Literatūra

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (16)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   Skaityti toliau

Muziejuje – renginys, skirtas Klaipėdos krašto dienai pažymėti (0)

Muziejaus leidinys ir DVD diskas | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Sausio 15 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Klaipėdos krašto dienai pažymėti skirtas renginys. Jo metu bus pristatoma nauja knyga ir DVD filmas „Paskutinis, užvėręs vartus“, parengti pagal Juliaus Radtkės (Rotkio) (g. 1935 m. Žygaičių k., Tauragės apskr., dabar gyv. Ahause, Vokietijoje) rankraštį. Renginyje dalyvaus atsiminimų autorius, kiti garbūs svečiai.

Autobiografiniuose atsiminimuose vaiko ir jaunuolio akimis jautriai atskleidžiama karo bei pokario tikrovė, skaudūs išgyvenimai, patirti lageriuose, emigracijoje Vokietijoje. Skaityti toliau

S. Jašauskytė-Kreiva Plunksna. Mažoji mano… (0)

Asmeninė nuotr.

Mažoji mano
Tarp pirštų byrantis smėli
Gražioji mano
Beribis padangių mėli

Skalsioji mano
Su ašara beriamas grūde Skaityti toliau

L. V. Medelis. Liudininkė iš skrynios (1)

Rusų kalbos vadovėlis 1940 m. | L.Medelio nuotr.

Ką gali papasakoti septyniasdešimt aštuonerių metų amžiaus knygelė

Nuo senatvės parudusiu viršeliu, didesnę savo gyvavimo dalį praleidusi dar senesnėje skrynioje. Viršelio kampe,  virš autoriaus pavardės, pieštuku brūkštelėta sunkiai beįskaitoma Molėtų kraštui įprasta savininko pavardė D. Bareika. Žemiau: „J. Sakalauskas. Trumpas rusų kalbos vadovėlis ir pasikalbėjimai.  Краткий учебник русского языка и разговоры“.  Viršelio apačioje:  „Autoriaus leidinys. Sukrauta „Sakalo“ b-vėje. Kaunas, Kęstučio g. 36“;  išleidimo metai 1940-ieji; 89 puslapiai, aniems laikams nemažas 7000 egzempliorių tiražas, kaina 70 centų. Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje – pažintis su priešistoriniais raštais (2)

„Gilgamešo epas“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Sausio 10 d., 18 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvė, III a.) prasidės išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Skaralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“. Mokslininkai pristatys sakraliausių, pamatinių pasaulio papročių raštų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų raštai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje?

Paskaitose bus atskleista kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek ir Skaityti toliau

Pristatyta monografija „Vydūnas“ ir prisimintas „Alko“ klubo įkūrėjas Steponas Lukoševičius (0)

dr. Vaclovas Bagdonavičius pristatyto monografija „Vydūnas“ | V. Visockienės nuotr.

12.12.12. – taip įdomiai susidėliojo renginio atidarymo laikas Dusetų K. Būgos bibliotekoje, kuomet čia vyko monografijos „Vydūnas“ skirtos žymaus lietuvių mąstytojo, dramaturgo, Prūsų Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno (Vilhelmas Storosta, 1868-1953) metams pristatymas. Pernai kovo 22 d. sukako 150 metų nuo Vydūno gimtadienio, ta proga Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius buvo paskelbęs Vydūno metais.

Knygos autoriai atvyko iš Vilniaus. Dr. Vaclovas Bagdonavičius – iš Šiaulių krašto kilęs filosofas, literatūrologas, Vydūno kūrybos Skaityti toliau

Kviečia paroda „Nedoras grafas ir advokatas Vrublevskis: vienos bibliotekos pėdsakais“ (0)

LMAVB_RSS P-144 exlibris | Vrublevskių bibl. nuotr.

Nuo gruodžio 28 iki 2019 m. sausio 30 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Nedoras grafas ir advokatas Vrublevskis: vienos bibliotekos pėdsakais“, skirta Tado Vrublevskio 160-osioms gimimo metinėms.
 
Šia paroda praveriame duris į LMA Vrublevskių bibliotekos istoriją, daugiau dėmesio skirdami laikotarpiui iki jos įsteigimo 1912 m. ir slėpiningam XX a. pradžios Vilniaus kolekcininkų ir bibliofilų pasauliui. Skaityti toliau

M. Mažvydo bibliotekoje „Lietuvių chartos“ paroda (0)

„Lietuvių chartija“ | Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Sausio 7 d. – rugpjūčio 7 d., Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, II a., veiks vienos knygos paroda – „Lietuvių chartija“.

2019-uosius Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šia proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks vienos knygos paroda. Nuo sausio 7 d. bus rodoma „Lietuvių chartija“, kuri buvo paskelbta Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje ir išreiškė lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. 2019-aisiais sukanka 70 metų, kai „Lietuvių charta“ buvo paskelbta. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. „Dovana“ Lietuvos Valstybės šimtmečiui – nacionalinė kultūros ir meno premija paskirta tautos istorijos niekintojui (40)

Šarūnas Valentinavičius | asmen.nuotr.

Iki tos dienos eita beveik tris dešimtmečius – nuo pirmųjų atkurtos Nepriklausomybės dienų. Eita atkakliai ir įžūliai, visomis įmanomomis priemonėmis ir keliais, išnaudojant visas galimybes ir formas niekinti ir trypti Lietuvos didžiavyrius, kovojusius ir paguldžiusius galvas nelygioje, bet garbingoje kovoje su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Pagaliau – pergalė!

Pergalingai ir galingai  skambant fanfaroms  atėjo ši diena: romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui už gyvybę paaukojusių partizanų atminimo dergimą skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija. Premiją niekintojui pačioje   garbingiausioje vietoje  – Prezidentūroje Skaityti toliau

Du lietuvių literatūros dešimtmečiai: ką skaitėme tuomet ir kuo žavimės šiandien? (1)

pixabay.org nuotr.

Prieš du dešimtmečius Lietuvos literatūros padangėje visu ryškumu spindėjo tokie vardai kaip Gintaras Beresnevičius, Jurga Ivanauskaitė, Ričardas Gavelis, Sigitas Geda ar Jurgis Kunčinas. Ir nors per tą laiką teko atsisveikinti su vienais ryškiausių kūrėjų, jų kūryba iki šiol aktuali, skaitoma ir turbūt ilgai tokia išliks. Savo ruožtu specialistai pastebi, kad per dvidešimt metų subrendo nauja rašytojų karta, sužibo naujos žvaigždės, o profesionalų pozicijas stiprino tuo metu kūrybos keliu dar tik pradėję eiti autoriai. Skaityti toliau

Sausio mėnesį vyks susitikimai su „Metų knygos“ rinkimams pateiktų knygų autoriais (0)

L.Gutauskas. Pravardės rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiami gyvi pokalbiai su autoriais, kurių kūriniai pateikti „Metų knygos“ vardui. Sausio mėnesį vyks susitikimai su Sigitu Parulskiu, Leonardu Gutausku, Giedra Radvilavičiūte ir Herkumi Kunčiumi.

Visų šiųmetiniuose „Metų knygos rinkimuose“ pateiktų lietuvių autorių knygų sąrašas:

Knygų suaugusiesiems penketukas: Skaityti toliau

P. Ambrazevičius: Knyga man – geriausia dovana, o skaitymo malonumo reikia dovanoti daug (video) (0)

Paulius Ambrazevičius | „Baltų lankų“ leidyklos nuotr.

Nuo Lietuvos istorijos ir pasaulio išnykimo scenarijaus iki uždraustos meilės paslapčių Paryžiaus skersgatviuose – meile skaitymu garsėjantys žinomi Lietuvos žmonės šiemet pataria rinktis iš plataus knygų spektro.

„Baltų lankų“ leidykla pakvietė dešimtis kūrinių kasmet perskaitančius Paulių Ambrazevičių, Dovilę Filmanavičiūtę ir Dominyką Vaitiekūną peržvelgti namuose sukauptų knygų lentynas ir vaizdo įrašų serijoje patarti tris šiemet didžiausią įspūdį palikusias knygas. Skaityti toliau

2018 m. M. Mažvydo bibliotekoje daugiausia dėmesio sulaukę kūriniai (0)

Vinilai | lnb.lt nuotr.

2018-iesiems bėgant į pabaigą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo biblioteka skelbia daugiausia dėmesio sulaukusius  kūrinius. Visus metus bibliotekoje ir maži, ir suaugę lankytojai nepaleido iš rankų knygų, grojo arba klausė mėgstamiausius muzikos kūrinius ir nardė po išskirtines kino filmų perteikiamas istorijas. Smalsuoliai gali susipažinti su daugiausia dėmesio sulaukusiais leidiniais.

Knygos keliautojos

Nacionalinės bibliotekos knygų lentynose – daugiau kaip 6 tūkstančiai Skaityti toliau

Almanachas „Žurnalistika“ 2018 (II) – jau skaitytojų rankose (0)

Žurnalistika | Andriaus Repšio nuotr.

Metams baigiantis, mielieji skaitytojai ir kolegos, pasidairėme į Dzūkijos pusę, kur domėjomės pagrindine šių metų „Žurnalistikos“ almanacho tema – „Žiniasklaidos laisvės regionuose analizė. Tai duotybė ar nuolatinė kova?“

„Reikia pripažinti, kad verslo, politikos ir žiniasklaidos santykiai regione tam tikra prasme yra apsunkinti. Artimumo efektas, kai bendravimas yra pakankamai betarpiškas, sukuria iškreiptų santykių poreikį, kuomet manoma, kad šalys galėtų būti Skaityti toliau

V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką (16)

Vladas Terleckas | A. Baltėno nuotr.

Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas.

Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau

Trisdešimt metų kultūrinės atminties sklaidai (0)

LK-2018-3virselis-LLKC-nuotr

Gruodžio 12 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) didžiojoje salėje (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilnius), „Liaudies kultūros“ kviečia į žurnalo 30-mečiui skirtą pokalbį „Šaltinis ar senvagė?“, kuriame dalyvaus habil. dr. profesorė Ingė Lukšaitė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, dailininkė keramikė Julija Ikamaitė ir redakcija.

1988 metais įsteigtas žurnalas „Liaudies kultūra“ jau 30 metų rašo apie Lietuvos praeitį ir dabartį, kultūros paveldą ir tuos, kas jį puoselėja. Išskirtinis žurnalo bruožas – nuolatinis dėmesys įvairių etninės, Skaityti toliau

Stebuklinga stebuklinių pasakų knyga: iš skaptuotų figūrų ir „skaptuotos“ kalbos (1)

Marius Jonutis | R. Gelažiaus nuotr.

Gruodžio 9 d., sekmadienį,Vilniaus Užupyje buvo pristatyta stebuklinių pasakų knyga – „Karalaitė ant stiklo kalno“.

Kas atsitinka atrinkus svarbiausias lietuvių pasakas, jas perrašius šiuolaikiniam skaitytojui ir dar įspūdingai iliustravus? Sakytinę tautosaką apie du dešimtmečius tyrinėjanti mokslininkė Jūratė Šlekonytė, spalvingos medinės skulptūros meistras Marius Jonutis ir rašytoja, nacionalinės premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė pristato būtent tokios partnerystės rezultatą – dvylikos ir dar vienos stebuklinės pasakos knygą „Karalaitė ant stiklo kalno“. Skaityti toliau

Įsivaizduoti Lietuvą: išleistas Lietuvos šimtmečio vizijų leidinys (0)

Įsivaizduoti Lietuvą: išleistas Lietuvos šimtmečio vizijų leidinys | „Baltų lankų“ leidyklos nuotr.

Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko.

Neseniai knygynų lentynas pasiekė unikalus leidinys – „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918–2018“ (sud. Norbertas Černiauskas, Tomas Vaiseta, Marija Drėmaitė; išleido leidykla „Baltos lankos“). Knygoje pateikiama per šimtą metų (1918–2018) valdžios pareigūnų, politikų, menininkų, mokslininkų, inžinierių, kitų intelektualų sugalvotos ir propaguotos ateities idėjos, siūlymai, planai, siekiai ar vaizdiniai, Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ konferencija Punske (2)

„Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske | Punsko „Aušros“ leidyklos nuotr.

Gruodžio 8 d., šeštadienį, Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza 23 g.), vyks „Terra Jatwezenorum“ konferencija skirta Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti

Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau dešimtus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, „Jotvingių kraštas“ („Terra Jatwezenorum“). Jo leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Skaityti toliau

Martyno Mažvydo premija paskirta Sigitui Lūžiui (3)

Sigitas Lūžis | lrkm.lt nuotr.

Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui šiais metais skiriama  Sigitui Lūžiui už Kazimiero Semenavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ pirmosios dalies vertimą iš lotynų kalbos ir reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.

Kultūros istoriko, knygotyrininko, pedagogo ir vertėjo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo Sigito Lūžio pastarųjų metų veikla Skaityti toliau

V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės? (2)

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies

Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir Skaityti toliau

Rašymas balsu – ne už kalnų (3)

Renata Špukienė | Tilde nuotr.

Pagalvoję apie rašymą šiandien daugelis mintyse išgirstame kompiuterio klaviatūros skrebenimo garsą. Rašyti kompiuteriu tapo taip įprasta, kad ilgesnio teksto užrašymą kitokiu būdu turbūt jau sunkiai beįsivaizduojame. Atrodo, kad rašyti spaudinėjant raidyno ženklais paženklintus mygtukus po ranka yra visai patogu – iki kol nenutinka kas nors netikėto ir, pavyzdžiui, nesusilaužome rankos. Būtent toks nutikimas apie naujus rašymo būdus paskatino pagalvoti daugelio knygų autorę, rašytoją Renatą Šerelytę. Tuo metu kalbos technologijų specialistai sako, kad tokios svajonės jau virsta realybe. Skaityti toliau

Penki etnokultūrinio judėjimo dešimtmečiai atsiskleidžia „Ratilio“ istorijoje (0)

„Ratilio“ | V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 24 d., LR Seime, etnokultūrinio sąjūdžio, prasidėjusio pirmų rengėjų būrelių įsisteigimu, 50-mečio proga, vyko konferencija – „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“. Apie šio judėjimo svarbą lietuviškos kultūros ir savimonės išsaugojimui sovietmečiu kalbėjo mokslininkai ir judėjimo dalyviai.

„Nuobodžiai baladoja vagonų ratai – vis tą patį dundesį kaldami į smegenis. Nėra jokių gultų. Sėdime ant medinių suolų kaip įkalti. Visiems pavargo stuburai, nutirpo sėdynės. Studentai pradeda bruzdėti. Girdžiu, vagono gale Veronika [Janulevičiūtė-Povilionienė] tyliai uždainavo: Skaityti toliau

Vilniaus knygų mugės 20-osios sukaktuvės: kvies švęsti ir naktinėti su literatūra bei muzika (0)

VKnygu muge 2019_plakatas.

2019-ųjų Vilniaus knygų mugė lankytojus kvies švęsti, susitikti, skaityti, diskutuoti ir ne tik prisiminti jau du dešimtmečius vykstančios mugės istoriją, bet ir kartu kurti ateities mugės kontūrus. „Po 20-ies metų“ – tokiu šūkiu jubiliejinė mugė lankytojus pasitiks Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vasario 21-24 d.

Organizatoriai žada ne tik išlaikyti pamėgtas ir jau prigijusias tradicijas, bet ir pasiūlyti naujų formų: ilgąjį penktadienį lankytojai bus kviečiami naktinėti ir gerai praleisti laiką specialiame mugės 20-mečiui skirtame renginyje. 

Skaityti toliau

Kviečia naujos dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Tumo kodeksas: Dariau kitiems gera, o pats tapau laimingas.

Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniaus kino teatre „Multikino“ vyks dokumentinės juostos „Tumo kodeksas“ premjera.

Viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių – Juozas Tumas Vaižgantas – energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Pasak gruodį kino ekranus pasieksiančio filmo apie Vaižgantą režisieriaus Eimanto Belicko, jis buvo gerokai aplenkęs laiką ir, tikrąja to žodžio prasme, laisvas žmogus. Skaityti toliau

Istorinėje prezidentūroje vyks dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ pristatymas (1)

Rengėjų nuotr.Gruodžio 6 d., ketvirtadienį, 18 val. Istorinėje Prezidentūroje įvyks dr. Arvydo Anušausko monografijos „Aš esu Vanagas…“ pristatymas.

Knygoje kalbama apie legendinį lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vadą Adolfą Ramanauską –  Vanagą (1918-1957). Vadovavęs vienai kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, Vanagas vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. Skaityti toliau

V. Mačiekus: Nuo ekonomisto iki kraštotyrininko (1)

Venantas Mačiekus | Daivos Červokienės nuotr.

Juozo Keliuočio premijos laureatas Venantas Mačiekus: „Inteligentu gali būti laikomas tik tas žmogus, kuris, be savo pagrindinio darbo, dar kažką daro ir savo krašto kultūrai“.

Šiemet literatūrinė Juozo Keliuočio premija įteikta ekonomistui, kraštotyrininkui, ilgamečiam Vilniaus universiteto dėstytojui, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatui, Rokiškio krašto garbės piliečiui, „Versmės“ leidyklos redaktoriui Venantui Mačiekui. Šiandien jis – „XXI amžiaus“ pašnekovas. Skaityti toliau

Kodėl Bibliopolis geriau negu Akropolis? (1)

Senieji dantiraščiai | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje darbą pradėjo Lietuvos knygos muziejaus kūrimo kolegija. Pirmas sprendimas priimtas dėl  muziejaus pavadinimo, kuris leistų geriausiai atsiskleisti kuriamo muziejaus koncepcijai – Bibliopolis. Lietuvos knygos ir mokslo minties muziejus.

Ar žinote, ką reiškia žodis Bibliopolis? Graikų kalbos žodis polis – tai pilis, miestas, miestas-valstybė, pavyzdžiui, Vatikanas arba senovės Atėnų polis. O graikų žodis biblion reiškia knyga. Iš čia ir Biblija – šventoji knyga, t.y. Šventasis Raštas. Skaityti toliau

R. Bačiulienė. Apie dvylikametį berniuką, kuris svajojo, kūrė ir tikėjo… (0)

Algimantas su seserimi Rūta, pabėgę iš tremties, Utenoje 1948 m. | Asmeninio albumo nuotr.

Tremtiniui, projektuotojui konstruktoriui, knygos „Tremtinio užrašai“ autoriui Algimantui Katiliui (1929-2018) atminti.

Nejaugi kažkada
ant mano kapo
išaugs maža gėlė,
pakreips galvutę,
klausys žiogų svirpimo? Skaityti toliau