Astronomija ir kosmonautika

Šalia Marso dangaus skliaute esančioje galaktikoje sužibo supernova (0)

M95 ir supernova. A.Ayiomamitis nuotr.

Kovo 16 dieną Liūto žvaigždyne esančioje galaktikoje M95 sužibo nauja supernova. Pirmieji ją teleskopu darytose nuotraukose pastebėjo ir pranešė italų astronomai Paolo Fagotti ir Bastia Umbra.

Pastarosiomis dienomis astronomai praneša, kad supernova, kuriai duotas SN2012aw kodinis pavadinimas, ima sparčiai šviesėti. Viso pasaulio astronomai mėgėjai kasnakt fotografuoja galaktiką M95 ir stebi sužibusios supernovos elgseną. Galaktika M95 turi kompanionę galaktiką M96. Šis tandemas yra vienas iš gražiausių danguje matomų objektų per teleskopą. Skaityti toliau

Sukurtas tiksliausias Ijo geologinis žemėlapis (0)

Mokslininkai sukūrė tiksliausią Jupiterio palydovo Ijo geologinį žemėlapį. Apie tai praneša JAV Arizonos universitetas.

Astronomai pasitelkė surinktais palydovo duomenimis iš kosminių zondų „Voyager“ (1979)  ir „Galileo“ (1995 – 2003).

Sudarytame vaizde buvo identifikuotos 425 vulkaninio aktyvumo sritys. Apskritai, Jupiterio palydovas Ijo yra vulkaniškai aktyviausias Saulės sistemos kūnas. Skaityti toliau

Norvegijoje meteoritas pramušė stogą (0)

Viena iš meteorito dalių | vg.no

Savaitgalį netoli Oslo (Norvegija), nedidelio vasarnamio savininkai buvo nustebę – jų namelio stogas buvo pramuštas akmens, kuris, pasirodo, yra meteoritas, atlėkęs iš šaltos tarpplanetinės erdvės.

Nėra dažnas įvykis, kad meteoritas kristų ir pažeistų pastatus. Apskritai Norvegijoje tai 14 meteoritas nuo 1848 metų ir paskutinysis nuo 2006 metų. Skaityti toliau

Kovo danguje – nepakartojamas Veneros ir Jupiterio susitikimas (0)

Veneros ir Jupiterio susitikimas

Giedrais kovo vakarais visų dėmesį trauks virš vakarų horizonto dvi viena arti kitos švytinčios ryškios planetos Venera-Vakarinė ir Jupiteris. Ypatingu ryškumu išsiskirianti Venera kasdien artės prie Jupiterio. Arčiausiai vienas kito du ryškiausi kovo dangaus šviesuliai susieis kovo 13 d. ir sudarys nepakartojamą pavasarinio dangaus porą.

Ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais jau atsisveikindamos rikiuosis aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę ir rodys kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Skaityti toliau

Dar vienas Saulės žybsnis gali sutrikdyti palydovų darbą (1)

SDO (NASA) nuotr.

Kovo 7 naktį apie 2 val. Lietuvos laiku Saulė išsviedė dar vieną X5 klasės elektringųjų dalelių pliūpsnį į tarpplanetinę erdvę. Šiuo metu dalelių srautas artėja prie Žemės ir pasiekti ją turėtų rytoj apie 8 val. 30 min. Lietuvos laiku. Tuo metu mūsų krašte jau bus šviesu, tad Šiaurės pašvaisčių nematysime.

Tačiau JAV nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų valdybos duomenimis gali sutrikti palydovinės sistemos, lėktuvų skrydžiai ar elektros energijos tiekimas. Pasak jų, šis žybsnis yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Skaityti toliau

Kosminės technologijos ir žemės ūkis – kas bendro? (0)

NASA nuotr.

Tikriausiai ne vienam kosmosas ir kosminės technologijos asocijuojasi su neaprėpiamomis kosmoso platybėmis, kosminiais laivais ir palydovais, skafandrais. Tai atrodo taip tolima ir mažai ką turi bendro su kasdienybe. Tačiau šiandien kosmoso sektorius peržengia tradicines ribas ir intensyviai skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą.

Didžiausias kosminių technologijų indėlis jaučiamas telekomunikacijų, vietos nustatymo (palydovinės navigacijos), Žemės stebėjimo srityse (klimato kaita, gamtos išteklių stebėjimas ir analizė, vandens, miškų priežiūra). Skaityti toliau

Skrydis virš naktinės Žemės (2)

TKS. NASA nuotr.

Pasirodo iš kosmoso Žemėje galima pamatyti daug nuostabių vaizdų naktį. Visai neseniai kosmonautai iš Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) nufilmavo ką mato ten esantys mokslininkai savo akimis. Galima pamatyti paviršių dengiančius baltus debesis, žaibo išlydžius, visą parą nemiegančius ir švytinčius miestus, tamsiai mėlynas jūras…

TKS gyventojai gali nevaržomai gėrėtis Šiaurės pašvaistėmis, kurios paprastai švyti žemiau, nei skrieja kosminė stotis, Skaityti toliau

Marso sugrįžimą pažymėjo ir Saulė (video) (0)

Saulė. „SOHO“ (NASA) nuotr.

Šiandien Marsas skrieja arčiausiai Žemės po dviejų metų pertraukos. Tai geriausias metas stebėti raudonąją planetą šiais metais. Tačiau mūsų kaimynas vasario 15 deną buvo toliausiame taške nuo Saulės (afelyje), todėl ir geriausiu atveju jis priartės ne arčiau nei 100 mln. km atstumu. Kuomet opozicija sutampa su periheliu įvyksta didžioji opozicija ir tada atstumas iki Marso gali sumažėti net iki 55,5 mln. km. Paskutinį kartą taip nutiko 2003 m. rugpjūčio 28 d. Tada atstumas iki planetos buvo sumažėjęs iki 55.76 mln. km. Arčiau Marsas buvo tik prieš 60 000 metų.  Skaityti toliau

Ar toli žmonijos aidas nuvilnijo? (33)

Egzolpanetos

Žmonijos užgimimą galima būtų skaičiuoti nuo to laiko, kai mūsų protėviai ėmė gaminti ir naudotis pasigamintais įrankiais. Manoma, kad taip galėjo nutikti jau prieš 3 mln. metų. Ar ilgas toks laikotarpis, jei jį lygintume su Saulės sistemos ir vidutiniu žmogaus amžiumi? Tai tebūtų 10 dienų – mūsų gimtosios žvaigždės planetų sistemos amžius siekia 4,5 mlrd. žemiškų metų.

Mūsų tiesioginiai protėviai, Homo sapiens, išsivystė prieš 100 tūkst. metų. Garsusis Stouhendžas pradėtas statyti prieš maždaug 5,5 tukst. metų. Tačiau pastebėti šiuos pokyčius iš tolimo kosmoso būtų naivu tikėtis. Skaityti toliau

Kovo mėnesį dienos ir nakties paliaubos bei sugrįžęs Marsas (0)

Marsas 2003 m. pro Hablo kosm. telesk. | NASA nuotr.

Kovo 20 d. 07 val. 14 min. Lietuvos laiku Saulė kirs dangaus pusiaują ir prasidės astronominis pavasaris. Nuo to laiko diena aplenks naktį ir ilgės iki pat vasaros saulėgrąžos birželio mėnesį.

Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Skaityti toliau

Astronomai sunerimę: po 28 m. Žemei gresia susidūrimas su dar vienu asteroidu (0)

Nors visų žvilgsniai neramiai krypsta į asteroidą „Apofis“, tik ką įvykusiame Jungtinių Tautų specialios komisijos, skirtos netoli Žemės esančių objektų grėsmei, posėdyje daugiausiai dėmesio skirta naujam pavojui – dangaus kūnui „2011 AG5“. Tai – asteroidas, kuris gali susidurti su Žeme 2040-aisiais.

Atrastas praėjusių metų pradžioje, „2011 AG5“, kurio skersmuo – 140 metrų, tam tikra prasme išlieka mįslingas. Skaityti toliau

„Hubble“ atrado vandens planetą (0)

Žemės apylinkėse darbuojasi aibės kosminių teleskopų, tačiau garbaus amžiaus sulaukęs legendinis „Hubble“ ir toliau žeria atradimus. Prieš keletą dienų viena iš pirmųjų žmonijos „kosminių akių“ atrado pirmą astronomijos istorijoje nežemišką vandens pasaulį – egzoplanetą, kurios paviršių dengia daugybė vandens – daugiau negu jo yra Žemėje. Atrastąjį dangaus kūną gaubia storas, tankus vandens garų atmosferos sluoksnis.

Vandens planeta, pavadinimu GJ1214b, buvo atrasta dar 2009 m., dangų žvalgant antžeminiais teleskopais. Tiesa, tuomet įžvelgti daugiau duomenų išskyrus faktą, jog tai yra planeta, nebuvo įmanoma. Atrastasis kūnas skriejo aplink nedidukę raudonųjų nykštukių kategorijos žvaigždę. Vandens pasaulio skersmuo 2,7 karto didesnis už Žemės skersmenį. Skaityti toliau

Saulės paviršiuje susiformavo Žemės dydžio „tornadas“ (video) (3)

NASA palydovas nufilmavo Saulės paviršiumi slenkantį Žemės dydžio „tornadą“. Gigantiškas plazmos viesulas yra didesnis nei gali pasirodyti pažiūrėjus į jo fotografiją – mokslininkai neatmeta galimybės, jog dydžiu šis darinys pranoksta Žemę, o į kosminę erdvę jis nusidriekęs tūkstančius kilometrų. Ne mažiau įspūdingas ir „tornado“ greitis: viesulas juda 482 tūkst. km/h greičiu.

Neįprastą fenomeną, kurį mokslininkai kol kas dar nevisiškai perprato, šį mėnesį nufilmavo NASA Saulės dinamikos observatorija (Solar Dynamics Observatory, SDO). Skaityti toliau

B.Obama siūlo mažinti Marso tyrimų finansavimą (0)

Č.Boldenas

Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas paprašė kongreso skirti 17,7 mlrd dolerių 2013 metų NASA biudžetui. Projekte siūloma sumažinti Marso tyrimų finansavimą, bet padidinti skiriamas lėšas žmogaus skrydžiams į kosmosą.

Tai rodo, kad JAV ketina atsisakyti bendrų planų su europiečiais pasiųsti naujas kosmines laboratorijas į Žemės kaimyną Marsą.

Jei kongresas patvirtins šį siūlymą, tai Saulės sistemos planetų tyrimui biudžetas susitrauktų 21 %, o žmogaus skrydžiams ir kosminėms technologijoms asignavimai pakiltų iki 22 %. Skaityti toliau

Sėkmingas pirmasis „Vega“ skrydis (video) (0)

Šiandien (vasario 13 d.) iš Prancūzijos Gvianos Kuru mieste esančio kosmodromo pakilo pirmoji naujo tipo raketa nešėja „Vega“. Ji į kosmosą iškėlė 9 nedidelius palydovus. Du iš jų yra italų „LARES“ ir ALMASas-1“ bei dar septynis Italijos, Rumunijos, Vengrijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Ispanijos universitetų nanopalydovus. Pačios raketos ilgis 30 m, o masė – 138 tonos.

Ko gero įdomiausias iš iškeltų palydovų yra „LARES“, kuris sveria 400 kg ir turi 92 veidrodžius. Stebint šviesos atspindžius nuo Žemės bus tikrinama Enšteino reliatyvumo teorija.

Pirmasis „Vega“ skrydis jau buvo numatytas prieš keturis metus, bet vis atidėtas. Skaityti toliau

Vienas iš ES palydovų pavadintas lietuvės moksleivės Danielės vardu (1)

Danielė Gedminaitė

Devynmetė lietuvė Danielė Gedminaitė gali didžiuotis, kad jos vardu bus pavadintas vienas iš Europos Sąjungos „Galileo“ palydovų.

Jos piešinys „Raudonosios kometos elektros srovė“ nacionalinės komisijos pripažintas geriausiu.

„Galileo“ piešinių konkursas vyko 27-iose Europos Sąjungos šalyse 2011-aisiais metais, o nugalėtojai renkami ir skelbiami šių metų pirmąjį ketvirtį. Lietuvoje konkursas vyko nuo rugsėjo 1-os iki lapkričio 15-os dienos. Skaityti toliau

Vasaris palankus planetų stebėjimui (0)

Garado kometa

Šalti vasario pragiedruliai naktinio dangaus stebėtojams atvers įspūdingas žvaigždėto dangaus erdves. Giedrų vasario vakarų akcentu taps trys ryškiausios planetos – Venera, Jupiteris ir Marsas bei virš pietų horizonto kulminuojantys įspūdingi Tauro ir Šienpjovių žvaigždynai.

Tauro žvaigždynas žvilgsnį trauks savo išraiškingaisiais žvaigždžių spiečiais: Sietynu (Plejadės) ir Hiadomis. O žemiau švytintis Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas, išsiskirs savo trejomis viena greta kitos išsidėsčiusiomis žvaigždėmis keistokai skambančiais arabų kilmės pavadinimais (iš kairės į dešinę): Alnitakas, Alnilamas ir Mintaka. Skaityti toliau

NASA gavo kitos Mėnulio pusės vaizdus (video) (0)

NASA kosminės misijos zondai „GRAIL“ sėkmingai veikia ir pirmą kartą į Žemę atsiuntė kitos (nematomos nuo mūsų planetos) pusės vaizdą. Kamera, kuri fotografuoja mūsų gamtinio palydovo paviršių pavadinta „MoonKAM“. Šis projektas, skirtas studentams tyrinėti Mėnulio paviršių.

Du identiški NASA zondai prieš mėnesį tapo dirbtiniais Mėnulio palydovais. Jų pagrindinė užduotis neįtikėtinai detaliai ištirti Mėnulio vidinę struktūrą, pasitelkiant jo gravitaciją. Skaityti toliau

Dangus speiguotą vasarį (0)

Efoto.lt nuotr.

Pirmąjį šių metų mėnesį debesys labai retai kada leido gėrėtis pražystančiu žvaigždėmis dangumi. Tik paskutinėmis dienomis pragiedrėjo ir staigiai atšalo. Vasarį taip pat dažnai pasitaiko speigų, bet su jais ir giedras dangus – langas į Visatą.

Saulė šį mėnesį keliaus Ožiaragio žvaigždynu iki 17 dienos, kol pereis į Vandenį ir ten pasiliks iki mėnesio pabaigos. Dienos sparčiai ilgės ir per vasarį šviesusis paros laikotarpis išsiplės beveik dvejomis valandomis, o 10 valandų ilgio atžymą kirs 19 dieną. Skaityti toliau

Retas asteroido skrydis netoli Žemės (0)

NASA nuotr.

Sausio-vasario mėnesį reta proga didesniais žiūronais ar teleskopu stebėti 1898 m. pirmąjį atrastą arti Žemės skriejantį asteroidą 433 Eros, kuris yra antras pagal dydį šioje grupėje. Arčiausiai jis bus šiandien (sausio 31 dieną) ir skries ne taip jau arti – 0,18 astronominio vieneto arba 70 kartų toliau nei Mėnulis. Asteroidas panašus į 34 km ilgio ir 11 km pločio bei aukščio bulvę. 2000 vasario 12 d. jis buvo pirmą kartą nufotografuotas iš pakankamai arti (1700 km) „NEAR-Shoemaker“ kosminio zondo. Skaityti toliau

Netoli Žemės praskriejo nedidelis asteroidas (video) (2)

Asteroidas lekia pro Žemė| dailymail.co.uk pav.Sausio 27 d. 17 val. 30 min. labai arti  Žemės praskriejo maždaug 11 metrų skersmens asteroidas.

Iki tol nežinomas 2012 BX34 numeriu pažymėtas asteroidas buvo pastebėtas tik sausio 25 d. Šiandien jis praskriejo apie 59 044 km.  atstumu nuo Žemės, o tai yra daugiau nei penkis kartus mažesnis atstumas nei iki Mėnulio.

Žinių apie tai, kad netoli Žemės gali praskrieti įvairaus dydžio asteroidai pastaruoju metu pasirodo vis daugiau. Ištobulėjus dangaus stebėjimo technikai mokslininkai pradėjo vis dažniau pastebėti nedidelio dydžio asteroidus. Skaityti toliau

Saulė pravalė kosmines nuolaužas (0)

Žemoji Žemės orbita neseniai sulaukė nemokamos pavasarinės švarinimosi akcijos. Ir dėl to reikia padėkoti Saulei. Paaiškėjo, kad pastaraisiais metais padidėjęs Saulės aktyvumas pašalino kai kurias palydovų nuolaužas, susitelkusias šiame regione, taigi jis tapo saugesnis kitiems palydovams ir astronautams, praneša „NewScientist.com“. Skaityti toliau

„Dievo akis“ – iš arčiau (video) (0)

Sraugės ūkas. ESO nuotr.

Šį įstabų Sraigės ūko kadrą naktiniame Čilės danguje užfiksavo  (ESO) 4,1 metro skersmens infraraudonųjų spindulių teleskopas VISTA. Nors ESO šį kadrą pavadino „dangaus fejerverkais“, astronomai šį fantastišką ūką neretai vadina tiesiog „Dievo akimi“. Nesunku nuspėti, kodėl.

Į akį stulbinamai panašus Sraigės ūkas yra vienas iš artimiausių Žemei ir įspūdingiausių planetiškųjų ūkų. Jį surasti galima Vandenio žvaigždyne, o švyti jis už maždaug 700 šviesmečių nuo Žemės. Skaityti toliau

Astronomas: visiems linkėčiau bent kartą gyvenime pamatyti Šiaurės pašvaistę (video) (0)

Šiaurės pašvaistė. H.Selevičiaus nuotr.

Astronomas-mėgėjas Henrikas Selevičius apgailestavo, kad trečiadienio naktį dėl debesuotumo jam nepavyko užfiksuoti turėjusios matytis mūsų danguje Šiaurės pašvaistės, tačiau tikino, kad Lietuvoje ją galima stebėti bent 5-7 kartus per metus. Tiesa, pati įspūdingiausia mokslininko matyta pašvaistė Lietuvos dangų papuošė senokai – 2000 metais, tačiau ir kitos pašvaistės stebina savo neįprastu grožiu.

Paskutinį kartą Šiaurės pašvaistę H. Selevičius užfiksavo šį rudenį. Skaityti toliau

Žemę atakuoja Saulės audros (video) (0)

Sausio 23 d. pliūpsnis ultravioletinuose spinduliuose. NASA nuotr.

Po šių metų sausio 19 dieną iš Saulės išsviesto elektringųjų dalelių pliūpsnio, kuris Žemę pasiekė po 3 dienų, šiaurinių platumų gyventojai praneša matantys labai ryškias Šiaurės pašvaistes. Tačiau šį rytą astronomai, pasitelkę kosmines observatorijas „SOHO“ ir „STEREO“, užfiksavo dar galingesnį pliūpsnį, kuris priskiriamas galingiausiųjų klasei X.

Įšsiveržusi elektringų dalelių masė Žemę gali pasiekti jau sausio 24 dieną 17 valandą Lietuvos laiku. Numatomą saulės elektringų dalelių susidūrimo su Žeme eigą galima peržiūrėti čią

Kol kas laukiama tikslesnės informacijos apie artėjantį Saulės medžiagos srautą. Paspaudę šią nuorodą galite gyvai stebėti danguje pasirodančias Šiaurės pašvaistes Skaityti toliau

Gautos naujos unikalios Erelio ūko nuotraukos (0)

Sugretinus infraraudonųjų ir rentgeno spindulių teleskopų duomenis iš kosminių teleskopų „Heršelis“ ir „XMN-Niutonas“, astronomai gavo unikalias Erelio ūko nuotraukas. Šis žvaigždžių lopšys nutolęs nuo mūsų per 6500 šviesmečių.

Anksčiau Hablo kosminis teleskopas, stebėdamas Erelio ūką, yra padaręs vieną garsiausių XX a. nuotraukų, kuri dar vadinama „Kūrimo stulpais“. Tai didžiuliai dujų dulkių debesys, kuriuose vyksta žvaigždėdara. Skaityti toliau

Mokslininkai bandys pirmą kartą nufotografuoji juodąją skylę (0)

M87 galaktika. NASA nuotr.

50 visame pasaulyje esančių radijo teleskopų, sujungtų į vieną tinklą, galbūt leis mokslininkams pirmą kartą nufotografuoti juodąją skylę. Projektą, kuris taip pat patikrins Alberto Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, mokslininkai žada aptarti šią savaitę, rašo britų „Daily Mail“.

Projektas, pavadintas „Įvykio horizonto teleskopu“ galėtų padaryti pirmuosius didžiulės juodosios skylės, esančios mūsų galaktikos centre, atvaizdus. „Supermasyvios juodosios skylės“ masė yra keturis milijonus kartų didesnė nei Saulės, Skaityti toliau

Rusų kosminis zondas nukrito į Ramųjį vandenyną (video) (0)

„Fobos Grunt“ kritimo vieta pagal wattsupwiththat.com

Sausio 16 d. Rusijos gynybos ministerija ir kosminė agentūra  „Roskosmos“ pranešė, kad rusų kosminio zondo „Fobos-Grunt“ nesudegusios nuolaužos nukrito į Ramųjį vandenyną prie Čilės krantų, apie 1250 kilometrų į vakarus nuo Velingtono salos 19.45 val..

Prieš tai „Roskosmos“ prognozės dėl kosminio zondo kritimo vietos nuolat keitėsi, todėl buvo šiek tiek nerimaujama, kad 200 kg sveriančios zondo nuolaužos gali nukristi į kurį nors Brazilijos ar Argentinos miestą.

Kosminis aparatas „Fobos-Grunt“  Marso planetos link buvo paleistas 2011 m. naktį iš lapkričio 8 į 9 d. Tačiau į planuotą skrydžio trajektoriją jam išeiti nepavyko. Skaityti toliau

Kur nukris „Fobos-grunt“ nuolaužos? (0)

„Roskosmos“ praneša, kad neveikiančio zondo „Fobos-grunt“ liekanos, kurios nespės sudegti Žemės atmosferoje, turėtų nukristi tarp sausio 15 dienos 16:36 val. ir sausio 16 dienos 0:24 val. Lietuvos laiku.

Pranešama, kad zondas turėtų beveik visiškai sudegti, o Žemės paviršių pasieks 20 ar 30 nuolaužų, kurių bendra masė neviršys 200 kg. Paleidimo metu zondas svėrė 13 tonų, iš kurių net 10 tonų sudarė degalai.  Nors šie degalai yra labai nuodingi, tikimasi, kad jie visiškai sudegs jau viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, nes bakai pagaminti iš aliuminio, o ne titano. Aliuminio lydymosi temperatūrą yra žemesnė. Skaityti toliau

TKS atliko manevrą, kad išvengtų susidūrimo (0)

TKS. NASA nuotr.

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) penktadienį turėjo atlikti manevrą, kad išvengtų susidūrimo su kosminėmis šiukšlėmis, kurios liko po 2009 metų susidūrimo tarp nebeveikiančio rusų „Kosmos 2251“ ir komercinio „Iridium“ palydovo.

Stoties orbita buvo kilstelėta 300 metrų pasitelkiant „Zarya“ modulį. Tai jau tryliktas kartas, kada TKS orbita yra koreguojama tam, kad būtų išvengta susidūrimo su kosminėmis šiukšlėmis, kurių dabar jau priskaičiuojama dvidešimt tūkstančių didesnių, nei beisbolo kamuoliukas. Skaityti toliau