Astronomija ir kosmonautika

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? (7)

Marso apgyvendinimas: kada prasidės kelionės į raudonąją planetą? | pixabay.com nuotr.

Pastaruoju metu vienas iš plačiausiai aptariamų su kosminėmis kelionėmis susijusių klausimų – kada žmonės skris į Marsą? Kiek tai kainuos? Kaip ten išgyvensime? Ką darysime? Į šiuos klausimus Gyvybės mokslų centre susirinkusiems renginio – „Erdvėlaivis–žemė“ dalyviams, atsakyti siekė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Planetariumo lektorius Aidas Sadauskas.

Žemė yra neabejotinai geriausia vieta žmonių gyvenimui, tačiau yra nemažai priežasčių, dėl kurių turime galvoti apie kitas galimas išeitis. Iš žvaigždžių kitimo pavyzdžių žinome, kad Saulė po maždaug  4,5 milijardo metų turėtų pasiekti raudonosios

Skaityti toliau

Galinga magnetinė audra užgulė Lietuvą (video) (1)

Žybsnis Saulėje 2017-09-06 d. | NASA nuotr.

Naktį iš rugsėjo 7 d. į 8 d. Žemėje kilo viena galingiausių magnetinių audrų. Ją sukėlė rugsėjo 6 d., trečiadienį, NASA pastebėti du vienas paskui kitą sekę įspūdingi Saulės žybsniai, mūsų planetos link iššovę dvi elektringų Saulės plazmos dalelių ir elektomagnetinių bangų salves. Antroji salvė buvo ypač galinga.

Tai buvo stipriausias Saulės žybsnis nuo 2008 metų. Po kelių parų skrydžio elektringų Saulės dalelių srautas pasiekė Žemę ir „atsitrenkęs“ į jos magnetinio lauko skydą, rugsėjo 8-osios naktį, sukėlė itin stiprią geomagnetinę audrą. Skaityti toliau

Kosminei „Voyager“ misijai – 40 metų (video) (0)

Voyager1_mokslolietuva.lt

Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.

Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.

Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau

Šį vakarą įvyks „Didysis Amerikos užtemimas“ (tiesioginė transliacija) (0)

Saulės užtemimas | oregoncoast.org nuotr.

Rugpjūčio 21 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – neeilinė šventė! Net 14-oje JAV valstijų visiškai užtems Saulė – bus matomas visiškas Saulės užtemimas, kurį amerikiečiai jau spėjo pakrikštyti „Didžiuoju Amerikos užtemimu“. Mėnulio šešėlis praslinks per JAV teritoriją nuo Vakarų iki Rytų pakrantės.

Užtemimas prasidės Ramiajame vandenyne 18:46 val. Lietuvos laiku.  Žemyninėje JAV dalyje užtemimas prasidės 19:04 val.  Jakina švyturio iškyšulyje, esančiame į vakarus nuo Oregono valstijos Niuporto miesto.  Saulė visiškai čia užtems 20:15 val. Rytinėje JAV pakrantėje užtemimas baigsis 23:09 val. O visiškai Mėnulio šešėlis nuo Žemės nuslinks 00:04:21 val. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Šį savaitgalį perseidų meteorai elgsis daug kukliau nei mūsų žiniasklaida (7)

Pixabay.com nuotr.

Rugpjūtis dažnai vadinamas krentančių žvaigždžių mėnesiu. Ir ne šiaip sau. Mat kasmet rugpjūtį mūsų planeta kerta Svifto-Tutlio kometos orbitą, kurioje kadai kometos paskleistos dulkės papuolusios į Žemės atmosferą sukelia meteorų žybsnius. Astronomai šį srautą vadina meteorų perseidų srautu, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorai išlekia būtent iš Persėjo žvaigždyno.

Tie perseidai gerai matomi kasmet nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 24 d. Gausiausiai „krentančių žvaigždžių“ pažyra apie rugpjūčio 12 d. Šiemet daugiausia perseidų galima tikėtis pamatyti rugpjūčio 12-13 naktimis. Skaityti toliau

Giedras rugpjūčio 7-osios vakaras džiugino Mėnulio dalinio užtemimo vaizdais (nuotraukas) (1)

Dalinis mėnulio užtemimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Giedrą gražų rugpjūčio 7 d. vakarą įvyko dalinis Mėnulio užtemimas. Pilnas Mėnulis patekėjo po 21 valandos jau užtemdytu apatiniu dešiniuoju kraštu. 

Labiausiai Mėnulis užtemo 21:20 val., tuomet Žemės šešėlis uždengė beveik ketvirtadalį Mėnulio disko.

Kviečiame pasigrožėti dalinio Mėnulio užtemimo vaizdais pro Alkas.lt objektyvą.

Artimiausi Lietuvoje matomi Mėnulio užtemimai įvyks: Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Mėnulio užtemimas „energijų neaktyvizuos“ ir „čakrų neatidarys“ (4)

Mėnulio užtemimas | Alkas.lt nuotr.

Rugpjūčio 7 d. vakare įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. Pilnas Mėnulis tą vakarą Vilniuje tekės 20:56 val. pietrytinėje horizonto pusėje, Ožiaragio žvaigždyne, su jau užtemdytu apatiniu dešiniuoju kraštu.  Labiausiai Mėnulis užtems 21:20 val., tuomet Žemės šešėlis uždengs apie ketvirtadalį Mėnulio disko. Tuo metu Mėnulis bus dar labai neaukštai pakilęs virš pietryčių horizonto, tad norintys pasigrožėti reginiu turėtų susirasti vietą, iš kurios ta padangės pusė būtų visiškai atvirai matoma.

Jau tapo įprasta, kad artėjant Mėnulio arba Saulės užtemimams Lietuvos žiniasklaidoje Skaityti toliau

Pirmadienio vakare įvyks dalinis Mėnulio užtemimas (0)

Dalinis Mėnulio užtemimas | JAlkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 7 d. vakare įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. Pilnas Mėnulis tą vakarą Vilniuje tekės 20:56 val. pietrytinėje horizonto pusėje, Ožiaragio žvaigždyne, su jau užtemdytu apatiniu dešiniuoju kraštu. 

Labiausiai Mėnulis užtems 21:20 val., tuomet Žemės šešėlis uždengs apie ketvirtadalį Mėnulio disko. Tuo metu Mėnulis bus dar labai neaukštai pakilęs virš pietryčių horizonto, tad norintys pasigrožėti reginiu turėtų susirasti vietą, iš kurios ta padangės pusė būtų visiškai atvirai matoma. Skaityti toliau

Molėtų observatorijoje patirties sėmėsi jaunieji astronomai (0)

VU TFAI Molėtų opservatorijos 165-cm_teleskopas | Rengėjų nuotr.

Ar gali nedideli antžeminiai teleskopai būti naudingi pažangiausiųjų technologijų kosminėms misijoms? Į šį klausimą atsakymų ieškojo Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) Molėtų Astronomijos observatorijoje vykstančios  vasaros mokyklos „Kosminės misijos: antžeminiai stebėjimai ir mokslo žinių sklaida“ dalyviai.

Į 2017 metų liepos 18 – 28 dienomis vykstančią tarptautinę jaunųjų tyrėjų Skaityti toliau

Vilniaus centriniame pašte – į dangaus platybes žvelgiantys lietuviai (1)

KSimonaviius_post.lt

Balandžio 12 d. minint Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną, Vilniaus centriniame pašte pristatoma šalyje žinomo kolekcininko ir filatelisto Henriko Kebeikio ikonografijos paroda „Lietuviai žiūri į dangų“.

„Visais laikais Lietuva ir lietuviai aktyviai dalyvavo įvairiose kosminėse programose, jų pasiekimai ir laimėjimai buvo įamžinti pašto ženkluose ir suvenyriniuose vokuose, specialiuose spauduose. Šia paroda siekiau parodyti, kad mūsų tautiečiai nuo seniausių laiškų žvalgėsi į dangų, visuomet buvo priekinėse kosmosą tyrinėjančiųjų gretose ir stengėsi kuo aukščiau pakilti į neaprėpiamas dangaus platybes“, – sako filatelistas H. Kebeikis.

Skaityti toliau

Iššūkiai, kuriuos reikės įveikti kuriant nuolatinę bazę Mėnulyje: gali prireikti ir šventyklos (1)

Mėnulio paviršius | NASA nuotr.

Įvairios kosminės stotys vis nagrinėjamos kaip galimi atsispyrimo taškai žmonėms keliaujant į kitus dangaus kūnus. Ar tai būtų Mėnulis, ar Marsas, ar Venera, idėja pastatyti kosminę stotį orbitoje aplink kūną prieš žmonėms leidžiantis ant jo paviršiaus turi privalumų.

NASA pranešė, kad per pirmąsias kelias „Orion“ misijas galima būtų pastatyti nedidelę kosminę stotį orbitoje aplink Mėnulį. Joje galėtų dirbti astronautai, kurie valdytų robotus Mėnulio paviršiuje arba skrajojančius aplink Mėnulį.

Skaityti toliau

Dr. Antanas Juška – astronomas, matematikas, fizikas, pedagogas, mokslo populiarintojas (0)

Antanas Juška (1902-1985) | archyvinė nuotr.

Prieš 115 metų, 1902 m. sausio 27 d., Gelažių k., Vadoklių vlsč., Panevėžio apskr., gimė būsimasis filosofijos daktaras Antanas Juška, astronomas, matematikas, pedagogas, mokslo populiarintojas.

A.Juška parašė, išvertė, sudarė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, straipsnių apie astronomiją, matematiką, fiziką

Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio realinėje gimnazijoje. Trumpai, direktoriaus Broniaus Liesio (1886-1942, Rešiotų lageryje) pakviestas, mokytojavo Ramygalos progimnazijoje, redagavo ir leido šapirografuotą laikraštį „Ramygalos žodis“. Skaityti toliau

Mirė pirmasis aplink Žemę apskriejęs JAV astronautas Džonas Glenas (nuotraukos, video) (0)

Džonas Glenas (1921-2016) | wikipedia.org nuotr.

Gruodžio 89 d. eidamas 96-us metus mirė pirmasis JAV oreivis, inžinierius, astronautas, 1962 metais apskriejęs aplink Žemę Džonas Glenas (John Glenn). Dž. Glenas pasižymėjo ir tuo, kad antrą kartą į kosmosą skrido sulaukęs 77 metų amžiaus, ir tapo vyriausiu kada nors kosmose pabuvojusiu žmogumi.  

Dž. Glennas gimė 1921 metais Kembridžo mieste Ohajaus valstijoje, JAV. Baigęs pradinę ir vidurinę mokyklas Niukonkorde, Ohajo valstijoje, Maskingemo universitete studijavo inžineriją.

Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo jūrų aviacijoje. Atliko 59 kovinius skrydžius. Dalyvavo Korėjos kare. Po karo mokėsi lakūnų bandytojų mokykloje. 1957 m. naikintuvu Skaityti toliau

Šį vakarą Lietuvą nušvies supermėnulis (video) (0)

supermenulis_jonov-piesinys

Lapkričio 14 d., pirmadienį, esant giedram vakarui galima bus grožėtis nekasdieniška Mėnulio pilnatimi. Ši pilnatis apie 7 nuošimčių didesnė ir 15 nuošimčių šviesesnė nei įprasta. Toks reiškinys vadinamas supermėnuliu.

Supermėnuliu Mėnulis vadinamas tuomet, kai pilnatis sutampa su Mėnulio priartėjimu prie Žemės. Tuomet, kai Mėnulio pilnatis įvyksta Mėnuliui esant tolimiausiame taške nuo Žemės, Mėnulis vadinamas mikromėnuliu arba minimėnuliu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Asteroidai su lietuviškais vardais (video) (0)

dr. Kazimieras Černis | stop kadras

Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.  Skaityti toliau

Spalio dangų nušvies supermėnulis (video) (3)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 16 d. bus galima pasigrožėti supermėnulio pilnatimi. Taip vadinama didesne ir ryškesne nei įprasta Mėnulio pilnatis sušvintanti mūsų planetos palydovui priartėjus prie Žemės.

Spalio 16 d. 7:23 val. Mėnulis taps pilnatimi, o spalio 17 d. 1:36 val. atsidurs arčiausiai Žemės – perigejuje, tad spalio pilnatis atrodys kiek didesnė ir šviesesnė nei įprasta.

Didžiausią įspūdį galima bus patirti stebint Mėnulio pilnaties pasirodymą iš už horizonto. Skaityti toliau

Lietuvių studenčių įspūdžiai iš NASA: apie kosminį jogurtą, laisvą grafiką ir darbą mylinčius žmones (0)

lietuviai-studentai nasa

Vasaros stažuotės NASA Ames mokslinių tyrimų centre artėja į pabaigą, o studentai kraunasi lagaminus namo. Julija Semenenko ir Miglė Aurėja Mickonytė tapo pirmosiomis merginomis iš Lietuvos, kurios turėjo galimybę Kalifornijoje susipažinti su NASA darbo virtuve ir padirbėti kartu su geriausiais pasaulio ekspertais.

Unikalią patirtį iš vieno didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje sukaupusios merginos džiūgavo dėl savo sprendimo dalyvauti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse NASA stažuotėms. Pastangų rezultatas – ne tik įspūdį darantis įrašas gyvenimo aprašyme, bet ir 10 savaičių įkvepiančių žmonių bei projektų apsuptyje.

Skaityti toliau

KTU saulės laikrodžių kūrėjas: Yra tik vienas laikrodis, kuris ne matuoja, o rodo laiką (1)

KTU nuotr.

„Iš visų galimų laikrodžių tipų, laiką rodo tik saulės laikrodis. Visi kiti – jį matuoja“, – šypsosi Jonas Navikas, Kauno technologijos universiteto (KTU) saulės laikrodžių kūrėjas. KTU mokslo darbuotojo iniciatyva 2006-aisiais KTU Studentų miestelį papuošė didžiausias Lietuvoje vertikalusis saulės laikrodis, o dar po kelerių metų – ir interaktyvus žmogaus šešėlio saulės laikrodis, įrengtas akademinės bendruomenės lėšomis Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.

Saulės laikrodžių projektavimas – ilgamečio KTU Elektros ir elektronikos fakulteto darbuotojo J. Naviko hobis. Būdamas vienas iš nedaugelio Lietuvos saulės laikrodžių entuziastų, jis yra vertinamas šios srities specialistas.

Skaityti toliau

Rugpjūčio dangų papuoš Perseidų meteorų žybsniai (video) (0)

Perseidai | fooyoh.com nuotr.

Naktimis iš rugpjūčio 11-os į 12-tą ir iš 12-os į 13 d. bus stebimas vieno ryškiausių ir gražiausių metų meteorų srautų – Perseidų maksimumas.

Perseidų meteorų strėlės žvaigždėtame danguje sužimba skriejančiai apie Saulę mūsų planetai kertant Svifto-Tutlio kometos orbitą. Meteorai įsižiebia kai kadaise  kosminėje erdvėje praskriejusios kometos pažertos dulkelės papuola į Žemės atmosferą ir sudegdamos žybteli meteorų šviesa.

Svifto-Tutlio kometa atrasta 1862 m., o paskutinį kartą arčiausiai žemės praskriejo 1992 m., kito jos sugrįžimo laukiama po 130 metų – 2126 m. rugpjūčio 5 d. Skaityti toliau

Dar dvi studentės pradeda stažuotes NASA (0)

sdr

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentė Julija Semenenko ir Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojanti Miglė Aurėja Mickonytė jau šią savaitę pradėjo stažuotę Kalifornijoje esančiame NASA Ames mokslinių tyrimų centre, kur praleis 10 savaičių.

Jos gavo unikalią galimybę padirbėti viename didžiausių aeronautikos ir kosmoso tyrimų centrų pasaulyje, laimėjusios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paskelbtą konkursą.

Skaityti toliau

Kaip JAV dolerio centas susijęs su Lietuva ir Marsu? (1)

Viktoras Baranauskas | wikipedia.com nuotr.

JAV doleris – visame pasaulyje žinoma ir vertinama valiuta. O dolerio vieno cento autorius, pasirodo, yra žydų kilmės lietuvis Viktoras Baranauskas, gimęs 1871 metais Šiauliuose.

Amerikoje V. Baranauskas buvo žinomas Viktoro Davido Brenerio (Victor David Brenner) vardu.

Ko gero, pats žinomiausias Brenerio kūrinys yra JAV vieno cento nominalo moneta, skirta Linkolno gimimo 100-osioms metinėms. Tai seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje. Skaityti toliau

Šiandien Merkurijus užslinks ant Saulės! (video, tiesioginė transliacija, nuotraukos) (0)

Merkurijus užslinks ant Saulės diosko | Alkas.lt nuotr.

Šiandien gegužės 9 d. įvyks įspūdingiausias ir laukiamiausias gegužės mėnesio, o gal ir visų šių metų dangaus reiškinys  – Merkurijaus planetos tranzitas per Saulės diską.

Lietuvos padangėje retai pasirodantis Merkurijus gegužės 9 d. taps matomu Saulės disko fone praslinkdamas per jį kaip mažas juodas taškelis.

Toks reiškinys kartojasi vidutiniškai kartą per 8-erius metus. Paskutinis Merkurijaus tranzitas įvyko 2006 metais, kitas būsimas įvyks 2019 m. lapkričio 11 d. Skaityti toliau

Gegužės danguje – Merkurijaus praslinkis per Saulės diską (0)

NASA nuotr.

Gegužės vakarais virš vakarų horizonto  sušvis ryškiausia Vežėjo žvaigždė – Kapela, į kairę nuo Vakarinės žibės 2 ryškiausios Dvynių žvaigždės – Poluksas (kairiau) ir Kastoras. Pietvakariuose aukštai iškilęs spindės išraiškingas Liūto žvaigždynas. Pietuose kulminuos Mergelės žvaigždynas su ryškia Spikos žvaigžde. Aukščiau virš Mergelės išsiskirs Jaučiaganis su švytinčia Arktūro žvaigžde.

Rytuose, skelbdamas artėjančią vasarą, tekės sudarytas iš 3-jų žvaigždynų Didysis vasaros trikampis: aukščiausiai švytės Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, žemiau ir kairiau  Gulbės žvaigždyne išsiskirs Denebas, dar žemiau, į dešinę nuo jo Skaityti toliau

Mėnuleigio kūrėjas vos atvykęs į Lietuvą domėjosi lietuvišku palydovu (0)

Audi mėnuleigis | „Audi“ nuotr.

Mėnuleigio kūrėjas, vokiečių bendrovės „Audi“ misijos į mėnulį komandos vadovas Robertas Boehme, vos atvykęs į Lietuvą, pirmiausia panoro susipažinti su lietuviais kosmoso užkariautojais – Vilniaus universiteto startuolio „NanoAvionics“ komanda. Antrajai kosmoso misijai besiruošiantys lietuviai su mėnuleigio kūrėju pasidalino patirtimi ir pristatė palydovo modelį LituanicaSAT-2, su unikalia eksperimentine raketinės traukos sistema, kuri reikšmingai praplės mažųjų palydovų panaudojimo galimybes.

Palydovas LituanicaSAT-2 į kosmosą bus paleistas antroje šių metų pusėje. Mėnuleigio kūrėjas pripažino, kad mokslininkų darbas neabejotinai reikšmingas ir svarbus ne tik Skaityti toliau

Asteroidas „Lazauskaitė“ skleidžia LEU vardą danguje (0)

Romualda Lazauskaitė | asmeninė nuotr.

Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, Skaityti toliau

Ukrainos kosmoso agentūra susidomėjo galimybe bendradarbiauti su KTU mokslininkais (2)

NASA kreipėsi pagalbos į visuomenę, atpažįstant vietoves | © www.nasa.gov nuotr.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) atstovai viešėjo Kijeve, kur dalyvavo derybose su Ukrainos kosmoso agentūros atstovais bei aplankė stambiausias šios šalies kosmoso pramonėje dirbančias įmones. Tarp svarbiausių vizito metu aptartų klausimų – galimybė sukurti ir pagaminti skrydžiams į kosmosą skirtą lengvųjų krovinių raketą nešėją.

Vizito metu taip pat daug diskutuota apie galimybę bendradarbiauti steigiant Rytų bloko kosmoso grupę, kuri taptų konkurencinga atsvara tokiems kosmoso milžinams, kaip Skaityti toliau

„Hablo“ kosminis teleskopas išvydo tolimiausią galaktiką (video) (5)

NASA nuotr.

Hablo kosminio teleskopo pagalba atrasta tolimiausia galaktika GN-Z11. Iki jos 13,4 milijardo šviesmečių. Taigi, ji atsirado praėjus tik 400 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Astronomai yra visiškai įsitikinę atstumo tikslumu, nes pavyko atlikti spektrinę analizę.

Tai – „Hablo“ kosminio teleskopo 26 metų darbo galaktikų srityje pasiekimų viršūnė.

Kad aiškiau parodytų, kaip toli yra ši galaktika, NASA specialistai sukūrė šį animacinį Skaityti toliau

Marsaeigis „Opportunity“ jau 12 metų sėkmingai rieda Marso paviršiumi (0)

mars

Sausio 24 dieną suėjo lygiai 12 metų, kai NASA marsaeigis „Opportunity“ rieda Marso paviršiumi.

Iš pradžių buvo tikimasi, kad „Opportunity“ veiks tik 90 dienų, tačiau misija vis pratęsiama. Jis sėkmingai tiria Marso dirvožemį ir akmenis, daro panoramines fotografijas. Skaityti toliau

Lietuvos vardas – tarp pažangiausių pasaulio šalių (2)

Vidmantas Tomkus (dešinėje) | asmeninė nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Žinių ekonomikos įmonės 2015“ laureatus. Šiemet apdovanojimuose dalyvavo 100 pažangaus verslo ir mokslo atstovų.

Sveikindama susirinkusiuosius, valstybės vadovė pabrėžė, jog per artimiausią dešimtmetį šio tūkstantmečio vaikai patirs daugiau technologinio progreso, nei žmonija patyrė per pastaruosius penkiasdešimt metų. Pasak Prezidentės, tokia sparti technologijų kaita iš pagrindų keičia verslą, mokslą ir visuomenę, ne tik lemdama didelę pažangą, bet ir sukurdama naujų iššūkių. Skaityti toliau

Gandai pasitvirtino: Nobelio premijos vertas atradimas padarytas (2)

NASA pav.

Gandai apie užfiksuotas gravitacijos bangas pasitvirtino. Drąsiausios Alberto Einšteino pranašystės vis tik pasirodė esančios teisingomis.

Problema, kalbant apie gravitacines bangas, iki šiol buvo ta, kad niekam nebuvo pavykę jų stebėti tiesiogiai.

Dabar tai pavyko: mokslininkai užfiksavo, kaip dvi susidūrusios juodosios skylės už milijardų šviesmečių nuo žemės sukuria gravitacines bangas. Skaityti toliau