Literatūra

Regos ar skaitymo negalią turintiems žmonėms – daugiau prieinamų kūrinių (0)

lrv.lt nuotr.

Aklieji, taip pat regos sutrikimų ar kitą teksto skaitymo negalią turintys asmenys nemokamai galės pasiekti daugiau jiems prieinamų formatų kūrinių ir objektų: knygų, žurnalų, laikraščių, periodinių leidinių, spaudinių, kitų tekstų, taip pat natų, įskaitant garso formato medžiagą. Tai numato Kultūros ministerijos parengtas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų projektas.

 „Pagal Kultūros ministerijos parengtas pataisas tokiems asmenims skirti kūrinių ir kitų objektų formatai nekomerciniais tikslais galės būti gaminami be autorių sutikimo, Skaityti toliau

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą (2)

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Tarmės – tai didžiulis mūsų tautos turtas. Jos ne miršta, o kinta, priklausomai nuo sociokultūrinės aplinkos. Apie tai buvo kalbama Kačerginės daugiafunkciame centre vykusiame seminare, kurį surengė Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir Kauno rajono savivaldybės Švietimo centras.

Renginyje, į kurį atvyko daugiausia lietuvių kalbos mokytojai, buvo pristatyta LKI parengta studija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“. Knygoje pateikti lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai ir jų komentarai. Skaityti toliau

Lietuvoje rūkantys vyrai serga ir miršta dažniau nei moterys (0)

Lietuvoje rūkantys vyrai serga ir miršta dažniau nei moterys | Pixabay nuotr.

Higienos institutas atliko rūkymo padarinių Lietuvos gyventojų sveikatai apžvalgą. Šios apžvalgos duomenimis, rūkymas traktuojamas kaip pagrindinis net 25-ių įvairių ligų ar jų grupių, tarp jų įvairių piktybinių navikų, kraujotakos ir kvėpavimo ligų, rizikos veiksnys.

Rūkantys vyrai serga dažniau

Mūsų šalyje vyrų sergamumas visomis su rūkymu susijusiomis ligomis buvo Skaityti toliau

Kokias paslaptis gali atskleisti senieji leidiniai (0)

Kokias paslaptis gali atskleisti senieji leidiniai | Lietuvos medicinos bibliotekos nuotr.

Lietuvos medicinos bibliotekoje Senosios literatūros fonde saugoma daugiau kaip 5000 fizinių vienetų dokumentų nuo XVI a. iki 1917 metų. Tai – enciklopedijos, žinynai, žodynai, atlasai, vadovėliai daugiausia lotynų, lenkų, prancūzų, rusų kalbomis. Taip pat saugoma pirmosios Lietuvoje išleistos medicininės knygos „Commentariola medicina et physica ad aliquot scripta“, išspausdintos Vilniuje 1584 m. Jono Karcano spaustuvėje, faksimilė. Skaityti toliau

Senų ir retų knygų kolekcininkas J. Gumbis: Lietuva turi kuo didžiuotis (0)

Jauniaus Gumbio knygų kolekcijos rinkinio dalis | A. Lukšėno nuotr.

Jau nuo rugsėjo 13 iki spalio 21 dienos, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vyksta „Advokato Jauniaus Gumbio kolekcija: knygose išlikusi praeitis“ paroda. Parodos laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys ir to paties pavadinimo albumą, supažindinantį su J. Gumbio senųjų knygų kolekcija.

„Senosios knygos išskirtinės ir išore, ir turiniu, paliečiančiu beveik visas gyvenimo sritis. Jose galime rasti ne tik istorinę, religinę, teisinę, bet ir geografinę Lietuvą. Kolekcijos knygos – tai religinės ir pasaulietinės tematikos meno kūriniai, kurie leidžia simboliškai, iš naujo, specifiškai ir intelektualiai atrasti Lietuvos istoriją“, – pasakoja teisės mokslų daktaras Jaunius Gumbis, Skaityti toliau

Bus pristatyta baltarusių istoriko V. Bešanovo knyga „1943-ieji. Lūžio metai“ (1)

V.Bešavovo knyga | leidėjų nuotr.

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „II pasaulinis karas“ naujieną – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą „1943-ieji. Lūžio metai“. Tai jau šeštoji šio autoriaus knyga lietuvių kalba.

„Prasidėjo 1943-ieji, kurie buvo pavadinti lūžio metais. Metai, kuriais prasidėjo „pergalės saliutų era“. Patys kruviniausi „didžiojo tėvynės karo“ metai“ – taip pratarmėje knygai „1943-ieji. Lūžio metai“ rašo iš Bresto kilęs žinomas baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas, kurio darbai ir autoriaus tėvynėje bei Rusijoje, ir už šiųdviejų valstybių ribų susilaukia didelio atgarsio, polemikos, karštų ginčų.

Knygų apie „didįjį tėvynės karą“ serijoje V. Bešanovas detaliai ir profesionaliai Skaityti toliau

Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ (nuotraukos) (1)

Pristatyta Š. Toliušio knyga „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 13 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“ sutiktuvės. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis pasidalino savo apmąstymais apie žmogaus būtį ir Mažosios Lietuvos likimą. Tylos minute renginio dalyviai pagerbė Šarūno Toliušio (1949-2018) atminimą.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Ramunė Dambrauskienė ir kolekcininkas-bibliofilas Vidmantas Staniulis pristatė inžinieriaus ir periodikos leidinių kolekcininko Skaityti toliau

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga (0)

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.

Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.

Renginyje dalyvavo knygos autoriai, istorikai, žydų bendruomenės atstovai. Skaityti toliau

Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatys knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“ (14)

dr. Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Rugsėjo 5 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, A. Micevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Konferencijų salėje vyks susitikimas su Sąjūdžio pradininku, rašytoju, filosofu dr. Arvydu Juozaičiu. Jis pristatys savo naujausią knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“.

„Tėvynės tuštėjimo metas“ – knyga takoskyra, kurią A. Juozaitis rašė septyniolika metų. Joje sudėtos esė rašytos išgyvenant nūdienio Lietuvos valstybingumo zenitą ir valstybingumo nuosmukį. Karčioji mūsų gyvenimo tiesa – iki šiol neregėtai gausus jaunosios lietuvių kartos emigravimas iš Tėvynės suprantamas kaip nacionalinės idėjos krizė. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Kaunas yra Kaunas (5)

„Kaunas Photo“ nuotr.

Naujos knygos pradžia

Gerokai pagyvenęs po saule rašeiva ūmai pajuto, kad Kaunas užstoja jam pusę dangaus. „Kaip šitaip?“ – išsigandęs apsidairė. Ir dar kartą krūptelėjo, nes lūpos ištarė: „Ne pusę dangaus Kaunas man užstoja, o pusę širdies užgula. Kiekvienas padorus lietuvis negali gyventi ir negyvena be Kauno.“ Tai toks Kaunas.

Ir rašeiva ėmėsi šios knygos.

J. Adomas Mickevičius buvo litvinas, nors lietuviškai nekalbėjo. Skaityti toliau

„Knyginyčia“: Leonidas Jacinevičius: elegantiškas miestietis, nepakeitęs gyvenimo būdo (video) (1)

Leonidas Jacinevičius | http://maironiomuziejus.lt nuotr.

Vidurvasarį susirinkę „Knyginyčios“ šnekėtojai svarsto, kaip nuo užmaršties gelbėti Leonidą Jacinevičių (1944–1995). Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Ginas Dabašinskas, Arūnas Brazauskas, išdėlioję ant stalo kelias nedidelio formato L. Jacinevičiaus knygas, konstatuoja, kad po autoriaus mirties nė viena nebuvo perleista.

Neišdilusios atminties ženklu galbūt laikytinas naujas miuziklo „Ugnies medžioklės su varovais“ pastatymas (2014 m.), tačiau kiek tas „prisikėlimas“ suaugęs su L. Jacinevičiumi, kuris kartu su Sauliumi Šalteniu yra vienas iš libreto autorių? Skaityti toliau

Zarasuose vyko pokalbis „Kodėl dar šiandien skaitome knygas?“ (0)

I. Dumbravienės nuotr.

Švenčiant Zarasų miesto 512–tąjį gimtadienį, pasidalyti mintimis apie skaitymą buvo atvykęs filosofijos daktaras, žurnalistas, knygų sudarytojas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Navickas.

Į diskusiją „Kodėl dar šiandien skaitome knygas?“ susirinko gausus būrys bibliotekos skaitytojų, bičiulių, miesto svečių. Kolegą A. Navicką atlydėjo Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, linkėdamas klausytojams neprarasti skaitymo malonumo. Skaityti toliau

Vienuoliktoji eiliuoto žodžio ir dainos šventė (0)

Vienuoliktoji eiliuoto žodžio ir dainos šventė | Zarasų viešosios bibliotekos nuotr.

Tikriausiai daugelis zarasiškių pritars, kad vienas didžiausių ir laukiamiausių renginių bibliotekoje yra „Nakties skaitymai“. Kūrybinė išraiška, jaukus muzikavimas, gaivi rugpjūčio nakties ramybė ir vėl kvietė klausytoją leistis į intriguojančių improvizacijos vingių kupiną kelionę.

Šiais metais skaitymuose „Žodyje daugiau dangaus“ dalyvavo poetai Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Viktoras Rudžianskas, aktorius, bardas Giedrius Arbačiauskas su žmona Agne, kurie papildė autorius muzikiniais sąskambiais. Skaityti toliau

„Šimtmečio dovana pasauliui“ – lietuvių autorių knygos užsienio lietuvių mokykloms (video) (0)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka prisijungė prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuoto projekto „Šimtmečio dovana pasauliui“, kurio metu dovanojamos lietuvių autorių knygos užsienio lietuvių mokykloms. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas.

Vykdant šį projektą į užsienį iškeliaus daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Skaityti toliau

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija (1)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Šios knygos – tai Lietuvos įvaizdžio skyriaus inicijuota „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirta išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas, kurios turi nuolatines patalpas, taip pat ambasadas. Skaityti toliau

Bus pristatytas dokumentinis-vaidybinis filmas apie Nijolę Sadūnaitę (0)

Rugpjūčio 21 d.: dokumentinio-vaidybinio filmo „Dangus lageryje“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Rugpjūčio 21 d., 17.30 val., Vilniuje, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centre, Konferencijų salėje, V a., vyks dokumentinio-vaidybinio filmo „Dangus lageryje“ pristatymas.

„Noriu jums pasakyti, kad visus myliu kaip savo brolius, seseris ir, jeigu reikėtų, nesvyruodama už kiekvieną atiduočiau savo gyvybę“, – tokį gniaužiantį kvapą įžanginį gynimosi kalbos sakinį 1975 metais sovietų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pasakė kukli ir altruistiška vienuolė Nijolė Felicija Sadūnaitė. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaityti toliau

Kur ilsisi Vytautas Didysis? (9)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

Artėjant Valstybės dienai pakartotinai išleista kiek papildyta vieno iškiliausių ir šviesiausių Lietuvos žmonių architekto Napalio Kitkausko knyga „Vilniaus arkikatedros požemiai“. Tarytum dar vienas valstybės tūkstantmečio paliudijimas, kuriuo taip ir nesugebėta pasinaudoti net šimtmečio proga.

Juk vargu, ar visi Arkikatedros maldininkai žino, kad jos požemiai – kunigaikščių, tarp jų ir Vytauto Didžiojo amžinojo poilsio vieta. Praeities valdovų panteono sutvarkymo idėja, galima sakyti, taip ir lieka užmesta net garsiau nenuskambėjusi. Neprisiminta net išskirtiniais valstybės metais. Skaityti toliau

„Knyginyčia“: ar Justino Marcinkevičiaus kūrybos laukas jau išminuotas? (video) (2)

Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai Vilija Baublytė, Arūnas Brazauskas ir Ginas Dabašinskas svarsto apie pušį, kuri pradėjo juoktis daugiau nei prieš pusę amžiaus, tačiau pralinksmino anaiptol ne visus.

Justino Marcinkevičiaus „Pušis, kuri juokėsi“ (1961 m.), savotiškai programinė apysaka, išversta į keleto tuomet komunistinių valstybių kalbų, 1991-aisiais garsiai pokštelėjo, tarsi lūždama, kada TV laidoje „Krantas“ Tomas Venclova ir Skaityti toliau

Rašytojai, Kovo 11-osios Akto signatarei Vidmantei Jasukaitytei –70 (video, nuotraukos) (1)

Vidmantė Jasukaitytė | Alkas.lt nuotr.

Liepos 10 d. poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė švenčia neeilinį 70-ąjį gimtadienį. Deja dėl pablogėjusios sveikatos ji priversta šią svarbią dieną sutikti ligoninėje.

Vidmantė Jasukaitytė g. 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-oje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Skaityti toliau

Išleistas naujas istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus (1)

V. M. Knabikaitė. Taurė, gyvatė, svastika | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Rašytoja, keturių istorinių romanų autorė Vaida Marija Knabikaitė naujame romane „Taurė, gyvatė ir svastika“ grįžta prie neišsemiamos nacių diktatoriaus temos, svarbiausiais knygos veikėjais pasirinkusi asmeninius Adolfo Hitlerio gydytojus: Teodorą Morelį (Theodor Morell), Liudvigą Štumpfegerį (Ludwig Stumpfegger) ir Karlą Brantą (Karl Brandt).

Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika, vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus? Skaityti toliau

Bus pristatytas pirmą kartą lietuvių kalba išleista K. Simonavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“ (5)

Kazimieras Simonavičius (1600-apie 1651) | Wikipedia.org nuotr.

Liepos 5 d., 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje Kaune bus pristatytas pirmasis vieno garsiausių lietuvių mokslininkų Kazimiero Simonavičiaus (kartais Semenavičiaus) veikalo „Artis magnae artilleriae“ vertimas į lietuvių kalbą. Apie 700 puslapių darbas gimtąją kalba išleistas praėjus pusketvirto šimto metų nuo originalo lotynų kalba pasirodymo 1650 m. Amsterdame.

Veikalas „Didysis artilerijos menas“ daugiau nei du šimtmečius Europoje buvo

Skaityti toliau

T. Adomavičius: Geri knygos piešiniai gali pagerinti silpną veikalą (0)

Knygos „Tvanų šeimynėlė. Geri kaimynai“ viršelis | Leidyklos „Nieko rimto“ nuotr.

Ne kartą buvome mokyti nespręsti apie knygą iš jos viršelio. O ar galima spręsti apie knygą iš jos paveikslėlių? Ar piešiniai gali pataisyti vidutiniškai parašytą kūrinį? Iliustruotojo ir grafikos dizainerio Tado Adomavičiaus meilė knygoms ir jų paveikslėliams atvedė jį iki leidyklos „Nieko rimto“ durų. Šios leidyklos išleista knyga „Tvanų šeimynėlė. Geri kaimynai“ tapo pirmąja, kurią Tadas iliustravo. Koks piešinių stilius šiuo metu labiausiai patinka vaikams ir jaunimui? Ar dailininkas turi svajonių knygą, kurią norėtų iliustruoti? Kaip jis nupieštų šią vasarą? Skaityti toliau

V. Mikailionis. Kodėl mes be Vyčio nenurimsim (nuotraukos) (42)

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ilgus šimtmečius Lietuva gyvavo plėšrių erelių apsuptyje. Vienas jų iš rytų atrodė ypač grėsmingas ir net dvigalvis. O tarp jų ir kitų plėšrūnų pergalingai šuoliavo Baltasis raitelis iškeltu kalaviju raudoname lauke.

Šiaip valstybės į herbus, tarsi prisimindamos totemizmo laikus, įkelia kokį nors gyvūną, pvz., Britanija – liūtą. Po Europą pasidairius išvis liūtų bene daugiausia. Matyt, valstybės taip nori pabrėžti savo galią. Tačiau mūsų Vytis tarp jų atrodo neįprastas vienišius. Tad kokia mūsų Vyčio gyvybingumo paslaptis? Skaityti toliau

Rašytojui Tomui Venclovai – Getingeno universiteto garbės daktaro laipsnis (7)

Tomas Venclova | Kultūros ministerijos nuotr.

Poetui, publicistui, vertėjui, literatūros tyrinėtojui, akademikui Tomui Venclovai birželio 22 dieną įteiktas Getingeno universiteto filosofijos fakulteto garbės daktaro laipsnis. Ceremonija vyko pasaulietiniams renginiams skirtoje Šv. Povilo bažnyčioje (Paulinerkirche).

„Man didelė garbė gauti daktaratą viename žymiausių Europos ir pasaulio universitetų. Jis garsus ypač pasiekimais tiksliųjų mokslų srityje, bet humanitarui svarbūs tokie su juo susiję vardai, kaip Džordžas Kristopas Ličtenbergas (Georg Christoph Lichtenberg), Jakobas ir Vilhelmas Skaityti toliau

Seime pristatytas istoriko dr. A. Liekio šešių tomų veikalas apie Lietuvos Prezidentą A. Smetoną (video) (0)

Spaudos konferencija „Pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona: darbai ir istorija" | lrs.lt, Dž. G. Barysaitė nuotr.

Birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytas naujas žinomo publicisto, istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Algimanto Liekio šešių tomų veikalas „Prezidentas Antanas Smetona. Raštai. Kalbos. Darbai“.

Spaudos konferencijoje dalyvavo: knygos sudarytojas istorikas dr. A. Liekis, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas bei Audronius Ažubalis, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Jonas Užurka. Skaityti toliau

Grįžulo Ratai – nekaltai ištremtų artimųjų, niekada nepažintų Sibiro vaikų amžinieji namai (0)

Loreta Jastramskienė | Olgos Posaškovos nuotr.

Žurnalistė ir rašytoja Loreta Jastramskienė išleido ketvirtąją knygą „Bilietas į Grįžulo Ratus“. Šįkart tai – ne romanas, o dvylika esė. Knygoje nemažai vietos skiriama tremties temai. Šiandien „XXI amžiuje“ su jos autore, mano studijų Vilniaus universitete kurso drauge, apie tai ir kalbuosi.

– Naujoje Tavo knygoje radau pasakojimą apie pažintį su estų Skaityti toliau

Rašytojai Dainai Opolskaitei atiteks XII-oji Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija (0)

Daina Opolskaitė | E.Baliutavičiūtės nuotr.

Birželio 25 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) bus įteikta XII-oji Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija. Šiemet apdovanojimas už geriausią novelę, publikuotą literatūros žurnale „Metai“ per pastaruosius dvejus metus, atiteks rašytojai Dainai Opolskaitei.

Autorės novelė „Grotos“, 2017 m. spausdinta „Metuose“ Nr. 5-6, yra verta šio garbingo apdovanojimo – tai vienbalsiai pripažino autoritetinga vertinimo komisija, kurią sudarė rašytojai ir literatūros tyrinėtojai – Danutė Kalinauskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Jūratė Sprindytė, Renata Šerelytė, Antanas Šimkus, Dainius Vaitiekūnas. Skaityti toliau

Išleista Dalai Lamos XIV apsilankymui Lietuvoje skirta knyga (0)

Jurga Ivanauskaitė. Tibetas, 1998 m. | freetibet.lt nuotr.

Artėjant ketvirtajam Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XIV apsilankymui Lietuvoje, pristatoma jo viešnagei sostinėje skirta knyga „Tibetas: tolimas ir artimas. Laisvės byla“. Gedimino Kajėno ir Radvilės Racėnaitės sudarytame straipsnių rinkinyje skaitytojai supažindinami su lietuviams geografiškai tolimu, tačiau patirtimis ir išgyvenimais, kova už laisvę ypač artimu Tibetu.

„Naujoji knyga atsako į tokius klausimus, kaip: ar žinote, kas šiandien vyksta Tibete, kodėl po pasaulį keliaujantis Dalai Lama XIV negali apsilankyti savo tėvynėje, o už jo atvaizdą ar Tibeto vėliavos laikymą namuose tibetiečiai sodinami į kalėjimą, – vardina VšĮ „Tibeto namai“ Skaityti toliau

K. Aleknaitė. „Darbas žmogų puošia“ jau nuo seno… bet ar „puoš“ ir toliau? (0)

Rugiapjūtė Kartanų kaime | wikipedia.org nuotr.

Visais laikais darbas buvo ir yra neatsiejama ir būtina žmogaus gyvenimo dalis. Nuo seno darbas suprantamas kaip viena svarbiausių žmogaus pareigų. Žvelgiant į tautosakos palikimą, tokį kaip – liaudies bei darbo dainos, įvairios patarlės – galima užtikti itin daug užuominų apie darbą ir dirbančio žmogaus bei tinginio palyginimų. Akivaizdu, kad seniau, tik dirbantis žmogus nusipelnydavo aplinkinių pagarbos ir meilės, o darbu ne tik maistas buvo pelnomas, bet ir žmonės, kartu dirbdami, artimesniais tapdavo. Mūsų protėvių darbo suvokimas gausiai pasireiškia ir senojoje grožinėje literatūroje. Čia, taip pat, aukštinamas darbingas, nagingas, prakaitą liejantis žmogus, Skaityti toliau

K. Aleknaitė. Skrydis ant pranašo sparnų (0)

Kovas | G.Petkaus nuotr.

Visi mes skirtingai suvokiame paukščius. Vieni jais domisi, kiti priima kaip įprastą gamtos dalį. Tačiau tenka pripažinti, kad paukščiai, visais laikais išlieka kažkuo nežemišku ir paslaptingu, neatskleistu ir iki galo nesuprantamu. Nuo seno žmogus domėjosi paukščiais, o mūsų protėviai gyvendavo greta ir turėdavo galimybę stebėti sparnuočius iš labai arti. Todėl, turbūt, ne be priežasties, su paukščiais nuo seno susijusios įvairios šventės, apeigos, apstu įvairių mitologinių pasakojimų. Neretai, paukščiai laikomi savotiškais ateities pranašais, galinčiais išpranašauti likimą, atnešti sėkmę arba nesėkmę. Paukščiai ne mažiau svarbūs ir lietuvių literatūroje. Skaityti toliau