Akiračiai

Ch. Ortega i Gasetas. Universiteto misija (1)

2018 04 21 07:00

Chorchė Ortega I Gasetas | Wikipedia.org nuotr.

Ištraukos iš: Chorkėches Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Mūsų laikų tema ir kitos esė (Vilnius: Vaga, 1999), skliaustuose nurodomi puslapiai. Visi išskyrimai autoriaus.

Ar aukštasis mokslas nėra daugiau nei profesionalumas ir tyrinėjimai? Iš pirmo žvilgsnio nieko kito nepamatysime. Tačiau paėmę lupą ir išanalizavę mokymo planus, pastebėsime, kad beveik visada profesinio supratimo ir tyrinėjimų ištroškusiam studentui privalomas bendro pobūdžio – filosofijos, istorijos – kursas. Tokia universitetinė tvarka paaiškinama labai vangiai – studentas turi gauti „bendros kultūros“ dalykų. Skaityti toliau →

R. Alaunis. Cheminės atakos ir JAV smūgiai Sirijoje – JAV pasaulinės imperijos nuosmukio ženklas? (video) (61)

2018 04 15 10:43

Cheminės atakos Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone (Rytų Gutoje)

2018 balandžio 8 d. JAV, Vakarų žiniasklaida, tame tarpe visi Lietuvos TV kanalai pranešė, kad Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone vadinamame Rytų Guta, Sirijos vyriausybinės pajėgos panaudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, daugiausia moteris ir vaikus. Rusija taip pat buvo laikoma atsakinga už chemines atakas, kadangi Rusija remia Sirijos vyriausybę. Skaityti toliau →

Ch. Ortega i Gasetas. Šimtmečio senumo pamokos (2)

2018 02 28 06:00

Ištraukos iš 1932 m. Chorchės Ortegos i Gaseto (1883 –1955) knygos Masių sukilimas (Vilnius: Mintis, 1993), skliaustuose nurodomi jos puslapiai.

Išlepinti vaikai

Dabar mes galime masės žmogaus psichologinėje diagramoje pasižymėti du svarbiausius bruožus: nevaržomą troškimų augimą, ypač kai tai susiję su jo asmeniniu gyvenimu, ir didžiausią nedėkingumą viskam, dėl ko jis gali taip puikiai gyventi. Abu šie bruožai būdingi mums gerai pažįstamai išlepintų vaikų psichikai. Lepinti – tai nevaržyti norų, pripratinti prie minties, kad viskas galima, kad nėra Skaityti toliau →

V. Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje? (25)

2018 02 17 12:22

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusių rinkimų į Vokietijos parlamentą rezultatai daugelį nustebino – nauja, tik 2013 metais įkurta partija „Alternatyva Vokietijai“ laimėjo daug balsų ir, iškovojusi 93 vietas, tapo trečiąja parlamentine partija. Jos rinkėjai ir rėmėjai – didelė dalis Angelos Merkel ir socialdemokratų vykdoma politika nepatenkintų vokiečių.

Vokietiją ima rimtai spausti bėdos, susijusios su nevaldomu imigracijos srautu, kurį skatina politinė „besąlygiško svetingumo“ atvykėliams nuostata, taip pat aršiai vykdoma ideologinė kova prieš įvairiausias „fobijomis“ įvardijamas žmonių Skaityti toliau →

K. Masiulis. Kodėl šiauliečių atlyginimai tokie maži? (1)

2018 02 16 16:16

Prastas miesto planavimas, silpna strategija, ambicijų trūkumas ir politinės rietenos pradėjo duoti savo tamsių vaisių. Šiauliai jau atsilieka nuo kitų, net mažesnių miestų.

Pagal vidutinį atlyginimą Saulės miesto gyventojai jau nusileidžia Panevėžiui ir Alytui.

Atlyginimų augimas 2017 m., buvo mažesnis nei kitur Lietuvoje, todėl lyginant visas savivaldybes, šiauliečiai yra tik 16 vietoje, kai Vilnius, Klaipėda ir Kaunas užima pirmas tris. Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Nacizmo ir seksizmo gniaužtuose (15)

2018 02 15 08:00

Simono Vyzentalio centro vadovui Efraimui Zurofui pasiūlius mokėti pinigus lietuviams už žydšaudžių suradimą Lietuvoje kilo skandalas. Iš tiesų žinant kai kurių žmonių savanaudiškumą, kurio pasitaiko įvairiose tautose, šio siūlymo reikšmė aiški. Užsimanei pinigų – skųsk kaimyną, o kaltas jis ar ne – koks skirtumas? Kaltinimus išrasime. Šiuo aspektu panašiai skamba Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus Vigilijaus Sadausko siūlymai mokėti premijas už įrodytus žydų nusikaltimus lietuvių tautai. Vis dėlto šiuo atveju esama ir nutylimų aspektų. Skaityti toliau →

P. Plumpa. Pašarvota tiesa (23)

2018 02 12 18:41

Jau praėjo kelios savaitės nuo tos Sausio dienos, kai s. N. Sadūnaitė Seime pasakė savo gyvą Tiesos žodį apie Lietuvos gyvenimo žaizdą. Laiko dulkės uždengia skaudžius įvykius ir žodžius, todėl juos būtina prisiminti, jeigu nenorime tapti savojo užmaršumo aukomis. Tiesą sakant, žmonės nepamiršo Sausio 13 dienos tragedijos smulkmenų, tad nepamiršta ir 2012 metų gegužės 17-sios. Panašiai būdavo ir tremtiniams: jie sunkiose sąlygose apsiprasdavo, net linksmindavosi, net atrodydavo, kad jau pamiršo baisią skriaudą, tačiau sielos gilumoje visada ruseno prisiminimas, viltis ir troškimas sugrįžti į Tėvynę. Skaityti toliau →

A. Tarnas. Už ką apsišvietusioji Europa taip nekenčia žydų (109)

2018 02 08 12:32

Neseniai minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ne vienas klausėme savęs, kodėl šios tautos istorija tokia tragiška? Prieš keletą metų, dalyvaudamas seminare apie holokaustą, vieno žinomo istoriko klausiau, kodėl žydai, dievo išrinktoji tauta, persekiojami jau du tūkstančius metų. Jis mane pataisė: ne du, o penkis tūkstančius. Tik tiek.

Lietuvoje į šį klausimą bandė atsakyti gal tik rašytojas Jonas Mikelinskas (Kada kodėl taps todėl? Holokaustas be politikos ir komercijos –Vilnius, 2004). Filosofas L. Donskis pavadino jo knygą gebelsiškos propagandos perlu. Skaityti toliau →

T. Petryla. 10 patarimų jaunimui, kaip būti saugesniam internete (0)

2018 01 11 06:00

Tomas Petryla, komunikacijos specialistas | Asmeninio albumo nuotr.

Kiekvienas jaunuolis neįsivaizduoja nei vienos dienos be interneto. „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ yra daugelio jų telefonuose ir dažniausiai per vieną dieną yra atidaromos ne vieną dešimtį kartų.

Kuo daugiau praleidžiate laiko internete, tuo daugiau pavojų jums gali kilti.

Susitikimuose su moksleiviais sužinojau, kad didžioji dauguma savo socialiniuose tinkluose turi draugų, kurių realybėje nėra matę. Skaityti toliau →

V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą (11)

2017 12 19 16:00

Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Artėjant Lietuvos ir Latvijos valstybių 100-osioms metinėms, sulaukėme ypatingos dovanos, knygos, kurią mūsų bendro tikėjimo Romuvos bendruomenėms pateikė Latvijos dievturių sandraugos vadovas Valdis Celmas (Valdis Celms).

Tai išties šimtmečio žingsnis. Juk vos ne kiekvieną bendrą Baltų krivulę baigdavome šūkiu, jog turime kaip dvi broliškos tautos glaudžiau bendradarbiauti, tačiau tai taip ir likdavo tik tušti žodžiai, nes netgi televizijos programomis Ryga ir Vilnius iki šiol nesugeba pasikeisti, jau nekalbant apie kokius nors dažnesnius bendrus projektus. Skaityti toliau →

T. Petryla. Ką daryti kad vaikai būtų saugesni socialiniuose tinkluose (1)

2017 12 19 15:03

Atsimenu vaikystėje mane mokė, kad nereikia kalbėti su nepažįstamaisiais. XXI amžiuje tai būtų galima pasakyti ir kalbant apie virtualius nepažįstamuosius. Virtualioje erdvėje nepažįstamieji labai lengvai gali apsimesti bet kuo. Asmeninio saugumo virtualioje erdvėje klausimas šiomis dienomis tampa labai svarbus. Didžioji dalis suaugusiųjų net neįsivaizduoja, ką šiuolaikinis jaunimas veikia internete. Atlikau vieną eksperimentą. Per kelias minutes susikūriau neegzistuojančios merginos facebook paskyrą, įsikėliau internete rastą nuotrauką ir pakviečiau į draugus vienos Vilniaus mokyklos visus vienos 8 klasės mokinius. Skaityti toliau →

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: psichologinių operacijų ištakos; psichologinių operacijų vykdymo politika ir jų teikiamos galimybės (XVII) (3)

2017 12 17 12:00

Monumentas Čingischanui Hohoto mieste, šiaurės Kinijoje | Wikipedia.org nuotr.

Pirmiausia prašau atleisti, – buvo ištikęs gripas, tad teko trumpam atidėti darbus į šalį ir savaitėlę kaip reikiant pačiaudėti. Sveikatos ir stiprybės Jums visiems, gerbiamieji, ir, – kaip įprastai, tęsiame „Propagagandos žodyną“. Šįkart pakalbėsime apie psichologinių operacijų ištakas ir kitų, šiek tiek labiau už mus informaciniame kare patyrusių valstybių, patirtis.

Pirmiausia: svarbu įsidėmėti ir prisiminti, kad propaganda, kaip reiškinys, nėra tas pats, kas psichologinė operacija. Ji yra tik viena iš daugelio sudedamųjų psichologinės Skaityti toliau →

S.-J. Bukrejevas: Rusų tautos problema – daugiatautė imperija (7)

2017 12 12 14:00

Sergejus-Jaromiras Bukrejevas | Asmeninė nuotr.

Jūsų dėmesiui pokalbis su rusų tautininku, Šiaurės brolijos nariu Sergejumi-Jaromiru Bukrejevu, kovojusiu Ukrainos pusėje su Vladimiro Putino remiamais Donbaso separatistais. Kalbėjosi politologas, tautininkas, Tautos santalkos pirmininkas Marius Kundrotas.

– Pirmiausiai – pažintis. Kaip Jūs tapote rusų tautininku ir kas yra rusų nacionalizmas Rusijos tautų-senbuvių ir kaimynų atžvilgiu? Skaityti toliau →

K. Dambrauskas. 1863 metų sukilimas – daugiau nei vien tik kova už laisvę (6)

2017 12 05 14:00

Rytinis Gedimino pilies kalno šlaitas. 1927 m. | Lenkijos valstybinis skaitmeninis archyvo nuotr.

Neseniai rasti 1863 metų sukilimo vado Lietuvoje Zigmanto Sierakausko palaikai. Galimas daiktas, kad greta aptikti ir dar vieno sukilėlių vado Konstantino Kalinausko palaikai. Šios netikėtos radybos suteikia progą dar kartą prisiminti 1863 metų sukilimą ir aptarti jo reikšmę sukilėlių palikuonims. Ta proga Lenkijos instituto Vilniuje, Lenkijos Respublikos ambasados, Vytauto Didžiojo universiteto ir partnerių pastangomis Vilniuje ir Kaune neseniai surengta diskusija „Kas mums liko iš 1863-iųjų sukilimo idealų?“

Diskusija paliko dvejopą įspūdį. Viena vertus, beveik visi renginio dalyviai pažymėjo, kad sukilimas mums pirmiausia kalba apie laisvę ir apie kovą už šią trapią vertybę. Skaityti toliau →

G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje (9)

2017 11 29 15:00

Viešas tėvo Urbano Grandierio (Urban Grandier) sudeginimas apkaltinus sutarties su Velniu sudarymu | Amžininko piešinys, Ludenas, 1634 m.

Įprasta manyti, kad Biblijoje kalbama tik apie pasiaukojimą, bet tai tik dalis tiesos. Šv. Rašte aiškiai sakoma, kad bibliniam dievui žmonės ne tik aukojosi, bet ir aukojo kitus. Būdamas krikščioniu, tokių Biblijos vietų aš tiesiog nepastebėdavau, o kai pastebėdavau, mano protas spruko nuo jų šalin, bijodamas jas deramai įvertinti. Kaipgi galima negerai galvoti apie tai, kuo tiki, kuo tiki tau artimi žmonės, bendruomenė? Be to, studijuojant Bibliją joje paprastai ieškoma simbolinės įvykių prasmės, taip apeinant doroviškai nepriimtiną ir nepatogią tiesioginę reikšmę. Tad objektyvesnis biblinės ideologijos vaizdas tegali atsiverti tik nuo jos atsiskyrus, iš šalies.. Skaityti toliau →

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

2017 11 09 19:58

Įžanga

„Begalinėje daugybėje atvejų įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad, kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą, kaip naudingus pamokymus jauniems, pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau →

V. Bukovskis. Ar Europos Sąjunga tampa kita Sovietų Sąjunga? (23)

2017 11 05 07:30

2006 metais „Brussel’s Journal“ korespondentas Polis Beljenas (Paul Belien) paskelbė garsaus rusų rašytojo, vieno iš disidentinio judėjimo Sovietų Sąjungoje pradininkų Vladimiro Bukovskio (Vladimir Bukovskij) interviu ir kalbą Briuselyje su atitinkamais komentarais.

Nuo Polio Beljeno rašomojo stalo; pirmadienis, 2006 m. vasario 27 d.

Vladimiras Bukovskis, 63 metų amžiaus buvęs sovietų disidentas, baiminasi, kad Europos Sąjunga pamažu tampa kita Sovietų Sąjunga. Praėjusią savaitę Briuselyje sakydamas kalbą, Skaityti toliau →

N. Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės? (2)

2017 10 31 13:31

Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei dvejis metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už šių svaigių pokyčių – ar tai tik laikina mada ar technologinė revoliucija?

Kriptovaliuta yra decentralizuota skaitmeninė atsiskaitymo priemonė, kurios esamas ir būsimas kiekis rinkoje nustatomas pagal iš anksto visiems žinomas taisykles, o ne, pavyzdžiui, pagal kurio nors centrinio banko subjektyvų sprendimą. Bitcoin buvo pirmoji ir yra labiausiai žinoma kriptovaliuta, Skaityti toliau →

D. Stancikas. Demokratinis centralizmas (19)

2017 10 28 23:01

„Dabartinė lietuvių valdžia, nesiklausydama proto balso, ir toliau vykdo vienašališkus, SSRS Konstitucijai prieštaraujančius ir SSRS vientisumą griaunančius sprendimus“, – taip 1990 m. kovo 15 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas reagavo į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.

Pakeiskime lietuvius į katalonus, o SSRS – į Ispaniją ir gausime beveik identišką Madrido reakciją į Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Tas pats apeliavimas į Konstituciją ir proto balsą („tai sukilimas prieš sveiką protą ir Konstituciją“), panašūs grasinimai. Skaityti toliau →

M. Zavjalova. Viačeslavo Vsevolodovičiaus Ivanovo visatos (1929.08.21-2017.10.07) (4)

2017 10 13 01:58

Kai išeina tokio masto žmogus, atrodo, kad žlunga visata. Iš tikrųjų galima pasakyti, kad jo smegenyse tilpo visata – ne tik tiesiogiai susijusių su jo pagrindine specialybe žinių kompendiumas, bet ir daugelio kitų humanitarinių ir gamtos mokslų sričių (antropologijos, istorijos, filosofijos, kultūrologijos, menotyros, neurofiziologijos, ekonomikos, matematikos, fizikos, biologijos, genetikos …) gilus pažinimas. Kaip teisingai pastebėjo rašytojas Aleksandras Genis, „Tam, kad galima būtų įvertinti Viačeslavo Vsevolodovičiaus Skaityti toliau →

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: teoriniai ir praktiniai informacinio karo ypatumai; „užnuodyto šulinio“ technika (XII) (4)

2017 10 06 16:00

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Taip susiklostė, kad šiek tiek vėliau. Taip nutiko dėl tam tikrų su informacinio karo realijomis susijusių aplinkybių. Jas pateiksiu antrajame straipsnio poskyryje, skirtame informacinio karo ypatumams aptarti. Tiems, kas truputį klaidingai mano, kad tiktai mūsų krašte visokiausios bėdos, o, pavyzdžiui, kokia nors Estija bėdų neturi – istorija patiks, garantuoju! Jei tarp mūsų, gerbiamieji, – kartais tos bėdos abiejose valstybėse yra netgi įtartinai panašios, nutinka pagal įtartinai panašias schemas ir dargi įtartinai panašiu laiku… Bet, kaip pažadėjau – apie tai šiek tiek žemiau. Skaityti toliau →

R. Alaunis. Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas: Europos federalizacija pagal scenarijų „skaldyk ir valdyk“ (40)

2017 10 06 00:08

Katalonija balsuoja dėl nepriklausomybės | Twitter.com, FutbolSnob nuotr.

Katalonijos kova už „laisvę ir nepriklausomybę“ daug kam primena Lietuvos kovą už „laisvę ir nepriklausomybę, kuri Lietuvoje baigėsi 1990 kovo 11-ą. Todėl tam tikra Lietuvos visuomenės dalis reaguodama emociniame lygmenyje palaiko Katalonijos kovą siekiant nepriklausomybės ir atsiskyrimo nuo Ispanijos. Tačiau žiniasklaida nutyli, kas slepiasi už Katalonijos referendumo dėl nepriklausomybės ir kokios galimos neigiamos pasekmės Europai.

Tiek Vakarų, tiek Rytų žiniasklaidos antraštėse ir komentaruose daugiausia dėmesio buvo Skaityti toliau →

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (54)

2017 09 29 09:05

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau →

A. Butkus: Rusui laikyti Latvijos istorijos egzaminą yra „širdies draskymas“ (28)

2017 09 24 11:32

Latvijos parlamentas rugsėjo 21 d. atmetė šalies prezidento Raimondo Vėjuonio pasiūlymą neberegistruoti Latvijos nepiliečiams gimusių vaikų kaip nepiliečių ir suteikti jiems pilietybę automatiškai.

Prof. dr. Alvydas Butkus, VDU Letonikos centro vadovas:

– Aš labai skeptiškai žvelgiu į tokias prezidento pastangas, nes puikiai žinau, kad didelė dalis Latvijos nepiliečių paprasčiausiai patys nenori tos pilietybės dėl senų Skaityti toliau →

A. Aleksaitė. Madinga kalba – madingas žmogus? (2)

2017 09 18 07:55

JAV universitetų akademinės bendruomenės nariai erzinančiai dažnų žodžių ar frazių sąrašus rengia iš šviečiamųjų paskatų, kad anglakalbiai imtų vartoti skambius, ekspresyvius, tačiau nepelnytai užmirštus žodžius, žurnalistai šio darbo imasi, norėdami pašiepti į kalbos madą linkusią tam tikrą visuomenės dalį, o tinklaraštininkų tikslas kiek paviršutiniškas – patarti tinklaraščių lankytojams, kaip sukčiauti, t. y. kokius žodžius įtraukti į kalbą, kad kalbantysis sudarytų tikro erudito įspūdį… (Agnė Aleksaitė)

***

Skaityti toliau →

G. Songaila. A. Kubilius apie naują „Maršalo planą“ Ukrainai (video) (25)

2017 09 17 01:52

Ginatras Songaila Maidano štabe | LTS nuotr.

Niekas negalėtų įtarti, kad esu Andriaus Kubiliaus mėgėjas, bet geras darbas yra geras darbas, todėl platinu šį video ir siūlau pasižiūrėti. Man regis, A. Kubilius šį kartą niekur neprašauna pro šalį, o iniciatyva yra strategiškai gera. Jis netgi pakankamai blaiviai įvertina Lenkijos politikų didybės kompleksus bei neprotingą provokacinį elgesį.

Nerimą kelia tik tuščia A. Kubiliaus retorika dėl reformų, su kuriomis turi būti siejamas „Maršalo planas“ Ukrainai… Jeigu pavyktų pasimokyti iš savo pačių klaidų ir investicijos būtų aiškiau ir griežčiau siejamos su siekiamais rezultatais (ne vien ekonomikos rodikliams ar kad veiktų rinka, bet ir konkrečiai socialinei-ekonominei naudai piliečiams, jų gerovei), tai galėtų tapti sėkmės istorija. Skaityti toliau →

G. Burneika. Biblijos dievo gailestingumas? (88)

2017 09 10 21:00

„Dievas Tėvas“, Siksto koplyčia, Mikelandželo tapyba, 1512 m. | Humancondition.com nuotr.

Bažnyčia 2016-tuosius paskelbė gailestingumo metais. Klerikalai ir krikščionybės ideologai mėgsta kalbėti apie krikščioniškąjį gailestingumą, o Biblijoje dievas vadinamas gailestingu ir maloningu (Iš 34, 6) [1]. Tačiau gailestingumas – tai ne užuojauta ir ne atjauta, kuri leistų įsijausti į kito žmogaus padėtį ir paliktų jį orų, bet pasigailėjimas, kuris žmogų ir daro pasigailėtiną bei apgailėtiną. Tokio pasigailėjimo slaptas tikslas ir yra, prisidengiant apsimestiniu rūpesčiu, pažeminti bei paniekinti žmogų. Taip piktas blogis prisidengia apsimestiniu gėriu, kuriuo ir paperka silpnesnį. Tuo remiasi visa bažnyčios veikla. Skaityti toliau →

V. Vyšniauskas. Mylėkit, neapykantos nusikaltėliai! (16)

2017 08 29 08:30

Mokyti ir galvoti žmonės nusprendė, kad egzistuoja „neapykantos nusikaltimas“ (hate crime), į kurį, žinoma, įeina daugybė dalykų, nesusijusių su jokia neapykanta – pavyzdžiui, abejojate, ar tos pačios lyties pora turėtų galėti įsivaikinti. Abejojate? Nusikaltėlis! Turite argumentų savo abejonei? Recidyvistas!

Britų teisėsauga imasi priemonių kovai su tokios rūšies „nusikaltimais“ – bus ne tik įvedama policinė priežiūra internete, bet Karališkoji prokuratūra, kaip rašo jos direktorė Alison Saunders, „prižada padaryti viską, kad neapykantos nusikaltimai internete būtų vertinami kaip tikri nusikaltimai, atlikti realybėje“. Jau vien sakinio formuluotė išduoda, Skaityti toliau →

Dž. Miotis. Musulmonai sako Europai: „Vieną dieną visa tai bus mūsų“ (24)

2017 08 25 09:57

Praeitą savaitę Ispanijos mieste Barselonoje įvyko dar vienas islamo teroristinis išpuolis. Kadangi ši šalis daugybę metų buvo valdoma musulmonų, ji, panašiai kaip Izraelis, yra žemė, į kurios atgavimą daugybė islamistų mano turintys teisę.

Tuo pat metu toli nuo Ispanijos pradinės mokyklos uždarinėjamos valstybės, nes vaikų skaičius populiacijoje krito iki mažiau nei 10 procentų. Vyriausybė mokyklų pastatus pavertinėja slaugos ligoninėmis, teikiančiomis pagalbą senyviems Skaityti toliau →

M. Kundrotas. Talmudas: klastotės ir tikrovė (16)

2017 08 24 07:00

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvai atsidūrus informacinio karo zonoje Rusijos propagandiniai šaltiniai išnaudoja antisemitizmo kortą. Šitaip siekiama nukreipti dėmesį nuo realios grėsmės į pramanytą ar mažų mažiausiai – perdėtą. Gaila, kad šiame kontekste dalis žydų veikėjų bei simpatikų demonstruoja aroganciją ir priešiškumą Lietuvai, lietuvių tautai, jų istorijai. Užuot surėmus pečius bendrai gynybai nuo bendrų priešų kapojamasi tarpusavyje.

Naudojantis menku daugelio žmonių išprusimu pateikiamos netgi iš konteksto ištrauktos ar net suklastotos citatos iš žydų šventraščių – Toros ir Talmudo. Skaityti toliau →

Batai Baldai Srotas24.co.uk Šilumokaičiai Skrajučių platinimas