Literatūra

Latvijos nepriklausomybės dienos proga klaipėdiečiai kviečiami į susitikimą su latvių rašytoja Nora Ikstena (0)

Rengėjų nuotr.

Lapkričio 15 d. 16.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) Latvijos Nepriklausomybės dienos proga vyks susitikimas su latvių rašytoja Nora Ikstena, kurios romanas „Motinos pienas“, išverstas į kelias Europos kalbas, apkeliavo ne vieną tarptautinę knygų mugę.

Klaipėdiečiai neturėtų praleisti retos progos iš arčiau pažinti šią gabią ir labai Skaityti toliau

O. Voverienė. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – Lietuvos moterų judėjimo už savo teises pradininkė (0)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Tėvynės meilė turi pasireikšti įstatymų gerbimu, ištikimybe visur, ypač visuomenės reikaluose, mokėjimu visur ginti Tėvynės garbę, stengimuisi kelti visuomenės doros ir sveikatos žvilgsniu ir nesigailėjimu net savo gyvybės aukoti už Tėvynės laisvę ir garbę.“ Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, jos kūrybą ir jos švietėjišką veiklą parašyta šimtai brandžių darbų, tarp jų ir monografijų. Džiaugiuosi, kad ir man atsirado proga, rengiant spaudai leidinį „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“  Skaityti toliau

Naujoje knygoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija į mirtį, atradimą ir atgimimą (0)

1863 m. sukilėlių egzekucija Vilniuje, Lukiškių turgaus aikštėje. Litografija. Litografas ir leidėjas Carlas Lanzedelli, Viena, 1863-1865 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lapkričio 14 d., 18 val., likus savaitei iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į naujos muziejaus išleistos knygos „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pristatymą.

Dviejų šimtų puslapių knyga – tai kolektyvinė monografija, kurioje, remiantis archyviniais šaltiniais, pirmą kartą išsamiai papasakotos Gedimino kalne rastų sukilėlių biografijos ir dramatiškų įvykių, nutikusių 1863–1864 m. Lukiškių aikštėje, istorija. Ją pratęsia pasakojimas apie kapaviečių radimo vietą, archeologinius tyrimus ir palaikų atpažinimą. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Dilgėlių marškiniai dvylikai brolių, juodvarniais lakstančių (0)

Vykinto keliai rengia augalų pažinimo ekskursiją su gamtininku Giedriumi Vaivilavičiumi | Rengėjų nuotr.

Turbūt nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų pasakos apie dvylika brolių, juodvarniais lakstančių – kaip pamotė-ragana pavertė posūnius paukščiais, o sesuo, nuėjusi ilgą ir sunkų kelią, išgelbėjo savo brolius. Ši pasaka, plačiai pasklidusi per pasakų rinkinius ir atskiras knygeles, tapo neatsiejama lietuvių kultūros dalimi, o juodvarniais pavirtę broliai − žinomu literatūros ir dailės motyvu. Tačiau jei skaitytume ne Mato Slančiausko 1894 m. Šiaulių apskrityje užrašytą pasakos variantą, visuotinai išplitusį per rašytinį paprotį, o pažvelgtume į sakytinių variantų visumą (kurią sudaro net 133 skirtingose Lietuvos vietose skirtingu laiku užrašytos pasakos), Skaityti toliau

L. Vincė: Pokaryje gyvenusių lietuvių istorijas rinkau tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės (1)

Laimos Vincės knyga „Mūsų nepalaužė“ | knyguklubas.lt nuotr.

Internetinis knygynas www.knyguklubas.lt pristato Jungtinėse Amerikos Valstijose gimusios ir lietuvių išeivių šeimoje augusios poetės, rašytojos, Lietuvos rašytojų sąjungos narės ir vertėjos knygą „Mūsų nepalaužė“. Nors už Atlanto ši knyga pasirodė dar 2011 m., tačiau lietuvių kalba ši knyga išleista tik šiemet.

Laima Vincė į Lietuvą atvyko 2007 m. pagal Fulbraito programą. Tuomet, keliaudama po Lietuvą, autorė išgirdo ir užrašė daugybę skausmingų pokaryje gyvenusių lietuvių istorijų, kurios paskatino rašytoją to meto išgyvenimus suguldyti popieriuje. Autorės tikslas buvo susitikti su kuo daugiau dar gyvų istorijos liudytojų ir jų prisiminimus kuo tiksliau užrašyti, tam, kad niekada nepamirštume, kiek mums teko paaukoti dėl Lietuvos laisvės. Skaityti toliau

Sukanka 100 metų žurnalui „Švietimo darbas“ (0)

Žurnalo „Švietimo darbas“ viršelis | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Prieš šimtmetį susikūrus nepriklausomai Lietuvai, iškilo būtinybė pertvarkyti švietimo sistemą. 1918 m. lapkričio 11 d. buvo įsteigta Lietuvos švietimo ministerija, kuri rūpinosi mokyklų pertvarkymu. 1919 m. spalio mėnesį pasirodė Švietimo ministerijos lėšomis leidžiamas pedagoginės tematikos mėnesinis žurnalas „Švietimo darbas“. Jis ėjo nuo 1919 iki 1930 m., buvo išleisti 135 numeriai.

„Švietimo darbą“ nuo 1919 m. Nr. 1 iki 1920 m. Nr. 10 redagavo redakcinė komisija, kurią sudarė Antanas Busilas, Pranas Mašiotas ir Antanas Vireliūnas. Vėliau, nuo 1920 m. Nr. 11 iki 1922, Nr. 3/6, leidinį redagavo Vincas Krėvė-Mickevičius; nuo 1922 m. Nr. 7 iki 1924 m. Nr. 10 – Antanas Vireliūnas, o nuo 1924 m. Nr. 11 iki 1930 m. Nr. 12 – Antanas Kasakaitis. Skaityti toliau

Hermano Zudermano „Kelionė į Tilžę“ – istorikės akimis (0)

S. Pocytė | O. Kasabovos nuotr.

Lapkričio 22 ir 24 dienomis, Klaipėdos Žvejų rūmuose, o gruodžio 3 dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys premjerinius operos „Kelionė į Tilžę“ spektaklius.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkei, istorikei, humanitarinių mokslų daktarei Silvai Pocytei smalsu, kaip Eduardo Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ atgis Hermano Zudermano apysakos veikėjų istorijos. Skaityti toliau

Pirmą kartą bus pristatyti į lietuvių kalbą išversti Zigmanto Sierakausko žmonos atsiminimai (8)

Sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmona Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė | Lietuvos Nacionalinio Muziejaus nuotr.

Lapkričio 7 d., likus dviem savaitėms iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimų“ pristatymą. Ką tik išleista knyga – tai autentiškas autorės pasakojimas apie vyrą, šeimą ir sukilimą. Lietuviškai šie atsiminimai išleisti pirmą kartą.

„Atsiminimų“ knygos sudarytojos istorikės Tamara Bairašauskaitė ir Jolanta Sikorska-Kulesza teigia, kad dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų. Bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas. Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Kodėl vėlės skrenda kaip paukščiai? (1)

Dalia Stalauskienė. „Medžiai“ iš ciklo „Paukščių takas“ | daliosdarbai.lt

Paukštis kaip mitopoetinis vėlės vaizdinys yra vienas seniausių sielos provaizdžių, žinomas daugelyje pasaulio religijų − Senovės Egipte, Artimuosiuose Rytuose, Europos prigimtinėse religijose ir kitur. Netgi krikščionybėje siela vaizduojama kaip baltas balandis.

Lietuvių pasakos – senųjų mitų palikuonės – irgi turi ką pasakyti apie mirusiuosius, virstančius paukščiais. Būdingas pasakų vaizdinys – antimi pavirtusi mergina. Pasakoje „Antimi pavirtusi sesuo“ pamotė įvilioja podukrą į žarijų duobę, o mergaitei joje sudegus, papila jos pelenus prie vartų. Atėjusi karvutė lyžteli ir iš pelenų į dangų pakyla paukštis – antelė. Skaityti toliau

Bus pristatyta „Tibeto mirusiųjų knyga“ (0)

sakralus-tekstai-Tibeto mirusiuju knyga_lnb.ltSpalio 7 d. Nacionalinėje bibliotekoje (Renginių erdvėje, III a., Gedimino pr. 51, Vilniuje) Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto tibetologas dr. Vladimiras Korobovas pristatys išskirtinį tibetietiškojo budizmo tekstą „Bardo thosgrol“ (བར་དོ་ཐོས་གྲོལ), kuris Vakaruose žinomas kaip „Tibeto mirusiųjų knyga“.

Šio teksto, pažodžiui verčiant „Didžiojo Išsilaisvinimo pomirtiniame tarpsnyje klausantis pamokymų“, autorystė priskiriama Tibeto tantrinio budizmo patriarchui Padmasambhavai (VIII a.), tačiau tekstas kaip apokrifinis lobis (terma) buvo atrastas buvo tik XV amžiuje. Skaityti toliau

Prisimintas jauniausias literatūros klasikas, poetas Vytautas Mačernis (0)

Poetas Vytautas Mačernis | maironiomuziejus.lt nuotr.

Spalio 25 d. LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ drauge su Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetu surengė popietę „Sielos paveikslas“ – iš ciklo „Įžymių žmonių portretai“. Vytautas Mačernis – jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, vienas pačių reikšmingiausių savo kartos poetų. Vos 24-erių tesulaukęs, žuvo 1944 m. spalio 7 d. nuo patrankos sviedinio skeveldros prie Žemaičių Kalvarijos.

Todėl spalio mėnesį ir norėta pakalbėti apie šią ryškią asmenybę jo 75-ųjų mirties metinių proga. O pretekstas buvo rašytojos Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“. Skaityti toliau

Netrukus minėsime Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įkūrimo 100-ąsias metines (2)

Paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“ | lnb.lt nuotr.

Lapkričio 7 d. – gruodžio 15 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, II a., bibliotekos įkūrimo 100-mečio proga, veiks paroda „Jie kūrė mūsų biblioteką“, skirta bibliotekos vedėjams ir direktoriams.

Dar XIX amžiuje gyvavusią nacionalinės bibliotekos kūrimo idėją pradėta įgyvendinti 1919 metais: po tam tikro pasirengimo 1919 m. gruodžio 20 d. buvo išleistas Lietuvos laikinosios vyriausybės įsakymas dėl Centrinio valstybės knygyno, pavaldaus Švietimo ministerijai, veiklos pradžios. Ši data laikoma Lietuvos nacionalinės bibliotekos įkūrimo diena. Skaityti toliau

Signatarų namuose vyks B. Genzelio monografijos „Lietuvos kultūros istorija“ pristatymas (1)

Signatarų namai | lnm.lt nuotr.

Spalio 23 d. 17 val. Signatarų namų salėje vyks Kovo 11-sios Akto signataro, Lietuvos filosofo, ilgamečio Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus habil. dr. Broniaus Genzelio monografijos „Lietuvos kultūros istorija“ pristatymas.

Tai knyga, kuri padeda geriau pažinti Lietuvos kultūros istoriją, suvokti savo šaknis, prisideda prie tautinės savimonės, patriotiškumo ugdymo ir lietuvybės, kaip svarbiausios vertybės, puoselėjimo. Pataisytoje ir papildytoje 2001 m. leidinio „Lietuvos kultūros istorijos metmenys“ laidoje Skaityti toliau

O. Voverienė. Sąžinė psichologiniu požiūriu (2)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tai kunigo Antano Paškaus knyga „Sąžinė psichologiniu požiūriu“, pirmą kartą išleista Kaune 1991 metais ir pakartota 2009 metais. Iki šiol jos nebuvau mačiusi. Ir labai apsidžiaugiau, kai ją man padovanojo kunigas eruditas Virginijus Šimukėnas. Parašyta, mums, civiliokams, neįprastu stiliumi, nepaprastai gražia ir taisyklinga lietuvių kalba, todėl ji ir atsidūrė ne aukštokoje recenzuotinų knygų krūvelėje, bet čia pat, „po ranka“. Knyga – įdomi ne tik tikintiesiems, bet ir plačiajai visuomenei, ypač patartina mokytojams ir vyresniųjų klasių moksleiviams. Skaityti toliau

Grėsmė „Aušros“ žurnalui! (6)

Žurnalas „Aušra“ | punskas.pl nuotr.

2019 m. spalio 16 d. Lenkijos lietuvių draugija (LLD) gavo iš Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos reikalavimą sumažinti „Aušros“ leidinio parengto projekto sąnaudas keturiasdešimt penkiais tūkstančiais zlotų. To padaryti neįmanoma, nes tai yra daugiau nei 14 proc. viso „Aušros“ projekto dydžio. Ministerijos numatyta suma būtų mažesnė dvidešimčia tūkstančių zlotų už šiais metais skirtą finansavimą. Beje, daugumai redakcijos darbuotojų mokamas minimalus atlyginimas, kuriam kylant ir viskam brangstant būtų neįmanoma išleisti 24 „Aušros“ numerių. Keisti leidinio periodiškumą, kai jau surinkta prenumerata, irgi neįmanoma.

Žurnalas atsidūrė padėtyje be išeities! Skaityti toliau

Belgijoje pristatyta knyga apie Lietuvą ir jos kultūrą (3)

Belgijoje pristatyta knyga apie Lietuvą ir jos kultūrą | urm.lt nuotr.

Spalio 14 dieną, Lietuvos ambasadoje Belgijoje surengtas ką tik išleistos žymaus Flandrijos televizijos ir radijo laidų vedėjo, rašytojo, kultūros žurnalisto Kurto Van Egemo (Kurt Van Eeghem) knygos „Lietuva. Kelionė į nepažinta“ pristatymas.

K. van Egemas prieš daugiau nei metus nusprendė rašyti knygą apie Lietuvą ir jos kultūrą, argumentuodamas, kad nors Lietuva jau 15 metų yra Europos Sąjungoje, Flandrijoje žmonės vis dar labai mažai žino apie šią Europos dalį. Jam pačiam Lietuva tapo netikėtu atradimu. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Suvalkijos šviesuolis. Nepelnytai pamiršti prisiminimai (2)

Jonas Dapkūnas (1898 06 24–1981 05 03. Palaidotas Marijampolės naujosiose kapinėse, rytinėje dalyje) | Asmeninio albumo nuotr.

O buvo taip: 2013-ųjų pavasarį per pažįstamą advokatą į mane kreipėsi viena Marijampolės rajono Kūlokų kaimo ūkininkė ir pasiūlė tarpininkauti, leidžiant žinomo to krašto žmogaus Jono Dapkūno atsiminimus.

Įteikė 165 tvirta ir gražia rašysena išmargintų rankraščio puslapių kopiją, kurią paskui gavau surinktą kompiuterinėje laikmenoje. Suradau nedidelę leidyklą „Kriventa“, kuri per keletą metų visą tekstą surinko, suredagavo, parengė knygos maketą, sudėliojo atsiųstas nuotraukas. Įdėjom nemažai triūso: papildėme tekstą išnašomis, tarmybių paaiškinimais, ištisą skyrių redagavo žinomas Marijampolės istorikas Benjaminas Mašalaitis. Skaityti toliau

Lietuvių bruožai pagal Gintarą Beresnevičių (0)

Gintaras Beresnevičius | R. Rakausko nuotr.

Spalio 15 d., antradienį, 18 val., Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, bus pristatytas Gintaro Beresnevičiaus knygos „Lietuvių religija ir mitologija“ trečias leidimas. Leidykla „Tyto alba“ neseniai vėl išleido šią sisteminę, pagauliai ir su didele intriga parašytą knygą.

Kuo ši knyga svarbi šiandien ir ką ji pasako apie mus? Knygos pristatyme kalbėsis rašytojas, literatūros tyrinėtojas Rimantas Kmita ir religijotyrininkai Radvilė Racėnaitė bei Dainius Razauskas. O prieš šį renginį kviečiama pavartyti knygą ir susipažinti su teksto ištraukomis. Skaityti toliau

Trečią kartą išleista G. Beresnevičiaus knyga „Lietuvių religija ir mitologija“ (1)

G.Beresnevicius_lietuviu_religija ir mitologija

Spalio 15 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė  Martyno Mažvydo biblioteka (valstybingumo erdvėje, IIa.) kviečia į vyksiantį pokalbį apie  Gintarą Beresnevičių, jo rašinius ir idėjas. Religijotyrininko, rašytojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus (1961–2006) sisteminę studiją „Lietuvių religija ir mitologija“ leidykla „Tyto alba“ perleido parankesniu pavidalu. Tai tapo paskata pažvelgti į šio vieno ryškiausių mūsų mąstytojo, mokslininko darbus ir idėjas šiandien. 

Studijoje „Lietuvių religija ir mitologija“ tarsi atgyja senovės baltų pasaulis. Provokuojamus teiginius ir įdomias hipotezes apie įvairius lietuvių religijos fenomenus G. Beresnevičius grindžia gausybe baltų,

Skaityti toliau

A. Ramanausko Vanago gyvenimas – naujame nuotraukų albume (nuotraukos) (0)

Fotoalbumas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje pristatyta knyga-albumas „Adolfas Ramanauskas Vanagas fotografijose“. Renginyje dalyvavo knygos sudarytoja Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, buvo parodyta režisierės Danguolės Bunikienės juosta „Nužudytas, bet nenugalėtas“.

„Stebuklo dėka buvo surasti A. Ramanausko Vanago palaikai Lietuvai švenčiant šimtmetį, stebuklo dėka pasakiau Viešpačiui ačiū“, – pradėdamas renginį kalbėjo Vilniaus įgulos karininkų ramovės – karininkų namų viršininkas, atsargos pulkininkas Romas Žibas. Skaityti toliau

Pristatyta knyga „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“ (0)

Devintosios knygos sutiktuvės | Z. Tamakausko nuotr.

Spalio mėnesio 3 dieną, Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, Kaune, vyko labai reikšmingo mūsų istorijai leidinio „Adolfas Ramanauskas-Vanagas fotografijose“ sutiktuvių vakaronė. Jos įžanginėje dalyje susikaupę žiūrėjome Danguolės Bunikienės režisuotą kino juostą apie priešaušrio Lietuvą – „Nužudytas, bet nenugalėtas“. Joje buvo parodytos Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimo kelio vaizdų nuotrupos, prabilusios į mus jo brolio Albino bei dukros Auksutės prisiminimais bei istoriko dr. Arvydo Anušausko pateiktais Lietuvos partizanų vadą apibūdinančiais komentarais. Skaityti toliau

Paskaitų cikle Sakralūs pasaulio tekstai – apie Konfucijaus „Apmąstymų ir pašnekesių“ biografiją (1)

Konfucijus | rengėjų nuotr.

Spalio 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks  Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto doc. dr. Loretos Poškaitės paskaita, kurioje ji pristatys reikšmingiausią konfucionizmo tradicijos tekstą, išminčiui Konfucijui priskiriamus „Apmąstymus ir pašnekesius“ (Lúnyǔ, 論語).

Tai knyga, kurioje aprašyti Konfucijaus ir jo mokinių pokalbiai apie tobulą žmogų ir valdovą, tinkamą valstybės valdymą ir moralines vertybes, kurios ilgainiui tapo konfucianizmo mokymo pagrindu. Tačiau kiek yra pagrįstas šios knygos populiarus įvardijimas „Konfucijaus apmąstymai ir pašnekesiai“, Skaityti toliau

Knygos pristatyme – galimybė susipažinti su Lietuvos diplomatijos istorija (0)

Istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Spalio 10 d., ketvirtadienį, 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322) bus pristatoma istorikės Joanos Vigos Čiplytės monografija „Vladas (Ladas) Natkevičius“, skirta diplomato dr. Vlado Natkevičiaus 125-osioms gimimo metinėms pažymėti. Tai pirmasis tokio turinio leidinys apie V. Natkevičiaus gyvenimą, diplomatinį darbą, visuomeninę veiklą ir kūrybą.

Knyga sudaryta remiantis gausia archyvine medžiaga ir spauda. Pirmajame skyriuje pateikiama biografija, antrajame – ištraukos iš autorės knygų, straipsniai, pranešimai ir kt. Skaityti toliau

Apie gydomąją skaitymo galią (1)

Rūta Kotryna Vyšniauskiene | Asmeninė nuotr.

Šiemet šiuolaikinės lietuvių literatūros lobynus papildė dar vienas gan retam žanrui priskiriamas kūrinys – filosofinė pasaka „Vandenynas ir Žaliamėlė“, pasirodžiusi lietuvių ir anglų kalbomis. Jo autorė lituanistė ir etnomuzikologė Rūta Kotryna Vyšniauskienė, savo skaitytojams prisistatanti kaip Rūta Vyšnia, džiaugiasi, jog yra alternatyvaus meno atstovė, o su skaitytojais dialogą atranda sutartinių principu. Kur slypi riba tarp kūrėjo meninės logikos ir kasdienio gyvenimo sferos? Kokiomis filosofinėmis idėjomis grįsta ši naujo formato knyga ir kokias reakcijas lietuvių mitologijos motyvai iššaukia užsienio skaitytojams? Kada literatūra ir muzika Skaityti toliau

Dainai Opolskaitei įteiktas garbingas Europos Sąjungos literatūros apdovanojimas (0)

Rašytoja Daina Opolskaitė | Leidyklos „Tyto alba“ nuotr.

Spalio 2 d. Briuselyje, iškilmių metu, rašytojai Dainai Opolskaitei įteikta Europos Sąjungos literatūros premija. Šio išskirtinio įvertinimo autorė sulaukė už novelių knygą „Dienų piramidės“, kurią išleido leidykla „Tyto alba“.

ES literatūros premijos tikslas – atkreipti dėmesį į literatūros talentus visoje Europoje, šiuolaikinę Europos literatūrą bei kalbinį paveldą. Premijos laimėtojai apdovanojami ne tik piniginiu prizu, bet įvertinami ir tarptautiniu dėmesiu – knygos verčiamos į kitas kalbas, pristatomos tarptautiniuose renginiuose. D. Opolskaitės „Dienų piramidėmis“ jau susidomėjo ir išleisti ketina Vengrijos, Kroatijos, Serbijos, Makedonijos ir Bulgarijos leidėjai. Skaityti toliau

Žurnalui „Talka“ – 100 metų (0)

Žurnalui „Talka“ – 100 metų | LMAVB nuotr.

Kooperacijos žurnalui Talka šiemet sukanka 100 metų. Jis be pertraukų įvairiu dažnumu ėjo Kaune nuo 1919 m. spalio iki 1940 m. liepos. 1919 m. Talką leido Pakaunės kooperacijos bendrovių sąjunga, 1920–1925 m. – Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga, o po 1925 m. – Lietuvos kooperatyvų taryba. 1919–1940 m. iš viso buvo išleisti 438 Talkos numeriai.

Žurnalo pavadinimo prasmė paaiškinta pirmajame numeryje: „koperacija daugiau panėši į baigiamas nykti mūsų sodžiuose talkas. Kuriam reikalui daromos talkos visiems gerai žinoma: vienam kuriam kaimo gyventojui reikia linus minti, rugius kirsti, ar kitą kurį darbą dirbti. Skaityti toliau

Skaitome trigubai daugiau, bet ar kokybiškai? (1)

Skaitymo evoliucija: skaitome trigubai daugiau, bet ar kokybiškai? | S. Bernoto nuotr.

Skaitymas ne tik lavina kūrybinį mąstymą, bet tai vienas iš veiksnių, darančių įtaką asmenybės formavimuisi ateityje. Pastebima, kad technologijos keičia ne tik skaitymo įpročius, bet ir visuomenės santykį su knyga. „Manyčiau, skaitymo kultūra išgyvena dar vieną evoliucinį skaitymo raidos pakitimą, o žmonijos skaitymo įpročiai prisitaiko prie modernių informacinių technologijų pasiūlos“ – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė. Su ja kalbamės apie tai, kas lemia skaitymo įpročių kaitą ir kokia ateitis numatoma tradicinėms knygoms. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinis romantizmas mokslininko poezijoje (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

…Užmiršęs vargus
Ir pilko gyvenimo naštą,
Pažvelki anapus… per bočių kapus,
Praskleidęs bent uždangos kraštą.
Ir ten iš prabočių didžios praeities,
Mokinkis paguodos, ieškok išminties.
Maironis.

Patį terminą „tautos romantizmas“ į literatūros mokslo apyvartą įvedė Vincas Mykolaitis-Putinas. Skaityti toliau

Seime – mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seime – mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 10 val. Seime (Seimo III rūmai) vyks Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija „Vaižgantas ir jo išugdyta karta“, skirta Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms ir Alfonso Nykos-Niliūno (Alfonso Čipkaus) 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Mokytojų konferencijos tikslas – įprasminti Pasaulio lietuvių metus, aptarti tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjo, lietuvių prozos klasiko, kritiko ir literatūros istoriko Juozo Tumo-Vaižganto, išeivijos lietuvių poeto, vertėjo, literatūros Skaityti toliau

Metų knygos rinkimai: skelbiami įdomiausių kūrinių penketukai (0)

Metų knygos rinkimai: skelbiami įdomiausių kūrinių penketukai | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Jau tradicine tapusi akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas suaugusiesiems ir vaikams. Penkioliktą kartą vyksiantys knygų rinkimai skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į įdomiausius, ryškiausius metų kūrinius, susipažinti su autoriais ir populiarinti skaitymą kaip prasmingą, įvairiapusiškai praturtinančią ir patrauklią veiklą.

Šiemet knygų penketukai buvo renkami ekspertų keturiose kategorijose: vaikų knygų, paauglių knygų (išrinktas ketvertukas), knygų suaugusiesiems ir suaugusiųjų poezijos. Skaityti toliau