui knygų autoriaus priminimai apie Prezidento A.Smetonos persekiojimus, bausmes vadinamosios „seiminės Lietuvos“ metais. Skaityti toliau

Viešnia iš Paryžiaus: Nebijokime būti paranoikais (13)

Jelena Kondratjeva-Salgueiro | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Mus nori įtikinti, kad tautiškumas yra trukdžių trukdys. Kad tiesiausias kelias į ateitį, – Lietuva be sienų. Kad geriausias auklėjimas tas, kuris atleidžia vaiką nuo bet kokių pareigų. Kad brukte brukama Stambulo konvencija yra skaidri kaip ašara… Nebijokime būti paranoikais, sako 30 metų Paryžiuje gyvenanti publicistė, literatūros almanacho „Glagol“ vyriausioji redaktorė Jelena Kondratjeva-Salgueiro. Ji patvirtina, kad ir Prancūzijoje žmonės pratinami galvoti ne savo galva, kad jiems primetamos išankstinės nuostatos, verčiančios piliečius infantilia mase. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Briuselio, Helsinkio susitikimų eigos ir netikėtumai (1)

B. Smialovskio nuotr.

Ši vasara ypatingai turtinga ir įdomi svarbiais tarptautiniais įvykiais: JAV Prezidento Donaldo Trampo susitikimas su NATO lyderiais Briuselyje, jau vėlesnis Amerikos vadovo apsilankymas Britanijoje ir susitikimas su Anglijos Karaliene Elžbieta II, ir pagaliau – didžiųjų pasaulio valstybių – JAV ir Rusijos – vadovų susitikimas Helsinkyje.

Iš visų šių įvykių – neabejotinai svarbiausias yra Helsinkio susitikimas, kai dar palyginti ne taip seniai išrinktas JAV Prezidentas D. Trampas susitiko su jau turinčių didžiulį politinį patyrimą Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu. Skaityti toliau

D. Konstantinovas: Rusijos demokratija – tiktai imitacija (10)

Danijilas Konstantinovas | Asmninė nuotr.

Rusijos opozicijos koordinacinės tarybos steigėjas, teisininkas, visuomenės veikėjas Danijilas Konstantinovas jau kurį laiką gyvena ir veikia Lietuvoje. Iš tėvynės jam teko bėgti nuo išgalvotų kaltinimų kriminaliniu nusikaltimu. Jūsų dėmesiui – jo įžvalgos apie Rusijos politinę sistemą, demokratiją, sisteminę ir antisisteminę opoziciją, prieigas prie viešosios informacijos išteklių.

– Dabartiniame Rusijos parlamente – Valstybės Dūmoje – atstovaujamos keturios partijos, neskaičiuojant vienmandatininkų, nepriklausančių frakcijoms. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? (video) (12)

Šlovė Ukrainai! Ką tai žeidžia? | Alkas.lt koliažas

2018 m. pasaulio futbolo čempionatas Šjačėje primena 1936 m. olimpines žaidynes Berlyne. Abiem atvejais žaidynes rengė autokratinės, ekspansyvios šalys. Tiesa, vykstant žaidynėms Vokietijoje dar buvo toli iki pirmųjų svetimų kraštų aneksijų ir masinių pogromų prieš savo šalies piliečius, bet pirmieji ekspansiniai žingsniai jau buvo žengti. Klaipėdos krašte jau kibirkščiavo konfliktas dėl jo atjungimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos. Vokietijos vadovas aiškiai rėmė Klaipėdos „separatistus“, siekiančius sugrąžinti kraštą didžiojo Reicho prieglobstin. Skaityti toliau

Noamas Chomskis. 10 masių valdymo būdų (4)

mitingas-maskvoje-2017-06-12-twittwe.com-d-frenkel-nuotr-1

Chomskis (1928) amerikiečių lingvistas ir politikos aktyvistas. Dėstė Masačusetso technologijos institute, Lingvistikos ir filosofijos departamente. JAV Mokslo akademijos narys. Jis žavus savo jaunatvišku kairuoliškumu (ne leftizmu ar „moksliniu liberalizmu“) su anarchijos „prieskoniu“, o jo įžvalgos verčia kiek kitaip žvelgti į pasaulį. Ne vienas pastebės, atpažins ir Lietuvos žiniasklaidos naudojamas poveikio visuomenei priemones. Kadangi masių valdymo būdų, matyt,  yra daugiau nei šimtas ir vienas, straipsnio pavadinime galėtų būti žodis „dažniausi“. Skaityti toliau

V. Radžvilas. Vyksta atviras Europos nukrikščioninimas (video) (24)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“.

Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą. Skaityti toliau

K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį? (34)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu.

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Chose Manuelio Diurano Baroso (José Manuel Durão Barroso), kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Universiteto misija (1)

Chorchė Ortega I Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš: Chorkėches Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Mūsų laikų tema ir kitos esė  (Vilnius: Vaga, 1999), skliaustuose nurodomi puslapiai. Visi išskyrimai autoriaus.

Ar aukštasis mokslas nėra daugiau nei profesionalumas ir tyrinėjimai? Iš pirmo žvilgsnio nieko kito nepamatysime. Tačiau paėmę lupą ir išanalizavę mokymo planus, pastebėsime, kad beveik visada profesinio supratimo ir tyrinėjimų ištroškusiam studentui privalomas bendro pobūdžio – filosofijos, istorijos – kursas. Tokia universitetinė tvarka paaiškinama labai vangiai – studentas turi gauti „bendros kultūros“ dalykų. Skaityti toliau

R. Alaunis. Cheminės atakos ir JAV smūgiai Sirijoje – JAV pasaulinės imperijos nuosmukio ženklas? (video) (61)

Alkas.lt nuotr.

Cheminės atakos Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone (Rytų Gutoje)

2018 balandžio 8 d. JAV, Vakarų žiniasklaida, tame tarpe visi Lietuvos TV kanalai pranešė, kad Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone vadinamame Rytų Guta, Sirijos vyriausybinės pajėgos panaudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, daugiausia moteris ir vaikus. Rusija taip pat buvo laikoma atsakinga už chemines atakas, kadangi Rusija remia Sirijos vyriausybę. Skaityti toliau

Ch. Ortega i Gasetas. Šimtmečio senumo pamokos (2)

Chorchė Ortega i Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš 1932 m. Chorchės Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Masių sukilimas (Vilnius: Mintis, 1993), skliaustuose nurodomi jos puslapiai.

Išlepinti vaikai

Dabar mes galime masės žmogaus psichologinėje diagramoje pasižymėti du svarbiausius bruožus: nevaržomą troškimų augimą, ypač kai tai susiję su jo asmeniniu gyvenimu, ir didžiausią nedėkingumą viskam, dėl ko jis gali taip puikiai gyventi. Abu šie bruožai būdingi mums gerai pažįstamai išlepintų vaikų psichikai. Lepinti – tai nevaržyti norų, pripratinti prie minties, kad viskas galima, kad nėra Skaityti toliau

V. Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje? (25)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusių rinkimų į Vokietijos parlamentą rezultatai daugelį nustebino – nauja, tik 2013 metais įkurta partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo daug balsų ir, iškovojusi 93 vietas, tapo trečiąja parlamentine partija. Jos rinkėjai ir rėmėjai – didelė dalis Angelos Merkel ir socialdemokratų vykdoma politika nepatenkintų vokiečių.

Vokietiją ima rimtai spausti bėdos, susijusios su nevaldomu imigracijos srautu, kurį skatina politinė „besąlygiško svetingumo“ atvykėliams nuostata, taip pat aršiai vykdoma ideologinė kova prieš įvairiausias „fobijomis“ įvardijamas žmonių Skaityti toliau

K. Masiulis. Kodėl šiauliečių atlyginimai tokie maži? (1)

Kęstutis Masiulis | lrs.lt nuotr.

Prastas miesto planavimas, silpna strategija, ambicijų trūkumas ir politinės rietenos pradėjo duoti savo tamsių vaisių. Šiauliai jau atsilieka nuo kitų, net mažesnių miestų.

Pagal vidutinį atlyginimą Saulės miesto gyventojai jau nusileidžia Panevėžiui ir Alytui.

Atlyginimų augimas 2017 m., buvo mažesnis nei kitur Lietuvoje, todėl lyginant visas savivaldybes, šiauliečiai yra tik 16 vietoje, kai Vilnius, Klaipėda ir Kaunas užima pirmas tris. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nacizmo ir seksizmo gniaužtuose (17)

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Simono Vyzentalio centro vadovui Efraimui Zurofui pasiūlius mokėti pinigus lietuviams už žydšaudžių suradimą Lietuvoje kilo skandalas. Iš tiesų žinant kai kurių žmonių savanaudiškumą, kurio pasitaiko įvairiose tautose, šio siūlymo reikšmė aiški. Užsimanei pinigų – skųsk kaimyną, o kaltas jis ar ne – koks skirtumas? Kaltinimus išrasime. Šiuo aspektu panašiai skamba Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Vigilijaus Sadausko siūlymai mokėti premijas už įrodytus žydų nusikaltimus lietuvių tautai. Vis dėlto šiuo atveju esama ir nutylimų aspektų. Skaityti toliau

P. Plumpa. Pašarvota tiesa (23)

Petras Plumpa | lkbkronika.lt nuotr.

Jau praėjo kelios savaitės nuo tos Sausio dienos, kai s. N. Sadūnaitė Seime pasakė savo gyvą Tiesos žodį apie Lietuvos gyvenimo žaizdą. Laiko dulkės uždengia skaudžius įvykius ir žodžius, todėl juos būtina prisiminti, jeigu nenorime tapti savojo užmaršumo aukomis. Tiesą sakant, žmonės nepamiršo Sausio 13 dienos tragedijos smulkmenų, tad nepamiršta ir 2012 metų gegužės 17-sios. Panašiai būdavo ir tremtiniams: jie sunkiose sąlygose apsiprasdavo, net linksmindavosi, net atrodydavo, kad jau pamiršo baisią skriaudą, tačiau sielos gilumoje visada ruseno prisiminimas, viltis ir troškimas sugrįžti į Tėvynę. Skaityti toliau

A. Tarnas. Už ką apsišvietusioji Europa taip nekenčia žydų (110)

LCVA nuotr.

Neseniai minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ne vienas klausėme savęs, kodėl šios  tautos istorija  tokia tragiška?  Prieš keletą metų, dalyvaudamas seminare apie holokaustą, vieno žinomo istoriko  klausiau, kodėl žydai, dievo išrinktoji tauta, persekiojami jau du tūkstančius metų. Jis mane pataisė: ne du, o penkis tūkstančius. Tik tiek.

Lietuvoje į šį klausimą bandė atsakyti  gal tik rašytojas Jonas Mikelinskas (Kada kodėl taps todėl? Holokaustas be politikos ir komercijos –Vilnius, 2004).  Filosofas L. Donskis pavadino jo knygą gebelsiškos propagandos perlu. Skaityti toliau

T. Petryla. 10 patarimų jaunimui, kaip būti saugesniam internete (0)

Tomas Petryla, komunikacijos specialistas | Asmeninio albumo nuotr.

Kiekvienas jaunuolis neįsivaizduoja nei vienos dienos be interneto. „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ yra daugelio jų telefonuose ir dažniausiai per vieną dieną yra atidaromos ne vieną dešimtį kartų.

Kuo daugiau praleidžiate laiko internete, tuo daugiau pavojų jums gali kilti.

Susitikimuose su moksleiviais sužinojau, kad didžioji dauguma savo socialiniuose tinkluose turi draugų, kurių realybėje nėra matę. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą (11)

Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Artėjant Lietuvos ir Latvijos valstybių 100-osioms metinėms, sulaukėme ypatingos dovanos, knygos, kurią mūsų bendro tikėjimo Romuvos  bendruomenėms pateikė Latvijos dievturių sandraugos vadovas  Valdis Celmas (Valdis  Celms).  

Tai išties šimtmečio žingsnis. Juk vos ne kiekvieną bendrą Baltų krivulę baigdavome šūkiu, jog turime kaip dvi broliškos tautos glaudžiau bendradarbiauti, tačiau tai taip ir likdavo tik tušti žodžiai, nes netgi televizijos programomis Ryga ir Vilnius iki šiol nesugeba pasikeisti, jau nekalbant apie kokius nors dažnesnius bendrus projektus. Skaityti toliau

T. Petryla. Ką daryti kad vaikai būtų saugesni socialiniuose tinkluose (1)

Tomas Petryla | asmeninė nuotr.

Atsimenu vaikystėje mane mokė, kad nereikia kalbėti su nepažįstamaisiais.  XXI amžiuje tai būtų galima pasakyti ir kalbant apie virtualius nepažįstamuosius. Virtualioje erdvėje nepažįstamieji labai lengvai gali apsimesti bet kuo. Asmeninio saugumo virtualioje erdvėje klausimas šiomis dienomis tampa labai svarbus. Didžioji dalis suaugusiųjų net neįsivaizduoja, ką šiuolaikinis jaunimas veikia internete. Atlikau vieną eksperimentą. Per kelias minutes susikūriau neegzistuojančios merginos facebook paskyrą, įsikėliau internete rastą nuotrauką ir pakviečiau į draugus vienos Vilniaus mokyklos visus vienos 8 klasės mokinius. Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: psichologinių operacijų ištakos; psichologinių operacijų vykdymo politika ir jų teikiamos galimybės (XVII) (3)

Monumentas Čingischanui Hohoto mieste, šiaurės Kinijoje | Wikipedia.org nuotr.

Pirmiausia prašau atleisti, – buvo ištikęs gripas, tad teko trumpam atidėti darbus į šalį ir savaitėlę kaip reikiant pačiaudėti.  Sveikatos ir stiprybės Jums visiems, gerbiamieji, ir, – kaip įprastai, tęsiame „Propagagandos žodyną“. Šįkart pakalbėsime apie psichologinių operacijų ištakas ir kitų, šiek tiek labiau už mus informaciniame kare patyrusių valstybių, patirtis.

Pirmiausia: svarbu įsidėmėti ir prisiminti, kad propaganda, kaip reiškinys, nėra tas pats, kas psichologinė operacija. Ji yra tik viena iš daugelio sudedamųjų psichologinės Skaityti toliau

S.-J. Bukrejevas: Rusų tautos problema – daugiatautė imperija (7)

Sergejus-Jaromiras Bukrejevas | Asmeninė nuotr.

Jūsų dėmesiui pokalbis su rusų tautininku, Šiaurės brolijos nariu Sergejumi-Jaromiru Bukrejevu, kovojusiu Ukrainos pusėje su Vladimiro Putino remiamais Donbaso separatistais. Kalbėjosi politologas, tautininkas, Tautos santalkos pirmininkas Marius Kundrotas.

Pirmiausiai – pažintis. Kaip Jūs tapote rusų tautininku ir kas yra rusų nacionalizmas Rusijos tautų-senbuvių ir kaimynų atžvilgiu? Skaityti toliau

K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę (6)

Rytinis Gedimino pilies kalno šlaitas. 1927 m. | Lenkijos valstybinis skaitmeninis archyvo nuotr.

Neseniai rasti 1863 metų sukilimo vado Lietuvoje Zigmanto Sierakausko palaikai. Galimas daiktas, kad greta aptikti ir dar vieno sukilėlių vado Konstantino Kalinausko palaikai. Šios netikėtos radybos suteikia progą dar kartą prisiminti 1863 metų sukilimą ir aptarti jo reikšmę sukilėlių palikuonims. Ta proga Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados, Vytauto Didžiojo universiteto ir partnerių pastangomis Vilniuje ir Kaune neseniai surengta diskusija „Kas mums liko iš 1863-iųjų sukilimo idealų?“

Diskusija paliko dvejopą įspūdį. Viena vertus, beveik visi renginio dalyviai pažymėjo, kad sukilimas mums pirmiausia kalba apie laisvę ir apie kovą už šią trapią vertybę. Skaityti toliau

G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje (10)

Viešas tėvo Urbano Grandierio (Urban Grandier) sudeginimas apkaltinus sutarties su Velniu sudarymu | Amžininko piešinys, Ludenas, 1634 m.

Įprasta manyti, kad Biblijoje kalbama tik apie pasiaukojimą, bet tai tik dalis tiesos. Šv. Rašte aiškiai sakoma, kad  bibliniam dievui  žmonės ne tik aukojosi, bet ir aukojo kitus. Būdamas krikščioniu, tokių Biblijos vietų aš tiesiog nepastebėdavau, o kai pastebėdavau, mano protas spruko nuo jų šalin, bijodamas jas deramai įvertinti. Kaipgi galima negerai galvoti apie tai, kuo tiki, kuo tiki tau artimi žmonės, bendruomenė? Be to, studijuojant Bibliją joje paprastai ieškoma simbolinės įvykių prasmės, taip apeinant doroviškai nepriimtiną ir nepatogią tiesioginę reikšmę. Tad objektyvesnis biblinės ideologijos vaizdas tegali atsiverti tik nuo jos atsiskyrus, iš šalies.. Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Įžanga

 „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie  rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą,  kaip naudingus pamokymus  jauniems,  pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau