Smagiai atšventęs valstybinę Rasos (Joninių) šventę Verkiuose – pasigedau savo valstybės Prezidentės viešo sveikinimo džiaugsmingai švenčiančiai Tautai. Neišgirdęs sveikinimo žodžių nei per radiją nei per TV, apsilankiau Lietuvos Respublikos Prezidentės internetinėje svetainėje lrp.lt, tikėdamasis čia atrasti įkvepiantį Lietuvos vadovės sveikinimą. Tai ką pamačiau ten birželio 24 d. pribloškė:
„Šalies vadovė pasveikino Maltos ordiną šv. Jono Krikštytojo iškilmių proga“. Skaityti toliau
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija pranešė, kad Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, siekdama suteikti LEU centrinių rūmų pastatui teisinę apsaugą, pradėjo rengti dokumentaciją šio pastato įrašymui į Kultūros vertybių registrą. LEU centrinių rūmų projekto autorius, garsus XX amžiaus architektas Viktoras Anikinas, pagal kurio projektą buvo pastatyta ir Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bei kai kurie kiti garsūs Vilniaus statiniai. Skaityti toliau
Remiantis parengtu Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modeliu, skelbiami Regioninių kultūros tarybų narių rinkimai. Kultūros ir meno kūrėjų, vertintojų ir vadybininkų, gyvenančių įvairiuose Lietuvos regionuose (išskyrus Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybes), paraiškų laukiama iki liepos 19 d. (imtinai).
Rinkimai rengiami įgyvendinant neseniai Kultūros ministerijos patvirtintą Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelį. Jo tikslas – sudaryti galimybę regionams savarankiškai spręsti dėl jiems svarbių kultūros ir meno projektų įgyvendinimo, Skaityti toliau
Rugsėjo 10-19 dienomis Klaipėdos dramos teatras išvyksta į gastroles Kinijoje. Kinijos Didžiajame teatre Šanchajuje klaipėdiečiai parodys vieną ryškiausių šių metų Klaipėdos dramos teatro premjerų – Eimunto Nekrošiaus režisuotą spektaklį pagal Sauliaus Šaltenio romaną „Kalės vaikai“.
Šiuo metu Kinijos Didžiajame teatre baigiami didžiulės, šešerius metus trukusios rekonstrukcijos darbai Naująjį sezoną teatras pradės įspūdinga specialia programa, į kurią sukvies teatralus iš visos Kinijos. Klaipėdiečių spektaklis taps vienu pirmųjų atnaujintame teatre parodytų spektaklių. Skaityti toliau
Birželio 20 d., Kultūros paveldo departamente, įvyko spaudos konferencija, kurioje Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė ir direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis pateikė oficialią departamento poziciją, kuria departamentas atsisako dalyvauti tokiose paveldo reformos metmenų konsultacijose ir tolimesniuose reformos svarstymuose, nes tai neveda prie kultūros paveldo puoselėjimo ir sistemos tobulinimo, o tik prie sistemos ir pačio paveldo naikinimo.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo ir savo poziciją pristatė departamento socialinio partnerio, Lietuvos archeologijos draugijos, pirmininkė Agnė Žilinskaitė. Skaityti toliau
Pirmajame Vasario 16-osios fondo tarybos posėdyje buvo pritarta skirti finansavimą devynioms paraiškoms, kurių bendra finansavimo suma – daugiau nei 120 tūkst. eurų. Iš viso taryba svarstė daugiau kaip 50 paraiškų, kurių prašoma finansuoti suma viršijo 2 mln. eurų.
Ambicingiausi finansavimą gavę projektai – siekis iš Australijos ir Urugvajaus pargabenti Lietuvai itin reikšmingų dokumentų archyvą ir sudaryti galimybę visuomenei su juo susipažinti. Taip pat per visą šalį vyksiantis Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio organizuojamas žygis „Partizanų Lietuva“. Laukiama, kad prie jo prisijungs keli tūkstančiai žygeivių ir įsitrauks vietos bendruomenės. Skaityti toliau
Sukurta Lietuvos muziejų ir bibliotekų rinkodaros veiklos palyginamojo vertinimo sistema ir atliktas pilotinis tyrimas atskleidė, jog šios įstaigos dažniausiai neturi rinkodaros planų.
„Tyrimu siekėme nustatyti ar pakankamai dėmesio šiandien skiriama rinkodaros veiklai muziejuose ir bibliotekose. Vienareikšmiškai vertinti Lietuvoje veikiančių įstaigų rinkodaros veiklą ir pasiekimus sudėtinga, tačiau remiantis ekspertinio tyrimo rezultatais, galima teigti, kad nepakankamai. Skaityti toliau
Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pasitarimas, kurio metu su artimaisiais ir atsakingų institucijų atstovais apsikeista nuomonėmis dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių.
Pasitarime dalyvavo partizanų vado A. Ramanausko – Vanago artimieji – dukra ir anūkė – ir Vyriausybės, Prezidentūros, Kanceliarijos, Seimo atstovai. Jame preliminariai aptarta A. Ramanausko – Vanago laidojimo procedūra, galima laidojimo data ir vieta. Skaityti toliau
Birželio 14 d. Seimas pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais.
2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2), už kurį balsavo 97 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai, siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų Skaityti toliau
Parengtas Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose modelis. Jo tikslas – sudaryti galimybę regionams savarankiškai spręsti dėl jiems svarbių kultūros ir meno projektų finansavimo, įtraukiant bendruomenes, kūrėjus, savivaldos institucijas į sprendimų priėmimo procesus. Remiantis šiuo modeliu, savivaldybės bus skatinamos daugiau investuoti į regionui svarbius kultūros ar meno projektus.
„Naujas finansinis mechanizmas padės užtikrinti kultūros prieinamumą ir jos įvairovę regionuose, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių Vilniaus, Kauno, Skaityti toliau
Birželio 14 d., ketvirtadienį, 10 val. Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, įvyks minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.
Renginio metu kalbės Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, tremtinė, buvusi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, tremtyje gimęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, tremtinys Petras Gvazdauskas, labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, akcijos
Kultūros ministerijos inicijuota tarpinstitucinė darbo grupė parengė Kultūros paso koncepcijos projektą ir kviečia visus norinčius teikti savo pastabas ir pasiūlymus šios koncepcijos tobulinimui.
Kultūros pasas – priemonė, skirta visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirtims plėsti.
Koncepcija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinto 2017 m. kovo 13 d. LRV nutarimu Nr. 167 2.1.4. Skaityti toliau
Birželio 25 d. 17.30 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) bus įteikta XII-oji Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija. Šiemet apdovanojimas už geriausią novelę, publikuotą literatūros žurnale „Metai“ per pastaruosius dvejus metus, atiteks rašytojai Dainai Opolskaitei.
Autorės novelė „Grotos“, 2017 m. spausdinta „Metuose“ Nr. 5-6, yra verta šio garbingo apdovanojimo – tai vienbalsiai pripažino autoritetinga vertinimo komisija, kurią sudarė rašytojai ir literatūros tyrinėtojai – Danutė Kalinauskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Jūratė Sprindytė, Renata Šerelytė, Antanas Šimkus, Dainius Vaitiekūnas. Skaityti toliau
Netrukus japonų turistai turės daugiau galimybių pasižvalgyti po pakaunės miestelius, kaimo turizmo sodybas, susipažinti su senaisiais amatais, pasimėgauti gamtos ramybe, paragauti lietuviško skilandžio, naminės giros – Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras jiems baigia rengti specialų maršrutą.
Kol kas didžioji dalis japonų Lietuvoje žino vieną objektą – buvusią legendinio ambasadoriaus Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) rezidenciją Kaune, Vaižganto gatvėje. Čia jie atvyksta dažniausiai tik pusdieniui. Skaityti toliau
Autorius ir kitus teisių turėtojus atstovaujančios organizacijos LATGA, AVAKA ir AGATA jau kelis mėnesius bergždžiai mina Kultūros ministerijos slenkstį, siūlydamos įstatymo pataisas dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai skiriamų pinigų dalybų. Gegužę kvietimą teikti paraiškas turėjusi skelbti Kultūros ministerija atsitvėrė tylos siena, o dalinio finansavimo savo projektams besitikinčios kūrybinės organizacijos, leidėjai ir renginių organizatoriai su nerimu laukia atomazgos.
Šiai programai finansuoti Kultūros ministerija paprastai atsiriekdavo lygiai ketvirtadalį viso per metus surenkamo kompensacinio atlyginimo, Skaityti toliau
Gegužės 30 d. dalis Seimo Kultūros komiteto ir asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ surengto forumo „Ką daryti, kad išsaugotume kultūros paveldą“ dalyvių ir rengėjų kreipėsi į atsakingus pareigūnus ir institucijas, kviesdami apsaugoti nuo naikinimo Lietuvos kultūros paveldą ir perspėdami, kad neatsakingai parengta paveldosaugos sistemos pertvarka gali šį naikinimą dar paspartinti.
Visuomenininkų inicijuotas forumas, sukviestas siekiant numatyti svarbiausius darbus, kuriuos būtina atlikti, kad užtikrintume kultūros paveldo išsaugojimą, Skaityti toliau
Birželio 5 d. Kultūros ministerijoje įvyko Kultūros ir meno tarybos (LKMT) posėdis, kuriame dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson.
Kultūros ministrė informavo tarybos narius apie atliekamus kultūros lauko tyrimus, įgyvendinant Vyriausybės programos plane numatytus darbus – ilgalaikę kultūros strategiją 2019–2030 m. ir kultūros institucijų tinklo pertvarką bei pristatė šių tyrimų tarpinių įžvalgų, projektų pateikimo terminus. Ministrė pažymėjo, kad rengiant tinklo pertvarkos projektą taip pat bus remiamasi ir Valstybės kontrolės atliekamo audito išvadomis. Skaityti toliau
Lietuvos kultūros taryba baigė skirstyti finansavimą 2018 m. kultūros ir meno projektams. Šiemet finansavimas skirtas 1602 įvairių sričių ir žanrų projektams, kurie jau nuo metų pradžios įgyvendinami įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei užsienio šalyse.
Iš viso 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kultūros ir meno iniciatyvoms paskirstė 15 mln. 350 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų. 942 projektų finansuota pirmuoju ir 660 ką tik pasibaigusiu antruoju Skaityti toliau
Gegužės 31 d. Seimas, minėdamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įsteigimo trisdešimties metų jubiliejų, paragino Vyriausybę inicijuoti ir patvirtinti Sąjūdžio bei Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą, užtikrinti tinkamą šios programos daugiametį finansavimą. LPS iniciatyvinė grupė buvo įsteigta 1988 m. birželio 3 d.
Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-2271) vienbalsiai balsavo 114 Seimo narių. Skaityti toliau
Gegužės 28 dieną Liepojoje, prie Universiteto Gamtos mokslų ir inžinerijos fakulteto (buvusios Liepojos gimnazijos) įvyko atminimo lentos, skiriamos trims Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams, kurie mokėsi Liepojos gimnazijoje, atidengimas.
Atidengimo iškilmėse susirinkusius svečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas, Liepojos Universiteto rektorė prof. Dace Markus, Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Latvija grupės pirmininkas Kęstutis Masiulis, Skaityti toliau
Gegužės 29 d. Seimas po svarstymo pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais. Dėl šių Seimo nutarimų projektų priėmimo vėliau bus balsuojama dar kartą.
2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais siūloma atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919–1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2) siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę Skaityti toliau
Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)
Komisijos pirmininką A.Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė. Skaityti toliau
Gegužės 26 dieną Gruzijai pasitinkant valstybės šimtmetį Lietuvos ambasada Tbilisyje pristato specialų žemėlapį, kuriame pažymėti su Lietuva vienaip ar kitaip susiję objektai šioje Pietų Kaukazo šalyje.
„Lietuviai Gruziją atrado jau seniai, tą liudija ir tai, kad prieš šimtmetį čia atidaryta pirmoji Lietuvos atstovybė Kaukaze, buvo susibūrusi aktyvi lietuvių bendruomenė. Čia gyveno arba keliavo garsūs lietuviai – Petras Vileišis, Antanas Vienuolis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Gruzija paliko pėdsaką jų darbuose ir kūryboje, o jų atminimas liko gyvas čia, toli nuo namų. Šiandien iš naujo galime atrasti vietas, kurios liudija mūsų šimtametę draugystę“, – sako Lietuvos ambasadorius Giedrius Puodžiūnas. Skaityti toliau
Gegužės 23 d. posėdyje Kultūros komitetas pritarė patobulintiems Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1733(2), Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1734(2), Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1735(2) ir Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1737(2).
Siekiant išlaikyti sistemingą, nuoseklų ir depolitizuotą kultūros įstaigų vadovų darbo santykių reguliavimą, Skaityti toliau
Gegužės 24 d. Seimas, 63 parlamentarams balsavus už, prieš 8 ir 28 susilaikius, priėmė Mecenavimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1480(2)).
Įstatymu apibrėžiamos nacionalinio mecenato, mecenavimo, mecenuojamojo projekto sąvokos, mecenuojamų projektų kriterijus ir esmines sąlygas.
Nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato vardas bus suteikiamas Skaityti toliau
Po Seimo nario Vytauto Juozapaičio viešos kritikos Kultūros ministerijoje svarstytam kultūros įstaigų pertvarkos planui, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson Seimo nario įsakmiai paprašė pateikti šaltinius, iš kur seimo narys gavo šį planą ir paaiškinti planą kritikuojančius teiginius.
Profesorius V. Juozapaitis teigia, kad „kultūros politika demokratinėje valstybėje yra viešosios politikos dalis, išskyrus labai retus atvejus, kurie yra susiję su valstybės paslaptimi. Visi Lietuvos seimai ir vyriausybės savo programose deklaravo ir ypač dabar pabrėžia viešumą, skaidrumą, Skaityti toliau
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku surinkęs 7 iš 12 tarybos narių balsų išrinktas 63-ių žurnalistas, filologas ir literatas Liudvikas Gadeikis. Naujas pirmininkas išrinktas pasibaigus iki šiol šias pareigas ėjusio Žyginto Pečiulio kadencijai.
LRT tarybos pirmininko pareigų taip pat siekė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, kuri Skaityti toliau
Šią tiesą pasiryžusios įrodyti seniūnijos, siunčiančios paraiškas dalyvauti nacionaliniame konkurse „Valstybę kuriame mes“, kurio iniciatorė – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Seniūnijos gali pretenduoti į vieną iš keturių konkurso nominacijų: „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“, „Už tautinės savimonės puoselėjimą“, „Už kūrybiškumo ugdymą“, „Už saugią Lietuvą“. Skaityti toliau
Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas – svarbi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio asmenybė, 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signataras, kovotojas, pedagogas ir partizanų vadas, prisidėjęs prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo. Minint A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, Kultūros paveldo departamento Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė A. Ramanausko-Vanago gyvenimo atminimo vietoms teisinę apsaugą ir pripažino nacionalinės reikšmės objektais. Skaityti toliau
Gegužės 18 d. Kaišiadorių kultūros centrui buvo įteikta geriausio pirmosios kategorijos kultūros centro premija. Kultūros ministerija pagerbia centrus, praėjusiais 2017 metais pelniusius geriausiųjų vardus.
Kasmet Kultūros ministerija skiria tris skirtingų kategorijų premijas už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką veiklą. Šiemet jau įteiktos – aukščiausiosios kategorijos kultūros centro premija, skirta Anykščių kultūros centrui ir antrosios kategorijos premija – Sintautų kultūros centrui. Skaityti toliau
