Gruodžio 13 d.Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė kam 2019 m. skirs individualias ir edukacines stipendijas. Lėšos paskirtos 260 individualioms ir 49 edukacinėms stipendijoms. Iš viso kultūros ir meno kūrėjų veikloms paskirstyta 1 895 579 eurų. Paskirtos stipendijos bus pradėtos mokėti 2019 m. sausį.
Architektūros srityje paskirtos 3 individualios ir 1 edukacinė stipendija – viena iš planuojamų veiklų Baltijos architektūros muziejaus koncepcijos sukūrimas. Skaityti toliau
Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė…
„Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po Europą. Tai geriau atitinka Karlo Markso ir Fridricho Engelso perfrazuotus žodžius iš garsiojo „Komunistų partijos manifesto“. Žurnalistas Vytautas Matulevičius dar 2011 m. lapkritį rašė, Skaityti toliau
Vilnius, miesto savivaldybės pramintas magiškuoju miestu, rengiasi Kalėdoms. Ir tikrai čia dedasi nepaprasti dalykai. Turbūt sunku, o gal net ir neįmanoma įsivaizduoti, kad pvz., Varšuvos J. Pilsudskio aikštėje priešais Nežinomo kareivio kapą, arba Rygoje priešais Laisvės paminklą su karių garbės sargyba būtų įrengiama čiuožykla.
Bet panašūs dalykai, deja, įmanomi mūsų magiškame mieste. Tiesa, mes savo sostinės centre, deja, neturime nei Nežinomo kario kapo, nei deramo Laisvės paminklo su karių garbės sargyba. Skaityti toliau
Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija iš visuomenės pasiūlytų daugiau nei 40-ies muzikos, teatro, dailės, literatūros, kitų kultūros ir meno sričių atstovų atrinko 12 kandidatų gauti premijas.
Komisija siūlo Vyriausybės kultūros ir meno premijas skirti fotomenininkui Ramūnui Danisevičiui, muziejininkei Vidai Kanapkienei, dailininkui, knygų vaikams autoriui Kęstučiui Kasparavičiui, kino ir teatro aktorei Vidai Vaivai Mainelytei, kompozitoriui Arvydui Malciui, tapytojai Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei, Skaityti toliau
Gruodžio 6 d., Vilniaus rotušėje, iškilmingai įteikti Lietuvos kultūros centrų asociacijos (LKCA) apdovanojimai „Auksinis Feniksas“.
Įspūdingos „Auksinio Fenikso“ apdovanojimo skulptūrėlės kasmet įteikiamos penkiose nominacijose: „Metų kultūros rėmėjas“, „Metų kultūros politikas“, „Geriausias metų kultūros centro partneris, „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“ ir „Geriausias metų kultūros centro vadovas“. Skaityti toliau
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) nutarė parengti adventinių ir kalėdinių lietuvių folkloro bei postfolkloro kūrinių sąrašą ir pasiūlyti šią muziką transliuoti Lietuvos viešosiose erdvėse: kalėdinėse mugėse ir miestų šventėse, prekybos centruose. Šis siūlymas iškeltas remiantis ne kartą Tarybai išsakytais visuomenės atstovų pastebėjimais, kad viešosiosiose erdvėse Lietuvoje Kalėdų laikotarpiu skamba vien angliškos pop žanro dainos.
Atsižvelgiant į EKGT veidaknygės paskyroje išsakytus visuomenės pageidavimus bei remiantis etnomuzikologų patarimais, toks Skaityti toliau
Gruodžio 6 d. Kultūros ministerijoje paskelbti 2018 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu jais tapo šeši kūrėjai:
rašytojas Vytautas Martinkus – už intelektualiosios literatūros gylį, dirigentė Mirga Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, rašytojas Marius Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, kino operatorius Audrius Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus Skaityti toliau
Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui šiais metais skiriama Sigitui Lūžiui už Kazimiero Semenavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ pirmosios dalies vertimą iš lotynų kalbos ir reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.
Kultūros istoriko, knygotyrininko, pedagogo ir vertėjo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo Sigito Lūžio pastarųjų metų veikla Skaityti toliau
Gruodžio 10 d., pirmadienį, 18 val. Valdovų rūmuose įvyks iškilmingas Kalbos vakaras, kuriame Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė įteiks 2018 metų Kalbos premiją. Šiais metais Kalbos premijos laimėtoja Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė etnologę, visuomenės veikėją Eleną Bradūnaitę-Aglinskienę. Premija skirta už rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida Lietuvoje ir užsienyje.
Lapkričio 28 d. Vyriausybė patvirtino Krašto apsaugos ministerijos parengtą Lietuvos nepriklausomybės kovų paminėjimo 2019 metais planą.
„Šiemet minime atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, tačiau tikrasis valstybingumas buvo įtvirtintas 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovose – savanorių žygdarbiais kovojant su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais“, – sakė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas.
„Jauna Lietuvos kariuomenė, nors negausi ir menkai aprūpinta, atrėmė puolimus apgynė ir išsaugojo Lietuvos valstybingumą“, – pabrėžė V. Umbrasas.
Lapkričio 22 d. M.Mažvydo bibliotekoje visuomenei buvo pristatyta nuotraukų knygos „Lietuva ir mes“ elektroninė versija. Ši knyga sukurta tam, kad ateities kartos pažintų veikliausius ir iškiliausius šiandienos Lietuvos žmones, kultūrą, tradicijas bei istoriją.
Knygos pristatymo renginyje dalyvavo TV3 televizijos generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Istorikas Alfredas Bumblauskas, projekto prodiuseris Gytis Daugėla. Renginiui vadovavo aktorius Gintaras Mikalauskas. Skaityti toliau
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau-LGGRTC) ir Kauno miesto savivaldybė kviečia pagerbti represuotų 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetų narių atminimą Kaune.
2018 m. gruodžio 5 d. 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64/Maironio g., Kaunas) bus atidengta paminklinė plokštė, skirta sušaudytiems, mirusiems tremtyje, kalinimo vietose Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. Ministrų kabinetų nariams atminti ir pagerbti. Skaityti toliau
Lapkričio 29 d. Kultūros ministerijoje vyko ministrės susitikimas su 2019 metais mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektą įgyvendinančių savivaldybių merais, seniūnais, projekto koordinatoriais ir 2018 metų projekto koordinatoriais.
Vertinimo komisija šiemet konkurso būdu atrinko geriausiai pasiruošusius miestelius tapti 2019 metų mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Jomis paskelbtos: Alytaus apskrityje – Veisiejai, Kauno apskrityje – Žiežmariai, Klaipėdos apskrityje – Mosėdis, Marijampolės apskrityje – Liudvinavas, Panevėžio apskrityje – Adomynė,
Šį sprendimą ketvirtadienį, lapkričio 29 d. priėmusi Neringos savivaldybės taryba atsižvelgė į Liudviko Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) nuomonę.
Jubiliejinė – 10 -oji Martyno Liudviko Rėzos premija Albertui Danilevičiui paskirta už kultūros ir meno iniciatyvas, telkiančias profesionalaus meno kūrėjus ir stiprinančias vietos bendruomenę, už mokomąją veiklą, skatinančią bendruomenės kūrybiškumą bei Kuršių nerijos savitumą atspindinčią autoriaus kūrybą. Skaityti toliau
Gruodžio 6 d. 17 val. Vilniaus rotušėje, iškilmingai bus įteikti didžiausios šalies kultūros bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“.
Įspūdinga vardinė „Auksinio Fenikso“ skulptūrėlė teikiama penkiose srityse: „Metų kultūros politikui“; „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“ ir „Metų kultūros rėmėjui“. Skaityti toliau
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2018 metų premiją nusprendė skirti dviem kartu kuriantiems etninės kultūros atstovams: rašytojui, gamtininkui, kraštotyrininkui Henrikui Gudavičiui ir fotomenininkui Algimantui Černiauskui už sukauptus lietuvių etninės kultūros šaltinius ir jų sklaidą, tradicinės gamtojautos raišką kūryboje, Dainavos krašto savimonės ugdymą.
Šių bendraautorių meninė, publicistinė, etnokultūrinė ir edukacinė veikla nusipelnė garbingo įvertinimo už jų kūrybinio bendradarbiavimo laikotarpiu Dzūkijos Skaityti toliau
Lapkričio 23 d., 18 val. Vilniuje aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją (Aušros Vartų g. 5) bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui, jo 167-ojo gimtadienio proga.
Renginyje dalyvaus Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir skulptūros autorius Gediminas Piekuras.
Nuo kitų metų pradžios kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį visi gyventojai galės nemokamai lankytis muziejų nuolatinėse ekspozicijose. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson įsakymu patvirtino tai numatantį nemokamo muziejų lankymo modelį ir jo įgyvendinimo koncepciją.
„Šiais metais nemokamo muziejų lankymo modelį buvome pradėję taikyti tik moksleiviams, o nuo 2019-ųjų dvylika kartų per metus muziejuose nemokamai galės apsilankyti visi pageidaujantys. Skaityti toliau
Lapkričio 21 d. 12 val. Seimo spaudos konferencijų salėje vyks spaudos konferencija „Ar tikrai svarbus Saulės mūšio įprasminimas?“. Joje dalyvaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininkas Stasys Tumėnas ir jo pavaduotojo Vitalijus Gailius, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys, istorikas dr. Romas Batūra, smuikininkas prof. Jurgis Dvarionas.
Spaudos konferencijoje bus kalbama apie memorialo, skirto Saulės mūšiui atminti, statybų užbaigimą bei darbų finansavimą. Skaityti toliau
Lapkričio 16 d., penktadienį, 13 val. Europos informacijos biure (Seimo III rūmai) vyks konferencija „Istorinio Tilžės akto šimtmečio minėjimas“. Renginys skirtas paminėti 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašytą Tilžės aktą. Konferencijoje sveikinimo žodį tars Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, o renginio dalyviai pristatys istorinio Tilžės akto esmę, įpareigojimus.
Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos Taryba, 1918 m. vasario 16-osios Aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, Skaityti toliau
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia iki 2018 m. gruodžio 31 d. siūlyti asmenis, nusipelniusius Valstybės Nepriklausomybės stipendijos. Siūlyti nusipelniusius teisę turi mokslininkai bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, pateikdamos šiuos dokumentus:
1. Užpildyta asmens anketa.
2. Bent dviejų mokslininkų ir bent vienos mokslo ir studijų įstaigos rekomendacijos. Skaityti toliau
Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.
Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau
Lapkričio 8 d. Cirkliškio dvare, Švenčionių raj., įvyko trečiasis šių metų Aukštaitijos regiono Etninės kultūros globos tarybos (AEKGT) posėdis. Dalyvavo 18 Aukštaitijos tarybos narių ir svečiai – dr. Dalia Urbanavičienė Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė), Rimantas Klipčius (Švenčionių rajono savivaldybės meras), Tatjana Kuznecova (Švenčionių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė). Susirinkusius pasveikino Švenčionių rajono meras R. Klipčius. Vėliau koncertavo Švenčionių miesto kultūros centro kapela „Kaimynai“, taip pat dalyvavo pasakorė Renata Sliesoraitytė. Skaityti toliau
Kultūros ministerijos skelbto konkurse į Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pareigas daugiausiai balų surinko aplinkos apsaugos ekspertas, geografas Vidmantas Bezaras.
Daugelį metų aplinkos apsaugos srityje dirbantis V. Bezaras šiuo metu eina Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo pareigas. Taip pat dėsto Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete.
Paraiškas dalyvauti konkurse buvo pateikę 7 kvalifikacinius reikalavimus atitikę asmenys, dalyvauti konkurse atvyko 4 kandidatai. Skaityti toliau
Lapkričio 10 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje vyko seniūnijų konkurso „Valstybę kuriame mes“ baigiamasis vakaras. Šio konkurso tikslas – sutelkti Lietuvos seniūnijas kultūrinėms, pilietinėms iniciatyvoms, stiprinančioms valstybingumą.
„Dažnai lankydamasis mūsų krašto miestuose ir miesteliuose, į Vilnių parsivežu ne tik sprendimų reikalaujančių klausimų, bet ir daug žmonių nuoširdumo bei idėjų. Kiekvieno vizito metu įsitikinu, kad bendruomeniškumas – didžiausia jėga, Skaityti toliau
Lapkričio 8 d. Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-2415(3) ES), kuriomis siekiama numatyti naujas teisių gynimo priemones, padėsiančias užkirsti kelią neteisėtam turinio atgaminimui ir paskelbimui internetinėje erdvėje. Naujomis nuostatomis taip pat nustatomas efektyvesnis kompensacinio atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymas ir panaudojimas.
Pasak pakeitimų iniciatorių, esamos teisių gynimo priemonės yra nepakankamos – civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos Skaityti toliau
Lietuvišką abėcėlę sudaro 32 raidės, tačiau nė viena raidė nėra tokia ypatinga kaip „ė“ – tai vienintelė raidė, neturinti analogų jokioje kitoje pasaulio kalboje. Būtent šiai raidei ir bus skirta išskirtinė skulptūra. Pasak projekto organizatorių, iki realaus jos atsiradimo laukia keli etapai, į kuriuos bus įtraukta ir visuomenė. Šiandien startuoja pirmasis, kuriuo kviečiama teikti pasiūlymus skulptūrai. Ją planuojama statyti Kaune, tikimasi, kad tą pavyks padaryti kitų metų pavasarį.
„Šiuolaikiniame pasaulyje technologijos tarsi pasiglemžė lietuviškas raides – taškelius, nosines, varneles. Skaityti toliau
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius dar 2012-ųjų pabaigoje pasiūlė uostamiestyje pastatyti paminklą vienam žymiausių XX a. pirmosios pusės Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – filosofui, rašytojui, žurnalų leidėjui, dramaturgui, režisieriui, kompozitoriui, dirigentui, religijotyrininkui ir mokytojui Vydūnui.
– Ant fontano krašto palikęs batus Vydūnas savo dvasia kyla į viršų, – idėją paaiškino paminklo skulptorius Arūnas Sakalauskas. – Poilsiui skirta ir renginių metu maždaug 200 žmonių talpinsianti erdvė Skaityti toliau
Lapkričio 5 dieną Lietuvos ambasada Vienoje kartu su Austrijos lietuvių bendruomene iškilmingu koncertu Zalcburge paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.
Zalcburgo miesto Mirabelės rūmuose buvo pristatyta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta koncertinė programa „100 metų su muzika. Lietuviškos idilijos“. Programą atliko tarptautinį pripažinimą pelnę lietuvių atlikėjai: Miuncheno Kamerinio orkestro pirmasis smuikas Simona Venslovaitė, Vienos Muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete dėstanti fortepijono meistrė Veronika Kopjova Skaityti toliau
Sankt Peterburgo Ermitažo teatro salėje buvo iškilmingai paminėtas Ermitažo orkestro įkūrėjo profesoriaus Sauliaus Sondeckio 90-metis.
Minėjimą pradėjo Ermitažo direktorius M. Piotrovskis, priminęs ypatingus S. Sondeckio nuopelnus pasaulinei kultūrai, daug šiltų žodžių maestro S. Sondeckiui skyrė žinomas smuikininkas S. Stadleris, su savo orkestru atlikęs V.A. Mocarto „Nakties serenadą“. S. Sondeckio įkurtas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras, diriguojamas Martyno Staškaus, Skaityti toliau
