Kultūros politika

A Každailis. Valstybės aikštė ar klounada (33)

Sudaužyta Lietuvos vėliava apjuosto žirgelio skulptūrėlė Lukiškių aikštės Šimtmečio žiede - Lietuvos istorinės atminties įamžinimo politikos atspindys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Esu Arvydas Každailis, dailininkas, daugiausia dirbantis simbolikos ir heraldikos srityse. Iš mano rankų – svarbiausi Lietuvos Valstybės, savivaldos ir personalinės heraldikos objektai. Šiais metais surengiau aštuonias parodas Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Tai heraldikos ir grafikos parodos, skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimui. Visas jas, išskyrus vieną, rengiau savo lėšomis.

Dalyvauju polemikoje dėl Lukiškių aikštės likimo ne todėl, kad kada nors būčiau tarpe autorių. Niekada tokiu nebūsiu. Kaip pilietis, šia tema domiuosi seniai, Ji man svarbi ir susijusi su mano veiklos sritimi – heraldika ir simbolika. Skaityti toliau

Baltų vienybė: reali ar mitinė? (29)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija minės Baltų vienybės dieną. Jos išvakarėse kalbintas baltistas, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas prof. Alvydas Butkus, sako jog latviai apie lietuvius žino daugiau nei mes apie juos. Tad Vienybės diena – puiki proga pakalbėti apie brolius latvius.

– Kaip apibūdintumėte tą mūsų vienybę? Liko tik deklaracija?

Jei pasaulyje ieškosime vienybės, jos niekur nerasime. Tokios nuolatinės. Tad ir baltai ne išimtis. Vienybė turi savo laikus „nuo-iki“. Saulės mūšis (1236 m.) ir buvo vienas iš tokių momentų. Tai buvo nedirbtinė ir net nesutarta vienybė tarp lietuvių, laimėjusių mūšį, ir žiemgalių, „medžiojusių“ bėgančius į Rygą kalavijuočių kariuomenės likučius. Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos kultūros ministrai Biržuose kartu paminėjo Baltų vienybės dieną (0)

Lietuvos Respublikos Seimo nuotraukoje kultūros ministras M. Kvietkauskas, Latvijos kultūros ministras N. Puntulis ir Latvijos Saeimos Pirmininkė Inara Mūrniece | lrkm.lt nuotr.

Rugsėjo 21 d. Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, šeštadienį Biržuose dalyvaudamas Baltų vienybės dienos minėjime, pasveikino šventės dalyvius ir pasidžiaugė, kad ši diena suartina lietuvių ir latvių tautas, stiprina solidarumą, skatina bendradarbiavimą.

Pasak ministro, Lietuva ir Latvija turi vis daugiau bendrų tarptautinių kultūrinių pergalių. „Mūsų bendras filmas „Laiko tiltai“, sukurtas lietuvių režisieriaus Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristines Briedes, gauna pačius aukščiausius tarptautinius apdovanojimus. Taigi, kultūrinis audinys jungiantis Lietuvą ir Latviją yra be galo stiprus. Kurkime ir stiprinkime jo gijas“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.

Skaityti toliau

150-ųjų gimimo metinių proga Kaune atidengtas paminklas J. Tumui-Vaižgantui (nuotraukos) (0)

Atidengtas paminklas J.T.Vaižgantui | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 20 d. minint 150-asias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Vytauto bažnyčios atidengtas jam skirtas paminklas.

Bronzinį ant suoliuko su šuniuku sėdinčio J. Tumo-Vaižganto paminklą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras. Paminklas pastatytas šalia bažnyčios, kurioje prieš mirtį dirbo lietuvybės puoselėtojas.

2019 metai Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra Skaityti toliau

Įteikti svarbiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai (1)

Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ | lrkm.lt nuotr.

Rugsėjo 20 dieną 11 val. kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Kartu pirmąkart bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje. Apdovanojimų renginys vyks Kultūros ministerijos Baltojoje salėje.

Garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ šiemet skirti tapytojui, grafikui, režisieriui Stasiui Eidrigevičiui, kompozitoriui Linui Rimšai, dirigentui, pedagogui Martynui Staškui, rašytojui, žurnalistui, redaktoriui, vertėjui Laimonui Iniui, Skaityti toliau

Kitą savaitę Lukiškių aikštėje bus pristatytas Laisvės kalvos maketas (25)

Kitą savaitę Lukiškių aikštėje bus pristatytas Laisvės kalvos maketas | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Kitą savaitę, Lukiškių aikštėje, skulptorius Andrius Labašauskas žada pastatyti skulptūros „Laisvės kalva“ dalis. Du segmentai leis pamatyti mažą dalį visos būsimos Laisvės kalvos, skirtos įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Dvi savaites aikštėje stovėsiantis maketas ekspertams ir vilniečiams leis įvertinti bendrą projekto vaizdą, taip pat ir pačiam autoriui leis atsakyti į iškilusius profesinius klausimus.

„Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės, erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos. Skaityti toliau

Kazachstane atidarytas memorialas žuvusiems Kengyro lagerio sukilime atminti (2)

Kazachstane atidarytas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti | urm.lt nuotr.

Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, rugsėjo 14 d. Džeskasgane, Kazachstane,  Kengyre atidengtas memorialinis paminklas, o Kazachstano sostinėje  Nur Sultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.“. Memorialą suprojektuotavo architektas Algis Vyšniūnas.

Sakydamas sveikinimo žodį, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis pabrėžė šio memorialo svarbą pagerbiant ne tik Kengyro sukilimo dalyvių, bet ir dešimčių tūkstančių lietuvių, prieš savo valią atsidūrusių Kazachstano žemėse, atminimą. Skaityti toliau

Prancūzijoje atidengta poeto ir diplomato Oskaro Milašiaus skulptūra (5)

Fontenblo mieste (Prancūzija) atidengta bronzinė skulptūra Oskarui Milašiui | Ludo Segerso nuotr.

Rugsėjo 15 d. Fontenblo mieste (Prancūzija) atidengta bronzinė skulptūra Oskarui Milašiui (1877–1939). Šiame valanda kelio nuo Paryžiaus nutolusiame mieste gyveno ir dirbo Lietuvą aistringai mylėjęs, jos vardą garsinęs poetas ir diplomatas.

Iškilmėse dalyvavo Fontenblo miesto meras Frederikas Valetu (Frédéric Valletoux), Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, Lietuvos ambasadorė prie UNESCO Irena Vaišvilaitė.

Miestelio meras susirinkusiesiems priminė apie Fontenblo – viso pasaulio menininkams atviro miesto – istoriją: „Tarpukariu Fontenblo gyveno ir kūrė daugybė talentingų menininkų. Čia buvo tapytojo Pablo Picasso namai, veikė „Amerikos konservatorija“, kurioje dėstė garsi kompozitorė ir pedagogė Nadia Boulanger.  Šis paminklas primins apie Oskarą Milašių kaip vieną svarbiausių XX amžiaus kūrėjų.“

Skaityti toliau

Pokalbis „Tarp eilučių“: koks yra jaunimo požiūris į kultūros paveldą? (0)

 

Diskusija_tarp_eiluciu_lnb.ltRugsėjo 17 d. 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Kultūros ministerija tęs pokalbių ciklą „Tarp eilučių“, kviesdama pažvelgti į įvairias kultūros sritis medijų ir informacinio raštingumo požiūriu.

Kultūros paveldas nėra tik sustingusi praeities liekana. Kultūros paveldas gali pasitarnauti naujiems sumanymams, socialiniams ir ekonominiams pokyčiams. Jis gali tapti įrankiu kurti pilietinę, vieningą visuomenę, padėti išsaugoti kultūrinį jos tapatumą. Pokalbyje jaunimo atstovai, vykdantys kultūros paveldo puoselėjimo projektus, istorikai,

Skaityti toliau

Tbilisyje atidaromas atnaujintas Vilniaus vardo skveras (0)

Vilniaus skveras Tbilisyje | vgtu.lt nuotr.

Rugsėjo 10 d. Gruzijos sostinėje Tbilisyje atidaromas rekonstruotas Vilniaus skveras. Prestižinėje Tbilisio vietoje prieš dešimtmetį atidarytas skveras šiandien atgimsta iš naujo. Atidarymo renginys vyks Tbilisyje rugsėjo 10 d. 11 val.

Skvero lankytojus pasitiks naujos erdvės, dekoratyvinis baseinas, žydintys augalai, šviesos ir šešėlių žaidimai, modernus apšvietimas vakare, speciali vieta asmenukėms, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis pasakojamos Vilniaus istorijos bei kiti, su Lietuvos sostine susiję, simboliai.

Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (I) (3)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

Skiriu Kastalijos mokinių eksperimentinio teatro režisieriui Antanui Maciulevičiui (Tragikomiška opera su priedainiu)

Pirmoji dalis: Kultūros krizė

Banalybės. Jeigu mums būtų iškeltas uždavinys surasti didžiausią banalybę, pasakytą viešumoje, tai į vieną iš pirmųjų vietų tikriausiai galėtų pretenduoti mintis, kad mes gyvename greitų permainų laikais. Skaityti toliau

Prezidentūroje vyko Kultūros forumas istorinės atminties tema (3)

Kultūros forumas prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 9 d. Prezidentūroje į Kultūros forumą aptarti istorinės atminties klausimų rinkosi akademinė bendruomenė – nepriklausomi mokslininkai, ekspertai, analizavę Lietuvos ir užsienio šalių atminties politiką, šio lauko autoritetai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į susirinkusiuosius: „Šiandien susitikome pasitarti, ką būtų galima padaryti, kad skausmingi istorinės atminties klodai netaptų dar viena priežastimi mūsų visuomenei susiskaidyti, kovoti tarpusavio karus ir nuodyti atmosferą visuomenėje.

Skaityti toliau

Skelbiami 2020 metų kultūros ir meno projektų rėmimo konkursai (0)

Etninė kultūra | Musumokykla.lt nuotr.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) kviečia kultūros organizacijas teikti paraiškas į kultūros ir meno sričių, strateginio ir programinio projektų finansavimo konkursus.

2020 m. Kultūros rėmimo fondą (KRF), kurį administruoja LKT, sudaro 20,695 mln. eurų, iš kurių kultūros ir meno sritims bei kūrėjų stipendijoms numatyta daugiau nei 7,1 mln., strateginio finansavimo programoms (įskaitant ir Tolygios kultūrinės raidos programas) – daugiau nei 8,1 mln., o kultūros programoms – 4,5 mln. eurų. Kaip ir numato KRF įstatymas, dar iki 4 proc. numatyta ekspertų paslaugoms bei vykdomiems kultūros srities tyrimams apmokėti.

Skaityti toliau

Kultūros ministerija kviečia į viešą Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto aptarimą (2)

Kultūros ministerija | KM nuotr.

Rugsėjo 13 d. 10.30 val. Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje (Naugarduko g. 10/2) Kultūros ministerija surengs viešą Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projekto aptarimą.

Dėl Kultūros ministerijos darbo grupės parengto Kultūros politikos pagrindų įstatymo (KPPĮ) projekto savo pastabas ir pasiūlymus visuomenė ir suinteresuotos įstaigos galėjo pateikti iki rugpjūčio 20 dienos internetu ir elektroniniu paštu. Skaityti toliau

Panevėžiečiai siekia neleisti griauti „rekonstruojamo“ kino centro „Garsas“ (3)

KC-garsas-panevezio-miesto-savivaldybes-nuotr

Rugsėjo 3 d. Pilietinė iniciatyvinė grupė „Išsaugoti „Garsą“ pateikė prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Panevėžio miesto Tarybai, Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo Panevėžyje. Jame prašoma  kreiptis į prokuratūrą arba į teismą dėl viešo intereso gynimo, sustabdant statybos leidimo galiojimą.

„Susipažinę su Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie Aplinkos Skaityti toliau

Kviečiama siūlyti asmenis nusipelniusius Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos (2)

 

J. Basanavičiaus premijos ženklas | lrkm.lt nuotr.

Kultūros ministerija iki spalio 1 d. priima paraiškas Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai gauti. Premijos paskirtis – įvertinti pavienių asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Nusipelniusiais premiją gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys ir jų grupės, vykdžiusios bendrą veiklą lietuvių etninės kultūros srityje.

Skaityti toliau

Klaipėdoje atidengtas paminklas Vydūnui (nuotraukos) (3)

Paminklas Vydūnui Klaipėdoje | V.Kesminės nuotr.

Rugsėjo 1 d., sekmadienį, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui. Įamžinti Vydūną išskirtinėje erdvėje prireikė 7 metų.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui. Skaityti toliau

Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas (2)

Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas | Projekto rengėjų nuotr.

Bažnyčia yra viena seniausių institucijų pasaulyje, o jos archyvai – reikšminga visuotinės kultūros dalis. „Šventasis Sostas akcentuoja istorinės atminties išsaugojimo svarbą ir skatina mus, vyskupus, visame pasaulyje prie to prisidėti.“ Taip trečiadienį pirmojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapo pristatyme sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.

Arkivyskupas dėkojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo projekto vadovams ir visai skaitmenintojų komandai: „Šis darbas svarbus archyvui, Bažnyčiai ir visiems, kurie rūpinasi savo tapatybe, šeimos, šalies istorija. Skaityti toliau

Netekome žymaus skulptoriaus Antano Kmieliausko (0)

Dailininkas Antanas Kmieliauskas | wikipedija.org, I. Stanio nuotr.

Rugpjūčio 31 d. po ilgos ir sunkios ligos užgeso žymus grafikas, tapytojas, freskos genijus ir skulptorius Antanas Kmieliauskas (1932.03.08 – 2019.08.31)

Gimė Antanas 1932 m. Alytaus rajono Olendernės kaime. 1940–1944 m. mokėsi Butrimonių pradinėje mokykloje. 1944–1945 m. – Jiezno progimnazijoje. 1945–1949 m. – Butrimonių vidurinėje mokykloje. 1949–1950 m. – Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1951–1957 m. – studijavo VDI. 1963–1978 m. – mokyklos dėstytoju. Nuo 1979 – VDI (VDA) piešimo dėstytoju.

Skaityti toliau

Kultūros ministerija skatina jaunuosius kūrėjus (0)

2018 metais Kultūros ministerijos įteiktos premijos | lrkm.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministerija perspektyvius jaunus kūrėjus kasmet paskatina Metų debiuto ir Jaunojo kūrėjo premijomis. Šiais metais kandidatus gauti premijas galima siūlyti iki spalio 1 dienos.

Metų debiuto premija, kurios dydis yra 700 eurų, skiriama už geriausią jaunojo menininko arba jaunųjų menininkų kolektyvų debiutą profesionaliojo meno srityje per vienus kalendorinius metus (nuo vienų metų rugpjūčio 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 1 d.), išsiskyrusį kūrybiniu novatoriškumu ir gerai įvertintą profesionalių meno vertintojų. Skaityti toliau

M. Sėjūnas. Artėja 1940-tieji? (49)

Atminimo lenta Vilniuje, ant Mokslų akademijos bibliotekos pastato kabojusi iki 2019 m. liepos 27 d. | Wikipedia.org nuotr.

„Škirpos ir Vėtros“ precedentas, istorinių faktų revizija, šįsyk sukėlė didžiausią pastarojo meto politinę audrą, pasėjo nesantaiką ir kaip niekad suskaldė pilietinę visuomenę. Vieniems atrodo, kad Vėtros „nukarūnavimas“ – istorinio teisingumo misija, kitiems – kad tai valstybės, jos didvyrių, kertinių simbolių pažeminimas, smūgis valstybingumo pamatams. Deja, diskusija net ir aukščiausiame politiniame lygmenyje virto emocijų jūra, o ne faktų ir argumentų analize. Vieni išvadinti promaskvietiškais išdavikais, kiti – fašistais, nacių kolaborantais ir šunimis.

Siūlau, atmetus emocijas, pažiūrėti į šį labai svarbų valstybei įvykį nesivadovaujant Skaityti toliau

Kultūros rėmimo fondo lėšos didėja daugiau nei milijonu eurų (0)

Kultūros rėmimo fondo lėšos didėja daugiau nei milijonu eurų | Kultūros ministerijos nuotr.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires 2020 metams. Fondo lėšos kitais metais, palyginti su 2019 m., didėja daugiau nei milijonu eurų – nuo 19 mln. 671 tūkst. eurų iki 20 mln. 695 tūkst. eurų.

Daugiausia – 518 500 eurų – didinamas finansavimas meno sričių projektams (architektūra, dizainas, dailė, fotografija, tarpdisciplininis menas, teatras, šokis, Skaityti toliau

U. Armalis. Kodėl siaurukas savo 120 gimtadienį sutinka be fanfarų? (1)

Siauruko garvežys Latvijoje, Gulbene | „Udriaus projektų“ nuotr.

Siaurukas sutinka savo 120 gimtadienį – reikėtų džiaugtis, kad šis turistinis objektas išliko iki šių dienų. Tačiau žiniasklaidoje skamba ne tokios džiugios žinios – girdi siaurukui trūksta lėšų, susiduriama su aibe problemų. Tad 120 gimtadienio proga šiandien reikia ne džiugiai švęsti, bet diskutuoti kokios problemos kankina siauruką ir kokia jo perspektyva. Bet apie viską nuo pradžių.

Daugiau nei prieš 20 metų Lietuvos geležinkeliai atsisakė siaurojo geležinkelio paslaugų, tad iškilo klausimas ką su juo daryti. Klasikinė lietuviška schema, taikoma Skaityti toliau

Dokumentinio filmo „Laiko tiltai“ kūrėjams – Kultūros ministerijos premija (video) (0)

 Kadras iš A.Stonio filmo „Laiko tiltai“ | Filmo kūrėjų nuotr.

Penkiems dokumentinio filmo „Laiko tiltai“ kūrėjams, birželio pabaigoje pelniusiems pagrindinį Šanchajaus tarptautinio kino renginio Auksinės taurės apdovanojimą, paskirta Kultūros ministerijos premija. Ją pasidalys kino juostos režisieriai Kristina Briedė (Kristīne Briede) ir Audrius Stonys, prodiuseriai Uldis Cekulis, Algimantė Matelienė ir Arūnas Jonas Matelis.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas džiaugiasi trijų Baltijos šalių kino kūrėjų bendradarbiavimu, atnešusiu dar vieną reikšmingą tarptautinį apdovanojimą. Skaityti toliau

Stasio Eidrigevičiaus menų centrui skirtas papildomas milijoninis finansavimas (0)

SEMC – papildomas milijoninis finansavimas | Panevėžio miesto savivaldybės nuotr.

Kultūros ministerija Stasio Eidrigevičiaus menų centrui kurti (I etapui) numatė 5 mln. Eur – 4,978 iš Valstybės kapitalo investicijų programos žadama skirti 2021–2022 m. Tai leidžia mažinti Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto indėlį SEMC reikmėms pritaikant kino centro „Garsas“ pastatą. I etapu miestas turėtų prisidėti 2,8 mln. Eur vietoj 7,8 mln. Eur. Naujosioms SEMC finansavimo proporcijoms pritarė miesto politikai.

Šiemet SEMC I etapo projektą pasieks pirmoji finansinė injekcija – 3 mln. Eur ES lėšų. Savivaldybė netrukus pasirašys sutartį joms gauti. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuva pirtyje (5)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Anokia pirmiena, kad nūnai kultūra Lietuvoje – ne prioritetas, švelniai tariant. Bet tik užvakar įsitikinau, kokie iš tikrųjų prasti lietuviškos kultūros popieriai.

Tik iš savo bičiulio Jono Vaiškūno „posto“ sužinojau, kad iškiliausias Lietuvos kultūros istorijos įvykis – pirmojo lietuviškojo viešo vakaro Palangoje, kai 1899 m. rugpjūčio 20 d. buvo suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“, 120 metų jubiliejus tebuvo paminėtas periferijoje mėgėjų entuziastų. Ta proga praėjusį Skaityti toliau

Vėlinės, galų gale, paskelbtos ne darbo diena (2)

Vėlinės Dvarciškėse | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 20 d. Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis nutarta nuo 2020 m. lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. Už naujas teisės akto nuostatas balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 24 Seimo narių.

Vėlinių ir kai kurių kitų tradicinių švenčių pripažinimo nedaro arba atmintinomis dienomis jau daugelį metų siekė Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo pareigas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais einanti Etninės kultūros globos taryba (EKGT). Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (0)

A. Sakalausko minėjimas | V. Dziaveckos, KASP nuotr.

Rugpjūčio 21 d., trečiadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 28-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

18 val. vyks kario savanorio Artūro Sakalausko pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens. Renginio metu bus atliekamas Lietuvos Respublikos himnas, tylos minute bus pagerbtas kario savanorio Artūro Sakalausko atminimas, nuaidės atminimo salvės, vyks gėlių padėjimo ceremonija, muzikinius kūrinius atliks Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas.

Skaityti toliau

Užulėnyje atidengtas Prezidento A. Smetonos paminklas (nuotraukos, video) (19)

Prezidentui Antanui Smetonai Užulėnyje | Alkas.lt, koliažas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį,Užugirio dvare (Ukmergės raj., Taujėnų seniūnijoje) švenčiant pirmojo  Lietuvos prezidento, Vasario 16-osios akto signataro Antano Smetonos 145-sias gimimo metines – Smetonines ir šimtmečio sukaktį, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu, buvo atidengtas jam skirtas paminklas.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo ir dabartinis Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė, kad nori pagerbti ne vien A. Smetoną, bet ir apskritai valstybės pamatus, prie kurių kūrimo ir įamžinimo istorijoje šis prisidėjo.

Skaityti toliau

Nidoje jau trečią kartą vyksta paveldosaugos vasaros mokykla (0)

Nidoje jau trečią kartą vyksta paveldosaugos vasaros mokykla | lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 4–11 dienomis, Nidoje, vyksta kasmetinė tarptautinė paveldosaugos vasaros mokykla, skirta kultūros paveldo klausimams nagrinėti. Šis renginys subūrė dalyvius iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, besidominčius UNESCO pasaulio paveldo srities svarba.

Šio projekto tikslas – sudaryti galimybę studentams ir pažengusiems specialistams gauti naujausią informaciją apie paveldosaugos aktualijas.

Šiųmetės tarptautinės paveldosaugos vasaros mokyklos tema – „Istorinis urbanistinis kraštovaizdis“. Urbanizacija yra išskirtinis žmonijos istorijos vyksmas, lemiantis negrįžtamus socioekonominius pokyčius, todėl, siekiant kokybiškos gyvenamosios aplinkos, reikalingas visų suinteresuotų pusių įsitraukimas ir integruotas požiūris bei balansas tarp ekonominės plėtros ir kultūros paveldo apsaugos. Miestai ir urbanizuotos Skaityti toliau