Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Akiračiai

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: 20 Putino metų (video) (2)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Rengėjų nuotr.

Rusija pernelyg didelė, kad trumpoje laidoje išsamiai pajėgtume aptarti  2000-2019 Vladimiro Putino valdymo laikotarpį.

Tačiau apžvelgti Putino laikotarpio pagrindines gaires, bei pačią Putino asmenybę mes šioje laidoje vis tik pabandėme.

Buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis apie 20 Putino metų be išankstinio nusistatymo, bei propagandinių klišių. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. „Baltijos kelias“ – trijų šalių vienybės simbolis, bet ne daugiau… (2)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

„Baltijos kelias“ turėjo reikšti trijų nepriklausomų šalių vienybę. Ne deklaruojamą, ne teorinę, bet realią – ekonominę ar politinę. Vieni kitus turėjome remti, palaikyti sunkiausiais momentais, ypač per agresijos aktus iš Rytų. Formaliai taip ir buvo per tuos tris dešimtmečius. „Baltijos kelias“ tą vienybę simbolizavo visam pasauliui. Bet Gyvoji grandinė, nusitęsusi apie 650 km nuo Vilniaus iki Talino, ir teliko simboliu…

Istorinės sutartys nugulė į stalčius… Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Kinijos ir JAV grumtynės dėl milžiniškos teritorijos. Kas nugalės? (video) (3)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Youtube nuotr.

Pietų Kinijos jūra – tai milžiniškas 3,5 milijonų kv. km. plotas, kurio 90 procentų Kinija laiko savo teritorija. Septynios kitos, mažesnės Rytų Azijos šalys, tame tarpe ir Filipinai, Vietnamas ir Malaizija nenori pripažinti Kinijos teritorinių pretenzijų ir prašo JAV pagalbos, ginant jų interesus šiame regione. Per Pietų Kinijos jūrą eina trečdalis viso pasaulio prekybos.

Nemanykime, kad mes per toli, kad nepajusti atgarsių jei konfliktas pasieks „karštą“ stadiją. Todėl su dideliu malonumu „Iš savo varpinės“ pristato temą, kurios ir vėl nerasime mūsų spaudoje, kur nuogi užpakaliai ir kriminalai seniausiai dominuoja ir rimtiems dalykams vietos lieka vis mažiau. Skaityti toliau

J. Niūniavaitė-Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos (2)

LLT Archyvas, G. Svitojaus nuotr.

Prieš 28-ius metus 1991 m. liepos 31 dieną ginkluoti nusikaltėliai užpuolė Medininkų pasienio postą ir nužudė ten budėjusius Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės darbuotojus. Lietuvoje 1991 m. vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos padaliniai, nors 1990 m. kovo 11 d. ir buvo atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Čia vykdė karines operacijas SSRS vidaus reikalų ministerijos (VRM) kariuomenės padalinys OMON’as (ypatingos paskirties milicijos dalinys, veikęs 1988 – 1991 m.).

Tokiu sudėtingu laikotarpiu Lietuvos pasienio kontrolės postuose sunkiomis sąlygomis Skaityti toliau

T. Skorupskis. Nauja politinė epocha (2)

T. Skorupskis | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuva išsirinko naująjį prezidentą. Kaip dažnai su pagieža jį vadino įvairūs nacionalistai, ypač remiantys alternatyviuosius kandidatus – bankininką.

Atrodytų, kad inauguracijos metu sudėlioti paskutinieji štrichai – aiškus dėmesys identitetui, tradicijai ir nepabijota pasakyti apie globalizmo iššūkius, kas atrodo turėtų nuraminti ir pačius didžiausius kritikus iš dešinės sparno. Gitano Nausėdos inauguraciją politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius pavadino naująja politine epocha. Skaityti toliau

A. Rusteika. Kaip jie vykdo savo pažadus (1)

Parduok mišką | FB nuotr.

Iš 2016 metų žaliavalstiečių Vyriausybės programos:

DARNI MIŠKŲ POLITIKA

90. (…) Deja, pastaruoju metu ryškėja tendencija mišką vertinti tik kaip medienos išteklių, pamirštant kitas miško funkcijas: rekreacinę, buveinių, miško gėrybių. Todėl sieksime sprendimo suderinant ekonominius interesus, teisę į nuosavybę ir gamtosauginius, kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus. (…) Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Šioji kompanija pajėgi valdyti Pasaulį (video) (1)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Šios kompanijos pavadinimą vargu ar kas prisimins paklaustas apie didžiausias Pasaulio įmones. Mažą to galime spėti, kad pavadinimo „BlackRock“ jūs apskritai nesate girdėję.

Tačiau tai yra didžiausia Pasaulio kompanija, kurios valdomo kapitalo dydis net 100 kartų viršija garsaus investicinio banko „Goldman Sachs“ aktyvus.

Be abejo jums įdomu, kaip tokio didžio korporacija gali būti „nematoma“. Skaityti toliau

K. Masiulis. Rubliai nekvepia (8)

Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dauguma Europos Tarybos valstybių narių atstovų svarstė, kas yra didesnis argumentas – principinga pozicija smerkti Rusijos agresiją ar 33 mln. eurų, kuriuos Kremlius pažadėjo įmokėti į organizacijos biudžetą. Pasirinkimas buvo pinigai, o visokių pasiteisinimų greit buvo prigalvota. Tik Baltijos valstybės, Ukraina, Lenkija, Sakartvelas, Jungtinė Karalystė ir Švedija priešinosi, kad jokie Putino pinigai negali kompensuoti tarptautinių nusikaltimų, kuriuos vykdo šalis agresorė.

Kuo svarbus balsavimas dėl 33 mln. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Triguba Šimašiaus veidmainystė (27)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius pelnytai pretenduoja į pirmą vietą veidmainingiausių Lietuvoje veikiančių politikų konkurse. Vienu sprendimu – pašalinti iš sostinės Kazio Škirpos alėją, o taip pat – šio sprendimo motyvais jis vienu metu įvykdė trigubą veidmainystę.

Pirmiausiai – Valstybės dieną, jau apsisprendęs ir paviešinęs savo ketinimus panaikinti dukartinio Lietuvos laisvės kovotojo atminimą sostinėje, R. Šimašius demonstratyviai traukė Lietuvos valstybės himną, imituodamas patriotą. O kas sukūrė šį himną? Vincas Kudirka. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kai karinė paslaptis svarbiau už žmonių gyvybes… (10)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasaulis siuntė užuojautos telegramas, Barenco jūroje specialios paskirties povandeniniame laive žuvus 14 Rusijos karininkų. Iš tiesų, paprasčiausias žmogiškumas reikalauja užjausti žuvusiųjų artimuosius. Tačiau Kremlius atsitvėrė stingdančio šalčio siena, įslaptinęs ne tik informaciją apie gaisrą laive, bet ir žuvusiųjų laidotuves. Vokiečių „Der Spiegel“ šią tragediją įvardija kaip Rusijos traumą.

Iš tikrųjų, pustrečios dienos praėjo nuo to momento, kai V. Putinas patvirtino, kad avariją patyręs aparatas šaltuose Barenco jūros vandenyse – tai atominė giliavandenė stotis. Daugiau detalių Maskva neatskleidė, pareiškusi, kad visa informacija apie laivą yra įslaptinta. Skaityti toliau

P. Tomaševskis: Ko galima pasimokyti iš Lenkijos aukštojo mokslo reformos? (4)

Patrikas Tomaševskis (PatrykTomaszewski) | VDU nuotr.

Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią žadama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Galima palyginti Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Mikalojaus Koperniko universiteto Politologijos ir tarptautinių santykių fakulteto prodekano dr. Patriko Tomaševskio (Patryk Tomaszewski) teigimu, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį? (24)

atsisiųsti-2400Pasak anglų rašytojo Klaivo Steiplzo Ljuiso (Clive Staples Lewis) šėtonas apgaudinėja žmones dviem būdais. Pirmas būdas – teigti, kad jis – visagalis. Antras būdas – sakyti, kad jo išvis nėra. Pirmasis melas pakerta valią jam priešintis, antrasis panaikina motyvaciją tai daryti. Abu šie metodai plačiai naudojami ir politikoje.

Ypač tai pasakytina apie iliuminatų, masonų, bilderbergerių arba tiesiog – globalistų sąmokslą prieš tautas ir visą žmoniją. Tik apgautas žmogus arba pats apgavikas Skaityti toliau

L.V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį (6)

Pixabay.com nuotr.

Pagal Ženevoje patvirtintą naują konvenciją visos ES šalys turės užtikrinti apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbovietėje. Visoms visuomenės grupėms turi būti užtikrintos lygios galimybės iir nediskriminavimas, ypač atkreipiant dėmesį į „pažeidžiamų žmonių grupes“. Lietuvoje jau veikia Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai. Tikėkimės, kad mūsų Seimas nuolankiai patvirtins ir naują konvenciją, o tada neišvengiamai atsiras problema, kaip nustatyti, ar šypsena buvo natūrali ir nepretenzinga, ar vyriškos lyties asmuo ne per ilgai žiūrėjo į moteriškos lyties galūnes arba LGBT lyties atstovo nugarą. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Kinija ir Rusija dar susikirs dėl Kazachstano (video) (2)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kazachstanas- šalis menkai matoma mūsų medijose. O juk tai trečią pagal dydį Eurazijos valstybė. Tiesa menkai apgyvendinta ir todėl į kazachų žemes vis dirstelį kas ir galingesnių ir skaitlingesnių kaimynų. Atrodo lyg ir neturi mums Kazachstanas rūpėti, tačiau šioji per 30 metų vieno vadovo valdyta ir jo šeimos faktiškai „privatizuota“ valstybė yra ypatingai geras pavyzdys to kaip buvę komunistai tampa ekonomikos liberalais, o vėliau ir kone šachais.

Įdomus ir Vakarų požiūris į tokias valstybes. Na o kone pagrindinė šios laidos tema vis tik Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis Labanoro girios (4)

Labanoras. Plyni kirtimai | A.Gaidamavičiaus nuotr.

„Gamtininkas įsitikinęs: kai miškas iškertamas plynai, jis nustoja funkcionuoti – „Nei pagrybausi, nei pauogausi, nei žvėrys, nei augalai čia negali būti. Paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha plynai, namų gali netekti 300 porų paukščių. Labanoro girioje pastebiu, kad miškuose mažėja paprastų paukščių. Paukščiai nebeturi kur perėti“, – pasakojo pašnekovas. Jis džiaugiasi tik tuo, kad miškai vis dar saugomi draustiniuose ir rezervatuose. Tačiau, pasak gamtininko, regioniniai parkai iš to saugojimo tinklo iškrenta. „Meška, iš Baltarusijos užėjusi į Lietuvą, iškart pabėga, nes nebėra pas mus miškų“, – pridūrė A. Gaidamavičius.

Skaityti toliau

I. Ruginienė. Kam naudinga diskredituoti miškininko profesiją? (1)

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

Lietuvos miškininkų bendruomenė dar neužmiršo miškų valdymo reformos išvakarėse buvusios Aplinkos ministerijos vadovybės rengtos šmeižto kampanijos žiniasklaidoje pateikiant apie juos tikrovės neatitinkančius faktus ir skaičius. Tada daugiau kaip 3 tūkst. darbuotojų pasirašė po reikalavimu baigti juos juodinti, įžeidinėti ir užgaulioti niekuo nepagrįstais kaltinamais.

Deja, pastaruoju metu vėl pasigirdo priekaištų miškininkų bendruomenei dėl neva išvogto kažkokio mistinio milijardo, nors ir pripažįstama, jog galimybių tai įrodyti nėra. Remiantis kone vien nuojauta daroma prielaida, kad per visą Lietuvos nepriklausomybės 30 metų laikotarpį buvo totaliai sukčiaujama su visos valstybiniuose miškuose pagamintos ir parduodamos medienos apskaita, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Septynios didžiosios Vakarų klaidos (3)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie socialines, kultūrines ir ekologines Vakarų pasaulio problemas – nuo laukinio kapitalizmo iki gamtos išteklių alinimo ir atsivėrimo masinei imigracijai – prirašyta užtektinai. Šįsyk apsistokime ties geopolitika, tarptautiniais santykiais, kur Vakarų pasaulis praranda vieną poziciją po kitos, užleisdamas vietą didžiausiems savo priešininkams – Rusijai ir Kinijai. Šias klaidas galima vardyti papunkčiui.

1. Čečėnija. 1996 m. Čečėnija buvo pačios kolonijinės Rusijos pripažintas Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: A. Avižienis: Mateo Salvinis naujosios Europos lyderis? (viddeo) (4)

Mateo Salvinis (Matteo Salvini) | Alkas.lt ekrano nuor.

Permainų siekis atvėrė duris į nacionalinius parlamentus iki tol mažai žinomiems politikams. Kai kurie jau išbarstė pasitikėjimą dar nepasibaigus pirmai kadencijai, o štai Italijoje jaučiamas tikras atgimimas, kurio smaigalyje yra vice-premjeras Mateo Salvinis (Matteo Salvini).

Mažą to jis tiek aktyviai dirba su permainų siekiančiomis Europos partijomis bei judėjimais , kad jam pranašaujamas visos Europos lyderio bei atsinaujinimo simboliaus vaidmuo. Kiek tai yra tiesa? Apie tai ir apie bendrą foną besikeičiančioje Europoje kalbamės su buvusiu JAV Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Briuselis pataria: padėkite vargšams juos apiplėšdami (video) (6)

Vitalijus Balkus | Alkas.lt ekrano nuotr.

Europos Komisija pateikė rekomendacijas Lietuvai, kaip gerinti padėtį. Ir vos pateikė iš karto visos medijos pasigavo rekomendaciją mažinti socialinę nelygybę. Bravo!!!

Tik štai, kaip ir visuomet velnias slypi detalėse. Ir net ne vienas raguotis siūlymuose sėdi, o net keli. Be abejo galiausiai oficiozai pastebėjo, kad socialinės atskirties mažinimas kažkaip siejasi su automobilių bei visuotinių NT mokesčių, tačiau dėmesį į tai akcentuoti Skaityti toliau

V. Rubavičius. Belyčiai ir keistalyčiai – pažangiausioji kapitalizmo ateitis? (22)

Vytautas Rubavičius | Asmeninio albumo nuotr.

Regime sparčiai kultūriškai ir juridiškai naikinamą vyro ir moters lyčių skirties nuovoką – greit vyriška ir moteriška chromosomos jau bus paskelbtos „politiškai nekorektiškomis“, kaip įvardijimai tėvas ir motina, primenantys „atgyvenusią“ gamtiškąją naujos gyvybės atsiradimo plotmę, kuri pritraukia ir religinį sakramentalumą. „Pažangieji“ mąsto paprastai – ištrynus iš kalbos bei sąmonės tėvą ir motiną, netenka prasmės ir Dievo Įsakymai, „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. Vaikai vis labiau imami suvokti kaip galimi įsivaikinti ar technologiškai – genetiškai bei surogatiškai – pasigaminti Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionys ir baltų sentikiai: ar tikrai tokie skirtingi? (28)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairių tikėjimų santykiai šiais laikais būna gana skirtingi. Nuo radikalaus religinio išskirtinumo iki sinkretizmo arba reliatyvizmo. Šiuo atveju norėtųsi rasti ketvirtą kelią – užuot vien tiktai priešinus skirtingus tikėjimus, kuriant dirbtinę mišrainę ar abejingai teigiant vienodą kiekvienos pusės teisumą panagrinėti tai, kas iš tiesų jungia, o kas skiria.

Pagrindinis skirtumas tarp krikščionybės ir pagoniškųjų religijų – kad krikščionybėje dievybės gerumas tampa svarbesnis, nei jos galia, o pagonybėje dažniau apeliuojama į galią. Pagoniškas žmogaus santykis su dievybe savo esme atitinka Skaityti toliau

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai (52)

Mykolas Biržiška ir jo „Vilniaus Golgota“ | respublika.lt nuotr.

Nešvarios kortos politikų rankovėse

Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo domitės?“… Gerai pamaišytu rusų-lenkų kalbų „kokteiliu“ išreiškę savo susižavėjimą jo nuostabiu Gdansku, sulaukėme netikėto klausimo. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kas yra Putinas? (video) (0)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną medijos kalba nuolatos ir įvairiai. Tačiau į klausimą „Kas yra Putinas?“ reta jų bando atsakyti iš esmės. Be abejo tai pirmiausiai atsitinka dėl politinių simpatijų ar antipatijų, kur vieniems tai kone kraugerys, o štai kitiems vos ne Pasaulio gelbėtojas. O juk joks tokio mąsto politikas neatsiranda iš niekur .Jis turi pirmiausiai „gimti“ kaip politikas , o vėliau aplinkybės turi jam tapti palankios siekiant valdžios Olimpo. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje kalbamės apie Putino biografijos laikotarpį, kuomet jis dirbo po diplomatinę priedanga KGB rezidentūroje Rytų Vokietijoje. Skaityti toliau

A. Kirkutis. Ar gali būti kas geriau už Dievo planą? (1)

Algimantas Kirkutis | A. Kubaičio nuotr.

Šį straipsnį mane paskatino paruošti viešoje erdvėje pasirodžiusi publikacija. Tai parengta publikacija apie vieną Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo metu diegiamą į šalies ir, net galima tvirtinti, kad į visos Europos sąjungos sveikatos apsaugos sistemą vieną iš naujausių ir pažangiausių šiuolaikinės klinikinės medicinos sričių – gyvensenos mediciną (GM). Šioje publikacijoje abejojama ar gali būti medicininėje praktikoje taikoma patirtis įgyta pasiremiant krikščioniško gyvenimo ideologija. Skaityti toliau

Europos mąstymo vingiai: ateityje – pražūtis ar pakilimas? (2)

Povilas Aleksandravičius | A. Sarcevičiaus nuotr.

Europiečiai niekada nesitenkino tuo, ką jau išrado ar sukūrė, vis siekė daugiau. Tai lėmė didžiulę pažangą įvairiose gyvenimo srityse, tačiau eidama šiuo keliu žmonija priartėjo prie kritinės susinaikinimo ribos. Mintimis apie europietiško mąstymo kryptis, šiuolaikinės visuomenės problemas ir ateitį dalijasi Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto docentas filosofas dr. Povilas Aleksandravičius.

– Nagrinėjote Europos mąstymo istoriją nuo senovės Graikijos laikų ir šių dienų, išskyrėte dvi pagrindines europietiško mąstymo kryptis – į plotį ir į gylį. Ką jos reiškia? Kada ir kodėl mąstymas į plotį ėmė dominuoti? Skaityti toliau

J. Prasauskas, V. E. Bortkevičienė. Karalius Mindaugas ir karalius Gediminas – giminės (24)

Lietuvos karalius Treniota | aidas.lt nuotr.

Lietuvos karalius Mindaugas labai nusipelnė lietuvių tautai, nes suvienijo daugumą baltų žemių, jo įtaka buvo jaučiama Skalvijoje, Nadruvoje, Sūduvoje. Mindaugas pasižymėjo kaip geras karvedys, diplomatas ir politikas. Jam visada buvo svarbiausi lietuvių tautos ir valstybės interesai. Be to, Mindaugas buvo krikščionis iš išdidžiosios raidės. Jis lotynų kalba vedė korespondenciją su daugeliu Europos šalių. Susirašinėjo su Romos popiežiumi, išsirūpino jo malonę ir globą. 1251 m. Lietuva buvo paskelbta karalyste, o 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas karūnavosi Lietuvos karaliumi. Jo biografija apgaubta nežinios šydu su daug neatsakytų klausimų. Tiksli Mindaugo gimimo data irgi nežinoma, bet manoma, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Signatarą Liudviką Saulių Razmą atsimenant. (1)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma | LRS nuotr.

Gegužės 22 d. atsisveikinome su kolega Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru Liudviku Sauliumi Razma. Kažkodėl vadinome jį tik Sauliumi Razma, Sauliumi. Nežinau kodėl.

Jis buvo ne tik kuklus, be galo inteligentiškas ir darbštus žmogus. Neperrašinėsiu jo biografijos, kurios jis pats taip ir neparašė, tačiau su kuria šiais laikais nėra sunku susipažinti. Jis turėjo teisę ir galėjo vadintis disidentu, tačiau to nedarė. Nors tai labai madinga šiais laikais.

Jis buvo sutvertas rūpintis ne savimi. Visų pirma, jis rūpinosi šeima. Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: JAV-Irano santykiai artėja prie kritinės ribos (video) (23)

Vitalijis Balkus ir Agis Avižienis | „Iš savio varoinės“ nuotr.

Gaila , kad rinkimų tema Lietuvos žiniasklaidoje užgožė net ir labai rimtus pasaulio įvykius. Šioje “”iš savo varpinės” laidoje kalbamės su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižienių ir bandome atsakyti į klausimą ar D.Trampas pradės savo pirmąjį karą Per paskutines dvi savaites ryškiai padidėjo JAV-Irano karinio konflikto pavojus. Neseniai JAV Valstybės departamentas liepė visus savo „krizės atveju nereikalngus“ darbuotojus palikti JAV ambasadą Bagdade ir konsulate kitame mieste Irake.

Pasak JAV pareigūnų, padidėjo rizika, kad Irano remiamos Skaityti toliau

L. Astra. Dviguba pilietybė – milžiniška teisinė apgaulė su politinių privilegijų kupra (10)

Lilijana Astra | Penki.lt nuotr.

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nebuvo tokio pavojingo, aukščiausios politinės valdžios suplanuoto visuotinio balsavimo, kokiu žada tapti Gegužės 12-osios referendumas dėl Dvigubos pilietybės. Visą mėnesį truko LRT transliuojami vieši debatai, įsiplieskiant nesutaikomiems ginčams ir augant kritinei įtampai tarp šio referendumo oponentų ir karštų jo propaguotojų, atstovaujamų LR Seimo, Vyriausybės, išeivijos, kai kurių akademinių sluoksnių atstovų. Jų gražbylystė rožinėmis spalvomis tapė Dvigubos pilietybės privalumus: tai ir „pasaulio lietuvių integravimas“, ir „jų grįžimas  į Tėvynę“, ir kažkodėl vadinamos vientisos pilietybės įgijimas, nors iš tiesų yra priešingai. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro

Pažintys Laistymo įranga Big Green Egg Autodalys internetu Papildai sportui Antklodės Internationella frakt transport firma Baldai internetu Svetaines baldai sužadėtuvių žiedai