Kuršių nerija ir Vilniaus istorinis centras – UNESCO pasaulio paveldo vertybės, kuriomis Lietuva gali didžiuotis, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vietos valdytojų indėliui saugant jų išskirtines visuotines vertes.
Valstybinei kultūros paveldo komisijai įvertinus Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklą, pastebėta, kad vienas jų neatlieka to, kam buvo įsteigtas, o kitas vykdo daugiau, nei valstybės yra numatyta. Skaityti toliau
Spalio 15 d. jau 55 savivaldybės iš 60 jau pasirašė bendrą memorandumą su Kultūros ministerija, kad bendradarbiaus ir prisidės ženkliau didinant savivaldai pavaldžių kultūros ir meno įstaigų darbuotojų darbo užmokestį. Dar viena žada pritarti memorandumui, ir dvi savivaldybės lauks tarybų sprendimo. Biržų ir Ignalinos savivaldybės ministerijai atsiuntė atsakymą, kad nepalaiko memorandumo ir neprisidės prie atlyginimų didinimo. Skaityti toliau
Spalio 9 dieną vykusiame Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) posėdyje aptarti keli itin svarbūs etninės kultūros globos klausimai: dėl etnografinių regionų heraldikos, istorinių vietovardžių išsaugojimo, etninės kultūros ugdymo ir specialistų trūkumo, tradicinių kalendorinių švenčių statuso, lietuviškos kūrybos sklaidos.
Etnografinių regionų heraldikos įteisinimas
Atkreiptas dėmesys į šiuo metu Seime užregistruotą Valstybės herbo, kitų herbų ir Skaityti toliau
UNESCO pasaulio paveldo vertybės – tai valstybės prestižas. Nors Lietuva maža valstybė, globaliu mastu įvertinti net keturi kultūros paveldo objektai. Tai turėtų būti ne tik garbė, tačiau ir didelė atsakomybė.
Visgi naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, praktikoje UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos ir kitų tarptautinių dokumentų nuostatos nėra taikomos – Lietuvos teisės aktai nesuderinti su konvencijos nuostatomis, o dažnai netgi joms priešingi. Skaityti toliau
Estijoje ir Latvijoje vykstančių permainų patirtis, pertvarkant kultūros įstaigų veiklą, yra labai naudinga Lietuvai – teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson, su darbo vizitu viešinti Taline. Ministrė spalio 12 d. dalyvavo trišaliame susitikime su Estijos kultūros ministru Indreku Saaru ir Latvijos kultūros ministre Dace Melbarde.
Estijos kultūros ministras supažindino su šalyje vykdoma pertvarka kultūros įstaigų srityje. Estijos biudžetinių kultūros įstaigų, išskyrus nacionalines, pertvarka į fondus vyksta nuo 2003 metų, čia jau reorganizuota daugumos teatrų ir koncertinių įstaigų veikla, šiuo metu pertvarkomi muziejai ir kultūros paveldo įstaigos.
Pertvarkant biudžetines kultūros įstaigas, siekiama kuo glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis, pritraukiami nauji finansiniai partneriai. Taip užtikrinama lankstesnė kultūros įstaigų veikla ir tolygesnė jų teikiamų kultūros paslaugų plėtra visoje šalies teritorijoje, atsižvelgiant į konkrečių regionų poreikius. Estija jau turi parengusi šių pokyčių teisinę bazę, taiko tvaraus finansavimo modelius ir kultūros įstaigų veiklos stebėsenos sistemą. Panašių pokyčių imasi ir Latvija.
„Permainos kultūros politikos srityje, kultūros įstaigų veikloje yra ilgalaikis procesas, bet jis turi vykti – tam, kad užtikrintume tolygesnį kultūros paslaugų prieinamumą. Estijos patirtis mums yra naudinga ir dėl to, kad sutampa mūsų požiūris – kultūros paslaugos turi būti prieinamos bet kuriame šalies regione, jos turi apimti kuo platesnį spektrą, kad patenkintų lankytojų poreikius, jų lūkesčius“, – sakė ministrė L. Ruokytė-Jonson.
Lietuvos, Estijos ir Latvijos kultūros ministrų susitikime taip pat pasidžiaugta bendrų kultūros projektų, skirtų Baltijos valstybių šimtmečiui, sėkme. Bendrų projektų tęstinumą užtikrins trijų valstybių kultūros ministrų sutarimu įkurtas Baltijos kultūros fondas, kuris pradės veikti nuo 2019 metų. L. Ruokytė-Jonson teigimu, trijų Baltijos valstybių kultūros darbai ir projektai, pateikiami kartu, dar labiau išryškina mūsų regiono kultūros ir meno stiprybes, padeda garsiau prisistatyti pasauliui.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija kviečia teikti kandidatūras dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
Jis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Skaityti toliau
Spalio 9 d., vyksiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje tikimasi sulaukti galutinio miesto politikų pritarimo pasiūlymui, kad jau kitąmet kultūros bei meno sričių darbuotojams atlyginimai būtų pakelti bent 75 eurais.
Kauno miestas jungiasi prie Kultūros ministerijos inicijuoto memorandumo jau nuo kitų metų kelti atlyginimus kultūros ir meno darbuotojams. Tokio sprendimo projektą, pasak Savivaldybės atstovo Tomo Jarusevičiaus, antradienį žada svarstyti bei tvirtinti Kauno miesto taryba. Skaityti toliau
Spalio 12 d., penktadienį, 10 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I r.) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lituanistų sambūris ir Etninės kultūros globos taryba organizuoja konferenciją „Mūsų mokytojai – Daukantas ir Vydūnas“.
Konferencijos tikslas – įprasminti Europos paveldo metus, aptarti Simono Daukanto ir Vydūno darbų ir idėjų svarbą šiandienos mokyklai, visuomenei, pasidalyti naujausiais istorijos, Skaityti toliau
Šiemet, kaip ir kasmet nuo 2005 metų, Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „Metų knygos rinkimai“ vėl kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Keturioliktą kartą vykstanti akcija skatina Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra ir atkreipti dėmesį į geriausius jos kūrinius, populiarinti skaitymą kaip prasmingą ir patrauklų užsiėmimą. Skaityti toliau
Spalio 3 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi dalyvavo Baltų apdovanojimo iškilmėse Rygoje. Pirmasis Baltų apdovanojimas už išsamius akademinius mokslinius baltų kalbų tyrimus buvo paskirtas žymiai mokslininkei, kalbininkei, Latvijos ir Helsinkio universitetų profesorei Laimutei Baluodei.
„Baltų apdovanojimas, kaip ir bendri Baltų vienybės dienos minėjimo renginiai, suartina mūsų tautas, stiprina solidarumą ir skatina bendradarbiavimą, todėl turime tai tęsti ir ateityje“, – pažymėjo L. Linkevičius. Skaityti toliau
Spalio 4 d. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson susitiko su šalies savivaldybių vadovais, jų atstovais aptarti galimybes ir priemones didinti savivaldybių kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus.
Ministrė paragino savivaldybes savo dalimi prisidėti prie ženklesnio darbo užmokesčio didinimo kultūros darbuotojams.
Vyriausybė kitais metais yra numačiusi skirti 3,5 mln. eurų atlyginimų kėlimui kultūros sektoriuje. Skaityti toliau
Spalio 2 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje išrinktas ir paskelbtas švietimo reformos pradininkės, mokslininkės, literatūrologės Meilės Lukšienės premijos laimėtojas. Juo tapo Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, Vilniaus universiteto doktorantas ir dėstytojas trisdešimtmetis Alius Avčininkas.
„Šiemet visi kandidatai labai stiprūs. Atrankos komisijai teko nelengvas darbas. Diskusija buvo labai karšta. Skaityti toliau
Spalio 5 d. 10 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g. 18) vyks bendras Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdis.
Posėdyje bus aptarti etninės kultūros ugdymo ir plėtros klausimai.
Posėdžio darbotvarkė:
10-12 val. Skaityti toliau
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms šiandien, rugsėjo 8 d., įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Garbės ženklai įteikti Kauno šokio teatro „Aura“ įkūrėjai, direktorei ir meno vadovei Birutei Letukaitei, fotomenininkui Algimantui Aleksandravičiui, Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ vyriausiajam dirigentui Ugniui Vaiginiui, viešosios įstaigos Skaityti toliau
Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2018 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais asmenimis, nusipelniusiais 2018 metų Laisvės premijos.
Siūlomi asmenys Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, Skaityti toliau
Visuomenei sujudus dėl Vilniaus Reformatų skvero atnaujinimo planų, rugpjūčio 9 d. buvo surengtas susitikimas su Vilniaus savivaldybės atstovais aptarti Jurgos Večerskytės-Šimeliūnės parengtą architektūrinį planą. Šio susitikimo metu Vilniaus savivaldybės atstovai skyrė savaitę laiko visuomenės atstovams atsiųsti savo siūlymus bei pažadėjo po dviejų savaičių surengti antrą susitikimą, kuriame būtų pristatytas pagal siųstus pasiūlymus pakoreguotas architektūrinis planas.
Idėja sulaukė didelio susidomėjimo: per 10 dienų Reformatų iniciatyvinei grupei bei Skaityti toliau
Per ateinančius dvejus metus bus užbaigti šiuo metu vykstantys Kultūros ministerijos finansuojamų devynių Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai. Tarp šių objektų – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, kitos garsios Lietuvos bažnyčios, vienuolynai. Neseniai baigtas Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos remontas ir restauracija.
Šie darbai vykdomi pagal Vyriausybės patvirtintą Lietuvos sakralinių kultūros paveldo objektų, finansuotinų prioritetine tvarka 2016–2020 metais, sąrašą. Skaityti toliau
Rugsėjo 22 d. Lietuvoje viešėsiančiam Popiežiui Pranciškui Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dovanos Lietuvos Laisvės varpą – mūsų nepriklausomybės simbolį ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.
Varpas, sukurtas pagal tą, kurį 1919 m. Amerikos lietuvių Seimas Čikagoje nusprendė padovanoti Lietuvai. Jis buvo nuliedintas 1920 m. už suaukotas lėšas.
Pasak Prezidentės, šis istorinis varpas – tarsi laisvės šauklys, Skaityti toliau
Rugsėjo 22 dieną Jelgavoje bus paminėta Baltų vienybės diena. Iškilmingame šventės atidaryme koncertuos jungtinis Lietuvos ir Latvijos diplomatų choras, veiks amatininkų ir kūrybinės dirbtuvės, vyks populiarios ir klasikinės muzikos koncertai, o lankytojus kvies įvairios Lietuvos ir Latvijos menininkų parodos.
Įamžinant Lietuvos nepriklausomybės akto signatarus, kurie mokėsi tuometinėje Mintaujos (dab. Jelgava) berniukų gimnazijoje, Skaityti toliau
Rugsėjo mėn. 22 d., šeštadienį, 12 val., Liubavo dvaro muziejuje (oficinoje, Liubavo kaimas, Vilniaus rajonas) Baltų vienybės dienos proga visuomenei bus pristatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjo, grafo Alberto Goštauto atminimui skirta skulptūra.
Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės dieną. Viduramžiais, 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės, arba Šiaulių, žemėje įvyko Saulės mūšis tarp susivienijusių žemaičių ir žiemgalių (latvių). Mūšyje buvo sumuštas Kalavijuočių ordinas. Skaityti toliau
Seimo Antikorupcijos komisija pakartotinai nagrinėjo Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimų dėl nekilnojamųjų objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimo skaidrumo užtikrinimo klausimus.
Komisijos prašymu Specialių tyrimų tarnybos (STT) atlikta korupcijos rizikos analizė KPD veiklos srityse parodė, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo kriterijai ir jų taikymas nepakankamai apibrėžti; nėra sisteminio ir nuoseklaus nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo proceso; asmenys valdantys turtą nėra informuojami apie sprendimus dėl jų turto pripažinimo kultūros paveldu; KPD sudaromų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertinimo tarybų sudarymas ir darbo organizavimas yra neskaidrus, Skaityti toliau
Rugsėjo 19 d. Lietuvos kultūros taryba (LKT) paskelbė 2019 metų kultūros ir meno projektų finansavimo konkursus ir kviečia kultūros organizacijas teikti paraiškas į daugiau nei 30 Kultūros rėmimo fondo (KRF) lėšomis finansuojamų kultūros ir meno sričių bei kultūros programų.
Kaip ir kasmet, konkursai skelbiami Kultūros ministerijai patvirtinus pagrindinį kultūros ir meno projektų finansavimo procesą reglamentuojantį dokumentą Skaityti toliau
Kultūros ministerijoje įvyko 2019 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdis, kuriame paaiškėjo visos ateinančių metų Mažosios kultūros sostinės.
Komisijos, vertinusios paraiškas, sprendimu, 2019 metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis skelbiami: Alytaus apskrityje – Veisiejai; Kauno apskrityje – Žiežmariai; Klaipėdos apskrityje – Mosėdis; Marijampolės apskrityje – Liudvinavas; Panevėžio apskrityje – Adomynė; Šiaulių apskrityje – Baisogala; Tauragės apskrityje – Vadžgirys; Telšių apskrityje – Kuliai; Skaityti toliau
Rugsėjo 26 d., 15 val., Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje, vyks Lietuvos kultūros tarybos kasmetinis kultūros finansavimą pristatantis seminaras.
Jau paskelbtas 2019 m. finansavimo konkursų kalendorius (goo.gl/QQRivd), tad bus galima susipažinti su naujovėmis Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse (goo.gl/7CXUwR). Skaityti toliau
Lietuvos kino centro užsakymu kūrybinių industrijų konsultacijų įmonė „KEA European Affairs“ (Belgija) atliko tyrimą, kuriame analizavo mokestinės paskatos kino gamybai Lietuvoje rezultatus 2014–2017 metais.
Europos audiovizualinis sektorius yra viena sparčiausiai augančių kūrybinių industrijų sričių. 2017 m. bendroji šio sektoriaus rinkos vertė siekė 28 mlrd. eurų. Žadama, jog 2022 m. ji augs iki 35 mlrd. eurų. Dėl didelio šio sektoriaus ekonominio potencialo, Skaityti toliau
Nejaugi Lietuvos Laisvės kovų ir kovotojų už Lietuvos Nepriklausomybę relikvijoms mūsų valstybėje nepriklauso jokia apsauga ir pagarba?
Tikriausiai, jau nusibodo mano vardas ir rašiniai ne tik leidinių redaktoriams, bet ir skaitytojams. Bet ir vėl negaliu tylėti, nes prabilti privertė ką tik pasibaigusios vadinamosios Vilniaus Tautų mugės rengėjų ir dalyvių akibrokštas Lukiškių aikštėje. Šeštadienį, rugsėjo 15 d. centrinėje šios aikštės dalyje stovėjusi scena buvo pastatyta ne tik kad Skaityti toliau
Rugsėjo 17 d., pirmadienį, 12 val. Vilniuje prie Vyriausybės rūmų (Gedimino pr.11) Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas surengs protesto akciją „Deklaracijų laikas baigėsi – kultūros darbuotojai nori gyventi oriai!
Šiuo veiksmu bus siekiama atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į apgailėtiną kultūros darbuotojų padėtį.
Protesto akcijos rengėjai tuo pačiu kviečia pasirašyti ir aktyviai dalytis, Skaityti toliau
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelio šešios skulptūrų grupės ir aštuonios pavienės skulptūros paskelbtos valstybės saugomais objektais. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson, atsižvelgdama į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teikimą, pasirašė tai skelbiantį įsakymą.
30-ies medžio skulptūrų ansamblis yra sukomponuotas prie kelio nuo Senosios Varėnos, kur M. K. Čiurlionis gimė, iki Druskininkų – Varėnos rajono ir Druskininkų miesto savivaldybių teritorijose.
Rugsėjo 17 d. 12 val. Vilniuje prie Vyriausybės rūmų (Gedimino pr.11) Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas surengs protesto akciją „Deklaracijų laikas baigėsi – kultūros darbuotojai nori gyventi oriai!“, kurioje sieks atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į apgailėtiną kultūros darbuotojų padėtį.
Kultūros bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios įstaigomis dėl kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Skaityti toliau
Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.
Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau
