Mes baltai

„Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų proistorės periodizavimo klausimus (audio) (1)

Eugenijus Jovaiša | LEU nuotr.

Dvyliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prof. dr. Eugenijus Jovaiša kalba apie baltų proistorės periodizavimą.

„Periodizavimo problema niekada nesibaigs. …Ne tik jos galiniai taškai keičiasi, bet keičiasi ir atskirų laikotarpių supratimo ribos, vidinis pasiskirstymas. …Mano nuomonė yra labai griežta ir aiški mums reikia mūsų tautos ir praeities vystymąsi matyti per savo visuomenės raidos prizmę, Skaityti toliau

„Mėnuo Juodaragis“ kviečia šventiškai pabaigti vasarą (video, dienotvarkė) (0)

„Mėnuo Juodaragis“ kviečia šventiškai pabaigti vasarą  | rengėjų nuotr.

Devynioliktoji savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventė „Mėnuo Juodaragis“ jau po savaitės kvies šventiškai pabaigti vasarą įsikūręs naujoje erdvėje – Dūburio ežero saloje prie Antazavės, Zarasų rajone. Ilgametes tradicijas puoselėjantis nepriklausomas renginys stebina ne tik išskirtine muzikos, bet gausia kultūros ir meno programa.

Amatų kiemas

Juodaragio Amatų kiemas – tarsi šventė šventėje. Kasmet neišvengiamai augantis, margėjantis ir stebinantis, jis nuo ryto iki vakaro traukia ir didelius ir mažus. Šiemet Dūburyje – jau net ne kiemas, o visas Amatų kaimas! Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks R. Fliko knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas (0)

R.Flick knyga PradingeRugpjūčio 30 d. 17.00 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Roko Fliko (R. Flick) knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius Rokas Flikas, literatūrologė Jovita Saulėnienė. Ištraukas iš romano skaitys aktorė Regina Arbačiauskaitė-Flik R. Arbačiauskaitė-Flick). Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Ugnies vardas (4)

Šventa Ugnis | R.Pakerio nuotr.

Kitą kartą pondievs, stebuklus darydams, paklausęs vieno ūkininko:
– Kokį vardą tur ugnis?

Ūkininks:
– Nežinau.

Tai ponsdievs paėmęs šiaudų kūlį, uždėjęs ant trobos stogo ir uždegęs. Kūlys ant pusės sudegęs, ponsdievs pasakęs:
– Ciba!

Šiaudai ir užgesę. Ponsdievs nuėjo sau. Žmogus suprato, kuom vardu ugnis.

Antro dieno ūkininks, susiėjęs savo pačią, norėdams jai parodyti ugnies vardą, uždegęs šiaudų kūlį ir užmetęs ant stogo. Kūlys ant pusės sudegęs, ūkininks surikęs: Skaityti toliau

Neringoje – Senųjų amatų dienos (dienotvarkė) (0)

Neringos sav. nuotr.

Rugpjūčio 13–14 dienomis greta Nidos uosto įsikurs gyvas muziejus po atviru dangumi, su veikiančiomis amatininkų dirbtuvėmis, darbo įrankiais, kūrybiniu procesu, edukacine aplinka.

Šventės „Senųjų amatų dienos Neringoje“ metu įkurtuose „Keturių vėjų“ kaimeliuose senuosius amatus demonstruos įgudę meistrai, muziejininkai ir entuziastai, į Nidą atvykę iš visos Lietuvos. Norintys galės išbandyti verpimą, audimą, stebėti duonos kepimą, keraminių indų gimimą, monetų kalimą, vėžių virimą ant akmenų ir daugelį kitų amatų. Skaityti toliau

Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos) (0)

Ramuvos stovykla 2016_rengeju nuotr

Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.

Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“.  Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos  sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.

Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi  senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau

„Baltų genas“: A.Girininkas apie neolito gyvybės ir mirties simbolius (audio) (1)

Akmens amžiaus amuletai iš Kretuono | Alkas.lt koliažas

Vienoliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie Gyvybės ir mirties simbolius neolite Lietuvos teritorijoje.

„Gyvybė ir mirtis yra nenutrūkstamas procesas tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Jį atskirais priešistorės laikotarpiais žmonės įsivaizduodavo ir įprasmindavo skirtingai. Vienu svarbiausiu chtoniškojo pasaulio simboliu buvo gyvatė-žaltys, jam priklausė ir aptikti žuvies atvaizdai; su gyvybės ir mirties simbolika reikėtų sieti ir gintaro dirbinius.

Skaityti toliau

„Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio) (23)

Algirdas Girininkas | asmeninė nuotr.

Dešimtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Istorijos ir archeologijos katedros, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Algirdas Girininkas kalba apie baltų etnogenezės ir archeologinių tyrimų naujienas.

„Pirmasis žmogaus rankų dirbinys – kūjelis, pagamintas iš Šiaurės elnio rago, arba mokslinėje literatūroje vadinamas „Liungbiu“ tipo dirbinys, 2015 m. aptiktas Šnaukštų karjere (Klaipėdos r.) ir datuotas 43–41 tūkstm. pr. m. e., rodo, kad Lietuvos teritorijoje žmonių gyventa vėlyvojo paleolito pradžioje, kai Europos teritorijoje dar galėjo gyventi Neandertalio žmonės.“

Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus (audio) (2)

Aukojimas | Alkas.lt nuotr.

Devintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie pagoniškuosius lietuvių ir prūsų aukojimus.

„Auka tai yra tai, kas pašvenčiama dievams arba mirusiems protėviams, arba tai, kas pasidalinama su dievais arba mirusiais protėviais. Ir čia svarbus yra ne tik tas momentas, kad mes prašome ar aukojame, bet tai yra tiesiog bendrystės dalykas arba bendravimas – mes esame, vadinasi, to paties rato, mes esame viena šeima​: aš, ​dievas, miręs protėvis​, sudarome amžinąjį ratą, kuris sukasi ir suksis, ir sukosi,“ – sako R. Balsys. Skaityti toliau

„Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio) (7)

Prūsų Romuva, pagal Kristoforą Hartknochą, 1684

Aštuntojoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Klaipėdos universiteto, Baltų filologijos katedros prof. dr. Rimantas Balsys pasakoja apie XV–XVI amžių šaltiniuose fiksuojama dievų gausą.

„Gali būti, kad tai yra religijos nuosmukio rezultatas. Kada nebeatliekami ritualai legaliai ir bendruomeniškai, tai kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė ima tuos ritualus atlikinėti savarankiškai, individualiai, ir, tokiu būdu, tie patys dievai gali įgauti skirtingus vardus,“ – sako dr. R. Balsys. Skaityti toliau

Salantų regioninis parkas kviečia praverti kuršių genties vartus (1)

Liepos mėn. 23 d. Salantų regioninio parko direkcija kviečia į renginį – „Kuršių genties vartus pravėrus“.

Salantų regioniniame parke palei Salanto-Minijos žemupį einanti senovės kuršių gynybinė piliakalnių linija atveria gausų kuršių genties istorinį ir kultūrinį palikimą. Kuršių gentis buvo nukariauta kryžiuočių, išblaškyta tarp kitų genčių, ilgainiui jose asimiliavosi, dalis jų sulatvėjo, kiti sulietuvėjo, todėl jau apie XVII amžių kuršiai išnyko.

Kretingos krašto gyventojai iš kuršių perėmė kai kurias kalbos ypatybes (kretingiškių patarmės ribos atitinka kuršių istorinės žemės ribas), todėl žodinė tradicija, Kretingos krašto padavimai ir legendos bei archeologinis ir istorinis paveldas (piliakalniai, Skaityti toliau

„Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio) (1)

Dievai. R. Petrausko kolekcija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Septintoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų dievų panteono sampratą.

Ankstesnėje  laidoje D. Razauskas aptarė baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

Pasak dr. D. Razausko graikiškos kilmės sąvoką panteonas lietuviškai turėtų būti verčiama „Visi Dievai“.

„XVI a. šaltiniai vardija tam tikrą sąrašą dievybių, kurias vadina „Visais Dievais“, bet jos akivaizdžiai nesudaro visų dievų, kadangi tarp jų net Perkūnas nepaminėtas – mūsų Skaityti toliau

„Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio) (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Šeštoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Sakytinės tautosakos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dainius Razauskas kalba apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją.

„Mitinis pasaulėvaizdis yra vienintelė galimybė žmogui patirti būtį. Kiek aš galiu spręsti iš palyginimų, senovės lietuvių, baltų mitinis pasaulėvaizdis ne ką tesiskyrė nuo kitų tautų. Iš viso, turėdamas mintyje branduolinę esmę,  o ne smulkmenas, pasakyčiau, kad pasaulyje tėra vienas mitinis pasaulėvaizdis, jokio kito nėra ir niekada nebuvo, “ – teigia D. Razauskas. Skaityti toliau

Kviečia gyvosios istorijos šventė „Jotvos Vartai“ (dienotvarkė) (2)

Jotvos vartai2016

Liepos 2–3 d., artėjant Lietuvos Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, rengiama gyvosios istorijos bei archeologijos šventė, skirta jotvingių pagerbimui. Šventė vyks nuostabaus grožio Nemuno vingyje, šalia aukščiausio Baltosios rožės tilto esančiame Dainų slėnyje.  Dainų slėnis – nuo seno pamėgta, tačiau ilgą laiką nenaudota švenčių vieta Alytuje, apsupta miškų bei Nemuno upės. Šiemet ši vieta vėl atgims joje vyksiant vienai didžiausių gyvosios istorijos renginių Lietuvoje.

Visai šeimai skirtame dviejų dienų renginyje svečiuosis viduramžių ir folkloro muzikos grupės, amatininkai, karybos klubai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie mitų reikšmę formuojant tapatybę (audio) (1)

Alkas.lt nuotr.

Penktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  dr. Stanislovas Juknevičius kalba apie mitų reikšmę formuojant tapatybę.

„Tapatybės matmenys – kalba, istorinė atmintis, dabartiniai papročiai ir tradicijos bei tautai būdinga kolektyvinė pasąmonė – nulemia grupinės tapatybės formavimąsi ir sklaidą. (…) tauta egzistuoja tol, kol egzistuoja jos būtį paaiškinantys, pateisinantys ir pagrindžiantys mitai,“ – sako dr. S. Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA. Skaityti toliau

„Baltų genas“: S.Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (II) (audio) (4)

Lino šventėje menininkai perteikė Lino Kančios apeigas | K. Kuliešiaus nuotr.

Ketvirtoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, toliau pasakoja filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją laidos dalį su S. Juknevičiumi rasite ČIA.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą su N. Laurinkiene apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje Skaityti toliau

Vidurvasario šventė sujungia Baltijos ir Šiaurės šalis (video) (0)

Baltijos ir Siaures saliu vidurvasario svente Kairenuose_lrp.lt

Birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių Vidurvasario šventėje. Tradicine tapusią šventę Kairėnų botanikos parke organizavo Šiaurės ir Baltijos šalių ambasadoriai.

„Šiaurės ir Baltijos šalių vidurvasario šventė – daugelio laukiamas ir mėgstamas renginys. Tai ne tik gera proga atsiminti bendras kultūrines tradicijas, bet ir tvirtos mūsų partnerystės ir draugystės simbolis. Ši šventė – tai dar vienas įrodymas, kad esame partneriai ir sąjungininkai, kartu besirūpinantys regiono žmonių gerove ir saugumu“, – sakė šalies vadovė. Skaityti toliau

Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos) (4)

R. Pakerio nuotr.

Birželio 3–5 d. Punske, Lenkijoje įvyko baltų Krivulė „Tikėjimas ir tauta“. Joje dalyvavo baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai – lietuviai, latviai ir prūsai. Krivulė vyko prūso Petro Lukoševičiaus įkurtoje jotvingių gyvenvietėje.

Lietuviai, latviai ir prūsai prie aukuro ugnies atliko baltų tikėjimo apeigas, pagerbė dievus ir protėvius. Trimis baltų kalbomis skambėjo maldų žodžiai ir šventos baltų giesmės.

Baltų krivulėje buvo aptarta prigimtinių religijų padėtis Lietuvoje ir Latvijoje, pasidžiaugta atgimstančia prūsų kalba. Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pristatė šiuolaikinę Skaityti toliau

„Baltų genas“: S. Juknevičius apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei (I) (audio) (1)

Vytauto Musteikio skulptūra „Žaltys Saulės saugotojas“ | V. Musteikio nuotr.

Trečioje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  apie simbolius ir archetipus, būdingus kolektyvinei lietuvių pasąmonei, kalba filosofas dr. Stanislovas Juknevičius.

Pirmąją ciklo laidą, kurioje dr. N. Laurinkienė kalba apie mito ryšį su tautosaka klausykite ČIA.

Antrąją laidą apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje klausykite ČIA.

Klausykite naujausios laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Japonijos ambasadorius mato Lietuvos išskirtinumą išsaugotame baltiškame tikėjime (3)

Japonijos ambasadoje susitikimas su Romuva

Birželio 7 d. Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai, Japonijos ambasados kvietimu, dalyvavo susitikime su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Jo Ekscelencija Tojoji Šigėda (Toyoei Shigeeda). Su ambasadoriumi susitiko Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, religijotyrininkas, Romuvos garbės vaidila dr. Dainius Razauskas, Lietuvos jaunimo Romuvos atstovė, kanklininkė ir dainininkė Vėtra Trinkūnaitė bei japonų kalbą savarankiškai nuo 13-os metų besimokanti ir jau puikiai ja kalbanti Austėja Strončikaitė. Romuvos atstovus priėmė Jo ekscelencija T. Šigėda kartu su žmona Mičko Šigėda (Michiko Shigeeda) ir pirmuojų ambasados sekretoriumi Hirokiu Takajama (Hiroki Takayama). Skaityti toliau

„Baltų genas“: N.Laurinkienė apie žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje (audio) (10)

Segė | Alkas.lt nuotr.

Radijo stotis tęsia naują radijo laidų ciklą „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“.

Pirmojoje ciklo laidoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė pasakojo apie mito ryšį su tautosaka. Antroje ir trečiojoje laidoje N. Laurinkienė kalba apie gyvybės jėgos ir gyvybės atsinaujinimo simbolių – žalčio ir gyvatės įvaizdžius senojoje baltų kultūroje.

Klausykite laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Kauno pilyje atidaroma V. Kašinsko etnotapybos paroda „Alkagiris“ (2)

Virginijus-Kasinskas

Birželio 8 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (Pilies g. 17) vyks Virginijaus Kašinsko etnotapybos parodos „ALKAGIRIS“ atidarymas.

Etnotapybos parodoje „ALKAGIRIS“ perteikiama  šventųjų medžių ir miškų vaizdinė struktūra.  Alkagiris – tai šventoji giria. Medis lietuvių  pasaulėžiūroje simbolizuoja pasaulio ašį ir tris  sferas: šaknys –  požemio pasaulį, kamienas –  žmonių gyvenamąją erdvę, o šakų ir lapijos vainikas – dangiškąją sferą.

Dailininkas Virginijus Kašinskas pasakoja apie būsimą parodą: „Kiekvienam  būtina stengtis suvokti savo tautos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines Skaityti toliau

Kviečia Aukštaitijos sutartinių šventė „Sutarjėla“! (video) (0)

sutarjela_rengionunaujienos.lt

Birželio mėn. 4 d. nuo 16 val. Ignalinos kultūros ir sporto centro kiemelyje (Ateities g. 43) skambės 17 kolektyvų (viso 150 dalyvių) atliekamos sutartinės – aukštaičių pasididžiavimas (nes tik šis regionas išlaikė sutartinių tradicijas).

Sutartinės, archaiškiausias folkloro klodas pripažintas UNESCO nematerialiuoju kultūros paveldo perlu. Jos vadinamos lietuviškomis mantromis ir manoma, kad jų tekstus kūrė lietuviški išminčiai – žyniai. Jose užkoduota mūsų senolių išmintis, iš lūpų į lūpas atkeliavusi iš seniausių laikų iki mūsų dienų. Skaityti toliau

Prezidentė kviečia puoselėti senąsias tradicijas (1)

Prezidente su Kulgrinda_lrp.lt

Gegužės 26 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“. Keturiasdešimt ketvirtus metus vykstantis renginys yra seniausias folkloro festivalis Lietuvoje.

Prezidentės teigimu, šio festivalio garsai atgaivina tai, ką mūsų širdyse per šimtus metų užkodavo nemirtinga tautos kūryba. Išgirdę seną dainą, tradicinių instrumentų muziką –išgirstame tai, kas sava ir brangu, ką norime išsaugoti ir perduoti naujoms kartoms.

„Sveikinu visus šventės dalyvius ir brangius svečius, atvežusius geriausią dovaną – savo Skaityti toliau

Romuvos delegacija lankosi Himalajuose (nuotraukos) (0)

Romuvos delegacija lankosi Himalajuose | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Indijos Republikos Centrinės valstijos vyriausybės kvietimu į visos Indijos Kumbha-melos šventę Udžaine ir kitus renginius gegužės 11-20 dienomis buvo pakviesta trijų Lietuvos atstovų delegacija, vadovaujama Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės. Lietuvos delegaciją globojo didžiausia pasaulyje visuomeninė organizacija Indijoje – „Tautos savanorių sąjunga“ (RSS – Rashtrya Svayamsevaka Sangh), įsteigta 1925 m., t.y. dar britų okupacijos laikais. Ši organizacija turi apie 5-6 mln. narių ir daugiau kaip 50 000 skyrių. Pagrindinė jos misija – nacionalinės Indijos kultūros stiprinimas ir socialinė pagalba. Skaityti toliau

Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“ (36)

baltu_genasGegužės 21 d., 14 val. pradedamas transliuoti naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“, kurio pirmoji laida radijo „Extra FM“ programoje bus transliuojama šį šeštadienį (kartojama sekmadienį, tuo pačiu laiku).

Kiekvienas anksčiau ar vėliau pagalvojame apie tai, kodėl mes tokie, o ne kitokie, apie savo gyvenimo prasmę, mus supančio pasaulio duotybes, tvarką ir pasikeitimus. Ir tada pradedame ieškoti atsakymų. Skaityti toliau

A. Girininkas: Mitai apie mūsų proistorę (89)

Netiesa, kad baltai pradėjo formuotis III tūkst. prieš Kristų. Mitas, kad indoeuropiečių indėlis buvo toks didelis, jog nustelbė vietinę kultūrą. Naujausi archeologijos, istorinės kalbotyros, archeogenetikos duomenys leidžia manyti, jog baltų formavimosi procesas prasidėjo daug anksčiau, o gyvulininkystė ir žemdirbystė čia buvo žinoma iki įsiliejant indoeuropiečiams. Prabaltas yra autochtonas (vietinės kilmės) – poledynmečio žmogus, ilgais amžiais formuotas vietinių kultūrų – nuo Svidrų-Madleno iki Narvos ir brūkšninės keramikos. Taip tvirtina archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algirdas Girininkas. Skaityti toliau

Latvijos nepriklausomybės dieną ,,Žalvarinis” sveikina ,,braliukus” su daina ,,Zirgi” (0)

Zalvarinis

Gegužės 4 d. Latvija švenčia Nepriklausomybės  Deklaracijos dieną.  Ta proga folk roko grupė „Žalvarinis“ sveikina kaimynus ir kolegas muzikantus iš Latvijos, o visiems  braliukams siunčia malonią staigmeną – latvišką dainą „Zirgi“. Tai yra autentiška latvių liaudies karo daina,   kuriai  pilną muzikinę  aranžuotę sukūrė grupės „Žalvarinis“ lyderis, kompozitorius, gitaros virtuozas  Robertas Semeniukas. Skaityti toliau

Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video) (44)

Akademikui Romualdui Grigui Jorėje buvo įteiktas Garbės Vaidilos ženklas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Kaip ir kasmet, paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai šiemet vėl atšventė Didžiają pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę.

Nepabūgę lietaus, bemaž 400 šventės dalyvių, prisikeliančios gamtos apsuptyje atliko apeigas skirtas Didiesiems lietuvių dievams: Perkūnui, Žemynai, Gabijai.

Pasak pagrindinių šios šventės rengėjų Daivos ir Jono Vaiškūnų, Jorė tai ypatingas ir labai greitai praeinantis laikas, kai pirmoji pavasario žaluma jau apreiškia, jog pasaulio gyvybinės galios bunda aplink mus ir mūsų viduje.

„Jorės dienomis būtina būti gamtoje. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis, kuriame susirinkę žiūrovai laukia reginių. Jorė – tai dieviškas laikas, kurį galime paversti didinga savo sielos Skaityti toliau

Pristatoma baltų kultūrai skirta proginė moneta (video) (5)

moneta.baltu_kultura_lb.lt

Gegužės 3 dieną, antradienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą baltų kultūrai. Monetos nacionalinėje pusėje iškaldintas vienas ryškiausių baltų kultūros simbolių – gintarinis skridinys-amuletas, dekoruotas smulkių duobelių kryžma.

Tą pačią dieną 14 val. naujoji moneta visuomenei bus pristatyta Palangos gintaro muziejaus renginių salėje (Vytauto g. 17, Palanga).

Renginyje dalyvaus Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius, monetos nacionalinę pusę sukūrę dailininkai Jolanta Mikulskytė ir Giedrius Paulauskis, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia, Skaityti toliau