Astronomija ir kosmonautika

Šiaurės Korėja paleido dar vieną palydovą (0)

Šiaurės Korėja sekmadienį, vasario 7 dieną, paskelbė sėkmingai iškėlusi į orbitą kosminį palydovą, esą didindama savo gynybos pajėgumus. Tačiau Pietų Korėjos ir JAV kariškiai šį paleidimą pasmerkė kaip balistinės raketos bandymą.

Palydovas buvo paleistas iš Sohė bandymo poligono šalies šiaurės vakaruose 2 val. 30 min. Lietuvos laiku, o maždaug po 10 minučių pasiekė orbitą.

Per valstybinę televiziją pranešėja paskelbė, kad raketos startas, kurį asmeniškai Skaityti toliau

Kosmose pirmą kartą pražydo gėlė (0)

S. Kelio nuotr.

Amerikiečių astronautas Skotas Kelis (Scott Kelly) socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka iš Tarptautinės kosminės stoties su pirmąja kosmose išauginta ir pražydusia gėle.

Tas augalas, kuris išskleidė žiedą – oranžinė zinija.

Praėjusių metų pradžioje astronautams kosminėje stotyje taip pat pavyko išauginti raudonųjų romaninių salotų.

Tokiais tyrimai norima sužinoti, kaip pavyktų kosmose užsiauginti tokių daržovių, Skaityti toliau

Ar šiąnakt sulauksime prognozuotos šiaurės pašvaistės? (0)

Šiaurės pašvaistė 2013-03-18 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pasak JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosmoso orų prognozių centro pranešimų, šiandien vakare turėtų kilti stipri geomagnetinė audra. Žemės magnetinio lauko svyravimų indeksas Kp turėtų pašokti iki 7 lygio. Tikimasi, kad nakties danguje tuomet šiaurės pašvaistės gali sužibti ne tik šiaurinėse mūsų planetos platumose, bet net ir Lietuvoje.

Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalę Kp sudaro 9 lygiai. Kai Kp indekso vertė yra nuo 0 iki 3, – Žemės magnetinis laukas laikomas ramiu, kai Kp pasiekia 4 lygį magnetinis laukas jau tampa neramiu, o Kp indeksui esant nuo 5 iki 9 Žemėje siaučia magnetinė audra. Skaityti toliau

Astronautas iš TKS apsiriko ir paskambino nepažįstamai moteriai (4)

Sustabdyta vaizdo  akimirka

Astronautas Timas Pikas atsiprašė, kad, iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) surinkęs ne tą numerį, paskambino nepažįstamai moteriai ir paklausė: „Alio, ar tai planeta Žemė?“.

T. Pikas atsiprašymą parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Iš tikrųjų jis bandė prisiskambinti savo žmonai Rebekai. Neprisiskambino jis ir tėvams, teko palikti balso pranešimą.

Atsargos karo lakūnas, majoras T. Pikas neseniai tapo pirmuoju britų astronautu Skaityti toliau

Privačiai bendrovei „SpaceX“ pavyko nuleisti raketą ant žemės (video) (0)

„SpaceX“ nuotr.

Amerikiečių privati kosmoso bendrovė „SpaceX“ įvykdė sėkmingą raketos-nešėjos „Falcon 9“ pakylimą, kuri į kosmosą iškėlė 11 komercinių ryšio palydovų.

Pakylimas įvyko iš JAV esančio Kanaveralo iškyšulio Floridoje.

Po pakilimo, raketa stačia nutupdyta ant žemės. Tai pirmas sėkmingas šios bendrovės bandymas raketų skrydžius paversti daugkartiniais, kas sumažintų šių paslaugų kainas. Skaityti toliau

Pirmą kartą į TKS išskrido Didžiosios Britanijos astronautas (video) (0)

Nauji TKS nariai | NASA nuotr.

Į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) išvyko trys astronautai. Jų erdvėlaivis sėkmingai pakilo iš Kazachstane esančio kosmodromo. Vienas iš įgulos narių – Timas Pykas (Tim Peake), kuris yra pirmasis britas, vykstantis į TKS.

Po 6 valandų skrydžio kosmonautus nešančios kapsulės liukas atsidarys 21.25 val. Lietuvos laiku.

Jie prisidės prie TKS jau dirbančių dviejų Rusijos ir vieno amerikiečių astronauto. Skaityti toliau

Po kosmosą klaidžiojęs japonų zondas vis dėlto pasiekė Venerą (0)

Venera ir Zeme_wikipedija.org

Japonijos Akatsuki zondas pagaliau pasiekė Veneros planetą, iki kurios skriejo daugiau kaip penkerius metus – jis dėl variklių gedimo neišnaudojo pirmojo savo šanso įskrieti į orbitą aplink Venerą. Tada, prieš 5 metus atrodė, kad 300 mln. dolerių vertės zondas prarastas, tačiau Japonijos aeronautikos agentūrai JAXA nesklandumus pavyko eliminuoti.

Zondas Akatsuki į savo misiją leidosi 2010 m. kovą kartu su kitu JAXA zondu, saulės vėjo bangas kosmose išbandančiu IKAROS (Interplanetary Kite-craft Accelerated by Radiation Of the Sun).

Veneros orbiton Akatsuki turėjo įskrieti 2010 m. gruodžio 6 d. Jo užduotis – mažiausiai dvejus metus tyrinėti planetos debesis, orus ir atmosferą. Japonų mokslininkai tikėjosi, kad tai padės išsiaiškinti, kodėl ir kaip planeta tapo karščiausia planeta Saulės sistemoje – gyvybei visiškai netinkančiu pragaru. Skaityti toliau

Dangų skros leonidų meteorų strėlės (video) (0)

Meteorai | espacepourlavie.ca nuotr.

Jei ne niūrūs ir lietingi orai, šiąnakt, paryčiais iš lapkričio 17-os į 18 d., gerą turėtume progą pasimėgauti Leonidų meteorų srautu, pasireiškiančiu kasmet Žemei praskriejant pro Templio-Tutlio kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistą dulkių juostą.

Papuolusios į atmosferą šios dulkelės nakties danguje ir sušvinta tartum krentančios žvaigždės. Leonidais šis reiškinys vadinamas dėl to, kad pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Liūto žvaigždyne.

Daugiausia meteorų laukiama naktį iš lapkričio 17-os į 18-tą. Tą naktį jaunas Mėnulis leisis anksti ir jo šviesa netrukdys grožėtis vienu gražiausių ir ryškiausių meteorų srautų. Skaityti toliau

Astronomai: Savaitgalį Lietuvos padangę raižę ugnies kamuoliai – tik pradžia (0)

taurido zybsnis_globalnews.ca

Praėjusį savaitgalį daug Lietuvos žmonių vakarais danguje matė ryškius ir net iki 10 s trunkančius ugnies žybsnius. Astronomų teigimu, tokie ugnies kamuoliai ir žybsniai danguje bus matomi kone visą lapkritį, rašo „Space.com“. Tai – tikrai ne pasaulio pabaigos ženklai, tačiau ir ne kasdienis ir ne kasmetinis reiškinys.

Tie ugnies kamuoliai – tauridais arba „Helovino fejerverkais“ vadinami ypač ryškūs meteorai. Jais gausiai lyja jau nuo spalio 20 d. ir dar lis iki lapkričio 30 d. Prognozuojamas tauridų pikas – nuo lapkričio 5 d. iki 12 d.

Piko metu per valandą giedrame naktiniame danguje galima pamatyti net ir keliolika ypač ryškių ir gan ilgai neužgęstančių ugnies kamuolių. Neretai jie būna tokie ryškūs, jog jų nenustelbia net ir miesto šviesos. Tauridai atmosferoje sudega geltona ar oranžine spalva ir krinta gana lėtai. Skaityti toliau

Už pusės milijono km nuo Žemės praskriejo arti pusės km asteroidas (0)

TB 145 |  NAIC-Arecibo/NS nuotr.

Ne mažas asteroidas praeitą naktį praskrido mažiau nei 500 tūkst. kilometrų atstumu nuo žemės.

Jis jau gavo neoficialų pavadinimą „Helovinas“, tačiau astronominis jo vardas yra TB 145. Kai kurie astronomai ji pavadino „Didžiuoju moliūgu“ dėl formos ir artimiausio praskriejimo nuo žemės datos.

Mokslininkai jokios grėsmės Žemei nematė, nes asteroidas praskriejo toliau, nei Mėnulis, kuris vidutiniškai skrenda 340 tūkst. km atstumu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Lietuviai planuoja pasiųsti palydovą į Mėnulį (video) (0)

Mėnulio užtemimas | Alkas.lt nuotr.

Organizacija „XPRIZE Foundation“ 2007 metais paskelbė „Google Lunar XPRIZE“ kosmines varžybas. Šį konkursą remia kompanija „Google“. Tie, kas pirmieji ant Mėnulio paviršiaus nuleis privatų mėnuleigį, laimės dvidešimt milijonų dolerių.

Viena iš konkurse dalyvaujančių komandų – amerikiečių kompanija „Astrobotic Technology“, įsikūrusi Pitsburge, Pensilvanijoje. Įmonės atstovai Lietuvos kosmoso asociaciją pakvietė prisijungti prie skrydžio ir į Mėnulio orbitą siųsti lietuvišką kosminį palydovą. Skaityti toliau

Kosmoso startuolio iš Lietuvos tyrimams – 193 tūkst. eurų finansavimas (0)

Rengėjų nuotr.

Fizinių ir technologijos mokslų centras kartu su kosmoso startuoliu „NanoAvionika“ kuria šiuolaikinę kuro traukos sistemą, kuri bus išbandyta 2016 metais į kosmosą kilsiančiame nanopalydove „LituanicaSAT-2“, vėliau sistema bus tobulinama ir pritaikyta kosmoso rinkai. Šiems tyrimams, kurie truks dvejus metus, Lietuvos mokslo taryba skyrė 193 tūkst. eurų.

„Iš daugiau nei 100 pateiktų paraiškų finansavimui gauti, mūsų bendras tyrimas, Skaityti toliau

Lietuvoje buvo matoma šiaurės pašvaistė (0)

Edgaro Reut nuotr.

Spalio 7 dieną Lietuvos padangę nušvietė šiaurės pašvaistė, jos priežastis – magnetinė audra.

Magnetinė audra kyla Saulės žybsnio metu susidariusio Saulės vėjo gūsio atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Tuo metu aukštose Žemės platumose sužimba poliarinės pašvaistės. Šią naktį šiaurinė pašvaistė buvo matoma ir Lietuvos danguje. Skaityti toliau

Lietuva su Europos kosmoso agentūra – į naujas mokslo ir verslo aukštumas (0)

NASA nuotr.

Vyriausybė ir Europos kosmoso agentūra (EKA) sudarė Lietuvos Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) plano chartiją, kuria Lietuvos įmonėms ir mokslininkams sudaromos sąlygos įgyvendinti aukšto lygio mokslo ir technologijų projektus pagal EKA programas. Šiame susitarime taip pat apibrėžtas Lietuvos finansinis įnašas, kurio didžioji dalis pagal geografinės grąžos principą bus skirta atrinktiems Lietuvos projektams įgyvendinti.

„Dalyvavimas Europos kosmoso agentūros programose padės iš esmės išspręsti mokslinės kompetencijos ir tarptautiškumo didinimo bei spartesnio mokslo rezultatų Skaityti toliau

Paryčiui įvyks visiškas Mėnulio užtemimas (video, tiesioginė tramsliacija) (0)

Mėnulio užtemimas | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 28 d. paryčiais įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Beveik visą užtemimą, išskyrus tik jo pabaigą, galima bus matyti Lietuvos pajūryje. Vilniuje užtemęs Mėnulis leisis kiek anksčiau nei Žemės šešėlis ims nuo jo trauktis. Pusšešėlinis Mėnulio užtemimas prasidės  3 val. 12 min. Tačiau plika akimi Žemės pusšešėlio užslinkimo ant Mėnulio įžiūrėti negalėsime.

Žemės šešėlis temdyti Mėnulio diską  pradės 4 val. 07 min., o visiškai apims 5 val. 11 min. Visiškas Mėnulio užtemimas tęsis iki 6 val. 23 min. Visiško užtemimo pabaigos matyti jau negalėsime nei Vilniuje nei Skaityti toliau

Vilniuje renkasi kosmoso technologijų įžymybės (0)

Marso pavirsius_wikipedija.org

Rugsėjo 4 d. Vilniuje Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks prasidėjo inovacijų forumas „Innovation Drift“, kuriame dalyvaus daugiau nei 1 tūkst. verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų.

Tarp Vilniaus inovacijų forumo pranešėjų bus – ir visame pasaulyje žinomi kosmoso technologijų ekspertai. Rugsėjo 5 d.  kosmoso technologijoms skirtoje sesijoje dalyvaus ir pranešimą skaitys lietuviškų šaknų turintis JAV astronautas Karolis Josefas Bobko (Karol Joseph Bobko).

77 metų K. J. Bobko – erdvėlaivių inžinierius, buvęs JAV oro pajėgų pareigūnas, Skaityti toliau

Galingas žybsnis Saulėje sukėlė magnetinę audrą (1)

zybsnis-sauleje-2015-08-12-NASA-ESA-nuotr

Rugpjūčio 15 d. popietę Žemėje kilo magnetinė audra. Jos priežastimi tapo rugpjūčio 12 d. naktį stipraus žybsnio Saulėje į kosminę erdvę išsviestas didelės energijos plazmos debesis. Šios plazmos srauto dalis šiandien, rugpjūčio 15 d., po vidudienio pasiekę Žemę ir sujaukė iki tol ramų mūsų planetos magnetinį lauką, sukėlė magnetinę audrą. Žemės magnetinio lauko būseną išreiškiantis magnetinio lauko svyravimų indeksas Kp šoktelėjo iki 7 balų.

Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalė Kp yra padalinta į 10 lygių.

Kai Kp indekso vertė yra nuo 0 iki 3, – Žemės magnetinis laukas laikomas ramiu, kai Kp pasiekia 4 lygį magnetinis laukas jau tampa neramiu, o Kp indeksui esant nuo 5 iki Skaityti toliau

Mūsų Visata sparčiai miršta? (3)

NASA nuotr.

Susiimkite: žiema artinasi. Tiesa, šiuo atveju ne tokia, kaip fantastų pamėgtose knygose „Sostų karai“. Kalba eina apie lėtą šiluminę Visatos mirtį. Tiesa, susiimti nereikia labai skubiai: Visatos mirtis užtruks. Labai, labai ilgai, rašo universetoday.com.

Pagal projekto „Galaxy and Mass Assembly“ (GAMA), kuriame dangaus stebėjimui plačiame elektroninių bangų spektro ruože panaudoti septyni galingiausi planetoje teleskopai, duomenis prieita išvados, kad artimiausių Visatos (kurios amžius, dabartiniais Skaityti toliau

Mokslininkai skelbia radę dar vieną Žemės antrininkę (0)

NASA pav.

NASA pavirtino liepos 23 dieną žiniasklaidoje pasirodžiusius lūkesčius apie tai, jog kosminiu teleskopu „Kepler“ atrasta labiausiai į Žemę panaši planeta, kuri skrieja aplink Saulės tipo žvaigždę. Maža to, planeta nuo gimtosios žvaigždės nutolusi maždaug tiek pat, kiek ir Žemė nuo Saulės – egzoplaneta aplink savąją žvaigždę apskrieja per 385 paras.

Atrastąją egzoplanetą vadinti Žemės dvyne būtų netikslu. Veikiau šis dangaus kūnas, pavadinimu Kepler-452b, yra vyresnė ir šiek tiek didesnė Žemės pusseserė.

Skaityti toliau

Mokslininkai tikisi, kad atrado Saulės sistemos dvynę (0)

EgzolpanetosEuropos Pietų Observatorijos 3,6 m teleskopu „La Silla“ observatorijoje (Čilė) atrasta, Banginio žvaigždyne aplink savo žvaigždę skriejanti planeta yra panaši į mūsiškį Jupiterį ir atstumas tarp žvaigždės ir to Jupiterio antrininko – beveik identiškas atstumui tarp mūsų Saulės ir mūsų Jupiterio. Visai gali būti, kad „La Silla“ observatorijoje (Čilė) atrasta Saulės sistema Nr. 2.

Gali būti, kad šįkart astronomams pavyko atrasti kaip tik tai, ko ieškoma jau daugybę metų. Skaityti toliau

Istorinis įvykis: Į Žemę atskries tolimojo Plutono nuotraukos (tiesioginė transliacija) (0)

Plutonas 2015-07-13.(Rytoj turėtų pasirodyti pasirodys liepos 14 d. nuotraukos, kurios turėtų būti 10 kartų ryškesnės už šią nuotrauką) | NASA nuotr.

Liepos 14 d. 14:49 val. įvyks istorinis kosminio NASA zondas „New Horizons“ praskridimas pro vieną iš tolimiausių saulės sistemos kosminį kūną – planetą-nykštukę Plutoną.

Kosminis zondas pirmą kartą žmonijos istorijoje perduos aukštos skiriamosios gebos Plutono nuotraukas, kurių mokslininkai nekantriai laukia jau visą dešimtmetį.

Kadangi zondo siunčiama informacija iki Žemės keliaus 4,5 val., liepos 14 d. arčiausio praskridimo pro Plutoną vaizdus galėsime pamatyti tik vėliau.

Žiūrėkite tiesioginę NASA „New Horizons“ skrydžio pro Plutoną transliaciją: Skaityti toliau

„New Horizons“ ant Plutono paviršiaus nufotografavo milžinišką širdį (2)

NASA nuotr.

Panašu, kad Plutonas pasitikti pirmąjį lankytoją iš Žemės nusiteikęs ypač svetingai. Atsigavęs NASA zondas „New Horizons“ trečiadienį, liepos 7 d., iki kelionės tikslo likus mažiau nei 5 mln. km, Plutono paviršiuje nufotografavo fantastišką struktūrą – milžinišką širdį!

 

Sulig kiekviena diena zondas „New Horizons“ Žemėn siųs vis geresnės kokybės Plutono fotografijas. P Skaityti toliau

Ant kometos šešėlyje tūnojęs europiečių zondas pabudo (0)

EKA pav.

Kosminis zondas „Filas“, kurį atgabeno ir numetė ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos „Rozetės“ kosminis aparatas po to, kai 60 valandų tyrė minėtą kometą ir buvo paliktas miego būsenoje, vėl atgijo, praneša Europos kosmoso agentūra.

Praeitų metų lapkričio 12 dieną „Filo“ baterijos pakako tik 60 valandų, nes nusileido netinkamoje vietoje, kur nepasiekia saulės spinduliai

Dabar kometa artėja prie Saulės ir ant uodeguotosios viešnios numestas šaldytuvo dydžio Skaityti toliau

Žvaigždės ir kava (0)

Skydo žvaigždynas Jano Hevelijaus atlase

Mūsų krašto mokslo istorija pagrįstai didžiuojasi senąja Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, įkurta 1753 m. Gera įranga, o ir atliktų darbų reikšmingumu tik nedaugelis Europos astronomijos centrų praeityje galėjo ją lenkti. Observatorijos pastatas – vertingas architektūros ir mokslo istorijos paminklas, senamiesčio puošmena. Statytas buvo dviem etapais; pirmojo architektas – garsus tiksliųjų mokslų profesorius Tomas Žebrauskas (1714–1758). Kiek vėliau observatorijos direktorius Martynas Počobutas (1728–1810) pastatydino Naująją observatoriją – priestatą vidiniame universiteto kiemelyje, anksčiau vadintame Vaistinės vardu. Darbai buvo užbaigti 1788 m., vadovaujant architektui Martynui Knakfusui (1740–1821). Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip astronautai 5 kartus taisė „Hubble“ kosminį teleskopą? (video) (0)

Hubble teleskopas

Žemės atmosfera nepraleidžia visų spindulių ir iškraipo vaizdą. Tai reiškia, stebėjimai yra netikslūs. Mes žvelgiame į žvaigždes per storą atmosferos sluoksnį. Tai suprato astrofizikas – teoretikas Lyman Spitzer. Ir jis pasiūlė teleskopus siųsti į kosmosą virš mūsų atmosferos. Gimė „Hubble“ kosminio teleskopo idėja. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje pasiekus žinių ir technikos pažangą, tai tapo įmanoma įgyvendinti. Skaityti toliau

Kaip mirs „Hubble“ kosminis teleskopas? (0)

Hubble kosminis teleskopas.NASA nuotr

Kol NASA aktyviai kuria galingiausią pasaulyje teleskopą, apie Žemę jau ketvirtį amžiaus besisukantis NASA „Hubble“ kosminis teleskopas pozicijų neužleidžia, bet žymioji observatorija neamžina. „Hubble“ paleistas su kosminiu laivu „Discovery“ 1990 balandžio 24 d., ir kai astronautai sutaisė teleskopo veidrodžių netikslumą per 1993 m. aptarnavimo misiją, darė puikiausias kosmoso nuotraukas.

Garsusis teleskopas prisidėjo prie daugelio revoliucinių atradimų, tarp kurių ir patvirtinimas, kad visatos plėtimasis spartėja, Skaityti toliau

Nepavyksta užmegzti ryšio su į TKS paleista krovinį nešančia Rusijos kapsule (video) (0)

„Roskosmos“ nuotr.

Po to, kai raketa „Sojuz“ anksčiau balandžio 28 dieną sėkmingai pakilo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, nešdama krovinių kapsulę „Progress M-27M“ į Tarptautinę kosminę stotį, paaiškėjo, kad nugabenti 2,5 tonos krovinio nepavyks, nes pakilo per aukštai ir iki šiol nėra suvaldoma iš žemės.

Valdymo centras Rusijoje du kartus nesėkmingai bandė susisiekti su krovinį nešančia kapsule.

Manoma, kad „Progress“ kapsulė nesuvaldomai sukasi apie savo ašį ir dėl šios priežasties Skaityti toliau

Pirmoji kelionė dangaus skliautu: navigacinės žvaigždės (1)

Sietynas

Navigare necesse est
(„Plaukioti – būtina“. Plutarchas, I–II a.)

Astronomijos gimimą sąlygojo dvi būtinybės: archajiškosios žmonių bendruomenės darbams reikėjo kalendoriaus, o jos keliautojams – metodų orientuotis sausumos bei jūrų platybėse. Tad tikėtina, kad žmogus pirmiausia pažino tas žvaigždes, kurios padėdavo jam nustatyti metų sezonų pradžią arba surasti pasaulio šalis. Kad geriau įsidėmėtų, suteikė joms vardus, apipynė legendomis ir mitais. Ir dabar įdomu pažintį su žvaigždėtuoju dangumi pradėti nuo navigacinių žvaigždžių, tarsi pakartojant žmonijos civilizacijos raidos kelią. Skaityti toliau

Dangaus fejerverkai žymi 25-ąjį Hablo teleskopo jubiliejų (3)

Westerlund 2 — Hubble’s 25th anniversary image

Hablo (Hubble) kosminio teleskopo 25 metų jubiliejaus proga Europos kosmoso agentūra (ESA) keletui institucijų visame pasaulyje padovanojo didelio formato (2×3 m) paveikslus. Viena jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija. Joje šiandien 19 val. vyks renginys „Žvaigždėtosios naktys“, per kurį visuomenei bus pristatytas ir minėtas paveikslas.

Skaityti toliau

Jau vienuoliktą kartą Molėtų observatorijoje rinksis astronomijos mėgėjai (dienotvarkė) (0)

A.Zigmanto nuotr.

Kaip ir kasmet, šįmet jau vienuoliktą kartą, į Molėtų astronomijos observatoriją balandžio 24 dieną, 19 val., rinksis nenuilstantys astronomijos mėgėjai ir prijaučiantys jiems.

Visi, kurie atvyks į šį „Žvaigždėtųjų naktų“ renginį, galės išklausyti paskaitų rinkinį, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas Hablo kosminio teleskopo 25-ečiui. Kaip tik šią dieną 1990 metais, kai Lietuva dar tik žengė antrąjį savo nepriklausomos valstybės mėnesį, į kosmosą buvo pakeltas žinomiausias kosminis teleskopas. Skaityti toliau