Literatūra

Kur ilsisi Vytautas Didysis? (9)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

Artėjant Valstybės dienai pakartotinai išleista kiek papildyta vieno iškiliausių ir šviesiausių Lietuvos žmonių architekto Napalio Kitkausko knyga „Vilniaus arkikatedros požemiai“. Tarytum dar vienas valstybės tūkstantmečio paliudijimas, kuriuo taip ir nesugebėta pasinaudoti net šimtmečio proga.

Juk vargu, ar visi Arkikatedros maldininkai žino, kad jos požemiai – kunigaikščių, tarp jų ir Vytauto Didžiojo amžinojo poilsio vieta. Praeities valdovų panteono sutvarkymo idėja, galima sakyti, taip ir lieka užmesta net garsiau nenuskambėjusi. Neprisiminta net išskirtiniais valstybės metais. Skaityti toliau

„Knyginyčia“: ar Justino Marcinkevičiaus kūrybos laukas jau išminuotas? (video) (2)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas ir Ginas Dabašinskas svarsto apie pušį, kuri pradėjo juoktis daugiau nei prieš pusę amžiaus, tačiau pralinksmino anaiptol ne visus.

Justino Marcinkevičiaus „Pušis, kuri juokėsi“ (1961 m.), savotiškai programinė apysaka, išversta į keleto tuomet komunistinių valstybių kalbų, 1991-aisiais garsiai pokštelėjo, tarsi lūždama, kada TV laidoje „Krantas“ Tomas Venclova ir Skaityti toliau

Rašytojai, Kovo 11-osios Akto signatarei Vidmantei Jasukaitytei –70 (video, nuotraukos) (1)

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Liepos 10 d. poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė švenčia neeilinį 70-ąjį gimtadienį. Deja dėl pablogėjusios sveikatos ji priversta šią svarbią dieną sutikti ligoninėje.

Vidmantė Jasukaitytė g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Skaityti toliau

Išleistas naujas istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus (1)

V. M. Knabikaitė. Taurė, gyvatė, svastika | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Rašytoja, keturių istorinių romanų autorė Vaida Marija Knabikaitė naujame romane „Taurė, gyvatė ir svastika“ grįžta prie neišsemiamos nacių diktatoriaus temos, svarbiausiais knygos veikėjais pasirinkusi asmeninius Adolfo Hitlerio gydytojus: Teodorą Morelį (Theodor Morell), Liudvigą Štumpfegerį (Ludwig Stumpfegger) ir Karlą Brantą (Karl Brandt).

Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika, vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus? Skaityti toliau

Bus pristatytas pirmą kartą lietuvių kalba išleista K. Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“ (4)

Kazimieras Simonavičius (1600-apie 1651) | Wikipedia.org nuotr.

Liepos 5 d., 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje Kaune bus pristatytas pirmasis vieno garsiausių lietuvių mokslininkų Kazimiero Simonavičiaus (kartais Semenavičiaus) veikalo „Artis magnae artilleriae“ vertimas į lietuvių kalbą. Apie 700 puslapių darbas gimtąją kalba išleistas praėjus pusketvirto šimto metų nuo originalo lotynų kalba pasirodymo 1650 m. Amsterdame.

Veikalas „Didysis artilerijos menas“ daugiau nei du šimtmečius Europoje buvo

Skaityti toliau

T. Adomavičius: Geri knygos piešiniai gali pagerinti silpną veikalą (0)

Knygos „Tvanų šeimynėlė. Geri kaimynai“ viršelis | Leidyklos „Nieko rimto“ nuotr.

Ne kartą buvome mokyti nespręsti apie knygą iš jos viršelio. O ar galima spręsti apie knygą iš jos paveikslėlių? Ar piešiniai gali pataisyti vidutiniškai parašytą kūrinį? Iliustruotojo ir grafikos dizainerio Tado Adomavičiaus meilė knygoms ir jų paveikslėliams atvedė jį iki leidyklos „Nieko rimto“ durų. Šios leidyklos išleista knyga „Tvanų šeimynėlė. Geri kaimynai“ tapo pirmąja, kurią Tadas iliustravo. Koks piešinių stilius šiuo metu labiausiai patinka vaikams ir jaunimui? Ar dailininkas turi svajonių knygą, kurią norėtų iliustruoti? Kaip jis nupieštų šią vasarą? Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kodėl mes be Vyčio nenurimsim (nuotraukos) (42)

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ilgus šimtmečius Lietuva gyvavo plėšrių erelių apsuptyje. Vienas jų iš rytų atrodė ypač grėsmingas ir net dvigalvis. O tarp jų ir kitų plėšrūnų pergalingai šuoliavo Baltasis raitelis iškeltu kalaviju raudoname lauke.

Šiaip valstybės į herbus, tarsi prisimindamos totemizmo laikus, įkelia kokį nors gyvūną, pvz., Britanija – liūtą. Po Europą pasidairius išvis liūtų bene daugiausia. Matyt, valstybės taip nori pabrėžti savo galią. Tačiau mūsų Vytis tarp jų atrodo neįprastas vienišius. Tad kokia mūsų Vyčio gyvybingumo paslaptis? Skaityti toliau

Rašytojui Tomui Venclovai – Getingeno universiteto garbės daktaro laipsnis (7)

Tomas Venclova | Kultūros ministerijos nuotr.

Poetui, publicistui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui, akademikui Tomui Venclovai birželio 22 dieną įteiktas Getingeno universiteto filosofijos fakulteto garbės daktaro laipsnis. Ceremonija vyko pasaulietiniams renginiams skirtoje Šv. Povilo bažnyčioje (Paulinerkirche).

„Man didelė garbė gauti daktaratą viename žymiausių Europos ir pasaulio universitetų. Jis garsus ypač pasiekimais tiksliųjų mokslų srityje, bet humanitarui svarbūs tokie su juo susiję vardai, kaip Džordžas Kristopas Ličtenbergas (Georg Christoph Lichtenberg), Jakobas ir Vilhelmas Skaityti toliau

Seime pristatytas istoriko dr. A. Liekio šešių tomų veikalas apie Lietuvos Prezidentą A. Smetoną (video) (0)

Spaudos konferencija „Pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona: darbai ir istorija" | lrs.lt, Dž. G. Barysaitė nuotr.

Birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas naujas žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų veikalas „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai. Kalbos. Darbai“.

Spaudos konferencijoje dalyvavo: knygos sudarytojas istorikas dr. A. Liekis, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas bei Audronius Ažubalis, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Jonas Užurka. Skaityti toliau

Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų, niekada nepažintų Sibiro vaikų amžinieji namai (0)

Loreta Jastramskienė | Olgos Posaškovos nuotr.

Žurnalistė ir rašytoja Loreta Jastramskienė išleido ketvirtąją knygą „Bilietas į Grįžulo Ratus“. Šįkart tai – ne romanas, o dvylika esė. Knygoje nemažai vietos skiriama tremties temai. Šiandien „XXI amžiuje“ su jos autore, mano studijų Vilniaus universitete kurso drauge, apie tai ir kalbuosi.

– Naujoje Tavo knygoje radau pasakojimą apie pažintį su estų Skaityti toliau

Rašytojai Dainai Opolskaitei atiteks XII-oji Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija (0)

Daina Opolskaitė | E.Baliutavičiūtės nuotr.

Birželio 25 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) bus įteikta XII-oji Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija. Šiemet apdovanojimas už geriausią novelę, publikuotą literatūros žurnale „Metai“ per pastaruosius dvejus metus, atiteks rašytojai Dainai Opolskaitei.

Autorės novelė „Grotos“, 2017 m. spausdinta „Metuose“ Nr. 5-6, yra verta šio garbingo apdovanojimo – tai vienbalsiai pripažino autoritetinga vertinimo komisija, kurią sudarė rašytojai ir literatūros tyrinėtojai – Danutė Kalinauskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Jūratė Sprindytė, Renata Šerelytė, Antanas Šimkus, Dainius Vaitiekūnas. Skaityti toliau

Išleista Dalai Lamos XIV apsilankymui Lietuvoje skirta knyga (0)

Jurga Ivanauskaitė. Tibetas, 1998 m. | freetibet.lt nuotr.

Artėjant ketvirtajam Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XIV apsilankymui Lietuvoje, pristatoma jo viešnagei sostinėje skirta knyga „Tibetas: tolimas ir artimas. Laisvės byla“. Gedimino Kajėno ir Radvilės Racėnaitės sudarytame straipsnių rinkinyje skaitytojai supažindinami su lietuviams geografiškai tolimu, tačiau patirtimis ir išgyvenimais, kova už laisvę ypač artimu Tibetu.

„Naujoji knyga atsako į tokius klausimus, kaip: ar žinote, kas šiandien vyksta Tibete, kodėl po pasaulį keliaujantis Dalai Lama XIV negali apsilankyti savo tėvynėje, o už jo atvaizdą ar Tibeto vėliavos laikymą namuose tibetiečiai sodinami į kalėjimą, – vardina VšĮ „Tibeto namai“ Skaityti toliau

K. Aleknaitė. „Darbas žmogų puošia“ jau nuo seno… bet ar „puoš“ ir toliau? (0)

Rugiapjūtė Kartanų kaime | wikipedia.org nuotr.

Visais laikais darbas buvo ir yra neatsiejama ir būtina žmogaus gyvenimo dalis. Nuo seno darbas suprantamas kaip viena svarbiausių žmogaus pareigų. Žvelgiant į tautosakos palikimą, tokį kaip – liaudies bei darbo dainos, įvairios patarlės – galima užtikti itin daug užuominų apie darbą ir dirbančio žmogaus bei tinginio palyginimų. Akivaizdu, kad seniau, tik dirbantis žmogus nusipelnydavo aplinkinių pagarbos ir meilės, o darbu ne tik maistas buvo pelnomas, bet ir žmonės, kartu dirbdami, artimesniais tapdavo. Mūsų protėvių darbo suvokimas gausiai pasireiškia ir senojoje grožinėje literatūroje. Čia, taip pat, aukštinamas darbingas, nagingas, prakaitą liejantis žmogus, Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Skrydis ant pranašo sparnų (0)

Kovas | G.Petkaus nuotr.

Visi mes skirtingai suvokiame paukščius. Vieni jais domisi, kiti priima kaip įprastą gamtos dalį. Tačiau tenka pripažinti, kad paukščiai, visais laikais išlieka kažkuo nežemišku ir paslaptingu, neatskleistu ir iki galo nesuprantamu. Nuo seno žmogus domėjosi paukščiais, o mūsų protėviai gyvendavo greta ir turėdavo galimybę stebėti sparnuočius iš labai arti. Todėl, turbūt, ne be priežasties, su paukščiais nuo seno susijusios įvairios šventės, apeigos, apstu įvairių mitologinių pasakojimų. Neretai, paukščiai laikomi savotiškais ateities pranašais, galinčiais išpranašauti likimą, atnešti sėkmę arba nesėkmę. Paukščiai ne mažiau svarbūs ir lietuvių literatūroje. Skaityti toliau

„Skaitymo iššūkis“ kviečia pasinerti į knygų pasaulį (0)

Skaitymo iššūkis | Rengėjų nuotr.

Nuo birželio 1 d., milžiniško populiarumo sulaukęs, širdis užkariavęs ir kasmet vis daugiau skaitytojų įtraukiantis „Skaitymo iššūkis“, vėl kviečia visus literatūros mylėtojus pasigalynėti su savimi, atsiversti mylimas knygas ir įveikti 5 skaitymo užduotis.

Galimybė atrasti naujus žanrus ir mylimus rašytojus

Su prasidėjusia vasara grįžta ir „Skaitymo iššūkis“. Šiemet mažiau užduočių, bet daugiau apdovanojimų ir įtraukiančių žaidimų socialiniuose tinkluose. Skaityti toliau

„Knyginyčia“: atrastas prapuolęs litvomanas ir eretikas – kun. Kazimieras Prapuolenis (video) (0)

Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kviečiame žiūrėti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijoje filmuotą naują vaizdo įrašą.

Kunigo K. Prapuolenio (1858–1933) „Romos užrašai“, išleisti 2009-aisiais, – sau rašytas dienoraštis, kurį spaudai parengė ir komentarus parašė Vilniaus universiteto docentas Remigijus Misiūnas.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Ginas Dabašinskas, Skaityti toliau

Įkurta Kultūros periodinių leidinių asociacija (1)

www.adelaidenow.com.au nuotr.

Gegužės 11 d. įregistruota Kultūros periodinių leidinių asociacija, kurios steigėjai – senas tradicijas turintys kultūros leidiniai „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, „Metai“. Narių skaičius artimiausiu metu gerokai didės ir vienys per 10 kultūrinių leidinių („Šiaurės Atėnai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Artnews“ etc.)

Šios asociacijos tikslai neatsiejami nuo viso kultūrinio lauko aktualijų – ginti kultūros periodinių leidinių interesus ir jiems atstovauti, ugdyti kultūrinius visuomenės poreikius, propaguoti profesionaliąją kultūrą; kultūros ir meno analizei bei refleksijai taikyti aukščiausius profesionalumo kriterijus. Skaityti toliau

Pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai (2)

Knygos autorė, istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė Jelena Leontjeva | Asociacijos „Tibeto kultūros namai“ nuotr.

Gegužės 23 d., 18 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, bus pristatyta asociacijos „Tibeto kultūros namai“ ką tik išleista knyga „Nam Thar. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“. Tai pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai. Kūrinys pasakoja apie garsiausius Tibeto budizmo jogus ir joges. Jo veiksmas prasideda istorinio Budos epochoje ir tęsiasi iki šių laikų.

Pristatyme bus galima pabendrauti su specialiai šia proga į Vilnių atvykusia knygos autore Jelena Leontjeva – ji yra istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė. Skaityti toliau

Leidykla „Briedis“ išleido 4 serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ (0)

Su Roma Monachu iš 51-osios brigados | M. Muzykos nuotr.

Maksim Muzyka, Andrij Palval.  Savur Mohyla: karių atsiminimai. Iš rusų k. vertė Vitalijus Michalovskis. – Vilnius: Briedis [2018]. – 296 p.: iliustr.

Leidykla „Briedis“ pristato ketvirtą serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ – dviejų autorių, antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje dalyvių Maksimo Muzykos ir Andrijaus Palvalio liudijimus apie 2014 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vykusius karo veiksmus. Pasakojama, kaip paprasti, jokios karinės patirties neturintys vaikinai, kilus grėsmei Ukrainos teritoriniam vientisumui, savanoriškai stojo į Skaityti toliau

Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva (10)

Liudvikas Zamenhofas | Lietuvos žydų bendruomenės nuotr.

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m., gruodžio 15 d., Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Skaityti toliau

Kaune vyks simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“ (1)

Simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Gegužės 26 d., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, Kaunas), įvyks simpoziumas „Kilmingųjų indėlis į Lietuvos kultūrą ir meną“.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų šeimos nuo seniausių laikų svariai prisidėjo prie mūsų šalies gerovės kūrimo. Buvo steigiamos ir funduojamos mokyklos, remiama lietuviška spauda, statomos bažnyčios ir vienuolynai, o Carinės Rusijos okupacijos metais jų dvarai tapo susibūrimo vietomis to meto inteligentijai. Nemažai šių kilmingų šeimų narių tapo ir vienais pagrindinių Lietuvos valstybės atkūrimo architektų bei iškilių Tarpukario Lietuvos visuomenės, mokslo, kultūros ir politikos veikėjų. Skaityti toliau

Poetas Algimantas Mikuta švenčia neeilinį gimtadienį (video) (0)

Algimantas Mikuta | Youtube.com nuotr.

Gegužės 13 d. deivės Mildos dieną poetas, vertėjas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalio kavalierius Algimantui Mikutą švenčia 75-ąjį gimtadienį.

Poetą gimtadienio proga pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės teigimu, šią garbingą sukaktį poetas pasitinka pelnęs skaitytojų dėmesį ir pripažinimą už kūrybą, tapusią neatsiejama Lietuvos kultūros ir literatūros dalimi. Anot Prezidentės, A. Mikutos poezija ne vienai kartai dovanojo galimybę geriau suvokti mūsų Skaityti toliau

Trys žymios kūrėjos Vilniuje pristatys knygą vaikams (0)

Ramutės Skučaitės eiliuota ir įgarsinta abėcėlė „Raidžių namučiai“ | „Baltos lankos“ leidyklos nuotr.

Jau šį šeštadienį, gegužės 12 d., 12 val., knygyne „Pegasas“ (PC „Akropolis“), Vilniuje, įvyks eiliuotos ir įgarsintos abėcėlės „Raidžių namučiai“ pristatymas, kuriame dalyvaus trys knygos kūrėjos: tekstų autorė poetė Ramutė Skučaitė, aktorė, skaitovė Ilona Balsytė ir iliustratorė Inga Dagilė. Pokalbį moderuos komunikacijos specialistė Agnė Dvarionienė.

Knygos pristatyme bus kalbama ne tik apie „Raidžių namučių“ atsiradimą – įvyks ir diskusija apie vaikiškas knygas: nuo ko prasideda meilė knygai ir kas svarbu renkantis pirmąsias knygas mažiesiems. Skaityti toliau

Bus pristatyta prieš 100 metų išleista knyga „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ (0)

Paul Monty knygos viršelis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Gegužės 10 d., ketvirtadienį, 19 val., kokteilių namuose „Salionas“ (K. Sirvydo g. 6, Vilnius), vyks Pauliaus Monty (Paul Monty) knygos „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus įvado autorius dr. Laimonas Briedis, Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius ir knygos vertėja Aida Ivinskis.

Ar kada svajojote pasivaikščioti po Vilnių prieš šimtą metų? O gal įsivaizdavote, koks jis buvo? P. Monty knyga „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ – tai pasakojantis žemėlapis, leidžiantis palyginti dabartinį miestą su tuo, kuris gyvavo prieš šimtą metų. Skaityti toliau

Artėja 54-asis „Poezijos pavasaris” (0)

Poezijos almanacho viršelis | rengėjų nuotr.

Gegužės 13 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje,  Nacionaliniame Kauno dramos teatre ir Klaipėdos Teatro aikštėje prasidės didžiausias Lietuvoje literatūros renginys – 54-asis tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“. Jį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga ir Rašytojų klubas.

Per 15 šventės dienų įvyks 157 renginiai visoje Lietuvoje ir šešiose užsienio šalyse. Poetai su skaitytojais ir vėl susitiks ne tik įprastose erdvėse, bet ir netikėčiausiose vietose. Skaityti toliau

„Knyginyčia“: Ar Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrinių ekranizacijoms kviestume Alfredą Hičkoką (video) (0)

Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas, Ginas Dabašinskas | Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijos stalas nukrautas knygomis, kurios suneštos pokalbiui apie vienintelį (1861–1943) Gabrielė Petkevičaitės-Bitės romaną „Ad astra“.

Pasitelkę Bitės raštus, knygas apie ją, segtuvus su „Varpo“ numeriais, užpildę ekraną anų laikų fotografijomis, bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Ginas Dabašinskas, Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas bando prisikviesti rašytoją savo „draugystėlėn“ – gal ir prisikviečia. Skaityti toliau

V. Daraškevičius. Padėkite išleisti albumą „Saulės ratu“ (nuotraukos) (3)

Vytautas Daraškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviai daug ko pavydi vakarų Europos ir kitų išsyvysčiusių šalių žmonėms – aukštesnio  pragyvenimo lygio, gerų atlyginimų, pensijų… Bet yra sritis, kurioje mes galime pagrįstai didžiuotis prieš juos. Tai turtingas nemedžiaginis paveldas, mūsų senieji papročiai. Bene geriausiai jie atspindimi kaledorinėse šventėse. Kai kurios jų iš seno švenčiamos Lietuvoje. Gi daugelis jau buvo nuėję užmarštin, bet pastaraisiais dešimtmečiais atkurtos ir vis plačiau švenčiamos. 

Šiuo metu rengiu spaudai nuotraukų knygą „Saulės ratu“, kurioje atspindimos visos metų bėgyje Lietuvoje švenčiamos Skaityti toliau

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininke išrinkta punskietė B. Jonuškaitė-Augustinienė (0)

Birute Jonuškaite-Augustinienė | rengėjų nuotr.

Balandžio 20 dieną Vilniuje vykusiame Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) suvažiavime, LRS pirmininke buvo išrinkta punskietė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė.

B. Jonuškaitė-Augustinienė – poetė, prozininkė, vertėja. Gimė 1959 10 05 d. Seivų kaime (Punsko-Seinų-Suvalkų krašte). 1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą, ten baigė žurnalistikos studijas. Dirbo Lenkijoje Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuvių tautinės mažumos leidinyje „Aušra“, Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Per juostą – į širdį (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Atminty iškyla Mariaus Puloko eilėraščio „Lino kelias“ eilutė: „Kaip gaila vasaros ir žydinčio lino, / Bet jo žydėjimas toks trumpas ir trapus. / Jis su žmogum keliauja ilgą, ilgą kelią, / Primindamas kančias, vargus …“. Poeto eilėmis tyliai prikeliama tai, kas protėviams buvo brangu, kas jų gerbta ir mylėta.

Tik poetai, rašytojai padeda geriau suvokti praėjusio laikmečio dvasią. Linas – svarbi lietuvių tautos pasaulėjautos formavimo dalis. Šiandien linas dažnai tampa simboliu, raginančiu saugoti tautos kultūros vertybes.

Todėl ir norisi prabilti J. Tumo-Vaižganto žodžiais: „Per juostą – į širdį“. Toje juostoje Skaityti toliau