Gruodžio 9 dieną, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje pristatyta akademiko, vieno garsiausių žmogaus teisių gynėjų, Andrejaus Sacharovo, artimųjų, pilietinės visuomenės atstovų, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių šalių universitetų iniciatyva atnaujinti tarptautinius „Sacharovo klausymus“.
Po 35-ių metų pertraukos jie bus surengti 2020 metų gegužės 20-21 dienomis Lietuvos Respublikos Seime. Paskutiniai Sacharovo klausymai vyko Londone 1985 metais. Skaityti toliau
Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas priėmė vieną represiškiausių sprendimų pastaraisiais laikais – uždraudė bet kokias demonstracijas prieš LGBT ideologiją palaikančias pamokas prie vienos iš Birmingamo mokyklų. Tokį sprendimą teisėjas pagrindė teigdamas, kad protestai turėjo neigiamą poveikį moksleiviams, gyventojams ir mokyklos personalui ir rėmėsi tuo, kad dvidešimt vienas mokytojas buvo gydomas nuo „streso“.
Jo sprendimas atveria kelią visų panašių protestų uždraudimui netoli mokyklų teritorijų ir sukuria precedentą, kaip užgniaužti bet kokį nepritarimą. Skaityti toliau
Spalį Europos Parlamento (EP) užsakymu įvykdyta apklausa parodė, kad dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu EP prioritetu, tačiau Lietuvoje ji – tik penktoje vietoje.
Ši „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, jog lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Šią sritį paminėjo net 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis kitas valstybes. Visoje Europoje tik 31 proc. gyventojų šį klausimą laiko EP prioritetu.
Gruodžio 1–3 dienomis Seimo Europos reikalų komiteto delegacija, vadovaujama Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Gedmino Kirkilo, dalyvauja Helsinkyje vykstančioje LXII (šešiasdešimt antrojoje) Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC).
Renginyje pranešimus skaito Suomijos Ministras Pirmininkas Antis Rinė (Antti Rinne), Europos Parlamento pirmoji vicepirmininkė Meirid Makgines (Mairead McGuinness), Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius (Maroš Šefčovič). Konferencijoje vykstančiose diskusijose dominuoja naujosios Europos Komisijos (EK) prioritetai Skaityti toliau
Senovės baltų religinės bendrijos Romuva delegaciją vadovaujama Krivės Inijos Trinkūnienės tęsia kelionė po Indiją. Lydimi ilgamečio Lietuvos ir lietuvių kultūros draugo Surendros Maturo (सुरेन्द्र माथुर) lapkričio 14-19 d.d. lankėsi Naujojo Delio ir Haridvaro apylinkėse, susitiko su visuomenės veikėjais, mokslo bendruomene, dalyvavo RSS renginiuose, religinėse apeigose. Susitikimuose buvo kalbama apie senuosius indoarijų ir baltų kultūrų ryšius bei šių laikų bendradarbiavimo galimybes. Skaityti toliau
Lapkričio 30 d. sukanka 80 m. nuo garsiojo Žiemos karo pradžios. Žiemos karas (suom. talvisota) – rusų Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d.
1939 m. rugpjūčio 23 d. rusiškajai Sovietų sąjungai ir nacistinei Vokietijai pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą ir Hitleriui bei Stalinui užpuolus bei okupavus Lenkiją, sovietai Baltijos šalims pasiūlė Skaityti toliau
Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje ES turi įsipareigoti iki 2050 m. tapti neutrali klimatui, pažymi Europos Parlamentas (EP), ketvirtadienį paskelbęs grėsmingą klimato padėtį.
Prieš prasidedant gruodžio 2-13 d. Madride vyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai (COP25), ketvirtadienį EP priėmė rezoliuciją (429 balsai už, 225 prieš, 19 susilaikė), kurioje paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis Europoje bei pasaulyje yra grėsminga. Beveik 1200 jurisdikcijų 25-iose pasaulio valstybėse jau paskelbė klimato padėtį esant grėsminga.
Lapkričio 28-29 dienomis, Rygoje vyksta 38-oji Baltijos Asamblėjos (BA) sesija ir 25-oji Baltijos Taryba. BA apdovanojimų iškilmėse ir BA sesijos atidaryme dalyvauja Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo valdybos sprendimu į Rygą taip pat vyko Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje (BA) pirmininkas Valerijus Simulikas, Seimo nariai Kęstutis Skaityti toliau
Lapkričio 28 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria smerkia Rusijos Federacijos pradėtą Sausio 13-sios bylos prokurorų ir teisėjų persekiojimą. Dar daugiau, parlamentarai ragina nepaisyti visų tarptautinių arešto orderių prieš kaltinamus Lietuvos pareigūnus.
„Šiandien Kremliui nusiųstas aiškus signalas, kad Europa vieningai gina teisės viršenybės principą ir netoleruos politiškai motyvuotų baudžiamojo persekiojimo atvejų, kuriuos prieš Lietuvą naudoja Putino valdoma teisinė sistema“, – teigia Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos narys Bronis Skaityti toliau
Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankosi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) – tai didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija, kuri puoselėja hinduistines tradicijas, bendradarbiauja su kitomis pasaulio prigimtinėmis kultūromis.
Romuvos delegaciją (Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Virginijus Kašinskas, Gintaras Skaityti toliau
Lapkričio 21 d., Europos Parlamento politinių grupių lyderiai nusprendė įtraukti į kitos savaitės EP plenarinės sesijos diskusiją klausimą dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, tiriančius tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje. Taip pat Europos Parlamentas ketina tvirtinti rezoliuciją šiuo klausimu.
„Didžiulėmis daugelio Europos Parlamento narių iš Lietuvos bei Lietuvos Skaityti toliau
Lapkričio 20 d., Varšuvoje, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministras Dariušas Piontkovskis (Dariusz Piontkowski) pasirašė deklaraciją „Dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvos Respublikoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijos Respublikoje švietimo“.
Deklaracijoje abi šalys įsipareigoja labiau bendradarbiauti švietimo srityje: rengiant ir pritaikant vadovėlius, rengiant kvalifikacijos tobulinimą mokytojams, stiprinant pagalbą mokykloms, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ir kt. Skaityti toliau
Siekiant kelti švietimo kokybę ir puoselėti gabių vaikų ugdymą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo sutartį su įmone „IP Capital Group“. Bendradarbiaujant Lietuvos, Izraelio ir Ukrainos atstovams, kuriama išskirtinė mokymo programa.
Pagrindinis sumanymo tikslas – parengti nacionalinę programą, skirtą gabių vaikų atrankai ir ugdymui, paruošti pedagogus darbui su jais ir suteikti vienodas lavinimo galimybes vaikams iš visų visuomenės sluoksnių.
„Modernios valstybės rengia programas, skirtas gabiems vaikams skatinti, skiria joms dideles investicijas. Skaityti toliau
Lapkričio 14 d. UNESCO Generalinės konferencijos 40 sesijoje paskelbtos į 2020-2021 m. UNESCO minimų sukakčių sąrašą įtrauktos valstybių narių sukaktys. Tarp šių sukakčių pateko Lietuvos teiktosios: 2020 m. – didžiojo Lietuvos rabino, iškilaus litvakų kultūros atstovo Elijahu Ben Salomono Zalmano (Vilniaus Gaono) (1720-1797) 300-osios gimimo metinės (remiant Baltarusijai, Lenkijai, YIVO žydų tyrimų institutui (JAV) ir Lenkų–žydų tyrimų institutui (JK)); 2021 m. – archeologės, antropologės, Skaityti toliau
Išmaniųjų telefonų eros laikais apie telefonų numerius susimąstyti tenka retai – dažniausiai juos išsaugome adresatų sąraše ir tiesiog pamirštame. Tačiau technologijų ekspertai teigia, kad jų istorija yra kupina įdomių faktų ir dalijasi keliais iš jų.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 4 mažiau žinomus faktus, susijusius su telefonų numerių istorija.
Kaip buvo išrasti telefonų numeriai?
Iki pat XX a. pradžios skambučiai nevykdavo tiesiogiai. Ankstyvosios telefonijos laikotarpiu įeinantys skambučiai visų pirma keliaudavo į telefonų centrus, Skaityti toliau
Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija baigė trišales derybas dėl ES biudžeto 2020 metams. Projekte, dėl kurio kitą savaitę Strasbūre balsuos Europos Parlamento nariai, net 500 milijonų eurų didinamas finansavimas su klimato kaita susijusioms priemonėms, taip pat 78 milijonais – Jaunimo užimtumo iniciatyvai bei Erasmus+ programai.
„Žaliųjų/ELA frakcijos pastangomis susitarimas dėl 2020 m. biudžeto, ko gero, palankiausias klimatui Europos Sąjungos istorijoje, – teigia Europos Parlamento narys Bronis Ropė. Skaityti toliau
Fotografo Gintauto Trimako parodą „Išėjimai“ pristatyta Glazgo „Gatvės lygio fotodarbų galerijoje“ Škotijoje. „Išėjimų“ darbus menininkas sukūrė keliaudamos Neringos pakrante nuo Juodkrantės iki Nidos ir fotografuodamas pajūrio pakrantėse esančius laiptus, taką nuo jūros bei kitus žmonių paliktus pėdsakus, juos jungdamas į vientisą vaizdą su jūriniu peizažu. „Išėjimai“ išsiskiria kūrinių talpumu: serijoje analizuojamos tokios temos kaip rutina ir joje pradingstantis laikas, meditatyvumas ir gyvenimo, tarsi pasirodymo, dokumentavimas. Skaityti toliau
Nuo lapkričio 14 d. Indijos savanorių sąjungos kvietimu penki Romuvos atstovai, vadovaujami Krivės Inijos Trinkūnienės, lankosi Indijoje. Indijos šalies savanorių sąjunga (RSS, Rashtriya Swayamsevak Sangh) – tai didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija, kuri puoselėja hinduistines tradicijas, bendradarbiauja su kitomis pasaulio prigimtinėmis kultūromis.
Romuvos delegacijai (Inija Trinkūnienė, Rita Balkutė, Virginijus Kašinskas, Gintaras Songaila, Ignas Šatkauskas) numatyta plati susitikimų programa ir pažintinė kelionė. Svečius iš Lietuvos pasitiko ir Skaityti toliau
Lapkričio 8 d., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) delegacija – viceprezidentas ir Žemės ūkio ir miškų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas ir Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus mokslinė sekretorė dr. Jadvyga Olechnovičienė lankėsi Punske (Lenkijos Respublika), Punsko savivaldybėje.
Ten vyko susitikimas, kuriame dalyvavo Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, pavaduotojas Jonas Vaičiulis, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis ir Lenkijos Respublikos lietuvių įstaigų, organizacijų bei mokyklų vadovai. Skaityti toliau
Europa bando atremti vis stiprėjantį demografinių iššūkių, susijusių su visuomenės senėjimu ir darbo jėgos trūkumu, spaudimą. Padėtis tokia rimta, kad, pasak konservatyvios pakraipos JAV leidinio „National Review“, europiečiams iškilo klausimas: ar jie išvis turi ateitį?
Taps įvairesnė
Prieš kelias dienas Vokietijos Skaityti toliau
Lapkričio 4–9 dienomis, Berlynas švenčia sienos griūties 30-metį. Įvairiose miesto vietose vyksta renginiai menantys tuometinius įvykius. Šioje šventėje didelis dėmesys skiriamas taip pat ir Baltijos šalims – lapkričio 6 dieną Getsemanės bažnyčioje įvyko renginys, pasakojantis apie Baltijos kelią. Vieta renginiui pasirinkta neatsitiktinai. Getsemanės bažnyčioje prieš sienos griūtį buvo vykdoma pogrindinė veikla, čia rinkdavosi tuometinės rytų Vokietijos disidentai.
Renginio dieninėje programoje pristatyta latvių režisierės Madaros Dislerės (Dislere) vaidybinis filmas „Rojus 89“ (2018), režisierės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011) Skaityti toliau
Lapkričio 7 d., Briuselyje, oficialiai pradėtas naujas „Europos universitetų“ sumanymas – bandomasis universitetų tinklo projektas, į jį įsijungė daugiau kaip šimtas aukštųjų mokyklų, tarp jų Vilniaus, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetai. Renginyje, kurio šūkis – kuriame ateities universitetus – kartu su kitų šalių aukštojo mokslo politikos formuotojais dalyvauja Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.
„Sveikiname šį bendrą Europos universitetų sumanymą ir ypač tris mūsų universitetus, kurie sėkmingai dalyvavo konkurse ir taps pirmųjų ateities Europos universitetų dalimi. Skaityti toliau
Dažniausiai NASA atliekami tyrimai skirti misijoms kosmose. Tačiau pasisekusios technologijos gali būti sėkmingai pritaikomos ir žmonių sveikatos priežiūros gerinimui Žemėje.
NASA Ames tyrimų centro Nanotechnologijų centre Biosensorių laboratorijoje besistažuojanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto bioinžinerijos studentė Justina Gineitytė su komanda dirba prie jutiklio, skirto žmogaus hidratacijos lygiui nustatyti, kūrimo. Skaityti toliau
Lapkričio 7-10 dienomis, Niujorko širdyje Manhetene, vyks jau antroji Niujorko Baltijos šalių kino šventė. Per keturias dienas bus parodytas 21 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjų filmas. Iš jų – net penkios Šiaurės Amerikos ir septynios Niujorko premjeros.
Kasmetiniu papročiu tampantis renginys šiemet savo programa skleidžia ypatingą žinią apie Baltijos kelio trisdešimtmetį: kruopščiai atrinktos kino juostos rodo, kokie didžiuliai pokyčiai įvyko per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Skaityti toliau
Lapkričio 3 d., Jungtinėse Amerikos valstijose prestižinėje Nacionalinėje Vašingtono meno galerijoje, įvyko istorinis restauruoto pirmojo spalvoto lietuviško filmo „Marš, Marš! Tra-ta-ta“ (rež. Raimondas Vabalas, 1964) rodymas. Lietuvos vardui tarptautiniuose kino šventėse skambant vis garsiau, vis dažniau renginių programose galima išvysti ir šiuolaikiniams kino ekranams pritaikytą lietuvių kino paveldą.
Prieš 55 metus sukurta ir Vakaruose niekada nerodyta istorija į kino ekranus sugrįžo programoje „Absurdistan: Central European Cinema of the Absurd“, kurią sudaro Skaityti toliau
Spalio 31 – lapkričio 4 d., Bostone vykusiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine Competition) iš VU studentų sudaryta „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda laimėjo aukso medalį ir buvo išrinkta viena geriausių komandų net keturiose grupėse.
Komandoje, kurią pagal konkurso taisykles sudaro jaunesni nei 23 metų nariai, yra keturiolika VU studentų. Dauguma jų studijuoja VU Gyvybės mokslų centre (GMC), tačiau komandoje yra ir kitų fakultetų atstovų. Skaityti toliau
Spalio 24-27 dienomis, Dubajuje, tarptautinėse robotikos žaidynėse „FIRST Global“, Jaunų Robotikos mokyklos moksleivių komanda nugalėjo dalyvius iš daugiau nei pusės pasaulio valstybių. Šių varžybų tikslas – įtraukti jaunus žmones į globalias problemas, tačiau išskirtiniams jaunuoliams teko susidurti ne tik su globaliomis, tačiau ir su netikėčiausiomis problemomis.
Išskirtinio vizionieriaus suteikiama galimybė jaunimui
„Segway“, neįgaliesiems skirtas vežimėlis, gebantis lipti laiptais, ar automatinis švirkštas – tik dalis išskirtinių Dyno Keimeno (Dean Kamen angl.) išradimų. Išradimų žmogaus, suteikiančio galimybę jaunimui keisti ateities pasaulį. O tarp šio jaunimo – ir septyni dalyviai iš Lietuvos. Skaityti toliau
Spalio 29 dieną Europos Vadovų Taryba pratęsė Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos terminą trims mėnesiams – iki 2020 metų sausio 31 dienos. Tai – lankstus pratęsimas: ratifikavusi Susitarimą, Jungtinė Karalystė galėtų išstoti ir anksčiau.
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, ES pusė parodė lankstumą ir tenkino JK Premjero prašymą dėl trečiojo pratęsimo, nes tai turėtų padėti pasiekti taip vadinamą „tvarkingą“ Breksitą (Brexit), arba Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES su Susitarimu, atitinkantį ir Lietuvos interesus. Skaityti toliau
Spalio 28 d. prasidėjusi seniausia pasaulyje dokumentikos ir animacijos šventė „Dok Leipzig“ ir vėl svetingai sutiko lietuvių kūrėjus. Į šventės programą įtrauktos dvi pasaulinės lietuviškų filmų premjeros: Audriaus Mickevičiaus ir Nerijaus Milerio dokumentikos „Pavyzdingas elgesys“ ir Marijos Stonytės trumpametražio filmo „Vienas gyvenimas“.
O kūrybinių bendraminčių savo ateities projektui industrijos programoje pakviesta ieškoti režisierė ir prodiuserė Giedrė Žickytė. Skaityti toliau
Praėjusią savaitę Talino centre buvo baigta tiesti kelio atkarpa, kuri atsirado naujoviškų technologijų dėka – šios atkarpos asfalto dangoje yra perdirbtų plastiko atliekų. Tai pirmasis tokio tipo kelias Šiaurės ir Rytų Europoje.
Pasak Estijos kelių tiesimo bendrovės „Verston Ehitus“ generalinio direktoriaus Veiko Veskimaeso, šis projektas geriausiai apibūdinamas žodžiu „inovacija“.
„Plastiko atliekos aplinkoje yra didelė problema, o didesniu ar mažesniu mastu – visas pasaulis ieško sprendimo šiai problemai spręsti. Plastikinių atliekų naudojimas kelių tiesimui yra labai protingas sprendimas, Skaityti toliau
