Technika ir technologijos

Viešųjų ryšių žinovė: Melagingų naujienų skleidėjai veikia nuolat (2)

doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė | Asmeninio albumo nuotr.

Dėl COVID-19 protrūkio į Europą migruoja milžiniškos vapsvos, dėl itin didelio išaugusių susirgimų skaičiaus Vilniaus oro uoste keleiviai nurengiami nuogai ir purškiami balikliu, dėl viruso pasklidimo kaltas 5G ryšys – tai tik labai maža dalis melagingų naujienų, kurios pasaulinės pandemijos metu sklandė ir vis dar sklando Lietuvos socialiniuose tinkluose bei buvo pasidalytos tūkstančių skaitytojų asmeniniuose profiliuose. Retas iš jų suabejojo naujienų tikrumu.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Kūrybinių industrijų Skaityti toliau

Atpažinti draudžiamam turiniui pasitelkiamas dirbtinis protas (0)

Dirbtinis intelektas tarp mūsų | LRT nuotr.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), dalyvaudama Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) „GovTech Lab“ sumanymo iššūkių serijoje, kartu su „GovTech“ komandos žinovais atrinko geriausią draudžiamo turinio internete paieškos sumanymą. Naujovišką, dirbtinio proto panaudojimu grįstą įrankį, kuriuo būtų galima nustatyti Lietuvos skaitmeninėje erdvėje saugomą draudžiamą interneto turinį ir apie jį pranešti RRT interneto karštajai linijai, kurs startuolio „Oxylabs“ (https://oxylabs.io/about-us) komanda. Skaityti toliau

Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį (1)

Nacionalinis vėžio institutas | nvi.lt nuotr.

Europa išsikėlė didelį tikslą – iki 2030 m. mokslo ir naujovių dėka papildomai išsaugoti 3 mln. gyvybių – padėti žmonėms kovoje su vėžiu, pagelbėti gyventi ilgiau ir geriau.

Prie naujojo Europos kovos su vėžiu plano prisijungti gali kiekvienas – spalio 6 d. Vilniuje, simboliškai Europos aikštėje atidaroma balsadėžė, į kurią vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami mesti pasiūlymus dėl onkologinių paslaugų gerinimo Lietuvoje.

Kaip atrodys planas?

Europos komisija baigė formuoti 5 „Europos Horizonto“ programas, pavadintas Skaityti toliau

Skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu (4)

Skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu | lb.lt nuotr.

Europos Centrinis Bankas paskelbė Eurosistemos ataskaitą dėl skaitmeninio euro naujos kartos skaitmeninės valiutos, skirtos XXI amžiaus visuomenės poreikiams patenkinti.

„Tai istorinis dokumentas, rodantis, kad skaitmeninis euras jau svarstomas aukščiausiu lygiu. Skaitmeninis euras – tai technologijų amžiui skirti pinigai, kurių privalumus ir trūkumus turime vertinti ir aptarti jau šiandien. Lietuvos bankas daug dėmesio skiria praktinėms naujovėms, todėl esame pasirengę pasidalinti pasidalyti savo žiniomis ir išgirsti Skaityti toliau

Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai (0)

Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai | Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuotr.

Lazerio technologija, kuri padės be adatos dūrio nustatyti žmogaus kraujo rodiklius, ar su mobiliąja aplikacija susietas pleistras, matuojantis skausmo lygį – šios Lietuvos mokslininkų kuriamos sveikatos naujovės jau netolimoje ateityje taps kasdienės. Naujovės ypatingos tuo, kad bus prieinamos ne tik gydymo įstaigose – norintys jas galės įsigyti ir naudoti individualiai.

Įvairios mokslininkų ir verslo atstovų kuriamos technologijos įvertintos rugsėjo 30 Skaityti toliau

VU mokslininkų tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje plinta skirtingi viruso variantai (1)

Pexels.com nuotr.

Daugeliui rūpi klausimas, ar koronavirusas keičiasi, ar jis tampa pavojingesnis? Tai gali atskleisti viruso genomo tyrimai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai kartu su partneriais šią savaitę baigė tirti 15 Lietuvoje cirkuliuojančių viruso izoliatų genomus ir pateikė juos tarptautinei duomenų bazei GISAID. Projekto sumanytoja VU GMC profesorė Aurelija Žvirblienė, genetikė Alma Gedvilaitė ir bioinformatikas Albertas Timinskas pasakoja, kaip mokslininkai atliko šį sudėtingą koronaviruso pilno genomo tyrimą. Skaityti toliau

Skaitmeninės technologijos ir robotai kelia pavojų mūsų psichinei sveikatai (2)

Robotinė chirurgija | „Integrity PR“ nuotr.

Sparčiai gerėjant technologijoms, į kasdienį mūsų gyvenimą kelią skinasi robotai, dirbtinis protas, virtualioji ir papildyta tikrovė, 3D spausdinimas ir kitos skaitmeninės technologijos. Jos visai netrukus taps ne tik mūsų kasdienybės, bet ir darbo dalimi. Žinovai perspėja: itin svarbu šių pokyčių metu skirti tinkamą dėmesį ne tik fizinei, bet ir psichinei darbuotojų sveikatai.

Didėjant judrių išmaniųjų robotų skaičiui darbo vietose, neišvengiamai gali padidėti Skaityti toliau

Seimas pritarė ilgalaikėms lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje gairėms (3)

 VDU mokslininkai vysto DI technologijų sprendimus lietuvių kalbai | VDU nuotr.

Spalio 1 d. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė nutarimo „Dėl Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4838(2). Šiuo dokumentu siekiama patvirtinti Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gaires. Nutarimu Vyriausybei siūloma atsižvelgti į Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gaires rengiant Lietuvos skaitmeninimo plėtros 2021–2030 metų programą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų Skaityti toliau

Lietuvos jaunimas – tarp geriausius skaitmeninius įgūdžius turinčių jaunuolių Europoje (0)

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius | EK nuotr.

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius. Skaityti toliau

Žinovai paneigė prasimanymą, jog seni automobiliai yra patikimesni (1)

Vitoldas Milius | E. Babelio nuotr.

Rinkdamasis naują automobilį pirkėjas susiduria su daugybe klausimų, į kuriuos tenka atsakyti, kad džiaugtųsi galutiniu pasirinkimu. Dėl griežtų Europos Sąjungos reikalavimų bene kiekvieno automobilio požymiai kaip saugumas ar ekologija yra itin aukšto lygio. Tačiau vienas pagrindinių naujo automobilio pasirinkimo požymių yra patikimumas.

Beveik jokie ES reikalavimai ar direktyvos negali numatyti patikimumo, mat jis nėra lengvai pamatuojamas ir tikro skaičiaus automobilio gamintojas nurodyti negali. Iš esmės Skaityti toliau

Seime bus aptarta Lietuvos miestų ir regionų plėtra (0)

Išmanusis miestas, renginio akimirka | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 25 d., penktadienį, 11 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks projekto „Išmanusis miestas VII“ viešas pristatymas, jame bus aptarta Lietuvos miestų urbanizacija ir regionų plėtra.

Renginyje bus svarstoma, kokiais būdais specialistai – ateities miestų kūrėjai – kurs dar atviresnius, tvaresnius ir kompaktiškesnius Lietuvos miestus, užtikrinančius augančią gyvenimo aplinkos kokybę ir prieinamumą. Renginio pradžia 11 val. Skaityti toliau

Lietuva ir toliau tarp pirmaujančių pasaulyje informacinių ryšių technologijų reguliavimo srityje (1)

Belaidis internetas | sumin.lt nuotr.

Lietuva ir vėl pasaulyje įvertinta kaip viena iš geriausiai atitinkančių reguliavimo kriterijus informacinių ryšių technologijų (IRT) srityje. Tarptautinės Telekomunikacijų Sąjungos (ITU) paskelbtoje „ICT Regulatory Tracker 2019” ataskaitoje Lietuva už 2019 metus surinko 96,5 balus iš 100 galimų ir užėmė trečiąją vietą. Už 2018 metus šis rodiklis buvo 95 balai, pagal kurį Lietuva buvo ketvirtoje vietoje. Lietuvą lenkia tik pirmoje pozicijoje esanti Italija (99 balai) ir antrojoje esanti Airija (97 balai). Latvija surinko 90 balų, Estija ‒ 89,5  balo, Lenkija ‒ 88,5 balo.

Šių ITU ataskaitų tikslas – nustatyti kiekvienos valstybės reguliavimo sistemos ypatybes, kas leistų atskleisti egzistuojančias reguliavimo spragas ir numatyti IRT reguliavimo vystymosi kryptis artimiausiu laikotarpiu.

Skaityti toliau

Lietuvoje siekiama sudaryti teisines sąlygas veikti „etiškiesiems įsilaužėliams“ (0)

Lietuvoje siekiama sudaryti teisines sąlygas veikti „etiškiesiems įsilaužėliams“ | KAM nuotr.

Krašto apsaugos ministerija, siekdama koordinuoto ir teisiškai reglamentuoto kibernetinio saugumo bendruomenės įtraukimo į šalies kibernetinio saugumo brandos kėlimą, parengė Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo projektą. Juo numatoma įteisinti atsakingo ryšių ir informacinių sistemų (RIS) pažeidžiamumų, dėl kurių gali kilti kibernetinis nutikimas, atskleidimo procesą.

Kibernetinio saugumo įstatymo projekte nustatytos sąlygos, į kurias atsižvelgiant būtų galima teisėtai ieškoti RIS pažeidžiamumų. Juos aptikę ir pagal įstatyme nustatytas sąlygas pranešę asmenys galės jaustis ne tik prisidėję prie atitinkamo privataus ir (ar) viešojo sektorių atstovų didesnio kibernetinio saugumo užtikrinimo, bet ir būti ramūs dėl savo teisinės padėties. Skaityti toliau

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius (0)

Dirbtinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius | MITA nuotr.

Rugsėjo 18-20 d., Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ renginyje vyksiančioje atviroje mokslininko Kristoferio Dyterio Reinkemajerio (Christopher Dieter Reinkemeier) paskaitoje, kurioje jis papasakos apie Vokietijos Molekulinės biologijos institute (IMB) vykdomus mokslinius tyrimus.

Jei anksčiau buvo keičiama tai, ką sukūrė gamta, šiuo metu dirbtinės biologijos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti gyvybę iš negyvų elementų nuo nulio. Pagrindinis jų tikslas – ne tik suprasti gyvojo pasaulio prigimtį, bet ir sukurti visiškai valdomas modelines sistemas, skirtas ligų tyrimui ir gydymui. Skaityti toliau

Pratęsiamas Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas tarp Lietuvos ir Europos kosmoso agentūros (0)

Pratęsiamas Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas tarp Lietuvos ir Europos kosmoso agentūros | lrv.lt nuotr.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė susitarimui, kuriuo pratęsiamas Lietuvos kaip bendradarbiaujančios valstybės (EBV) statusas su Europos kosmoso agentūra (EKA) vieneriems metams iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Susitarimo pratęsimo tikslas – dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusiomis aplinkybėmis užtrukęs asocijuotos narystės sutarties derinimas.

„Lietuvos siekiamybė pasirašyti asocijuotos narystės sutartį su EKA jau ranka pasiekiama. Asocijuota narystė Lietuvai atvertų galimybę dalyvauti pasirenkamosiose EKA programose, įsitraukti į Skaityti toliau

2020-ieji gali tapti neeiliniais internetinių sukčių metais: ar apsisaugoti lengva? (0)

Kibernetinė ataka | rodin.com nuotr.

Jūsų asmeniniai duomenys internete – pavojuje. Praėję metai jau pakrikštyti kaip pats intensyviausias programišių atakų laikotarpis, per kurį pavogti apie 8 milijardų paskyrų duomenys, o šiemet šis skaičius dėl karantino neabejotinai bus dar didesnis.

Dažniausiai pagrobtieji duomenys atsiduria vadinamajame Tamsiajame internete (ang. Dark Web), kur anonimiškai nusipirkti juos gali praktiškai bet kas. Jei duomenų vagystės tokios dažnos ir tokios neišvengiamos – kaip įmanoma save apsaugoti nuo jų padarinių? Skaityti toliau

Japonijoje išmėginamas naujas skraidantis elektrinis automobilis (video) (1)

2020 m. rugpjūčio mėnesio nuotraukoje – bandomasis pilotuojamo skraidančio automobilio skrydį „Toyota“ bandymų poligone Japonijoje | „SkyDrive“, „CARTIVATOR 2020“ nuotr.

Dešimtmečių senumo svajonė skristi taip pat, kaip važiuoti greitkeliais, gali būti ne tokia jau ir svajonė. Japonijos „SkyDrive Inc.“ atliko sėkmingą, nors kol kas ir trumpą bandomąjį skrydį su vienu vairuotoju-pilotu.

„SkyDrive“ vadovas Tomohiras Fukuzavas (Tomohiro Fukuzawa) teigė tikintis, kad skraidantį automobilį bus galima paversti tikru gaminiu jau 2023 metais, tačiau jis pripažino, kad saugumas yra kritinis dalykas.

„Iš daugiau nei 100 pasaulyje vykdomų skraidančių automobilių projektų tik nedaugeliui pavyko skristi, viduje esant žmogui“, – sakė jis, „tikiu, kad daugelis žmonių norės juo važiuoti bei skristi ir jaustis saugūs“. Skaityti toliau

Veiklą pradėjo Gynybos naujovių centras (0)

Gynybos naujovių centro vadovas Simonas Aleksandravičius | E. Genio nuotr.

„Gynybos naujovių centras – tai ta dėlionės dalis, kurios iki šiol trūko sistemiškai skatinant gynybos naujoves Lietuvoje. Buvo pavienių sumanymų, konferencijų, renginių, diskusijų šia tema, tačiau vieno, viską apimančio padalinio, galinčio sukviesti visus susidomėjusius dalyvius prie vieno stalo, – ne“, – sako Gynybos naujovių centro vadovas Simonas Aleksandravičius.

Rugsėjo 1-ąją Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje savo veiklą pradėjo Gynybos naujovių centras, pirmasis tokio pobūdžio gebėjimų centras krašto apsaugos sistemoje. Jo pagrindinės funkcijos bus šviesti Lietuvos kariuomenės karius naujovių tema bei nustatyti ir susisteminti naujovių poreikius Lietuvos kariuomenėje. Taip pat naujai įkurtas centras sukurs platformą, kurioje verslas galės pristatyti savo sumanymus gynybos srityje. Tai suteiks galimybę plėtoti ir ugdyti gynybos naujovių ekosistemą Lietuvoje. Skaityti toliau

Kaip sužinoti, kad jūsų paskyra „nulaužta“? (3)

Asmeninių duomenų saugumas | „Bitė Lietuva“ nuotr.

Programišiai išpuolius rengia kas 39 sekundes, rodo tyrimų duomenys, tad vartotojai yra nuolatiniame kibernetinių atakų pavojuje. Jų metu gali būti pavogti asmens duomenys, jautri asmeninė informacija, prisijungimai prie paskyrų, kurias atgauti – sudėtinga. Atpažinti atakas padės neįprastas dažniausiai naudojamų paslaugų veikimas, o apsisaugoti – tinkami slaptažodžiai, dvigubo atpažinimo funkcija ir apsaugos priemonės.

„Įprastai kibernetinės atakos būna nutaikytos į svarbias pareigas einančius Skaityti toliau

Programuotoju gali būti ne tik tiksliųjų mokslų mėgėjas (0)

Programuotoju gali būti ne tik tiksliųjų mokslų mėgėjas | „CodeAcademy“ nuotr.

Talentas kalboms, gebėjimas bendrauti ir dirbti grupėje, smalsumas bei žingeidumas – vis dar retai su programuotojo specialybe siejamos savybės. Tačiau pasak IT srityje dirbančių specialistų, „minkštieji“ įgūdžiai yra būtent tai, kas padeda tapti rimtu programuotoju.

Visuomenėje nestinga kalbų apie IT specialybę – ji viena paklausiausių, itin gerai apmokama, užtikrinanti puikų suderinamumą tarp asmeninio ir profesinio gyvenimų. Tačiau net labiausiai rinkoje viliojantis darbas visgi neretai atbaido naujų galimybių ieškančius, bet į socialinius mokslus linkusius žmones. Skaityti toliau

Kūno temperatūra ateityje bus matuojama visur? (1)

Termoskaitytuvas | Termometrija.lt nuotr.

Kalbantis ir matuojantis jūsų kūno temperatūrą ekranas? Nenustebkite, jei greitu metu prie restorano, ligoninės ar biure pamatysite metro aukštyje kabantį ekraną, kuris šnekės su jumis. Tai termoskaitytuvas, kuris visiškai savarankiškai patikrins jūsų kūno temperatūrą ir įspės, jei nedėvite veido apsaugos priemonių. Tai naujoviškas temperatūros matuoklis. Jau netrukus tai taps visiškai įprasta priemone, kuri padės užtikrinti ne tik jūsų, bet ir aplinkinių sveikatos apsaugą. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų) (0)

Pirmąją 2020 metų rugpjūčio savaitę šveicariškų laikraščių puslapiuose pasklido nerami žinia, kad šalies brangakmenyje, labiausiai turistų mėgiamoje ir lankomoje Jungfraujoch viršukalnėje, įsikūrusioje tarp Berno ir Valės kantonų Alpių kalnų, akivaizdžiai pastebimi pavojingi ledyno tirpimo reiškiniai. Žinia ypač nuliūdino senąją šveicarų kartą, kuri gerai žino šimtametę brangios viršukalnės istoriją. 1912 metais į Jungfraujoch viršukalnę buvo nutiestas aukščiausias Europoje (3454m. aukštyje) geležinkelis, o 1931 metais viršukalnėje įrengta tarptautinė mokslinė laboratorija Sfinksas, kurioje pastoviai visus metus dirba Vakarų Europos mokslininkai meteorologijos, glaziologijos, astronomijos, psichologijos bei saulės spindulių Skaityti toliau

J. Bartaškienė: Judėjimas ir technologijų naudojimas daro stebuklus – pensininkai jaunėja akyse (0)

Joana Bartaškienė | lrt.lt nuotr.

Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra fiziškai aktyvūs ir reguliariai sportuoja – naujausiais suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, tik 40,5 proc. žmonių užsiima fizine veikla bent po 30 min. 5 dienas per savaitę, kaip pataria Pasaulio sveikatos organizacija. Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, daugkartinė sportinės gimnastikos varžybų laimėtoja ir sporto atstovė Joana Bartaškienė sako, kad laiko sportui atrasti turėtų kiekvienas, juo labiau, kad galimybių tai daryti šiandien yra begalės. Skaityti toliau

Negabių vaikų nėra (video) (1)

Mintinio skaičiavimo mokyklos „Menar“ mokiniai | „EIQ Akademijos“ nuotr.

Liūdnai nuskambėję šių metų abiturientų baigiamieji rezultatai ir vėl mus atsuko veidu į iš kartos į kartą einančią stigmą – matematikos išmanymą. Išties retas gali pasigirti turintis stiprų matematinį mąstymą. Nors specialistai sutaria, jog toks reiškinys iš viso neegzistuoja – jį galima išugdyti. „Bet šiaip jis negabus matematikai“, „jis matematikos nemėgsta“ – dažnos frazės skambančios iš tėvų, prieš pradedant vaikams lankyti tokius matematinį mąstymą ugdančius būrelius kaip mintinio skaičiavimo, robotikos ar programavimo. Anot neformalaus ugdymo „EIQ Akademijos“ mokytojos Elitos Kolpakaitės, vaikas ir neturi būti gabus, nes matematiką pamilti gali visi. Skaityti toliau

G. Jonutis: Robotai žmonių nepakeis (1)

Gintautas Jonutis | Asmeninė nuotr.

Pasaulio Ekonomikos forumo duomenimis, iki 2022 metų 75 milijonus darbo vietų iš žmonių perims robotai bei algoritmai. Kyla klausimas, ar ateityje žmonių darbo jėga taps nebereikalinga? Įvairius darbus atliks tik mašinos? Gintautas Jonutis, dirbantis „Western Union Processing Lithuania“ departamente „Robotics and Intelligent Automation“ teigia, kad tokio scenarijaus tikėtis neverta.

– Kuo technologijos yra svarbios šiandieninėje darbo rinkoje? Skaityti toliau

Apsilankymų skaičius piratinėse svetainėse mažėja (0)

Nepagautas – ne vagis? Lietuvos leidėjų, autorių ir skaitytojų požiūris į knygų piratavimą | vu.lt nuotr.

Apsilankymų skaičius piratinėse svetainėse mažėja – rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) atlikto tyrimo duomenys.

„Įstatyme numatytos priemonės yra veiksmingos, o DNS (liet. srities vardų struktūra, angl. Domain Name System) blokavimas pasiteisina. LRTK atlikto tyrimo rezultatai aiškiai ir vienareikšmiškai rodo, kad blokavus piratines svetaines ir jų kopijas vartotojų lankomumas ženkliai mažėja. Skaityti toliau

5 ženklai, kad jau laikas atnaujinti savo nešiojamąjį kompiuterį (0)

5 ženklai, kad jau laikas atnaujinti savo nešiojamąjį kompiuterį | „Topo centro“ nuotr.

Skirtingai nei išmaniuosius telefonus, nešiojamus kompiuterius žmonės rečiau, o dažniausiai – tik tada, kai senasis kompiuteris jau nebeįsijungia. Tačiau toks nenumatytas keitimas gali sukelti nemažai problemų, todėl „Topo centras“ dalinasi ženklais, kurie parodo, kad apie nešiojamojo kompiuterio atsinaujinimą Jums reikėtų pradėti galvoti jau dabar.

Jums vis dažniau tenka prisijungti prie elektros lizdo Skaityti toliau

Pritarta lietuvių kalbos dirbtinio intelekto skatinimui Lietuvoje (9)

eimin.lt nuotr.

Penktadienį Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų pakomitečio posėdyje pritarta naujam sumanymui „LT.AI – lietuvių kalbos išteklių dirbtiniam intelektui ir dirbtinio intelekto skatinimas Lietuvoje“. Pagal šį sumanymą bus finansuojamas skaitmeninių lietuvių kalbos išteklių kūrimas, sukuriant reikalingus išteklius dirbtinio intelekto sprendimams naudoti lietuvių kalbą.

Sumanymo naudą pajus mokslo institucijos, smulkusis ir vidutinis verslas, Skaityti toliau

Technologijų įmonė šalies muziejuose prikelia pasakas (2)

Animotuko komanda | „Indeform“ nuotr.

Kad lietuviškos pasakos neliktų dūlėti knygose, kauniečių audiovizualinių sprendimų kūrėjų įmonės „Indeform“ komanda kartu su skaitmeniniam gyvenimui prikeltais pasakų veikėjais keliauja po Lietuvos muziejus ir rengia interaktyvius multimedijų užsiėmimus vaikams. Kauno mokslo ir technologijų parko bendruomenėje veikiantys „Animotuko“ veikėjų kūrėjai karantiną iškeitė į nuotolinius mokymus asmeniniam tobulėjimui ir savo mokomosios platformos vystymui. Komanda teigia, kad lietuvaičiai išsiilgę senųjų pasakų, apjungiančių gamtoje sutinkamus gyvūnus, žmogiškąsias vertybes bei šių dienų naujienas. Skaityti toliau

Ateities ekonomikos DNR: nuo kultūros švietimo skatinimo iki investicijų į dirbtinį protą (0)

Ateities ekonomikos DNR | lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 14 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje pritarta dar 5 veiklos kryptims.

Posėdyje vertinti Ateities ekonomikos DNR plano skaitmeninės ekonomikos ir verslo, naujovių ir mokslinių tyrimų bei žmogiškojo kapitalo investicijų krypčių sumanymai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Kultūros ministerijos atstovais komiteto posėdyje pristatė bendrą „Kultūrinio švietimo administravimo platformos ir Skaityti toliau