Akiračiai

O. Voverienė. Tautotyrininkas filosofas Vaclovas Bagdonavičius (1941-2020) (0)

Vaclovas Bagdonavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vaclovas Bagdonavičius gimė 1941 m. rugsėjo 2 d. Gervėnuose, Kurtuvėnų vals. 1960-1965 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Apgynė daktaro disertaciją (1987). Nuo 1972 m. dirbo Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institute, nuo 1992 m. jo direktorius. Nuo 1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. 1988 m. įkūrė Vydūno draugiją ir jai vadovavo. Nuo 1967 m. buvo vienas iš Indijos bičiulių draugijos steigėjų. Lietuvos kultūros fondo valdybos narys, Tautos namų tarybos ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys. Žurnalo „Filosofija. Sociologija bei Humanistika“ redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas. Parengė ir išleido knygas „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“ (1987), sudarė ir redagavo straipsnių rinkinį „Vydūnas lietuvių kultūroje“ (1994). Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Bakteriologinė gynyba ar puolimas? (3)

Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taigi, kas nutiko per šiuos kelis mėnesius pasaulyje su tuo virusu?

Aš drįsčiau teigti, kad komunistinė Kinija pravedė didžiausio masto pasaulyje bakteriologinio ginklo panaudojimo ar/ir gynybos pratybas, kurioms rengėsi ir sakosi sėkmingai jas suvaldžiusi.Žinoma, čia tiesiog sutapimas, kad Uhane veikia toks kuklus virusologijos insitutas (Wuhan Institute of Virology). Kažkodėl jų nėra prikurta kiekviename Kinijos mieste.

Faktas, kad šis institutas savo saugyklose turėjo šio viruso štamą ir spėčiau, kad su juo Skaityti toliau

A. Gaidamavičius. Nevykime blindės iš miško – pavasarį tai pats svarbiausias medelis (3)

Blindės | alkas.lt, D. Vaiškūnienės nuotr.

Pavasarį ją visi švelniai vadina „kačiukais“, o kitais metų laikais keikia. Tai blindė. Visais laikais blindė kaip medis nebuvo vertinamas, o sovietmečiu visuose miškuose buvo intensyviai naikinama kaip piktžolė. Tačiau gamtoje nėra nereikalingų rūšių ir kiekviename natūraliame miške turi būti blindžių, kaip itin svarbios rūšies visai miškų ekosistemai. XXI amžiuje, kuomet biologinės įvairovės apsauga yra viena iš prioritetinių temų, miškininkystė taipogi turi atsikratyti sovietinių papročių ir pasižiūrėti į šią rūšį kaip į vertingą biologinės įvairovės elementą. Skaityti toliau

L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis? (1)

Liudas Mažylis | EP nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis pasidaviau seniems profesiniams pomėgiams – analizuoti, gilintis į istoriją. Šį kartą vėl parūpo 1918-ieji, nors ir nevisai man įprastu aspektu… Naujojo koronaviruso (COVID-19) kontekste ne kartą buvo minimas ispaniškasis gripas, A(H1N1) gripo atmaina, – viena iš didžiausiųjų XX a. negandų, prasidėjusių baigiantis Pirmajam pasauliniam karui.

COVID-19 infekcijos mastai kol kas nė iš tolo nesiekia ispaniškojo gripo, tačiau daugiausia aukų žmonijos istorijoje pareikalavusi pandemija verčia susimąstyti. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Uždelsto veikimo bomba Padniestrėje (0)

Tiraspolis (Moldavija). Nepripažintos Padnestrės respublikos vyriausybės rūmai | wikipedia.org nuotr.

Iš tikrųjų, tai, kas ištisus dešimtmečius vyksta į rytus nuo mūsų, mums jau neskauda. Europą, pasaulį ir mus pačius apėmusi tokia nejautra svetimam skausmui, kad rūpinamės tik savo kailiu, savo negandomis ir išlikimu. Iš dalies tai suprantama: pasaulis pertekęs karais ir konfliktais, o čia dar pandemijos… Bet – prisiminkime.

Prieš tris dešimtmečius, kai Lietuva, kitos Baltijos šalys ir visa sovietinė konstrukcija ėmė byrėti, sovietinis režimas lyg tas Skaityti toliau

J. Dapšauskas. Nuomonė apie opozicijos nuomonės turėjimą ir prezidento nuomonės neturėjimą… (video) (1)

J. Dapšauskas | Asmeninio archyvo nuotr.

Prisiartinus prie Lietuvos koronaviruso pandemijai opozicija ir žiniasklaida, suprasdamos padėties rimtumą ir būtinybę susiteklti, nes negalima žaistu su ugnimi, elgėsi santūriai. Galime pirmiausia prisiminti Seimo plenarinį posėdį kovo 17 d., kai opozicija ne trukdė, o balsavo už valdančiųjų pateiktus projektus, kaip reta. Istatymai buvo priiminėjami vienbalsiai.

Apie 2 savaites buvo stebėtina opozicijos kritikos pauzė, Skaityti toliau

A. Matulevičius. Pandemijos pamokos (II) (17)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Pirma rašinio dalis ČIA.

Neatsiejama pandemijos pusė – karantinas, sustabdęs ir įšaldęs šalių ekonomiką. Vartotojiška visuomenė labai pažeidžiama. Jos ekonimkos šerdis – kuo daugiau vartoti. O laisvosios rinkos rezultatas – gerai žinomas: ne daugiau, nei 10 proc. bendruomenės gyvena itin prabangiai, o likusi dalis visiškai priklausoma nuo atlyginimo, kurį arba gauna laiku, arba ne. Skaityti toliau

O. Voverienė. Atsisveikinimas su „Tėviškės žiburiais“ (Kanada) (13)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Daug metų Kanados lietuviai siuntė savo laikraštį „Tėviškės žiburiai“. Malonu buvo skaityti. Ir pati parašydavau apie naujienas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, pasikeitus kartoms, laikraštį gaudavau jau retai, o 2020 metais – gavau tik 2 numerius. Atėjusioms naujoms kartoms ir pasikeitus lietuvių emigrantų kartoms, atrodo, kad lietuviškas žodis Kanados lietuviams jau tapo nereikalingas.

„Tėviškės žiburiai“ – vienintelis ir ilgiausiai spausdinamas Kanadoje Skaityti toliau

L. Mažylis. Ką mes žinome apie COVID-19 testus? (5)

Liudas Mažylis | J. Petronio nuotr.

Norint suvokti viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, plitimo kryptis ir mastą bei siekiant pritaikyti atitinkamas kontrolės priemones, neįmanoma apsieiti be testavimo. Prieš kelias savaites visi įsidėmėjome Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovo pabrėžtą žinią – „Testuoti, testuoti, testuoti“ (angl, „test, test, test“). Kodėl tai būtina, kokius pranašumus suteikia testavimas ir apie kokius testavimo ribotumus tenka kalbėti?

Aš, kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente Skaityti toliau

O. Voverienė. Didysis blogio imperijos nugalėtojas Ronaldas Reiganas (6)

Ronaldas Vilsonas Reiganas (angl. Ronald Wilson Reagan) | wikipedia.org nuotr.

Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau Istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei. Visas pasaulis, vedęs mirtiną kovą su komunizmu dėl savo laisvės ir nepriklausomybės su meile ir su didžiule pagarba prisimena Didįjį Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Ronaldą Reiganą.
Mons. Alfonsas Svarinskas.

Taip pavadino JAV Prezidentą Ronaldą Reiganą mons. Alfonsas Svarinskas, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Kaip politikai Lietuvą įkaite padarė (12)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvą valdantys ir dėl to besirungiantys politikai atsakomybės dėl koronaviruso prisiimti neskuba. Seimas vis nedirba. Š.m. kovo 25 d. Prezidentas, nežinodamas, kuo užsiimti, prisiminė, kad Rusija ir Kinija vis dar grėsmės Lietuvai (matyt, antrai kadencijai siūlys VSD vadovą Darių Jauniškį, patvirtinusį, kad Prezidento rinkimų metu pavaldiniams nurodė rinkti informaciją apie Gitano Nausėdos komandą). Š.m. kovo 25 d. Vyriausybės posėdis patvirtino, kad ir Vyriausybė neskuba prisiimti atsakomybės dėl krizės suvaldymo – vis dar palieka spręsti Sveikatos apaugos ministrui Aurelijui Verygai. Mistinis Vyriausybės komitetas, nenumatytas jokiame įstatyme, anot Sauliaus Skvernelio, patarinės A. Verygai ir koordinuos. O kas priims sprendimus, t.y. kas Skaityti toliau

G. Navaitis. Informacinio karo ginklas – koronavirusas (54)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

XXI amžius informacinių technologijų, žinių amžius. Tiek pat teisminga pasakyti – melo ir gandų amžius. Gandai tapo paveikia priemone, kurią naudoja geltonoji, bulvarinė ir panašia įvardinama žiniasklaida. Melo ir prasimanymų pilna internete.

Tyrinėti gandai irgi ne kartą. Psichologas Gordonas Vilardas Alportas (Gordon Willard Allport) pasiūlė gandų įvertinimo formulę, pagal kurią gandas gali būti aprašytas kaip įvykio reikšmingumas padaugintas iš jo dviprasmiškumo ir neaiškumo. Akivaizdu, kad koronavirusas, karantinas mums visiems svarbus įvykis. Taip pat akivaizdu, kad ir jį tiriantys mokslininkai dar daug ko apie šį virusą nežino. Skaityti toliau

O. Lapinas. Kaip laimės jausmas kinta su amžiumi? (0)

Psichologas Olegas Lapinas | Asmeninė nuotr.

Sutikite, laimė iš tiesų labai asmeniškas dalykas. Tai, kas vienam atrodo laimė, kitam gali pasirodyti apskritai nesuprantama. Tačiau kaip laimės jausmas kinta su amžiumi? Ar amžius gali turėti įtakos tam, kokie esame laimingi? Kuo skiriasi laimė ir pasitenkinimas gyvenimu? Ir nuo ko priklauso mūsų laimės jausmas?

Laimės jausmas ar pasitenkinimas gyvenimu?

Laimė yra akimirksnis. Laimė – tai ypatingos harmonijos būsena. Tai kaip pikas, kuris Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuviško avangardo pavasaris (0)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Visi, kuriems teko laimė baigti Vilniaus universiteto lietuvių filologijos fakultetą septintąjame aštuntąjame 20 amž. dešimtmetyje, jiems dėsčiusia universiteto profesūra niekada nenusivylė: dėstytojai studentams perdavė žinias, kiek tik buvo įmanoma, nuo sovietinės kritikos pasislėpti po potekstėmis, kurias, tiek akademinė, tiek studentų bendruomenė galėjo abipusiškai suprasti ir įvertinti… Ypač gerbėme docentą A. Sprindį, prof. V. Zaborskaitę, prof. J. Dumčių, KGB nužudytą dr. Joną Kazlauską, dr. E. Bukelienę, kurie mums atidavė savo gilų nacionalinės literatūros žinojimą… Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Visiškas kosmosas Rusijos žemėje (8)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kremliaus kosminis spektaklis tęsiasi. Greitai jis pasieks kulminaciją, o paskui, kaip sako meno teoretikai, bus temos vystymas ir epilogas. Šį kartą apie kosmosą spektaklyje nutylima, o sąsajos su juo tėra netiesioginės: mat, pirmoji moteris kosmonautė Valentina Tereškova Dūmoje pasiūlė saliamonišką Konstitucijos pataisų sprendimą. 83-jų sulaukusi kosmoso užkariautoja (beje, jos skrydis aplink Žemę 1963 m. nuvainikuotas visokiomis keistomis versijomis, pavyzdžiui, kad jai N. Chruščiovas iškėlė užduotį – skrydžio metu pagimdyti pirmą „kosminį“ vaiką…) savo kalbą Dūmos posėdyje baigė retoriniu klausimu: „kam mums, draugai, sukiotis ir gudrauti?“. Skaityti toliau

M. Norbutas. Koronavirusas ir klimato kaita: skaičiai parodo tikrąją padėtį (6)

Martynas Norbutas | Asmeninio albumo nuotr.

Jau pradedame priprasti prie milžiniško naujienų srauto apie koronavirusą. Kasdien skelbiama, kiek žmonių gyvybių prarasta. Mirtingumo procentas išties nemažas, bet keista tai, kiek daug dėmesio sulaukia virusas ir kiek mažai kiti faktoriai, kurie nulemia šimtus tūkstančių žmonių mirčių kasmet.

Panašu, kad neretai daug lengviau kovoti su grėsmėmis, kurios atėjo ir, tikėtina, po kurio laiko pasitrauks, nei tos – kurių išvengti galima tik nuolatos, metai iš metų dirbant. Deja, nei oro taršos, nei klimato kaitos mažinimo priemonės nėra patrauklios, kadangi jos turi riboti mūsų nepamaldomą norą vis daugiau turėti – todėl ir kovos už kiekvieną gyvybę skelbti niekas neskuba. Skaityti toliau

S. Abromavičius. Likimas buvo negailestingas (0)

Sibiro lietuviai su kunigu Vladu Abramavičiumi (pirmoje eilėje antras iš kairės). Prie jo stovi Onutė Grybauskaitė, 1956 metai | Asmeninio albumo nuotr.

Grybauskų giminės istorija

Tomas ir Antanina Grybauskai gyveno Girininkų kaime, Pakuonio valsčiuje, Prienų apskrityje (dabar – Rokų seniūnija, Kauno r.). Šeima valdė stiprų 39 hektarų ūkį, augino sūnus Joną ir Juozą, buvo religingi, to mokė ir vaikus.

Dar anos nepriklausomybės laikais šeima turėjo traktorių „Forcan“, sunkvežimį, didelę kuliamąją, kuri netilpo į ūkininkų klojimus, o aplinkinių ir savo užaugintus javus kūlė prie pastatų, taip pat saugojo unikalų medinį maniežą, kurį vėliau sovietai sudegino kaip malkas. Grybauskai gamino pardavimui šiaudinius kūlius stogams dengti. Skaityti toliau

J. Ivoška. Ar tautybė yra rinkos santykių objektas? (21)

Jonas Ivoška | mokslolietuva.lt nuotr.

Nors Adomas Mickevičius žymiausius savo kūrinius parašė lenkų kalba, tačiau savo Tėvyne jis laikė Lietuvą („Litwo, Ojczyzno moja!“). Dėl to pagal A. Mickevičiaus tautojautą savo Tėvynę ir tautybę nevalia sieti vien su gebėjimu kalbėti kuria nors kalba arba tautybę kaip prekę pasirinkti pagal ekonominį naudingumą. Gerbdamas poeto talentą ir vertindamas jo pasaulėjautą, norėčiau tautiškumo tema pareikšti keletą įžvalgų.

Tenka sutikti individų, kurie be jokio pagrindo įvardija save ne tik kokios nors objektyviai nepagrindžiamos nacionalinės priklausomybės atstovais, bet ir tituluojasi, pavyzdžiui, Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu arba kuriuo nors LDK kunigaikščiu. Tačiau oficialūs asmenys, kurie vadovaujasi objektyvumo kriterijais, tokiais jų nepripažįsta ir duoklių jiems nemoka. Skaityti toliau

L. Galdikienė. Koronavirusas ir ekonomika: ar pakaks pelėdų išminties juodosios gulbės netikėtumams? (0)

Pixabay.com nuotr.

Ekonomistai ir finansų specialistai mėgsta ekonominius reiškinius vadinti gyvūnų vardais. Pavyzdžiui, buliai ir meškos apibūdina padėtį finansų rinkose – atitinkamai rinkų pakilimą arba smukimą. Balandžiai ir vanagai – garsiausi pinigų politikos paukščiai, atspindintys centrinių bankų atstovų poziciją infliacijos bei pinigų politikos priemonių taikymo klausimais. 2007 m. šį paukščių pasaulį papildė juodosios gulbės – reti įvykiai, kurių neįmanoma numatyti, tačiau galintys turėti ypač didelių neigiamų pasekmių. Skaityti toliau

O. Voverienė. Piliakalniai – unikali tautos kultūros vertybė (24)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Konfucijus kalbėjo: „Tas gyvas dabartyje ir ateitį tik tas regės, Kas savo praeitį pažįsta Ir brangina…“
Romualdas Grigas.

Tokiu epigrafu yra pradedama naujausioji akad. Romualdo Grigo knyga „Lietuvos piliakalnių paslaptys ir jų atodangos“ (V.,  2019). Tai antrasis iš esmės papildytas leidinys. Pirmasis „Lietuvos piliakalnių paslaptys“ (V., 2018) buvo mokslininkų ir visuomenės sutiktas su dideliu susidomėjimu. Matyt, kad atsiliepdamas į skaitytojų pastabas, akademikas knygą gerokai papildė ir turiniu ir apimtimi. Vasario 24 d. ši naujoji jo knyga buvo entuziastingai sutikta, susirinkus gausiai skaitytojų auditorijai K. Varnelio namuose. Skaityti toliau

I. Ruginienė. Laisvė ir saviraiška – neprieinama daugumai darbuotojų (8)

Inga Ruginienė | P. Gvildžio nuotr.

Laisvosios rinkos propaguotojai, su oligarchinių struktūrų išlaikomu Lietuvos laisvosios rinkos institutu priešakyje, štai jau 30 metų mums plauna smegenis apie nevaržomą laisvę nuo mokesčių, nuo valstybės reguliavimo, nuo įvairių apribojimų. Suprantama, ši laisvė – tik verslui, ypač stambiam, o žmogui geriausiu atveju telieka laisvė dirbti. Tačiau ir į šią neva laisvę esą kėsinasi valstybė, „gundydama“ žmogų pašalpomis ir neleidžianti jam pasireikšti kaip asmenybei. Skaityti toliau

O. Voverienė. „Atsibus tėvynės sūnūs didžią praeitį atminę“ (10)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 16-osios Lietuvai – 102 metai

Kiekvienąkart, kai užeina ledynmetis ir vėl atsitraukia, …lieka pelkė. Po ją klampoja mamutai ir krokodilai. Bet štai ten už Katedros ir aukštuma. O joje pilis. Pilyje nuo amžių telkiasi piliečiai. Gina ją, kaip savo gyvastį ir garbę…
prof. Vytautas Landsbergis, 2012 m.

Tai – taikliausia metafora, apibūdinanti padėtį… Šią metaforą ateinančių kartų istorikams ir mums, gyvenantiems ČIA ir DABAR, padovanojo Aukščiausiosios Tarybos Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui? (8)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Didžiausia Lietuvos tragedija yra tai, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepastebima. Tai tautinės savimonės, krikščioniško tikėjimo, istorinės atminties, pilietiškumo susilpnėjimas, abejingumas esminiams tautinės valstybės reikmėms, visuotinis moralės nuosmukis.
Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

„Metas telktis Tautos žygiui!“ Tokį iššūkį tautiečiams prieš metus paskelbė Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos narys Gintaras Songaila. Jis buvo tarsi į tvenkinį mestas akmuo: nuvilnijo, nubangavo, nuraibuliavo… Skaityti toliau

I. Ruginienė. Du faktai – vienas komentaras (20)

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė | Asmeninio albumo nuotr.

Vienas faktas: 2019 metais mažiausi atlyginimai buvo mokami nekvalifikuotai darbo jėgai, tekstilės pramonės, turizmo, paslaugų, vertimo paslaugų, meno, kultūros, apsaugos, švietimo, mokslo sričių darbuotojams, nuo 600 iki 800 eurų į rankas.

Antras faktas: Vyriausybė vasario 5 d. pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui dvidešimčiai metų nuo pelno mokesčio atleisti investicinių projektų vykdytojus, kurie investuos ne mažiau kaip 30 milijonų eurų ir sukurs ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų. Skaityti toliau

L. Kairiūkštis. Kiekybė ar Kokybė. Ar jūs perskaitote 600 romanų per metus? (3)

Teisės aktų skaičiaus kreivė | LR Seimo nuotr.

Seimo priimamų teisės aktų skaičius per kadenciją išaugo beveik 2,5 karto nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Galime pasidžiaugti vis didėjančiu Seimo veiklos kiekybinių rezultatyvumu. Per vieną posėdį Seimas sugeba apsvarstyti ir priimti 8 teisės aktus. Fantastika. Galiu tik stebėtis ir pavydėti Seimo nariams skaitymo ir analizavimo gebėjimų.

Štai vien priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas užima 45 lapus, kartu jį lydi 116 susijusių teisės dokumentų. Turbūt dar reikėtų paminėti, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (II) (2)

Kazys Degutis | gyvenimas.eu nuotr.

Tai antrasis žurnalisto Česlovo Iškausko straipsnis apie Lietuvos karininką ir partizanų vadą Kazį Degutį, veikusį Balbieriškio apylinkėse. Pirma dalis čia.

Kaip rašo savo atsiminimuose Juozas Petraška-Patrimpas, 1944 metų rugpjūčio mėnesi, tik užėjus sovietinei armijai, prasidėjo jaunuolių gaudynės į svetimą kariuomenę. Jauni vyrai ėmė slapstytis. Kurie gyveno arčiau miško, rasdavo prieglobstį tenai. Dieną išeidavo, naktį pareidavo pernakvoti. Represijoms intensyvėjant, jie pradėjo ginkluotis ir telktis į didesnius vienetus. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I) (3)

Kazys Degutis | archyvinė nuotr.

Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šie pasakojimai bus sujungti www.gyvenimas.eu rubrikoje „Istorija ir žmonės“. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas Iškauskas.

Dar gyvi būdami tėvai pasakojo: karas mažo panemunės miestelio gyventojams daug nuostolių neatnešė, nes vieną Skaityti toliau

A. Matulevičius. Skurdo ištakos (16)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Didysis mąstytojas Moemas Samersetas nuostabiai įvertino išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą, kaip didelį gėrį labdaros ar paramos dalybas… „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“

Sutinkame Atkurtos valstybės Nepriklausomybės trisdešimtmetį. Net nežinant švenčių programos galima atspėti, kad valdiškose kalbose, valdiški žmones postringaus kokia graži Lietuva ir kaip gera joje gyventi. Jie bus teisūs. Taip, Lietuva išskirtinai gražus kraštas, ir jei klimato kaita jo nepagadins, turintis visus žmogui tinkančius privalumus čia ramiai gyventi. Tik tai ne valdžios, o Kūrėjo nuopelnas. O dėl gyvenimo, jau ne kartą sakiau, kad, čia Rojus žemėje ne daugiau 10% šios šalies gyventojų. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Rūta Janutienė: Nuotekų skandalą dangstė „dingusia“ mergaite (video) (2)

Vitalijus Balkus ir Rūta Janutienė | varpine.org nuotr.

Paskutiniu metu lyg grybai po lietaus Lietuvoje ėmė „dygti“ vis nauji pavojingų nuotėkų vamzdžiai. Po atskleisto „Grigeo“, nevyniokime žodžių į vatą, nusikaltimo pranešimai apie leidžiamas nuotėkas pasigirdo ir iš Kauno ir iš Kėdainių ir iš Vilniaus. Kas tai staigus – praregėjimas ar gudrus gynybos būdas? Apie tai kalbamės su, manau, jums puikiai pažįstama žurnaliste Rūta Janutienė.

Taip pat gerb. Rūta pateikė argumentus kodėl ne per seniausiai „dingusi“ mergaitė ir jos groteskiškos paieškos galėjo būti ne kas kitą, o bandymas sujaudinant visuomenę nukreipti jos dėmesį nuo pagrindinio skandalo. Skaityti toliau

N. Faradžas. Mes mylime Europą, bet mes nekenčiame ES (video) (41)

Naidželas Faradžas (Nigel Farage) | EP nuotr.

Štai ir viskas, paskutinis puslapis, kelio pabaiga…  47 metų politinis eksperimentas, kuriuo britai nebuvo labai patenkinti. Mano mama ir tėtis stojimo metu balsavo už bendrąją rinką, ne už politinę sąjungą, ne už vėliavas, ne už himną, ne už prezidentą, o dabar jūs netgi norite ES kariuomenės.

Asmeniškai aš 27 metų agitavau prieš, ir virš 20 metų šiame parlamente…
/…/
Bet svarbiausias dalykas, tai kas įvyks Skaityti toliau