Astronomija ir kosmonautika

Indija sėkmingai iškėlė 7 mažuosius palydovus (video) (0)

Kanados „NEOSSat“ palydovas

Poliarinė palydovų raketa-nešėja (Polar Satellite Launch Vehicle) šiandien, vasario 25 dieną, iš Indijos į orbitą iškėlė 7 palydovus, tarp kurių ir pirmasis nanopalydovas su mobiliuoju telefonu, veikiančiu „Android“ operacinėje sistemoje.

Tarp šių palydovų taip pat 3 Kanados zondai ir kurių vienas skirtas mažų asteroidų paieškai ir kosmoso šiukšlių sekimui. Jis sveria tik 74 kg ir panadintas „NEOSSat“ vardu.

Dar Indijos kosmoso agentūros paslaugomis pasinaudojo Jungtinė Karalystė, Skaityti toliau

Po ilgesnės pertraukos Saulės paviršiuje susiformavo didelė saulės dėmė (0)

SDO nuotr.

Po ilgesnės pertraukos beatsisukančiame į mus Saulės paviršiuje formuojasi didžiulė, gal net 6 Žemių dydžio saulės dėmių grupė, kuri šią savaitę gali paleisti ne vieną Saulės žybsnį, praneša NASA mokslininkai.

Aplink mūsų gimtąją žvaigždę skrieja keletas kosminių saulės observatorijų tokių, kaip SDO, SOHO ar STEREO, kurios beveik realiu laiku gali stebėti mūsų kosminio šviesulio elgseną.

Saulės dėmes matyti galima ir per mėgėjišką teleskopą, tačiau būtinai naudojant tam pritaikytą filtrą. Skaityti toliau

Neįprastai rami saulė vasario danguje – tyla prieš audrą? (0)

Žybsnis Saulėje | AFP/Scanpix nuotr.

Čeliabinsko apylinkes Rusijoje vasario 15 d. sudrebinęs ir daug žalos pridaręs masyvaus meteorito sprogimas bei tos pačios dienos vakarą labai arti Žemės praskriejęs asteroidas 2012 DA14 akivaizdžiai visiems priminė, kad gyvename kosmose, ir kad jame vykstantys reiškiniai gali turėti ir turi tiesioginę įtaka mūsų gyvenimui.

Jupiteris spindės Jaučio „galvoje“ Skaityti toliau

„Kepler“ atrado mažiausią planetą prie kitos žvaigždės (0)

Dailininko akimis | NASA nuotr.

Astronomai skelbią atradę mažiausią planetą prie kitos žvaigždės, nei mūsų Saulė. Tai naujas rekordas šioje mokslo tyrimų srityje, o planeta turėtų būti labai panašaus dydžio, kaip Žemės gamtinis palydovas – Mėnulis.

Naujai atrasta planeta gavo Kepler-37b pavadinimą, o tai yra pirmoji egzolpaneta, mažesnė už Merkurijų. Tikėtis, jog naujai atrastas pasaulis galėtų būti draugiškas nežemiškai gyvybei neverta – metai ten tetrunka 13 dienų, o matematiškai apskaičiuota paviršiaus temperatūra siekia 427 laipsnius pagal Celsijų. Skaityti toliau

Ar prieš 300 mln. metų Australiją sukrėtė 10 km asteroidas? (1)

Australija | redorbit.com nuotr.

Prieš 300 mln. metų į pietinę Australijos dalį įsirėžęs gigantiškas net 10 km skersmens asteroidas visiems laikams pakeitė Žemės veidą, skelbiama naujo tyrimo ataskaitoje. Smūgio vietoje likęs 193 km skersmens krateris yra trečias didžiausias krateris planetos paviršiuje. Manoma, kad ši katastrofa taipogi sukėlė masinį gyvybės išmirimą. Tikėtina, kad netoli šio kraterio bus rastas krateris dvynys, kurį galėjo palikti perpus skilusio asteroido antroji dalis – geologai jau pradėjo geologinės anomalijos tyrimus. Skaityti toliau

Aptikti Čeliabinsko meteorito gabalai (video) (2)

Čeliabinsko meteoritas

Nors vasario 16 d. remdamosi Čeliabinsko srities valdžios pranešimais visos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad Čeliabinsko srityje vasario 15 dieną nukritusio meteorito spėjamoje kritimo vietoje  nieko nerasta ir skeveldrų paieškos yra baigtos, tačiau šiandien jau yra išplatintas priešingas pranešimas.

Rusijos informacinė agentūra RIA „Novosti“ pranešė, kad  Rusijos Čeliabinsko srityje esančiame Čebarkulio ežere vis tik aptiktos nukritusio meteorito skeveldros. Skaityti toliau

Asteroidas 2012 DA14 jau tolsta nuo Žemės (tiesioginė transliacija, video) (2)

Asteroido 2012 DA14 skrydžio imitacija. NASA pav.

Vasario 15 d. daugelis pasaulio teleskopų yra nukreipti į dangų – pro Žemę tik maždaug 27 500 km atstumu praskriejo 50 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14.

Teigiama, kad tokio dydžio asteroidas pro Žemę praskrieja kas maždaug keturiasdešimt metų. Panašaus dydžio asteroidas 1908-aisiais sprogo atmosferoje, Sibire, o galia tuomet atitiko maždaug 185 Hirosimos bombų galingumą.

Arčiausiai jis jau praskriejo 21.25 val Lietuvos laiku ir pasiekė 7–8 ryškį, todėl plika akimi pamatyti nepavyko niekam, tačiau pasitelkus binoklį ar teleskopą, Skaityti toliau

Virš Rusijos Čeliabinsko miesto sprogo meteoroidas (video) (6)

Meteorito kritimas Čeliabinske |  YouTube.com nuotr.

Vasario 15 d. Rusijos Čeliabinsko srityje ir daugelyje kitų Uralo regiono rajonų, o taip pat Kazachstane buvo stebimas galingo bolido kritimas. Netikėtai dangų perskrodęs ryškus ugninis rutulys paliko įspūdingas garų juostas danguje. Nugriaudėjo sprogimų garsai.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad nuo šio sprogimo Čeliabinske ir kituose Uralo regiono miestuose nukentėjo daugiau nei 1200 žmonių, o 9 iš jų patyrė vidutinio sunkumo ir sunkius sužeidimus. Tarp sužeistųjų yra vaikų. Teigiama, kad daugumą žmonių buvo sužeisti nuo sprogimo sukeltos oro bangos išdužusių pastatų langų stiklų. Skaityti toliau

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarių danguje – svečias iš kosmoso (video) (4)

Asteroido 2012 DA14 skrydžio imitacija. NASA pav.

Astronomai skelbia, kad artėja istorinė diena, kuomet arti Žemės paviršiaus praskries kosminė Saulės sistemos uola – asteroidas. Vasario 15–16 naktį daugelis pasaulio teleskopų bus nukreipti į dangų – pro Žemę tik maždaug 27 500 km atstumu praskries 50 metrų skersmens asteroidas 2012 DA14.

Teigiama, kad tokio dydžio asteroidas pro Žemę praskrieja kas maždaug keturiasdešimt metų. Panašaus dydžio asteroidas 1908-aisiais sprogo atmosferoje, Sibire, o galia tuomet atitiko maždaug 185 Hirosimos bombų galingumą. Skaityti toliau

Žemės tipo planetų gali būti arčiau, nei manėme (0)

Dailininko akimisNaujausi Harvardo-Smitsono astrofizikos centro tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad raudonosios nykštukės gali turėti daugiau gyvybei tinkamų planetų, kurios aplink gimtąją žvaigždę skrieja gana artimomis orbitomis, todėl galima daryti išvadą, kad artimiausia gyvybei tinkama egzoplaneta gali būti tik už 13 šviesmečių, o kosminiais masteliais tai – „už kampo“. Skaityti toliau

Interneto TV laida „Mokslo sriuba“ kviečia pažinčiai su Tarptautine kosmine stotimi (II) (video) (0)

Mokslo sriuba_Kosmine_stotisTurėti galimybę dirbti laboratorijoje be gravitacijos – tikras įdomumas ir keistumas. Žemėje pastatyti tokį tyrimų centrą, kuriame galima būtų išjungti žemės trauką – tai būtų tarsi iš fantastikos srities. Dėl to, Tarptautinė kosminė stotis yra unikali laboratorija, kurioje paleista stiklinė nenukrenta ant grindų ir nesudūžta, visi daiktai yra besvoriai, viskas, kas nepritvirtinta, skraidžioja sau tarsi tai būtų sapno pasaulis.

Kokia yra šios kosminės stoties prasmė? Kam ji pastatyta? Ką joje veikia kosmonautai? Ar tai yra mokslo šviesos, ar pinigų švaistymo stotis? Visa tai pabandė išsiaiškinti ir atsakyti jaunieji „Mokslo sriubos“ kūrėjai. Skaityti toliau

Estija pasiruošusi iškelti pirmąjį Žemės palydovą (video) (0)

„ESTCube-1“

Pirmasis Estijos palydovas pavadinimu „ESTCube-1“ jau paruoštas kosminiam skrydžiui ir jau išgabentas į Europos kosmoso centrą Prancūzijos Gvianoje.

Tikimasi, kad Estija kosmine valstybe taps balandžio pradžioje, kai už 680 kilometrų nuo Žemės 1,33 kg masės palydovas, dar vadinamas nanopalydovu pradės veikti ir nusiųs pirmąjį signalą į Tartu observatoriją.

„ESTCube-1“ – pirmasis Estijos palydovas, sukurtas Tartu universitete. Skaityti toliau

Sausio danguje: ryškusis Jupiteris, išraiškingi Šienpjoviai ir neprognozuojamas Saulės elgesys (2)

Priešpilnis Mėnulis sausio 21 d. susitinka su Jupiteriu | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Giedrais sausio vakarais į dangų nukreipti žvilgsniai pirmiausia susitiks su ryškiuoju Jupiteriu. Po juo temstant išryškės virš rytų horizonto kopiantys Šienpjoviai (Orionas) ir kiek kairiau nuo jų – Dvynių žvaigždės. Virš Dvynių matysime Vežėją su ryškiąja Kapela, o virš Šienpjovių – Taurą su rausvuoju Aldebaranu ir greta spindinčiu Jupiteriu. Vėliau, apie 19 val., žemiau Dvynių pasirodys ir Mažasis Šuo su ryškiu Prokionu, o po valandos pietryčiuose išnirs įspūdingasis Didysis šuo su ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde Sirijumi. Vis šie ryškiausi žvaigždynai kartu paėmus sudarys didelį daugiakampio arba rato pavidalo žvaigždžių telkinį vadinamą – Didžiuoju žiemos žvaigždžių ratu. Skaityti toliau

Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina kritiškai vertinti pranešimus apie tariamas sausio mėnesio geomagnetines audras (12)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Sausio mėnesio pradžioje pagrindinės Lietuvos žiniasklaidos priemonės išplatino pranešimą, kuriame teigiama, esą mokslininkai paskelbė datas, kada „2013 metų sausį sulauksime magnetinių audrų, galinčių turėti įtakos mūsų sveikatai“.

Ar išties šios išprognozuotos dienos bus pavojingos ir kiek galima tikėti šiomis prognozėmis, klausėme etnokosmologo, Alkas.lt internetinio naujienų portalo redaktoriaus Jono Vaiškūno.

„Šios per visą Lietuvos žiniasklaidą paskleistos „naujienos“ nurodytas pradinis šaltinis buvo ukrainietiškas interneto portalas www.ivona.bigmir.net. Skaityti toliau

Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas (0)

K.Džilo pav.

Bėgant metams, mokslininkai aptinka vis daugiau požymių, jog kadaise, prieš milijardus metų dalį Marso paviršiaus galėjo dengti tyvuliuojantys vandenynai. Kiti nevengia drąsiai pasvajoti apie Marso teraformavimą – Raudonosios planetos pavertimą gyvybei tinkamu pasauliu su vandenynais ir augalija. Suderinęs keleto šaltinių duomenis ir pasitelkęs šiek tiek kūrybiškumo, programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas.

„Šito dalyko aš ėmiausi ir vedinas smalsumo, kaip galėtų atrodyti Marsas, ir siekdamas patobulinti programinę įrangą, kuria šiuos vaizdus sukūriau, – portalui Skaityti toliau

Gruodžio danguje Jupiteris taps Kalėdų žvaigžde (0)

Giedrais gruodžio vakarais virš rytų horizonto tekės įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai. Aukštai pietuose iškilęs švytės įspūdingas Pegaso kvadratas su Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Tiesiai virš galvos tarp Paukščių Tako žvaigždžių spindės lengvai atpažįstamas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas.

Apie vidurnaktį Šienpjoviai, kadaise dar vadinti Pjovėjais bei Kūlėjais, jau žėrės aukštai iškilę pietuose. Į visas puses nuo jų mirgės ryškiausių žiemos žvaigždžių ratas: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; Skaityti toliau

Ar privati kompanija atnaujins skrydžius į Mėnulį? (0)

Buvusių NASA darbuotojų grupė, sukūrusi privačią bendrovę „Golden Spike“, pranešė, jog ketina į artimiausią Žemei kaimyną, Mėnulį, pasiųsti du žmones. Tokios kelionės kaina siektų pusantro milijardo JAV dolerių.

Kompanijos atstovai sako, kad jie pasinaudos esamomis technologijomis, o pirmoji kelionė numatyta jau šio dešimtmečio pabaigoje.

„Golden Spike“ – ne pirmoji privati bendrovė susidomėjusi pelnu iš kosminių skrydžių. Kompanija „SpaceX“ sėkmingai vykdo užsakomuosius NASA darbus Skaityti toliau

Marsaeigio „Curiosity“ paslaptis galima bus sužinoti iš pirmų lūpų (0)

„Curiosity“ Marse | NASA nuortr.

Kai visas pasaulis užgniaužęs kvapą laukia žinių apie marsaeigio „Curiosity“ misiją ir jo vykdomas gyvybės paieškas Marse, Lietuvos mokslo ir technikos entuziastai apie šios misijos paslaptis galės pasiklausyti ir netgi paklausinėti žmogaus, tiesiogiai prisidėjusio prie „Curiosity“ kūrimo.

Lietuvių kilmės profesorius Jonas Žmuidzinas iš Kalifornijos technologijos universiteto, lapkričio 28 dieną skaitys pranešimą tarptautinėje kosmoso konferencijoje „SEMWO 2012“.

Astrofizikas Jonas Žmuidzinas dirba toje pačioje NASA reaktyvinių variklių laboratorijoje Skaityti toliau

Šiąnakt danguje susikryžiuos meteorų strėlės (0)

Ryškus meteoras | Wikimedia Commons nuotr.

Giedrais lapkričio vakarais žvilgsnį trauks rytuose tekantis Tauro žvaigždynas su jame švytinčia stebėtinai ryškia Jupiterio planeta. Tuo tarpu Liūto žvaigždyne beveik visą mėnesį bus leonidų meteoritų srautas. „Krentančios žvaigždės“ suintensyvės naktį iš lapkričio 16 į 17 d.

Temstant viena paskui kitą žiebsis ryškiausios lapkričio žvaigždės: šiaurės rytuose Vežėjo žvaigždyne – gelsvoji Kapela; vakaruose link horizonto bekrypstančiame Lyros žvaigždyne – melsvoji Vega; pietvakariuose besileidžiančiame Erelio žvaigždyne – gelsvai baltas Altayras; rytuose, Tauro žvaigždyne tiesiai po Jupiteriu išsiskirs oranžinis Aldebaranas; Skaityti toliau

Atrasta pirmoji reali planeta, kosmose klajojanti be žvaigždės (1)

Kitas pasaulis dailininko akimis | newearthplanets.blogspot.com

Astronomai atrado pirmą stebėjimų istorijoje vienišą planetą, kuri nesisuka aplink jokią žvaigždę ir savarankiškai dreifuoja tarpžvaigždine erdve. Planetos-klajūnės, pavadinimu CFBDSIR2149, atradimą mokslininkai prilygina adatos radimą tūkstančiuose šieno kupetų.

CFBDSIR2149 yra net 7 kartus didesnė už Jupiterį ir kosmine erdve keliauja laisvai, nesusieta jokiais gravitaciniais ryšiais. Pagal specifinius masės, temperatūros ir amžiaus kriterijus šis dangaus kūnas telpa į planetos apibrėžimą. Skaityti toliau

Astronomai galimai atrado planetą su gyvybei ypatingai palankiomis sąlygomis (video) (0)

Atrastoji planeta dailininko akimis |  J.Pinfieldo nuotr.

Jau anksčiau buvo žinoma, kad pietų pusrutulyje matomame Tapytojo žvaigždyne esanti, per 41 šviesmetį nuo Žemės nutolusi oranžinių nykštukių tipo žvaigždė HD 40307 turi tris superžemės tipo egzoplanetas. Tačiau Europos kosminės agentūros (ESA) teleskopo HARPS duomenis analizuojantys mokslininkai pareiškė, jog žvaigždė turi net šešias superžemes, viena iš kurių idealiai įsitaisiusi vadinamojoje Auksaplaukės zonoje (atstumas nuo žvaigždės, kuriame vanduo išlieka skysto būvio).

HARPS (High Accuracy Radial velocity Planet Searcher) yra 3,6 metro antžeminis optinis teleskopas, skirtas išimtinai egzoplanetų paieškai. Šis instrumentas registruoja itin Skaityti toliau

Astronomai atrado savo planetą ryjančią žvaigždę (0)

Panašus likimas laukia ir Žemės | notre-planete.info nuotr.

Astronomai tik ką atrado žvaigždę, kuri tik ką prarijo vieną iš savo planetų. 9,2 metro skersmens teleskopu „Hobby-Eberly“ (Makdonaldo observatorija, Teksasas, JAV) aptiktos raudonosios milžinės BD +48 740 atmosferoje apstu šioje mirštančioje žvaigždėje sudegusios uolingos planetos liekanų. Ar ne toks likimas tolimoje ateityje laukia ir Žemės?

„Būtent, – tvirtina Peno valstijos universiteto (Penn State Univercity) tyrėjas Aleksas Volščanas (Alex Wolszczan). – Tokia pat lemtis gali ištikti visas vidines Saulės sistemos planetas, Skaityti toliau

Nežemiškos gyvybės nerandame, nes gyvybė daugiausiai egzistuoja vienaląsčių pavidalu? (0)

Kitas pasaulis dailininko akimis | newearthplanets.blogspot.com

Paskutiniai gyvybės bastionai Žemėje ginklus kovoje prieš mirtį sudės maždaug po 2,8 mlrd. metų, kai mirti susiruošusi Saulė išsipūs ir virs raudonąja milžine. Tačiau ištisą milijardą metų iki to momento vieninteliai gyvi sutvėrimai Žemėje bus… vienąlasčiai organizmai, gyvuojantys izoliuotuose, druskinguose karšto vandens telkiniuose.

Nyki perspektyva, tiesa? Modelis, numatantis tolimoje Žemės ateityje liksiant tik tokias skurdžias gyvybės kišenes taipogi primena, kad sąlygų tinkamumas gyvybei aplink žvaigždę yra Skaityti toliau

Saulės žybsnis sutrikdė radijo ryšį (2)

Kosminės observatorijos SDO nuort.

Vakar, ankstyvais antradienio (spalio 23 d.) paryčiais Lietuvos laiku Saulėje įvyko galingas elektormagnetinis žybsnis, kurio sukelta geomagnetinė audra Žemėje trumpam buvo nutraukusi radijo ryšį, informuoja „Space.com“.

Žybsnis tvykstelėjo saulės dėmėje AR 11598, o intensyvumo piką pasiekė spalio 23 d. 6:22 ryto Lietuvos laiku), tvirtina Saulės aktyvumo observatorijos (Solar Dynamics Observatory, SDO) teleskopu mūsų šviesulį nuolatos stebintys NASA mokslininkai. Skaityti toliau

Tarptautinėje mokinių astronomijos olimpiadoje Lietuvos komanda pelnė medalį (0)

Lietuvos jaunųjų astronomų komanda

Spalio 16–24 d. Gvangju (Gwangju) (Pietų Korėja) vyko 17-oji tarptautinė mokinių astronomijos olimpiada, kurioje dalyvavo ir Lietuvos komanda.
Bronzos medalį laimėjo Karolis Markauskas, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos dešimtokas (mokytoja Asta Markauskienė). Tai jau 25-asis medalis, kurį Lietuvos mokiniai šiemet pelnė tarptautinėse olimpiadose. Gerai pasirodė ir Kamilė Rastenytė, Vilniaus licėjaus dvyliktokė (mokytoja Danutė Aleksienė), kuriai tik kelių taškų trūko iki medalio. Skaityti toliau

Astronomijos seras mano, kad ateiviams Žemė pasirodytų nuobodi (2)

Patrikas Mūras

Pripažintas britų astronomas, seras Patrikas Mūras (Patrick Moore) išpranašavo, kad planetų, kuriose gyvuoja nežemiška gyvybė, už Saulės sistemos ribų bus atrasta per artimiausius 50 metų. Tačiau, anot jo, tie, kurie baiminasi nekviestų svečių, gali atsipalaiduoti – Žemė nežemiškiems sutvėrimams būtų pernelyg nuobodi.

Prie visų savo pranašysčių 89-erių mokslininkas pridūrė, jog tie žmonės, kurie galės sau leisti tapti kosmoso Skaityti toliau

Bendrovė „SpaceX“ pradėjo komercinių skrydžių į TKS epochą (video) (0)

JAV bendrovės „SpaceX“ raketa nešėja „Falcon 9“ spalio 8 dieną, 3 val. 35 min. Lietuvos laiku, iškėlė į orbitą krovininę kapsulę „Dragon“, kuri nuskraidins atsargų į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) per pirmąją privačią aprūpinimo misiją.

„SpaceX“ kapsulė skraidina 455 kilogramų krovinį, kurį raketa nešėja iškėlė iš NASA Kenedžio kosminio centro Kanaveralo kyšulyje Floridoje. Skaityti toliau

2013 m. Tarptautinė astronomijos olimpiada vyks Lietuvoje (0)

Teleskopas | S.Lovčiko nuotr.

2013 m. rudenį Lietuva organizuos didelį tarptautinį renginį – Tarptautinę astronomijos olimpiadą (TAO). Šią savaitę Lietuvoje lankosi TAO koordinavimo tarybos pirmininkas Michailas Gavrilovas. Jis susitinka su ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, aukštųjų mokyklų atstovais.

TAO organizuojama nuo 1996 m. Ją įsteigė Euro-Azijos astronomijos draugija ir Euro-Azijos astronomijos mokytojų asociacija. Kasmet renginyje dalyvauja apie 200 dalyvių – mokinių ir vadovų – iš 20-30 valstybių. Per dešimt dienų trunkančią olimpiadą mokiniai atlieka individualias teorines, naktinio dangaus stebėjimų ir praktines užduotis, kurias paruošia šalies organizatorės astronomai. Skaityti toliau

Atrasta nauja kometa žada būti ryškiausia šiame amžiuje (0)

Ikėja_Seki kometa

Rugsėjo 21 dieną atrasta kometa C/2012 S1 pirminiais skaičiavimai gali būti netgi ryškesnė už patį Mėnulį, praneša astronomai.

Jos atradėjai yra Vitalijus Nevskimas iš Baltarusijos ir rusas Artiomas Novičionkomas atradimą padarė „ISON-Kislovodsk“ observatorijoje.

Nustatant kometos orbitos duomenis buvo pastebėta, jog dangaus kūnas Skaityti toliau

Astronomas A.Kazlauskas: Pasaulio pabaiga tikrai bus (1)

efoto.lt T.Janušonio nuotr.

Rugsėjo 28 d. vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ smalsuoliai atvykę į Molėtų observatoriją galės asmeniškai pabendrauti su žvaigždžių tyrinėtojais, pažvelgti į dangų per teleskopą ir sužinoti daugybę stulbinančių dalykų apie visatą. Kad ir tai, jog pasaulio pabaiga tikrai bus, tačiau ne šių metų gruodžio 21 dieną. Tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, astronomas Algirdas Kazlauskas.  „Tai fantazierių ir tų, kurie nori iš to užsidirbti, kalbos“, – sako A. Kazlauskas.

Astronomas šypsosi paklaustas, ar tiki, kad yra nežemiškų gyvybės formų. „Kad Žemėje lankytųsi ateiviai, nežinau, neteko susidurti. Bet labai sunku tikėti, kad Žemė yra vienintelė tokia planeta visoje galaktikoje“, – kalba A. Kazlauskas. Skaityti toliau