Astronomija ir kosmonautika

„Žvaigždėtosios naktys 2012“ sukvietė astronomijos mėgėjus ir profesionalus (nuotraukos, video) (0)

Helloauki.blogspot.com nuotr.

Nuo pat gegužės 11 dienos pavakario į Molėtų astronomijos observatoriją rinkosi ištikimiausi dangaus mylėtojai ir astronomijos mokslo gerbėjai.

Kaip ir kasmet, juos subūrė bendras tikslas: pamatyti dangaus šviesulius, išgirsti naujienas, pajausti bendraminčių palaikymą, su kitais pasidalyti savo patirtimi.

„Žvaigždėtosios naktys“ – reta proga pasiklausyti įdomių paskaitų ir gyvai stebėti naktinio dangaus grožybes. Gaila, kad šiemet dangus apsiklojo storais debesų apdarais ir pabėrė gaivaus, pavasariško Skaityti toliau

Pirmą kartą astronomai užfiksavo superžemės šviesą (0)

Planeta 55 Cancri e. NASA pieš.

Vėžio žvaigždyne esanti dvinarė žvaigždė 55 Cancri jau 1997 metais nustebino astronomus. Tai buvo viena iš pirmųjų žvaigždžių, prie kurios rastos egzoplanetos. Vėlesnių tyrimų pagalba iš viso buvo rastos penkios tolimosios planetos.

Vienas iš tų penkių, artimiausia savo saulei, 55 Cancri e yra vadinama superžeme, nes jos skersmuo tik dvigubai, o masė aštuonis kartus didesnė nei mūsiškės Žemės. Skaityti toliau

Kaip baigsis mūsų pasaulis? Suirusių planetų dulkės aplink baltąsias nykštukes (0)

Baltosios nykštukės aplinka | Dailymail.co.uk

Aplink baltųjų nykštukių kategorijai priskirtinas žvaigždes astronomai legendiniu orbitiniu teleskopu „Hubble“ aptiko planetų liekanų, bylojančių, kokia ateitis laukia Žemės bei kitų Saulės sistemos planetų.

Vorviko universiteto astrofizikai atrado keturias baltąsias nykštukes, kurias gaubia dulkių ūkai iš sutrupintų planetų. Baltąja nykštuke kažkada, kai baigsis jos termobranduoliniai „degalai“, virs ir mūsų Saulė… Skaityti toliau

Gegužės danguje – šimtmečio pilnatis! (video) (5)

Gegužės 6 d. vakare, Saulei nusileidus, patekės 100-mečio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprasta. Tokio dydžio Mėnulio padangėje nebuvo nuo pat 1912-ųjų metų.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto pirmoji sužibs ryškioji Venera-Vakarinė. Temstant virš jos sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas su po jo „kojomis“ spindinčia Marso planeta. Skaityti toliau

Demono žvaigždė: senovės egiptiečiai suprato dvinarės Algolio žvaigždės ypatumus (2)

Algolio žvaigždžių sistema dailininko akimis

Stulbinantis suomių archeologų atradimas liudija, jog jau daugiau kaip prieš 3,2 tūkst. metų senovės egiptiečiai suprato už 93 šviesmečių nuo Žemės skriejusios dvinarės žvaigždės Algolio (Demono žvaigždė) ypatumus. Maža to, specifiniai egiptiečių skaičiavimai padėjo išspręsti vieną daugelį metų neįveiktą astronominį galvosūkį.

Senovės egiptiečių žinotą dvinarę Algoli žvaigždę (Persėjo Beta) ir jos šviesio pokyčius moderniųjų laikų astronomai Skaityti toliau

Gegužę – įspūdinga pilnatis ir kibirkštys danguje (0)

Pilnatis. NASA nuotr.

Šį mėnesį Saulė danguje judės Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kada pereis į Jautį ir ten pasiliks iki gegužės pabaigos. Naktis sparčiai trumpės ir per mėnesį neteksime 1 val. ir 41 min. tamsaus paros laiko. Mūsų žvaigždės aktyvumas toliau kyla, todėl verta kiekvieną saulėtą dieną nukreipti žiūronus ar teleskopą ir apžiūrėti Saulės dėmes ar (per specialų Saulės teleskopą) gėrėtis žavingais protuberantais. Žinoma, kad tiesiogiai į Saulę žiūrėti pavojinga, todėl būtina naudoti specialius filtrus!

Mėnulio pilnatis stos gegužės 6 dieną ir ji šį kartą bus ypatinga, nes tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus arčiausiai Žemės ir atrodys 14 proc. Skaityti toliau

Prinstono astrofizikai: Žemė gali būti vienintelis gyvybės lopšys visatoje (5)

Žemė. NASA nuotr.

Astronomai tvirtina, jog vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje planetų yra milijardai. Norėtųsi manyti, jog tokioje aibėje pasaulių turėtų atsirasti vietos ir gyvybei, o gal net ir nežemiško proto civilizacijoms. Tačiau Prinstono universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog visose jose proto brolių ar bent primityvių gyvybės formų žmonija galbūt dairosi bergždžiai.

Du Prinstono universiteto astrofizikai pritaikė Bajeso statistinės analizės metodą. Iš modeliavimo rezultatų galima spręsti esant didelę tikimybę, jog Žemė, kurioje gyvybė suklestėjo neįprastai sparčiai, iš Skaityti toliau

Japonų astronomai aptiko tolimiausią galaktikų telkinį (0)

NASA nuotr.

Japonijos astronomai trečiadienį pranešė aptikę galaktikų telkinį, esantį už 12,72 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Anot jų, tai tolimiausias kada nors atrastas telkinys.

Naudodama galingą Havajuose esantį teleskopą, komanda žvilgtelėjo į tolimą praeitį, kai po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią visatai, buvo praėję tik milijardas metų.

„Tai rodo, kad galaktikų telkinys egzistavo ankstyvuoju visatos periodu, kai buvo praėję Skaityti toliau

Balandžio danguje – Saturno opozicija ir ryškiausia Venera (video) (0)

Saturnas | NASA nuotr..

Balandžio vakarais žiemos žvaigždynai vienas paskui kitą jau leidžiasi už vakarų horizonto: Didysis šuo su ryškiuoju Sirijumi, Šienpjoviai, Tauras.

Aukštokai palypėjęs pietuose švyti išraiškingas Liūto žvaigždynas su jame spindinčia  Marso planeta. Kiek dešiniau spingsi blausus Vėžio žvaigždynas, o dar dešiniau – žiba įspūdingi Dvyniai su šviesiomis Kastoro (aukščiau) ir Polukso (žemiau) žvaigždėmis.

Virš pietryčių horizonto teka Mergelės žvaigždynas su ryškumu išsiskiriančiomis Spikos žvaigžde bei Saturno planeta. Kiek kairiau ir aukščiau spindi Jaučiaganis Skaityti toliau

Paskutinis „Discovery“ skrydis (video) (0)

„Discovery“ skrydis | AFP nuotr.

Antradienį, balandžio 17 dieną, virš JAV sostinės Vašingtono buvo atliktas paskutinis Nacionalinės aeronautikos kosminės erdvės tyrimo administracijos (NASA) erdvėlaivio „Discovery“ parodomasis skrydis.

Ant modifikuoto lėktuvo „Boeing 747“ pritvirtintas erdvėlaivis skrido tik apie pusės kilometro aukštyje, informavo NASA. Skaityti toliau

Ne iš šio pasaulio: Fukango meteoritas (0)

Aukcione mėginta parduoti Fukango meteorito fragmentą

Kai jis rėžėsi Žemės paviršiun, maža būta požymių, jog jo viduje – tokios grožybės. Tačiau Fukango meteoritu vadinamą dangaus akmenį perskėlus perpus, atsivėrė kerintys vaizdai: uolos viduje, sidabriškuose nikelio-geležies koriuose slypėjo pusiau skaidrūs auksu spindintys kristalai, susidarę iš mineralo, vadinamo olivinu.

2000-aisiais atrastas retas meteoritas svėrė maždaug tiek pat, kiek nedidelis lengvasis automobilis. Įstabusis radinys buvo aptiktas Gobio dykumoje, Kinijoje. Meteoritas buvo suskaldytas į atskirus Skaityti toliau

Dramblys Marse? (4)

Marsas 2003 m. pro Hablo kosm. telesk. | NASA nuotr.

NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“, skriejantis orbita aplink Marsą ir į Žemę siunčiantis aukštos raiškos paviršiaus nuotraukas, „HiRISE“ kamera nufotografavo „dramblio galvą“, darinį, kurį suformavo raudonojoje planetoje prieš daugelį metų išsiveržusi lava.

Zondas skrieja 12000 km/h greičiu 2,5–3 km aukštyje ir geba užfiksuoti 50 cm dydžio objektus. Tai moderniausias tokio pobūdžio įrenginys Marse. Jo pagalba jau užfiksuota daugiau nei 22 tūkst. planetos paviršiaus vaizdų.

Ši žmonėms iliuzijas sukelianti nuotrauka papildė ne mažą sąrašą kitų kadaise užfiksuotų Skaityti toliau

Astronomai atrado išvirkščią supernovą (0)

Supernovos liekana (Cas A). NASA nuotr.

Žvaigždės sprogimo būta tokio galingo, jog šviesulio gelmės išsivertė į kosminę erdvę ir sprogimo išorėje atsidūrė giliausi žuvusios žvaigždės sluoksniai. Tokią išvadą padarė astronomai, iš naujo įvertinę jaunos ir netolimos supernovos liekanas.

Naudodamasi rentgeno spindulių orbitiniu teleskopu „Chandra“, grupė JAV astronomų gavo naujų supernovos Kasiopėja A (Cas A) vaizdo kadrų. Masyvi žvaigždė, švietusi už 11 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, žvelgiant iš mūsų planetos, sprogo maždaug prieš 300-330 metų. Skaityti toliau

Balandžio mėnesio danguje Jupiterį keičia Saturnas (0)

Saturnas. NASA nuotr.

Vos sutemus sparčiai leisis Didysis Žiemos Trikampis: Betelgeizė, Sirijus ir Prokionas, o su jais ir žiemos žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Didysis ir Mažasis Šuo. Kiek aukščiau už juos bus Dvyniai, neįsimintinas Vėžys ir didingas Liūtas. Rytuose vis aukščiau kils Mergelė, Jaučiaganis, Heralkis, Šiaurės vainikas (Darželis).

O štai artėjant aušrai, rytinės pusės dangus pasidabins vasaros šaukliu, Didžiuoju Vasaros Trikampiu: Vega, Denebu ir Altayru. Pavasaris – puiki galimybė pamatyti abi skirtingų sezonų puošmenas, todėl verta nemiegoti, juolab, kad ir kitų dangaus grožybių šiais metais apstu. Skaityti toliau

Astronomai atrado seniausią planetų sistemą (0)

HIP 11952 sistema dailininko akimis

Europos astronomai visatos platybėse aptiko planetų porą, susiformavusią, kaip manoma, po Didžiojo sprogimo praėjus vos 950 mln. metų. Kitaip tariant, šiai planetų sistemai – beveik 13 mlrd. metų. Tai – viena iš seniausių sistemų visatoje, jei ne pati seniausia.

Miuncheno universitetinės observatorijos (University Observatory Munich) ir Makso Planko bendruomenės (Max-Planck-Gesellschaft) tyrėjų grupė paskelbė atradusi planetas HIP 11952b ir HIP 11952c, besisukančias aplink žvaigždę HIP 11952. Skaityti toliau

Naujas tyrimas – iššūkis Mėnulio susidarymo teorijai (0)

NASA nuotr.

Iš Žemės medžiagos sudaryta daug didesnė Mėnulio dalis nei manyta anksčiau, teigiama naujame tyrime, metančiame iššūkį nusistovėjusiai teorijai.

Mokslininkai teigia, kad Mėnulis susidarė tuomet, kai su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė Marso dydžio objektas, vadinamas Tėja. Daugiau kaip 40 proc. Mėnulio suformavo iš po susidūrimo likusių nuolaužų. Tačiau tyrėjai manė, kad šis pasaulis chemine sudėtimi skirsis nuo Žemės, o ankstesni tyrimai atskleidė, kad Mėnulyje ir Žemėje randami izotopai yra gana panašūs – daug labiau nei leidžia numatyti dabartinis Tėjos modelis, rašo „Space.com“. Skaityti toliau

Sovietų sąjungos palydovas nukrito Antarktidoje (0)

„Meteor-1“

Pirmojo Sovietų Sąjungos orų palydovo „Meteor-1“ nesudegusios atmosferoje liekanos antradienį, 1 val. 17 min. Lietuvos laiku, nukrito Antarktidoje.

Pirmasis iš „Meteor“ programos palydovų 1969 metų kovo 26 dieną buvo iškeltas „Vostok“ raketos. Zondas veikė tik truputį ilgiau nei metus – iki 1970 metų liepos.

„Meteor-1“ teikė duomenis apie Žemės oro sistemas, debesų dangą, ledo ir sniego laukus, atspindimą ir skleidžiamą radiaciją. Skaityti toliau

Teleskopas, pakeisiantis žmonijos požiūrį į visatą? (0)

SKA komplekso maketas | dailymail.co.uk

Balandžio 3 d. Amsterdame susitiks 1,3 mlrd. svarų vertės astronominio projekto „Square Kilometre Array“ (SKA) vykdomojo komiteto nariai – bus sprendžiama, kur statyti didžiausią planetoje teleskopą, kuriam reikės 1,9 tūkst. kvadratinių mylių teritorijos. Teleskopo statyba bus pradėta 2016-aisiais.

„Šis projektas fundamentaliai pakeis tai, kaip mes suvokiame savo vietą visatoje ir kaip mes suprantame jos istoriją bei ateitį, – tvirtina SKA projekto generalinis direktorius Mišelis van Harlemas (Michiel van Haarlem). – Neabejojame, jog juo bus atrasta išties svarbių dalykų.“ Skaityti toliau

Nauja kovos su asteroidais technologija: tik šiek tiek dažų (0)

Asteroidas Lutecija. NASA nuotr.

Teksaso universiteto, Eimso tyrimų centro (NASA), Saudo Arabijos karaliaus Abdel Azizo mokslininkai siūlo pavojingų asteroidų trajektorijos keitimo būdą be branduolinių sprogimų ir kitokių griaunančių „specialiųjų efektų“. Be to, jie svarsto galimybę su kuria nors planine kosmine misija prie asteroido Apofis nusiųsti eksperimentinį „asteroidų perėmėją“.

Tyrėjai tikisi pakeisti asteroido trajektoriją, pakeisdami jo albedo (atspindėjimo gebą). Skaityti toliau

Alkanos juodosios skylės medžiagą siurbia keliais frontais? (0)

Kaip kai kurios juodosios skylės priauga tiek svorio, jog būna milijardus sykių sunkesnės už saulę? Vaizdžiai tariant, taip atsitinka dėl to, jog medžiagą jos siurbia pernelyg godžiai – net dviem kryptimis išsyk, rašo „Newscientist.com“.

Beveik kiekvienos galaktikos centre glūdi po supermasyvią juodąją skylę.

„Žinome, jog jos išaugo netrukus po Didžiojo sprogimo, – pasakoja Lesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) astronomas Endrius Kingas (Andrew King). Skaityti toliau

Prie TKS skrieja Europos krovininė raketa (video) (0)

„Ariane 5“. ESA nuotr.

Kovo 23 d. 6 val. 34 min. Lietuvos laiku raketa nešėja „Ariane 5“ iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje iškėlė automatinę krovininę kapsulę, pavadintą XX amžiaus italų fiziko Edoardo Amaldi vardu.

Tai sunkiausias krovinys, kada nors iškeltas į orbitą per Europos kosminę programą.

Kapsulė į Tarptautinę kosminę (TKS) stotį nugabens maisto, vandens, deguonies ir degalų krovinį. Taip pat bus nusiųsta įranga eksperimentams ir atsarginės TKS dalys. Skaityti toliau

Šalia Marso dangaus skliaute esančioje galaktikoje sužibo supernova (0)

M95 ir supernova. A.Ayiomamitis nuotr.

Kovo 16 dieną Liūto žvaigždyne esančioje galaktikoje M95 sužibo nauja supernova. Pirmieji ją teleskopu darytose nuotraukose pastebėjo ir pranešė italų astronomai Paolo Fagotti ir Bastia Umbra.

Pastarosiomis dienomis astronomai praneša, kad supernova, kuriai duotas SN2012aw kodinis pavadinimas, ima sparčiai šviesėti. Viso pasaulio astronomai mėgėjai kasnakt fotografuoja galaktiką M95 ir stebi sužibusios supernovos elgseną. Galaktika M95 turi kompanionę galaktiką M96. Šis tandemas yra vienas iš gražiausių danguje matomų objektų per teleskopą. Skaityti toliau

Sukurtas tiksliausias Ijo geologinis žemėlapis (0)

Mokslininkai sukūrė tiksliausią Jupiterio palydovo Ijo geologinį žemėlapį. Apie tai praneša JAV Arizonos universitetas.

Astronomai pasitelkė surinktais palydovo duomenimis iš kosminių zondų „Voyager“ (1979)  ir „Galileo“ (1995 – 2003).

Sudarytame vaizde buvo identifikuotos 425 vulkaninio aktyvumo sritys. Apskritai, Jupiterio palydovas Ijo yra vulkaniškai aktyviausias Saulės sistemos kūnas. Skaityti toliau

Norvegijoje meteoritas pramušė stogą (0)

Viena iš meteorito dalių | vg.no

Savaitgalį netoli Oslo (Norvegija), nedidelio vasarnamio savininkai buvo nustebę – jų namelio stogas buvo pramuštas akmens, kuris, pasirodo, yra meteoritas, atlėkęs iš šaltos tarpplanetinės erdvės.

Nėra dažnas įvykis, kad meteoritas kristų ir pažeistų pastatus. Apskritai Norvegijoje tai 14 meteoritas nuo 1848 metų ir paskutinysis nuo 2006 metų. Skaityti toliau

Kovo danguje – nepakartojamas Veneros ir Jupiterio susitikimas (0)

Veneros ir Jupiterio susitikimas

Giedrais kovo vakarais visų dėmesį trauks virš vakarų horizonto dvi viena arti kitos švytinčios ryškios planetos Venera-Vakarinė ir Jupiteris. Ypatingu ryškumu išsiskirianti Venera kasdien artės prie Jupiterio. Arčiausiai vienas kito du ryškiausi kovo dangaus šviesuliai susieis kovo 13 d. ir sudarys nepakartojamą pavasarinio dangaus porą.

Ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais jau atsisveikindamos rikiuosis aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę ir rodys kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Skaityti toliau

Dar vienas Saulės žybsnis gali sutrikdyti palydovų darbą (1)

SDO (NASA) nuotr.

Kovo 7 naktį apie 2 val. Lietuvos laiku Saulė išsviedė dar vieną X5 klasės elektringųjų dalelių pliūpsnį į tarpplanetinę erdvę. Šiuo metu dalelių srautas artėja prie Žemės ir pasiekti ją turėtų rytoj apie 8 val. 30 min. Lietuvos laiku. Tuo metu mūsų krašte jau bus šviesu, tad Šiaurės pašvaisčių nematysime.

Tačiau JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų valdybos duomenimis gali sutrikti palydovinės sistemos, lėktuvų skrydžiai ar elektros energijos tiekimas. Pasak jų, šis žybsnis yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Skaityti toliau

Kosminės technologijos ir žemės ūkis – kas bendro? (0)

NASA nuotr.

Tikriausiai ne vienam kosmosas ir kosminės technologijos asocijuojasi su neaprėpiamomis kosmoso platybėmis, kosminiais laivais ir palydovais, skafandrais. Tai atrodo taip tolima ir mažai ką turi bendro su kasdienybe. Tačiau šiandien kosmoso sektorius peržengia tradicines ribas ir intensyviai skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą.

Didžiausias kosminių technologijų indėlis jaučiamas telekomunikacijų, vietos nustatymo (palydovinės navigacijos), Žemės stebėjimo srityse (klimato kaita, gamtos išteklių stebėjimas ir analizė, vandens, miškų priežiūra). Skaityti toliau

Skrydis virš naktinės Žemės (2)

TKS. NASA nuotr.

Pasirodo iš kosmoso Žemėje galima pamatyti daug nuostabių vaizdų naktį. Visai neseniai kosmonautai iš Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) nufilmavo ką mato ten esantys mokslininkai savo akimis. Galima pamatyti paviršių dengiančius baltus debesis, žaibo išlydžius, visą parą nemiegančius ir švytinčius miestus, tamsiai mėlynas jūras…

TKS gyventojai gali nevaržomai gėrėtis Šiaurės pašvaistėmis, kurios paprastai švyti žemiau, nei skrieja kosminė stotis, Skaityti toliau

Marso sugrįžimą pažymėjo ir Saulė (video) (0)

Saulė. „SOHO“ (NASA) nuotr.

Šiandien Marsas skrieja arčiausiai Žemės po dviejų metų pertraukos. Tai geriausias metas stebėti raudonąją planetą šiais metais. Tačiau mūsų kaimynas vasario 15 deną buvo toliausiame taške nuo Saulės (afelyje), todėl ir geriausiu atveju jis priartės ne arčiau nei 100 mln. km atstumu. Kuomet opozicija sutampa su periheliu įvyksta didžioji opozicija ir tada atstumas iki Marso gali sumažėti net iki 55,5 mln. km. Paskutinį kartą taip nutiko 2003 m. rugpjūčio 28 d. Tada atstumas iki planetos buvo sumažėjęs iki 55.76 mln. km. Arčiau Marsas buvo tik prieš 60 000 metų.  Skaityti toliau

Ar toli žmonijos aidas nuvilnijo? (33)

Egzolpanetos

Žmonijos užgimimą galima būtų skaičiuoti nuo to laiko, kai mūsų protėviai ėmė gaminti ir naudotis pasigamintais įrankiais. Manoma, kad taip galėjo nutikti jau prieš 3 mln. metų. Ar ilgas toks laikotarpis, jei jį lygintume su Saulės sistemos ir vidutiniu žmogaus amžiumi? Tai tebūtų 10 dienų – mūsų gimtosios žvaigždės planetų sistemos amžius siekia 4,5 mlrd. žemiškų metų.

Mūsų tiesioginiai protėviai, Homo sapiens, išsivystė prieš 100 tūkst. metų. Garsusis Stouhendžas pradėtas statyti prieš maždaug 5,5 tukst. metų. Tačiau pastebėti šiuos pokyčius iš tolimo kosmoso būtų naivu tikėtis. Skaityti toliau