Akiračiai

„Iš savo varpinės“: Ugandos pabaisa – Idi Amin (video) (1)

„Iš savo varpinės“: Ugandos pabaisa – Idi Amin | varpine.org nuotr.

Metai šie rinkiminiai, tad „Iš savo varpinės“ laidelėse kiek dažniau kalbėsime apie diktatorius ir beprotiškus režimus. Gal tai kam padės balsuojant per rinkimus nesielgti lengvabūdiškai.

Tiesa šios dienos laidos „veikėjas“ į valdžią atėjo perversmo keliu, tačiau prezidentavo, o tiksliau siautėjo esant visiškam piliečių susitaikymui su padėtimi.

Idi Aminas kone vienas spalvingiausių ir vienas kruviniausių XX a. diktatorių apie kurį būtų galima susukti ne vieną laidą, nes jo fantazija kiek žudant savo piliečius tiek ypatingai „išradingi“ pasiūlymai tarptautinėje politikoje pranoksta daugelį jo „kolegų“. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (1)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Jonas Noreika – diplomuotas teisininkas, tapęs Lietuvos patriotinių leidinių redaktoriumi ir jų autoriumi į Lietuvos istoriją įėjo, kaip vienas iš labiausiai žydų enkavedistų kankintų Lietuvos patriotų, savo nežmoniškomis kančiomis paakinusių lietuvius kritiškiau žvelgti į tautinę mažumą – žydus Lietuvoje, kurių atžvilgiu lietuviai šimtmečiais buvo tolerantiškiausi, palyginus su kitomis tautinėmis mažumomis ir bendruomenėmis. Šitokią psichologinę nuostatą pasirinko Lietuvos patriotas, nusipelnęs Lietuvai lakūnas, sovietinio režimo kankinys Viktoras Ašmenskas, rašydamas savo knygą „Generolas Vėtra“ (V.,). Manau, kad jo pasirinkta memuarinės lietuviškos literatūros kryptis sulauks Lietuvoje pasekėjų, sudomins jaunąsias gebančių rašyti lietuviukų kartas, kurioms yra labai svarbu jų Tėvynės garbė ir prestižas pasaulio Skaityti toliau

A. Duda. Tiesa, kuri negali mirti (14)

Andžejus Duda | president.pl nuotr.

Lenkijos prezidento A. Dudos kalba Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-osioms metinėms

Lenkijos prezidentas apie nacistinės Vokietijos naikinimo stovyklos, Aušvico koncentracijos stovyklos, išlaisvinimo 75-ąsias metines 1945 m. sausio dvidešimt septintąją sovietų kariai išlaisvino vokiečių nacistų naikinimo stovyklą – Aušvico koncentracijos stovyklą. Tai, ką jie ten rado, iki šiol kelia didžiausią siaubą ir reikalauja absoliutaus moralinio pasmerkimo. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Tomas Čyvas: Mūšiai prie korupcinių vandenų (video) (1)

Tomas Čyvas | varpine.org nuotr.

Savivaldybių valdomos vandens tiekimo įmonės nuo seno buvo interesų kovos laukas ir politinų muštynių arena. Šįkart aistros kyla Aplinkos ministerijai (AM) paskelbus iniciatyvą centralizuoti tokių įmonių valdymą ir neva užtikrinti ilgai lauktą skaidrumą. Didžiųjų miestų savivaldybės yra prieš. O Klaipėdoje, tuo pat metu, verda arši kova dėl vandens ūkio kontrolės.

Apie tylius ir tamsius vandens ūkio užkulisius pasakoja žurnalistas bei apžvalgininkas Tomas Čyvas. Skaityti toliau

G. Navaitis. Nori išgyventi – tapk nacionalistu (17)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastarųjų savaičių įvykiai – verslininkų nusikaltimai naikinant pajūrio gamtą ir jų prijaukintų bei pamaitintų Klaipėdos valdininkų neigalumas atlikti savo pareigas skatina „Alko“ skaitytojas ar skaitytoja pažvelgti pro langą. Pamatys – žiema dingo.

Tai bus proga prisiminti vien 2017-2018 metais 1,7 proc. padidėjo šiltnamio dujų išmetimas, 90 proc. Juodosios jūros jau sudaro didelė toksišką zona, kurioje nėra deguonies, spėjama, kad pusė pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių gali išnykti iki 2050 metų. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Kaip globalistai su klimato kaita „kovoja“ (video) (2)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Klimato vajus vis labiau audrina visuomenes. Tik štai pagrindiniai „kovotojai“ siūlantys europiečiams paaukoti savo patogumus bei ekonominę gerovę, tuo pat metu varžosi kas greičiau pastatys vis naujas gamyklas augančiose, pirmiausiai be abejo Kinijos bei Indijos rinkose.

Tuo tarpu po stipriu ideologiniu bei propagandiniu spaudimu esantys Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Naglis Puteikis: „Grigeo“ skandalas pakeis valstybę (video) (5)

„Iš savo varpinės“: Naglis Puteikis: „Grigeo“ skandalas pakeis valstybę | varpine.org nuotr.

Kas įvyko Klaipėdoje? Kodėl ilgus metus atsakingi valdininkai buvo „atsitiktinai“ akli, kurti ir praradę uoslę. Juk pirmi gyventojų skundai dėl nepakeliamo dvoko atsakinguosius pasiekė kone prieš 10 metų?

„Iš savo varpinės“ laidoje Seimo narys, bei Centro Partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis papasakos pirmiausiai būtent apie dabartinio „Grigeo“ taršos skandalo užkulisius. Keli pateikti teisėsaugos Klaipėdoje „darbo“ faktai tikrai jus nustebins, o gal ir šokiruos. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę (1)

Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Minint Sausio 13-osios 29-ąsias metines

1990-ų metų Kovo 11-oji paskelbė: „VALSTYBĖ YRA!“ 1991-jų metų SAUSIO 13-ji patvirtino: „MES BŪSIME!“ Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Lietuva. 1991.01.13 (V., 1991).

Dar prisimename Sausio 13-osios tragedijos eskalaciją, prasidėjusią sausio 8 dieną. Gyvenome tada Minties gatvėje šalia sovietinio karinio miestelio, Skaityti toliau

L. Mažylis. Kiek dar aplinkosaugos katastrofų sulauksime Lietuvoje? (4)

Liudas Mažylis | Asmeninio albumo nuotr.

Europos Parlamento narys. Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) pagrindinis narys

Ką tik Europa – taigi ir Lietuva – pasitvirtino „Žaliąjį kursą“. Per pusmetį buvo parengta detali – o kai gerai įsiskaitai, tai pradeda atrodyti ir nuobodi – programa. Viskas labai teisingai suplanuota į gražią ateitį be jokios taršos.

O realybė? O toji Lietuvos aplinkosaugos – ypač vandens resursų tausojimo – realybė per tą patį pusmetį sparčiai ritasi link Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslotyrininkas dr. Algimantas Jakimavičius ir jo bičiulių knyga apie jį (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

2019 metų beveik pabaigoje mielas plunksnos ir mokslotyros kolega dr. Algimantas Jakimavičius padovanojo man knygą apie jį „Algimantas Jakimavičius. Entomologijos, mokslo istorijos ir bibliografijos kelias“ (V., 2019). Knyga skirta mokslininko 80-osioms gimimo metinėms. Tai pati gražiausia dovana mokslininkui.

Knygą sudaro dvi dalys: jo kolegų ir bičiulių straipsniai apie jį ir jo paties parašytų knygų, mokslinių leidinių ir straipsnių bibliografinė rodyklė. Knygą išleido Valstybinio mokslinio tyrimo instituto Skaityti toliau

I. Ruginienė. Kodėl el. platformos tebėra šventa karvė? (2)

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė | Asmeninio albumo nuotr.

Patiriame nestabilių, nei socialinio saugumo, nei orių pajamų neužtikrinančių darbų išplitimo krizę. Galime tai maskuoti madingais žodžiais, bet esmė nesikeičia: per išpopuliarėjusias elektronines platformas dirbantys žmonės nėra apsaugoti ir ateityje tai stipriai atsilieps ne tik jiems, bet ir valstybių socialinės apsaugos sistemoms.

Vietoj to, kad tvarkytumės su augančiais iššūkiais, imame tai laikyti normalia padėtimi. Nepaisant jau senokai žinomų problemų, elektroninės platformos tebėra apsuptos romantiško naratyvo, kad esą jos Skaityti toliau

M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą (17)

proza.ru nuotr.

Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Mozavieckis (Mateusz Morawiecki) prieš Naujus metus griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi kurstant Antrąjį pasaulinį karą. Skelbiame šį pareiškimą.

XX a. atnešė pasauliui neįsivaizduojamas kančias ir šimtų milijonų žmonių, nužudytų vardan išsigimusių totalitarinių ideologijų mirtį. Nacizmo, fašizmo ir komunizmo mirtini padariniai mūsų kartai akivaizdūs. Akivaizdu ir tai, kas atsakingas už šiuos nusikaltimus bei kokia sąjunga pradėjo Antrąjį pasaulinį karą – didžiausias žmonijos istorijoje žudynes. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Rotšildai – paslaptingoji bankininkų dinastija (video) (1)

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Rotšildai – paslaptingoji bankininkų dinastija | Varpinė.org nuotr.

Parengti atskirą „Iš savo varpinės“ laidą apie Rotšildų dinastiją buvo prašoma jau ne vieną kartą. Tai visiškai natūralu, nes būtent Rotšildai yra kone labiausiai paslaptimis ir gandais apaugusi finansininkų šeima.

Šioje laidoje mes tikrai neatskleisime visų paslapčių ir neatsakysime į visus klausimus, tačiau čia bus kone pirmas išsamus pasakojimas apie jų sustiprėjimo bei turtų istoriją lietuviškoje informacinėje erdvėje.

Na o Rodšildų dinastijos istorijoje buvo ir pelnymosi iš karų ir iš prekybos vergais. O taip pat kalbėsime apie ryšius su Pasaulio galingaisiais, papirkimus bei apie tai kaip XIX a. Rodšildų šeima turėjo kone stipriausią to meto žvalgybą Pasaulyje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Naujametinis žvilgsnis į ateitį (7)

Lietuvai – pasaulio lyderių sveikinimai | lrp.lt nuotr.

Aš visą laiką ieškojau savo gyvenimo prasmės tautinio gyvenimo gelmėse. Ir iki šiol man atrodo, kad tautinio, nacionalinio gyvenimo turinys, jo pajėgumas, galia – tai niekieno nepralenkta vertybė. Aš įsitikinęs, kad šiandien vėl visu aktualumu kyla būtinybė saugoti ir ginti tą vertybę; savo kalbą, etninius dalykus, be kurių mes beveidžiai ir niekam neįdomūs. Nereikalingi nei Europoje, nei pasaulyje.
Justinas Marcinkevičius.

Nuaidėjo, nubangavo, nuvilnijo tautinių Trispalvių ir valstybinių vėliavų šlamėjimu Lietuvos Respublikos šimtas pirmieji metai į istoriją… Skaityti toliau

M. Puidokas. Pagaliau atsigręžta į užsienyje gyvenančių lietuvių šeimas (2)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt nuotr.

Seime po antro bandymo buvo pritarta mano inicijuotai rezoliucijai, kuri skirta padėti užsienyje gyvenančių lietuvių šeimoms ir jų vaikams. Rezoliucija parengta surinkus duomenis iš Europos žmogaus teisių teismo bylų ir visų atsakingų Lietuvos institucijų. Ji buvo kelių mėnesių darbo Seimo Žmogaus teisių komitete rezultatas. Už Lietuvos ribų gyvenantys mūsų šalies piliečiai susiduria su jų gyvenamose valstybėse veikiančiomis vaikų teisių apsaugos tarnybomis bei kitomis šeimas prižiūrinčiomis institucijomis. Skaityti toliau

J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Penki broliai Galinaičiai: ūkininkas, gimnazistas, karininkas, kunigas, teisininkas (0)

Jono Noreikos penkių dalių istorinis romanas „Penki broliai“ | xxiamzius.lt nuotr.

Mintys Jono Noreikos-Generolo Vėtros romaną „Penki broliai“ perskaičius

Vilniaus „Versmės“ leidyklos 2013 metais išleistas Jono Noreikos penkių dalių istorinis romanas „Penki broliai“ kaip verpetas įsuka į tarpukario Lietuvos kaimo ir Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių gyvenimą, brolių Galinaičių – ūkininko Baltro, baigiamosios klasės gimnazisto Kazio, vėliau pasirinkusio prekybininko kelią, karininko Martyno, kunigo Prano ir teisės daktaro Stasio – darbai ir siekiai atspindi tuometės nepriklausomos Lietuvos paprastų žmonių ir inteligentijos troškimus, patriotizmą, rūpinimąsi gimtosios šalies gerove, ateitimi. Nenorėdamas būti šališkas atsiriboju nuo dabar   inspiruojamo neigiamo požiūrio į kai kuriuos vėlesniųjų metų J. Noreikos – Generolo Vėtros politinės veiklos epizodus. Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Kodėl vilkai pjauna avis? (4)

Vilkas | V. Augustino nuotr.

Gamta, dievas ar dievai sukūrė viską, tame tarpe ir žmones, reikiamoje vietoje. Viskas tarp gyvosios gamtos narių – žmonių, medžių, gyvūnų – susiję tarpusavyje. Santykiai buvo pagrįsti abipuse pagarba, tenkinant visų rūšių poreikius išgyventi. Darnos labui susikūrė religija, kitaip – gyvenimo būdas. Taip žmonėms buvo lengviau palaikyti darną, dalį atsakomybės perkėlus dievams, deivėms ir įvairiems jų pagalbininkams. Visa ši santykių sistema susikūrė konkrečioje geografinėje vietoje ir puikiai veikė. Kol žmogus laikė save jos dalimi. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Šventiniai pamąstymai, kaip nėra, bet galėtų būti (8)

A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

Artėja didžiosios metų šventės. Man šv. Kalėdos nuo vaikystės buvo paslapties, stebuklo laukimo dienos. Sakoma, kad su metais mes ne tik įgyjame patirties, bet ir vėl tampame panašiais į vaikus, kurie dar tiki stebuklais. Ir žinote, nematau čia jokios prieštaros ar nusikalbėjimo. Tikime į pomirtinį gyvenimą ar kitokią sielos energetinę būseną, kurios egzistavimas jau lyg ir neprieštarauja kvantinės fizikos dėsniams. Arba – netikime, nors šiaip jau turbūt kiekvienas žmogus, ruošdamasis susitikti su Nežinomybe ar Amžinybe, vis dėlto nori kažkuo tikėti ar dėl kažko viltis. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Diktatorius tarp nacionalizmo, socializmo ir…liberalizmo (video) (2)

Diktatorius tarp nacionalizmo, socializmo ir...liberalizmo | varpine.org nuotr.

Pastarosiomis dienomis „karščiausia“ tema – „Brexit“. Anglijos Brexit, kai dar kartą parodė nacionalinės idėjos gajumą. Tačiau panašūs susidūrimai tarp nacionalizmo ir internacionalizmo, kaip ir tarp liberalizmo ir socializmo jau vyko.

Europos istorija nuo XX-to amžiaus pradžios, o tiksliau net nuo XIX a. vidurio rodo besitęsiančią koliziją tarp nacionalizmo, internacionalinio socializmo, ir liberalizmo.

Šios „Iš savo varpinės“ laidos pagrindinis veikėjas yra Italijos diktatorius Benitas Skaityti toliau

O. Voverienė. Moterys – Nobelio premijos laureatės (0)

Iki 2000-jų metų Nobelio premija buvo apdovanotos 30 pasaulio moterų, tarp jų Marija Kiuri (Marie Sklodowska Curie) ir Marija Goperta Mejer (Maria Goeppert Meyer) apdovanotos 1903 metais už mokslo pasiekimus fizikos srityje: Marija Kiuri-Sklodovska (1911), šį kartą už mokslo pasiekimus chemijos srityje; Irenė Joliota Kiuri (Irene Joliot Curie) (1935) už mokslo pasiekimus chemijoje; Dorotė Kraufut Hodkin (Dorothy Crowfoot Hodgkin) (1964) už mokslo pasiekimus chemijoje; už mokslo pasiekimus fiziologijoje ir medicinoje: Gertė Radnit Korė (Gerty Radnitz Cori) (1947); Džozelina Bel Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Turkmenistanas – klestėjimo epochos pabaiga (video) (0)

Turkmenistanas – klestėjimo epochos pabaiga | ekspertai.eu nuotr.

Šios šalies nerasite populiarių kelionių gidų puslapiuose, ir net tuo atveju, jei patys norėsite ten nuvykti, tikimybė gauti šios valstybės vizą – menka. Turkmėnistanas turi milžiniškus klodus dujų, tačiau jos gyventojai priversti nuo ankstyvo ryto stovėti eilėse, kad nusipirktų pigesnių miltų. Šioje šalyje prezidento įsaku buvo uždrausti baletas, Mokslų akademija, vėžys ir AIDS. Turkmėnistanas savo savitumu stebina ne mažiau negu Šiaurės Korėja.

Be abejo šioji „Iš savo varpinės“ laidėlė greičiau trumpas pristatymas, nei analizė. Skaityti toliau

G. Burneika. Krikščioniškas galios siekis (6)

Popiežiaus Grigalijaus IX įgaliotas kunigas Konradas iš Marburgo (1180 – 1233) siunčia žmones ant inkvizicijos laužo | Nežinomo menininko pav.

Krikščionybė priskiria sau aukščiausią meilę ir absoliučią tiesą. Galios siekis esą būdingas pagonims, o pavyzdinis krikščionio įvaizdis – silpnas, nuolankus, pasiaukojęs Kristus. Iš kur tada nuožmūs kryžiaus karai ir įkyri, besąlygišką savo pranašumą virš visų kitų religijų teigianti propaganda?

Imperatorius ir filosofas Markas Aurelijus, išleidęs įsakymą už nepagarbą romėnų papročiams bausti krikščionis tremtimi, jų propagandistus pavadino silpnų sielų drumstėjais. Lyg patvirtindamas Aurelijaus žodžius, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalmarksizmo sąvoka – vieno asmens apologetika ar objektyvi tikrovė? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kelinti metai, kaip po Lietuvą klaidžioja šmėkla. Šįsyk – liberalmarksizmo šmėkla. Šia sąvoka apibūdinamas šiuolaikinis liberalizmas, siekiantis vis platesnės ir gilesnės emancipacijos, lietuviškai tariant – „išlaisvinimo“, dažnu atveju rašytino tiktai kabutėse.

Tiesa ta, jog tokie marksizmo autoriai, kaip Antonijas Gramšis (Antonio Gramsci), Djordis Lukačas (György Lukács), o vėliau – visa Frankfurto mokykla vertė klasikinį marksizmą į modernesnę kalbą ir sudarė ideologinę bazę tam, kam šiandien atstovauja tiek liberaliosios, tiek ir kairiosios partijos. Klasikinis marksizmas pirmiausiai kalbėjo apie darbininkų – proletariato – išlaisvinimą iš kapitalistų, supraskime – engėjų. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos (5)

3ee96077e3efaf0723c12dbf84c3e3b6208298e1_article_scale

Išgelbėti į praeitį nuėjusius bei visa kita aš norėjau. Štai ką tikru išgelbėjimu aš vadinu. Nyčė.

Nors savo knygose ir ypač publicistikoje aš išgelbėjau iš užmaršties – daug mokslininkų, Lietuvos partizanų, rašytojų ir poetų bei žymių politikos ir visuomenės veikėjų, vieną kitą Lietuvos karininką, mažai teko sutikti šeimų, kuriose ir vyras ir žmona įprasmino savo gyvenimą žygdarbiais. Dažniausiai didvyriškumo kelią renkasi vyrai, o jų žmonos atpalaiduoja juos nuo šeimos rūpesčių. Retai, bet vis dėl to Lietuvos kultūroje pasitaiko, kad ir vyras ir žmona tampa lygiaverčiais tautos didžiaisiais žmonėmis. Skaityti toliau

J. Palionis. Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis? (189)

Prof. habil. dr. Jonas Palionis | Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.

Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per „Žinių“ radiją tvirtino, kad Vytautas kalbėjęs rytų aukštaičių tarme. Kuo buvo paremtas toks tvirtinimas, jis nepaaiškino. Veikiausiai jis rėmėsi akademiko Zigmo Zinkevičiaus darbais, kuriuose neišskiriama dzūkų tarmė ir nevartojamas dzūkų terminas.

Ši tarmė jo suplakama su rytų aukštaičių tarme ir vadinama vilniškių vardu (žr. jo Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar kūrėjas – šventa karvė? (4)

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ | Č. Iškausko nuotr.

Aš taip pat nemačiau skandalingojo Panevėžio Juozo Miltinio teatro spektaklio pagal Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“. Bet tai nereiškia, kad tik premjeros stebėjimas, buvimas salėje gali nuteikti objektyviai nuomonei. Apskritai nuomonė objektyvi būti negali, ji visuomet subjektyvi.

Todėl pasitikiu Jauniaus Pociaus ar Valdo Vasiliausko kompetencija ir, žinoma, savo nuostatomis, kurios jau anksčiau suformuotos R. Vanagaitės publicistikos. Juo labiau, kad iš anksto skelbta, jog režisierius A. Areima, kuris, pasak teatro meno vadovo A. Jevsejevo, „kiaurai sienas eina“, stato… siaubo miuziklą. Na na… Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Bankininkas, kuris nugalėjo carinę Rusiją (video) (1)

Bankininkas Jakobas Šifas (Jacob Schiff) | Rengėjų nuotr.

Tęsiame ciklą pokalbių apie stambųjį kapitalą ir jo didžiulę įtaką demokratiniam procesui ir mūsų pasauliui bendrai. Anksčiau kalbėjome apie investicijų gigantą „BlackRock“, kuris skirsto 6 trilijonus JAV dol. investicinio turto ir siekia privatizuoti Europos Sąjungos valstybių pensijų sistemas. Per paskutinę laidą aptarėme Rokfelerių dinastijos stiprų poveikį globalizacijos politikos plėtrai. Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Opozicija nori „depresuotos“, nelaimingos Lietuvos? (11)

J. Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo pat šio Seimo kadencijos pradžios viskas buvo ir yra labai blogai, pastoviai kalba opozicija. Kai kas sako, kad tai yra normalus opozicijos darbas. Nemanau. Normali opozicijos kritika yra turėti paruošus šešėlinę Vyriausybę, parengus alternatyvų biudžetą su aiškiais skaičiais, kam bus skiriami pinigai ir iš kur paimami, jei opozicinės partijos šiandien perimtų valdžią. Per paskutinius metus tokia padėtis, kad dabartinę valdžią „kritikuoja“ kaip „pasiektą dugną“, bet patys valdžios po prezidento rinkimų visai nenorėjo imti. Dabar taip pat biudžetui opozicijos atstovai prisiūlo daugybę išlaidų, bet šaltinių, iš kur jie būdami valdžioje tas lėšas paimtų, nepateikia. Skaityti toliau

G. Kniukšta. Lietuvoje vykdoma miškų reforma yra neteisėta (2)

Lietuvoje vykdoma miškų reforma yra neteisėta | „Už Lietuvos miškus“ nuotr.

Dėl Miškų įstatymo teisėtumo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ iniciatyva į Konstitucinį Teismą 2018 m. sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo parlamentarų.

Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Iki 2019 m. gruodžio 2 d. Seimas turėjo galimybę pataisyti priimtą Miškų įstatymą, tačiau pritrūkus balsų Seimas iš naujo nepriėmė Miškų įstatymo, įtvirtinusio miškų reformą. Skaityti toliau