Akiračiai

J. Galkus. Apie Vyčio pradžią ir vardą (0)

Vytis | lrkm.lt nuotr.

Nesu istorikas – mokslininkas, mano profesija dailininkas – mokytojas. Nuo jaunystės domėjausi Lietuvos istorija, tačiau neturiu kompetencijos atsakyti į man iškylančius klausimus.

Istorikės daktarės Ingės Lukšaitės straipsnį „Dėl žodžio „Vytis“ (paskelbtas žurnale „Mūsų praeitis“ Nr.1, 1990m.) perskaičiau kokiais 2007, ruošdamas spaudai knygą – albumą „Lietuvos Vytis“ (leidykla „Akademija“ knygą išleido 2009m.). Kadangi istorikės aptariama tema man buvo artima, straipsnis mane labai sudomino ir sukėlė nemažai minčių bei klausimų, bet tada mano pagrindinis rūpestis buvo ruošiama knyga ir visą kitą teko atidėti į šalį. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti nusilpusį pasitikėjimą ES? (23)

Pixabay.com nuotr.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?

Nėra ir negali būti nevykdomos valdžios. Valdžia yra tai, kas sutelkia žmones kartu. Tai, kas kuria viešą bendro veikimo erdvę, kurioje veikiama politiškai. Valdžia vykdoma, kai viešojoje erdvėje jos ištariami žodžiai ir atliekami veiksmai nesiskiria. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932) (3)

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Skaityti toliau

G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios (2)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.

Kaip žinome, 2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui. Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Kadangi gegužės 15 dieną sukako 100 metų, kai 1920 metais darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, šiandien apžvelgsime jo sudėtį, priminsime kai kurių narių tragiškus likimus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 90 procentų rinkėjų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Iš ko kursime Europą? (13)

Pixabay.com nuotr.

Europos Sąjungos architektas Žanas Monė (Jean Monnet) teigė, kad Europos niekada nebuvo, ją reikia sukurti. Tarp mūsų dešiniųjų – pradedant Žygimantu Pavilioniu, baigiant Vytautu Radžvilu – vyrauja priešinga nuomonė, kad Europa – tai duotybė, kurią belieka priimti. Šiuo atveju kyla klausimas, ką žmonės turi mintyse, kalbėdami apie Europą.

Jei Europa, pirmiausiai, geografinė sąvoka, tai jos ribos ne visur aiškios. Rytuose nuo Azijos ją skiria Uralo kalnai, o štai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Svarbiausia Rusijai istorinės atminties diena – gegužės 9-oji – šiemet liko be deramo dėmesio. Rusai dėl koronaviruso pandemijos neišdrįso surengti parado, ir griežia dantį ant Baltarusijos, kuri tokį paradą surengė, o ir apskritai rodo vis daugiau nepaklusnumo Rusijai ženklų.

O juk šiemet paradas turėjo būti išskirtinis, jubiliejinis – 75 metų pergalės prieš Vokietiją jubiliejaus proga. Niekas neabejojo, kad tradicinė Rusijai „pobiedobiesije“ šiemet bus itin pompastiška… O štai liko kažkas itin apkarpyto ir nepilnavertiško… Skaityti toliau

V. Jurgilevičienė. Ar patriotinės jėgos sugebės susivienyti? (31)

Virginija Jurgilevičienė | Alkas.lt nuotr.

Tie, kurie pasirašys vienijimosi uniją, supranta susikalbėjimo būtinybę, o svarbiausia žino, kad rinkėjas to laukia ir nuvilti jo negalima. Nuo 2020 m. spalio mėnesio gyvensime su kita Seimo ir vyriausybės sudėtimi. Kokia ji bus priklauso nuo to, ar patriotinės jėgos sugebės susivienyti ir kokį sąrašą pateiks rinkėjams.

Algirdas Karčiauskas įvairias visuomenines jėgas prašė pasirašyti dėl vieningo politinių partijų rinkiminio sąrašo. Susisiekė ir su mumis, Klaipėdos visuomeninkais. Jei tautinės-pilietinės partijos sugebės rinkėjams pateikti vieną sąrašą, tai sugebės ir apsijungti. Skaityti toliau

G. Merkys. Nejaugi mūsų Aplinkos ministras hitlerininkas? (5)

Kęstutis Mažeikai leido medžioti su lanku | Alkas.lt koliažas

Kalbėsime apie Lietuvos žvėrelių medžioklės lankais įteisinimą .

Čia, pasirodo, mūsų Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva. Būtent jo parašas po, galima sakyti, sadistiniu teisės aktu. Pagal turimus formalius diplomus, Kęstutis išsilavinęs. 2012 m. apgynė daktaro disertaciją veterinarinės medicinos srityje. Disertacijos pavadinimas įspūdingas, netgi egzotiškas: „Veislinių kuilių sėklidžių ir priedinių lytinių liaukų morfologiniai ir morfometriniai tyrimai“. Skaityti toliau

D. Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje (34)

LDK | voruta.lt nuotr.

Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus.

Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo į Tarybų Sąjungą, kurioje vyko sovietinės baltarusizacijos bandymas, greitai peraugęs į kruvinas represijas, kurių apogėjumi tapo 1937-1938 m. didžiojo teroro įvykiai. Skaityti toliau

M. Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius (8)

Dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai (nuo Molotovo-Ribentropo pakto iki visko kitko). Deja, tam neretai talkinama ir Lietuvoje. Skaityti toliau

K. Jovaišas. Gegužės 9-oji?! Jeigu ne Vakarų frontas, Rusija prasidėtų nuo Uralo (57)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Karas dviem frontais – svarbiausia priežastis, dėl kurios nacizmas išleido pergalę prieš bolševizmą, o Hitleris prarado galimybę „padovanoti“ Rusijai gyvybinę erdvę nuo Uralo iki Vladivostoko.

Maskva taip nemano. Pagal pirminę Kremliaus versiją SSRS pergalę lėmė pažangi socialistinė santvarka ir išmintingas Komunistų partijos vadovavimas, pagal dabartinę – jokio priešo niekada nenugalėta ir neokupuota Rusija.

Pagarba zombių propagandai! Išties, Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai? (4)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais.

Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos likimo istorijoje „išeiviai ir „emigrantai 21-me amžiuje įgauna vis prieštaringesnių, naujų spalvų ir atspalvių. Antrasis pasaulinis karas – padarinys geležinės sienos 50 metų skaudžiai atskyrusios dvi tautos dalis. Skaityti toliau

K. Stoškus. Globalinis šokas: reakcija ir lūkesčiai (23)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Trys veiksniai

ŠOKAS! Vargu ar galėtume surasti tinkamesnį žodį įvertinti tai padėčiai, kuri šiandien yra susidariusi globaliame pasaulyje ir būseną, kurią patiria visa žmonija. Jis sujungia tris tą padėtį formuojančius veiksnius. Pirma, globalią fizinę galią (jėgą), pranokstančią dabartinį moderniosios civilizacijos pajėgumą jai pasipriešinti. Antra, tos galios susidūrimą su dabartiniu žmonių pasauliu. Ir, trečia, slegiančią būseną, kurią patiria šios jėgos užklupta žmonija. Visus šiuos tris veiksnius apima pagrindinės prancūziško žodžio shoc reikšmės: smūgis, susidūrimas ir sukrėtimas. Fiziologinę didelio ir staigaus sukrėtimo būseną yra aprašęs dar Hipokratas. O šoku 1737 m. ją yra įvardinęs prancūzų armijos Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką pasako įrašai kalendorių lapeliuose? (2)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Atsiverčiu 2020-ųjų metų plėšomo sieninio kalendoriaus gegužės 7 dienos lapelį su įrašu: Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, tačiau nė eilutės šiai išskirtinei Tautos istorijai paaiškinti 21-jame amžiuje gimusiems Lietuvos piliečiams. Įdomu, kiek jie žino apie 40-tį metų trukusį caro įsakymą uždraudusį lietuvišką spaudą ir jos gelbėtojus: Tautos pilkuosius didvyrius Knygnešius? Juk LR partijų, besiveržiančių į seimą, programose skirti dėmesio šios labiausiai išskirtinės pasaulyje Tautos istorijos Atminčiai išsaugoti jau 30 metų pakankamo dėmesio nėra. Nenustebtume, jeigu ne visi jaunieji seimo nariai nors ką nors daugiau galėtų paaiškinti… Skaityti toliau

S. Abromavičius. Trys šventos senųjų Rumšiškių vietos (2)

Rumšiškės bažnyčia 1939 metais | V. Augustino nuotr.

Rumšiškių miestelyje buvo daug gražių vietų: lėtai slenkantis Nemunas, Pravienos ir Nedėjos upelių vingiai, jų susiliejimas prie šimtus metų buvusio Vytauto Didžiojo vieškelio, dviejų kepurių kalnas prie jo, vadintas Kokalniu, lygus, kiek tik akys užmato, panemunės slėnis, medinė bažnyčia ir kalnelis prie jos, tiltai per upelius ir keltas per Nemuną.

Visos šios gamtos dovanos buvo brangios, tačiau trys pirmosios vietiniams gyventojams buvo šventos. Tai – senų seniausiai statyta bažnyčia su kapinėmis, Kokalnis ir Nemunas. Skaityti toliau

B. van der Veg. Tėvų atstūmimas. Neišmoktos pamokos (0)

Šeima | Pexels nuotr.

Balandžio 25-tą, pasaulyje minima tėvų atstūmimo (TA) supratimo diena. Pastaraisiais metais imta ir Lietuvoje vis dažniau apie tėvų atstūmimą kalbėti, reguliariai pasirodo istorijos apie konkrečius tėčius ir mamas, kurie tai patiria, tačiau tinkamai spręsti tėvų atstūmimą kol kas nepavyksta. Manau, kad būtina atkreipti dėmesį į akis krintančius faktus, kad išmanymo apie šią vaikų psichologinio žalojimo rūšį dar stinga. Skaityti toliau

M. Puidokas. Ar Švietimo ministerija girdi abiturientus ir mokytojus? (0)

Mindaugas Puidokas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Abitūros egzaminų diskusijoje sprendimas priimtas: vyriausybė pasakė – egzaminai bus. Vis tik, nors padėtis atrodytų aiški, neatsakytų klausimų lieka beveik tiek pat kiek ir atsakytų. Mokytojų ir mokinių balsai garsėja, bet jie lieka sunkiai girdimi. Kas vyksta?

Kadangi esu gavęs daug kreipimųsi, paklausimų, atsakymų ieškojau diskutuodamas su švietimo ekspertais, analizuodamas mokslininkų nuomonę, teikdamas klausimus ministrui A. Monkevičiui, išklausydamas abiturientus ir mokytojus bei gilindamasis į pateiktus atsakymus. Apibendrindamas mane pasiekusią informaciją, dalinuosi man kilusiais probleminiais klausimais. Skaityti toliau

S. Leonavičius. Virš Lietuvos ekonomikos – feniksai, maitvanagiais lakstantys (9)

verslas | ekonomika.lt

Feniksas – mitologinė būtybė, sutinkama egiptiečių, graikų, romėnų, kinų mitologijose. Egiptiečių mitologijoje feniksas – atgimimo simbolis, vaizduojamas kaip gandras ar garnys ir vadinamas benu. Savo gyvenimo ciklo pabaigoje paukštis susineša lizdą iš cinamono šakelių, kuriame pats susidegina. Lizdas ir paukštis virsta pelenais, iš kurių iškyla naujas jaunas feniksas. Naujasis paukštis surenka senojo pelenus į kiaušinį iš miros ir nugabena į Egipte esantį Heliopolio miestą. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl atleidžiami karantino varžtai? (31)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pradedu tikėti, kad šią viruso „koronę“ mums atsiuntė Aukščiausiasis. Taip mes mokame už savo per didelį atsipalaidavimą, paklydimus, išlepimą ir politikų klaidas.

Kaina kol kas ne itin didelė: būsiu ciniškas – tik keliasdešimt mirčių, vienam iš šimto pasitvirtina infekcija, o valdžia nesiliauja triūbyti, kad ta užkrato kreivė „plokštėja“, mes brendame iš krizės, pasiektas lūžio taškas ir pan. Skaityti toliau

J. Stankevičius. Kas valdo Pasaulio sveikatos organizaciją? (7)

Justas Stankevičius | propatria.lt nuotr.

Balandžio 15 dieną daug ką nustebino žinia, kad Donaldas Trampas (Donald Trump) nutraukė šimtamilijoninį (vien pernai 400 mln. dolerių siekusį) JAV finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO). Tačiau įsigilinus į PSO veiklą, šis veiksmas tampa suprantamas.

Šiandien pasaulis yra įsibaiminęs dėl sparčiai plintančio COVID-19 viruso. Šis virusas prasidėjo Kinijoje, kur valdanti komunistų partija turėjo savo metodus, Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Ar Lietuva pirmoji švelnins karantino priemones? (10)

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Be abejo, LR Vyriausybė turėjo imtis ryžtingų ir savalaikių priemonių dėl koronaviruso plitimo. Jų ėmėsi viena iš pirmųjų Europoje ir padėtį dabartiniais duomenimis, lyginant su ES vidurkiu, suvaldė labai gerai. Svarbiausia buvo išvengta gydymo sistemos „užlūžimo“, kai vien dėl didelio skaičiaus susirgusių koronavirusu žmonių negalima suteikti kvėpavimą palengvinančių priemonių ir dėl to pirma laiko gali mirti žmonės.

Su užkrato padėtimi reikia elgtis atsakingai, bet vertinti ir objektyviai. Dar pasirodžius pirmoms reakcijoms į koronaviruso Skaityti toliau

P. Urbšys. Kas artima, yra arti (65)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Prieš devynerius metus belaukiant galutinio gydytojų verdikto tuometiniame Onkologijos instituto konsultacinės poliklinikos laukiamajame, akis užkliuvo už didžiulės plastikinės lentos. Ji buvo išrašyta žmonių, kurie čia išgirdo galutinę vėžio diagnozę, mintimis. Tarp įvairiaspalvių užrašų visam gyvenimai įsirėžė šis: „Kas artima, yra arti“.

Kai tave nutvilko mintis, jog gali netekti mylimo žmogaus, pradedi kitaip suvokti jo artumo vertę. Banali tiesa – žmogus artumą vienas kitam labiausiai išjaučia ne per buvimą kartu, Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Įkalinti namuose – tikrai? (1)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Virusas ir karantinas dauguma mūsų sulaikė namuose. Yra žmonių, kurie – gal dėl mažos erdvės, gal dėl negebėjimo būti su savimi – jaučiasi įkalinti, tarsi įkliuvę į spąstus. Nesvarbu kokio dydžio mūsų namai ir kaip pavyksta dirbti iš jų, į viską žvelkime džiugiai ir dėkingai. Kitaip baimė dėl savo ir savo artimųjų sveikatos įkurdins mus ne namuose, o vidinėje tamsoje ir neviltyje.

Savaime suprantama, esame socialios būtybės, tokios ir liksime. Tačiau šis trumpam (ar ilgam) duotas laikas – tai palaimintas laikas! Ne vien todėl, kad išgyvename Gavėnią. Tiesiog tai laikas atkurti sąmoningumą, tikrą dėmesingumą sau ir kitiems. Skaityti toliau

S. Jarmalaitė. Kurie koronaviruso testai patikimi ir ar verta masiškai testuoti populiaciją (0)

sonata-jermalaite-asmenine-nuotr

Pasauliui susidūrus su nauju virusu SARS-CoV2 ir nauja, jo sukeliama COVID-19 liga, staiga plačiai pradėta kalbėti apie testavimo svarbą. Išties, kai infekcija plinta praktiškai nesustabdomai, ligos eiga varijuoja nuo besimptomės iki staigių letalių išeičių, nėra vakcinos ir efektyvaus gydymo būdo, infekcijos nustatymas testu ir infekuotųjų izoliavimas yra vienintelė patikima ligos kontrolės priemonė. Tai kas gi yra tie testai, kokie jie, ką ir kada testuoti, ar verta testus kartoti ir kada?

Koronaviruso infekcijai nustatyti naudojami dviejų tipų testai. Vieni testai skirti aptikti Skaityti toliau

A. Kubilienė. Lietuva ruošiasi tapti pirmąja ES šalimi, kurioje įstatymais bus legalizuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų naudojimas (5)

Asta Kubilienė | Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Seimo Kaimo reikalų komitetas paskutiniame savo posėdyje iš esmės atmetė Pluoštinių kanapių įstatymo projekto pataisas ir sudarė tikras galimybes po „tarpinių gaminių“ priedanga gaminti ir plačiai (maiste, kosmetikoje, pašaruose ir kituose tiesiogiai vartojimui skirtuose gaminiuose) naudoti gaminius, kurių naudojimas pagal 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją yra draudžiamas ir galimas tik medicinos ir mokslo tikslais – kanapių ekstraktai, tinktūros ir pan. Jei toks įstatymas būtų priimtas, Lietuva taptų pirmąja Europos Sąjungos šalimi, Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Bakteriologinė gynyba ar puolimas? (14)

Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taigi, kas nutiko per šiuos kelis mėnesius pasaulyje su tuo virusu?

Aš drįsčiau teigti, kad komunistinė Kinija pravedė didžiausio masto pasaulyje bakteriologinio ginklo panaudojimo ar/ir gynybos pratybas, kurioms rengėsi ir sakosi sėkmingai jas suvaldžiusi.Žinoma, čia tiesiog sutapimas, kad Uhane veikia toks kuklus virusologijos insitutas (Wuhan Institute of Virology). Kažkodėl jų nėra prikurta kiekviename Kinijos mieste.

Faktas, kad šis institutas savo saugyklose turėjo šio viruso štamą ir spėčiau, kad su juo Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Nevykime blindės iš miško – pavasarį tai pats svarbiausias medelis (5)

Blindės | alkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Pavasarį ją visi švelniai vadina „kačiukais“, o kitais metų laikais keikia. Tai blindė. Visais laikais blindė kaip medis nebuvo vertinamas, o sovietmečiu visuose miškuose buvo intensyviai naikinama kaip piktžolė. Tačiau gamtoje nėra nereikalingų rūšių ir kiekviename natūraliame miške turi būti blindžių, kaip itin svarbios rūšies visai miškų ekosistemai. XXI amžiuje, kuomet biologinės įvairovės apsauga yra viena iš prioritetinių temų, miškininkystė taipogi turi atsikratyti sovietinių papročių ir pasižiūrėti į šią rūšį kaip į vertingą biologinės įvairovės elementą. Skaityti toliau

L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis? (1)

Liudas Mažylis | EP nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis pasidaviau seniems profesiniams pomėgiams – analizuoti, gilintis į istoriją. Šį kartą vėl parūpo 1918-ieji, nors ir nevisai man įprastu aspektu… Naujojo koronaviruso (COVID-19) kontekste ne kartą buvo minimas ispaniškasis gripas, A(H1N1) gripo atmaina, – viena iš didžiausiųjų XX a. negandų, prasidėjusių baigiantis Pirmajam pasauliniam karui.

COVID-19 infekcijos mastai kol kas nė iš tolo nesiekia ispaniškojo gripo, tačiau daugiausia aukų žmonijos istorijoje pareikalavusi pandemija verčia susimąstyti. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Uždelsto veikimo bomba Padniestrėje (0)

Tiraspolis (Moldavija). Nepripažintos Padnestrės respublikos vyriausybės rūmai | wikipedia.org nuotr.

Iš tikrųjų, tai, kas ištisus dešimtmečius vyksta į rytus nuo mūsų, mums jau neskauda. Europą, pasaulį ir mus pačius apėmusi tokia nejautra svetimam skausmui, kad rūpinamės tik savo kailiu, savo negandomis ir išlikimu. Iš dalies tai suprantama: pasaulis pertekęs karais ir konfliktais, o čia dar pandemijos… Bet – prisiminkime.

Prieš tris dešimtmečius, kai Lietuva, kitos Baltijos šalys ir visa sovietinė konstrukcija ėmė byrėti, sovietinis režimas lyg tas Skaityti toliau