Astronomija ir kosmonautika

VGTU užsibrėžė išauginti naują kosmoso startuolių kartą (2)

AGAI dekanas dr. Justas Nugaras | asmeninė nuotr.

Lietuvai siekiant narystės Europos kosmoso agentūroje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas vienas pirmųjų ėmėsi stiprinti šalies kosmoso bendruomenę. Praėjusiais metais atnaujinta universiteto Aeronautikos inžinerijos magistrantūros programa studentams siūlo išskirtinę galimybę – pradėti kurti kosmoso startuolį dar studijų metais ir taip išnaudoti augančio kosmoso sektoriaus galimybes.

Pasak VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto dekano dr. Justo Nugaro, valstybių, mokslo ir verslo susidomėjimas kosmoso technologijomis neatsitiktinis. Skaityti toliau

Kurio gamintojo automobilis pirmasis važinės Mėnulyje? (0)

„Lexus Moon Racer“, autorius – Yung Presciutti

Prieš kelerius metus paklajoti po kosminę erdvę buvo išsiųstas pirmasis automobilis, tačiau tai nėra vienintelis kartas, kai automobilių gamintojai pagalvojo ne vien apie Žemės kelius. Neseniai „Lexus“ pateikė keletą mėnuleigių idėjų, iš kurių daugiausia vilčių teikia „Zero Gravity“ – motociklo tipo susisiekimo priemonė, kuri skrietų viršum mėnulio paviršiaus 500 km/h greičiu.

„Zero Gravity“ nėra tipinis „Lexus“ modelis. Galbūt kol kas jis dar nepritaikytas gamybai, Skaityti toliau

Lietuvių kosmoso bendrovė kurs išskirtinę palydovo platformą NASA Ames tyrimų centrui (0)

Kosmoso bendrovė „NanoAvionics“ kurs išskirtinę palydovo platformą NASA saulės burės testavimo užduočiai | NASA archyvo nuotr.

Praeitą savaitę lietuvių kosmoso bendrovė „NanoAvionics“ pranešė, kad konstruos naują mažąjį palydovą NASA Ames tyrimų centrui, kuris palydovą naudos išsiskleidžiamos saulės burės testavimams. Bus kuriama nanopalydovo 12U bazinė platforma.

Pasak „NanoAvionics“ marketingo vadovės Vaidos Karaliūnaitės, tai bus inžinerinė, mokslinių tyrimų NASA užduotis. Toks projektas, pagal kurį NASA gerina saulės burių sistemą („Advanced Composite Solar Sail System – ACS3“), vykdomas jau ne pirmus metus, tačiau tik nesenai NASA pradėjo aktyviai ieškoti, kas Skaityti toliau

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ (10)

Mokslininkai atliko tai, ko anksčiau niekas nedarė, o rezultatai apstulbino: „gali būti, kad gyvename labai keistoje visatoje“ | Shutterstock nuotr.

Tirdami vieno iš tolimiausių kvazarų šviesą, mokslininkai apstulbo, aptikę elektromagnetinės jėgos fluktuacijas. Universali konstanta kosmoso pakraščiuose atrodo ne tik erzinamai nepastovi, o lyg to dar būtų negana, tai vyksta tik viena kryptimi, kas yra, švelniai tariant, keista.

„Tolimiausias žinomas kvazaras yra už maždaug 12–13 milijardų šviesmečių,“ – sako profesorius Vebas (Webbas).

„Tad, detaliai tiriant tolimų kvazarų šviesą, tiriamos ir jaunos, vos milijardo Skaityti toliau

Stažuotę NASA atlikęs VU studentas Aivaras: tai buvo išskirtinė patirtis (1)

Aivaras Vilutis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas | Asmeninio albumo nuotr.

Aivaras Vilutis – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas. Neseniai iš stažuotės NASA Ames tyrimų centre grįžęs jaunuolis sako, kad ši patirtis – išskirtinė, o sukauptos žinios padės tęsti mokslus Kalifornijoje bei mokslinį kelią NASA.

– Aivarai, esate Vilniaus universiteto neurobiofizikos 3 kurso studentas. Ar galite savais žodžiais trumpai apibūdinti, kas yra neurobiofizika? Kodėl pasirinkote šią studijų kryptį? Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kiek žmonių vaikščiojo Mėnulio paviršiumi? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: kiek žmonių vaikščiojo Mėnulio paviršiumi? | LRT nuotr.

Amerikiečių „Apollo 11“ užduoties astronautai Neilas Armstrongas ir (Buzzas) Buzas Aldrinas tapo pirmaisiais žmonėmis, savo kojomis žengusiais ant Mėnulio. Jie nebuvo paskutiniai – iš viso Mėnulio paviršiumi vaikščiojo 12 žmonių.

Kosminių aparatų navigacijos inžinieriaus Broniaus Razgaus pasakojimu, pirmoji užduotis į Mėnulį buvo numatoma kuo paprastesnė. Ilgainiui, sukaupus daugiau duomenų ir patirties, užduotys tapo sudėtingesnės. Štai 1972 metais „Apollo 17“ komandą sudarė jau ne vien tik kariškiai astronautai. „Skrido geologas, kuris galėjo Skaityti toliau

Karantininę nuotaiką praskaidrins nenuspėjami Lyridų meteorai (video, tiesioginė transliacija) (8)

Screenshot_2020-04-21 meteorai-unplash com-asociatyvi-nuotrauka jpg webp (WEBP paveikslas, dydis 1525 × 1220 taškelių)

Po ilgos pertraukos, pagaliau turėsime progą pasigrožėti ir „krentančiomis žvaigždėmis“. Nuo šių metų pradžios nepasižymėjusį meteorų gausa žvaigždėtą dangų balandžio 16-30 dienomis pagaliau pagyvins Lyridų meteorų srautas, taip vadinamas dėl to, jog pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Lyros žvaigždyne, šiek tiek dešiniau ryškiosios Vegos žvaigždės. Lyridai paprastai pasižymi išskirtiniu ryškumu ir gražiomis garų uodegomis. Tad jų stebėjimas giedromis balandžio naktimis – gera proga praskaidrinti šiųmečio karantino monotonijai.

Daugiausia meteorų tikimasi sulaukti naktį iš 21 į 22 d.. Šiemet Lyridų stebėjimo Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip skaičiuoti laiką, kad diena nevirstų naktimi? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: Kaip skaičiuoti laiką, kad diena nevirstų naktimi? | LRT nuotr.

Nenuostabu, kad laikas dažnai skaičiuojamas pagal įvairių dangaus kūnų judėjimą. Bet priklausomai nuo to, kurį kūną pasirinksime, skirtumai gali būti išties drastiški.

Skirtumai gali būti tokie dideli, kad susipainios diena ir naktis. Nors gamtoje tokius skirtumus pastebėti nėra sunku, kasdienybėje jie keltų per daug sumaišties. Tad planuodami savo kasdieninius reikalus, dažniausiai remiamės būtent Saulės judėjimu.

Bet Saulės judėjimu pagrįsta yra ne viena laiko skaičiavimo sistema. Vienos iš jų, naudotos Skaityti toliau

NASA stažuočių programa laukia gabių Lietuvos studentų (2)

Studentai kviečiami stažuotis NASA mokslinių tyrimų centre | smm.lt

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau šeštą kartą skelbia varžytuves studentams dėl prestižinių stažuočių NASA Ames mokslinių tyrimų centre, kurios numatomos 2020 metų rudenį.

„Ieškome gabių studentų, kurie domisi mokslo ir technologijų pažanga. Siekiame ugdyti talentus, sukurti jiems galimybes įgyti patirties prestižinėje stažuočių programoje, o ateityje gautas žinias panaudoti tolimesnėje karjeroje, pavyzdžiui, renkantis tyrėjo, mokslininko profesiją, o galbūt kuriant technologijų startuolį“, – sako Kęstutis Šetkus, MITA direktorius. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? (video) (9)

„Mokslo sriuba“: su kokiais pavojais susidūrė ant Mėnulio nusileidę astronautai? | LRT nuotr.

„Tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas šuolis žmonijai“, – 1969 metų liepos 21 dieną žengdamas ant Mėnulio paviršiaus sakė amerikiečių astronautas Neilas Armstrongas. Per visą mums žinomą istoriją nė viena gyva būtybė nesugebėjo išsiveržti iš Žemės, bet štai daugybės sunkiai dirbusių žmonių dėka įvyko istorinis proveržis.

Molėtų astronomijos observatorijos gido Andriaus Zigmanto pasakojimu, „Apollo 11“ erdvėlaivis į Mėnulį nugabeno 130 valstybių vėliavas. Tarp jų – ir Sovietų Sąjungos vėliavą. „Vėliau ji kartu su grunto pavyzdžiais buvo įteikta Sovietų Sąjungos ministrų Skaityti toliau

Ar Lietuva pasiruošusi narystei Europos kosmoso agentūroje? (0)

Lietuvos kosmoso biuras | LKB nuotr.

Sausio 24 d., Lietuvoje lankėsi EKA delegacija ir prasidėjo derybos dėl Lietuvos narystės Europos kosmoso agentūroje (EKA). Lietuvos kosmoso biuras, veikiantis prie Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), praneša, kad netrukus paaiškės, kaip Lietuva toliau bendradarbiaus su Europos kosmoso agentūra (EKA).

Europos kosmoso agentūra (EKA) parengė Lietuvos Europos bendradarbiaujančios valstybės plano pabaigos ataskaitą, kurioje įvertintas pasibaigęs bendradarbiavimo etapas ir pateikti patarimai Lietuvai dėl tolimesnių santykių su EKA plėtojimo. Taip pat yra parengta Lietuvos kosmoso sektoriaus galimybių studija, kurią atliko konsultacinė įmonė „Visionary Analytics“. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Iš kur atsiranda kometos? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Iš kur atsiranda kometos? | LRT nuotr.

Padangėje matomos kometos atsirado kartu su visa Saulės sistema – žmonija kometas matė visais laikais. Tačiau dabartiniam supratimui apie šiuos dangaus kūnus, tėra vos 70 metų.

Vienas iš šių dabartinės astronomijos teiginių sako, kad kometų uodegas nupučia Saulės vėjas, panašiai, kaip tikras vėjas, pūsdamas pakelia jūsų plaukus. Todėl ir galime matyti taip toli nusidriekusias uodegas.

Video: Skaityti toliau

Prasidės derybos dėl Lietuvos narystės perspektyvų Europos kosmoso agentūroje (3)

Lietuviai jau skina pirmuosius bendradarbiavimo vaisius su Europos kosmoso agentūra | MITA nuotr.

Sausio 24 dieną, Vilniuje vyksiančiame Lietuvos ir EKA atstovų susitikime prasidės derybos dėl tolimesnių Lietuvos perspektyvų ir narystės Europos kosmoso agentūroje (EKA). Galimos bendradarbiavimo formos bus aptariamos šį penktadienį.

Baigiama įgyvendinti 2015 metais pasirašyta Lietuvos ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės plano (Plan of European Cooperating State, PECS) chartija. Tokiu būdu Lietuva pabaigia pirmąjį etapą, kuris privalomas siekiant narystės šioje organizacijoje. EKA paskelbė baigiamojo plano ataskaitą, kurioje įvertintas pasibaigęs bendradarbiavimo etapas ir pateikti patarimai Lietuvai dėl tolesnių santykių su EKA plėtojimo. Taip pat parengta Lietuvos kosmoso sektoriaus galimybių studija, kuri atskleidžia, kad Lietuva turi potencialo vystyti kosmoso sektorių šiose srityse: gyvybės ir fizinių mokslų, optikos ir optoelektronikos, medžiagų ir procesų, radijo dažnio sistemų ir technologijų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip „Apollo 11“ misijos astronautai pasiekė Mėnulį? (video) (4)

„Mokslo sriuba“: kaip „Apollo 11“ misijos astronautai pasiekė Mėnulį? | LRT nuotr.

1969 metų liepos 16 dieną 16 val. 32 min. Lietuvos laiku raketa „Saturn V“ pakilo iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Kurtinantis griausmas ir virpanti ugnis užliejo starto aikštelę. Pirmoji raketos pakopa per 1 sekundę sudegindavo iki 20 tonų kuro. „Tai buvo tarsi skraidanti bomba“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktorantas Laurynas Mačiulis.

Milijonas amerikiečių susirinko aplinkiniuose paplūdimiuose, kad savo akimis stebėtų raketos pakilimą. Istorinis įvykis buvo tiesiogiai transliuojamas 33 pasaulio šalyse. Jis buvo sėkmingas – astronautai Neilas Armstrongas, Bazas (Buzzas) Aldrinas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? (video) (3)

„Mokslo sriuba“: ką turėjo įveikti astronautai pakeliui į Mėnulį? | LRT nuotr.

1961-ųjų metų gegužę JAV prezidentas Džonas Kenedis (Johnas F. Kennedy) pirmą kartą viešai paskelbė siekį išlaipinti žmogų Mėnulyje. Jo žodžiai skambėjo kaip pasaka, bet po aštuonerių metų tai padaryti tapo įmanoma. „Apollo“ programai buvo skirtas milžiniškas valstybės finansavimas. Prie projekto triūsė 400 tūkst. įvairių sričių specialistų. Mokslininkai ir inžinieriai kūrė tai, kas anksčiau neegzistavo, sprendė įrangos suderinamumo galvosūkius.

Galingoji „Saturn V“ raketa ir „Apollo“ erdvėlaivis buvo ištobulinti ir išbandyti kosmose. Astronautai, įveikę ilgas, sudėtingas ir neretai pavojingas treniruotes, buvo pasiruošę kilti. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? (video) (5)

„Mokslo sriuba“: kodėl sovietams nepavyko nuskristi į Mėnulį? | LRT nuotr.

Praeito amžiaus kosmoso lenktynėse dalyvavę mokslininkai žinojo: norint nuskristi į Mėnulį, reikia erdvėlaivio, kuris skrietų 11 kilometrų per sekundę greičiu ir pasiektų Mėnulio orbitą. Tokiam greičiui pasiekti, JAV ir Sovietų Sąjunga kūrė galingas raketas nešėjas. Kūriniai buvo įspūdingi – amerikiečių „Saturn V“ ir sovietų „N1“ raketos aukščiu pranoko 30 aukštų pastatus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos instituto doktoranto Lauryno Mačiulio teigimu, SSRS raketoje buvo sumontuota net 30 variklių. „Turint tiek daug variklių, didėja tikimybė, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kodėl prieš 50 metų žmonės skrido į Mėnulį? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kodėl prieš 50 metų žmonės skrido į Mėnulį? | LRT nuotr.

Ar žinojote, kad pirmasis žmonijos sukurtas aparatas, pasiekęs kosminę erdvę, buvo nacistinės Vokietijos kovinė raketa „V-2“? Gabendama toną sprogmenų, ji pasiekdavo milžinišką greitį ir smogdavo Paryžiui ir Londonui vos per kelias minutes. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga įdarbino nacių mokslininkus, kad jie šią raketą kruopščiai ištirtų.

Molėtų astronomijos observatorijos gido Andriaus Zigmanto pasakojimu, pirmasis SSRS mokslininkams keliamas uždavinys buvo išsiaiškinti, ar pasitelkiant raketą įmanoma nugabenti branduolinę bombą iki JAV. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? (video) (0)

„Mokslo sriuba“: kokia Lietuvai nauda iš kosmoso? | LRT nuotr.

Ar žinojote, kad Lietuva yra kosminė valstybė? Aplink Žemę skrieja Lietuvoje pagaminti palydovai, mūsų mokslininkai įgyvendina su kosmosu susijusius tyrimus, kartu su kaimynais latviais siekiame įstoti į Europos kosmoso agentūrą. Bendradarbiaudami su kitomis Europos valstybėmis galėsime tapti įspūdingų kosminių programų dalimi.

Kosmoso tyrimai – tai investicija. Mes visi naudojamės meteorologinėmis prognozėmis, keliauti mums padeda Skaityti toliau

Pirmadienio danguje retas reiškinys: Merkurijus užslinks ant Saulės (tiesioginė transliacija, video) (6)

Merkurijus užslinks ant Saulės diosko | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., pirmadienį, 14.37 val. prasidės gana retas reiškinys – Merkurijaus planetos tranzitas per Saulės diską. Būdamas arčiau Saulės nei mūsų planeta Merkurijus tą dieną atsidurs tiesioje linijoje tarp Saulės ir Žemės ir kaip juodas taškas praslinks per Saulės diską.

Per nedidelį teleskopą ar žiūronus apsaugotus specialiais filtrais, bus galima pamatyti palaipsniui Saulės paviršiumi slenkantį juodą tašką. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip veikia lėktuvų varikliai? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: kaip veikia lėktuvų varikliai? | LRT nuotr.

Skrisdami atostogauti tikimės, kad lėktuvas veiks tinkamai ir kelionė bus saugi. Tuo rūpinasi daugybė aviacijos specialistų. Vienas iš jų sprendžiamų klausimų – kaip užtikrinti lėktuvo atsparumą susidūrimams su pašaliniais objektais. Ugnikalnių pelenai, dronai, paukščiai kelia didelę grėsmę lėktuvų varikliams ir, nepaisant visų atsargumo priemonių, jų ne visada pavyksta išvengti.

Įmonės „FL Technics“ orlaivių periodinio aptarnavimo paslaugų specialisto Viliaus Grigo pasakojimu, prieš porą dešimtmečių lėktuvių variklių tvirtumas būdavo tikrinamas neįprastais būdais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? (video) (1)

„Mokslo sriuba“: Kaip Mėnulis saugo gyvybę Žemėje? | LRT nuotr.

Atrodytų – kasdieniniai Mėnulio sukeliami potvyniai ir atoslūgiai nedaro nieko ypatingo, na, nebent nuplauna kokią valtelę… Tačiau būtent tokie nekalti pokyčiai ir formavo gyvybės evoliuciją mūsų planetoje. Juk visuma susideda iš smulkmenų.

Kaip mėnulis prisideda tiek prie gyvojo, tiek ir prie kultūrinio žmonijos pasaulio formavimo, kviečiame pamatyti paskutinėje šio sezono astronomijos rubrikoje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kaip atpažinti mėnulio fazes ir užtemimus? (video) (0)

Raudonas Mėnulis | LRT nuotr.

Mėnulis – nuo seno yra ištikimas mūsų Žemės palydovas. Mėnulis niekam to nepasakoja, bet kadaise jie buvo daug artimesni su Žeme. Bet viską sugadino planeta Tėja, įsirėžusi į Žemę ir atplėšusi juodu… Nuo tada Mėnulis kasnakt keičia savo veidą.

Negana to, palengva keičiasi ir mums matomas jo skersmuo, o per visą mėnulio ciklą pamatome net ir dalelę tolimosios jo pusės. Šis reiškinys yra vadinamas libracija, bet bandydami suprasti kaip jis atsiranda, pirmiausiai išsiaiškinsime kas yra mėnulio fazės ir užtemimai. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: pažintis su Vokietijos kosmoso agentūroje dirbančiu lietuviu (video) (3)

Kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus | LRT nuotr.

Dirbti tarp kosmoso tyrėjų ir konstruoti kosminius erdvėlaivius – tokia svajonė skamba įdomiai, bet daugeliui gali atrodyti nereali. Kosminę karjerą žadančiam žmogui patarę grįžti į realybę, būtume neteisūs – juk kosmoso pramonėje dirba ir savo svajones įgyvendina daugybė žmonių.

Vienas iš jų – kosmoso navigacijos inžinierius Bronius Razgus. Kurį laiką talkinęs Europos kosmoso agentūros tyrimų ir technologijų centro tyrėjams, lietuvis šiuo metu dirba Vokietijos kosmoso agentūroje. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Plokščios Žemės sąmokslo teorija (video) (0)

„Mokslo sriuba“: plokščios Žemės teoretikai stebina keisčiausiais argumentais | LRT nuotr.

Ar teko kada nors matyti planetą, kuri būtų piramidės arba kubo pavidalo? Ne? O štai vienos sąmokslo teorijos šalininkai tikina, kad esame apkvailinti, jei manome, kad mūsų planeta yra rutulio pavidalo…

Jų nuomone, Žemė – plokščia tarsi blynas, o šią tiesą nuo mūsų slepia viso pasaulio mokslininkai ir vyriausybės. Sąmokslui įrodyti plokščios Žemės teoretikai pasitelkia aibę keisčiausių įrodymų, kurie net visko mačiusius fizikus priverčia kraipyti galvas iš nuostabos. Skaityti toliau

Šiąnakt Lietuvos dangų skros Perseidų meteorų strėlės (tiesioginė transliacija, video) (0)

Perseidai | R. Balčiūno nuotr.

Kaip ir kasmet rugpjūčio dangų papuoš Perseidų meteorų strėlės. Perseidai, „krentančiomis žvaigždėmis“ žarstytis jau pradėję liepos 13 d., tai darys iki rugpjūčio 26 d. Šio meteorų srauto sukėlėja yra Svifto-Tutlio kometa kosminėje erdvėje paskleidusi dulkių juostą. Mūsų planeta skriedama apie Saulę kasmet praskrieja per šią dulkių juostą ir dulkelės papuolusios į Žemės atmosferą ryškiai sužiba įsidegdamos nuo trinties. Tuomet ir matome meteorų blyksnius.

Šis rugpjūtis nebus itin palankus Perseidų stebėjimams, nes nakties dangų blukins Skaityti toliau

Šiąnakt įvyks dalinis Mėnulio užtemimas (tiesioginė transliacija) (0)

IMG_4674

Naktį iš liepos 16 į 17-tą įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. 23:01 val. ant patekėjusio pilno Mėnulio kairės pusės viršutinės dalies pradės slinkti Žemės šešėlis. 0:30 val. Žemės šešėlis uždengs  65% Mėnulio skritulio. Tai ir bus užtemimo maksimumas.

Užtemusi Mėnulio dalis atrodys tamsiai raudona. Tokią spalvą Mėnuliui suteiks Saulės spinduliai lūžtantys Žemės atmosferoje. Skaityti toliau

Steigiamas Lietuvos kosmoso biuras – naujos galimybės bendradarbiauti (1)

Steigiamas Lietuvos kosmoso biuras – naujos galimybės bendradarbiauti | Pixabay nuotr.

Nuo liepos 1 d., Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje, siekiant stiprinti Lietuvos kosmoso sektorių bei padėti pasiruošti Lietuvos narystei Europos kosmoso agentūroje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva steigiamas Lietuvos kosmoso biuras. Šis biuras „vieno langelio“ principu teiks informaciją apie kosmoso sektoriaus potencialą, jo plėtros perspektyvas ir galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse iniciatyvose.

„Augantis Lietuvos įsitraukimas į Europos kosmoso agentūros veiklą Skaityti toliau

Buvęs NASA astronautas Garetas Reismanas pirmą kartą atvyks į Baltijos šalis (8)

Dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas) | Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) nuotr.

Birželio 14 d., Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, pranešimą skaitys dr. Garetas Reismanas (Garrettas Reismanas), buvęs NASA astronautas, JAV Pietų Kalifornijos universiteto Viterbi mokyklos aeronautikos inžinerijos profesorius, kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ vyresnysis patarėjas. Jis atvyksta į ketvirtąjį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“, kuris vyks parodų ir kongresų centre „Litexpo“, ir tai bus pirmasis jo vizitas Baltijos šalyse.

Koks jausmas „išeiti“ į atvirą kosmosą? Kaip iš tiesų atrodo buitis kosminėje stotyje? Ir ką patiria astronautai pakilimo metu? Į šiuos klausimus bus mėginama atsakyti renginio metu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lazeriai gali padėti išspręsti kosmoso šiukšlių problemą | LRT nuotr.

Vandenyne susiformavusi šiukšlių sala, dešimtys kilogramų plastiko jūros gyvūnų skrandžiuose – tokias naujienas girdime vis dažniau. Nuo žmonių veiklos padarinių kenčia ne tik vandenynai – panašiu būdu mes teršiame ir kosmosą.

„Tarptautinė kosminės stotis su šiukšlėmis susiduria kartą per mėnesį, o komunikacijai naudojami palydovai – beveik kasdien,“ – sako Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas dr. Sergėjus Orlovas. Jo teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: žvaigždės ir aplink jas skriejančios egzoplanetos (video) (0)

„Mokslo sriuba“: žvaigždės ir aplink jas skriejančios egzoplanetos | LRT nuotr.

Visos Saulės sistemos planetos kartu sudėjus nesudaro nė 1 procento mūsų žvaigždės masės. Galime tik įsivaizduoti, kaip mokslininkams sunku aptikti aplink kitas žvaigždes skriejančias planetas. Jos vadinamos egzoplanetomis. Jei žvaigždės mums atrodo kaip nedideli taškeliai naktiniame danguje, tai egzoplanetos – tarsi dulkelės. Konstruojant vis didesnius teleskopus ir tobulėjant kitai įrangai, pirmosios už Saulės sistemos ribų esančios planetos buvo atrastos maždaug prieš du dešimtmečius. Skaityti toliau