Astronomija ir kosmonautika

Nežemiškos gyvybės nerandame, nes gyvybė daugiausiai egzistuoja vienaląsčių pavidalu? (0)

Kitas pasaulis dailininko akimis | newearthplanets.blogspot.com

Paskutiniai gyvybės bastionai Žemėje ginklus kovoje prieš mirtį sudės maždaug po 2,8 mlrd. metų, kai mirti susiruošusi Saulė išsipūs ir virs raudonąja milžine. Tačiau ištisą milijardą metų iki to momento vieninteliai gyvi sutvėrimai Žemėje bus… vienąlasčiai organizmai, gyvuojantys izoliuotuose, druskinguose karšto vandens telkiniuose.

Nyki perspektyva, tiesa? Modelis, numatantis tolimoje Žemės ateityje liksiant tik tokias skurdžias gyvybės kišenes taipogi primena, kad sąlygų tinkamumas gyvybei aplink žvaigždę yra Skaityti toliau

Saulės žybsnis sutrikdė radijo ryšį (2)

Kosminės observatorijos SDO nuort.

Vakar, ankstyvais antradienio (spalio 23 d.) paryčiais Lietuvos laiku Saulėje įvyko galingas elektormagnetinis žybsnis, kurio sukelta geomagnetinė audra Žemėje trumpam buvo nutraukusi radijo ryšį, informuoja „Space.com“.

Žybsnis tvykstelėjo saulės dėmėje AR 11598, o intensyvumo piką pasiekė spalio 23 d. 6:22 ryto Lietuvos laiku), tvirtina Saulės aktyvumo observatorijos (Solar Dynamics Observatory, SDO) teleskopu mūsų šviesulį nuolatos stebintys NASA mokslininkai. Skaityti toliau

Tarptautinėje mokinių astronomijos olimpiadoje Lietuvos komanda pelnė medalį (0)

Lietuvos jaunųjų astronomų komanda

Spalio 16–24 d. Gvangju (Gwangju) (Pietų Korėja) vyko 17-oji tarptautinė mokinių astronomijos olimpiada, kurioje dalyvavo ir Lietuvos komanda.
Bronzos medalį laimėjo Karolis Markauskas, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos dešimtokas (mokytoja Asta Markauskienė). Tai jau 25-asis medalis, kurį Lietuvos mokiniai šiemet pelnė tarptautinėse olimpiadose. Gerai pasirodė ir Kamilė Rastenytė, Vilniaus licėjaus dvyliktokė (mokytoja Danutė Aleksienė), kuriai tik kelių taškų trūko iki medalio. Skaityti toliau

Astronomijos seras mano, kad ateiviams Žemė pasirodytų nuobodi (2)

Patrikas Mūras

Pripažintas britų astronomas, seras Patrikas Mūras (Patrick Moore) išpranašavo, kad planetų, kuriose gyvuoja nežemiška gyvybė, už Saulės sistemos ribų bus atrasta per artimiausius 50 metų. Tačiau, anot jo, tie, kurie baiminasi nekviestų svečių, gali atsipalaiduoti – Žemė nežemiškiems sutvėrimams būtų pernelyg nuobodi.

Prie visų savo pranašysčių 89-erių mokslininkas pridūrė, jog tie žmonės, kurie galės sau leisti tapti kosmoso Skaityti toliau

Bendrovė „SpaceX“ pradėjo komercinių skrydžių į TKS epochą (video) (0)

JAV bendrovės „SpaceX“ raketa nešėja „Falcon 9“ spalio 8 dieną, 3 val. 35 min. Lietuvos laiku, iškėlė į orbitą krovininę kapsulę „Dragon“, kuri nuskraidins atsargų į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) per pirmąją privačią aprūpinimo misiją.

„SpaceX“ kapsulė skraidina 455 kilogramų krovinį, kurį raketa nešėja iškėlė iš NASA Kenedžio kosminio centro Kanaveralo kyšulyje Floridoje. Skaityti toliau

2013 m. Tarptautinė astronomijos olimpiada vyks Lietuvoje (0)

Teleskopas | S.Lovčiko nuotr.

2013 m. rudenį Lietuva organizuos didelį tarptautinį renginį – Tarptautinę astronomijos olimpiadą (TAO). Šią savaitę Lietuvoje lankosi TAO koordinavimo tarybos pirmininkas Michailas Gavrilovas. Jis susitinka su ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, aukštųjų mokyklų atstovais.

TAO organizuojama nuo 1996 m. Ją įsteigė Euro-Azijos astronomijos draugija ir Euro-Azijos astronomijos mokytojų asociacija. Kasmet renginyje dalyvauja apie 200 dalyvių – mokinių ir vadovų – iš 20-30 valstybių. Per dešimt dienų trunkančią olimpiadą mokiniai atlieka individualias teorines, naktinio dangaus stebėjimų ir praktines užduotis, kurias paruošia šalies organizatorės astronomai. Skaityti toliau

Atrasta nauja kometa žada būti ryškiausia šiame amžiuje (0)

Ikėja_Seki kometa

Rugsėjo 21 dieną atrasta kometa C/2012 S1 pirminiais skaičiavimai gali būti netgi ryškesnė už patį Mėnulį, praneša astronomai.

Jos atradėjai yra Vitalijus Nevskimas iš Baltarusijos ir rusas Artiomas Novičionkomas atradimą padarė „ISON-Kislovodsk“ observatorijoje.

Nustatant kometos orbitos duomenis buvo pastebėta, jog dangaus kūnas Skaityti toliau

Astronomas A.Kazlauskas: Pasaulio pabaiga tikrai bus (1)

efoto.lt T.Janušonio nuotr.

Rugsėjo 28 d. vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ smalsuoliai atvykę į Molėtų observatoriją galės asmeniškai pabendrauti su žvaigždžių tyrinėtojais, pažvelgti į dangų per teleskopą ir sužinoti daugybę stulbinančių dalykų apie visatą. Kad ir tai, jog pasaulio pabaiga tikrai bus, tačiau ne šių metų gruodžio 21 dieną. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, astronomas Algirdas Kazlauskas.  „Tai fantazierių ir tų, kurie nori iš to užsidirbti, kalbos“, – sako A. Kazlauskas.

Astronomas šypsosi paklaustas, ar tiki, kad yra nežemiškų gyvybės formų. „Kad Žemėje lankytųsi ateiviai, nežinau, neteko susidurti. Bet labai sunku tikėti, kad Žemė yra vienintelė tokia planeta visoje galaktikoje“, – kalba A. Kazlauskas. Skaityti toliau

Rugsėjo dangus: rudens lygiadienio dieną tamsa persvers šviesą (0)

Paukščių takas | efoto.lt, Donato nuotr.

Nors saulė dienomis skruostus dar šiltai paglosto, bet atėjusį rudenį jau galima užuosti ir pamatyti. Danguje ruduo prasideda ne su lig rugsėju. Astronominio rudens dar reiks palaukti, bet rudens lygiadienis žymės vis ilgėjančias naktis. Iki pat pavasario šiaurės pusrutulis pasiners į šaltąjį metų laiką. Ankstėjančius vakarus galima išnaudoti dangaus kūnų stebėjimui.

Vėstant orams ir ilgėjant naktims rugsėjo dangus diena iš dienos dengsis vis ryškesne žvaigždžių skraiste. Vakarais viena pirmųjų, aukštai pietuose, Lyros žvaigždyne sužibs Vegos žvaigždė. Į rytus nuo jos išryškės Gulbės žvaigždynas su ryškiuoju Denebu. Skaityti toliau

NASA nufilmuotas įspūdingas Saulės pliūpsnio liežuvis kliudė ir Žemę (Video) (0)

NASA nuotr.

NASA išplatino įspūdingą vaizdo siužetą, kuriame nufilmuotas 800 tūkst. km ilgio Saulės pliūpsnis (žybsnis), kurio dalis kliudė ir Žemę.

NASA „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) kosminė observatorija žybsnį užfiksavo šių metų rugpjūčio 31 d. Žybsnio metu į kosminę erdvę išsviestos energingosios dalelės Žemę pasiekė vakar, rugsėjo 3 d., tačiau astronomai didelės geomagnetinės audros neprognozavo.

Astronomų teigimu, užfiksuotas žybsnis – tipiškas Saulės paviršiuje vykstančių vainikinės Skaityti toliau

Pirmąsyk atrasta planetų sistema, skriejanti aplink dvinarę žvaigždę (0)

Dailininko akimis atrastoji planetų sistema | NASA nuotr.

Nepraėjus nė metams po dvinarės žvaigždės, aplink kurią skrieja viena planeta „Kepler-16b“ atradimo, „Kepler“ kosminis teleskopas aptiko dvinarę žvaigždę, aplink kurią skrieja pora planetų. Dvinarė planetinė sistema yra už 4,9 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, Gulbės žvaigždyne.

Tai įtikina, jog itin sudėtingame dvinarės žvaigždės pasaulyje gali susiformuoti ir egzistuoti po keletą planetų.

Viena iš žvaigždžių yra maždaug Saulės dydžio, tačiau tik 84 proc. mūsų šviesulio Skaityti toliau

NASA paleis išmaniaisiais telefonais valdomus mini palydovus (0)

NSA nuotr.

Praėjusį penktadienį NASA atstovai pranešė, jog projekto „PhoneSat“ rėmuose vykdomų tyrimų tikslas yra sukurti palydovą, kuris būtų valdomas įprastinei plataus vartojimo rinkai skirtu išmaniuoju telefonu.

Tokio tipo palydovai būtų greičiausiai kubo formos, o juose būtų naudojami ir kiti daugeliui vartotojų įprasti komerciniai elektronikos komponentai.

„Jau ką tik iš parduotuvės įsigyti išmanieji telefonai iškart turi gausybę funkcijų, kurias Skaityti toliau

Lietuvis nugalėjo visus varžovus tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje (2)

Marius Kerys, Motiejus Valiūnas, Vaiva Vasiliauskaitė | V.Deveikio nuotr.

Tarptautinėje mokinių astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje, rugpjūčio 4–14 d. vykusioje Brazilijos Vassouras mieste, mokinys iš Lietuvos pirmą kartą tapo absoliučiu nugalėtoju. Tai – aukso medalį laimėjęs Motiejus Valiūnas, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro astronomijos būrelio narys (mokytoja Aurelija Visockienė) ir Vilniaus licėjaus abiturientas.

6-ojoje tarptautinėje mokinių astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje bronzos medaliais pasipuošė Vaiva Vasiliauskaitė, Šiaulių Didždvario gimnazijos abiturientė (mokytojas Egidijus Adomaitis), ir Marius Kerys, Skaityti toliau

Kodėl žmonės tiki ateiviais? (1)

articles.nydailynews.com nuotr.

Akivaizdu, nors ir neįtikėtina: žmonės yra pakankamai protingi, kad sugebėtų kitoje planetoje nutupdyti automobilio dydžio marsaeigį, tačiau didžiulė žmonijos dalis nori tikėti neįtikėtinais (o gal ir neįmanomais) dalykais. Tačiau realybė – kitokia. Pasirodo, intelektas ir tikėjimas „beprotiškais dalykais“ neturi nieko bendra.

Nacionalinė geografijos draugija (National Geographic Society, NGS) atliko apklausą, po kurios paaiškėjo, jog net 36 proc. amerikiečių (apie 80 mln. JAV gyventojų) tiki, jog NSO egzistuoja. Skaityti toliau

Rugpjūčio danguje visos šviesiausios planetos ir Perseidų meteorai (2)

efoto.lt, ernesto nuotr.

Trumpėjant dienoms ir tamsėjant naktims rugpjūčio dangaus skliautas gaubsis vis tankesniu žvaigždžių šydu. Temstant aukštai virš galvos įsižiebs ryški Vega, o virš vakarų horizonto išryškės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras.

Tiesiai ir žemiau po juo bus galima susirasti prie horizonto prigludusį Mergelės žvaigždyną su joje švytinčiomis Saturno bei Marso planetomis ir Spikos žvaigžde. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne žibės Kapela.

Pietryčiuose aukštai iškilusiame Erelio žvaigždyne švytės ryškiausia žvaigždė – Altayras, Skaityti toliau

Šį rytą įvyko istorinis marsaeigio „Curiosity“ nusileidimas ant Marso paviršiaus (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos) (8)

„Curiosity“ Marse | NASA nuotr.

Visiems, kam įdomus vienas iš reikšmingiausių šių metų Saulės sistemos tyrimų projektų, vyksiantis mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas Raudonojoje planetoje, rugpjūčio 6 d. (pirmadienį), nuo 6.00 val. ryto Lietuvos laiku stebėjo tiesioginę, keturių valandų trukmės transliaciją, kurią buvo galima stebėti „Youtube.com“ ir „Google+”. Tiesioginės transliacijos metu kalbėjo ir apie kosminės stoties nusileidimą pasakojo mokslininkai, inžinieriai ir kiti ekspertai. Sėkmingas nusileidimas įvyko – 8.31 val. ryto Lietuvos laiku. Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

Nemo taškas: kur glūdi atokiausia globalinio vandenyno vieta? (7)

Taip Nemo taškas atrodo dvimačiame žemėlapyje | regardsurlemonde.fr

Atokiausias vandenyno taškas nuo sausumos, kaip nesunkiai galima numanyti, yra, žinoma, Ramiajame vandenyne, tiksliau – pietinėje jo dalyje. Jis vadinamas Nemo tašku – povandeninio laivo kapitono Nemo iš Žiulio Verno fantastinio romano „20 tūkst. mylių po vandeniu“ garbei. Nemo taškas žymi didžiulio menamo apskritimo centrą – tame apskritime nėra nė metro sausumos. Įdomu yra tai, jog šis apskritimas dydžiu prilygsta Šiaurės Amerikos kontinentui.

Kaip Nemo taškas buvo nustatytas? Turint omenyje, kiek daug Žemės paviršiuje pribarstyta salų ir kokios chaotiškos yra sausumos žemynų kranto linijos, rasti Nemo tašką neturėjo būti paprasta. Skaityti toliau

„Kūrybos stulpų“ nebėra: Erelio ūko puošmeną sunaikino supernova (1)

Kūrybos stulpai | NASA nuotr.

Vienas iš astronomijos mėgėjams žinomiausių fotokadrų – Erelio ūke esantys įžymieji „Kūrybos stulpai“. Pirmąsyk juos nufotografavo orbitinis teleskopas „Hubble“. Tai nutiko 1995 m. Taip pat įspūdingai jie atrodo ir šiandien, 2012 m. Tačiau tik žvelgiant iš Žemės. Mat iš tikrųjų šio didingo darinio kosmose nebėra. Ir jau seniai.

Naujausi kito kosminio teleskopo „Spitzer“ kadrai astronomams leido padaryti išvadą, jog „Kūrybos stulpus“ prieš 6 tūkst. metų sunaikino supernovos sprogimas. Tiesa, Žemėje jais grožėtis galėsime dar 1 tūkst. metų.

Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę stulbinamas kosminio infraraudonųjų spindulių teleskopo „Spitzer“ nuotraukas, kuriose greta sveikų drūtų trijų „Kūrybos stulpų“ Skaityti toliau

Liepos dangus. Prasidės meteorų srautai, vis dar matysis sidabriškieji debesys (video) (0)

Sidabriškieji debesys 2010 06 29 | J.Vaiškūno nuotr.

Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas

Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Skaityti toliau

Liepą toliausiai nuo Saulės ir su „pradingusiu“ Jupiteriu (0)

Paukščių Takas. B.Tafreši nuotr.

Liepos mėnesio antroje pusėje dangus vėl sutemsta pakankamai, kad užmiestyje plika akimi galėtume gėrėtis tūkstančiais Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ar, pasitelkę teleskopą, pasižvalgytume į dar tolimesnius pasaulius.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Skaityti toliau

Pirmoji Kinijos kosmonautė ir dar du įgulos nariai grįžo į Žemę (video) (1)

Liu Jan po kapsulės nusileidimo

Po beveik dviejų savaičių kosmose į Žemę grįžo trys Kinijos kosmonautai, dar vadinami taikonautais, tarp kurių ir pirmoji Kinijos kosmoso viešnia – moteris Liu Jan.

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ su trimis įgulos nariais birželio 18 dieną prisijungė prie kosminės laboratorijos „Tiangong-1“ ir atliko seriją mokslinių tyrimų.

Per Kinijos televiziją 5:05 val. Lietuvos  laiku buvo tiesiogiai transliuojamas sėkmingas kapsulės nusileidimas Mongolijoje. Skaityti toliau

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ sėkmingai prisijungė prie kosminės laboratorijos (video) (0)

Stop kadras

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ su trimis įgulos nariais šiandien, birželio 18 dieną, 9 val. Lietuvos laiku prisijungė prie kosminės laboratorijos „Tiangong-1“.

Prieš tai astronautai (dar vadinami taikonautais) į kosmosą pakilo šeštadienį, birželio 16 dieną. Per šią misiją į kosminės stoties modulį pasiųsta pirmoji moteris astronautė Liu Yan. Skaityti toliau

Į kosmosą pakilo pirmoji Kinijos moteris (video) (0)

Liu Jan | zumapress.com nuotr.

Kinija sėkmingai išsiuntė 3 kosmonautus (jie dar vadinami taikonautais), tarp kurių pirmoji šios šalies kosmonautė moteris Liu Jan. Skrydis prasidėjo 13.37 val. Lietuvos laiku iš Džiukuan palydovų paleidimo centro Kinijoje.

Taikonautai turės pasiekti kosminę laboratoriją „Tiangong-1“ ir rankiniu būdu susijungti su ja bei atlikti keletą mokslinių eksperimentų. Skaityti toliau

Šiąnakt pro Žemę praskries 5–7 futbolo aikščių dydžio asteroidas (0)

Asteroidas 2012 LZ1. Remanzako observatorijos nuotr.

Šiąnakt, 23.10 val. pasauliniu laiku (rytoj, 2.10 val. Lietuvos laiku) pro Žemę pralėks vos prieš 2 dienas atrastas maždaug 5–7 futbolo aikščių skersmens asteroidas 2012 LZ1, kurį bus galima tiesiogiai stebėti internetu.

Didžiausio jo priartėjimo prie Žemės metu 2012 LZ1 nuo mūsų planetos skirs 0,036 AV (astronominis vienetas – vidutinis atstumas nuo Saulės iki Žemės) atstumas. Tai maždaug 14 kartų daugiau, nei atstumas nuo Žemės iki Mėnulio arba 5,3 mln. km. Skaityti toliau

Ar egzistuoja eismo taisyklės orbitoje? (0)

Taip, yra keletas tokių. Šiuo metu aplink Žemę skrieja apie 20 tūkst. žmogaus sukurtų objektų, tačiau jų eismas reguliuojamas kiek kitaip nei rytmetinis automobilių eismo srautas.

Palydovai dažniausiai skrieja fiksuota trajektorija, tad šviesoforai ar dešinės rankos taisyklės orbitoje nereikalingos – visa eismo kontrolė dažniausiai yra sureguliuojama prieš iškeliant Skaityti toliau

Kinija žada siųsti 3 kosmonautus (0)

Kinija planuoja birželio mėnesio viduryje į kosminės stoties modulį pasiųsti tris kosmonautus.

Raketa „Shenzhou 9“, kuri nugabens astronautus į Kinijos kosminės stoties modulį „Taingong 1“, jau yra paruošta paleidimo aikštelėje šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Skaityti toliau

Molėtų astronomijos obseravorijoje stebėtas paskutinis šio amžiaus Veneros proslinkis (nuotraukos) (0)

Alkas.lt nuotr.

Jau birželio 5 dieną į Molėtų astronomijos observatoriją sugužėjo ne mažas būrys dangaus šviesulių stebėtojų.

Tą vakarą susirinkusieji klausėsi įdomių paskaitų apie Saulę ir Venerą. Molėtų astronomijos observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas intriguojančiai papasakojo apie Veneros proslinkius (tranzitus) praeityje ir dabar. Erika Pakštienė iš VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto kalbėjo apie saulės aktyvumo ciklus. Skaityti toliau

Birželio dangus. Baltosios naktys, astronominė vasara ir sidabriškieji debesys (video) (2)

Birželyje Saulė po šiauriniu horizontu leisis labai negiliai, todėl naktys bus trumpos ir šviesios, o dangus nedžiugins žvaigždžių gausa net vidurnaktį. Plika akimi šviesiame danguje bus sunku įžiūrėti Paukščių Taką bei blyškesnes birželio žvaigždes.

Prasidės „baltosios“ naktys

Dėmesį trauks tik pačios šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne spindės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras, Skaityti toliau

Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)

Veneros tranzitas. „Australian Space Alliance“ nuotr.

Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.

Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau