Astronomija ir kosmonautika

Mokslininkai skelbia radę dar vieną Žemės antrininkę (0)

NASA pav.

NASA pavirtino liepos 23 dieną žiniasklaidoje pasirodžiusius lūkesčius apie tai, jog kosminiu teleskopu „Kepler“ atrasta labiausiai į Žemę panaši planeta, kuri skrieja aplink Saulės tipo žvaigždę. Maža to, planeta nuo gimtosios žvaigždės nutolusi maždaug tiek pat, kiek ir Žemė nuo Saulės – egzoplaneta aplink savąją žvaigždę apskrieja per 385 paras.

Atrastąją egzoplanetą vadinti Žemės dvyne būtų netikslu. Veikiau šis dangaus kūnas, pavadinimu Kepler-452b, yra vyresnė ir šiek tiek didesnė Žemės pusseserė.

Skaityti toliau

Mokslininkai tikisi, kad atrado Saulės sistemos dvynę (0)

EgzolpanetosEuropos Pietų Observatorijos 3,6 m teleskopu „La Silla“ observatorijoje (Čilė) atrasta, Banginio žvaigždyne aplink savo žvaigždę skriejanti planeta yra panaši į mūsiškį Jupiterį ir atstumas tarp žvaigždės ir to Jupiterio antrininko – beveik identiškas atstumui tarp mūsų Saulės ir mūsų Jupiterio. Visai gali būti, kad „La Silla“ observatorijoje (Čilė) atrasta Saulės sistema Nr. 2.

Gali būti, kad šįkart astronomams pavyko atrasti kaip tik tai, ko ieškoma jau daugybę metų. Skaityti toliau

Istorinis įvykis: Į Žemę atskries tolimojo Plutono nuotraukos (tiesioginė transliacija) (0)

Plutonas 2015-07-13.(Rytoj turėtų pasirodyti pasirodys liepos 14 d. nuotraukos, kurios turėtų būti 10 kartų ryškesnės už šią nuotrauką) | NASA nuotr.

Liepos 14 d. 14:49 val. įvyks istorinis kosminio NASA zondas „New Horizons“ praskridimas pro vieną iš tolimiausių saulės sistemos kosminį kūną – planetą-nykštukę Plutoną.

Kosminis zondas pirmą kartą žmonijos istorijoje perduos aukštos skiriamosios gebos Plutono nuotraukas, kurių mokslininkai nekantriai laukia jau visą dešimtmetį.

Kadangi zondo siunčiama informacija iki Žemės keliaus 4,5 val., liepos 14 d. arčiausio praskridimo pro Plutoną vaizdus galėsime pamatyti tik vėliau.

Žiūrėkite tiesioginę NASA „New Horizons“ skrydžio pro Plutoną transliaciją: Skaityti toliau

„New Horizons“ ant Plutono paviršiaus nufotografavo milžinišką širdį (2)

NASA nuotr.

Panašu, kad Plutonas pasitikti pirmąjį lankytoją iš Žemės nusiteikęs ypač svetingai. Atsigavęs NASA zondas „New Horizons“ trečiadienį, liepos 7 d., iki kelionės tikslo likus mažiau nei 5 mln. km, Plutono paviršiuje nufotografavo fantastišką struktūrą – milžinišką širdį!

 

Sulig kiekviena diena zondas „New Horizons“ Žemėn siųs vis geresnės kokybės Plutono fotografijas. P Skaityti toliau

Ant kometos šešėlyje tūnojęs europiečių zondas pabudo (0)

EKA pav.

Kosminis zondas „Filas“, kurį atgabeno ir numetė ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos „Rozetės“ kosminis aparatas po to, kai 60 valandų tyrė minėtą kometą ir buvo paliktas miego būsenoje, vėl atgijo, praneša Europos kosmoso agentūra.

Praeitų metų lapkričio 12 dieną „Filo“ baterijos pakako tik 60 valandų, nes nusileido netinkamoje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai

Dabar kometa artėja prie Saulės ir ant uodeguotosios viešnios numestas šaldytuvo dydžio Skaityti toliau

Žvaigždės ir kava (0)

Skydo žvaigždynas Jano Hevelijaus atlase

Mūsų krašto mokslo istorija pagrįstai didžiuojasi senąja Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, įkurta 1753 m. Gera įranga, o ir atliktų darbų reikšmingumu tik nedaugelis Europos astronomijos centrų praeityje galėjo ją lenkti. Observatorijos pastatas – vertingas architektūros ir mokslo istorijos paminklas, senamiesčio puošmena. Statytas buvo dviem etapais; pirmojo architektas – garsus tiksliųjų mokslų profesorius Tomas Žebrauskas (1714–1758). Kiek vėliau observatorijos direktorius Martynas Počobutas (1728–1810) pastatydino Naująją observatoriją – priestatą vidiniame universiteto kiemelyje, anksčiau vadintame Vaistinės vardu. Darbai buvo užbaigti 1788 m., vadovaujant architektui Martynui Knakfusui (1740–1821). Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip astronautai 5 kartus taisė „Hubble“ kosminį teleskopą? (video) (0)

Hubble teleskopas

Žemės atmosfera nepraleidžia visų spindulių ir iškraipo vaizdą. Tai reiškia, stebėjimai yra netikslūs. Mes žvelgiame į žvaigždes per storą atmosferos sluoksnį. Tai suprato astrofizikas – teoretikas Lyman Spitzer. Ir jis pasiūlė teleskopus siųsti į kosmosą virš mūsų atmosferos. Gimė „Hubble“ kosminio teleskopo idėja. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje pasiekus žinių ir technikos pažangą, tai tapo įmanoma įgyvendinti. Skaityti toliau

Kaip mirs „Hubble“ kosminis teleskopas? (0)

Hubble kosminis teleskopas.NASA nuotr

Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.

Garsusis teleskopas prisidėjo prie daugelio revoliucinių atradimų, tarp kurių ir patvirtinimas, kad visatos plėtimasis spartėja, Skaityti toliau

Nepavyksta užmegzti ryšio su į TKS paleista krovinį nešančia Rusijos kapsule (video) (0)

„Roskosmos“ nuotr.

Po to, kai raketa „Sojuz“ anksčiau balandžio 28 dieną sėkmingai pakilo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, nešdama krovinių kapsulę „Progress M-27M“ į Tarptautinę kosminę stotį, paaiškėjo, kad nugabenti 2,5 tonos krovinio nepavyks, nes pakilo per aukštai ir iki šiol nėra suvaldoma iš žemės.

Valdymo centras Rusijoje du kartus nesėkmingai bandė susisiekti su krovinį nešančia kapsule.

Manoma, kad „Progress“ kapsulė nesuvaldomai sukasi apie savo ašį ir dėl šios priežasties Skaityti toliau

Pirmoji kelionė dangaus skliautu: navigacinės žvaigždės (1)

Sietynas

Navigare necesse est
(„Plaukioti – būtina“. Plutarchas, I–II a.)

Astronomijos gimimą sąlygojo dvi būtinybės: archajiškosios žmonių bendruomenės darbams reikėjo kalendoriaus, o jos keliautojams – metodų orientuotis sausumos bei jūrų platybėse. Tad tikėtina, kad žmogus pirmiausia pažino tas žvaigždes, kurios padėdavo jam nustatyti metų sezonų pradžią arba surasti pasaulio šalis. Kad geriau įsidėmėtų, suteikė joms vardus, apipynė legendomis ir mitais. Ir dabar įdomu pažintį su žvaigždėtuoju dangumi pradėti nuo navigacinių žvaigždžių, tarsi pakartojant žmonijos civilizacijos raidos kelią. Skaityti toliau

Dangaus fejerverkai žymi 25-ąjį Hablo teleskopo jubiliejų (2)

Westerlund 2 — Hubble’s 25th anniversary image

Hablo (Hubble) kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.

Skaityti toliau

Jau vienuoliktą kartą Molėtų observatorijoje rinksis astronomijos mėgėjai (dienotvarkė) (0)

A.Zigmanto nuotr.

Kaip ir kasmet, šįmet jau vienuoliktą kartą, į Molėtų astronomijos observatoriją balandžio 24 dieną, 19 val., rinksis nenuilstantys astronomijos mėgėjai ir prijaučiantys jiems.

Visi, kurie atvyks į šį „Žvaigždėtųjų naktų“ renginį, galės išklausyti paskaitų rinkinį, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas Hablo kosminio teleskopo 25-ečiui. Kaip tik šią dieną 1990 metais, kai Lietuva dar tik žengė antrąjį savo nepriklausomos valstybės mėnesį, į kosmosą buvo pakeltas žinomiausias kosminis teleskopas. Skaityti toliau

Lietuvos studentams atsiveria unikali galimybė įgyti patirties NASA mokslinių tyrimų centre (1)

NASA nuotr. NASA logotipasMokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia konkursą studentams dėl tarptautinės stažuotės NASA mokslinių tyrimų centre, kurios metu studentai galės įgyti unikalių žinių ir praktinės patirties.

„2014 m. pasirašius bendradarbiavimo sutartį su NASA, mūsų šalies studentams atsivėrė unikali galimybė vykti į stažuotę ir padirbėti NASA tyrimų centre. Bus suteikiama galimybė naudotis NASA infrastruktūra ir resursais bei įgauti patirties bendradarbiaujant su geriausiais Skaityti toliau

Kosmoso tyrinėjimuose artėja naujas proveržis. Ar jame dalyvaus lietuviai? (0)

NASA nuotr.

Pastaraisiais dešimtmečiais prislopęs didžiųjų valstybių entuziazmas tyrinėti kosmosą virto tyla prieš audrą. Pingantys erdvėlaivių skrydžiai, sparčiai besivystančios technologijos ir didžiulės privataus kapitalo investicijos jau artimiausioje ateityje taps nauju žmogaus veiklos kosmose proveržiu. Priešakinėse jo pozicijose gali atsidurti ir Lietuvos mokslininkai, verslininkai – tam nebereikia milijardų.

1969 m. liepos 20 d. Mėnulyje išsilaipino pirmasis žmogus – JAV kosminės misijos „Apollo 11“ vadas Neilas Armstrongas. Skaityti toliau

Saulės užtemimo stebėjimas Molėtų observatorijoje (video, nuotraukos) (0)

Alkas.lt, A.Zigmanto nuotr.

Kovo 20 d. dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje nepaliko abejingų. Visų žvilgsniai buvo nukreipti į dangų. Mėnulio „žirklės“ Saulę pradėjo kirpti 10 val. 55 min.

Didelis būrys stebėtojų suvažiavo prie Molėtų observatorijos bokštų. Čia buvo stebima pro šviesos filtrais apsaugotus teleskopus, žiūronus, fotoaparatus, o taip pat betarpiškai pro įvairius šviesos filtrus, suvirinimo aparatų stiklus, negatyvines fotoplokštelės…

Giedras dangus ir šiltas oras sukūrė itin palankias sąlygas grožėtis šiuo įstabiu Skaityti toliau

Kovo 20 d. stebėkime įspūdingą Saulės užtemimą (tiesioginė transliacija) (2)

dalinis-saules-uztemimas-s.lovciko-nuotr

Kovo 20 dieną, pavasario lygiadienio išvakarėse, įvyks didžiausias per pastaruosius 16 metų Lietuvoje matomas dalinis Saulės užtemimas. Tuomet Mėnulis uždengs apie 70–80 proc. Saulės disko.

Tam tikroje žemės srityje tuo pat metu bus matomas visiškasis Saulės užtemimas, kuomet Saulė 2 minutėms ir 47 sekundėms užtems visiškai. Visiškas užtemimas bus matomas Atlanto vandenyno dalyje, apie 500 k,. į rytus nuo Kanadai priklausančio Labradoro pusiasalio ir apie 500 km. į pietus nuo Grenlandijos pietinės pakrantės, Danijos Farerų salose ir Norvegijos Špitcbergeno saloje. Dalinį Saulės užtemimą taipogi matys visa Europa, dalis Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos bei Šiaurės Kinijos. Skaityti toliau

Kovo 20 dieną Lietuvoje bus matomas dalinis Saulės užtemimas (tiesioginė transliacija) (0)

NASA nuotr.

Kovo 20 dieną matysime per pastaruosius 16 metų didžiausą Lietuvoje matomą dalinį Saulės užtemimą. Mėnulis mūsų žvaigždę užtemdys apie 70–80 proc.

1999 metais vykęs užtemimas buvo istorinis – paskutinis antrojo tūkstantmečio visiškas Saulės užtemimas Europoje. Lietuvoje buvo matoma dalinai užtemusi Saulė.

Artimiausias užtemimas tam tikrame žemės rėžyje tuo metu bus matomas taip pat, kaip visiškasis Saulės užtemimas, kurį geriausia bus stebėti Farerų salose – ryškiausias dangaus šviesulys užtems 2 minutėms ir 47 sekundėms. Skaityti toliau

Metai po VU palydovo paleidimo: ruošiamasi naujam iššūkiui (0)

„LituanicaSat-1“. A.Zigmanto nuotr.

Vasario 28 dieną sukako lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą.

„LituanicaSAT-1“ kūrėjų komanda sėkmingai dalyvauja keliuose MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros) finansuojamuose projektuose. Skaityti toliau

Atrinkti savanoriai, pasirengę visam laikui išskristi į Marsą (3)

marsone_technologijos.lt

Skrydį į Marsą ketinanti vykdyti privati organizacija „Mars One“ paskelbė atrinkusi šimtą savanorių, kurie 2025 metais pretenduoja skristi į Marsą be galimybės sugrįžti.

Dar pernai, „Mars One“ atrinkus kiek daugiau nei tūkstantį kandidatų, paaiškėjo, kad nei vienas savanoris lietuvis į Marsą neskris. Vėliau sąrašas buvo sutrumpintas perpus, o dabar jame liko 50 vyrų ir 50 moterų, kurių amžius yra nuo 19 iki 60 metų. Skaityti toliau

18.20 val. pro Žemę labai arti praskriejo didelis asteroidas (tiesioginė transliacija) (0)

Asteroidas_naked-science.ru foto

Sausio 26 d. 18.20 val.  pro mūsų planetą 1,2 milijonų kilometrų nuotoliu praskries asteroidas 2004 BL86.  Nors šis kosmoso svečias  nuo Žemės bus maždaug tris kartus toliau, nei Mėnulis, tačiau pasak astronomų tai bus artimiausias asteroido praskridimas pro mūsų planetą iki 2027 metų.

Asteroido skersmuo yra apie 550 metrų. Tai – vienas didžiausių kosminių objektų, šiame amžiuje praskriesiančių netoli Žemės.

Asteroido 2004 BL86 skrydžio tiesioginę transliaciją, robotinių teleskopų „Slooh“, dėka galima bus stebėti tiesiogiai internetu  ČIA. Skaityti toliau

Istorinis „SpaceX“ skrydis nepavyko (video) (0)

SpaceX CRS-5 startas | spacex.com nuotr.

Sausio 10 d. iš Kanaveralo kyšulio Floridos valstijoje, JAV pirmą kartą į kosmosą pakilo amerikiečių bendrovės „Space Exploration Technologies Corporation“, plačiau žinomos kaip SpaceX arba CRS-5 grįžtančiąją raketą.

Šis įvykis, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko teigimu, atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų ženkliai atpigti skrydžiai į Žemės orbitą ir Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Bandomoji SpaceX CRS-5 raketa nešėja „Falcon 9“, po keletą kartų atidėto starto, sausio 10 d. 11 val. 47 min. Lietuvos laiku galiausiai pakilo.

Skaityti toliau

J. Kažemekaitis. Septintokas ir Visata (4)

Jokūbas Kažemėkaitis | asmeninė nuotr.

Aš – septintokas ir jau penkerius metus aktyviai domiuosi Visata ir astronomija. Kai tik aiškus dangus ir spindi žvaigždynai, vaikštau užvertęs galvą linksniuodamas žvaigždžių pavadinimus. Mano telefone įdiegtos sekimo programos kas vakarą man praneša, kada virš Lietuvos praskries TKS (Tarptautinė kosminė stotis). Nuolat seku NASA pranešimus ir džiaugiuosi, kai pavyksta nauji mokslininkų bandymai. Šalia mano lovos stebėjimams visuomet parengtas teleskopas Celestron 130 SLT, o knygų lentynos prigrūstos knygų apie Visatą, kosmosą, mokslininkus ir astronautus…

Kaip vyniojosi dangaus skliauto pažinimo kamuolys

Astronomija nagrinėja viską, kas už Žemės ribų. Tai – žiloje senovėje pradėjęs vystytis mokslas, kai žmonės pradėjo stebėti dangaus kūnų judėjimą nakties metu. Jie kaupė ir sistemino žinias dar prieš rašto atsiradimą. Stebėdami dangaus šviesulius, žmonės bandė nuspėti jų judėjimą. Skaityti toliau

Netolimoje ateityje į Saulės sistemą įskries žvaigždė (0)

Kai po 240-470 tūkst. metų prie Saulės sistemos priartės žvaigždė Hip 85605, jos gravitacija galimai išjudins snaudžiančias Oorto debesies kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link | ©tarotdeblancaa.blogspot.com nuotr.

Toli už Neptūno orbitos, Orto debesyje skrieja trilijonai Saulės sistemos formavimosi liekanų – kometų. Šiuo metu jos aplink Saulę skrieja santykinės ramybės būsenos: vidinių planetų link pajuda ir atskrieja tik viena, kita, tad Žemei ir čia klestinčiai gyvybei šios uodeguotosios ledo ir dulkių bombos realaus pavojaus beveik nekelia. Tačiau viskas gali pasikeisti jau po vieno kosminio akimirksnio – mat, anot Makso Planko Astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkų, netrukus prie Saulės sistemos priartės, o tiksliau – ją kliudys keletas neseniai atrastų žvaigždžių, kurios savo gravitacija išjudins snaudžiančias kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link. Skaityti toliau

Netoli Žemės skrieja kalno dydžio asteroidas (video) (0)

Asteroidas_naked-science.ru foto

Rusų mokslininkai atrado 400 metrų skersmens asteroidą, kuris periodiškai pralekia pro mūsų planetą.

Mokslininkai teigia, kad tai įvyksta kas tris metus. Asteroidą atradęs Maskvos valstybinio universiteto astronomijos profesorius Vladimiras Lipunov nuramina, kad šis kosminis objektas (pavadintas „2014 UR116“) mums tiesioginės grėsmės nekelia. Bent jau kol kas…

Jis pasakojo, kad tikslią didelio asteroido orbitą apskaičiuoti yra ypač sunku, nes jų trajektorijos nuolat keičiasi dėl kitų planetų gravitacijos poveikio. Skaityti toliau

NASA sėkmingai išbandė „Orion“ kapsulę, kuri ateityje astronautus nugabens į Marsą (video) (0)

K.Kremer nuotr.

JAV erdvėlaivis „Orion“, sukurtas, kad vieną dieną galėtų nuskraidinti astronautus į Mėnulį, Marsą ar kurį nors asteroidą, atlikęs nepilotuojamą skrydį aplink Žemę, nusileido į Ramųjį vandenyną.

Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nešama sunkiosios raketos „Delta IV Heavy“. Skaityti toliau

Marsaeigio „Curiosity“ misija. Ką naujo sužinojome apie Marsą? (video) (0)

NASA marsaeigis Curiosity_mokslosriuba.lt

Tai buvo nuostabus 2012 m. rugpjūčio 6 d. rytas. Kai kurie snaudėme Palangoje, laikrodžiai tiksėjo po 7:17. Kai kurie laimingi bėgome prie jūros išsimaudyti. O tuo metu, po daugiau nei devynis mėnesius trukusios kelionės, nusileido robotas. Nusileidimas buvo sėkmingas, suveikus parašiutui, raketiniams stabdžiams bei dangaus krano sistemai. Robotas įveikė daugiau nei penkis šimtus milijonų kilometrų savo tikslo link. Skaityti toliau

Pirmą kartą žmonijos istorijoje kosminis aparatas nutūpė ant kometos (video) (0)

esa-zondas-ant-kometos-stopkadras

Lapkričio 12 d. 17 val. 35 min. Lietuvos laiku Europos kosmoso agentūros (EKA) kosminio zondo „Rosetta“  nusileidimo modulis „Philae“ nusileido ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos paviršiaus.

Pirmą kartą kosmoso tyrimo istorijoje mokslinis įrengimas pasiekė kometos paviršių. Ar šis vienas iš ambicingiausių žmonijos kosminių eksperimentų bus įvykdytas sėkmingai iki galo dar nėra visiškai aišku, mat sėkmingai ant kometos nusileidusiam moduliui „Philae“ Skaityti toliau

Lietuvos verslo ir mokslo atstovai pirmą kartą gali teikti paraiškas dalyvauti Europos kosmoso agentūros programose (0)

Teleskopas | S. Lovčiko nuotr.

Europos kosmoso agentūra (EKA) Lietuvos verslo ir mokslo subjektus kviečia teikti paraiškas pagal pirmąjį Lietuvai skirtą kvietimą. Paraiškas galima teikti iki š. m. gruodžio 8 dienos. Pagal EKA programą per dvejus metus Lietuvos verslo ir mokslo atstovams gali būti finansuota projektų už 2 mln. eurų.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, kvietimas skelbiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą, kuris buvo pasirašytas šių metų spalio 7 d. Paryžiuje.

Skaityti toliau

Lietuva žengia antrą žingsnį į kosmosą – kils antrasis palydovas (4)

„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto mokslininkų komanda, sėkmingai įvykdžiusi pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSat-1“ misiją, jau planuoja naujus kosmoso tyrimus. Vilniuje vykstančioje tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ pristatytas naujas universiteto kuriamas „LituanicaSat-2“ palydovas, kurį į kosminę erdvę planuojama paleisti pirmoje 2016 metų pusėje.

Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto koordinuojamos misijos „QB50“ metu iš viso į 380 km aukščio apskritiminę orbitą kartu su „LituanicaSat-2“ bus iškelta daugiau nei 40 palydovų. Jie atliks ilgalaikius, iki šiol dar mažai tyrinėtų žemutinės termosferos ir jonosferos sluoksnių sandaros matavimus. Skaityti toliau

Molėtų observatorijoje „Tyrėjų nakties“ lankytojai klausėsi paskaitų ir stebėjo žvaigždėtą dangų (nuotraukos, video) (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

2005-taisiais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos miestų, rugsėjo pabaigoje pirmą kartą surengta „Tyrėjų naktis“ turėjo tikslą suartinti mokslininkus ir visuomenę, atverti mokslo centrų ir laboratorijų duris ir leisti pasižvalgyti, kur ir kaip gimsta atradimai ir išradimai, vėliau tampantys mūsų visų kasdienybės dalimi pačiais įvairiausiais pavidalais.

Šių metų rugsėjo 26-ąją vykusi „Tyrėjų naktis“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtų astronominėje Skaityti toliau