Astronomija ir kosmonautika

„Kūrybos stulpų“ nebėra: Erelio ūko puošmeną sunaikino supernova (1)

Kūrybos stulpai | NASA nuotr.

Vienas iš astronomijos mėgėjams žinomiausių fotokadrų – Erelio ūke esantys įžymieji „Kūrybos stulpai“. Pirmąsyk juos nufotografavo orbitinis teleskopas „Hubble“. Tai nutiko 1995 m. Taip pat įspūdingai jie atrodo ir šiandien, 2012 m. Tačiau tik žvelgiant iš Žemės. Mat iš tikrųjų šio didingo darinio kosmose nebėra. Ir jau seniai.

Naujausi kito kosminio teleskopo „Spitzer“ kadrai astronomams leido padaryti išvadą, jog „Kūrybos stulpus“ prieš 6 tūkst. metų sunaikino supernovos sprogimas. Tiesa, Žemėje jais grožėtis galėsime dar 1 tūkst. metų.

Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę stulbinamas kosminio infraraudonųjų spindulių teleskopo „Spitzer“ nuotraukas, kuriose greta sveikų drūtų trijų „Kūrybos stulpų“ Skaityti toliau

Liepos dangus. Prasidės meteorų srautai, vis dar matysis sidabriškieji debesys (video) (0)

Sidabriškieji debesys 2010 06 29 | J.Vaiškūno nuotr.

Tarp Liepos žvaigždžių glūdės Skorpionas

Labiau sutemus šiaurės vakaruose sušvis žemyn svyrantys Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose – aukštyn kopianti Kasiopėja. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto galima bus įžiūrėti neaukštai iškilusį zodiakinį Šaulio žvaigždyną. Į kairę nuo jo spindės neryškus Ožiaragis o į dešinę – prie horizonto glausis grėsmingasis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris. Lietuvoje Skorpionas aukštai neiškyla, todėl apatinės jo dalies – uodegos niekad nematome. Skaityti toliau

Liepą toliausiai nuo Saulės ir su „pradingusiu“ Jupiteriu (0)

Paukščių Takas. B.Tafreši nuotr.

Liepos mėnesio antroje pusėje dangus vėl sutemsta pakankamai, kad užmiestyje plika akimi galėtume gėrėtis tūkstančiais Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ar, pasitelkę teleskopą, pasižvalgytume į dar tolimesnius pasaulius.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Skaityti toliau

Pirmoji Kinijos kosmonautė ir dar du įgulos nariai grįžo į Žemę (video) (1)

Liu Jan po kapsulės nusileidimo

Po beveik dviejų savaičių kosmose į Žemę grįžo trys Kinijos kosmonautai, dar vadinami taikonautais, tarp kurių ir pirmoji Kinijos kosmoso viešnia – moteris Liu Jan.

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ su trimis įgulos nariais birželio 18 dieną prisijungė prie kosminės laboratorijos „Tiangong-1“ ir atliko seriją mokslinių tyrimų.

Per Kinijos televiziją 5:05 val. Lietuvos  laiku buvo tiesiogiai transliuojamas sėkmingas kapsulės nusileidimas Mongolijoje. Skaityti toliau

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ sėkmingai prisijungė prie kosminės laboratorijos (video) (0)

Stop kadras

Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou-9“ su trimis įgulos nariais šiandien, birželio 18 dieną, 9 val. Lietuvos laiku prisijungė prie kosminės laboratorijos „Tiangong-1“.

Prieš tai astronautai (dar vadinami taikonautais) į kosmosą pakilo šeštadienį, birželio 16 dieną. Per šią misiją į kosminės stoties modulį pasiųsta pirmoji moteris astronautė Liu Yan. Skaityti toliau

Į kosmosą pakilo pirmoji Kinijos moteris (video) (0)

Liu Jan | zumapress.com nuotr.

Kinija sėkmingai išsiuntė 3 kosmonautus (jie dar vadinami taikonautais), tarp kurių pirmoji šios šalies kosmonautė moteris Liu Jan. Skrydis prasidėjo 13.37 val. Lietuvos laiku iš Džiukuan palydovų paleidimo centro Kinijoje.

Taikonautai turės pasiekti kosminę laboratoriją „Tiangong-1“ ir rankiniu būdu susijungti su ja bei atlikti keletą mokslinių eksperimentų. Skaityti toliau

Šiąnakt pro Žemę praskries 5–7 futbolo aikščių dydžio asteroidas (0)

Asteroidas 2012 LZ1. Remanzako observatorijos nuotr.

Šiąnakt, 23.10 val. pasauliniu laiku (rytoj, 2.10 val. Lietuvos laiku) pro Žemę pralėks vos prieš 2 dienas atrastas maždaug 5–7 futbolo aikščių skersmens asteroidas 2012 LZ1, kurį bus galima tiesiogiai stebėti internetu.

Didžiausio jo priartėjimo prie Žemės metu 2012 LZ1 nuo mūsų planetos skirs 0,036 AV (astronominis vienetas – vidutinis atstumas nuo Saulės iki Žemės) atstumas. Tai maždaug 14 kartų daugiau, nei atstumas nuo Žemės iki Mėnulio arba 5,3 mln. km. Skaityti toliau

Ar egzistuoja eismo taisyklės orbitoje? (0)

Taip, yra keletas tokių. Šiuo metu aplink Žemę skrieja apie 20 tūkst. žmogaus sukurtų objektų, tačiau jų eismas reguliuojamas kiek kitaip nei rytmetinis automobilių eismo srautas.

Palydovai dažniausiai skrieja fiksuota trajektorija, tad šviesoforai ar dešinės rankos taisyklės orbitoje nereikalingos – visa eismo kontrolė dažniausiai yra sureguliuojama prieš iškeliant Skaityti toliau

Kinija žada siųsti 3 kosmonautus (0)

Kinija planuoja birželio mėnesio viduryje į kosminės stoties modulį pasiųsti tris kosmonautus.

Raketa „Shenzhou 9“, kuri nugabens astronautus į Kinijos kosminės stoties modulį „Taingong 1“, jau yra paruošta paleidimo aikštelėje šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Skaityti toliau

Molėtų astronomijos obseravorijoje stebėtas paskutinis šio amžiaus Veneros proslinkis (nuotraukos) (0)

Alkas.lt nuotr.

Jau birželio 5 dieną į Molėtų astronomijos observatoriją sugužėjo ne mažas būrys dangaus šviesulių stebėtojų.

Tą vakarą susirinkusieji klausėsi įdomių paskaitų apie Saulę ir Venerą. Molėtų astronomijos observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas intriguojančiai papasakojo apie Veneros proslinkius (tranzitus) praeityje ir dabar. Erika Pakštienė iš VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto kalbėjo apie saulės aktyvumo ciklus. Skaityti toliau

Birželio dangus. Baltosios naktys, astronominė vasara ir sidabriškieji debesys (video) (2)

Birželyje Saulė po šiauriniu horizontu leisis labai negiliai, todėl naktys bus trumpos ir šviesios, o dangus nedžiugins žvaigždžių gausa net vidurnaktį. Plika akimi šviesiame danguje bus sunku įžiūrėti Paukščių Taką bei blyškesnes birželio žvaigždes.

Prasidės „baltosios“ naktys

Dėmesį trauks tik pačios šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne spindės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė Arktūras, Skaityti toliau

Birželis su trumpiausiomis naktimis ir Veneros tranzitu (0)

Veneros tranzitas. „Australian Space Alliance“ nuotr.

Birželio mėnesį naktys pačios trumpiausios ir šviesiausios, todėl danguje matomos tik ryškesnės žvaigždės ir planetos. Šio mėnesio 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu naktys vėl ims ilgėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė.

Mėnesiui įpusėjus, apie vidurnaktį, pietryčiuose jau aukštai pakilęs pūpsos Didysis Vasaros Trikampis – ryškių žvaigždžių trijulė: Vega, Denebas ir Altayras. Skaityti toliau

Lietuvos astronomas atrado didelį transneptūninį asteroidą (0)

Dr. Kazimieras Černis

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) dr. Kazimieras Černis Vatikano observatorijos teleskopu gautose sausio 2 d. ir sausio 5 d. CCD nuotraukose (stebėtojas R. Boyle S. J.) atrado lėtai judantį, silpnai matomą (22 ryškio) objektą, pranešė „Universiteto naujienos“.

Asteroidas buvo nufotografuotas Vėžio žvaigždyne prie pakankamai ryškios žvaigždės delta Cnc su Vatikano observatorijos 1,8 m skersmens teleskopu, įrengtu Mount Grahamo observatorijoje 3300 m virš jūros lygio (Arizona, JAV). Skaityti toliau

Kosminė kapsulė „Dragon“ sugrąžinta į Žemę (video) (0)

„Dragon“ paleidžiama atgal į Žemę. NASA nuotr.

JAV privačios bendrovės „Space X“ krovininė kosmoso kapsulė „Dragon“ grįžo iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę.

Nepilotuojamas erdvėlaivis šiandien, gegužės 31 dienos ryte, buvo atjungtas ir paleistas nuo TKS bei 18 val. 42 min. Lietuvos laiku nusileido į Ramųjį vandenyną prie Kalifornijos krantų. Praeitą savaitę „Dragon“ tapo pirmuoju privačiu erdvėlaiviu, apsilankiusiu TKS po to kai buvo baigta paskutinė NASA daugkartinių erdvėlaivių era. Skaityti toliau

Pirmasis privatus kosminis krovinys prijungtas prie TKS (video) (0)

Robotinė ranka pagavo „Dragon“ kapsulę. NASA nuotr.

Šiandien, gegužės 25 dieną, privačios JAV bendrovės „SpaceX“ pasiųsta kapsulė „Dragon“ su kroviniu sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS).

Antradienį, gegužės 22 dieną, iš Floridos raketa nešėja iškėlė pirmąją privačią kapsulę su kroviniu, skirtą TKS. Po dviejų dienų orbitinio skrydžio TKS astronautai, pasitelkę robotinę ranką sėkmingai pritvirtino kapsulę, kuri jau rytoj turėtų būti perduota mokslininkų globon. Skaityti toliau

Buvusi SETI direktorė: kam ateiviams užkariauti Žemę? (6)

„Nežemiška gyvybė greičiausiai nebūtų suinteresuota žmones sušlamšti, pavergti ar į žmonių kūnus sudėti kiaušinius, – buvusią SETI direktorę Džil Tarter (Jill Tarter) cituoja „Universetoday.com“. – Ateiviams eksploatuoti Žemę ir žmoniją nebūtų jokios prasmės.“

Pranešime spaudai apie Nežemiškos gyvybės paieškų instituto (SETI) organizuojamą mokslo ir mokslinės fantastikos renginį „SETIcon“ Skaityti toliau

Antras kartas sėkmingas: krovinys į TKS išsiųstas (video) (0)

Stop kadras

JAV bendrovei „SpaceX“ pagaliau pavyko tapti pirmąja privačia kompanija, pasiuntusia savo kosminį laivą su kapsule „Dragon“ į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Sėkmingas raketos nešėjo skrydis prasidėjo gegužės 22 d., antradienį, 3.44 val. vietos laiku (10.44 val. Lietuvos laiku).

Bandomasis skrydis turi pademonstruoti, kad privatus sektorius gali suteikti JAV galimybę pačiai pasiekti TKS po to, kai NASA praėjusiais metais nutraukė daugkartinių erdvėlaivių programą. Skaityti toliau

„Panasonic“ žiedinį Saulės užtemimą transliuoja tiesiogiai (tiesioginė transliacija) (3)

Fredo Espenako nuotr. | „SkyAndTelescope“

Japonai perka specialius tamsintus stiklus ir ruošiasi stebėti žiedinį Saulės užtemimą, kuris bus matomas virš tankiai gyvenamos pasaulio dalies.

Žiedinis užtemimas, kai priešais Saulę praslenka Mėnulis, užstodamas ją visą, išskyrus išorinį šviesos ratą, bus matomas dalyje šalies.

Anot astronomų, didžioji dalis Tokijaus, kur gyvena daugiau kaip 30 mln. žmonių, bus puiki reiškinio stebėjimo vieta. Paskutinį kartą sostinėje tokį užtemimą buvo galima matyti prieš 173 metus. Skaityti toliau

Pirmasis komercinis skrydis į TKS sustabdytas paskutinę sekundę (video) (0)

Nesėkmingas raketos paleidimas. Stop kadras.

Pirmasis komercinis skrydis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo sustabdytas paskutinę akimirką, kai jau buvo paleisti pirmieji raketiniai varikliai.

Sustabdymo priežastimi tapo kompiuterio parodyti grėsmę keliantys parametrai. Viename iš blokų buvo pavojungai pakilęs slėgis.

Kosminio aparato „Dragon“ paleidimas buvo numatytas šiandien, gegužės 19 dieną, apie vidurdienį Lietuvos laiku iš JAV esančio Kanaveralo kosmodromo. Specialistai neatmeta tikimybės, jog jutiklio duomenys, nusiųsti į kompiuetrį, gali būti klaidingi. Skaityti toliau

Japonija žengia į komercinių kosmoso skrydžių rinką (video) (1)

Raketos pakylimas. „JAXA“ nuotr.

Japonija tapo dar viena komercinių skrydžių į kosmosą rinkos dalyve, kai jos raketa nešėja „H-IIA“ iškėlė į orbitą palydovą, priklausantį Pietų Korėjai.

Tai įvyko penktadienį, gegužės 18 dieną, vietos laiku (ketvirtadienį 19 val. 39 min. Lietuvos laiku) Tanegešimos saloje įkurtame kosmodrome.

Po maždaug 16 minučių nuo starto buvo patvirtintas Pietų Korėjos palydovo KOMPSAT-3 atsiskyrimas nuo raketos nešėjos, o vėliau nuo jos atsiskyrė Skaityti toliau

Didelė Saulės dėmė? Kas tai? (0)

T.Lego nuotr.

Sumanus astrofotografas iš Prancūzijos Tieris Lego (Thierry Legault), pasauliui parodęs daugybės dirbtinių Žemės palydovų nuotraukų, fotografuotų megėjiškai, šį kartą vėl visus nustebino pirmą kartą nufotografavęs Kinijos kosminę stotį „Tiangong-1“, nežymiai užtemdančią Saulę.

Astronomas mėgėjas gegužės 11 dieną teturėjo mažiau nei sekundę, kad užfiksuotų kosminės stoties tranzitą per Saulės diską. Kartu su saulės baterijomis „Tiangong-1“ yra 10,3 x 3,3 metrų dydžio ir skrieja 26500 km/h greičiu.

Anksčiau T.Lego pagarsėjo nufotografavęs paskutines nesėkmingo rusų zondo „Fobos-grunt“ nuotraukas. Skaityti toliau

Nauja ekspedicija į TKS sėkmingai pakilo (video) (0)

NASA nuotr.

Po šešių mėnesių vėlavimo, apie 6 val. Lietuvos laiku, „Ekspedicija 31“ komanda su raketa nešėja „Sojuz“ iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane pakilo į kosmosą.

Raketa į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nugabens NASA astronautą Džo Akaba ir Rusijos kosmonautus Genadijų Padalką bei Sergejų Reviną. Po dviejų dienų skrydžio speciali kapsulę susijungs su Tarptautine kosmine stotimi. Skaityti toliau

„Žvaigždėtosios naktys 2012“ sukvietė astronomijos mėgėjus ir profesionalus (nuotraukos, video) (0)

Helloauki.blogspot.com nuotr.

Nuo pat gegužės 11 dienos pavakario į Molėtų astronomijos observatoriją rinkosi ištikimiausi dangaus mylėtojai ir astronomijos mokslo gerbėjai.

Kaip ir kasmet, juos subūrė bendras tikslas: pamatyti dangaus šviesulius, išgirsti naujienas, pajausti bendraminčių palaikymą, su kitais pasidalyti savo patirtimi.

„Žvaigždėtosios naktys“ – reta proga pasiklausyti įdomių paskaitų ir gyvai stebėti naktinio dangaus grožybes. Gaila, kad šiemet dangus apsiklojo storais debesų apdarais ir pabėrė gaivaus, pavasariško Skaityti toliau

Pirmą kartą astronomai užfiksavo superžemės šviesą (0)

Planeta 55 Cancri e. NASA pieš.

Vėžio žvaigždyne esanti dvinarė žvaigždė 55 Cancri jau 1997 metais nustebino astronomus. Tai buvo viena iš pirmųjų žvaigždžių, prie kurios rastos egzoplanetos. Vėlesnių tyrimų pagalba iš viso buvo rastos penkios tolimosios planetos.

Vienas iš tų penkių, artimiausia savo saulei, 55 Cancri e yra vadinama superžeme, nes jos skersmuo tik dvigubai, o masė aštuonis kartus didesnė nei mūsiškės Žemės. Skaityti toliau

Kaip baigsis mūsų pasaulis? Suirusių planetų dulkės aplink baltąsias nykštukes (0)

Baltosios nykštukės aplinka | Dailymail.co.uk

Aplink baltųjų nykštukių kategorijai priskirtinas žvaigždes astronomai legendiniu orbitiniu teleskopu „Hubble“ aptiko planetų liekanų, bylojančių, kokia ateitis laukia Žemės bei kitų Saulės sistemos planetų.

Vorviko universiteto astrofizikai atrado keturias baltąsias nykštukes, kurias gaubia dulkių ūkai iš sutrupintų planetų. Baltąja nykštuke kažkada, kai baigsis jos termobranduoliniai „degalai“, virs ir mūsų Saulė… Skaityti toliau

Gegužės danguje – šimtmečio pilnatis! (video) (5)

Gegužės 6 d. vakare, Saulei nusileidus, patekės 100-mečio pilnatis. Mėnulis atrodys didesnis nei įprasta. Tokio dydžio Mėnulio padangėje nebuvo nuo pat 1912-ųjų metų.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto pirmoji sužibs ryškioji Venera-Vakarinė. Temstant virš jos sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas su po jo „kojomis“ spindinčia Marso planeta. Skaityti toliau

Demono žvaigždė: senovės egiptiečiai suprato dvinarės Algolio žvaigždės ypatumus (2)

Algolio žvaigždžių sistema dailininko akimis

Stulbinantis suomių archeologų atradimas liudija, jog jau daugiau kaip prieš 3,2 tūkst. metų senovės egiptiečiai suprato už 93 šviesmečių nuo Žemės skriejusios dvinarės žvaigždės Algolio (Demono žvaigždė) ypatumus. Maža to, specifiniai egiptiečių skaičiavimai padėjo išspręsti vieną daugelį metų neįveiktą astronominį galvosūkį.

Senovės egiptiečių žinotą dvinarę Algoli žvaigždę (Persėjo Beta) ir jos šviesio pokyčius moderniųjų laikų astronomai Skaityti toliau

Gegužę – įspūdinga pilnatis ir kibirkštys danguje (0)

Pilnatis. NASA nuotr.

Šį mėnesį Saulė danguje judės Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kada pereis į Jautį ir ten pasiliks iki gegužės pabaigos. Naktis sparčiai trumpės ir per mėnesį neteksime 1 val. ir 41 min. tamsaus paros laiko. Mūsų žvaigždės aktyvumas toliau kyla, todėl verta kiekvieną saulėtą dieną nukreipti žiūronus ar teleskopą ir apžiūrėti Saulės dėmes ar (per specialų Saulės teleskopą) gėrėtis žavingais protuberantais. Žinoma, kad tiesiogiai į Saulę žiūrėti pavojinga, todėl būtina naudoti specialius filtrus!

Mėnulio pilnatis stos gegužės 6 dieną ir ji šį kartą bus ypatinga, nes tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus arčiausiai Žemės ir atrodys 14 proc. Skaityti toliau

Prinstono astrofizikai: Žemė gali būti vienintelis gyvybės lopšys visatoje (5)

Žemė. NASA nuotr.

Astronomai tvirtina, jog vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje planetų yra milijardai. Norėtųsi manyti, jog tokioje aibėje pasaulių turėtų atsirasti vietos ir gyvybei, o gal net ir nežemiško proto civilizacijoms. Tačiau Prinstono universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai byloja, jog visose jose proto brolių ar bent primityvių gyvybės formų žmonija galbūt dairosi bergždžiai.

Du Prinstono universiteto astrofizikai pritaikė Bajeso statistinės analizės metodą. Iš modeliavimo rezultatų galima spręsti esant didelę tikimybę, jog Žemė, kurioje gyvybė suklestėjo neįprastai sparčiai, iš Skaityti toliau

Japonų astronomai aptiko tolimiausią galaktikų telkinį (0)

NASA nuotr.

Japonijos astronomai trečiadienį pranešė aptikę galaktikų telkinį, esantį už 12,72 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Anot jų, tai tolimiausias kada nors atrastas telkinys.

Naudodama galingą Havajuose esantį teleskopą, komanda žvilgtelėjo į tolimą praeitį, kai po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią visatai, buvo praėję tik milijardas metų.

„Tai rodo, kad galaktikų telkinys egzistavo ankstyvuoju visatos periodu, kai buvo praėję Skaityti toliau