Astronomija ir kosmonautika

NASA nufilmuotas įspūdingas Saulės pliūpsnio liežuvis kliudė ir Žemę (Video) (0)

NASA nuotr.

NASA išplatino įspūdingą vaizdo siužetą, kuriame nufilmuotas 800 tūkst. km ilgio Saulės pliūpsnis (žybsnis), kurio dalis kliudė ir Žemę.

NASA „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) kosminė observatorija žybsnį užfiksavo šių metų rugpjūčio 31 d. Žybsnio metu į kosminę erdvę išsviestos energingosios dalelės Žemę pasiekė vakar, rugsėjo 3 d., tačiau astronomai didelės geomagnetinės audros neprognozavo.

Astronomų teigimu, užfiksuotas žybsnis – tipiškas Saulės paviršiuje vykstančių vainikinės Skaityti toliau

Pirmąsyk atrasta planetų sistema, skriejanti aplink dvinarę žvaigždę (0)

Dailininko akimis atrastoji planetų sistema | NASA nuotr.

Nepraėjus nė metams po dvinarės žvaigždės, aplink kurią skrieja viena planeta „Kepler-16b“ atradimo, „Kepler“ kosminis teleskopas aptiko dvinarę žvaigždę, aplink kurią skrieja pora planetų. Dvinarė planetinė sistema yra už 4,9 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, Gulbės žvaigždyne.

Tai įtikina, jog itin sudėtingame dvinarės žvaigždės pasaulyje gali susiformuoti ir egzistuoti po keletą planetų.

Viena iš žvaigždžių yra maždaug Saulės dydžio, tačiau tik 84 proc. mūsų šviesulio Skaityti toliau

NASA paleis išmaniaisiais telefonais valdomus mini palydovus (0)

NSA nuotr.

Praėjusį penktadienį NASA atstovai pranešė, jog projekto „PhoneSat“ rėmuose vykdomų tyrimų tikslas yra sukurti palydovą, kuris būtų valdomas įprastinei plataus vartojimo rinkai skirtu išmaniuoju telefonu.

Tokio tipo palydovai būtų greičiausiai kubo formos, o juose būtų naudojami ir kiti daugeliui vartotojų įprasti komerciniai elektronikos komponentai.

„Jau ką tik iš parduotuvės įsigyti išmanieji telefonai iškart turi gausybę funkcijų, kurias Skaityti toliau

Lietuvis nugalėjo visus varžovus tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje (2)

Marius Kerys, Motiejus Valiūnas, Vaiva Vasiliauskaitė | V.Deveikio nuotr.

Tarptautinėje mokinių astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje, rugpjūčio 4–14 d. vykusioje Brazilijos Vassouras mieste, mokinys iš Lietuvos pirmą kartą tapo absoliučiu nugalėtoju. Tai – aukso medalį laimėjęs Motiejus Valiūnas, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro astronomijos būrelio narys (mokytoja Aurelija Visockienė) ir Vilniaus licėjaus abiturientas.

6-ojoje tarptautinėje mokinių astrofizikos ir astronomijos olimpiadoje bronzos medaliais pasipuošė Vaiva Vasiliauskaitė, Šiaulių Didždvario gimnazijos abiturientė (mokytojas Egidijus Adomaitis), ir Marius Kerys, Skaityti toliau

Kodėl žmonės tiki ateiviais? (1)

articles.nydailynews.com nuotr.

Akivaizdu, nors ir neįtikėtina: žmonės yra pakankamai protingi, kad sugebėtų kitoje planetoje nutupdyti automobilio dydžio marsaeigį, tačiau didžiulė žmonijos dalis nori tikėti neįtikėtinais (o gal ir neįmanomais) dalykais. Tačiau realybė – kitokia. Pasirodo, intelektas ir tikėjimas „beprotiškais dalykais“ neturi nieko bendra.

Nacionalinė geografijos draugija (National Geographic Society, NGS) atliko apklausą, po kurios paaiškėjo, jog net 36 proc. amerikiečių (apie 80 mln. JAV gyventojų) tiki, jog NSO egzistuoja. Skaityti toliau

Rugpjūčio danguje visos šviesiausios planetos ir Perseidų meteorai (2)

efoto.lt, ernesto nuotr.

Trumpėjant dienoms ir tamsėjant naktims rugpjūčio dangaus skliautas gaubsis vis tankesniu žvaigždžių šydu. Temstant aukštai virš galvos įsižiebs ryški Vega, o virš vakarų horizonto išryškės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras.

Tiesiai ir žemiau po juo bus galima susirasti prie horizonto prigludusį Mergelės žvaigždyną su joje švytinčiomis Saturno bei Marso planetomis ir Spikos žvaigžde. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne žibės Kapela.

Pietryčiuose aukštai iškilusiame Erelio žvaigždyne švytės ryškiausia žvaigždė – Altayras, Skaityti toliau

Šį rytą įvyko istorinis marsaeigio „Curiosity“ nusileidimas ant Marso paviršiaus (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos) (8)

„Curiosity“ Marse | NASA nuotr.

Visiems, kam įdomus vienas iš reikšmingiausių šių metų Saulės sistemos tyrimų projektų, vyksiantis mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas Raudonojoje planetoje, rugpjūčio 6 d. (pirmadienį), nuo 6.00 val. ryto Lietuvos laiku stebėjo tiesioginę, keturių valandų trukmės transliaciją, kurią buvo galima stebėti „Youtube.com“ ir „Google+”. Tiesioginės transliacijos metu kalbėjo ir apie kosminės stoties nusileidimą pasakojo mokslininkai, inžinieriai ir kiti ekspertai. Sėkmingas nusileidimas įvyko – 8.31 val. ryto Lietuvos laiku. Skaityti toliau

Rugpjūtį planetų paradas ir kibirkštys danguje (0)

Andriaus Mačiūno nuotr.

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, Skaityti toliau

Nemo taškas: kur glūdi atokiausia globalinio vandenyno vieta? (7)

Taip Nemo taškas atrodo dvimačiame žemėlapyje | regardsurlemonde.fr

Atokiausias vandenyno taškas nuo sausumos, kaip nesunkiai galima numanyti, yra, žinoma, Ramiajame vandenyne, tiksliau – pietinėje jo dalyje. Jis vadinamas Nemo tašku – povandeninio laivo kapitono Nemo iš Žiulio Verno fantastinio romano „20 tūkst. mylių po vandeniu“ garbei. Nemo taškas žymi didžiulio menamo apskritimo centrą – tame apskritime nėra nė metro sausumos. Įdomu yra tai, jog šis apskritimas dydžiu prilygsta Šiaurės Amerikos kontinentui.

Kaip Nemo taškas buvo nustatytas? Turint omenyje, kiek daug Žemės paviršiuje pribarstyta salų ir kokios chaotiškos yra sausumos žemynų kranto linijos, rasti Nemo tašką neturėjo būti paprasta. Skaityti toliau

„Kūrybos stulpų“ nebėra: Erelio ūko puošmeną sunaikino supernova (1)

Kūrybos stulpai | NASA nuotr.

Vienas iš astronomijos mėgėjams žinomiausių fotokadrų – Erelio ūke esantys įžymieji „Kūrybos stulpai“. Pirmąsyk juos nufotografavo orbitinis teleskopas „Hubble“. Tai nutiko 1995 m. Taip pat įspūdingai jie atrodo ir šiandien, 2012 m. Tačiau tik žvelgiant iš Žemės. Mat iš tikrųjų šio didingo darinio kosmose nebėra. Ir jau seniai.

Naujausi kito kosminio teleskopo „Spitzer“ kadrai astronomams leido padaryti išvadą, jog „Kūrybos stulpus“ prieš 6 tūkst. metų sunaikino supernovos sprogimas. Tiesa, Žemėje jais grožėtis galėsime dar 1 tūkst. metų.

Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę stulbinamas kosminio infraraudonųjų spindulių teleskopo „Spitzer“ nuotraukas, kuriose greta sveikų drūtų trijų „Kūrybos stulpų“ Skaityti toliau

Liepos dangus. Prasidės meteorų srautai, vis dar matysis sidabriškieji debesys (video) (0)

Sidabriškieji debesys 2010 06 29 | J.Vaiškūno nuotr.

Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas

Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Skaityti toliau

Liepą toliausiai nuo Saulės ir su „pradingusiu“ Jupiteriu (0)

Paukščių Takas. B.Tafreši nuotr.

Liepos mėnesio antroje pusėje dangus vėl sutemsta pakankamai, kad užmiestyje plika akimi galėtume gėrėtis tūkstančiais Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ar, pasitelkę teleskopą, pasižvalgytume į dar tolimesnius pasaulius.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Skaityti toliau

Pirmoji Kinijos kosmonautė ir dar du įgulos nariai grįžo į Žemę (video) (1)

Liu Jan po kapsulės nusileidimo

Po beveik dviejų savaičių kosmose į Žemę grįžo trys Kinijos kosmonautai, dar vadinami taikonautais, tarp kurių ir pirmoji Kinijos kosmoso viešnia – moteris Liu Jan.

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ su trimis įgulos nariais birželio 18 dieną prisijungė prie kosminės laboratorijos „Tiangong-1“ ir atliko seriją mokslinių tyrimų.

Per Kinijos televiziją 5:05 val. Lietuvos  laiku buvo tiesiogiai transliuojamas sėkmingas kapsulės nusileidimas Mongolijoje. Skaityti toliau

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ sėkmingai prisijungė prie kosminės laboratorijos (video) (0)

Stop kadras

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ su trimis įgulos nariais šiandien, birželio 18 dieną, 9 val. Lietuvos laiku prisijungė prie kosminės laboratorijos „Tiangong-1“.

Prieš tai astronautai (dar vadinami taikonautais) į kosmosą pakilo šeštadienį, birželio 16 dieną. Per šią misiją į kosminės stoties modulį pasiųsta pirmoji moteris astronautė Liu Yan. Skaityti toliau

Į kosmosą pakilo pirmoji Kinijos moteris (video) (0)

Liu Jan | zumapress.com nuotr.

Kinija sėkmingai išsiuntė 3 kosmonautus (jie dar vadinami taikonautais), tarp kurių pirmoji šios šalies kosmonautė moteris Liu Jan. Skrydis prasidėjo 13.37 val. Lietuvos laiku iš Džiukuan palydovų paleidimo centro Kinijoje.

Taikonautai turės pasiekti kosminę laboratoriją „Tiangong-1“ ir rankiniu būdu susijungti su ja bei atlikti keletą mokslinių eksperimentų. Skaityti toliau

Šiąnakt pro Žemę praskries 5–7 futbolo aikščių dydžio asteroidas (0)

Asteroidas 2012 LZ1. Remanzako observatorijos nuotr.

Šiąnakt, 23.10 val. pasauliniu laiku (rytoj, 2.10 val. Lietuvos laiku) pro Žemę pralėks vos prieš 2 dienas atrastas maždaug 5–7 futbolo aikščių skersmens asteroidas 2012 LZ1, kurį bus galima tiesiogiai stebėti internetu.

Didžiausio jo priartėjimo prie Žemės metu 2012 LZ1 nuo mūsų planetos skirs 0,036 AV (astronominis vienetas – vidutinis atstumas nuo Saulės iki Žemės) atstumas. Tai maždaug 14 kartų daugiau, nei atstumas nuo Žemės iki Mėnulio arba 5,3 mln. km. Skaityti toliau

Ar egzistuoja eismo taisyklės orbitoje? (0)

Taip, yra keletas tokių. Šiuo metu aplink Žemę skrieja apie 20 tūkst. žmogaus sukurtų objektų, tačiau jų eismas reguliuojamas kiek kitaip nei rytmetinis automobilių eismo srautas.

Palydovai dažniausiai skrieja fiksuota trajektorija, tad šviesoforai ar dešinės rankos taisyklės orbitoje nereikalingos – visa eismo kontrolė dažniausiai yra sureguliuojama prieš iškeliant Skaityti toliau

Kinija žada siųsti 3 kosmonautus (0)

Kinija planuoja birželio mėnesio viduryje į kosminės stoties modulį pasiųsti tris kosmonautus.

Raketa „Shenzhou 9“, kuri nugabens astronautus į Kinijos kosminės stoties modulį „Taingong 1“, jau yra paruošta paleidimo aikštelėje šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Skaityti toliau

Molėtų astronomijos obseravorijoje stebėtas paskutinis šio amžiaus Veneros proslinkis (nuotraukos) (0)

Alkas.lt nuotr.

Jau birželio 5 dieną į Molėtų astronomijos observatoriją sugužėjo ne mažas būrys dangaus šviesulių stebėtojų.

Tą vakarą susirinkusieji klausėsi įdomių paskaitų apie Saulę ir Venerą. Molėtų astronomijos observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas intriguojančiai papasakojo apie Veneros proslinkius (tranzitus) praeityje ir dabar. Erika Pakštienė iš VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto kalbėjo apie saulės aktyvumo ciklus. Skaityti toliau

Birželio dangus. Baltosios naktys, astronominė vasara ir sidabriškieji debesys (video) (2)

Birželyje Saulė po šiauriniu horizontu leisis labai negiliai, todėl naktys bus trumpos ir šviesios, o dangus nedžiugins žvaigždžių gausa net vidurnaktį. Plika akimi šviesiame danguje bus sunku įžiūrėti Paukščių Taką bei blyškesnes birželio žvaigždes.

Prasidės „baltosios“ naktys

Dėmesį trauks tik pačios šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne spindės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras, Skaityti toliau

Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)

Veneros tranzitas. „Australian Space Alliance“ nuotr.

Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.

Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau

Lietuvos astronomas atrado didelį transneptūninį asteroidą (0)

Dr. Kazimieras Černis

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) dr. Kazimieras Černis Vatikano observatorijos teleskopu gautose sausio 2 d. ir sausio 5 d. CCD nuotraukose (stebėtojas R. Boyle S. J.) atrado lėtai judantį, silpnai matomą (22 ryškio) objektą, pranešė „Universiteto naujienos“.

Asteroidas buvo nufotografuotas Vėžio žvaigždyne prie pakankamai ryškios žvaigždės delta Cnc su Vatikano observatorijos 1,8 m skersmens teleskopu, įrengtu Mount Grahamo observatorijoje 3300 m virš jūros lygio (Arizona, JAV). Skaityti toliau

Kosminė kapsulė „Dragon“ sugrąžinta į Žemę (video) (0)

„Dragon“ paleidžiama atgal į Žemę. NASA nuotr.

JAV privačios bendrovės „Space X“ krovininė kosmoso kapsulė „Dragon“ grįžo iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę.

Nepilotuojamas erdvėlaivis šiandien, gegužės 31 dienos ryte, buvo atjungtas ir paleistas nuo TKS bei 18 val. 42 min. Lietuvos laiku nusileido į Ramųjį vandenyną prie Kalifornijos krantų. Praeitą savaitę „Dragon“ tapo pirmuoju privačiu erdvėlaiviu, apsilankiusiu TKS po to kai buvo baigta paskutinė NASA daugkartinių erdvėlaivių era. Skaityti toliau

Pirmasis privatus kosminis krovinys prijungtas prie TKS (video) (0)

Robotinė ranka pagavo „Dragon“ kapsulę. NASA nuotr.

Šiandien, gegužės 25 dieną, privačios JAV bendrovės „SpaceX“ pasiųsta kapsulė „Dragon“ su kroviniu sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS).

Antradienį, gegužės 22 dieną, iš Floridos raketa nešėja iškėlė pirmąją privačią kapsulę su kroviniu, skirtą TKS. Po dviejų dienų orbitinio skrydžio TKS astronautai, pasitelkę robotinę ranką sėkmingai pritvirtino kapsulę, kuri jau rytoj turėtų būti perduota mokslininkų globon. Skaityti toliau

Buvusi SETI direktorė: kam ateiviams užkariauti Žemę? (6)

„Nežemiška gyvybė greičiausiai nebūtų suinteresuota žmones sušlamšti, pavergti ar į žmonių kūnus sudėti kiaušinius, – buvusią SETI direktorę Džil Tarter (Jill Tarter) cituoja „Universetoday.com“. – Ateiviams eksploatuoti Žemę ir žmoniją nebūtų jokios prasmės.“

Pranešime spaudai apie Nežemiškos gyvybės paieškų instituto (SETI) organizuojamą mokslo ir mokslinės fantastikos renginį „SETIcon“ Skaityti toliau

Antras kartas sėkmingas: krovinys į TKS išsiųstas (video) (0)

Stop kadras

JAV bendrovei „SpaceX“ pagaliau pavyko tapti pirmąja privačia kompanija, pasiuntusia savo kosminį laivą su kapsule „Dragon“ į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Sėkmingas raketos nešėjo skrydis prasidėjo gegužės 22 d., antradienį, 3.44 val. vietos laiku (10.44 val. Lietuvos laiku).

Bandomasis skrydis turi pademonstruoti, kad privatus sektorius gali suteikti JAV galimybę pačiai pasiekti TKS po to, kai NASA praėjusiais metais nutraukė daugkartinių erdvėlaivių programą. Skaityti toliau

„Panasonic“ žiedinį Saulės užtemimą transliuoja tiesiogiai (tiesioginė transliacija) (3)

Fredo Espenako nuotr. | „SkyAndTelescope“

Japonai perka specialius tamsintus stiklus ir ruošiasi stebėti žiedinį Saulės užtemimą, kuris bus matomas virš tankiai gyvenamos pasaulio dalies.

Žiedinis užtemimas, kai priešais Saulę praslenka Mėnulis, užstodamas ją visą, išskyrus išorinį šviesos ratą, bus matomas dalyje šalies.

Anot astronomų, didžioji dalis Tokijaus, kur gyvena daugiau kaip 30 mln. žmonių, bus puiki reiškinio stebėjimo vieta. Paskutinį kartą sostinėje tokį užtemimą buvo galima matyti prieš 173 metus. Skaityti toliau

Pirmasis komercinis skrydis į TKS sustabdytas paskutinę sekundę (video) (0)

Nesėkmingas raketos paleidimas. Stop kadras.

Pirmasis komercinis skrydis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo sustabdytas paskutinę akimirką, kai jau buvo paleisti pirmieji raketiniai varikliai.

Sustabdymo priežastimi tapo kompiuterio parodyti grėsmę keliantys parametrai. Viename iš blokų buvo pavojungai pakilęs slėgis.

Kosminio aparato „Dragon“ paleidimas buvo numatytas šiandien, gegužės 19 dieną, apie vidurdienį Lietuvos laiku iš JAV esančio Kanaveralo kosmodromo. Specialistai neatmeta tikimybės, jog jutiklio duomenys, nusiųsti į kompiuetrį, gali būti klaidingi. Skaityti toliau

Japonija žengia į komercinių kosmoso skrydžių rinką (video) (1)

Raketos pakylimas. „JAXA“ nuotr.

Japonija tapo dar viena komercinių skrydžių į kosmosą rinkos dalyve, kai jos raketa nešėja „H-IIA“ iškėlė į orbitą palydovą, priklausantį Pietų Korėjai.

Tai įvyko penktadienį, gegužės 18 dieną, vietos laiku (ketvirtadienį 19 val. 39 min. Lietuvos laiku) Tanegešimos saloje įkurtame kosmodrome.

Po maždaug 16 minučių nuo starto buvo patvirtintas Pietų Korėjos palydovo KOMPSAT-3 atsiskyrimas nuo raketos nešėjos, o vėliau nuo jos atsiskyrė Skaityti toliau

Didelė Saulės dėmė? Kas tai? (0)

T.Lego nuotr.

Sumanus astrofotografas iš Prancūzijos Tieris Lego (Thierry Legault), pasauliui parodęs daugybės dirbtinių Žemės palydovų nuotraukų, fotografuotų megėjiškai, šį kartą vėl visus nustebino pirmą kartą nufotografavęs Kinijos kosminę stotį „Tiangong-1“, nežymiai užtemdančią Saulę.

Astronomas mėgėjas gegužės 11 dieną teturėjo mažiau nei sekundę, kad užfiksuotų kosminės stoties tranzitą per Saulės diską. Kartu su saulės baterijomis „Tiangong-1“ yra 10,3 x 3,3 metrų dydžio ir skrieja 26500 km/h greičiu.

Anksčiau T.Lego pagarsėjo nufotografavęs paskutines nesėkmingo rusų zondo „Fobos-grunt“ nuotraukas. Skaityti toliau