Įvyko Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid „istorinis darbo vizitas“ į Maskvą. Kodėl istorinis?
Šiaip jau tokie vizitai neatkreipia įdėmaus kaimyninių šalių ar visos Europos valstybių dėmesio, bet šis – ypatingas. Tai pirmas Estijos vadovo vizitas į Rusiją per 8 metus. Parengtas labai greitai ir nelauktai: jau balandžio 3 d. Kremlius sutiko su Talino prašymu susitikti su V. Putinu, radusiu laiko tokios mažos – mažiausios iš visų posovietinių respublikų – valstybės vadovei. Skaityti toliau
Indija, kurioje balandžio 11 d., praėjusį ketvirtadienį prasidėjo rinkimai, pakilo į naują ekonominį ir demografinį lygį, o analitikai praneša, kad ši šalis drauge su visa Azija, tapo pagrindine ekonominio augimo flagmane pasaulyje. Indija demonstruoja didžiausius augimo tempus tarp pagrindinių besivystančių ekonomikų, o šiais metais laukiama, jog ji išstums iš penktosios pasaulio ekonomikos net Didžiąją Britaniją. Tačiau Kinijos fone ši šalis paprastai nublanksta arba būna mažiau pastebima.
Dabartinis Indijos premjeras Narendra Modis paskelbė tikrą nuosprendį Skaityti toliau
Mūsų kartos pareiga dabartinį mūsų kartos lietuvių fatalizmą pakeisti iniciatyva, energija ir veikimu, Tautos likimą imti į savo rankas, stoti į kovą nebedrebant. Demokratija atveria didžių galimybių pasireikšti Tautos iniciatyvai. Kai Tauta išmoks tomis galimybėmis pasinaudoti, tai ji taps nenugalima. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į kovą už Tautos likimą, brangintų laisvę ir teisingumą, būtų tam pasiruošusi. Kazys Pakštas
Nors tie mąstytojo Kazio Pakšto žodžiai buvo pasakyti, jam vertinant prieškarinę Lietuvos tikrovę, jie neprarado savo svarbos ir mūsų dienoms, ir daugelio mūsų siekiams. Skaityti toliau
Balandžio 2 d. 17 val. Kauno tautinės kultūros namuose (A. Jakšto g. 18, Kaunas) vyks antroji Daivos Vaitkevičienės paskaita „Dangaus sodai“ iš paskaitų ciklo „Durys į baltų dievų pasaulį“.
Mitologė, hum. m. dr. Daiva Vaitkevičienė supažindins su baltų mitiniais vaizdiniais ir atskleis simbolines reikšmes, slypinčias mitiniuose pasakojimuose, dievų paveiksluose ir apeiginėse praktikose. Paskaitų ciklas kaip iš atskirų kaladėlių sudėstys sistemišką baltų mitologijos vaizdą.
Mitų pasakojimas prasideda nuo dangaus – iš čia atkeliauja šviesos dievybės, į čia Skaityti toliau
Tyrimai rodo, kad valstybėje vyksta stipri vertybių kaita. Drauge su Nepriklausomybės Aktu į Lietuvą grįžta Pirmosios Respublikos dvasia… Nepriklausomybės kartos apsisprendimai koreliuoja su tarpukario Lietuvos žmonių nuostatomis, kur svarbu tarnauti didesniems tikslams, elgtis principingai, nestovėti abejingam, pasitikėti savimi ir pačiam imtis atsakomybės, užuot laukus, kad kas atneš pokyčius. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tvarkydama savo archyvą netikėtai atradau 1994 metais Skaityti toliau
Кадры решают всё! (liet. kadrai viską lemia!) – tokia liūdnai pagarsėjusia tirono fraze būtų galima apibendrinti neseniai pasibaigusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Partijos, idėjos, koalicijos ir vertybės pasitraukė į antrą planą, dabar viskas sukasi tik apie asmenybių žavesį.
Lyderis dėmesio centre
Kai buvo sprendžiama ar įvesti tiesioginius merų rinkimus, tuo metu Seimą valdę Skaityti toliau
2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties.
Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus ūkininkas. Nors nemokėjo rašyti, gebėdamas skaityti gerai išmanė valstiečių žemės valdymo įstatymus, servitutų taisykles ir su noru padėdavo aplinkiniams žmonėms įvairiausiais patarimais. Skaityti toliau
Kitados teatras buvo vadinamas vėpsone, taigi, žiūrovai būtų vėplos, vėpliai.
Šią savaitę vėpsonės avanscenoje įsitvirtino susisiekimo ministras Rokas Masiulis, atlikęs savo ariją kaip iš natų, neabejotinai surašytų S. Daukanto aikštėje. Viena ranka pamaloninęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinį direktorių (jau buvusį?) Arvydą Vaitkų už gerą darbą dosnia premija, kita ranka jį nušalino nuo pareigų. Skaityti toliau
2018 m. metais pasirodė Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000 – 2017 metai“.Tai ypatingo aktualumo protestas prieš susitaikymą su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija. Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu. Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis. Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui. Skaityti toliau
Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.
Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas
Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau
Atsakyti į šį klausimą, man regis, nėra lengva, nors prof. Vytauto Radžvilo rinkiminis komitetas pasivadinęs skambiu ir patraukliu vardu „Susigrąžinkime valstybę“, o jo programinės nuostatos priimtinos ir žadinančios teigiamų permainų viltį, bet abejonių, ar verta balsuoti išlieka ir jų yra nemažai.
Iki V. Radžvilo įsitraukimo buvau tvirtai apsisprendęs nebalsuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, arba, Skaityti toliau
Lotyniškos kilmės vardas Augustinas reiškia „didis, didingas, vertas pagarbos“. Šis vardas, žinoma, pirmiausiai asocijuojasi su šventuoju Augustinu (354-430), vienu iškiliausių krikščionių mąstytojų, didžiuoju katalikų bažnyčios teologu ir mokytoju, kurio minčių poveikis vėlesniems laikams nėra išblėsęs iki šiol.
Nors šv. Augustinas turi nuopelnų ir istorijai, ypač teologiškai aiškinant žmonijos istoriją veikale „De civitate Dei“ (Dievo miestas), kur parodoma per amžių amžius trunkanti žemiškos valstybės (civitas terrena) ir Dievo valstybės (civitas Dei) kova, šis rašinys yra ne apie tą Augustiną. Nepaisant to, su garsiuoju Hippo vyskupu jis turi bendrų bruožų, būdingų krikščionims, ir taip pat, kaip ir šventasis, yra „vertas pagarbos“. Skaityti toliau
Žemaičių apygardos Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius gimė 1920 metais Rupiekių kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje, valstiečių šeimoje.
1946 m. sausio mėn. NKGB jį sulaikė, užverbavo, suteikė slapyvardį „Inkaras“ ir paleido. Saugumui jis nedirbo, pasitraukė į pogrindį ir kovojo beveik 7-erius metus.
Žemalės miške 1946 metais įstojo į Petrausko – „Majoro“ būrį, davė priesaiką ir tapo partizanu „Spartuku“, vėliau – „Lendrūnu“, „Bajoru“. Skaityti toliau
Kokios savybės leidžia laikyti alų geru? Skonis? Aromatas? Stiprumas? Sudėtis? Alaus žinovai galėtų pateikti visą sąrašą savybių, tačiau čia rašysiu tik apie vieną jų − raudoną spalvą, esmingą ir mitišką alaus požymį, siekiantį priešistorinius baltų kultūros laikus.
Iki mūsų dienų esame išsaugoję posakį „Kur saldu, ten gardu, kur raudona, ten gražu“. Raudona spalva kadaise sieta su grožiu, sveikata, gyvybe, energingumu, stiprumu. Raudona ir balta – tai senųjų juostų raštų ir drabužių siuvinėjimų spalvinis derinys. Taip pat tai spalva, kuri greta mėlynos, Skaityti toliau
Kimbrai – legendų ir tikros istorijos pasakojimų apipinta, kadais gyvavusi, reali tauta. Šios tautos žygiai, kurie tęsėsi ilgus šimtmečius, neliko nepastebimi ir dažnam praeities tyrinėtojui kelią didžiulį susidomėjimą bei begalinį norą įminti kadais kimbrų užmintas mįsles. Išmaišę visą Europos žemyną, jie laimėjo daugybę žūtbūtinių mūšių bei patyrė sunkius pralaimėjimus. Visur žengdami kaip užkariautojai, neretai patys kentė nuo stipresniųjų galios. Skaityti toliau
Prieš 27 metus, 1992 m. vasario 25-26 d., ginkluoti armėnų daliniai, palaikomi sovietinio motorizuotojo šaulių pulko, įvykdė protu sunkiai suvokiamą nusikalstamą aktą. Chodžali mieste, kurio daugumą sudarė azerbaidžaniečiai, buvo surengtos kraupios skerdynės. Nužudyta 613 taikių gyventojų, 487 sužeista, 1275 paimta į nelaisvę, apie jų likimą iki šiol nieko nežinoma.
Chodžali (azer. Xocalı) arba Ivanjanas – gyvenvietė Kalnų Karabache, už 10 km į šiaurės rytus nuo Stepanakerto. De jure ji priklauso Azerbaidžanui, bet de facto valdomas armėnų. Skaityti toliau
Kultūros paveldo tema kol kas nėra laikoma tiek pat svarbia kaip automobilių statymo vietos, taršos, masinių renginių finansavimo ar pramonės plėtros klausimai, tačiau ji itin svarbi, jei norime išsaugoti mūsų Klaipėdos tapatybę. Pastaruoju metu belieka apgailestauti, kad kultūros paveldo tvarkymas teegzistuoja kaip valstybinių institucijų imitacinis darbas, kuomet daugelis nuostabių, valstybės ir miesto istorijai itin reikšmingų pastatų griūva tiesiog akyse.
Apmaudu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija veiksmais parodo, kad miesto tapatumas, jai rūpi ne per labiausiai: tesuranda vos 100 tūkst. eurų istorinių Skaityti toliau
Brutenio ir Vaidevučio legenda bei Palemonas
Vijūkas-Kojelavičius pirmoje savo „Lietuvos istorijos“ dalyje „Apie lietuvių praeitį prieš italų atvykimą į Lietuvą“ pateikia lietuviškos palemoniados priešistorę, kurioje kalbama apie herulu artumą lietuviams bei apie kimbro Vaidevučio įkurtus religinį centrą Romuvą bei Krivių krivaičio postą [1]. Prieš tai gyvenęs J. Dlugošas mums perduoda žinią, kad Romuvos įkūrėjai prūsai, buvo iš Romos imperijos pabėgę lotynai [2]. Būtent itališka kiltis bei krivaitiška religija ir sieja Skaityti toliau
„Tardami „Lietuva – lietuviams“ (pagrindinis Jono Basanavičiaus „Aušros“ obalsis – O.V.) mes trokštame išgauti mūsų Tautai tokią politišką tvarką, kuriai esant lietuviai patys galėtų save valdyti, nepriklausydami svetimiesiems, o kultūriškas jų ūgis nebūtų trukdomas svetimtaučių.“ Vincas Kudirka. Varpas (1902, Nr. 12, p. 2)
Atgimimo laikais, prieš dvi dešimtis metų visų pirma buvo atsigręžta į valstybę, kurią sunaikino okupacija 1940 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo Skaityti toliau
Šiandien Lietuva tiek pasaulio, tiek Europos žemėlapiuose atrodo mažas žemės lopinėlis, tačiau tikrumoje yra garbinga ir didinga savo praeitimi, ilgokai lėmusi rytų Europos likimą. Ji išaugino garsiuosius mūsų karalius, stiprino mūsų tautos žadintojus. Ją vertino daugelio šalių žmonės. Jos pergalėmis žavėjosi net pasaulis.
Praeitis – mūsų šaknys ir todėl mus įpareigoja geriau pažinti savo Tėvynę Lietuvą ir tinkamai ją įvertinti. Šita aplinkybė paskatino ir mus iš arčiau susipažinti su žymiais Skaityti toliau
„Pasveikink savo šalį gimtadienio proga!“ – kviečia prezidentė.
„Švęskime Vilniaus gimtadienį!“ – ragina Vilniaus meras.
Skambūs viešųjų ryšininkų politikams padiktuoti šūkiai. O istorija? Kodėl piktinamės Kremliaus propagandistais, kai mūsų pačių aukščiausi pareigūnai šiandien skelbia Vasario 16-ąją esant „šalies gimtadieniu“, „valstybės gimtadieniu“. Tarsi ilgaamžės Lietuvos valstybės niekad nebūtų buvę. Tarsi Lietuva būtų gimusi Skaityti toliau
Lietuva iki šiol migracijai dėmesio beveik neskyrė, todėl valstybė tebuvo pasyvus stebėtojas gyventojų išvykimo, kuris tęsiasi jau ketvirtį amžiaus ir 2018 metai nebuvo išimtis. Šiemet pagaliau Seimas sulaukė iš Vyriausybės įstatymo projekto, kuris yra pirmas žingsnis vykdyti migracijos politiką.
Lietuva imasi migracijos politikos
Visos vyriausybės iki šiol mažai rūpinosi migracija, nes premjerai manė nelabai ką galintys padaryti prieš turtingesnių valstybių konkurenciją, todėl vylėsi, kad pagerės ekonomika ir emigracijos Skaityti toliau
Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos problemos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir telkiant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir inteligentijos, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva. Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Skaityti toliau
Kas gi nežino, kad per Pusiaužiemį meška ant kito šono apsiverčia? Apsivertusi ima leteną žįsti ir vėl saldžiai įminga iki pavasario. Jis jau ne už kalnų – pusė žiemos išmiegota…
Laikui bėgant, keičiantis kalendoriams, tą senovišką įvykį pažyminti diena susipynė su krikščioniškomis šventėmis, apaugo naujomis reikšmėmis. Ji siejama tai su sausio 25 d., šventojo Pauliaus atsivertimu (jis juk irgi verčiasi, – sakė viena tautosakos pateikėja), tai su Grabnyčiomis ar Pusiaugavėniu – pastaroji šventė irgi žymi laiko ciklo virsmą − gavėnios įpusėjimą. Skaityti toliau
Gražiausias šventes ir Naujuosius sutikęs Lietuvoje, pasaulinio garso režisierius Rimas TUMINAS vėl Maskvoje, kur jo laukia dideli darbai ir pasaulinės gastrolės su jo vadovaujamu Jevgenijaus Vachtangovo dramos teatru. Prisistatantis kaip mažos, išdidžios ir darbščios tautos atstovas, užsienyje laukiamas režisierius neša žinią ir apie Lietuvą, kurios dabarčiai ir ateičiai jis negali likti abejingas.
– Visada malonus jausmas grįžti ir negalvoti, kad ryt poryt vėl reikės išeiti. Kartais taip užsimiršti, kad nebesupranti, ko tau reikia toje Maskvoje, galvoji, o ką tu ten darai, bet kai nuvažiuoji ir pasineri į darbą, tos mintys aptyksta. Teatras, kad ir kokioje šalyje jis būtų, Skaityti toliau
Apie Lenkiją tenka vis daugiau skaityti ir girdėti mūsų regiono bei pasaulio žiniasklaidoje. Reikia pasakyti, kad daugelyje atveju šis dėmesys yra susijęs su konfliktais. Su Europos Sąjunga mūsų didysis kaimynas konfliktuoja dėl Konstitucinio tribunolo, spaudos laisvės ir migrantų kvotų priėmimo.
Iš Vokietijos Lenkijos aukštieji pareigūnai oficialiai reikalauja šimtus milijardų eurų kompensacijų už Trečio Reicho žalą padarytą per Antrą pasaulinį karą. Aišku, kad su Rusija dvišaliai santykiai yra maždaug Šaltojo karo stadijoje. Ryšium su konfliktu dėl Ukrainos Varšuva neužmiršta pakritikuoti Vokietiją, Skaityti toliau
Nėra abejonių, kad „penktakolonininkai“ nuo senų laikų reiškėsi bei reiškiasi ir Lietuvoje. Netiesa, kad mūsų šalis jiems nesvarbi, nereikšminga, per maža, kaip tvirtina Kremliaus propagandistai. Čia jie aktyvūs dėl keleto priežasčių: mūsų valstybė yra tarsi slenkstis tarp Rytų ir Vakarų, lyg jungiamoji grandis tarp euroatlantinių struktūrų ir posovietinio bloko, ji prieina prie jūros, svarbaus uosto, lietuviai nuolat kovojo su okupantais, yra nepakantūs bet kokiai priespaudai ir mylintys laisvę, kiek tai beskambėtų pompastiškai. Tai įrodo prieš beveik trys dešimtmečius metų vykę istoriniai pokyčiai. Skaityti toliau
2018-ieji metai gamtosauginiu požiūriu buvo intensyvūs Lietuvoje. Tokie jie buvo ir pasaulyje. Čia pateikiu apžvalgą straipsnių, kurie man pasirodė įdomiausi ir geriausiai atskleidžiantys, kas vyksta su pasaulio laukine gamta ir visuomenės požiūriu.
Rytų JAV „kalnų liūtas“ oficialiai pripažintas išnykusiu
JAV gyvenančios pumos porūšis – rytinė puma – oficialiai paskelbta išnykusia. Šios stambiosios katės, gyvenusios Misisipės upės regione, pradėjo nykti jau prieš 100 Skaityti toliau
Terminas „Penktoji kolona“ dažnas mūsų politiniuose tekstuose, tačiau kokia jo kilmė, ką jis reiškia konkrečiu laikotarpiu, ne visai aišku. Lietuvoje apie mistinę ir kartu realią Penktąją koloną pradėjome kalbėti tomis lemiamomis 1991-ųjų sausio dienomis, kai šalia reguliariosios sovietinės kariuomenės, VRM pajėgų galvas pakėlė vadinamieji „penktakolonininkai“ – įvairių įmonių, organizacinių, saugumo, partinių struktūrų suburti smogikai, kurie, pasivadinę mobilizuojančiu „Jedinstvo“ („Vienybė“) vardu, turėjo uždengti okupacinės valdžios darytas piktadarybes. Ši sąvoka įgavo neigiamą atspalvį, nes reiškė svetimos valstybės ar organizacijos destrukcinę veiklą Lietuvoje, kuria buvo siekiama išlaikyti senąjį okupacinį režimą. Skaityti toliau
Kitąmet Lietuva taps vienintele, išskirtine Europos Sąjungos valstybe šilumos ūkyje sukryžminusia griežtą valstybinių monopolijų reguliavimą su privataus verslo konkurencija. Tačiau toks šilumos rinkos reguliavimo hibridas anaiptol nerodo mūsų išskirtinio sumanumo – greičiau tik tai, kad žmonių, o ypač politikų, atmintis yra trumpa.
Nuo kitų metų įsigalios nauja šilumos supirkimo tvarka, pagal kurią griežtai reguliuojamos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės turės konkuruoti su privataus kapitalo nereguliuojamais Skaityti toliau
