Literatūra

P. Šimkavičius. Kaizerio kareivio laiškai ir piešiniai iš Lietuvos (nuotraukos) (0)

Kaizerio kareivio laiškai ir piešiniai iš Lietuvos | P. Šimkavičiaus nuotr.

Rugsėjo 8 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko istorinės knygos „Kaizerio kareivis Lietuvoje: Ivero Henningseno laiškai ir piešiniai“ pristatymas. Knygos pristatymo organizatoriai kvietime rašė: „Tai unikali dokumentinė knyga apie Lietuvą Pirmojo pasaulinio karo metais, kokią ją matė ir fiksavo į Vokietijos kariuomenę mobilizuotas amatininkas iš pietinės Danijos, nužygiavęs karo keliais nuo Augustavo (dabar Lenkija) iki Zarasų.“

Knygos pasirodymo aplinkybės

Renginyje dalyvavęs knygos autorius Kajus Henningsenas pasakojo, kad 1964 m. visiškai Skaityti toliau

Išėjo A. Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ antra dalis (0)

Algimantas Katilius 1948 m. I Archyvinė nuotr.

Antrajoje Algimanto Katiliaus knygos „Tremtinio užrašai“ dalyje aštuoniolikametis paauglys pasakoja apie savo gyvenimą pabėgus iš Sibiro ir besimokant Utenos berniukų gimnazijoje 1948–1951 metais, esant pačiam Stalino režimo įkarščiui, kai buvo įvykdytas ne vienas šiurpus nusikaltimas prieš lietuvių tautą.

Leidinys skirtas plačiam skaitytojui ratui, o ypatingai jaunimui. Bendraamžio žodžiais, paaugliai išgirsta kaip sovietmečiu buvo varžoma žmogaus ir žodžio laisvė, kaip jaunas žmogus buvo verčiamas laviruoti tarp sovietinio saugumo pinklių ir deginančio troškimo kovoti už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę. Skaityti toliau

V. Daujotytės requiem Lietuvių literatūros katedrai (1)

Daujotyte-Pakeriene_vu.lt

Rugsėjo 12-osios vakarą, vis rečiau sklidinai prisipildanti Rašytojų sąjungos salė, tiesiog lūžte lūžo nuo žmonių gausos: akademikai ir profesoriai, filosofai ir rašytojai, studentai… Visa ši gražių žmonių minia susirinko į vienos šviesiausių nūdienos Lietuvos asmenybių – mokslininkės, pedagogės ir poetės profesorės Viktorijos Daujotytės kūrybos vakarą bei dviejų naujų jos knygų pristatymą.

Vieną tų knygų – itin komerciškai neparankiu pavadinimu „Asmeniniai kursai“ (negana to, dar ir su paantrašte „Įvadai, laisvi seminarai, paskaitos“) – jau esu perskaitęs, tad skubu patikinti, Skaityti toliau

A. Baranausko poemą „Anykščių šilelis“ jau galima skaityti ir ispanų kalba (0)

Leidėjų nuotr.

Rugsėjo 14 d. 17.30 val. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius, Renginių erdvėje, III a.) vyks į ispanų kalbą išverstos Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelio“ sutiktuvės.

Pagaliau klasikinį lietuvių poezijos kūrinį, Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“, ir po tiek metų vis dar tebejaudinantį daugiaprasme „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę“ metafora, galima skaityti ir ispaniškai. Skaityti toliau

V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame (4)

Vytautas Bubnys. Irmanto Sidareviciaus nuotr.

Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.

Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau

Tautinių mažumų namuose – pažintis su Pranciškumi Skorina (video) (4)

Parodos atidarymas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 7 d. Tautinių bendrijų namuose atidaryta paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“.

Prieš 500 metų, Prahoje, Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – „Rusėniškąją Bibliją“.

Po penkerių metų, 1522-aisiais, jis Vilniuje išleido – „Mažąją kelionių knygelę“, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą „Apaštalo“ pavadinimu. Šiais Skaityti toliau

Ukmergėje – knygos „Pabaisko mūšis ir jo epocha“ pristatymas, Pabaiske – „Pabaisko mūšis su prieskoniais“ (1)

Knyga „Pabaisko mūšis ir jo epocha“ | Alkas.lt nuotr.

1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko mūšis yra vienas iš svarbių  Lietuvos istorijos įvykių, kartu – didžiausias viduramžių mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje. Jo metu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė sumušė jungtines Vokiečių ordino Livonijos magistro Franko Kerskorfo ir jo remiamo nuversto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos pajėgas. Mūšis lėmė Žygimanto pergalę vidaus kare ir niokojančio vidaus karo pabaigą. Taip pat tai buvo paskutinis lietuvių mūšis su kryžiuočiais.

Šiemet Lietuvos edukologijos universitetas išleido pirmąją specialiai šiam mūšiui skirtą Skaityti toliau

Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video) (0)

„Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“. Knygos viršelis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 7 d., 16 val., Tautinių bendrijų namuose, įvyks kilnojamosios parodos – „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymas. Parodą pristatys dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, vienas parodos autorių ir rengėjų.

Parodai medžiagą rinko, jos išdėstymą kūrė ir tekstus rašė grupė Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos mokslininkų. Rengiant parodą, LMA Vrublevskių bibliotekai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Baltarusijos NMA Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Lėšų leidybai skyrė Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros Skaityti toliau

Kviečia paroda „Pirmasis uždraustas Lietuvos autorius“ (0)

Uzdrausta knyga Mykolo JuodojoRugsėjo 8 d. – spalio 8 d. visi  apsilankę M. Mažvydo bibliotekoje (atrijus, prie M. Mažvydo skulptūros, III a.), besidomintys istorija ir švietimu, turės galimybę apsilankyti senos, įdomios ir retos knygos „Index librorum prohibitorum, cum regulis confectis per patres, a Tridentina Synodo delectos. Sanctissimi Domini Pij IIII. Pontificis Maximi, authoritate comprobatus.  1586 / Venecija“ parodoje.

Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565) – Reformacijos lyderis ir evangelikų bendruomenės telkėjas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Romos katalikų bažnyčios pripažintas pavojingiausiu veikėju, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: SUN TZU – karo menas lyderiams (video) (0)

Audrys Antanaitis, Prof. Dr. Renaldas Gudauskas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Kinų karvedys ir mąstytojas Sun Tzu savo knygą „Karo menas“ parašė prieš du su puse tūkstančio metų. Joje išdėstytos mintys nepaseno iki šiol ir yra plačiai pritaikomos ne tik kare, bet ir versle, politikoje, net asmeniniame gyvenime.

Kokios amžinosios tiesos šiandien moko gyvenimo XXI amžiaus žmones? Ar reikia jas išversti į moderniąją kalbą? Ir, pagaliau, ar reikia „Karo meną“ dėstyti mokyklose?

Apie tai Audrys Antanaitis kalbėjosi su Verslo vadybos ir Sun Tzu ekspertu profesorium Renaldu Gudausku. Filmavo Arūnas Sartanavičius Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Juventa Mudėnienė ir stebuklingasis miestas (video) (0)

Audrys Antanaitis,Juventa Mudėnienė, Paulius Mudėnas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ne, ne apie Harį Poterį šis pokalbis. Nes stebuklų būna ne vien pasakose, bet ir tikrovėje, o tikrovė Lietuvai ir lietuviams padovanojo stebuklingąjį miestą. Vilnius lietuviams visada buvo ir lieka ypatingas, tik suprasti tą ne visada taip paprasta. Tačiau jei atsiverti Juventos Mudėnienės ir Pauliaus Mudėno knygą „Ar prisiminsi mane, Vilniau?“ , stebuklo nuojauta pasklinda jau iš pirmųjų jos puslapių.

Puslapių? Tai knyga, kurioje ir puslapiai kitokie…. Skaityti toliau

V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė (0)

A. Matulevičius, MLRT atssakingoji sekretorė B. Kurgonienė, MLRT pirmininkas V. Šilas | J. Česnavičiaus nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, tikrai verta atsigręžti ne tik į Vasario 16-osios signatarus, bet ir jų brandos kelio genezę. Taigi ir į ankstyvąją lietuvių tautinio atgimimo žiniasklaidą. Pirmiausia, į Aušros ir Varpo žurnalus. Jų tematiką nagrinėjo literatūrologai Adolfas Sprindys, Irena  Kostkevičiūtė, literatas Juozas Tumas, kalbininkas Arnoldas Piročkinas, istorikai Vytautas Merkys, Rimantas Vėbra, bibliografas Vaclovas Biržiška, knygotyrininkas Domas Kaunas ir kiti. Savo skelbtuose prisiminimuose apie Aušrą ir Varpą kalbėjo ir juose rašę aušrininkai dr. Jonas Basanavičius, Martynas Jankus, Jonas Šliupas. Skaityti toliau

Lietuvių liaudies siaubo pasakos atgis ant Migonių piliakalnio (0)

Migoniu_piliakalnis_2009_A. Kurilienes nuotr._kaisiadoriumuziejus.lt

Rugpjūčio 19 d. 21 val. profesionalus „Apeirono teatras“ iš Klaipėdos kviečia visus norinčius aplankyti šį piliakalnį (Kruonio sen., Kaišiadorių raj.) ir kartu pasiklausyti Migonių šiurpės bei kitų lietuvių liaudies siaubo pasakų.

Migonių kaime esantis piliakalnis labiausiai mistifikuojamas, susijęs su mitologija ir legendomis liaudies tradicijose. Jis ir senovės gyvenvietė datuojami I tūkstantmečiu. 1888 m. archeologas, baltų tautosakos tyrinėtojas E. Volteris apie šį piliakalnį užrašė ir kelis padavimus, Skaityti toliau

Neringoje pristatatomas leidinys „Raganų kalno pasakos“ (0)

Rengėjų nuotr.

Liepos 27 d. Neringoje buvo pristatytas naujas išskirtinis leidinys – ilgametės mokytojos, seniūnės, gyvenvietės metraštininkės, rašytojos Aldonos Kazlauskaitės Balsevičienės knyga-albumas „Raganų kalno pasakos“.

Liepos 27 dieną šią „Eglės“ leidyklos išleistą knygą, kurios leidyba rūpinosi ir rėmė Liudviko Rėzos kultūros centras ir Neringos savivaldybė, buvo sutikta Juodkrantėje, kur nedidelė kultūros centro parodų salė toli gražu nepajėgė sutalpinti visų atėjusių į pristatymą. Sutiktuvių metu apie knygos prasmę, leidimo peripetijas Raganų kalno istoriją kalbėjo Aldona Balsevičienė, Skaityti toliau

G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje bus pristatyta paroda apie J. Urbšį (0)

Juozas Urbšys | asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 1 d. 17 val. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks knygos ir dokumentinės parodos „Juozas Urbšys: gyvenimu liudiju istoriją. Karininkas, diplomatas, kultūros veikėjas“ pristatymas. Dalyvaus knygos ir parodos sudarytojas Vilius Kavaliauskas, ministro J. Urbšio vaikaitė Ona Urbšytė.

Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministrui, diplomatui J. Urbšiui (1896–1991) teko lemtis sujungti dvi Lietuvos valstybes: Respubliką, egzistavusią tarpukariu, ir Respubliką, atgimusią Sąjūdžio miniose bei 1991 m. sausio 13-osios Skaityti toliau

Knygoje pristatomi Europos gamtos parkai (0)

knyga apie Europos parkus_vstt.lt

Neseniai EUROPARK federacijos ir Vokietijos gamtos parkų asociacijos išleistoje knygoje anglų kalba „Living Landscapes“ publikuotas straipsnis ir apie Lietuvos regioninius parkus. Tai yra pirmoji tokio pobūdžio knyga, kurioje pristatomi Europos regioniniai, gamtos ir kraštovaizdžio parkai.

Europoje yra beveik 900 regioninių (dar kartais vadinamų gamtos arba kraštovaizdžio) parkų, kurie įsteigti 20-yje Europos sąjungos valstybių narių, taip pat Šveicarijoje ir Norvegijoje. Skaityti toliau

Populiariausių autorių ir knygų dešimtukai: ką skaito bibliotekų lankytojai? (0)

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Asociacija LATGA praėjusią savaitę Kultūros ministerijai pateikė autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2016 m. ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, tradiciškai buvo sudaryti populiariausių autorių ir knygų dešimtukai. 

Paaiškėjo, kad praėjusiais metais, kaip ir 2015-aisiais, daugiausiai kartų iš lietuvių autorių skaitytos vaikų ir paauglių rašytojo Vytauto Račicko knygos. Antrąją vietą skaitomiausių bibliotekose lietuvių grožinės literatūros autorių sąraše Skaityti toliau

Menininkai ir leidėjai prašo Seimo nenumarinti lietuviškos kultūros (0)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liepos 4 d. Seimo Kultūros komitetas ketina svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus. Praėjusią savaitę Seimui perdavus šį klausimą svarstyti Kultūros komitetui, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą.

Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai. Nuo šių metų jie turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų.

Skaityti toliau

Į Lietuvą atvyksta garsioji „Dinos knygos“ autorė H. Vasmo (0)

Lietuvių kalbos ir kultūros centras

Norvegijos literatūros karaliene vadinama autorė – neabejotinai viena laukiamiausių viešnių šiemet lapkritį vyksiančioje tarptautinėje literatūros šventėje „Vilniaus lapai“. Įtaigaus žodžio galia rašytojai pavyko užkariauti daugelio skaitytojų širdis visame pasaulyje.

Vertinama ir skaitytojų, ir kritikų

Į susitikimus su lietuvių ir užsienio literatūros žvaigždėmis jau antrus metus kviečiantis ir pernai didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukęs renginys „Vilniaus lapai“ šiemet siūlys ne mažiau intriguojančią programą. Skaityti toliau

A. Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos (10)

Alkas.lt koliažas

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1] Skaityti toliau

S. Šaltenis pasiūlytas J. Avyžiaus premijai (0)

Saulius Šaltenis | maironiomuziejus.lt, Z. Baltrušio nuotr.

Joniškio rajono savivaldybė Jono Avyžiaus literatūros premiją šiemet planuoja skirti rašytojui Sauliui Šalteniui. Sprendimą dėl to dar turės priimti savivaldybės taryba.

S. Šaltenis premijai gauti pasiūlytas už romaną „Demonų amžius“. Jame rašytojas atskleidžia sudėtingą prieškario ir pirmųjų Lietuvos okupacijos metų laikotarpį. Lemtingi įvykiai į savo sūkurį įtraukia talentingą poetę Juditą. Iš naivaus iliuzijų pasaulio staiga ji patenka į skaudžią akistatą su laiku. Įžvalgesnis skaitytojas poetės gyvenimo istorijoje nesunkiai pastebės paralelių su Salomėjos Nėries biografija. Pagal romaną „Demonų amžius“ šiuo metu kuriamas vaidybinis filmas. Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse – unikalus tremties liudijimas (0)

Knyga.Saugoti amziamsBirželio 8 d. 17 val. vyks tremtinio Rimanto Kuprio knygos „Saugoti amžiams. Mūsų šeimos tremties istorija“ pristatymas Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).

Ši knyga – tai tikras liudijimas apie 1941 m. tremtinius, jų iškentėtus vargus ir patirtas kančias. Taip pat, tai pasakojimas apie žmones, išlikusius net ir tokiomis baisiomis sąlygomis, apie Tėvynės meilę ir begalinį troškimą grįžti namo, į Lietuvą.

Knygos pristatyme dalyvaus: Knygos autorius, 1941 m. tremtinys Rimantas Kuprys, Skaityti toliau

Dž. Orvelas: Mes gyvename totalitarinių valstybių epochoje (13)

Džordžas Orvelas | Archyvinė nuotr.

Čia pateikiama  Džordžo Orvelo (1903 – 1950) paskaita buvo transliuojama  per BBC radiją gal savaitė iki hitlerinės Vokietijos ir stalininės TSRS karo pradžios 1941 m. Jos pavadinimas: Literatūra ir totalitarizmas.  Tame pasakojime jau yra užuominų ir įžvalgų, susisiekiančių su garsiuoju romanu „1984“  (išleistas Anglijoje po aštuonerių metų, 1949), todėl įdomu pastebėti rašytojo nuostatų kaitą.  Jo vartojami terminai socializmas, liberalizmas, kapitalizmas, totalitarizmas per daugiau nei 70 metų įgijo kitų atspalvių. Jis aršiai puldavo literatus, kurie (kaip Bernardas  Šou) tapatino socializmą su Sovietų sąjunga. Jis nuolat tvirtino, kad socializmą besirengiančioms kurti valstybėms dera kaip ugnies bijoti Skaityti toliau

Mirė poetė, mokytoja Bronė Liniauskienė (0)

Bronė Liniauskienė | klavb.lt nuotr.

Gegužės 28 dieną Kretingoje, eidama devyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus mirė vyriausiosios kartos poetė, iškili pedagogė,  ilgametė lietuvių kalbos  ir literatūros mokytoja-ekspertė, pokario partizanų ryšininkė, Kretingos Garbės pilietė Bronė Liniauskienė (1923 – 2017).

Bronė Liniauskienė-Rimkevičiūtė gimė 1923 metų kovo 20 dieną Žilionių kaime Radviliškio rajone. 1931-1935 m. poetė mokėsi Vėriškių (Radviliškio r.) pradinėje mokykloje, 1935-1937 m. – Šeduvos progimnazijoje, 1941 metais baigė Šeduvos „Saulės” progimnaziją, 1943 metais – Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1957-1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, jį baigusi įgijo lituanistės Skaityti toliau

Kviečia neįtikėtinų istorijų paroda „O tempora! O mores!“ VU bibliotekoje (0)

paroda O tempora. O mores_vu.lt

Gegužės 31 d. 16.30 val. Vilniaus universiteto biblioteka (P. Smuglevičiaus salėje, Universiteto g. 3, I a.) kviečia visus nepaprastų istorijų mėgėjus į unikalią ir šiek tiek šokiruojančią parodą „O tempora! O mores!“ („O laikai! O papročiai!“). Parodoje bus eksponuojami visuomenei dar nematyti dokumentai, saugomi VU bibliotekoje. Atidarymo metu lankytojai galės dalyvauti ir intriguojančioje diskusijoje apie žmogaus nuodėmes ir prigimtį. Bus pristatyta neseniai  pasirodžiusi bibliotekos įdomybių knyga „Bibliotheca curiosa“.

Kas ir kaip lemia mūsų elgesį vienoje ar kitoje situacijoje? Kaip žmogaus elgesys keitėsi istoriškai ir kur glūdi mūsų papročių šaknys? Skaityti toliau

Varėniškiams bus pristatytas jų šnektos žodynas (0)

Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno pirmasis tomas (A–M) | D. Valentukevičienės nuotr.

Gegužės 26 d. Varėnoje vyksiančiame folkloro šventėje „Dzūkų godos“ bus pristatytas „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas“. Varėniškiai ir miesto svečiai su jų gimtajai tarmei skirtu žodynu galės susipažinti  Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) vyksiančioje konferencijoje, į kurią registracija prasidės nuo 9:30.

Dzūkų šnektos žodyną 2017 m. sausio mėnesį išleido Lietuvių kalbos institutas. Varėnoje vyksiančiame festivalyje, skirtame Lietuvos šimtmečiui paminėti, dalyvaus ir žodyno sudarytojos – dr. Asta Leskauskaitė ir dr. Vilija Ragaišienė.  Žodyno Skaityti toliau

Minint I. Simonaitytės metus (0)

Simonaityte minint_spektaklis

Minint I. Simonaitytės metus Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje gegužės mėnesį startavo projekto „Literatūrinė uoga“ spektaklis „Ir išaugo obelis, apglėbusi visą Lietuvą“. Režisierė Audra Lenkauskienė subūrė jaunimą ir pristatė jiems Ievos Simonaitytės kūrybą, įvairiasluoksnę ir šakotą, suaugusią su pamario krašto istorinėmis situacijomis.  Literatūrinis vaidinimas „Ir išaugo Obelis, apglėbusi visą Lietuvą“, tai kūrybinės asociacijos apie rašytojos Ievos Simonaitytės gyvenimą, apie romano „Vilius Karalius“ moterų kančią, aistrą, klystkelius, apie viltį, kad kūryba nebus pamiršta. Klaipėdiškiai švęsdami rašytojos jubiliejų nebuvo ištižę ir dirbo diena dienon. 

Skaityti toliau

Airijos bibliotekose – lietuviškos knygos (0)

urm.lt nuotr.

Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė gegužės 13 dieną šalia Dublino esančiame Blančardstaune vienai iš didžiausių Airijos bibliotekų perdavė Šilutės Soroptimos klubo surinktas knygas.

Renginio metu R. Adomaitienė padėkojo Soroptimos klubui, surengusiam akciją „Skaityk lietuvišką knygą Airijoje“. Klubas surinko didelę ir įvairiapusišką knygų kolekciją ir atsiuntė ją į Airiją. Ambasadorė taip pat pasidžiaugė Blančarstauno bibliotekos sprendimu įrengti lietuviškų knygų skyrių ir taip padėti čia gyvenantiems lietuviams išsaugoti gimtąją kalbą. Skaityti toliau

„Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“ (0)

Sigitas Narbutas | Rengėjų nuotr.

Gegužės 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks šios bibliotekos direktoriaus doc. dr. Sigito Narbuto vieša paskaita „Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“.

Lektorius pristatys LDK raštiją, kuri suformavo Pranciškų Skoriną – vertėją, leidėją, poetą ir religinių raštų rengėją. Bus pasakojama apie LDK rankraštinių knygų savitumą, taip pat Rusėniškosios Biblijos amžininkes – pirmąsias Lietuvos autorių parengtas ir užsienyje išspausdintas knygas. Pasirėmus tokiais kontekstais, atskleidžiamas Rusėniškosios Biblijos savitumas. Skaityti toliau

K. Rastenis (1950–2017). Iš paskutiniųjų eilėraščių (0)

Poetas Kęstutis Rastenis "Poezijos pavasario" renginyje. 2011-05-19. | R. Tamošaičio nuotr.

Kur jie nueina
Vakaro vaikai?
Kur atsiskleidžia nemigos šaltinis?
Mes stovime stebuklo viltyje
Mes regime jų džiaugsmą paskutinį
Kas jiems atsako
Į klausimus visus?
Kas atveria duris į kitą erdvę?
Tolybėje išnyranti gija
Artybėje jų šauksmas merdi
Tokia viltis jos apmatus matai
Ir judesiai jų sieloj įrašyti
Ir tu žinai kas buvo visa tai
Ir supranti jų skrydį
2011.11.25

Vilties išmokyk mus visus
Būties parodyk prasmę
Kai laikas bėga atkaklus
Jame savęs nerasime
Tokius pažįstame save
Neprarastus ir nežadėtus
Neišsipildžiusius deja
Ir pamirštus per lietų
Prisiminimų sūkury
Vis vien ir mes atsikartojam
Tu meilę pažadėt turi
Ir spindintį rytojų
2011.11.07
Skaityti toliau