Akiračiai

J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas? (0)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

Lietuvos sovietinės valdžios smerkiama, niekinama ir kolaborantų keikiama Lietuvos išeivija 50 metų užsienio lietuvių bendruomenėse kūrė Tėvynei reikšmingos istorijos puslapius, kurių ištrinti niekas neturi teisės. Atgimus Lietuvai, nuo 1991 metų kartu su senaisiais Šveicarijos išeiviais akademikais ne kartą teko susitikti su pirmais LR diplomatais Vakarų Europoje, kurie išimtinai buvo draugo A. M. Brazausko statytiniai. Sovietinių nuostatų juodus šešėlius išeivijai jie metė ir toliau: „išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai, užsienyje sukūrę buržuazinių nacionalistų gaujas, kaip pirmąsias nelegalias bendruomenes, kad vykdytų kovą prieš tarybinę santvarką Lietuvoje…“ Skaityti toliau

A. Kulakauskas: Naujoji pasaulio tvarka dar neišryškėjo (33)

„Svarbu būtų pasiekti, kad liktume Europos geopolitinėje erdvėje“ – teigia politologas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas, kiek anksčiau mūsų laikraščio skaitytojams užsiminęs, kad Lietuvoje nelabai kas mąsto apie mūsų dienomis vykstančius globalius sisteminius pokyčius. Būtent apie tai ir paprašėme profesoriaus pasidalinti savo mintimis.

– Klimatologai jau seniai muša pavojaus varpais dėl spartaus klimato atšilimo, bet vis dar tarsi negirdime, bent jau Lietuvoje, jokių Skaityti toliau

R. Čekutis. Jungtinės Valstijos gavo savo Maidaną (25)

Londone jau kilo pirmieji dviejų protestuojančių grupių susidūrimai ir panašu, jog jų tik daugės | EPA-Eltos nuotr.

Pasaulyje jau siautėja antroji JAV prasidėjusių riaušių banga, lydima „istorijos revizijos“ ir paminklų griovimo isterijos. Tačiau kairiųjų vandalų siautėjimui atsirado nenumatyta kliūtis – geriau parengtos patriotinės bendruomenės jau išeina į kontrprotestus, o Jungtinėse Valstijose pradeda veikti gerai ginkluotos draugovės. Kur veda šis chaosas?

Dar vienas pretekstas Skaityti toliau

J. Stankevičius. Ar Trampas teisus dėl „Antifa“? (7)

Justas Stankevičius | propatria.lt nuotr.

Šiandien visą Vakarų pasaulį drebina protestai, kurie buvo įkvėpti juodaodžio Džordžo Floido (George Floyd) mirties. Tiesa, šie protestai yra ne tokie, kuriems teisę garantuoja normali demokratinė valstybė. Jie virto žiauriomis riaušėmis bei atviru plėšikavimu. Ieškant kaltųjų išsiskiria dvi šios istorijos versijos: viena teigia, jog protestai yra atsakas baltųjų viršenybės šalininkams („white supremacists“), kiti – kad kraštutinė kairioji organizacija, žinoma kaip „Antifa“. Tarp pastarųjų ir JAV Prezidentas Donaldas Trampas. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos? (3)

Karantinas | P. S. Krivicko nuotr.

Žmonijai ne naujiena visuotinai sirgti ligomis, kurios vadinamos pandemijomis. Šiandien dažniausiai prisimenamas prieš šimtmetį pasaulį nusiaubęs gripas, populiariai įvardinamas ispaniškuoju arba „ispanka“. Ankstesniais amžiais žmonių giminė labiausiai kentėdavo nuo maro.

1348 metais prasidėjusį pandeminį maro protrūkį Italijoje aprašo Džovanis Bokačas (1313 – 1375) savo kūrinyje „Dekameronas“. Tai žymiausias italų Renesanso literatūrinis paminklas, parašytas 1349–1353, išspausdintas 1471 metais. Anuomet visą Europą apėmęs Renesansas Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Lietuvių tauta pirmoji išdrįsusi ginklu pasipriešinti sovietiniam agresoriui (20)

gintarinesvajone.lt nuotr.

Laiko tėkmės rate su tariamai besibaigiančių ar jau savo griaunamąją jėgą beprarandančių virusų šėlsmu atskubėjo pirmasis vasaros šviesiausias mėnuo – birželis, anksčiau dar vadintas sėtiniu ir kitais gražiais lietuviškais vardais. Jis pasėjo mums ir daugybę atmintinų dienų: Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Lietuvos sąjūdžio įkūrimo minėjimo ir Tėvo pagerbimo dienas, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido, Birželio sukilimo minėjimo dienas, Rasos ir Joninių dieną. Skaityti toliau

A. Matulevičius. Be Skaidrumo sistemos neįveiksime korupcijos (4)

Algimantas Matulevičius | jp.lt nuotr.

Gyvename ne tik pandemijos, bet ir socialinį mūsų visuomenės kūną pastoviai naikinančio korupcijos vėžio būsenoje. Skandalas veja, skandalą, dažnai net nebesuprantame kas vyksta. Taip plinta nepasitikėjimas ir nusivylimas.

Ne taip seniai stebėjome teisėjus įeinančius, tiesa ir greitai išeinančius iš Lukiškių kalėjimo. Jau net pamiršome kuo viskas baigėsi. O kiek prisiskaitėme ir prisiklausėme apie Eligijaus Masiulio „šnapso dėžutę“ su kyšio pinigais. Čia ir be „tulpių“ pašto neapsieita. Skaityti toliau

R. Čekutis. Organizuota politinė ataka prieš JAV (video) (20)

Respublika.lt, EPA-Eltos nuotr.

JAV Minesotos valstijos generalinis prokuroras, prispaustas politinės konjunktūros, vakar pasunkino kaltinimus buvusiam policijos pareigūnui Derekui Šauvinui (Derek Chauvin), kuris kaltinamas dėl 9 kartus teisto recidyvisto Džordžo Floido (George Floyd) mirties suėmimo metu. Tuo tarpu vis daugėja požymių, rodančių, jog smurtaujančių gaujų siautėjimas JAV nekilo spontaniškai, o yra gerai organizuota vietos demokratų ataka, siekiant sukompromituoti teisėtą prezidentą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (1)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Pažemintieji ir nuskriaustieji (15)

Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

Kažkada, seniai seniai, jeigu kažko nežinojai, būdavo baisi gėda ir galėjai kaltinti tik save – savo neišprusimą, tingumą ar žingeidumo stoką. Dabar gi, nesupratęs perskaityto įrašo, jame esančių kultūrinių nuorodų ar užuominų į literatūros bei meno kūrinius, tūlas pilietis jau pasipiktins ne savo erudicijos ir teksto suvokimo įgūdžių stoka, o… jo autoriumi, ir nepabijos jį paauklėti ar iškeikti už „įsivaizdinimą“ norint mat pasirodyti „mandresniu“ už kitus.

Demonstruoti bukumą, neišsilavinimą, įžūlumą bei grubumą Skaityti toliau

J. Stankevičius. „Antifa“– teroristinė organizacija (video) (24)

Justas Stankevičius | propatria.lt nuotr.

Kas yra „Antifa“, kuriai JAV prezidentas neseniai dedikavo teisės aktą? Vieniems tai yra judėjimas, kuris protestuoja prieš rasinę neapykantą ir fašistus, kitiems – tai tie patys fašistai. Šios organizacijos pavadinimas išreiškia priešiškumą fašistams. Judėjimo nariai deklaruoja, jog jie kovoja prieš neonacius, neofašistus, baltųjų viršenybės šalininkus. Kitaip sakant, ši organizacija kovoja prieš tai, kas šiandien mainstream‘e įvardijama kaip radikalioji dešinė. Kaip tapę įprasta ir Lietuvoje, fašistais jie įvardija visus prieš globalizmą ir tautinių valstybių naikinimą nusistačiusius žmones. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Istoriko Nikžentaičio „prajovai“. Ar tik tai? (24)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | LLKS nuotr.

LRT tinklapio skiltyje „Nuomonės“ gegužės 10 d. patraukė dėmesį straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Alvydas Nikžentaitis. Antrasis pasaulinis karas ir lietuvių istorinės atminties paradoksai“.

Ką šiuo tarptautiniu žodžiu „paradoksai“ autorius siekia atskleisti? Atsidarau internetą, ir randu tokius šio žodžio prasmės paaiškinimus:

1. Paradoksas – teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti suprantamas Skaityti toliau

G. Kazėnas. Vilniaus rajono savivaldybė toliau ignoruoja lietuvių ugdymo poreikius (9)

Doc. dr. Gediminas Kazėnas | Asmeninė nuotr.

Gegužės 15 d. įvyko antrasis nuotolinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis. Tarp daugybės klausimų vėl buvo klausimas, susijęs su Rastinėnais, kur tėveliai nuo 2012 m. prašo savivaldybės įsteigti darželį valstybine lietuvių kalba. Deja, savivaldybės administracija nenusiteikusi tokiam sprendimui, argumentuodama, kad rajone reikia (suprask, kažkur) įsteigti specialiąsias grupes.

Rastinėnų kaimas (Sudervės sen.) ypatingas tuo, kad čia esančios sodų bendrijos virsta gyvenamaisiais rajonais, kur intensyviai keliasi gyventi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais. Skaityti toliau

J. Macukonienė. Kur dingo Seinų kunigų seminarijos lituanistiniai leidiniai? (19)

Buvusios Seinų kunigų seminarijos rūmai | e-ausra.pl nuotr.

Šis klausimas seniai man nedavė ramybės, ypač tada, kai pradėjau gilintis į seminarijos istoriją ir įvairiuose šaltiniuose skaičiau apie stropiai kaupiamą lituanistinę biblioteką. Lietuviai klierikai stengėsi, kad bendroje seminarijos bibliotekoje būtų kuo daugiau knygų, iš kurių galima būtų mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, pažinti lietuvių literatūrą.

Kaip rašo buvęs šios seminarijos auklėtinis vyskupas Pranas Būčys, tam tikru metu klierikai prašė vyriausybės, kad už dovanotus seminarijai pinigus būtų ne keliamos vaišės, o perkamos knygos bibliotekai. Buvo ir dėstytojų, kurie praturtindavo tą biblioteką įvairiais leidiniais apie Skaityti toliau

J. Galkus. Apie Vyčio pradžią ir vardą (15)

Vytis | lrkm.lt nuotr.

Nesu istorikas – mokslininkas, mano profesija dailininkas – mokytojas. Nuo jaunystės domėjausi Lietuvos istorija, tačiau neturiu kompetencijos atsakyti į man iškylančius klausimus.

Istorikės daktarės Ingės Lukšaitės straipsnį „Dėl žodžio „Vytis“ (paskelbtas žurnale „Mūsų praeitis“ Nr.1, 1990m.) perskaičiau kokiais 2007, ruošdamas spaudai knygą – albumą „Lietuvos Vytis“ (leidykla „Akademija“ knygą išleido 2009m.). Kadangi istorikės aptariama tema man buvo artima, straipsnis mane labai sudomino ir sukėlė nemažai minčių bei klausimų, bet tada mano pagrindinis rūpestis buvo ruošiama knyga ir visą kitą teko atidėti į šalį. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti nusilpusį pasitikėjimą ES? (23)

Pixabay.com nuotr.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?

Nėra ir negali būti nevykdomos valdžios. Valdžia yra tai, kas sutelkia žmones kartu. Tai, kas kuria viešą bendro veikimo erdvę, kurioje veikiama politiškai. Valdžia vykdoma, kai viešojoje erdvėje jos ištariami žodžiai ir atliekami veiksmai nesiskiria. Skaityti toliau

O. Voverienė. Vasario 16-osios signataras bajoras Stanislovas Narutavičius (1862-1932) (3)

Stanislovas Narutavičius (1862-1932) | VDU nuotr.

Minint Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmetį.

Valstybės Taryba, į kurią 1917 m. gruodžio mėnesį, buvo išrinktas ir bajoras Stanislovas Narutavičius, atkūrusi Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metų Vasario 16-osios Aktu, jau tų pačių metų lapkričio 2 d. patvirtino Laikinąją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurioje jau buvo panaikinti Lietuvoje visų luomų skirtumai. Po 1922 m. Žemės reformos Lietuvoje sunyko ir bajorijos ekonominė pirmenybė. Ekonomiškai jie tapo lygūs su dvarininkais ir ūkininkais. Skaityti toliau

G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios (2)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.

Kaip žinome, 2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui. Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Kadangi gegužės 15 dieną sukako 100 metų, kai 1920 metais darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, šiandien apžvelgsime jo sudėtį, priminsime kai kurių narių tragiškus likimus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 90 procentų rinkėjų Skaityti toliau

M. Kundrotas. Iš ko kursime Europą? (14)

Pixabay.com nuotr.

Europos Sąjungos architektas Žanas Monė (Jean Monnet) teigė, kad Europos niekada nebuvo, ją reikia sukurti. Tarp mūsų dešiniųjų – pradedant Žygimantu Pavilioniu, baigiant Vytautu Radžvilu – vyrauja priešinga nuomonė, kad Europa – tai duotybė, kurią belieka priimti. Šiuo atveju kyla klausimas, ką žmonės turi mintyse, kalbėdami apie Europą.

Jei Europa, pirmiausiai, geografinė sąvoka, tai jos ribos ne visur aiškios. Rytuose nuo Azijos ją skiria Uralo kalnai, o štai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Svarbiausia Rusijai istorinės atminties diena – gegužės 9-oji – šiemet liko be deramo dėmesio. Rusai dėl koronaviruso pandemijos neišdrįso surengti parado, ir griežia dantį ant Baltarusijos, kuri tokį paradą surengė, o ir apskritai rodo vis daugiau nepaklusnumo Rusijai ženklų.

O juk šiemet paradas turėjo būti išskirtinis, jubiliejinis – 75 metų pergalės prieš Vokietiją jubiliejaus proga. Niekas neabejojo, kad tradicinė Rusijai „pobiedobiesije“ šiemet bus itin pompastiška… O štai liko kažkas itin apkarpyto ir nepilnavertiško… Skaityti toliau

V. Jurgilevičienė. Ar patriotinės jėgos sugebės susivienyti? (31)

Virginija Jurgilevičienė | Alkas.lt nuotr.

Tie, kurie pasirašys vienijimosi uniją, supranta susikalbėjimo būtinybę, o svarbiausia žino, kad rinkėjas to laukia ir nuvilti jo negalima. Nuo 2020 m. spalio mėnesio gyvensime su kita Seimo ir vyriausybės sudėtimi. Kokia ji bus priklauso nuo to, ar patriotinės jėgos sugebės susivienyti ir kokį sąrašą pateiks rinkėjams.

Algirdas Karčiauskas įvairias visuomenines jėgas prašė pasirašyti dėl vieningo politinių partijų rinkiminio sąrašo. Susisiekė ir su mumis, Klaipėdos visuomeninkais. Jei tautinės-pilietinės partijos sugebės rinkėjams pateikti vieną sąrašą, tai sugebės ir apsijungti. Skaityti toliau

G. Merkys. Nejaugi mūsų Aplinkos ministras hitlerininkas? (5)

Kęstutis Mažeikai leido medžioti su lanku | Alkas.lt koliažas

Kalbėsime apie Lietuvos žvėrelių medžioklės lankais įteisinimą .

Čia, pasirodo, mūsų Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos iniciatyva. Būtent jo parašas po, galima sakyti, sadistiniu teisės aktu. Pagal turimus formalius diplomus, Kęstutis išsilavinęs. 2012 m. apgynė daktaro disertaciją veterinarinės medicinos srityje. Disertacijos pavadinimas įspūdingas, netgi egzotiškas: „Veislinių kuilių sėklidžių ir priedinių lytinių liaukų morfologiniai ir morfometriniai tyrimai“. Skaityti toliau

D. Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje (34)

LDK | voruta.lt nuotr.

Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus.

Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo į Tarybų Sąjungą, kurioje vyko sovietinės baltarusizacijos bandymas, greitai peraugęs į kruvinas represijas, kurių apogėjumi tapo 1937-1938 m. didžiojo teroro įvykiai. Skaityti toliau

M. Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius (8)

Dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai (nuo Molotovo-Ribentropo pakto iki visko kitko). Deja, tam neretai talkinama ir Lietuvoje. Skaityti toliau

K. Jovaišas. Gegužės 9-oji?! Jeigu ne Vakarų frontas, Rusija prasidėtų nuo Uralo (63)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Karas dviem frontais – svarbiausia priežastis, dėl kurios nacizmas išleido pergalę prieš bolševizmą, o Hitleris prarado galimybę „padovanoti“ Rusijai gyvybinę erdvę nuo Uralo iki Vladivostoko.

Maskva taip nemano. Pagal pirminę Kremliaus versiją SSRS pergalę lėmė pažangi socialistinė santvarka ir išmintingas Komunistų partijos vadovavimas, pagal dabartinę – jokio priešo niekada nenugalėta ir neokupuota Rusija.

Pagarba zombių propagandai! Išties, Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai? (4)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais.

Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos likimo istorijoje „išeiviai ir „emigrantai 21-me amžiuje įgauna vis prieštaringesnių, naujų spalvų ir atspalvių. Antrasis pasaulinis karas – padarinys geležinės sienos 50 metų skaudžiai atskyrusios dvi tautos dalis. Skaityti toliau

K. Stoškus. Globalinis šokas: reakcija ir lūkesčiai (23)

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Trys veiksniai

ŠOKAS! Vargu ar galėtume surasti tinkamesnį žodį įvertinti tai padėčiai, kuri šiandien yra susidariusi globaliame pasaulyje ir būseną, kurią patiria visa žmonija. Jis sujungia tris tą padėtį formuojančius veiksnius. Pirma, globalią fizinę galią (jėgą), pranokstančią dabartinį moderniosios civilizacijos pajėgumą jai pasipriešinti. Antra, tos galios susidūrimą su dabartiniu žmonių pasauliu. Ir, trečia, slegiančią būseną, kurią patiria šios jėgos užklupta žmonija. Visus šiuos tris veiksnius apima pagrindinės prancūziško žodžio shoc reikšmės: smūgis, susidūrimas ir sukrėtimas. Fiziologinę didelio ir staigaus sukrėtimo būseną yra aprašęs dar Hipokratas. O šoku 1737 m. ją yra įvardinęs prancūzų armijos Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką pasako įrašai kalendorių lapeliuose? (2)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Atsiverčiu 2020-ųjų metų plėšomo sieninio kalendoriaus gegužės 7 dienos lapelį su įrašu: Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, tačiau nė eilutės šiai išskirtinei Tautos istorijai paaiškinti 21-jame amžiuje gimusiems Lietuvos piliečiams. Įdomu, kiek jie žino apie 40-tį metų trukusį caro įsakymą uždraudusį lietuvišką spaudą ir jos gelbėtojus: Tautos pilkuosius didvyrius Knygnešius? Juk LR partijų, besiveržiančių į seimą, programose skirti dėmesio šios labiausiai išskirtinės pasaulyje Tautos istorijos Atminčiai išsaugoti jau 30 metų pakankamo dėmesio nėra. Nenustebtume, jeigu ne visi jaunieji seimo nariai nors ką nors daugiau galėtų paaiškinti… Skaityti toliau

S. Abromavičius. Trys šventos senųjų Rumšiškių vietos (2)

Rumšiškės bažnyčia 1939 metais | V. Augustino nuotr.

Rumšiškių miestelyje buvo daug gražių vietų: lėtai slenkantis Nemunas, Pravienos ir Nedėjos upelių vingiai, jų susiliejimas prie šimtus metų buvusio Vytauto Didžiojo vieškelio, dviejų kepurių kalnas prie jo, vadintas Kokalniu, lygus, kiek tik akys užmato, panemunės slėnis, medinė bažnyčia ir kalnelis prie jos, tiltai per upelius ir keltas per Nemuną.

Visos šios gamtos dovanos buvo brangios, tačiau trys pirmosios vietiniams gyventojams buvo šventos. Tai – senų seniausiai statyta bažnyčia su kapinėmis, Kokalnis ir Nemunas. Skaityti toliau

B. van der Veg. Tėvų atstūmimas. Neišmoktos pamokos (0)

Šeima | Pexels nuotr.

Balandžio 25-tą, pasaulyje minima tėvų atstūmimo (TA) supratimo diena. Pastaraisiais metais imta ir Lietuvoje vis dažniau apie tėvų atstūmimą kalbėti, reguliariai pasirodo istorijos apie konkrečius tėčius ir mamas, kurie tai patiria, tačiau tinkamai spręsti tėvų atstūmimą kol kas nepavyksta. Manau, kad būtina atkreipti dėmesį į akis krintančius faktus, kad išmanymo apie šią vaikų psichologinio žalojimo rūšį dar stinga. Skaityti toliau