Astronomija ir kosmonautika

Metai po VU palydovo paleidimo: ruošiamasi naujam iššūkiui (0)

„LituanicaSat-1“. A.Zigmanto nuotr.

Vasario 28 dieną sukako lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“. Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą.

„LituanicaSAT-1“ kūrėjų komanda sėkmingai dalyvauja keliuose MITA (Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros) finansuojamuose projektuose. Skaityti toliau

Atrinkti savanoriai, pasirengę visam laikui išskristi į Marsą (3)

marsone_technologijos.lt

Skrydį į Marsą ketinanti vykdyti privati organizacija „Mars One“ paskelbė atrinkusi šimtą savanorių, kurie 2025 metais pretenduoja skristi į Marsą be galimybės sugrįžti.

Dar pernai, „Mars One“ atrinkus kiek daugiau nei tūkstantį kandidatų, paaiškėjo, kad nei vienas savanoris lietuvis į Marsą neskris. Vėliau sąrašas buvo sutrumpintas perpus, o dabar jame liko 50 vyrų ir 50 moterų, kurių amžius yra nuo 19 iki 60 metų. Skaityti toliau

18.20 val. pro Žemę labai arti praskriejo didelis asteroidas (tiesioginė transliacija) (0)

Asteroidas_naked-science.ru foto

Sausio 26 d. 18.20 val.  pro mūsų planetą 1,2 milijonų kilometrų nuotoliu praskries asteroidas 2004 BL86.  Nors šis kosmoso svečias  nuo Žemės bus maždaug tris kartus toliau, nei Mėnulis, tačiau pasak astronomų tai bus artimiausias asteroido praskridimas pro mūsų planetą iki 2027 metų.

Asteroido skersmuo yra apie 550 metrų. Tai – vienas didžiausių kosminių objektų, šiame amžiuje praskriesiančių netoli Žemės.

Asteroido 2004 BL86 skrydžio tiesioginę transliaciją, robotinių teleskopų „Slooh“, dėka galima bus stebėti tiesiogiai internetu  ČIA. Skaityti toliau

Istorinis „SpaceX“ skrydis nepavyko (video) (0)

SpaceX CRS-5 startas | spacex.com nuotr.

Sausio 10 d. iš Kanaveralo kyšulio Floridos valstijoje, JAV pirmą kartą į kosmosą pakilo amerikiečių bendrovės „Space Exploration Technologies Corporation“, plačiau žinomos kaip SpaceX arba CRS-5 grįžtančiąją raketą.

Šis įvykis, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko teigimu, atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų ženkliai atpigti skrydžiai į Žemės orbitą ir Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Bandomoji SpaceX CRS-5 raketa nešėja „Falcon 9“, po keletą kartų atidėto starto, sausio 10 d. 11 val. 47 min. Lietuvos laiku galiausiai pakilo.

Skaityti toliau

J. Kažemekaitis. Septintokas ir Visata (3)

Jokūbas Kažemėkaitis | asmeninė nuotr.

Aš – septintokas ir jau penkerius metus aktyviai domiuosi Visata ir astronomija. Kai tik aiškus dangus ir spindi žvaigždynai, vaikštau užvertęs galvą linksniuodamas žvaigždžių pavadinimus. Mano telefone įdiegtos sekimo programos kas vakarą man praneša, kada virš Lietuvos praskries TKS (Tarptautinė kosminė stotis). Nuolat seku NASA pranešimus ir džiaugiuosi, kai pavyksta nauji mokslininkų bandymai. Šalia mano lovos stebėjimams visuomet parengtas teleskopas Celestron 130 SLT, o knygų lentynos prigrūstos knygų apie Visatą, kosmosą, mokslininkus ir astronautus…

Kaip vyniojosi dangaus skliauto pažinimo kamuolys

Astronomija nagrinėja viską, kas už Žemės ribų. Tai – žiloje senovėje pradėjęs vystytis mokslas, kai žmonės pradėjo stebėti dangaus kūnų judėjimą nakties metu. Jie kaupė ir sistemino žinias dar prieš rašto atsiradimą. Stebėdami dangaus šviesulius, žmonės bandė nuspėti jų judėjimą. Skaityti toliau

Netolimoje ateityje į Saulės sistemą įskries žvaigždė (0)

Kai po 240-470 tūkst. metų prie Saulės sistemos priartės žvaigždė Hip 85605, jos gravitacija galimai išjudins snaudžiančias Oorto debesies kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link | ©tarotdeblancaa.blogspot.com nuotr.

Toli už Neptūno orbitos, Orto debesyje skrieja trilijonai Saulės sistemos formavimosi liekanų – kometų. Šiuo metu jos aplink Saulę skrieja santykinės ramybės būsenos: vidinių planetų link pajuda ir atskrieja tik viena, kita, tad Žemei ir čia klestinčiai gyvybei šios uodeguotosios ledo ir dulkių bombos realaus pavojaus beveik nekelia. Tačiau viskas gali pasikeisti jau po vieno kosminio akimirksnio – mat, anot Makso Planko Astronomijos instituto Heidelberge (Vokietija) mokslininkų, netrukus prie Saulės sistemos priartės, o tiksliau – ją kliudys keletas neseniai atrastų žvaigždžių, kurios savo gravitacija išjudins snaudžiančias kometas ir nemažą dalį jų pasiųs mūsų link. Skaityti toliau

Netoli Žemės skrieja kalno dydžio asteroidas (video) (0)

Asteroidas_naked-science.ru foto

Rusų mokslininkai atrado 400 metrų skersmens asteroidą, kuris periodiškai pralekia pro mūsų planetą.

Mokslininkai teigia, kad tai įvyksta kas tris metus. Asteroidą atradęs Maskvos valstybinio universiteto astronomijos profesorius Vladimiras Lipunov nuramina, kad šis kosminis objektas (pavadintas „2014 UR116“) mums tiesioginės grėsmės nekelia. Bent jau kol kas…

Jis pasakojo, kad tikslią didelio asteroido orbitą apskaičiuoti yra ypač sunku, nes jų trajektorijos nuolat keičiasi dėl kitų planetų gravitacijos poveikio. Skaityti toliau

NASA sėkmingai išbandė „Orion“ kapsulę, kuri ateityje astronautus nugabens į Marsą (video) (0)

K.Kremer nuotr.

JAV erdvėlaivis „Orion“, sukurtas, kad vieną dieną galėtų nuskraidinti astronautus į Mėnulį, Marsą ar kurį nors asteroidą, atlikęs nepilotuojamą skrydį aplink Žemę, nusileido į Ramųjį vandenyną.

Nepilotuojama kapsulė pakilo iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje 7 val. 5 min. vietos (14 val. 5 min. Lietuvos) laiku, nešama sunkiosios raketos „Delta IV Heavy“. Skaityti toliau

Marsaeigio „Curiosity“ misija. Ką naujo sužinojome apie Marsą? (video) (0)

NASA marsaeigis Curiosity_mokslosriuba.lt

Tai buvo nuostabus 2012 m. rugpjūčio 6 d. rytas. Kai kurie snaudėme Palangoje, laikrodžiai tiksėjo po 7:17. Kai kurie laimingi bėgome prie jūros išsimaudyti. O tuo metu, po daugiau nei devynis mėnesius trukusios kelionės, nusileido robotas. Nusileidimas buvo sėkmingas, suveikus parašiutui, raketiniams stabdžiams bei dangaus krano sistemai. Robotas įveikė daugiau nei penkis šimtus milijonų kilometrų savo tikslo link. Skaityti toliau

Pirmą kartą žmonijos istorijoje kosminis aparatas nutūpė ant kometos (video) (0)

esa-zondas-ant-kometos-stopkadras

Lapkričio 12 d. 17 val. 35 min. Lietuvos laiku Europos kosmoso agentūros (EKA) kosminio zondo „Rosetta“  nusileidimo modulis „Philae“ nusileido ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos paviršiaus.

Pirmą kartą kosmoso tyrimo istorijoje mokslinis įrengimas pasiekė kometos paviršių. Ar šis vienas iš ambicingiausių žmonijos kosminių eksperimentų bus įvykdytas sėkmingai iki galo dar nėra visiškai aišku, mat sėkmingai ant kometos nusileidusiam moduliui „Philae“ Skaityti toliau

Lietuvos verslo ir mokslo atstovai pirmą kartą gali teikti paraiškas dalyvauti Europos kosmoso agentūros programose (0)

Teleskopas | S. Lovčiko nuotr.

Europos kosmoso agentūra (EKA) Lietuvos verslo ir mokslo subjektus kviečia teikti paraiškas pagal pirmąjį Lietuvai skirtą kvietimą. Paraiškas galima teikti iki š. m. gruodžio 8 dienos. Pagal EKA programą per dvejus metus Lietuvos verslo ir mokslo atstovams gali būti finansuota projektų už 2 mln. eurų.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, kvietimas skelbiamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimą, kuris buvo pasirašytas šių metų spalio 7 d. Paryžiuje.

Skaityti toliau

Lietuva žengia antrą žingsnį į kosmosą – kils antrasis palydovas (4)

„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

Šių metų pradžioje Vilniaus universiteto mokslininkų komanda, sėkmingai įvykdžiusi pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSat-1“ misiją, jau planuoja naujus kosmoso tyrimus. Vilniuje vykstančioje tarptautinėje kosmoso ekonomikos konferencijoje „Space Economy in the Multipolar World, 2014 (SEMWO 2014)“ pristatytas naujas universiteto kuriamas „LituanicaSat-2“ palydovas, kurį į kosminę erdvę planuojama paleisti pirmoje 2016 metų pusėje.

Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto koordinuojamos misijos „QB50“ metu iš viso į 380 km aukščio apskritiminę orbitą kartu su „LituanicaSat-2“ bus iškelta daugiau nei 40 palydovų. Jie atliks ilgalaikius, iki šiol dar mažai tyrinėtų žemutinės termosferos ir jonosferos sluoksnių sandaros matavimus. Skaityti toliau

Molėtų observatorijoje „Tyrėjų nakties“ lankytojai klausėsi paskaitų ir stebėjo žvaigždėtą dangų (nuotraukos, video) (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

2005-taisiais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos miestų, rugsėjo pabaigoje pirmą kartą surengta „Tyrėjų naktis“ turėjo tikslą suartinti mokslininkus ir visuomenę, atverti mokslo centrų ir laboratorijų duris ir leisti pasižvalgyti, kur ir kaip gimsta atradimai ir išradimai, vėliau tampantys mūsų visų kasdienybės dalimi pačiais įvairiausiais pavidalais.

Šių metų rugsėjo 26-ąją vykusi „Tyrėjų naktis“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtų astronominėje Skaityti toliau

NASA pagaliau surado kuo pakeisti Rusiją – atsinaujins astronautų skrydžiai į TKS (0)

Space ShuttleJungtinių Valstijų aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė grįžtanti prie JAV vykdomų pilotuojamų kosminių skrydžių, kurie laikinai buvo nutraukti atsisakius naudoti nesaugiais laikytus daugkartinius erdvėlaivius „Space Shuttle“. Nuo to laiko NASA savo astronautų skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nuomojosi rusiškus kosminius laivus.

Viena astronauto vieta juose NASA kainuoja 70 mln. dolerių. Per metus paprastai į kosminę stotį atskrisdavo 6 JAV astronautai. Skaityti toliau

Lietuviški palydovai skrieja ant pašto ženklo (0)

Lietuviški palydovai ant pašto ženklo

Šiemet pirmąkart šalies istorijoje Lietuva į kosmosą paleido du palydovus. Rugsėjo 20 dieną, šį šeštadienį, šiam istoriniam įvykiui įamžinti Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą.

Dailininkės Evelinos Paukštytės kurtame pašto ženkle pavaizduoti abu šių metų pradžioje į kosmosą pakilę lietuviški palydovai – „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Naujasis pašto ženklas bus išleistas 132 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,90 Lt, arba 0,84 Eur.

Kartu su pašto ženklu 3 tūkst. tiražu bus išleistas ir bukletas bei du skirtingi pirmosios dienos vokai. Skaityti toliau

Rusijos diplomatiniai spąstai: tarptautines TKS astronautų treniruotes rengs aneksuotame Kryme (0)

www.nasa.gov nuotr.

Pirmadienį, rugsėjo 8 d. Rusijos Federacijos Kosmoso agentūra (Roscosmos) paskelbė apie planus perkelti išgyvenimo treniruočių visiems „Sojuz“ erdvėlaivio keleiviams vietą į Rusijos karinio jūrų laivyno bazę Sevastopolyje, aneksuotame Kryme. Toks jos žingsnis kitas valstybes pastato į keblią padėtį, nes amerikiečiai, europiečiai ir japonai astronautai turėtų vykti į okupuotą teritoriją be Ukrainos išduotų vizų.

Jeigu kitų valstybių astronautai nesutiks keliauti į Rusijos aneksuotą Skaityti toliau

Vilniaus centriniame pašte pristatoma paroda apie Lietuvos kosmosą (0)

Kosmosas pašto ženkluose | post.lt nuotr.

Nuo rugsėjo 6 d. Baltijos keliui skirtą filatelijos parodą Vilniaus centriniame pašte keičia nauja – kosmoso tematikai skirta ekspozicija. Vieno iš žymiausių šalies filatelistų kauniečio Henriko Kebeikio eksponatai atspindės parodos temą „Lietuviai žiūri į dangų“.

Ne vieną filatelijos parodą kosmoso tema pristatęs filatelistas H. Kebeikis šia paroda daugiau dėmesio nori skirtai Lietuvai. Naujoji ekspozicija apima laikotarpį nuo 1650 metų, – eksponatuose vaizduojamas lietuvių artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras Kazimieras Simonavičius, – iki pirmųjų lietuviškų palydovų. Skaityti toliau

Iš tarptautinės astronomijos olimpiados Lietuvos komanda parvežė 7 bronzos medalius (1)

organizatorių nuotr.

Tarptautinėje astronomijos olimpiadoje, vykusioje Rumunijoje rugpjūčio 1–11 dienomis, Lietuvos komanda iškovojo trečią vietą ir pelnė bronzos medalius. Komandinėje rungtyje Lietuvos mokiniai nusileido tik Kanados, iškovojusios pirmą vietą, ir Brazilijos, kuriai atiteko antroji vieta, komandoms.

Asmeninį bronzos medalį pelnė Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos gimnazistas Karolis Markauskas.

Iš viso mūsų atstovai grįžo su septyniais bronzos medaliais – vienu komandiniu, penkiais individualiais ir vienu asmeniniu. Skaityti toliau

Patekėjo „supermėnulis“ (video) (1)

Rugpjūčio 10 dieną vakare patekėjo didžiausias šiais metais pilnas Mėnulis. Tokiam Mėnuliui prigijo „supermėnulio“ vardas. „Supermėnuliu“ vadinamas Mėnulis atsidūręs perigėjuje tai yra labiausiai priartėjęs prie Žemės.

Mėnulio priartėjimai ir nutolimai įvyksta periodiškai, nes Mėnulis aplink Žemę skrieja ištęsta eliptine orbita. Tuo metu mūsų palydovas, žvelgiant nuo Žemės paviršiaus, atrodo ypač ryškus ir padidėjęs.

Sekmadienio vakarą 20:23 val. (Klaipėsoje 20:40 val) patekėjęs pilnas Mėnulis bus nuo Žemės nutolęs 356 897 kilometrais. Vidutinis Mėnulio nuotolis nuo Žemės yra 384 400 km., Skaityti toliau

Viskas, ką derėtų žinoti apie Žemės planetą (video) (1)

Žemė | technologijos.lt nuotr.

Žemė – vieninteliai visų mums žinomų gyvybės rūšių namai visatoje. Jos amžius siekia maždaug 1/3 visatos amžiaus. Jei planetą perpjautume perpus, centre rastume didžiulį skysto metalo branduolį, kurį gaubia skystos uolienų mantijos sluoksnis, o visa tai įvilkta į plonytį Žemės plutos lukštą ir kiek storėlesnę saldaus oro, kuriuo kvėpuojame, plėvelę. Vandenynai, lygumos, kalnai, ledynai, gėlo vandens upės, ežerai. Visus juos šildo gimtoji Žemės žvaigždė Saulė. Vis dėlto, kaip mūsų namai atsirado ir iš ko jie sudaryti?

Prieš 4,6 mlrd. metų Žemė susiformavo iš mirusios žvaigždės liekanų, kurios Skaityti toliau

„Rozetės“ kosminis aparatas po 10 metų pasiekė 67/P/Čuriumovo-Gerasimenko kometą (0)

67/P/Čuriumovo-Gerasimenko kometa. ESA nuotr.

Dešimt metų keliavęs ir 6,4 mlrd. km per tą laiką įveikęs ESA zondas „Rosetta“ (Rozetė) jau pasiekė savo kelionės tikslą – 67/P/Čuriumovo-Gerasimenko kometą, ir pradėjo skrieti aplink ją orbita.

Zondas lydės kometą, kuri dabar yra už 555 mln. km nuo Saulės, o aplink ją apskrieja per maždaug 6,5 metų. Kadangi zondas yra labai toli nuo Žemės, jo siunčiami signalai mūsų planetą pasiekia per 22 min. 29 s.

Šiuo metų zondas yra  100 km nuo 67/P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos. Šių metų lapkritį nuo „Rosetta“ Skaityti toliau

Baigėsi pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kosminis skrydis (1)

8-toji „LituanicaSAT-1“ nuotr.

Penktadienį Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybė (NORAD) patvirtino – per daugiau nei 150 dienų aplink Žemę apskriejęs apie 100 mln. kilometrų, pirmadienį, liepos 28 d., sudegdamas tankiuosiuose Žemės atmosferos sluoksniuose misiją baigė pirmasis lietuvių kurtas kosmoso palydovas „LituanicaSAT-1“. Sėkmingai misiją įvykdęs palydovas, kuris tapo ilgiausiai Žemės orbitoje skriejusiu palydovu Lietuvos kosmoso istorijoje, nukrito regione tarp Kanados, Šiaurės Amerikos ir pietinio Atlanto vandenyno. Skaityti toliau

Lietuviškam palydovui „LituanicaSAT-1“ – tarptautinis pripažinimas (0)

„LituanicaSat-1“. A.Zigmanto nuotr.

Birželio 9 d. organizacija AMSAT (Radijo mėgėjų palydovų korporacija) Vilniaus universiteto palydovui „LituanicaSAT-1“ suteikė tarptautinio radijo mėgėjų palydovų registro OSCAR numerį LO-78. Į šį registrą įtraukiami tik tie dirbtiniai Žemės palydovai, kuriuose sėkmingai veikia mėgėjiška radijo retransliavimo įranga ir galima užmegzti užtikrintą palydovinį ryšį su Žemėje esančiomis radijo stotimis.

„LituanicaSAT-1“ įtraukimas į šį registrą − tarsi sertifikatas, liudijantis, kad būdamas orbitoje palydovas ne tik patarnavo mokslo Skaityti toliau

Visuomenei pristatyta pirmoji lietuviško palydovo daryta kosminė nuotrauka (0)

Kūrėjų nuotr.

Gegužės 21dieną iš Vilniaus universiteto bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei buvo pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso.

Nufotografuoti Žemę iš kosmoso ir atsiųsti nuotrauką į palydovo valdymo stotį Vilniaus universitete – ambicingiausia palydovo „LituanicaSAT-1“ komandos užduotis, kurios sudėtingiausias etapas – duomenų atsisiuntimas ir dekodavimas – sėkmingai baigtas. Skaityti toliau

„LitSat-1“ palydovo skrydžio pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje (0)

„LitSat-1“ bandymai. Kūrėjų nuotr.

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva Myli Laisvę“.

Jo kūrėjai pirmosios lietuviškos kosminės misijos protokoluose jau konstatavo: visi iškelti uždaviniai 100 proc. įvykdyti ir svarbiausia – pasiruošta kitam svarbiam žingsniui, 2015 m. pjezoreakcijos įrangos eksperimentui. Skaityti toliau

Vilniaus universitete bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso (0)

„LituanicaSAT-1“. Kūrėjų nuotr.

Gegužės 21-ąją, 15 val. iš Vilniaus universiteto bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso.

Nufotografuoti Žemę iš kosmoso ir atsiųsti nuotrauką į palydovo valdymo stotį Vilniaus universitete – ambicingiausia palydovo „LituanicaSAT-1“ komandos užduotis, kurios sudėtingiausias etapas – duomenų atsisiuntimas ir dekodavimas – sėkmingai baigtas. Skaityti toliau

„Žvaigždėtosios naktys“ Molėtų observatorijoje buvo tikrai žvaigždėtos (video) (1)

A.Zigmanto nuotr.

Nors ir lietingą gegužės 9-osios dienos pavakarį į Molėtų astronomijos observatoriją rinkosi ištikimiausi dangaus mylėtojai ir astronomijos mokslo gerbėjai.

Kaip ir kasmet, šįmet jau dešimtą kartą, juos subūrė bendras tikslas: pamatyti dangaus šviesulius, išgirsti naujienas, pajausti bendraminčių palaikymą, su kitais pasidalyti savo patirtimi.

Paskaitų ciklą pradėjo rašytojas, M. Romerio universiteto dėstytojas, rašytojas, Dr. Justinas Žilinskas. Jis papasakojo apie Skaityti toliau

Prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjais (0)

Prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjais | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjais. Susitikime su Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais buvo aptartas lietuviškų palydovų paleidimas į atvirą kosmosą ir tolesnis darbas.

„Kruopščiu mokslininkų darbu sukurti pirmieji lietuviški palydovai – jau atvirame kosmose. Jie neša pasauliui žinią apie tai, kad esame išradinga, inovatyvi ir talentinga tauta. Šis Lietuvos mokslininkų pasiekimas rodo, kad galime tikrai daug, kai susitelkiame ir atsakingai dirbame. Skaityti toliau

Bus didinamos astronomijos mėgėjų gretos (4)

Andromedos galaktika | A.Birbilo nuotr.

Kiek žvaigždžių, žvaigždynų ar planetų atpažintumėte žvelgdami į pavasarėjantį dangų? Ar kada bandėte jas nufotografuoti? Viena iš įmonių, siekdama didinti astronomijos mėgėjų gretas, jau greitai pakvies dalyvauti fotografijų konkurse, o patarimus, kaip nepasiklysti dangaus skliaute, dalins atnaujintame portale.

„Internete galima rasti įvairios informacijos apie astronomijos mokslą, tačiau trūksta susistemintų praktinių patarimų, kaip stebėti dangų, kada ir kur aptikti vieną ar kitą planetą arba žvaigždyną. Nusprendėme jais praturtinti vieną iš nedaugelio portalų astronomijos mėgėjams, – pasakoja Povilas Narbutas, Skaityti toliau

Trys tautos žodžiai iš palydovo „LitSat-1” pirmąkart nuskambėjo Brazilijoje (1)

„LitSat1“. KTU nuotr.

Šiandien 12:25 val. Lietuvos laiku iš kosmoso į Žemę atskriejo trys tautos išrinkti lietuviški žodžiai: „Lietuva myli laisvę“. Pirmieji lietuviškus žodžius iš kosmoso „išgirdo“ brazilai – patvirtinimą apie užmegztą signalą ir visą iškoduotą informaciją Kauno technologijos universitetui (KTU) atsiuntė radijo ryšio mėgėjas iš Brazilijos. Ryšį su palydovu „LitSat-1” jam pavyko užmegzti, kai palydovas jau skriejo antrąją orbitą.

Brazilui Roland ir dar dviem radijo ryšio mėgėjams iš viso pasaulio, kurie pirmieji užmezgė ryšį Skaityti toliau