Religija

Fotomenininkas V.Daraškevičius kviečia pakeliauti Saulės ratu (nuotraukos) (1)

Vytautas Daraškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iki rugsėjo 23 d. Vilniaus Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Domininkonų 15) veiks fotomenininko, Alkas.lt redkolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus paroda „Saulės ratu“.

Parodoje „Saulės ratu“ perteikiamos ypatingos akimirkos iš devynių svarbiausių senojo baltų tikėjimo tesėjų romuvių švenčių.

Kalendorinės šventės – neabejotinai vienas reikšmingiausių ir dvasiškai veiksmingiausių mūsų tautinio paveldo dėmenų. XX a. antroje pusėje įsibėgėjus tautinių vertybių naikinimui ir nykimui – Skaityti toliau

„Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio) (23)

Algirdas Girininkas | asmeninė nuotr.

Dešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie baltų etnogenezės ir archeologinių tyrimų naujienas.

„Pirmasis žmogaus rankų dirbinys – kūjelis, pagamintas iš Šiaurės elnio rago, arba mokslinėje literatūroje vadinamas „Liungbiu“ tipo dirbinys, 2015 m. aptiktas Šnaukštų karjere (Klaipėdos r.) ir datuotas 43–41 tūkstm. pr. m. e., rodo, kad Lietuvos teritorijoje žmonių gyventa vėlyvojo paleolito pradžioje, kai Europos teritorijoje dar galėjo gyventi Neandertalio žmonės.“

Skaityti toliau

Europos etninių religijų atstovai buvo susirinkę Čekijoje (nuotraukos) (3)

Europos etninių religijų atstovai susirinko Čekijoje | I. Jankutės nuotr.

Liepos 14-17 dienomis Čekijoje vyko Europos etninių religijų atstovų suvažiavimas. Etninėmis religijomis vadinamos senosios tautinės religijos, kurių tikėjimo pagrindai ir papročiai išliko ir šiuo metu stiprėja ir plečiasi nepaisant kelis šimtmečius trukusios agresyvios krikščionybės regione vykdomos politikos.

1998 metais Vilniuje buvo įsteigtas Europos etninių religijų kongresas, jo suvažiavimai vyksta kas dveji metai vis kitoje Europos šalyje, šiemet kongresas surengtas Prahoje. Suvažiavo etninių religijų atstovai iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Serbijos, Slovėnijos, Slovakijos, Rusijos, Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio) (2)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus.

„Auka tai yra tai, kas pašvenčiama dievams arba mirusiems protėviams, arba tai, kas pasidalinama su dievais arba mirusiais protėviais. Ir čia svarbus yra ne tik tas momentas, kad mes prašome ar aukojame, bet tai yra tiesiog bendrystės dalykas arba bendravimas – mes esame, vadinasi, to paties rato, mes esame viena šeima​: aš, ​dievas, miręs protėvis​, sudarome amžinąjį ratą, kuris sukasi ir suksis, ir sukosi,“ – sako R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė pagerbta už indėlį į lietuvybės saugojimą (nuotraukos) (20)

Senojo baltų tikėjimo Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė už indėlį į lietuvybės saugojimą apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 6 d. rytą Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo – dienos proga Lietuvos respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje įteikė kelioms dešimtims lietuvių ir užsienio valstybių piliečių.

Už indėlį į lietuvybės saugojimą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanota buvo ir Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidilė Nijolė Balčiūnienė.

Garsi visuomenininkė, etninės kultūros, lietuvių kalbos tarmių, tautinių vertybių, lietuvybės pietryčių Lietuvoje ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio) (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

„Mitinis pasaulėvaizdis yra vienintelė galimybė žmogui patirti būtį. Kiek aš galiu spręsti iš palyginimų, senovės lietuvių, baltų mitinis pasaulėvaizdis ne ką tesiskyrė nuo kitų tautų. Iš viso, turėdamas mintyje branduolinę esmę,  o ne smulkmenas, pasakyčiau, kad pasaulyje tėra vienas mitinis pasaulėvaizdis, jokio kito nėra ir niekada nebuvo, “ – teigia D. Razauskas. Skaityti toliau

O. Nosevičienė. Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą (nuotraukos) (7)

Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą | K. Keišos nuotr.

Šiemet Verkiuose, jau septynioliktą viduvasarį, kur Lizdeika kūrendavo šventąją ugnį, rinkosi vilniečiai į tradicinę Rasos šventę, kurią rengė ir vedė etninės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė. Nors šventė tradicinė, tačiau kasmet ji vis kitokia, nes jos nuotaika priklauso ir nuo oro. Šiemet jis buvo ypatingas, šiltas, skaidrus, gal dėl to ir žmonių susirinko neregėtai daug. Visi labai gražūs, pakylėti, daugiausia jaunimo, su vaikučiais, poromis ir po vieną, arba kelios kartos drauge. Tačiau čia visi pasijunta kaip visuma ir vienis. Nuotaika ypatinga. Liepų  žiedais kvepiantis oras, ritualinės dainos, šokiai, apeigos, žolynai, vainikai, būrėjos iš žiedynų ir žolynų žinovės iš Botanikos instituto… Visas gamtos bei senųjų papročių žinovų elitas. Ir visi kaip viena šeima. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio) (1)

Alkas.lt nuotr.

Penktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  dr. Stanislovas Juknevičius kalba apie mitų reikšmę formuojant tapatybę.

„Tapatybės matmenys – kalba, istorinė atmintis, dabartiniai papročiai ir tradicijos bei tautai būdinga kolektyvinė pasąmonė – nulemia grupinės tapatybės formavimąsi ir sklaidą. (…) tauta egzistuoja tol, kol egzistuoja jos būtį paaiškinantys, pateisinantys ir pagrindžiantys mitai,“ – sako dr. S. Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (II) (audio) (4)

Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas | K. Kuliešiaus nuotr.

Ketvirtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, toliau pasakoja filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją laidos dalį su S. Juknevičiumi rasite ČIA.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą su N. Laurinkiene apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje Skaityti toliau

„Kokia prasmė?“: Pokalbis su jėzuitu Ryčiu Gurkšniu (audio) (0)

Rytis Gurkšnis | kazimiero.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventė Verkių parke (nuotraukos) (4)

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro Verkiuose | LEKD nuotr.

Birželio 23 d., ketvirtadienį nuo 19.30 val. iki saulės patekėjimo Vilniaus Verkių parke (Žaliųjų ežerų 49, Vilnius) vyks tradicinė Rasos šventė.

Jau septynioliktą  vidurvasarį, kai gamta ir žolynai klęsti, kupėja, rasoja, visi kviečiami susiburti Verkių parke ir drauge švęsti pačią seniausią, trumpiausios nakties – Saulės grąžos šventę. Šventės rengėja Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) ragina į liepomis kvepiantį Verkių parką atvykti pasipuošus tautiniais rūbais, šventiniais vainikais, pasiėmus lauknešėlį. Skaityti toliau

Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos) (4)

R. Pakerio nuotr.

Birželio 3–5 d. Punske, Lenkijoje įvyko baltų Krivulė „Tikėjimas ir tauta“. Joje dalyvavo baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai – lietuviai, latviai ir prūsai. Krivulė vyko prūso Petro Lukoševičiaus įkurtoje jotvingių gyvenvietėje.

Lietuviai, latviai ir prūsai prie aukuro ugnies atliko baltų tikėjimo apeigas, pagerbė dievus ir protėvius. Trimis baltų kalbomis skambėjo maldų žodžiai ir šventos baltų giesmės.

Baltų krivulėje buvo aptarta prigimtinių religijų padėtis Lietuvoje ir Latvijoje, pasidžiaugta atgimstančia prūsų kalba. Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pristatė šiuolaikinę Skaityti toliau

„Baltų genas“: S. Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (I) (audio) (1)

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys Saulės saugotojas“ | V. Musteikio nuotr.

Trečioje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, kalba filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje klausykite ČIA.

Klausykite naujausios laidos garso įrašo: Skaityti toliau

„Kokia prasmė?“: Pokalbis su mitologe Daiva Vaitkevičiene (audio) (4)

dr. Daiva Vaitkevičienė | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų būties suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio-egzistencinio tinklo, kuris apraizgęs ir Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje (audio) (10)

Segė | Alkas.lt nuotr.

Radijo stotis tęsia naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakojo apie mito ryšį su tautosaka. Antroje ir trečiojoje laidoje N. Laurinkienė kalba apie gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolių – žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie mito ryšį su tautosaka (audio) (27)

Dr. Nijolė Laurinkienė | asmeninė nuotr.

Radijo stotis gegužės 21 d. pradėjo transliuoti naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakoja apie mito ryšį su tautosaka, apie paslaptingos gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolius – žalčio, gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos) (2)

Gintaras Songaila ir Inija Trinkūnienė konferencijoje Indijoje | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Kas 12 metų visa Indija švenčia Kumbha-mela (kʊm məˈlɑ) šventę. Į šią svarbiausią Indijos šventę, grindžiamą pasaulio sukūrimo mitu, per mėnesį susirenka virš 50 milijonų maldininkų.

Šiemet šios šventės proga Indijos mieste Udžaine vyko tarptautinė konferencija „Vertybėmis pagrįstas gyvenimo būdas“. Šioje konferencijoje dalyvavo 18-os Europos šalių atstovai. Lietuvą atstovavo 3 Lietuvos Romuvos nariai.

Gegužės 14 d., paskutinę konferencijos dieną,  konferencijos dalyvius sveikino Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis, Šrilankos prezidentas, bei kiti aplinkiniu šalių oficialūs pareigūnai. Skaityti toliau

Kur nuves televizinė geidulių kultūra? (1)

Mildos šventė  | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gegužės 13 dieną – deivės Mildos šventė. Kokios yra deivės Mildos ištakos, kokia Mildos šventės esmė ir kaip lietuvių dievybės bei tradicinė kultūra nušviečiama televizijoje, „TV publikai“ papasakojo etnoastronomas, fizikas, muziejininkas, baltų tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vaidila Jonas Vaiškūnas.

Kas ta deivė Milda?

Lietuviai turi ne tik deives Žemyną ir Gabiją, bet ir Mildą. Kokia ji ir ką apie ją žinome?Anot J.Vaiškūno, deivės Mildos ištakos nėra itin senos: „Pirmas deivę Mildą paminėjo Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

Viso pasaulio romuviai švenčia didžiąją pavasario šventę Jorę (nuotraukos) (7)

isventimas i romuvius_jore-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100

Paskutinį balandžio savaitgalį, šiemet – balandžio 23–24 dienomis, senojo baltų tikėjimo puoselėtojai iš visos Lietuvos ir pasaulio švenčia pirmosios pavasarinės žalumos šventę Jorę.

Šiemet jau 20-tąjį kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba, esanti Kulionių kaime, greta turistų pamėgtos Molėtų Astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, virs tikra baltų tikėjimo tęsėjų – romuvių šventove.

Šia proga Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis kalbasi su vienu pagrindinių šios šventės rengėjų Jonu Vaiškūnu. Skaityti toliau

I. Šlajus. Džozefas Kempbelas ir Lietuva (video) (6)

Džozefas Kempbelas, Big Suras, 1982 m. | Ketlinos T. Kar nuotr.

Iš karto reikia pasakyti, kad žymusis amerikiečių mitologas Džozefas Kempbelas (1904–1987) nėra nei lankęsis Lietuvoje, nei turėjęs su ja kokių nors tiesioginių ryšių. Tokią antraštę pagrindžia keletas kitų priežasčių.

Pirmiausia – 2015 m. rudenį sulaukėmė pirmosios Dž. Kempbelo knygos lietuvių kalba. Tai neeilinis įvykis, nes iki šiol lietuviškai buvo prieinami vos keletas šio anglų kalba rašiusio autoriaus straipsnių [1]. „Herojus tūkstančiu veidų“ (The Hero with a Thousand Faces) dienos šviesą išvydo 1949 m. Nuo tada knyga nesyk leista pakartotinai, išversta į daugiau kaip 25 kalbas. 2011 m. žurnalas Time įtraukė ją į šimto reikšmingiausių negrožinės literatūros kūrinių, išleistų nuo žurnalo įkūrimo (1923 m.), sąrašą. Šiandien ši žinomiausia Kempbelo monografija – jau ir Lietuvos knygynuose. Skaityti toliau

R. Balkutė. Palaiminta Indija (II). Medžiai ir dievai – tulsi (nuotraukos) (0)

00 tulsi

Pradžia ČIA.

Keliaujant po pietų Indiją [1], akį traukte traukė augalas tulsi, augantis šventyklose, beveik kiekvienuose namuose ar kiemuose, panašiai kaip Lietuvoje visuose darželiuose auginamas gražuolis bijūnas. Po lotoso tulsi yra tikriausiai pats švenčiausias augalas Indijoje. Jis vienas svarbiausių augalų indų mitologijoje ir kasdieniame gyvenime, kurio oficialus pavadinimas – šventasis bazilikas [2] (lot. Ocimum Sanctum arba Ocimum tenuiflorum), priklausantis notrelinių (lot. Labiateae) šeimai. Sanskrito kalboje jis dar vadinamas – Tulasi, hindi kalboje – Tulsi ir reiškia – „neprilygstamoji“. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Apie mitus ir prigimtinę religiją (61)

daiva-vaitkeviciene

Gyvendami tirštoje mitų ir ideologijų apsuptyje, turėtume įsisąmoninti, kad mitas yra ne kas kita, kaip vaizdinis vertybių perteikimo būdas.  Kaip nėra visuomenės be vertybių, taip nėra ir visuomenės  be mitologijos. Kai  istorikai kalba apie didįjį istorinį pasakojimą ir ragina „tautinį“, „lietuvišką“ istorijos pasakojimą keisti nauju, „pilietiniu“, „europietišku“, tai yra ne kas kita, kaip  naujo mito kūrimo pastangos. Jų dėka tokie mitai kaip, sakysime,  Dariaus ir Girėno, įkūnijantys pasiaukojimą vardan Tėvynės idėją,keičiami pasakojimais apie herojus, nusipelniusius Lietuvos ryšiams su Vakarų Europa(pvz., anot Rasos Čepaitienės,  2003 m., rengiantis Lietuvos stojimui į ES, „buvo ypač Skaityti toliau

Kviečia 9-tieji Norberto Vėliaus skaitymai „Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“ (5)

prof. Norbertas Vėlius | lnb.lt nuotr.

Balandžio 7–8 d. 10 val. Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6) Konferencijų salėje vyks 9-toji mokslinė konferencija „Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (IX): Augalai baltų religijoje ir mitologijoje“.

Šia konferencija siekiama suburti įvairių mokslo sričių – folkloro, etnologijos, religijotyros, archeologijos, kalbotyros, menotyros, literatūrologijos – tyrinėtojus ir pakviesti pasigilinti į augalijos (medžių, žolių, gėlių, grybų, kultūrinių augalų) vaizdinius.

Konferencija vyks 2016 m. balandžio 7–8 d. Instituto Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią (1)

Alkas.lt nuotr.

Velykų šventiniai papročiai tebeskleidžia neišsenkamos lietuviškos prigimtinės kultūros ir religijos dvasines versmes. Daug šiai šventei būdingų senųjų papročių gyvuoja iki šių laikų, o krikščionybė juos nuolat stengėsi apvilkti į savo rūbą, savaip pateikti, savaip aiškinti. Tačiau dauguma iš protėvių paveldėtų ir su Velykų švente susietų apeiginių veiksmų neturi savyje beveik nieko krikščioniško, išskyrus ploną ir perregimą bažnytinės liturgijos pudros sluoksnį.

Šiandien nekalbėsiu apie krikščioniškąja bažnytine liturgija pagrįstus papročius – jie be Skaityti toliau

Šventasis Kazimieras ir Kaziuko turgūs (nuotraukos) (1)

Šv. Kazimieras | katedra.lt nuotr.

Triukšminguoju Kaziuko turgumi prasidėjo pavasario švenčių ciklas. Visko gausu – ir prekių, ir skundų dėl aukštų kainų. Bet kiek klausiau jaunimo, ką žino apie „Kaziuką“, nieko doro neišgirdau… Taigi supratau, kad vėl atėjo laikas pakartoti kursą apie Lietuvos ir Lietuvos jaunimo globėją  karalaitį Kazimierą, vienintelį Lietuvos šventąjį.

Karalaitis Kazimieras gimė 1458 spalio 3 d. Krokuvoje, karalių pilyje Vavelyje. Jo tėvas buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras IV Jogailaitis, motina – Elžbieta Habsburgaitė.  Seneliai – Jogaila ir Sofija Alšėniškė. Skaityti toliau